Dariaus ir Girėno stadionas

Deda kėdutes:

[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]
https://facebook.com/story.php?story_fbid=286734756815195&id=100064360192023

Atgyjančiame Dariaus ir Girėno stadione – plika akimi matomi pokyčiai
http://www.kaunas.lt/2022/01/naujienos/atgyjanciame-dariaus-ir-gireno-stadione-plika-akimi-matomi-pokyciai/

Žaliakalnyje atgimstančiame sporto ir laisvalaikio komplekse darbai verda net ir šaltuoju metų laiku. Kauno sporto halėje liko paskutiniai rekonstrukcijos štrichai, o nuo pamatų statomame Dariaus ir Girėno stadione jau montuojamos žiūrovams skirtos kėdės. Šiemet greta legendinių objektų planuojama pradėti ir lengvosios atletikos maniežo statybas, tad jau greitai su unikaliu Ąžuolyno parku besiribojanti teritorija taps išskirtine sporto ir kultūros renginių erdve Lietuvoje.

Kas padaryta?
Atlikta apie du trečdaliai visų darbų – nutiestos požeminės komunikacijos, įrengti tvirti pamatai, naujos betoninės atramos, laikančios sienos ir perdangos.
Baigiamas dengti stogas virš tribūnų, montuojamos žiūrovų kėdės.
Įstiklintos VIP ir žiniasklaidos tribūnų vitrinos, tęsiami vidaus patalpų darbai – liejamos grindys, klojamos plytelės, montuojamos pertvaros, dažomos sienos.
Būsimoje futbolo aikštėje išvedžiota 33 km šildymo vamzdelių, supilta apie 90 proc. juodžemio, lyginamas plotas žaliai vejai pakloti.

Kokios naujovės laukia?
Dariaus ir Girėno stadionas bus didžiausias Lietuvoje ir moderniausias Baltijos šalyse – atitiks aukščiausius UEFA 4 kategorijos reikalavimus.
Pasikeitusioje erdvėje vyks ne tik aukščiausio lygio sporto varžybos, bet ir didieji koncertai bei kiti renginiai.
Futbolo rungtynes ir lengvosios atletikos varžybas čia stebės iki 15 tūkst. žiūrovų, o muzikinius pasirodymus – dukart didesnė publika.
Natūrali žalioji veja turės šildymo ir laistymo sistemas, todėl futbolininkai aikštėje galės žaisti bet kuriuo metų laiku.
Greta – lengvaatlečiams skirti bėgimo takai, disko ir kūjo metimo sektoriai bei šuolio rungčių įrenginiai.
Patogesnės vidaus patalpos ir infrastruktūra – iš pagrindų atnaujinti persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai ir kitos erdvės.
Sporto ir laisvalaikio kompleksą Žaliakalnyje papildys baigiama rekonstruoti Sporto halė, tvarkomas Ąžuolynas bei atnaujinama Sporto gatvės aikštė.
Per kelerius metus šalia iškils modernus lengvosios atletikos maniežas – statybos prasidės jau šiemet.
Planuojamas stadiono atidarymas – 2022-ųjų vasarą.

Vilnius griauna stadioną, Kaunas laukia atidarymo
https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/vilnius-griauna-stadiona-kaunas-laukia-atidarymo-1059259

Sostinėje praėjusią savaitę pradėti griauti nacionaline gėda tapę stadiono griaučiai. Kaune nuotaikos visai kitokios – stebima, kaip kyla Dariaus ir Girėno stadionas, ir laukiama atidarymo.

Kaune futbolo stadionas atrodo jau visai kitaip. Čia jau seniai neliko senų tribūnų. Dabar jau galima matyti visą Dariaus ir Girėno stadiono formą, darbininkai atlieka vidaus įrengimo darbus.

„Kaip galima matyti, Dariaus ir Girėno stadiono tribūnose jau surenkamos kėdės, vykdomi vidaus darbai, liejamos grindys. Jau ruošiama ir žolės danga, kuri bus atvežta ir išvyniota“, – apie Kauno stadione šiuo metu vykdomus darbus pasakojo miesto vicemeras Andrius Palionis.

Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius papildė sakydamas, kad, kaip ir buvo planuota, iki žiemos atlikti visi pagrindiniai konstrukcijų darbai – įrengti pamatai, laikančiosios sienos ir perdangos.

„Žiūrovams skirtose tribūnose įrengiamos kėdės, dengiamas stogas. Šiuo metu atliekami patalpų vidaus apdailos darbai, montuojamos vitrinos“, – toliau darbus vardijo specialistas.

Darbų vis mažiau

Kadangi didžiosios statybos jau baigtos, specialistai vardija, kad kiekvieną dieną darbų lieka akivaizdžiai mažiau, tad jau tikrai galima užuosti atidarymo šventę.

