2020 m. Europos čempionato atranka

Man panašiau, kad jie prie mūsų aikštės nepriprato, nes judėjo tai kaip ant ledo, akivaizdžiai matėsi, tas labai sunkus judėjimas po aikštę.

Kokie spėjimai dėl rezultato su Serbija?
Pasidalinkit, smalsu.

Pralošim, per daug jau mes nukaujavę, čia draskyk nesidraskęs, Serbija bus ne Liuksemburgas, o jiems verkiant reikia taškų, tad jie čia draskytis atvyksta, stebuklo atveju nebent lygiosiomis gal ištemptume, o realiai nusimato pralaimėjimas

Kokie spėjimai dėl rezultato su Serbija?
Pasidalinkit, smalsu.

nėra priežasčių kodėl tikėtis kokio geresnio rezultato.
prie Liubinsko komanda gerai gynėsi, bet dabar tiesiog žaidėjai ne to lygio, kad galėtume kokybiškai gynyboje atstovėti 90min

Viešpatie apsaugok nuo tokio futbolo... Gal antrom rungtynėm per trejeta dienų reik leist visiškai naujus žaidėjus, kad ir iš a lygos, nes baisu....

tv distancinis gali apsaugoti nuo tokio futbolo. daugiau niekas

Galima teigti, tikrai pozityvios rungtynes - imustas dar vienas ivartis (jau net trecias visame atrankos cikle), kelios nesekmingos atkarpos gynyboje ir koncentracijos stoka praleidus kelis ivarcius paieliui, bet uztikrintas zaidimas ginantis beveik likusiu rungtyniu metu. Jei butu isvengta nesusikaupimo pirmu triju ivarciu atkarpoje, butu buve galima pakovoti ir del pergales.
Kazka panasaus tikriausiai bus galima isgristi is Urbono

Galvojau, kad bus blogai. Bet kad taip...

Čia jau verkiant reikia naujos kartos žaidėjų, to pačio Černych geriausi žaidimo laikai panašu, kad jau baigėsi, Valskis jokioms rinktinėms nebetinkamas, tas pats su Algiu Jankausku, kone visiems žaidėjams, kuriems 27-28 metai mūsų rinktinėje, atrodytų jie turėtų būti dar pačiame pike, bet tas pikas tik klubiniui vidutiniam futbolui betinkamas. Dalis nusenę, dalis jokios technikos nebeturi, o blogiausia, kad kai kurie ir nebeturi noro žaisti už rinktinę.
labai svarbus pastebėjimas, buvo labai aiškiai girdėti mūsų trenerių šūksniai, kaip kone kiekvienu momentu gintis, judėti su kamuoliu, užsiiminėti poziciją, tad kyla klausimas ar šie žaidėjai jaučia aikštę ? ar jie iš ties moka žaisti futbolą ? tie nurodymai duodami visų rungtynių metu, man pasirodė kaip 14-15 metų vaikams duodami nurodymai, tai tiesiog apgailėtina....

Galima teigti, tikrai pozityvios rungtynes - imustas dar vienas ivartis (jau net trecias visame atrankos cikle), kelios nesekmingos atkarpos gynyboje ir koncentracijos stoka praleidus kelis ivarcius paieliui, bet uztikrintas zaidimas ginantis beveik likusiu rungtyniu metu. Jei butu isvengta nesusikaupimo pirmu triju ivarciu atkarpoje, butu buve galima pakovoti ir del pergales.
Kazka panasaus tikriausiai bus galima isgristi is Urbono

