2013 metai

Nesutinku, logas geras. Viskas vietoje ir „su cinkeliu“. Ir dar kas labai svarbu - gerai limpa prie kitų elementų. Dar yra horizontali versija:

[Paveikslėlis]

Nesutinku, logas geras. Viskas vietoje ir „su cinkeliu“. Ir dar kas labai svarbu - gerai limpa prie kitų elementų. Dar yra horizontali versija:

[Paveikslėlis]

Galbut tik ta A raide kamuolyje nelabai suprantama is pirmo zvilgsnio, kaip A. Pirmiausia pagalvojau, kad tai ir bus Kredito Lyga, panaikinus pirma abeceles raide.

O aš kaip tik atvirkščiai - pirmą kartą pažvelgęs į šį logą, iš kart pamačiau A raidę kamuolio vidury, o tik tada kitką apžiūrėjau. Man patinka sprendimas su ta raide kamuoly, kas ir daro logotipą įdomų, „su cinkeliu“..

Nesutinku, logas geras. Viskas vietoje ir „su cinkeliu“. Ir dar kas labai svarbu - gerai limpa prie kitų elementų. Dar yra horizontali versija:

[Paveikslėlis]

sutinku su brionium, tikrai šitas geresnis nei praeitas, nes tas tai atrodė, kad ant smūgio padarytas toks "iš reikalo", bet I lygos logo geresnis ir A lygos berods kažkada toks pats buvo (jei spręsti pagal promo video kurį kažkas čia įkėlęs kadaise buvo)

Na, tas senasis man atrodo buvo dar nuo tada, kai susikure A lyga, tad blogiau nebus

KLYSTI.
Buvo toks strėlyčių pavidalu aplink A raidę, geltona, žalia, raudona... man tasai logo labiausiai patiko.
O paskui su tais lopais... irgi tautiškom spalvom... Toks lopiškas.
Ir tračias variantas... vien tik žalia... kamuoliukas tai gražus, bet jau SMScredit.lt LYGA. Skamba pigiai ir suktai. Į A lygą bando prasisukti greitieji kreditai.

Logotipo dizainas ir lygos pavadinimas yra absoliučiai skirtingi dalykai. Aš kalbu apie dizainą. Tą patį užrašą "SMS Credit lyga" galima pateikti vienaip, galima kitaip. Čia iš dizaino pusės tai padaryta gramotnai ir be priekaištų.

Na bet A raidė tai tokia neišvaizdi, liesa, kelis mėnesius nemaitinta, kaip ir mūsų futbolininkai

Ir tračias variantas... vien tik žalia..

- Dar buvo svarstomas vien tik raudonas logas. Žalias much better.

Na bet A raidė tai tokia neišvaizdi, liesa, kelis mėnesius nemaitinta, kaip ir mūsų futbolininkai

- Jei pariebinsi raidę, ji nebetaps siūlėmis.

A lyga 2013: Penkios naujovės
2013.02.27 http://penalty.lt/a-lyga-2013-penkios-naujoves/" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo A lygos įvaizdžio gerinimu nuo šiol rūpinsis rinkodaros bendrovė “Pradas Media”. Trečiadienį susitikime su žurnalistais šie komunikacijos ir rinkodaros specialistai pristatė ambicingus savo planus.

Ilgiau kaip valandą trukusiame renginyje buvo daug diskutuojama apie artėjantį sezoną. Penalty.lt pristato esmines 2013 metų čempionato naujoves.

Rėmėjas. Pernai A lygą rėmė pirkimo išsimokėtinai ir paskolų bendrovė “General Financing”. Nuo šiol Lietuvos čempionatas oficialiai vadinsis “SMScredit.lt A lyga” vardu. Greitąsias paskolas teikianti bendrovė su A lyga pasirašė rėmimo sutartį 2013-2015 metų sezonams. Pernai “General Financing” A lygai skyrė 300 tūkst. litų. Naujasis rėmėjas žada duoti daugiau, bet konkrečios sumos neįvardina. Visa parama bus skirta lygos rinkodarai.

Transliuotojas. Paskutinius metus A lygos kovas rodė “Lietuvos ryto” televizija, o nuo šiol futbolą bus galima stebėti per valstybinę LRT televiziją. Per pagrindinį savo kanalą LRT ketina parodyti apie 20 rungtynių šeštadienio popietėmis. Pirmoji transliacija numatyta kovo 16 dieną tarp “Šiaulių” ir Vilniaus “Žalgirio” klubų. LRT taip pat rodys ir nacionalinės rinktinės rungtynes. LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas nenurodė tikslių sutarties su “Lietuvos rytu” nutraukimo priežasčių, tik sakė, jog atėjo metas imtis permainų. “Pradias Media” vadovas Justinas Garliauskas žadėjo, kad LRT transliacijų kokybė bus itin aukšto lygio, panaudojant naujausią kompiuterinę grafiką. Eilines pirmenybių kovas ir toliau bus galima stebėti per internetinę Futbolo.tv, o informaciniu A lygos partneriu tapo savaitraštis ir portalas 15min.lt. Ketinama kurti ir naują A lygos svetainę.