„Stadione liko įrengti futbolui ir lengvajai atletikai skirtas dangas. Ruošiamasi fasado apdailos ir apšvietimo darbams. Visi darbai vyksta atsižvelgiant į jų atlikimo technologiją. Iki žiemos norėta atlikti visus svarbiausius išorės darbus, kad šaltuoju metų laiku būtų galima užbaigti visus vidaus apdailos darbus“, – kokių techninių darbų dar liko rekonstruojamame Dariaus ir Girėno stadione, komentavo V.Abramavičius.

„Vienas svarbiausių išspręstų uždavinių – atramų įrengimas ant naujų gręžtinių polinių pamatų. Tai užtikrins maksimalų saugumą. Statybos darbai vis dar vyksta, tad daugiau bus galima pakomentuoti užbaigus rekonstrukciją“, – pridūrė Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Mero pavaduotojas užsiminė, kad jau rengiama ir koncesijos sutartis, tad greitu metu bus skelbiamas konkursas.

„Viskas vyksta pagal grafikus. Matome, kad vasaros pradžioje stadionas jau galėtų būti užbaigtas ir tribūnos atvertos Lietuvos žmonėms. Šiuo metu baigiami rengti dokumentai koncesijos konkursui. Tikimės artimiausiu metu jį skelbti – tada prasidės objekto prižiūrėtojo paieškos. Kol nepatikslinti visi dokumentai, apie koncesijos sąlygas nenorėčiau daug kalbėti. Bet kokiu atveju, kiekvienas potencialus koncesininkas turės įrodyti ir naudą miestui, ir įsipareigoti surengti tam tikrą kiekį renginių“, – nurodė A.Palionis.

Tiesa, kokiu renginiu galėtų būti paženklintas simbolinis Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas, kol kas neaišku. Miesto atstovai pažymėjo, kad svarstomi įvairūs atidarymo variantai, tačiau jie paaiškės vėliau.

Kainų skirtumai

„Kauno diena“ primena, kad iš pradžių stadiono statybos konkursą buvo laimėjusi Turkijos kompanija, tačiau dėl nevykdomų atsiskaitymų su darbuotojais miestas sutartį nutraukė. Antrajame konkurse statybos darbus perėmė bendrovė „Autokausta“.

Pasak A.Palionio, kai buvo stadiono projektavimo stadija, kalbėta apie 25 mln. eurų sumą, kurios reikės objektui įgyvendinti. Vėliau kaina peraugo 30 mln. eurų.

„Dabar skaičiuojame, kad galutinė sąmata bus apie 42 mln. eurų. Į šią sumą įeina stadiono statybos, aplinkos sutvarkymo, takelių įrengimo ir kiti darbai. Kitaip tariant, viskas, kad renginiai galėtų vykti“, – teigė Kauno mero pavaduotojas.

10 mln. eurų skyrė Vyriausybė, likusi suma – Kauno miesto savivaldybės lėšos. „Už tą dalį pinigų, kurią Vyriausybė skyrė Vilniaus stadionui, Kaune mes būtume viską pastatę, įrengę ir dar būtų likę“, – kainų skirtumus tarp Kauno ir Vilniaus stadionų palygino A.Palionis.

Galerijoje - daugiau naujų įrengimo nuotraukų.

Nieko ypatingo - pora nuotraukų iš miestai.net

[Paveikslėlis]

[Paveikslėlis]

Šiaip aš realiai labai abejoju ar prieš keturių rungtynių UEFA langą kažkuri normali Europos rinktinė sutiktų žaisti dar draugiškas prieš tai, ir tuo pačiu kad LT rinktinei reikėtų papildomai švaistyti jėgas papildomai prieš visą maratoną... Čia jeigu suspės visus darbus priimti iki Birželio.

Kažkaip manau būtų tada kaip su Tottenham stadiono atveju, kai testavimo rungtynės bus jaunimas, ar kažkuri garsi u21/u23 šalies rinktinė (Ispanija?) prieš Lietuvos u21, arba įkeltas koks elitinės jaunių lygos finalas. O oficiali ceremonija įvyktų jau per pačias pirmąsias rinktinės rungtynes.

Su garsiais klubais prieš rinktinių langą ir dar priedo Birželį irgi nesusitarsi, nebent skraidinsi iš kurio nors kito žemyno kažką kaip AFC ar CAF ar Amerikų klubų čempionus. Skinkio "Kerala Blasters" gal atvyktų, kažkurie skandinavai irgi pavasaris-ruduo žaidžiantys.

Klausimas dėl automobilių aikštelės Ąžuolyno pašonėje persikėlė į teismą
https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/klausimas-del-automobiliu-aiksteles-azuolyno-pasoneje-persikele-i-teisma-1062070

Magnifique

Man buvo biškį juokinga, kai ponia Vilma per Žalgirio pristatymą bandė "pasišpilkavoti", kad tipo Vilniuje bus pastatytas vien futbolo stadionas, tai suprask Kauno stadikas yra ne lygis. Atrodo lyg Lietuvoj labai turime iš ko rinktis Kai atidarys DG stadioną bus šventė - pagaliau turėsime bent vieną padorų šiuolaikišką stadioną, tegul ir multifunkcinį. O kol Vilniuje pastatys tą dešimtą pasaulio stebuklą už Lietuvai neįsivaizduojamus pinigus, dar reiks gerokai palaukti