- Urbonui kalbėti nieko nereikia. Tiksliau, jis galėtų vieną vienintelį kartą pasakyti tokius žodžius ir daugiau interviu nebeduoti. Lygiai tas pats su žaidėjais ir LFF funkcionieriais: "Mums jokios trenerių kaitos, analizės, taktikos, žaidėjų pasirinkimas, jų nusiteikimai rungtynėms, traumos ir diskvalifikacijos esminės reikšmės rezultatams neturi ir neturės. Mes esame tiesiog silpnesni už beveik visas žemyno komandas, mūsų patys geriausi žaidėjai nelabai traukia vidutiniokų Europoje - galime per galvą verstis, bet dabar nieko nebus. Tad turime kažkaip iškęsti 10-15 metų laikotarpį ir melstis, kad šiuo metu daromi žingsneliai su vaikais ir treneriais teigiamai atsilieps ateityje. Žiūrovai turi tai suvokti, priimti kaip realiją ir neišvengiamybę, apsišarvoti kantrybe ir be didesnių emocijų laukti (arba nelaukti). Gali mus žiūrėti, gali nežiūrėti - čia jų pasirinkimas, kuris irgi jokios įtakos rezultatams neturės. Žinoma, kad mes po 10-15 metų žaisime geriau, irgi ne faktas. Tai tiek.."

P.S. rungtynių nežiūrėjau, nes... skaityti aukščiau. Siūlau susikoncentruoti į klubinį futbolą, nes jame daugiau gyvybės ir jau nebesame visiški pastumdėliai (turbūt dėl stipresnių legionierių, atvykstančių pastaraisiais metais).

Mes visada galime kalbėti apie žaidėjų meistriškumą, mąstymo lygį, patirtį klubuose ir taip toliau. Bet kovingumas, kova kiekviename aikštes centimetre, agresyvumas - kibumas neleidžiant varžovui lengvai priimti sprendimus, aistra ir noras kažką įrodyti yra tokie komponentai, kurių tiesiog negali trūkti žaidžiant už Lietuvos rinktinę.

Nereikia būti Ronaldo, kad turėtum šias sąvybes..

Man tiesiog galva neišnesa, kaip būti tokiems liurbiams aikštėje, vaikščioti galvą nuleidus, nesistengti iš viso žaisti ta prasme ne žaisti, bet kovoti? Nejaugi patiems jiems neužknisa būti nevykėliams? Atrodo tokio sveiko pykčio iš viso nerasta. Būtent dėl tokio charakterio gal ir jie nežaidžia net vidutiniuose europos lygose? Kaip paaiškinti tą faktą, jog dar 60 - tą rungtynių minutę Lietuva buvo prasižengus 5 kartus, KAI SERBIJA 8?! Nesuvokiama.

Šitie "futbolistai" turėtų susimesti visas išlaidas kurias patyrė tie 15 - ką sirgalių, kurie vyko savo noru ir iš savo lėšų pažiūrėti tą pornografiją.

Kai meistriškumas kelis kartus aukštesnis, draskykis nesidraskęs - tik pavargsi. Mums yra tik viena geresnio rezultato tikėtis leidžianti sąlyga - kad nesužais, nenusiteiks rungtynėms varžovas. Mes visiškai priklausomi nuo kitų, bet nuo savęs - ne.

Kai meistriškumas kelis kartus aukštesnis, draskykis nesidraskęs - tik pavargsi. Mums yra tik viena geresnio rezultato tikėtis leidžianti sąlyga - kad nesužais, nenusiteiks rungtynėms varžovas. Mes visiškai priklausomi nuo kitų, bet nuo savęs - ne.

Skaičiau komentarą, kad nestebėjai rungtynių. Tai žinok - Serbija vakar buvo visiškai nenusiteikus, vaikščiojo visas rungtynes. Bet problema ta, kad vaikščiojom ir mes. Ir aš vis dėl to nesuprantu kuom meistriškumas dėtas kai kalbam apie alkį, ambicijas ir šiaip paprastą norą žaisti kovoti. Niekas tų žaidėjų nei peiktų nei ką, jei jie tiesiog KOVOTŲ. O ne atidavinėtų pasus serbų rinktinės žaidėjams išsižioję ir žiūrėtų kaip tarkoja vartuose Bartkų

manau susitarimas buvo atsitraukti ir neiti į dvikovas. tikėtasi sutankinti gynybą ties baudos aikštelę, bet gavosi pravalas visiškas.

manau, tas atsitraukimas ir neėjimas į kovą buvo ne žaidėjų sumanymas.

Urbono sakyčiau jau du pravalai per trejas rungtynes. Tiek rungtynėse su Liuksemburgu, tiek vakar. Bet aišku sunku tų pravalų nedaryti su tokia rinktine.