Kamuolys. Praėjusį sezoną A lygos klubai rungtyniavo “Adidas” kamuoliais. Šiemet komandos bus aprūpintos “Nike Maxim” kamuoliais (nuotraukoje). Šio modelio kamuoliais žaidžiama Ispanijos, Anglijos ir Italijos lygose. Iš viso “Nike” devyniems klubams skirs 380 kamuolių.

NFKA. Po penkerių metų pertraukos A lygos varžybų vykdymo teises perima atkuriama Nacionalinė futbolo klubų asociacija (NFKA). Iki šiol visas krūvis tekdavo LFF. Į NFKA kiekvienas klubas deleguos po vieną narį, o asociacijos vadove tapo Vilniaus “Žalgirio” vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė. Panevėžio “Ekrano” vadovas Aušrys Labinas prašė suteikti NFKA didelį pasitikėjimo kreditą: “Naujosios Vyriausybės darbo prašoma nekritikuoti 100 dienų, o mes prašome leisti mums įgyvendinti visus siekius per 100 turų.”

Atstovas. Iki šiol nebuvo aišku, į ką kreiptis komunikaciniais su A lyga susijusiais klausimais. Nuo šiol A lyga turės oficialų spaudos atstovą. Juo tapo komentatorius Nerijus Kesminas.

Naujasis A lygos sezonas – drąsūs užmojai ir abejonės dėl stabilumo
Martynas Suslavičius 2013-02-27 http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/naujasis-a-lygos-sezonas-drasus-uzmojai-ir-abejones-del-stabilumo.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Inovatyvios transliacijos, daugybė statistikos, pajėgiausiose pasaulio lygose naudojamas kamuolys – taip piešiamos naujojo Lietuvos A lygos sezono gairės, o visas idėjas ir pažadus vainikuoja frazė: „Šįkart į stadionus įsiverš kitokia A lyga“. Kaip jau įprasta keletą metų sezono pradžioje lūkesčiai – didžiuliai, kalbų daug, tačiau šįkart tiek Lietuvos futbolo federacija (LFF), tiek naujieji rėmėjai, tiek klubų vadovai yra įsitikinę – šalies futbolas žengs žingsnį į priekį.

Tvarkaraštis tenkina

Šiemet A lygoje vietoje planuotų dešimties komandų sirgaliai išvys devynias ekipas. Būtent tiek komandų atitiko licencijavimo kriterijus, o ekipos, kviečiamos prisijungti „svečių“ teisėmis, arba nenorėjo, arba neįstengė atitikti minimalių kriterijų.

„Faktas, kad lyginis skaičius – optimalus, tačiau tvarkaraštis geras“, - teigė vicečempiono Vilniaus „Žalgirio“ klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius, kuriam antrino ir penktus metus iš eilės triumfavusio „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas.

„Svarbu, kad komandos būtų stabilios, vyktų konkurencija. O tarp ekipų skaičiaus skirtumo nematau“, - teigė jis.

Stabilumo negarantavo

Tačiau klubų stabilumas – dažniausiai futbolo gerbėjus neraminantis aspektas, kuris jau tradiciškai tampa skaudžiausiu A lygos pūliniu. Praėjusiame sezone startavo dešimt komandų, tačiau į sezono uždarymą susirinko tik devynių ekipų atstovai ir futbolininkai, nes iš pirmenybių pasitraukė Vilniaus „Reo“ komanda.

Šiemet padėtis atrodo geresnė, tačiau LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas net ir pristatydamas naujus rėmėjus bei sezoną nedrįso užtikrinti, jog kitoje metų pusėje A lygoje kovos tas pats skaičius komandų.

„Nė vienas nesame ponas Dievas ir nežinome“, - vilties „įpūtė“ E. Eimontas.

Po praėjusio sezono buvo siūloma įsteigti fondą, į kurį šiek tiek pinigų įneštų visi klubai ir vienam pakliuvus į kritinę situaciją, tie pinigai būtų skiriami, kad šis užbaigtų sezoną.