Paaiškinta, kad apšvietimo bokštų neleido statyti dėl aukščio apribojimų.
Žiūrėti „YouTube“
YouTube

Pt. 2
YouTube
https://youtu.be/wIrNq7TPaaM

Dariaus ir Girėno stadione jau atlikta apie 85 proc. darbų
Paskelbta: 2022-03-26
https://welovelithuania.com/dariaus-ir-gireno-stadione-jau-atlikta-apie-85-proc-darbu/

Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekse – pats darbų įkarštis, iš tolo matomi pokyčiai. Didžiausias šalyje stadionas „įgauna formą“: artėja žalios vejos klojimas aikštėje ir dangos tiesimas bėgimo take aplink ją, tvirtinami fasado akcentai – specialiai šiam projektui gamintos ilgaamžės aliuminio lamelės. Stogu dengtose tribūnose baigta montuoti tūkstančiai kėdžių. Pabaigtuvės – jau šią vasarą – drauge su greta rekonstruota Sporto hale ir iš pagrindų atnaujinta Sporto gatvės erdve.

Artėja finišo tiesioji

Dariaus ir Girėno stadiono statybos sparčiai artėja pabaigos link. Jį supa gelžbetoninės konstrukcijos, tribūnos žiūrovams su stogu ir kėdėmis. Rangovai skaičiuoja iš viso atlikę jau apie 85 proc. darbų.

„Matant šiandieninį bendrą vaizdą, nėra jokių abejonių, kad tai bus ypatingas objektas Kaunui ir visai Lietuvai. Pikta, kad tokios svarbos projektas neapsiėjo be skandalų šešėlio, bet tegul tai išsiaiškins ir kaltuosius deramai nubaus teisėsauga, o miesto pareiga – tęsti darbus iki galutinio rezultato, kuris pasitarnaus tūkstančiams žmonių.

Statybos vyksta pilnu pajėgumu, kasdien čia sukasi iki pustrečio šimto darbininkų. Dabar pagrinde – fasado ir vidaus apdailos darbai. Pilnai paruošti pagrindai žaliai vejai ir bėgimo takams. Laukiama dar kiek šiltesnių orų ir jau gegužę aikštė turėtų tapti žalia“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Būsimoje futbolo aikštėje išvedžiota apie 33 km šildymo vamzdelių. Žalia veja turės automatinę laistymo sistemą, atitiks aukščiausius standartus. Varžybos čia galės vykti ištisus metus. Stadione suplanuota įrengti keturias atramas prožektoriams ir sumontuoti kelis šimtus šviestuvų virš tribūnų.

Žiūrovų erdvė talpins apie 15 tūkstančių sporto aistruolių. Ketvirtąją UEFA kategoriją atitiksiančiame daugiafunkciame sporto centre vyks ne tik aukščiausio lygio futbolo rungtynės, bet ir didieji koncertai bei kiti renginiai.

Užbaigus greta vykstančias uždaro maniežo statybas, ateityje Dariaus ir Girėno stadionas pretenduos ir į tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus.

Unikalūs apdailos elementai

Iš pagrindų atstatytą stadioną dengs išskirtiniai fasado elementai. Pagal pirminį sumanymą apdailą turėjo sudaryti medienos fragmentai, tačiau dėl itin jautrių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nuspręsta pereiti prie praktiško ir ilgaamžiško sprendinio – išskirtinai šiam projektui paruoštų aliuminio gaminių.

„Medinį fasadą reikėtų dengti gaisrui atspariomis medžiagomis. Tokiai apdailai reikalinga preciziška nuolatinė priežiūra, o bendras plotas čia yra išskirtinio dydžio. Aliuminio lamelės – ilgaamžiškesnis ir patvaresnis sprendimas.

Be to, pasitelkiant šviesos projekcijas, jos leis kur kas geriau išnaudoti galimybes keisti fasado spalviškumą vykstant įvairiems renginiams“, – teigė projekto autorius, architektas Tomas Kuleša.

Atgimsta visa Ąžuolyno erdvė

Darbai sparčiai pasistūmėjo ir šalia stadiono esančioje Sporto gatvėje. Nuardžius senąją dangą ir nugriovus nuo sovietmečio užsilikusius statinius, atnaujintos požeminės komunikacijos. Pradėta kloti specialiai šiam objektui sukurta individualių formų danga. Grindinyje bus integruota keli kilometrai LED apšvietimo juostų.

„Vakarais daugiau jaukumo sukurs dviejų tipų šviestuvai: vieni bus žeminti, kiti – plastiškų formų stulpai. Naujasis aikštės grindinys savo išsidėstymu primins ąžuolo lapo struktūrą, o grūdinto plieno borteliai kraštuose atkartos jo formas. Išryškinant miesto ir gamtos sąsajas, kietoje betono plokščių dangoje bus suformuoti vejos intarpai, o pakraščiuose – tolygūs perėjimai į žalią veją.

