2010-10-12 13:05 · #10368
Sportas – besikabinantiems į gyvenimą
Lina Motužytė
2010 m. spalio 12 d. 09:06
http://www.sportas.info/naujienos/3491.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Populiariausia pasaulyje sporto šaka – futbolas, padeda išsivaduoti iš priklausomybės ir grįžti į normalų gyvenimą
[Paveikslėlis]
Besigydantys nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams, benamiai ir pabėgėliai – žmonės, žaidžiantys benamių futbolą. Ši sporto šaka, daugeliui buvo šiaudas, padėjęs išsikapanoti iš priklausomybės liūno. Kartu praleidžiantys daug laiko, kartu keliaujantys po visame pasaulyje vykstančius futbolo turnyrus, jie – kaip šeima, iš kurios visada sulauks palaikymo.
„Futbolą žaidžiu nuo vaikystės. Dalyvaudamas benamių futbolo turnyruose apkeliavau pusę pasaulio, daug metų nebegeriu ir net nekyla noras to daryti, nes tik blaivas vėl galiu pajusti gyvenimo skonį“, - sako benamių futbolo Lietuvoje pradininkas Stasys Pranevičius.
Mintis Lietuvoje suburti komandą kilo kauniečiams Stasiui Pranevičiui ir Giedriui Lubiui. Sužinoję, kad pasaulyje jau kelerius metus egzistuoja žmonių, turinčių priklausomybę kvaišalams futbolo komandos, jie ėmėsi šią idėją skleisti Lietuvoje.
Suburta aštuonių žmonių komanda jau netrukus išvyko į pirmąjį Atvirąjį Rusijos benamių čempionatą. Tuomet, Lietuvos ekipa tapo turnyro nugalėtoja ir iškovojo teisę žaisti Pasaulio benamių futbolo čempionate Pietų Afrikos respublikoje.
Benamių futbolo tikslas – per sportą į visuomenę integruoti žmones, turinčius priklausomybę. Neoficiali Lietuvos benamių futbolo rinktinė, Kauno komanda „Feniksas“ nesiekia aukštų sportinių rezultatų. Ekipą jungia ne pergalių troškimas, „Noras negrįžti į tą liūną, iš kurio išsikapstėme – štai kas mus vienija“, - sako žaidėjai.
Komandą sudaro žmonės, kovojantys su priklausomybe narkotikams ir alkoholiui, bei juos palaikantieji. Narių amžiaus vidurkis – virš 40 metų. „Esame vyresnio amžiaus, todėl patirties pas mus daugiau. Mes tokie, kurie anksčiau žaidė futbolą, po to gėrė, metė ir vėl žaidžia, kaip sakoma: meistriškumo nepragersi“, - mano S. Pranevičius.
Lietuvoje yra dvi stabilios benamių futbolo komandos, tai Kauno „Feniksas“ ir Vilniaus „Liberna“. Tačiau organizuojant turnyrus, kviečiamos komandos ir iš reabilitacijos centrų. Tai nepastovios grupės, kuriose žaidžia tie, kurie tuo metu gydosi. Tuo tarpu „Feniksas“ dalyvauja ir su benamių futbolu nesusijusiuose turnyruose, kaip Kauno apskrities mėgėjų pirmenybės, veteranų taurės turnyrai ir pan.
Nuo tradicinio futbolo, kurį žaidžia Leonelis Messis, Kaka, Johnas Terry ir kiti žymiausi pasaulio futbolininkai, benamių futbolas skiriasi taisyklėmis, aikštelės matmenimis ir žaidimo metu tvyrančia dvasia.
„Žaidžiame gatvės taisyklėmis. Čia svarbiausia ne laimėti, bet padėti žmonėms grįžti į gyvenimą. Tai daugiau socialinis projektas“, - sako S. Pranevičius.
Komandą sudaro aštuoni žaidėjai, vienu metu aikštelėje gali būti keturi vienos ekipos nariai. Žaidžiami du kėliniai po septynias minutes.
Aikštelės matmenys - 22x16 m., dydžiu ji panaši į krepšinio aikštelę. Visus kriterijus atitinkanti aikštelė turi turėti bortus, nestandartinius 4 m. pločio, 1,30 m. aukščio vartus ir aikštelės ribas žyminčias linijas. Lietuvoje, deja, nėra nė vienos aikštės, atitinkančios reikalavimus. Futbolininkai treniruojasi paprastose lauko ir salės aikštelėse, tačiau tai nekliudo mūsų komandai būti tarp stipriausių.
Svarbiausi tarptautiniai benamių futbolo turnyrai yra trys: Pasaulio čempionatas, Europos čempionatas ir Socialinės integracijos žaidynės, kuriose dalyvauja ne tik futbolo, bet ir kitų spoto šakų atstovai, turėję priklausomybę.