„Būtų neteisinga, jeigu „Ekrano“ ar „Žalgirio“ pinigais būtų gelbėjimas kažkoks klubas“, - teigė A. Labinas, kuriam pritarė ir M. Nikoličius: „Juk komanda gali specialiai naudotis tokiu fondu“.

Kurs verslo mašiną

Lietuvos futbolo klubai kartu su LFF ir naujais rėmėjais bei partneriais tiki, kad pavyks įjungti antrąją šalies pirmenybių pavarą ir A lyga taps produktu, kuris pritrauks rėmėjus.

„Futbole verslo prasme – mes esame niekas. Neturime įplaukų iš televizijų transliacijų, gausybės rėmėjų, tačiau judame europietiško požiūrio link. Dabar norime susikurti produktą, kuris duotų kitokias pajamas, o tada jau pradėsime kalbėtis ir apie pinigų dalybas tarpusavyje“, - teigė A. Labinas.

Žadama, kad A lyga patrauklesnė bus ir televizijos žiūrovams, kurių laukia moderni kompiuterinė grafika ir kiti „blizgučiai“, kurie gali sužadinti sporto gerbėjo širdį. Lietuvos A lygos organizatoriai tikisi, kad naujovės privers žmones pajudėti iš namų ir patraukti futbolo stadionų link.

„Lietuvoje tokių dalykų nėra visai. Tik tai ir gali surinkti žmones į stadionus. Daug svarbiau tai, kaip tu pateiksi patį futbolą, o ne ar žaidimas bus aukštesnio, ar žemesnio lygio“, - teigė Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių „Pietų-IV“ lyderis Ingvaras Butautas.

***

Kamuolys. Lietuvos futbolui priartėti prie Anglijos „Premier“, Ispanijos „Primera“ ar Italijos „Serie A“ čempionato priartėti padės naujas kamuolys. Nuo šiol A lygos futbolininkai žais su „Nike Maxim“ kamuoliu, kuriuo žaidžia ir minėtų futbolo lygų žaidėjai. „Nike" kompanija A lygai skyrė 380 kamuolių.

Asociacija. Skirtingai nei jau daugybę metų, A lygos čempionatą šįkart organizuoja Nacionalinė futbolo klubų asociacija (NFKA). Nors šiai organizacijai dar reikia sutvarkyti biurokratinius formalumus, ji jau veikia ir vienija visus A lygoje rungtyniaujančius klubus. Tiesa, NFKA darbais dalijasi su LFF bei rinkodara užsiimančiais partneriais.

NFKA nare automatiškai taps A lygoje rungtyniaujantys klubai, o komandos, kurios iškris iš aukščiausiosios lygos – paliks ir asociaciją.

Dalyviai. 2013 metų Lietuvos futbolo A lygoje startuos šios komandos: Panevėžio „Ekranas“, Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“, Pakruojo „Kruoja“, „Šiauliai“, Gargždų „Banga“, Alytaus „Dainava“, Klaipėdos „Atlantas“ ir Tauragės „Tauras“.

Sistema. Lietuvos futbolo A lygoje bus sužaisti 36 turai. Devynios komandos tarpusavyje susitiks po keturis kartus. Čempionatas startuos kovo 8 dieną. A lygos sezonas pasibaigti turėtų lapkričio mėnesio pradžioje.

Transliacijos. Rungtynes nuo šiol transliuos LRT televizija, kuri planuoja parodyti apie 20 mačų. Pirmoji transliacija – kovo 16 dieną. Tuomet žiūrovai išvys „Šiaulių“ ir Vilniaus „Žalgirio“ susitikimą. Visus mačus rodys futbolo.tv.

Rėmėjas. Pagrindiniu A lygos rėmėju tapo „SMScredit.lt“ bendrovė, kuri pakeitė „General Financing“ kompanija, į Lietuvos futbolą investavusią 200 tūkstančių litų. Naujieji rėmėjai sumos, kurią skirs Lietuvos futbolui neatskleidė.

Kurs verslo mašiną???

Aha, majonezo fabrikėlis po centrine tribūna jau būtų solidu... gal net pelninga.

Misija (ne)įmanoma: pakeisti A lygos veidą
2013-02-27
Autorius: „Lietuvos ryto“ televizija

VIDEO: http://tv.lrytas.lt/?id=13619881191360720115" onclick="window.open(this.href);return false;

Kovo 9-ąją šalies futbolo A lygai bus duotas startas. Čempionate, kuriame dalyvaus 9 komandos, bus svarbių permainų. Svarbiausių šalies futbolo varžybų rinkodara nuo šiol rūpinsis ne federacija, o Nacionalinė futbolo klubų asociacija ir viešųjų ryšių agentūra. Ir viena, ir kita turi viziją, kokią kosmetinę operaciją padaryti, kad A lyga tapti patraukliu produktu.