Ąžuolo lapo motyvą pasirinkome dėl ryšio su šalia besiribojančiu Ąžuolyno parku, o pats motyvas simbolizuoja tautos vienybę ir stiprybę. Atsisakius nereikalingų statinių, pasikeis erdvės urbanistinė kompozicija, Sporto gatvės prieigos nuo Parodos gatvės taps atviresnės. Atsivers vaizdas ir į patį Ąžuolyną. Taip bus sukurtas betarpiškas vizualinis ryšys tarp parko ir aikštės“, – pasakojo architektas T. Kuleša.

Rekonstruojamoje Sporto gatvės aikštėje numatyta įrengti ir Šlovės alėją nusipelniusiems sportininkams pagerbti. Taip pat suplanuoti dviračių stovai ir kiti mažosios architektūros elementai.

Stadiono ir Ąžuolyno pašonėje esančios erdvės atnaujinimą planuojama baigti jau šią vasarą. Tuo pačiu duris atvers rekonstruota Kauno sporto halė.

Pabaigos link artėja ir Ąžuolyno parko tvarkybos darbai, ruošiamasi Dainų slėnio rekonstrukcijai.

[Paveikslėlis]
Kauno miesto muziejaus fondų nuotr./Ąžuolynas žvelgiant nuo Kauno radijo stoties antenos stiebo. Matomas pirmasis stadionas. XX a. pirma pusė

https://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/idomi-lietuva/kelione-laiku-i-kauna-ir-lietuva-pries-100-metu-koks-buvo-1922-m-kovas-1162-1660382

Kauno stadiono dar teks palaukti – žadėtą gegužę pabaigtas nebus
https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/stadiono-kaune-darbai-eina-i-pabaiga-ar-rudeni-jau-vyks-atidarymo-renginys-1077166

„Tikrai tikime, kad padarys kitų metų gegužės vidury, o birželį jau tikrai turėsime futbolo stadioną“, – taip pernai spalį kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Įvardinta ir stadiono statybų pabaiga – gegužės 15 d., tačiau dabar darbų pabaiga yra nukeliama.

„Gegužės 15 d. tikrai nepabaigsime, bet galvojame, kad liepos 1 d. turėtume darbus pabaigti, o rudenį jau sukviesti žiūrovus, kauniečius ir miesto svečius, į atidarymo renginį“, – teigė Kauno savivaldybės statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius. Vardinamos vėlavimo priežastys. „Tikriausiai visi puikiai supranta apie geopolitinę situaciją, apie papildomus darbus, medžiagų tiekimą. Šio stadiono statybai iššūkių buvo tikrai daug“, – tęsė V.  Abramavičius.

Rusijai užpuolus Ukrainą, statybas paliko darbuotojai iš Ukrainos, o naujų darbuotojų patekimas į Lietuvą pasunkėjo. „Darbo jėgos dabar turim pakankamai, negalim skųstis“, – kalbėjo projekto vadovas Lauras Zakaras.

Dar viena vėlavimo priežastis – projekto keitimas. Patvirtintame projekte fasadas turėjo būti medinis, derėti su gamta. Dabar medžio nebeliko, vietoj jo montuojami metaliniai elementai.

„Vietoj medžio lamelių atsirado aliuminio lamelė, kuri yra sukurta specialiai unikalaus dizaino, specialiai ekstruduota. Ji yra neapdirbto žalio aliuminio. Dabar jai reikia šiek tiek laiko, kol ji natūraliai oksiduosis, natūraliai nupilkės, nusens“, – pasakojo vienas iš stadiono architektų Mantas Navalinskas. Esą tokių pakitimų prireikė dėl ugniagesių pastabų. „Medžiagos keitimas buvo išprovokuotas priešgaisrinių reikalavimų bei eksploatacijos sąnaudų“, – tęsė M. Navalinskas.

Tokių aliuminio elementų aplink stadioną bus apjuosta 22 km. Apie šiuos pasikeitimus buvo paklausti praeiviai. Vieni džiaugėsi ir sakė, kad įspūdis tikrai geras. Kiti nevisiškai patenkinti korektūromis. Jų nuomone, šis vaizdas yra gerokai šaltesnis, nėra toks malonus akiai bei ne taip tinkantis aplinkai.

Tokiam pokyčiui pritaria ir ne visi architektai. „Fasadas devalvuotas iki daugiaaukščio automobilių aikštelės lygio. Pavyzdžiui, Vilniaus verslo centro „Europa“, kuris pastatytas gal prieš 15 m., automobilių aikštelės fasadas yra panašus. Tai yra plieno žaliuzės, kurios sudaro labai menką dengimą ir užuolaidiškumą“, – kalbėjo architektas Audrys Karalius.

Skelbiama, kad stadiono užbaigtumas – 85 proc.

„Sumontuota beveik 15 tūkst. kėdžių, pilnai užbaigtos stogo bei apšvietimo konstrukcijos, pakabinti šviestuvai. Šiuo metu paruošta dirva vejai, laukiame vejos bei bėgimo takų guminės dangos“, – pasakojo L. Zakaras.

