Prieš paskutinį mūšį – V.Ivanausko atsiprašymas ir pasvarstymai apie ateitį
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pries-paskutini-musi-v-ivanausko-atsiprasymas-ir-pasvarstymai-apie-ateiti-24-1593652Valdas Ivanauskas pradeda savaitę, nuo kurios daug priklausys jo artimiausia ateitis. Lietuvos futbolo rinktinė penktadienį stos į paskutinę 2022-ųjų pasaulio čempionato atrankos akistatą su Šiaurės Airijos komanda. Gali būti, jog dvikovos Belfaste rezultatas lems ir 55-erių kauniečio likimą.
V.Ivanauskas komandos vairą perėmė rugpjūtį, pakeitęs savo bendravardį Urboną ir rinktinės nuo dugno neatkėlė. Be netikėto vienadienio blykstelėjimo mače su bulgarais (3:1), buvusio „Hamburger SV“ puolėjo periodas karštame poste atrodė slogiai – diskutuotini jaunų žaidėjų įtraukimai į komandą, vangi reakcija ir idėjų trūkumas rungtynių metu, pašlijusi atmosfera rūbinėje ir galiausiai konfliktai su rinktinės žaidėjais ir žurnalistais.
Pergalė Belfaste lietuvius galėtų atkelti nuo C grupės lentelės dugno ir leisti tiesioginėje kovoje aplenkti airius, tačiau žaibas du kartus į tą pačią vietą įprastai netrenkia.
Po praėjusio atrankos lango į aštrias diskusijas su šalies žiniasklaida įsivėlęs V.Ivanauskas šį kartą nuo mikrofonų stengėsi laikytis atokiau. Treneriui skelbiant kandidatų sąrašą Lietuvos futbolo federacija nusprendė neorganizuoti įprastos spaudos konferencijos, o apsiribojo tik lakoniško laiško su žaidėjų pavardėmis išsiuntimu.
Į žurnalistų klausimus strategas atsakinėjo pirmadienio vakarą, kai rinktinė LFF stadione susirinko į pirmąją stovyklos treniruotę.
„Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti už paskutinę spaudos konferenciją. Tikrai nenorėjau nieko įžeisti, bet valdė emocijos ir adrenalinas. Manau, kad toks atvejis bus paskutinis. Gerbiu jūsų darbą ir specialybę, gerbiu jus, bet to paties norėčiau ir iš jūsų“, – savo kalbą pradėjo rinktinės treneris.
– Kokiomis nuotaikomis pasitinkate šią stovyklą?– Turime problemų ir jų nemažai. Neturėsime, Edgaro Utkaus, Rolando Baravyko, taip pat nepasiruošęs žaisti yra ir Saulius Mikoliūnas. Jų nebus, Edvinas Girdvainis turi mikrotraumą, o Donatas Kazlauskas savo klubo rungtynes žaidžia pirmadienį. Tikėkimės, kad nesusižeis, atvyks ir iki rungtynių Belfaste sugebės atsigauti. Visi kiti žaidėjai jau suvažiavę, Donatas atvyks rytoj.
– Nepasirodžius S.Mikoliūnui, komandoje liko penki gynėjai ir keturi vartininkai. Ar nepadaryta klaidų sudarant žaidėjų sąrašą?– Tikrai ne. Mes viską esame apmąstę. Žinote, kad nėra ir Lino Klimavičiaus, kuriam sulaužytas skruostikaulis. Norėjome iškviesti Justiną Januševskį, bet jis taip pat sunegalavo. Problemų tikrai turime, teks improvizuoti. Žinoma, rinktinė – ne vieta eksperimentams, bet tokia šių dienų Lietuvos futbolo situacija. Gaila, kad taip yra – turiu rinktis iš tų, kurie yra sveiki ir pasiruošę.
– Pirmą mačą su Šiaurės Airija pralaimėjome 1:4, bet buvo proga ir rezultatą išlyginti. Ko iš to mačo galima pasimokyti?– Tas rezultatas neatspindi rungtynių eigos. Su šiek tiek sėkmės galėjome rezultatą išlyginti. Varžovai mūsų tokio žaidimo ir pasipriešinimo tikrai nesitikėjo. Belfaste prie savų žiūrovų jie greičiausiai sieks greito įvarčio, tačiau tam mes esame pasiruošę. Airiai irgi neseniai turėjo problemų, tačiau, panašu, jog jas išsisprendė ir žais stipriausia sudėtimi. Bus labai sunkus mačas, tą suprantame, bet mūsų žaidimas pastaruosiuose mačuose nuteikia pozityviai, nors rezultatai ir netenkina.
– Kalbant apie jūsų ateitį – ar jaučiate papildomą spaudimą, jog nuo mačo Belfaste rezultato gali priklausyti ir jūsų likimas?– Spaudimo jokio nejaučiu. Jaučiu jaudulį prieš kiekvieną mačą ir tai yra natūralu. Nėra svarbu Ivanauskas liks ar ne. Svarbiausia, kas bus toliau. Svarbiausia, jog iš šio laikotarpio turime kažkokį pozityvą – Edgaras Utkus, Benas Šatkus, Linas Mėgelaitis yra tvirti pagrindo žaidėjai.
– Komandoje šįkart yra ir vienas debiutantas – aštuoniolikmetis Armandas Kučys. Kodėl toks pasirinkimas?– Galime prisiminti, kad į pirmąją savo stovyklą taip pat kviečiau Artemijų Tutyškiną. Manau, kad draugiškose rungtynėse su Kuveitu tikrai išvysite keletą naujokų. Abu šie jauni vaikinai tikrai nusipelnė kvietimo savo darbu ir pastangomis. Kai dirbau devyniolikmečių rinktinėje, mačiau jų galimybes. Armandas yra toks puolėjas, kokių mums tikrai reikia. Pats esu buvęs puolėjas ir jaučiu bei matau, kad Armandas turi visas puolėjui reikalingas savybes. Žinoma, jam tai bus pirmoji pažintis su vyrų futbolu, vaikinui dar daug reikia dirbti, bet kvietimo jis tikrai nusipelnė.
– Pastaruoju metu Karolis Uzėla demonstravo puikią formą A lygos čempionate. Kodėl jo nėra komandoje?– Karolis buvo pirmoje stovykloje ir žaidė. Visgi Marius Stankevičius U-21 rinktinėje irgi turi didelių problemų. Stengiamės padėti vieni kitiems, žinoma, nacionalinė komanda yra prioritetas, bet Karolis ten yra lyderis, kapitonas. Žvelgiant iš praktikos perspektyvos, geriau, kad jis rungtyniautų už jaunimą.
– Seniai naujienų negirdėjome apie Paulių Golubicką. Galbūt domėjotės apie jo galimybes sugrįžti į aikštę?– Žinau nemažai, nuolat palaikome su Pauliumi kontaktą. Po traumos atsigaunantis žaidėjas jau pradėjo dirbti kartu su komanda. Krūviai vis didinami, bet šiais metais jo aikštėje tikrai jau nepamatysime.