Broniau, pažiūrėk rungtynes kai Lietuva žais su Portugalija, melsimės už tavo gyvybę, kad tau neištiktų širdies smūgis.

Aš nebesijaudinu dėl rinktinės, tai praėjo prieš metus ar panašiai. Galima postuose atkapstyti.

Aš irgi nebesijaudinu, sirgau vakar už Serbiją, kad kuo daugiau įvarčių į Lietuvos vartus įmuštų.

Skaičiau komentarą, kad nestebėjai rungtynių. Tai žinok - Serbija vakar buvo visiškai nenusiteikus, vaikščiojo visas rungtynes. Bet problema ta, kad vaikščiojom ir mes. Ir aš vis dėl to nesuprantu kuom meistriškumas dėtas kai kalbam apie alkį, ambicijas ir šiaip paprastą norą žaisti kovoti. Niekas tų žaidėjų nei peiktų nei ką, jei jie tiesiog KOVOTŲ. O ne atidavinėtų pasus serbų rinktinės žaidėjams išsižioję ir žiūrėtų kaip tarkoja vartuose Bartkų

- Aš ir seniau labai kreipiau dėmesį į tą „kovojimą“, pykau ant rinktinės, jei „simuliuodavo“ ir t.t. Bet su amžiumi supratau, kad nėra futbole jokio „kovojimo“. Svarbu yra tik mokėjimas žaisti arba nemokėjimas. Мастерство непропьёш (meistriškumo nepragersi) - absoliučiai banali ir absoliučiai teisinga pastaba. Jei moki žaisti, gali nepavykti dalis rungtynių, bet suma sumarum vis tiek kažką pasieksi. Jei žaisti nemoki, bendroje sumoje nepadės niekas - jokie nusiteikimai ir kovojimai. Juk kas yra tas „kovojimas“ - kai žaidėjo arsenale trūksta žinių, mokėjimo, instrumentų, ginklų ir šovinių, priešininką įveikti lieka plikomis rankomis, šaukiant „Uraaaaa“ ir bandant kakta pralaužti betoninę sieną. Tai gal ir gali suveikti keliose atskirose kovose, bet bendrai karo nelaimėsi. Priedo, tai veda į geltonų, raudonų kortelių jūrą (kodėl mūsiškiai gauna tiek kortelių?), savo ir priešininkų traumas bei nuovargį.

Realiai bronius teisus, dasideda ir tai, kad mes kone didžiąją dalį žaidžiame be futbolo, su Urbono atėjimu situacija iš vis šūdina tapo, tiksliau tokia kokia buvo visą laiką, bent didžiąją dalį laiko nuo nepriklausomybės. Tai kaip tie mūsų žaidėjai gali būti fiziškai stiprūs jei juos kone visas rungtynes nuvaiko ? žaidžiant be kamuolio, fiziniai duomenys nusėda rungtynių metu, o kamuolio neperima nes nemoka. Ką iš vis dar toje mūsų rinktinėje veikia Valskis, Algis Jankauskas, tas pats Petravičius, net Škotų žemesnėje lygoje, paskutinėje komandoje neišsilaikęs, kviečiame ir Andriuškevičių kuris net formos piko nėra pagavęs. Kai sumeti tai kas derinasi, tai kas nesiderina, niekur nežaidžia, arba niekur neprilimpa, gauni nu visišką jovalą. Man ta Lietuvos sudėtis, tai visiškas jovalas.

Dar vienas neįkvepiantis futbolo rinktinės atrankos langas: žaidėjų ir trenerio įvertinimai
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1068224/dar-vienas-neikvepiantis-futbolo-rinktines-atrankos-langas-zaideju-ir-trenerio-ivertinimai

Lietuvos futbolo rinktinė pratęsė savo kelionę link kitų metų Europos futbolo čempionato, tačiau pozityvių nuotaikų po eilinio atrankos lango nėra daug – nors penktadienio rungtynėse su Liuksemburgu Vilniuje pavyko parodyti charakterį ir išplėšti tašką, tačiau pirmadienio dvikova su serbais visiškai nenusisekė ir teko pripažinti varžovų pranašumą 1:4.