Benamių pasaulio futbolo čempionatas rengtas jau aštuonis kartus, Lietuva dalyvavo pastaruosiuose penkeriuose. Šiemet Rio de Žaneire vykusiame čempionate Lietuva tarp 43 dalyvių užėmė 18 vietą. Čempionate, tiek vyrų, tiek moterų grupėse triumfavo šeimininkai.
Šiemet pasaulio pirmenybėse dalyvavo net 12 moterų komandų. Europai atstovavo dvi – Olandija ir Norvegija.
Pasaulio čempionate žmogus gali žaisti tik vieną kartą, todėl sunku išlaikyti žaidėjo entuziazmą toliau dalyvauti komandos veikloje ir negrįžti prie svaigalų. „Tokia organizatorių politika, jie nori, kad kuo daugiau žmonių būtų itraukti į šį projektą. Kad kartą jau sudalyvavęs žmogus neprarastų motyvacijos ir neužgertų, mes jam pažadame, kad kitais metais jis galės vykti su palaikymo grupe. Tokie turnyrai suteikia galimybę besikapanojantiems iš dugno žmonėms pabuvoti įvairiausiose šalyse“, - sako S. Pranevičius.
Žmones, sakančius, kad Lietuvos komanda nėra laimėjusi Europos futbolo čempionato, galite vadinti neišmanėliais, nes Lietuvos benamių futbolo komanda „Feniksas“ Europos čempionate triumfavo net du kartus (2006 ir 2007 metais), o kartą užėmė antrą vietą (2008 metais).
Dar vienas, svarbus turnyras – socialinės integracijos sporto žaidynės, dar vadinamos benamių olimpiada. Čia susirenka įvairių sporto šakų atstovai, nuo plaukikų iki krepšininkų. Šis projektas šiemet vyko tik antrą kartą, tačiau abu kartus „Fenikso“ komanda bendroje medalių įskaitoje užėmė pirmą vietą.
Į tarptautinius turnyrus komanda važiuoja iš privačių lėšų. „Iš valstybės mes negauname nieko. Per visą komandos gyvavimo istoriją, vieną kartą iš Kauno miesto savivaldybės gavome 5 tūkst. litų kelionei į Australijoje vykusį pasaulio benamių čempionatą. Tiek kainavo vieno žmogaus bilietas“, - sako S. Pranevičius.
Ne kartą kreipęsi dėl finansavimo, prašydami skirti paramą iš Europos sąjungos lėšų, nuo priklausomybės besivaduojantys žmonės atsimušdavo tarsi į sieną. „Mums pasakydavo: jūs pasveikę alkoholikai ir jums pinigų nebereikia“, - ironiškai kalba S. Pranevičius.
Nesulaukus palaikymo, anot žaidėjų nebesinori net lietuviška atributika puoštis; „Benamių čempionatas – didžiulis renginys, į kurį suvažiuoja po kelis šimtus žurnalistų iš viso pasaulio. Kai mes žaidžiame, miesto centre skamba Lietuvos himnas, ar dažnai, sakykim, Melburno centre skamba mūsų valstybės himnas? Trispalves, kurias nešame atidarymo parado metu ir visą lietuvišką atributiką perkame iš savo lėšų, o juk galėtume puoštis „Fenikso“ atributika, o ne Lietuvos.“
„O kaip turėtų skambėti? Alkoholikų, narkomanų futbolas?, - retoriškai klausia S. Pranevičius, paklaustas apie intriguojantį sporto šakos pavadinimą, - Lietuvoje su tokiais pavadinimais jokių varžybų nesurengtume. Mūsų šalyje alkoholikas – nurašytas žmogus, giminės gėda, kurį stengiamasi nuslėpti, o ne jam padėti, mat neduok Dieve, kas nors sužinos, kad jis turi problemų. Vakaruose visai kitoks požiūris. Žmonės, prisipažinę, kad turi bėdą kabinasi į gyvenimą, sugrįžta ir niekas į juos smerkiančiai nežiūri.“
Nuo priklausomybės ligų kentėjusių žmonių teigimu benamiai ir priklausomybė – labai susiję dalykai nes, anot jų, „pirmiausia reikia prasigerti, o tada netenkama namų ir šeimos“. Išgirdus šį teiginį pasidaro aišku, kodėl ši futbolo rūšis taip vadinama.
„Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Mes skęstame ir patys kapstomės. Mūsų daug ir mes neprašome, nelaukiame kol mums padės ar nepadės - patys kapstysimės, nes jau ilgą laiką negeriame ir puikiai gyvename“, - tašką kalboje apie benamių futbolą padėjo S. Pranevičius.