]Lietuvos žiniasklaida apie naująjį sezoną[/b]
Vilmantas REMEIKA, 2013 02 28 http://www.lzinios.lt/Sportas/A-lyga-orientuosis-i-Vakarus" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo A lyga nori iš esmės keisti savo įvaizdį, užkariauti žydruosius ekranus ir tapti patrauklia žiūrovams. Tokie ambicingi planai atskleisti vakar vykusiame 2013 metų sezono pristatyme.

A lygos įvaizdžio kūrėjai trečiadienį pristatė naują logotipą, generalinį rėmėją ir informacinį partnerį. Esą naujovės leis aistruoliams pasiūlyti patrauklesnį ir mielesnį produktą, kitokią futbolo lygą. Kitaip tariant, pagaliau bus mėginama kurti Vakaruose daug metų sėkmingai veikiantį modelį.

Dideli užmojai
Praėjusį sezoną Lietuvos čempionatą rėmė bendrovė "General Financing", šiemet A lygos generalinė rėmėja bus bendrovė "SMScredit.lt", pastaruosius ketverius metus rėmusi Nacionalinę krepšinio lygą (NKL). Sutartis pasirašyta 3 sezonams. Pernai A lygos mecenatas skyrė 300 tūkst. litų. Kiek atseikės naujasis rėmėjas, neskelbiama, tik pažymima, kad daugiau už pirmtaką. Visa suma bus skiriama A lygos įvaizdžiui kurti - transliacijoms, naujai interneto svetainei, reklamai ir t. t.
Šalies čempionatas po ilgos pertraukos sugrįžta į nacionalinę televiziją. Pastaruosius dvejus metus A lygos kovas transliavo "Lietuvos ryto TV", šiemet šeštadieniais 20 rungtynių ketina parodyti valstybinis LRT kanalas.
"Niekas nestovi vietoje. Turėjome priimti tokį sprendimą", - apie sprendimą pakeisti transliuotoją aptakiai kalbėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas.
"Rungtynės bus filmuojamos geriausia technika. Naudosime ir naujausią kompiuterinę grafiką. Transliacijos atitiks stipriausiose Europos lygose taikomus standartus", - intrigavo A lygos rinkodarą koordinuosiančios bendrovės "Pradias Media" direktorius Justinas Garliauskas.
Daugelyje Europos valstybių televizijos pačios moka pinigus, kad galėtų transliuoti čempionato rungtynes. Lietuvoje nuo seno viskas atvirkščiai. Paklaustas, ar klubai iš televizijos gaus bent kiek lėšų, J.Garliauskas atsakė: "Klubams bent jau nereikės mokėti už transliacijas."
Šį sezoną A lygos futbolininkai rungtyniaus naujais kamuoliais "Nike Maxim". Tokiais žaidžiama Anglijos, Ispanijos ir Italijos pirmenybėse. Gamintojas A lygos 9 klubams įteikė 380 kamuolių - bent po 40 kiekvienai komandai.

Atkurta NFKA
Dar viena naujovė - nuo šiol didžiausias čempionato organizavimo krūvis teks atkurtai Nacionalinei futbolo klubų asociacijai (NFKA). A lygos veiklą ji koordinuodavo ir anksčiau, tačiau po vidinių nesutarimų ir konflikto su futbolo federacija 2008 metais iširo. Į NFKA kiekvienas klubas deleguos po vieną narį. Asociacijos vadovo pareigas eis Vilniaus "Žalgirio" vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė. NFKA transformavosi iš pastaruosius du sezonus veikusios A lygos klubų valdybos.
"Klubų valdyba neturėjo oficialaus juridinio statuso. Mėginome spręsti lygos plėtros klausimus, bet klubams labiau rūpėjo savi interesai. - aiškino Panevėžio "Ekrano" prezidentas Aušrys Labinas. - Tikimės, kad LFF ir rinkodaros specialistams padedant gerinsime situaciją. Mums reikia mokytis komunikacijos paslapčių, bendravimo su rėmėjais. Lietuvoje dar nėra futbolo verslo. Tačiau klubų supratimas pamažu keičiasi."
Vilniaus "Žalgirio" sporto direktoriaus Mindaugo Nikoličiaus teigimu, NFKA mėgins kopijuoti daugelį metų sėkmingai veikiančios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) modelį.
Baigdamas asociacijos pristatymą A.Labinas paprašė pasitikėjimo kredito: "Naujoji Vyriausybė visuomet prašo 100 dienų nekritikuoti jos. Mes prašome 100 turų, kad parodytume, ką sugebame."