Dvikova su Liuksemburgu penktadienį Vilniaus LFF stadione (arba bent jau antrasis jos kėlinys) suteikė vilčių, jog naujasis rinktinės strategas Valdas Urbonas galimai įskiepijo savo komandai nugalėtojų mentalitetą ir reikiamą agresiją, – dar pirmajame kėlinyje lietuviai liko mažuma, kai už dvi geltonas korteles iš aikštės buvo pašalintas gynėjo pozicijoje žaidęs Saulius Mikoliūnas, tačiau, nepaisant to, po pertraukos lietuviai apgulė svečių vartus ir ne tik sugebėjo išlyginti rezultatą, tačiau galėjo ir išplėšti pergalę.

Po trijų dienų vykusi akistata Serbijoje – visiška to priešingybė. V. Urbonas pabandė sutankinti savo gynybos liniją, iš viso išrikiuodamas penkis gynėjus, tačiau tai norimų vaisių neatnešė. Serbai, net ir nežaisdami greito ar aktyvaus futbolo, nuolat ieškojo skylių Lietuvos gynyboje ir nesunkiai jų rado. Džiugas Bartkus bent kelis kartus gelbėjo savo komandą nuo įvarčių, tačiau tris kartus jis buvo paliktas tiesiog sušaudyti – jau po pirmųjų 45 minučių lietuviai atsiliko 0:3.

Antrajame kėlinyje šeimininkai aiškiai nuėmė koją nuo greičio pedalo, taip leisdami daugiau atakuoti ir lietuviams. Vieną atakų šie pavertė įvarčiu – baudos aikštelėje ranka sužaidė serbų atakų lyderis Aleksandaras Mitrovičius, o nuo 11 metrų žymos tiksliai smūgiavo Arvydas Novikovas. Blankias lietuvių rungtynes vainikavo pačioje pabaigoje praleistas ketvirtasis įvartis. Po jo rezultatas tapo toks, koks buvo ir praėjusių metų Tautų lygos rungtynėse – 4:1 Mladeno Krstajičiaus vadovaujamos ekipos naudai.

Po mačo Belgrade rinktinės treneris V. Urbonas sakė, jog ši dvikova tapo geru indikatoriumi pamatyti tai, su kokiais žaidėjais rinktinė gali eiti į priekį.

Portalas LRT.lt nusprendė įvertinti kiekvieno žaidėjo pasirodymą dvejų rungtynių (su Liuksemburgu ir Serbija) kontekste bei pateikti kiekvieno žaidėjo balą dešimtbalėje sistemoje.

Per dvejas rungtynes iš 23 pakviestų į rinktinę žaidėjų rungtynėse dalyvavo 18. Aikštėje nepasirodė rezerviniai vartininkai Tomas Švedkauskas ir Marius Adamonis, gynėjai Edvinas Girdvainis ir Vaidas Slavickas ir traumuotas saugas Justinas Marazas.

Džiugas Bartkus – 8. Per dvejas rungtynes vartų sargas kamuolį iš tinklo traukė penkis kartus, tačiau būtų sunku jį kaltinti bent dėl vieno įvarčio. Priešingai – jei ne solidus Dž. Bartkaus žaidimas, ypatingai rungtynėse su Serbija, rezultatas galėjo būti daug liūdnesnis. Būtent vartininkas, kaip jau tampa įprasta Lietuvos rinktinėje, buvo viena pastebimiausių ir naudingiausiai žaidusių figūrų.

Domantas Šimkus – 7. Į aikštę D. Šimkus žengė antrajame rungtynių su Liuksemburgu kėlinyje ir gana greitai padėjo lietuviams perimti vidurio zonos kontrolę, taip pat prisidėjo ir prie lietuvių įvarčio. Dvikovoje su serbais šiaulietis startavo jau nuo pirmųjų minučių, žaidė iki pat paskutinio teisėjo švilpuko ir buvo vienas pastebimesnių žaidėjų. Žinoma, nėra lengva išsiskirti, kai komanda atlieka daugybę gynybinio darbo, tačiau atraminis saugas tą darė ir vidurio zonoje buvo vienas geriausių rinktinės futbolininkų.