Ar stadionas atitinka UEFA standartus jį užbaigus dar turės įvertinti tarptautinė komisija. Nuo pirmo projekto iki šiandien statybų darbai pabrango 8 mln. eurų. Dabar visi statybų darbai turėtų atsieiti 43 mln. eurų.

Pažadai vasarą atidaryti Kauno stadioną neišsipildė: kas nutiko?
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pazadai-vasara-atidaryti-kauno-stadiona-neissipilde-kas-nutiko-56-1681592

Dėl stadionų statybų Lietuvoje jau sklando ne vienas anekdotas. Rodos, pagaliai vis kišami ir į futbolo oazės Kaune rekonstrukcijos darbų procesą. S.Dariaus ir S.Girėno stadioną žadėta atidaryti gegužę ar birželį, tačiau dabar jau kalbama, geriausiu atveju, apie rudenį. Kodėl atidarymas buvo nukeltas?

Kai 2018 metų birželį Kauno miesto savivaldybė ir rekonstrukcijos konkursą laimėjusi Turkijos kompanija „Kayi Construction“ padėjo parašus ant sutarties, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis vylėsi, jog darbus pavyks nudirbti per 20 mėnesių, o rangovo prezidentas plėtrai Mustafa Toprakas netgi žadėjo, kad projektas bus baigtas įgyvendinti anksčiau nei numatyti terminai. Neva, jie tokius stadionus pastato ir per 15 mėnesių.

Praėjo daugiau nei dvigubai – 47 mėnesiai, o stadionas vis dar rekonstruojamas. Per tą laiką išaugo ir projekto vertė. Pradinė numatyta suma tesiekė 25 mln. eurų, tačiau, kaip vėliau pripažino Kauno valdžia, tai buvo per daug optimistinis planas, perdėti lūkesčiai.

Turkijos kompanija stadioną sutiko rekonstruoti už 34,95 mln. eurų. Dabar jo vertė, pasikeitus ir rangovui, jau siekia 36 mln. eurų.

Per pastaruosius metus, nuo tada, kai buvo parengtas stadiono projektas, pakilo FIFA reikalavimų kartelė: padidėjo reikalavimai stadiono apšvietimui, varžybų filmavimo, komentavimo patalpoms, pasikeitė visų stadione numatytų ekranų raiška. Taip pat keitėsi statybos darbų kaštai.

Skandalas po skandalo

Vis dėlto, projektą trikdė ir nesibaigiantys skandalai. Gavę skundų, teismai sprendė, ar turkai konkursą laimėjo teisėtai. Vėliau tų pačių turkų paslaugų buvo atsisakyta, nes jie pradėjo atsilikti nuo darbų grafiko, nemokėti darbuotojams atlyginimų. Kilo viešų protestų.

Vėliau darbus pristabdė atslinkusi pandemija bei karantinas, galiausiai ir naujai parinktas rangovas – „Autokausta“ – neišvengė skandalo – šių metų kovą buvo sulaikytas galimai rekordinį kyšį Lietuvos istorijoje Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui davęs įmonės vadovas Juozas Kriaučiūnas. Projektas apaugo gandais.

Iš vasaros nukėlė į rudenį

Darbų progresui nepadėjo ir Ukrainoje prasidėjęs karas, išauginęs medžiagų kainas bei sutrikdęs jų tiekimo grandines. Nepaisant to, ilgą laiką, net ir praėjusį kovą, Kauno savivaldybė kartojo, kad stadionas bus atidarytas šią vasarą (iš pradžių buvo kalbama konkrečiai apie gegužę ar birželį).

15min žiniomis, netgi buvo suplanuotas žymios pasaulinio lygio muzikos grupės koncertas, tačiau futbolo bendruomenėje netilo kalbos, kad iki rekonstrukcijos pabaigos – dar toli. Paaiškėjo, kad atidarymo išties teks gerokai palaukti. Kaip 15min teigė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius, stadiono atidarymas numatytas rudenį.

„Stadiono rekonstrukcija bus baigta vasarą, kaip ir planavome. Tačiau įprastai užtrunka statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra. Be to, stadione lankysis ir UEFA inspektoriai, kurie vertins, ar objektas atitinka reikiamas kategorijas. Apie konkrečią atidarymo šventės datą kalbėsime rangovams pridavus statinį savivaldybei“, – paaiškino savivaldybės atstovas.

Anot jo, šiuo metu stadione vykdomi vidaus apdailos, fasado ir aplinkos tvarkymo darbai. Liko atlikti apie 10 proc. darbų, tarp pagrindinių – pakloti žaliąją veją ir bėgimo takų dangas. Objekte kasdien vidutiniškai darbuojasi apie 200 žmonių. Žaliąją veją planuojama kloti artimiausiu metu.

„Stadiono statyba – baigiamojoje stadijoje, todėl statybinių medžiagų tiekimo sunkumų neturime“, – tai, kad pastaraisiais mėnesiais nesusidurta su jokiomis problemomis, patikino V.Abramavičius.