[Paveikslėlis]

„Nike Maxim“ - „SMScredit.lt A lygos“ kamuolys

VIDEO: http://futbolo.tv/video/34-a-lyga-video/interviu/1354-nike-maxim-smscreditlt-a-lygos-kamuolys?fb_action_ids=4429812146962,4420247467851&fb_action_types=og.likes&fb_source=other_multiline&action_object_map=" onclick="window.open(this.href);return false;{"4429812146962=":332692870184171,="4420247467851=":344437628994826}=&action_type_map={":="og_likes=",="}=&action_ref_map=[]

Ar Vilniaus „Žalgiris” šiemet pranoks Panevėžio „Ekraną“?
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/ar-vilniaus-zalgiris-siemet-pranoks-panevezio-ekrana.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Žvilgsnis: Kiek kainuoja abonementai į A lygą
2013.03.05, 13:41
http://penalty.lt/zvilgsnis-kiek-kainuoja-abonementai-i-a-lyga/" onclick="window.open(this.href);return false;

Artėjant naujam A lygos sezonui, futbolo sirgaliai vis dažniau dairosi ne tik vienkartinių bilietų į mėgstamos komandos rungtynes, bet ir abonementų visam sezonui. Pagal šiai dienai turimus duomenis, abonementais prekiauja 5 iš 9 aukščiausiosios lygos klubų. Penalty.lt apžvelgė, kokia abonementų kaina ir jų siūlomos privilegijos.

Brangiausi sezoniniai abonementai – po 120 litų – parduodami į Panevėžio “Ekrano” ir Marijampolės “Sūduvos” namų rungtynes. “Ekranas” prekiauja dviejų tipų abonementais – į centrinę tribūną (120 litų), bei į likusius sektorius (80 litų). Su jais galima lankytis visose A lygos ir LFF taurės rungtynėse, bet ne tarptautiniuose UEFA mačuose. Apytiksliai “Ekranas” namie sužais apie 20 rungtynių. Bilietų kaina į pavienius mačus siekia 5-15 litų, tad pirkdami abonementus, sirgaliai sutaupo nuo 20 iki 180 litų (priklausomai nuo pasirinktos tribūnos). Klubas taiko akciją – pirmųjų 50 abonementų pirkėjams dovanos komandos kalendorių, kuris kainuoja 15 litų.

“Sūduvos” abonementų kaina analogiška. 120 litų kainuoja standartinis abonementas, o 80 litų – lengvatinis senjorams, žmonėms su negalia, moksleiviams bei studentams. Tačiau didžiausias “Sūduvos” abonementų privalomas tas, kad su jais nemokamai bus galima lankytis ir Europos lygos dvikovose. Be to, vaikai iki 12 metų į stadioną visuomet galės patekti nemokamai. “Sūduva” skatina ir šeimų lankymąsi stadione. Šeimyninis abonementas dviem suaugusiems ir dviem vaikams kainuoja 200 litų. Vienkartiniai bilietai į rungtynes Marijampolėje pernai kainavo 5-8 litus, tad abonementų turėtojai sutaupys maždaug 20-40 litų.

Vilniaus MFD “Žalgirio” metinis abonementas kainuoja 109 litus, tačiau su mokesčiais už jį teks mokėti 117 litų. Abonementas suteikia privilegiją lankytis visose A lygos ir LFF taurės rungtynėse, o Europos lygos varžybų bilietui suteiks 50 proc. nuolaidą. Abonementai leidžia sutaupyti apie 100 litų, nei perkant bilietus į pavienes rungtynes. Be to, su abonementais taikoma 20 proc. nuolaida “Žalgirio” klubo atributikai įsigyti.

Gargždų “Bangos” aistruoliams abonementai kainuoja 80 litų. Į šį paketą įeina 18 rungtynių A lygoje ir LFF taurėje. Perkantiems 4 abonementus dovanų įteikiamas klubo sirgaliaus šalikas. Bilietai į “Bangos” rungtynes kainuos 10 litų, tad abonementų turėtojai sutaupo 100 litų. Kaip ir anksčiau, vaikai iki 12 metų į Gargždų komandos rungtynes bus įleidžiami nemokamai, o pensininkams, neįgaliesiems, studentams ir moksleiviams bilietas kainuos 5 litus.

Pigiausiais abonementais prekiauja “Šiauliai” – jie pigesni 1 litu nei Gargžduose ir kainuoja 79 litus. Su jais taip pat bus galima lankytis visose šiauliečių rungtynėse namie A lygoje ir LFF taurėje. Abonementų pirkėjai dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojas gaus naują “Tauro” televizorių.