Modestas Vorobjovas – 6,5. Centro saugo pozicijoje rungtynes su Liuksemburgu pradėjęs Vilniaus „Žalgirio“ atstovas su Vykintu Slivka sudarė atraminės zonos tandemą. Nors kovoje dėl aikštės vidurio M. Vorobjovui lengva nebuvo, tačiau antrajame kėlinyje jis buvo nuleistas į išvyto Sauliaus Mikoliūno vietą dešiniame krašte ir ten padėjo sukurti nemažai aštrių momentų, taip pat užtikrintai stabdydamas varžovų išpuolius. Jau per pridėtą rungtynių laiką turėjo pasiaukoti dėl komandos ir, neleisdamas Liuksemburgo komandai bėgti į greitą ataką, neleistinai sustabdė svečių žaidėją. Už tai sulaukė antros geltonos kortelės, tad į Serbiją nebevyko.

Arvydas Novikovas – 6,5. Nors abejose rungtynėse pelnė po įvartį, tačiau be to nebuvo labai pastebimas. Būtent A. Novikovas mače su Liuksemburgu kėlė didžiąją dalį iš 13 Lietuvos rinktinės susikurtų kampinių, tačiau išpešti didesnės naudos iš to nepavyko. Mače Serbijoje iš varžovų gavo didesnį dėmesį, tad didesnio pavojaus nesukėlė. Nepaisant to, buvo vienas aktyvesnių žaidėjų ir bandė iniciatyvos imtis individualiai.

Karolis Laukžemis – 6,5. Pirmame mače palangiškis kilo į kovą nuo suolo ir nuolat kėlė pavojų aukštai išsirikiavusiai Liuksemburgo gynybos linijai, ten ieškojo savo progų, galų gale vieną surado ir ji virto įvarčiu – būtent po jo individualiai sėkmingo epizodo krito Arvydo Novikovo galinga bomba. Mače Serbijoje Laukžemis startavo nuo pradžių, tačiau ten taip lengvai viskas nesiklostė – puolėjas dažnai buvo atkertamas nuo savo komandos draugų, o gavęs šansų kabintis už kamuolio nesugebėdavo tinkamai su juo susidoroti. Nepaisant to, K. Laukžemis vis tiek buvo vienas iš pozityviausiai nuteikusių rinktinės žaidėjų šio lango metu.

Linas Klimavičius – 6. Iš visų centro gynėjų, bandytų abejose rungtynėse, būtent Bukarešto „Dinamo“ atstovas buvo solidžiausias. Sužaidė abejose rungtynėse be keitimų ir ne kartą, užsiėmęs tinkamas pozicijas, gelbėjo lietuvius nuo greitų varžovų išpuolių. Šiuo metu L. Klimavičius atrodo užtikrinčiausias Lietuvos rinktinės gynėjas, o tokia situacija atrodo dviprasmiškai, mat dar praėjusiais metais būtent L. Klimavičius susilaukdavo daugiausia kritikos strėlių iš ekspertų ir futbolo sirgalių. Akivaizdu, kad stabilus žaidimo laikas Rumunijoje vėl grąžino futbolininkui pasitikėjimą savimi.

Vykintas Slivka – 6. Dvejos vidutiniškos saugo rungtynės, kuriose žaidė be keitimų. V. Urbonas, skirtingai nuo savo pirmtako Edgaro Jankausko, V. Slivką dažniau mato atraminėje zonoje, o ne labiau atakuojančiose pozicijoje, tad taip yra ribojamas futbolininko kūrybinis potencialas. Mače su Liuksemburgu panevėžietis kartą pavojingai smūgiavo galva, o Belgrade antrajame kėlinyje rungtyniavo kiek aukščiau ir stengėsi aktyviai dalyvauti savo komandos atakose. Individualiais veiksmais neblykstelėjo, tačiau ir iš bendro konteksto neiškrito.