Kito ir išvaizda

15min primena, kad būsimoje futbolo aikštėje išvedžiota apie 33 km šildymo vamzdelių. Žalia veja turės automatinę laistymo sistemą, atitiks aukščiausius standartus. Varžybos čia galės vykti ištisus metus. Kaip žadėjo V.Matijošaitis, veja panašės į tokią, kokią regime garsiausių Anglijos ar Ispanijos futbolo grandų stadionuose.

Iš pagrindų atstatytą stadioną dengs išskirtiniai fasado elementai. Pagal pirminį sumanymą apdailą turėjo sudaryti medienos fragmentai, tačiau dėl itin jautrių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nuspręsta pereiti prie praktiško ir ilgaamžiško sprendinio – išskirtinai šiam projektui paruoštų aliuminio gaminių – aliuminio lamelių.

Tarsi užkeikimas: stadiono statyboms koją kiša infliacija
https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/tarsi-uzkeikimas-vilniaus-stadiono-statyboms-koja-kisa-infliacija.d?id=90238631

Kauno stadionas taip pat vėluoja: statybų finalas iš gegužės keliasi į liepą, pasikeitė ir kaina.

„Objektas pabrango apie 1,8 mln. Eur dėl to, kad tai buvo parašyta sutartyje ir mes tą sutarties punktą ir nuostatas vykdėme. Viščiukus skaičiuojame rudenį. (…) Bet aš galvoju, kad mes į 43 mln. Eur kaip ir telpame“, – komentavo Kauno savivaldybės statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Dariaus ir Girėno stadione sužaliavo veja
http://www.kaunas.lt/2022/06/naujienos/10-kauno-naudai-dariaus-ir-gireno-stadione-suzaliavo-veja/

[Paveikslėlis]

Baigiami fasado akcentai, vis didesnį aikštės plotą dengianti veja ir greta jos ruošiami pagrindai naujiems bėgimo takams – paskutiniai Dariaus ir Girėno stadiono statybų štrichai. Liko mažiau nei 10 procentų darbų – vasaros viduryje darbininkų čia turėtų nebelikti.

Toliau seks vadinamosios objekto pridavimo procedūros ir pasirengimas atidarymui – pirmosioms futbolo rungtynėms. Jų čia tikimasi sulaukti rudeniop.

Atgyja visas Žaliakalnio kompleksas

Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksas pasitinka tikrą renesansą. Drauge su stadionu duris atvers naujai atgimusi Sporto halė. Į abudu iš pagrindų rekonstruotus objektus ves ryškiai pasikeitusi Sporto gatvės erdvė su nusipelniusių sportininkų Šlovės alėja.

„Galiu drąsiai teigti – mūsų sportininkai pagaliau turės aukštų standartų stadioną Lietuvoje. Tai vienas iš retų atvejų, kai prie tokios reikšmės objekto prisidėjo Vyriausybė. Tiesa, – ne dabartinė, o buvusioji. Didžiąją dalį darbų Kaunas įgyvendino savo jėgomis. Kalbant futbolo komentatorių terminais, tokį rezultatą drąsiai galima vadinti 1:0 Kauno naudai, – sako meras Visvaldas Matijošaitis. – Kodėl stadionas Kaune kainavo 43 milijonus, o ne keleriopai daugiau? Nes iš anksto rimtai pasiruošta ir darbų imtasi laiku. Nesižvalgydami į šalis darėme viską, kad jie realiai vyktų. Gal ir ne viskas ėjosi, kaip norėjome, bet pagaliau esame tikrame stadione. Šiandien jis kainuotų gerokai brangiau.“

Stadione ir aplink jį tvyro pabaigtuvių nuotaikos. Banguotas formas įgavęs fasadas, laistoma ir šildoma aikštės danga bei daugiatūkstantinės tribūnos yra tai, apie ką pastaruosius kelis dešimtmečius mūsų šalies atletai ir sporto aistruoliai galėjo tik svajoti.

Stadionas taps epicentru visame Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekse. Jį papildys šiemet baigiamas tvarkyti Ąžuolynas, Sporto halė, taip pat – pradėtas statyti Lengvosios atletikos maniežas ir rekonstrukcijos pabaigos laukianti Sporto gatvės aikštė su būsima Šlovės alėja.

Vyrauja pabaigtuvių nuotaika

Dariaus ir Girėno stadione atliekami paskutiniai štrichai – montuojami šviestuvai, garso kolonėlės, turėklai, turniketai ir sporto infrastruktūros įrenginiai. Aikštėje paklota bemaž pusė žalios vejos. Greitu metu laukiama atvykstant specialistų iš Šveicarijos, kurie aukščiausių standartų dangos ruožus specialia įranga „susiūs“ tarpusavyje.

Žolę šildys po ja išvedžiota 33 km ilgio vamzdelių sistema, o drėkins – per tuziną laistymo purkštukų. Čia pat ruošiami pagrindai bėgimo takams.

Prie pabaigos priartėjo ir fasado apdaila – stadioną juosia ilgaamžės aliuminio lamelės. Priklausomai nuo vykstančio renginio, jų efektas dar labiau išryškės sušvietus kintama spalvine gama.