Pakruojo “Kruojos”, Alytaus “Dainavos”, Klaipėdos “Atlanto” ir Tauragės “Tauro” klubai informacijos apie abonementų prekybą kol kas nepateikia.

Praėjusį sezoną pigiausiais bilietais į A lygos rungtynes buvo prekiaujama Alytuje ir Pakruojyje – atitinkamai 5 ir 3 litai.

A lygos belaukiant: Lietuva yra finansiniame futbolo rinkos dugne
2013-03-06, Dovilė Šeduikytė, 15min.lt http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/a-lygos-belaukiant-lietuva-yra-finansiniame-futbolo-rinkos-dugne-24-313244" onclick="window.open(this.href);return false;

Victoras Hugo romane „Vargdieniai“ priminė, kad svajonės visuomet turi mokėti skaičiuoti. Lietuvoje jau ne vienerius metus yra tikimasi stebuklingo futbolo atgimimo, o jo nesulaukus, kritikos strėlės sminga visomis kryptimis. Tačiau po eilinio „negimusio atgimimo” šalies futbolo pasaulis kaip susitaręs kalba – „kalti ne mes, aplinka kalta”. Juokingiausia, kad apie tai garsiausiai kasmet šaukia į vargdienių vaidmenį įsijautę futbolo klubai, kurių svajonės „iššauti“ yra tolokos nuo matematikos pradžiamokslio.

Naujajame A lygos sezone, kuris prasidės kovo 9 dieną, žais 9 futbolo klubai. Praėjusį sezoną pradėjo dešimt klubų, tačiau finišo nepasiekė Vilniaus REO.

Šiam klubui Lietuvos futbolo federacija (LFF) buvo leidusi žaisti išimties tvarka, nepaisant to, kad jis finansiškai nebuvo pajėgus dalyvauti čempionate. Bet LFF susiviliojo turėti didesnį klubų skaičių, nes tuomet būtų įdomesnis futbolas. Deja, viskas baigėsi nemaloniu fiasko – tempęs kiek galėjęs galiausiai klubas buvo priverstas pasitraukti iš čempionato.

Lygiuojamasi į atsiliekančius

Futbolo pasaulyje gana neįprasta čempionate matyti nelyginį komandų skaičių, mat tuomet vienas klubas per turą „netikėtai“ yra priverstas atostogauti. Tačiau A lygos turnyro rengėjai – Lietuvos futbolo federacija (LFF) nutarė, jog kopijuoti Bangladešo, Tadžikistano ar Arubos salų čempionatus, kuriuose varžosi po devynias ekipas, yra kur kas vertingiau, nei žiūrėti į paplitusią futbolo valstybių praktiką.

Na, Aruboje gyvena tik 104 tūkstančiai žmonių, todėl jie negalėjo surinkti daugiau negu devynias komandas. Negali pykti ir ant Bangladešo futbolo federacijos – 147 milijonus gyventojų turinti valstybė, kurioje viename kvadratiniame kilometre gyvena daugiau kaip 1200 žmonių, negali sau leisti prabangos statytis daug stadionų: kur tada gyvens jų piliečiai, jei bus atimtas toks didelis lopas žemės?

Va, jei Bangladešo pirmenybėse vyktų Lietuvoje – kitas reikalas. Vos 51 žmogus į kvadratinį kilometrą. Statytų ir statytų bangladiečiai tuos stadionus Lietuvoje. Tačiau faktas lieka faktu – ir Azijos valstybėje, ir europietiškoje Lietuvoje kovoja po 9 komandas.

Tiesa, Lietuvoje niekas negarantuoja, kad visi pradėję čempionatą jį ir pabaigs. Juk praėjusį sezoną pradėjo dešimt klubų, tačiau finišo nepasiekė Vilniaus REO, o dar prieš metus, vasarą, iš A lygos turnyro lentelės išnyko sostinės „Vėtra“.

LFF vertėtų pagalvoti, ar tikrai verta iš vienos pusės turėti nepalankų skaičių komandų, iš kitos – čempionate leisti žaisti nepasirengusioms ekipoms. Galbūt Lietuvai užtektų aštuonių ar šešių užtikrintai pasiruošusių komandų, kurios nedrebėtų nuo nesibaigiančių problemų. Juk FIFA yra aiškiai konstatavusi, jog pripažintų ir šešių klubų šalies pirmenybes.

Tačiau, šį sezoną jau nieko nepakeisi. Devyni klubai gavo licencijas dalyvauti A lygoje, tačiau keturiems iš jų palikta žaidėjų registracijos draudimo sankcija. Šie klubai nėra pilnai atsiskaitę su savo darbuotojais ar žaidėjais už praėjusį sezoną. Tikimasi, kad jie tai sugebės padaryti iki sezono pradžios. Jei ne – naujų žaidėjų į aikštę neišleis.