Vytautas Andriuškevičius – 5,5. Po ilgalaikės traumos atsigavęs krašto gynėjas abiejuose susitikimuose sužaidė po 90 minučių, tačiau ryškesnio indėlio nepaliko. Dvikovoje su Liuksemburgu būtent Marijampolės „Sūduvos“ gynėjas buvo tas, kurį, prieš pelnydamas įvartį, įveikė Gersonas Rodriguesas. Mačas su Serbija, kaip ir visai gynybos linijai, buvo tikrai prastas, o aktyviai įsijungti į ataką nepavyko.

Paulius Golubickas – 5,5. Marijampolės „Sūduvos“ atakuojantis saugas pradėjo rungtynes su Liuksemburgu ir žaidė kiek daugiau nei kėlinį. Poroje situacijų pavojingai kėlė kamuolį į varžovų baudos aikštelę, tačiau daugiau išsiskyrė savo už simuliaciją gauta geltona kortele. Trenerių sprendimu Belgrade į aikštę nežengė.

Fedoras Černychas – 5,5. Pradėjo abejas rungtynes, tačiau abu kartus buvo pakeistas. Mače su Liuksemburgu tai nutiko 89-ąją minutę, Belgrade kapitonas aikštę paliko jau 69-ąją minutę, taip pat „atsivežė“ trečiąjį serbų įvartį, atlikęs netikslų perdavimą savo gynėjams. Ryškiausią progą pasižymėti Maskvos „Dinamo“ puolėjas turėjo dvikovos Vilniuje antrojo kėlinio starte, tačiau tada iš arti mušė tiesiai į vartininką. Serbijoje kapitonas taip pat nepriminė savęs, neretai klydo, o greitose atakose nesulaukdavo reikiamo palaikymo ir atakos dažnai užgesdavo dar pirmose savo stadijose.

Rolandas Baravykas – 5. Žaidėjas praleido pirmąjį mačą su Liuksemburgu, tačiau sužaidė visas rungtynes Belgrade. Plika akimi buvo matyti, jog žaidėjas, pastaruoju metu praradęs starto sudėties vietą Vilniaus „Žalgiryje“, nebuvo iki galo pasitikintis savimi, o tai puikiai iliustravo žaidimas ranka prie savo baudos aikštelės jau pirmąją rungtynių minutę. Nors vėliau žaidėjas atliko kelis pavojingus perdavimus link oponentų baudos aikštelės, tačiau tokiu pasirodymu, tikėtina, R. Baravykas patenkintas nebus.

Nerijus Valskis – 5. Rungtynes Vilniuje puolėjas pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė 55 minutes, Serbijoje kilo nuo suolo ir į dvikovą buvo mestas 77-ąją minutę. Neišsiskyrė visiškai niekuo, puolime ryškaus indėlio nepaliko. Galima spėti, jog ir fizinė žaidėjo kondicija šiuo metu nėra pati geriausia, mat jau kurį laiką puolėjas neturi klubo, o tai galėjo turėti įtakos neilgiems žaidėjo pasirodymams abejose rungtynėse. Abiejuose mačuose jį sėkmingai keitė Karolis Laukžemis.

Karolis Chvedukas – 5. Sužaidė tik antrąjį kėlinį Belgrade, tad jo pasirodymą įvertinti sunku, mat serbai tada jau buvo pastebimai sumažinę apsukas ir suteikė lietuviams progų ilgiau pabūti su kamuoliu. Po ilgos pertraukos į rinktinę grįžęs Chvedukas aikštėje vaizdo negadino ir, galima spėti, įvykdė tas užduotis, kurių iš jo reikalavo V. Urbonas. Svarbiausia jų – sustiprinti lietuvių pozicijas atraminėje zonoje, tokiu pat būdu suteikiant daugiau laisvės priekyje V. Slivkai.