Lina Motužytė
2010 m. spalio 12 d. 09:06
http://www.sportas.info/naujienos/3491.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Populiariausia pasaulyje sporto šaka – futbolas, padeda išsivaduoti iš priklausomybės ir grįžti į normalų gyvenimą
[Paveikslėlis]
Besigydantys nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams, benamiai ir pabėgėliai – žmonės, žaidžiantys benamių futbolą. Ši sporto šaka, daugeliui buvo šiaudas, padėjęs išsikapanoti iš priklausomybės liūno. Kartu praleidžiantys daug laiko, kartu keliaujantys po visame pasaulyje vykstančius futbolo turnyrus, jie – kaip šeima, iš kurios visada sulauks palaikymo.
„Futbolą žaidžiu nuo vaikystės. Dalyvaudamas benamių futbolo turnyruose apkeliavau pusę pasaulio, daug metų nebegeriu ir net nekyla noras to daryti, nes tik blaivas vėl galiu pajusti gyvenimo skonį“, - sako benamių futbolo Lietuvoje pradininkas Stasys Pranevičius.
Mintis Lietuvoje suburti komandą kilo kauniečiams Stasiui Pranevičiui ir Giedriui Lubiui. Sužinoję, kad pasaulyje jau kelerius metus egzistuoja žmonių, turinčių priklausomybę kvaišalams futbolo komandos, jie ėmėsi šią idėją skleisti Lietuvoje.
Suburta aštuonių žmonių komanda jau netrukus išvyko į pirmąjį Atvirąjį Rusijos benamių čempionatą. Tuomet, Lietuvos ekipa tapo turnyro nugalėtoja ir iškovojo teisę žaisti Pasaulio benamių futbolo čempionate Pietų Afrikos respublikoje.
Benamių futbolo tikslas – per sportą į visuomenę integruoti žmones, turinčius priklausomybę. Neoficiali Lietuvos benamių futbolo rinktinė, Kauno komanda „Feniksas“ nesiekia aukštų sportinių rezultatų. Ekipą jungia ne pergalių troškimas, „Noras negrįžti į tą liūną, iš kurio išsikapstėme – štai kas mus vienija“, - sako žaidėjai.
Komandą sudaro žmonės, kovojantys su priklausomybe narkotikams ir alkoholiui, bei juos palaikantieji. Narių amžiaus vidurkis – virš 40 metų. „Esame vyresnio amžiaus, todėl patirties pas mus daugiau. Mes tokie, kurie anksčiau žaidė futbolą, po to gėrė, metė ir vėl žaidžia, kaip sakoma: meistriškumo nepragersi“, - mano S. Pranevičius.
Lietuvoje yra dvi stabilios benamių futbolo komandos, tai Kauno „Feniksas“ ir Vilniaus „Liberna“. Tačiau organizuojant turnyrus, kviečiamos komandos ir iš reabilitacijos centrų. Tai nepastovios grupės, kuriose žaidžia tie, kurie tuo metu gydosi. Tuo tarpu „Feniksas“ dalyvauja ir su benamių futbolu nesusijusiuose turnyruose, kaip Kauno apskrities mėgėjų pirmenybės, veteranų taurės turnyrai ir pan.
Nuo tradicinio futbolo, kurį žaidžia Leonelis Messis, Kaka, Johnas Terry ir kiti žymiausi pasaulio futbolininkai, benamių futbolas skiriasi taisyklėmis, aikštelės matmenimis ir žaidimo metu tvyrančia dvasia.
„Žaidžiame gatvės taisyklėmis. Čia svarbiausia ne laimėti, bet padėti žmonėms grįžti į gyvenimą. Tai daugiau socialinis projektas“, - sako S. Pranevičius.
Komandą sudaro aštuoni žaidėjai, vienu metu aikštelėje gali būti keturi vienos ekipos nariai. Žaidžiami du kėliniai po septynias minutes.
Aikštelės matmenys - 22x16 m., dydžiu ji panaši į krepšinio aikštelę. Visus kriterijus atitinkanti aikštelė turi turėti bortus, nestandartinius 4 m. pločio, 1,30 m. aukščio vartus ir aikštelės ribas žyminčias linijas. Lietuvoje, deja, nėra nė vienos aikštės, atitinkančios reikalavimus. Futbolininkai treniruojasi paprastose lauko ir salės aikštelėse, tačiau tai nekliudo mūsų komandai būti tarp stipriausių.
Svarbiausi tarptautiniai benamių futbolo turnyrai yra trys: Pasaulio čempionatas, Europos čempionatas ir Socialinės integracijos žaidynės, kuriose dalyvauja ne tik futbolo, bet ir kitų spoto šakų atstovai, turėję priklausomybę.