Licencijavimas: kokybė ar kiekybė?

Lietuvos futbolo federacijos licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis pabrėžia, kad tokios savikontrolės mechanizmo kaip licencijavimas iš esmės neturi nė viena kita sporto šaka Lietuvoje.

Licencijavimo dėka LFF nereikia spėlioti kokia yra klubo finansinė padėtis, kam, už ką ir kiek klubas yra skolingas, kas yra klubo dalininkai, rėmėjai ir vadovai.

Tačiau skandalingi REO ir „Vėtros” atvejai parodė, kad sistema ne visada suveikia. Laurynas Zibolis sutinka, kad jokių išimčių būti neturėtų: „Jau ne pirmus metus kyla klausimas ką rinktis: didesnį skaičių ir didesnę riziką ar mažesnį klubų skaičių, tačiau didesnį lygos stabilumą. Antrasis variantas man pačiam atrodo labiau priimtinas. Manau, kad A lygoje turi rungtyniauti pakankamai stabilūs klubai, o tam jie bręsti turi I lygoje”.

Keturi prasikaltę LFF

Likus mažiau nei savaitei iki sezono pradžios A lygos sopuliai tik gilėja, o žaizdos, kurias LFF žiemą dar bandė pudruoti tylos siena, pradėjo kraujuoti. Faktai akivaizdūs: po licencijavimo žaidėjų registracijos draudimo sankcijos galioja Alytaus „Dainavos“, Gargždų „Bangos“, Tauragės „Tauro“ ir Vilniaus „Žalgirio“ klubams, nes jie nėra galutinai atsiskaitę už praėjusį sezoną.

Laurynas Zibolis teigia, kad arčiausiai sankcijos panaikinimo yra „Bangos“ futbolo klubas. Kiti klubai dar nepateikė visos reikalingos dokumentacijos.

Tuo tarpu, Vilniaus „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius tvirtina, kad futbolo federacija klaidina žiniasklaidą skelbdama tokius duomenis. Anot klubo atstovo „Žalgiris“ yra pilnai už viską atsiskaitęs: „Mes pasirinkome 12 mėnesių auditą. O kadangi licencijavimo procesas baigėsi anksčiau, futbolo federacija mums neleidžia registruoti žaidėjų, nes neva mes dar neatsiskaitę. Nors mes tai galime daryti iki vasario 15 dienos. Mes galėjome rinktis 11 mėnesių auditą ir tuomet problemų nebūtų kilę, bet mes juk žinojome, kad sezonas prasideda tik kovo mėnesį, todėl ir neskubėjome.“

Tačiau visi futbolo klubai sutinka, kad licencijavimo procesas yra reikalingas. „Licencijavimas visgi yra geras dalykas. Jeigu jo nebūtų, futbolo situacija Lietuvoje būtų dar liūdnesnė. Tai pakelia A lygos kartelę“, – sakė futbolo klubo „Banga“ direktorius Rimantas Mikalauskas.

Biudžetų vidurkis – 2 mln. litų

Akivaizdu, kad krepšinis karaliauja ne tik lietuvių širdyse, bet ir verslininkų mintyse. Krepšinio klubams daug lengviau prisijaukinti rėmėjus ir suformuoti bent kiek padoresnį biudžetą.

Futbolo klubų atstovai vieningai sutaria, kad pinigais nelyja. Vieni turi pasikliauti vietiniais verslininkais, kiti dairosi ir toliau.

„Bangos“ direktorius L.Petravičius teigė, kad jų pagrindiniai rėmėjai yra iš užsienio: „Lietuvoje futbolas niekam neįdomus. Bet kas atvažiavęs iš toliau visad pastebi, kad čia futbolas net ne antroje vietoje, o dar žemiau.“

Lietuvos čempionų Panevėžio „Ekrano“ sporto direktorius Deimantas Bička sako, kad pinigus tenka skaičiuoti, kai norisi įsigyti žaidėją iš užsienio. Esą niekam ne paslaptis, kad daug Lietuvos klubai pasiūlyti negali: „Reikia pripažinti, kad mes esame finansiniame futbolo rinkos dugne. Tiesa, gerai paieškojus, dar yra tam tikros rinkos iš kurių mes išgalime rinktis žaidėjus. Mes galime dairytis į futbolininkus iš Serbijos, Kroatijos ar Pietų Amerikos šalių.“

Laurynas Zibolis išdavė, kad 2013 metų A lygos sezono klubų planuojamų biudžetų vidurkis yra apie 2 mln. litų. Tiesa, tik sezono pabaigoje pamatysime, ar visiems klubams pasisekė surinkti šiai dienai suplanuotas sumas. Palyginimui, 2012/2013 metų sezono LKL krepšinio klubų vidurkis yra apie 5 milijonus litų.