Saulius Mikoliūnas – 4,5. Krašto gynėjo pasirodymą įvertinti teigiamai būtų sunku – jau pirmomis dvikovos su Liuksemburgu minutėmis jis užsidirbo geltoną kortelę, tačiau iš to nepasimokė – ir toliau į dvikovas ėjo beatodairiškai ir, nepaisant to, kad kelis kartus rizika pasiteisino, pirmojo kėlinio pabaigoje užsidirbo antrą geltoną kortelę ir paliko aikštę. Mače su Serbija dėl diskvalifikacijos nerungtyniavo.

Mindaugas Palionis – 4. Centro gynėjas abejose rungtynėse sužaidė be keitimų, tačiau neretai klydo, o mače su Liuksemburgu, būtent po Vokietijoje rungtyniaujančio gynėjo beatodairiško reido, komandą gelbėti turėjo ir antrą geltoną kortelę prieš save išvydo S. Mikoliūnas. Belgrade gynėjas taip pat nežibėjo bei varžovus pasitiko neįtikėtinai pasyvia gynyba, todėl tikėtina, jog kitam langui V. Urbonas rinksis kitą šios pozicijos žaidėją.

Algis Jankauskas – 3. Rungtyniavo tik pirmajame rungtynių Serbijoje kėlinyje, o trys tuo metu rinktinės praleisti įvarčiai daug ką pasako. Pirmajame epizode poziciškai suklydo pats Marijampolės „Sūduvos“ veteranas, taip pat jis neblizgėjo ir likusio kėlinio metu. Nenuostabu, jog V. Urbonas jau po pirmojo kėlinio ėmėsi permainų ir A. Jankauską pakeitė K. Chvedukas.

Deimantas Petravičius – be vertinimo. Panaši situacija, kaip ir anksčiau minėto K. Chveduko. Mače su Liuksemburgu Škotijoje sezoną baigęs saugas nerungtyniavo dėl sveikatos problemų, tuo tarpu Serbijoje sužaidė kiek daugiau nei dvidešimt minučių. Iš tokio sužaistų minučių kiekio vertinti žaidėją nebūtų tikslu, tad skaitinio įvertinimo žaidėjas negaus.

Donatas Kazlauskas – be vertinimo. Tokia pat situacija susiklostė ir su D. Kazlausku. Vilniaus „Riterių“ krašto saugas rungtyniavo tik mače su Liuksemburgu, tačiau ten žengė pačioje mačo pabaigoje ir aikštėje praleido vos 5 minutes.

Treneris Valdas Urbonas – 6. Vyriausiasis rinktinės treneris kalnų su turima sudėtimi nenuvertė, o pagyrų gali nusipelnyti nebent dėl komandos motyvacijos rungtynių su Liuksemburgu pertraukos metu. Eksperimentas Belgrade su penkiais gynėjais akivaizdžiai nepasiteisino, taip pat buvo neišvengta ir klaidų su sudėtimi, tokių kaip M. Palionio metimas į ugnį Serbijoje po blankių rungtynių Vilniuje ar pasitikėjimas veteranu A. Jankausku, kuris pastaruoju metu rinktinėje neišvengia klaidų, kurios komandai kainuoja įvarčius.

Gudri Serbijos futbolo rinktinės taktika – kaip lietuviai kentėjo nuo varžovų sumanymų Belgrade
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1068816/gudri-serbijos-futbolo-rinktines-taktika-kaip-lietuviai-kentejo-nuo-varzovu-sumanymu-belgrade

Pirmadienį 2020 m. Europos futbolo čempionato atrankos turnyro rungtynėse Serbijoje skaudų pralaimėjimą (1:4) patyrusi Lietuvos rinktinė šeimininkų futbolininkams tapo lengvai išgliaudytu riešutu. LRT RADIJO žurnalistas Aivardas Dočkus po kaulelį išnarstė taktines serbų rinktinės vingrybes, kuriomis lietuvių varžovai jau pirmajam kėlinyje visiškai dominavo rungtynėse su mūsų šalies futbolininkais.

Serbai visgi net ir po pergalės atleido trenerį.

Šiandien mūsų rinktinę sudaro žaidėjai, kuriems futbolo pagrindai pakloti laikotarpiu, kai Lietuvos futbolui vadovavo Varanavičius / Romanovas / Kvedaras. Užauginta tinginių be jokių ambicijų karta.