„Liko mažiau nei 10 procentų darbų – baigiama vidaus patalpų apdaila, palengva valomasi ir mažinamos statybų aikštelės apimtys. Žalia veja uždengė jau pusę aikštės. Tuo pačiu ją kruopščiai prižiūrime. Darbai bus baigti liepos pradžioje. Po to seks statinio pridavimo procedūros, o ten tikrai bus nemažai biurokratijos ir užtruks bent mėnesį“, – aiškino Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Šiuo metu bendra stadiono vertė siekia beveik 44 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų – iš miesto biudžeto. Beveik 10 mln. Eur projektui įgyvendinti skyrė ankstesnės kadencijos Vyriausybė.

Dariaus ir Girėno stadionas atstatytas nuo pamatų. Aikštę supa naujos tvirtos gelžbetoninės konstrukcijos su 15 tūkst. vietų žiūrovams. Žiūrovų tribūnas dengia stogas, tad stebėti renginius nebus keblu net ir atšiauriomis oro sąlygomis. Naujose erdvėse patogiai jausis ir sportininkai. Stadionas atitiks UEFA 4 kategorijos reikalavimus, todėl rungtynės galės vykti kone bet kuriuo metų laiku. Viduje – naujos persirengimo, administracinės ir aptarnaujančiam personalui skirtos patalpos, atskira VIP zona, vieta kavinei ir specialios erdvės žiniasklaidos atstovams, filmavimo vietos tiesioginėms transliacijoms. Daugiafunkciame sporto centre vyks ir didelio masto koncertai ar kiti renginiai. Skaičiuojama, kad juose tilps apie 30 tūkst. žmonių.

Pernai spalį Kaune viešėjo ir statybų progresą įvertino FIFA prezidentas Gianni Infantino. Svečias neslėpė susižavėjimo vaizdinga stadiono vieta, ribojantis su atnaujinto Ąžuolyno parko erdvėmis. Pasaulinės futbolo organizacijos vadovas neabejojo, kad šis Dariaus ir Girėno stadionas taps jaukiais ir pergalingais Lietuvos rinktinės namais.

Kauno Dariaus ir Girėno stadione futbolo dar reikės palaukti – pirmos rungtynės galėtų vykti tik po kelių mėnesių
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1707859/kauno-dariaus-ir-gireno-stadione-futbolo-dar-reikes-palaukti-pirmos-rungtynes-galetu-vykti-tik-po-keliu-menesiu

Svajota, kad šį birželį rekonstruotame Kauno Dariaus ir Girėno stadione vyks geras renginys, tačiau vietoje pasirodymo – darbus baigiantys statybininkai, kurie dar tik kloja žaliąją veją.

Kaip trečiadienį sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, stadioną planuojama atiduoti vertinti liepos 15–20 d. Pirmosios futbolo rungtynės čia galėtų įvykti rugpjūčio gale arba rugsėjo pradžioje – jas stebės ir UEFA inspektorius.

Pernai Kauno meras V. Matijošaitis teigė, kad stadiono statybas ketinama pabaigti 2022 m. balandį arba gegužę. „Dar vakar kalbėjomės su „Autokaustos“ direktoriumi, pagal mūsų planą, turim užbaigti balandį–gegužės pradžioje. Birželį mes turėtume turėti ten gerą renginį“, – pernai rugpjūčio 27 d. LRT RADIJUI sakė V. Matijošaitis.

V. Matijošaitis trečiadienį žurnalistams sakė, kad stadiono atidarymo data priklausys nuo to, kaip seksis surasti koncesininką. „Ne kavinę čia atidaryti, kad šampaną padėjai ir atidarei. Čia reikės futbolo varžybas suorganizuoti, ką nors įdomiau padaryti“, – teigė Kauno meras.

V. Matijošaitis pabrėžė, kad yra dėkingas S. Skvernelio Vyriausybei, kuri prisidėjo pinigais prie stadiono statybų. „Tegul 10 mln. davė, bet tai miestą padrąsino. Be abejo, tai labai maža suma, palyginti su tuo, kiek čia kainavo ir ką mes padarėme“, – sakė jis.

Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius teigė, kad stadiono statybos kainavo 43 mln. eurų. Anot jo, jei statybas būtų tekę pradėti šiemet, viskas kainuotų turbūt 70–80 proc. brangiau. Jis negalėjo pasakyti, kiek kainuos stadiono priežiūra per metus.

„Sunku būtų apskaičiuoti, nes kilovatus, galingumą, žolės šildymą galime apskaičiuoti, bet kiek energija kainuos – turbūt nė vienas nedrįstų pasakyti. Nedrįsčiau sakyti, kiek tai kainuos ar operatoriui, ar miestui“, – žurnalistams komentavo V. Abramavičius.