Futbolo federacija nėra nustačiusi minimalios sumos, kurią surinkęs klubas galėtų teikti paraišką A lygos dalyvavimui. „Svarbiausia ne kažkokia minimali suma, kurios vis tiek tikėtina sezonui nepakaks, o kaip pagrįstai suplanuotas piniginių srautų judėjimas viso sezono metu.“ – teigė Laurynas Zibolis.

Futbolo klubų biudžetai buvo didžiausi apie 2007-2008m., vėliau, dėl krizės smuko, o dabar pastaruosius keletą metų stabilizavosi.

Stabilizavosi ne į gerąją, o į realistiškąją pusę. Stebėsime, ar šį sezoną visi pradėję lenktynes dėl Lietuvos futbolo trofėjaus jas ir užbaigs. Vargdieniams juk ne taip paprasta nuspėti ateitį.

Negali pykti ir ant Bangladešo futbolo federacijos – 147 milijonus gyventojų turinti valstybė, kurioje viename kvadratiniame kilometre gyvena daugiau kaip 1200 žmonių, negali sau leisti prabangos statytis daug stadionų: kur tada gyvens jų piliečiai, jei bus atimtas toks didelis lopas žemės?

Galima pastayti prekybos centrą, ar kokią lūšną, o ant stogo įrengti stadioną.

Lietuvos čempionų Panevėžio „Ekrano“ sporto direktorius Deimantas Bička sako, kad pinigus tenka skaičiuoti, kai norisi įsigyti žaidėją iš užsienio. Esą niekam ne paslaptis, kad Lietuvos klubai daug pasiūlyti negali: „Reikia pripažinti, kad mes esame finansiniame futbolo rinkos dugne. Tiesa, gerai paieškojus, dar yra tam tikros rinkos iš kurių mes išgalime rinktis žaidėjus. Mes galime dairytis į futbolininkus iš Serbijos, Kroatijos ar Pietų Amerikos šalių.“

Tulpiniai yra dugne... beviltiška komanda.. ko jie iš viso į A lygą lenda, kad tokie ubagai???

Dovilė Šeduikytė

Fu fu fu.. kai ciocės rašo apie futbolą, tai perskaičius norisi verkti.. tik ne man. Prajuokino...
Na, tokio verksmingo straipsnio senai nesu skaitęs.

Man patiko komentaras:

moterie geriau net nerasyk sito briedo.taip yra tiesos vietomis ir galima sutikt.taciau kas per nesamone del 6 komandu cempionato? UEFA leidzia dalyvauti jos organizuojamuose turnyruose tik tokiu atveju jei yra bent 8 komandos.tos tavo sesios komandos tai tik tiek,kad pripazintu,kad kazkoks cempionatas vyksta ir tiek.sekantis dalykas- kvaila lyginti krepsinio klubu ir futbolo klubu biudzetus.nubrauk Zalgirio 25 mln litu biudzeta ir Ryto kokius 10 mln ir gausi ta pati skaiciu jei ne mazesni. turim ka turim ir tia geriau nei nieko.o jei dar maziau visi spjaudytu i futbolo puse ir ateitu i stadionus uzuot rasineje bereikalingus stripsnius,komentarus tai ziurek ir futbolas remejams taptu patrauklesnis.i komentarus kurie prasideda "ka ten ziuret i medzius" galiu atsakyt lygiai ta pati - o ka ten ziuret krepsinyje i LKL komandas isskyrus du grandus.taip pat nieko.ta beje puikiai parodo ir ziurovu skaiciaus vidurkis eilinese LKL komandu varzybose.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/a-lygos-belaukiant-lietuva-yra-finansiniame-futbolo-rinkos-dugne-24-313244#ixzz2MktwyvgU" onclick="window.open(this.href);return false;

Dovilė Šeduikytė

Fu fu fu.. kai ciocės rašo apie futbolą, tai perskaičius norisi verkti.. tik ne man. Prajuokino...
Na, tokio verksmingo straipsnio senai nesu skaitęs.

tai kad didieji futbolo ekspertai ir žurnalistai per mėnesį kartais ir parašo, po kokį vieną nenuobodų ir dėmesio vertą straipsnelį, o visa kita jų rašliava nieko verta. Tai nieko čia blogo , jei kokia blondinė kartais sumano pasismaginti futbolo temoje.