Benamių pasaulio futbolo čempionatas rengtas jau aštuonis kartus, Lietuva dalyvavo pastaruosiuose penkeriuose. Šiemet Rio de Žaneire vykusiame čempionate Lietuva tarp 43 dalyvių užėmė 18 vietą. Čempionate, tiek vyrų, tiek moterų grupėse triumfavo šeimininkai.
Šiemet pasaulio pirmenybėse dalyvavo net 12 moterų komandų. Europai atstovavo dvi – Olandija ir Norvegija.
Pasaulio čempionate žmogus gali žaisti tik vieną kartą, todėl sunku išlaikyti žaidėjo entuziazmą toliau dalyvauti komandos veikloje ir negrįžti prie svaigalų. „Tokia organizatorių politika, jie nori, kad kuo daugiau žmonių būtų itraukti į šį projektą. Kad kartą jau sudalyvavęs žmogus neprarastų motyvacijos ir neužgertų, mes jam pažadame, kad kitais metais jis galės vykti su palaikymo grupe. Tokie turnyrai suteikia galimybę besikapanojantiems iš dugno žmonėms pabuvoti įvairiausiose šalyse“, - sako S. Pranevičius.
Žmones, sakančius, kad Lietuvos komanda nėra laimėjusi Europos futbolo čempionato, galite vadinti neišmanėliais, nes Lietuvos benamių futbolo komanda „Feniksas“ Europos čempionate triumfavo net du kartus (2006 ir 2007 metais), o kartą užėmė antrą vietą (2008 metais).
Dar vienas, svarbus turnyras – socialinės integracijos sporto žaidynės, dar vadinamos benamių olimpiada. Čia susirenka įvairių sporto šakų atstovai, nuo plaukikų iki krepšininkų. Šis projektas šiemet vyko tik antrą kartą, tačiau abu kartus „Fenikso“ komanda bendroje medalių įskaitoje užėmė pirmą vietą.
Į tarptautinius turnyrus komanda važiuoja iš privačių lėšų. „Iš valstybės mes negauname nieko. Per visą komandos gyvavimo istoriją, vieną kartą iš Kauno miesto savivaldybės gavome 5 tūkst. litų kelionei į Australijoje vykusį pasaulio benamių čempionatą. Tiek kainavo vieno žmogaus bilietas“, - sako S. Pranevičius.
Ne kartą kreipęsi dėl finansavimo, prašydami skirti paramą iš Europos sąjungos lėšų, nuo priklausomybės besivaduojantys žmonės atsimušdavo tarsi į sieną. „Mums pasakydavo: jūs pasveikę alkoholikai ir jums pinigų nebereikia“, - ironiškai kalba S. Pranevičius.
Nesulaukus palaikymo, anot žaidėjų nebesinori net lietuviška atributika puoštis; „Benamių čempionatas – didžiulis renginys, į kurį suvažiuoja po kelis šimtus žurnalistų iš viso pasaulio. Kai mes žaidžiame, miesto centre skamba Lietuvos himnas, ar dažnai, sakykim, Melburno centre skamba mūsų valstybės himnas? Trispalves, kurias nešame atidarymo parado metu ir visą lietuvišką atributiką perkame iš savo lėšų, o juk galėtume puoštis „Fenikso“ atributika, o ne Lietuvos.“
„O kaip turėtų skambėti? Alkoholikų, narkomanų futbolas?, - retoriškai klausia S. Pranevičius, paklaustas apie intriguojantį sporto šakos pavadinimą, - Lietuvoje su tokiais pavadinimais jokių varžybų nesurengtume. Mūsų šalyje alkoholikas – nurašytas žmogus, giminės gėda, kurį stengiamasi nuslėpti, o ne jam padėti, mat neduok Dieve, kas nors sužinos, kad jis turi problemų. Vakaruose visai kitoks požiūris. Žmonės, prisipažinę, kad turi bėdą kabinasi į gyvenimą, sugrįžta ir niekas į juos smerkiančiai nežiūri.“
Nuo priklausomybės ligų kentėjusių žmonių teigimu benamiai ir priklausomybė – labai susiję dalykai nes, anot jų, „pirmiausia reikia prasigerti, o tada netenkama namų ir šeimos“. Išgirdus šį teiginį pasidaro aišku, kodėl ši futbolo rūšis taip vadinama.
„Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Mes skęstame ir patys kapstomės. Mūsų daug ir mes neprašome, nelaukiame kol mums padės ar nepadės - patys kapstysimės, nes jau ilgą laiką negeriame ir puikiai gyvename“, - tašką kalboje apie benamių futbolą padėjo S. Pranevičius.