Dariaus ir Girėno stadione šiuo metu montuojami šviestuvai, garso kolonėlės, turėklai ir sporto infrastruktūros įrenginiai. Taip pat klojama žalioji veja, ji jau dengia bemaž pusę aikštės. Ją šildys 33 km ilgio vamzdelių sistema, o drėkins apie 250 laistymo purkštukų. Žolės šildymas, anot V. Abramavičiaus, pratęsia žaliavimą ir galima pradėti naudoti stadioną mėnesiu anksčiau.

„Jei kovo mėnesį norime turėti žalią žolę, tai vasario mėnesį turime paleisti šildymą, kad vegetacija prasidėtų mėnesiu anksčiau negu gamtoje“, – aiškino jis.

Pasak V. Abramavičiaus, žolė yra natūrali ir su dirbtinėmis adatomis bus prisiūta prie pagrindo.

Jis taip pat teigė, kad prieš porą mėnesių buvo atvažiavęs UEFA inspektorius, inspektorius atsivežė klausimyną dėl stadiono. Pasak V. Abramavičiaus, visas problemas pavyko išspręsti.

„Sudėjo pliusus ir minusus ir pasakė, kad atvažiuos tada, kai bus pirmos oficialios varžybos, kad per varžybas galėtų patikrinti, ar tie minusai, kuriuos sudėjo klausimyne, yra išspręsti, ką mes ir pasižadėjome. Dar daug kas nebuvo padaryta. Manau, kad per pirmas oficialias futbolo varžybas pasitikrins, ar viskas padaryta. Jeigu dar ne – tada turėsime dar atsižvelgti į jų pastabas, viską pabaigti iki galo“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės atstovas.

Pirmos futbolo varžybos Dariaus ir Girėno stadione, anot jo, galėtų įvykti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.

LRT.lt primena, kad Kauno Žaliakalnyje esančio Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija prasidėjo 2018 m. vasarą. Kai Kauno miesto savivaldybė su Turkijos įmone „Kayi Construction“ sukirto rankomis, svajota, kad stadionas bus pastatytas per 20 mėnesių. Statybos turėjo kainuoti 34,95 mln. eurų.

2019 m. pabaigoje stadioną statę turkai ėmė protestuoti: skelbta, kad vėluoja algos. Netrukus Kauno miesto savivaldybė nutraukė sutartį su statytojais ir ėmė ieškoti naujo rangovo. Konkursą laimėjo „Autokausta“: 2020 m. rugpjūtį pasirašyta sutartis, darbų vertė – 32 mln. eurų, tačiau ši suma padidėjo ir dabar siekia 36 mln. eurų. Teko kiek keisti ir projektą – ne per seniausiai savivaldybė paskelbė, kad planuotus medinius apdailos elementus išorėje pakeis aliumininės lamelės.

Stadione yra 15,1 tūkst. vietų žiūrovams. Paklaustas apie parkavimo vietas, V. Abramavičius teigia, kad nemažai žmonių turėtų atvykti pėsčiomis arba visuomeniniu transportu.

Dariaus ir Girėno stadionas turėtų atitikti aukščiausios, ketvirtos, UEFA kategorijos reikalavimus. Tai reiškia, kad Kaune bus galima ne tik rengti Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes, bet ir pretenduoti į kitus UEFA turnyrus – supertaurę, kuri, pavyzdžiui, prieš trejus metus vyko Taline, Estijoje. Stadionas bus pritaikytas ne tik futbolui. Aikštę sups lengvosios atletikos bėgimo takeliai, todėl Kaune galės vykti ir aukščiausio lygio atletikos varžybos, stadionas atitiks IAAF II standartus. Tiek futbolo rungtynes, tiek lengvosios atletikos varžybas galės stebėti 15 tūkst. žiūrovų. Iki rekonstrukcijų stadionas talpino kiek daugiau nei 9 tūkst. sirgalių.

Stadiono apžiūroje Matijošaitis vėl sulaukė klausimų dėl „Vičiūnų grupės“ Rusijoje ir žurnalistui grubiai atsikirto: „galvoji, „golą“ man įmuši?“
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1708176/stadiono-apziuroje-matijosaitis-vel-sulauke-klausimu-del-viciunu-grupes-rusijoje-ir-zurnalistui-grubiai-atsikirto-galvoji-gola-man-imusi

„Kaip būtų gerai, kad galėčiau pagal kažkokius kriterijus atrinkti jus, tai biškį būtų sveikesni klausimai“, – baigiamame įrengti Dariaus ir Girėno stadione rėžė miesto meras.

Žurnalistų sąjunga smerkia Kauno mero kalbas su reporteriais
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1708306/zurnalistu-sajunga-smerkia-kauno-mero-kalbas-su-reporteriais-matijosaitis-atsiprase-ir-sako-esas-pavarges-nuo-pigiu-provokaciju

V. Matijošaitis užsipuolė žurnalistus, o dabar teisinasi: esu pavargęs nuo provokacijų
https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/v-matijosaitis-uzsipuole-zurnalistus-o-dabar-teisinasi-esu-pavarges-nuo-provokaciju/256213/

Kaunui planuojant po mėnesio atidaryti stadioną, Vilniuje stringa griovimo darbai
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1711417/kaunui-planuojant-po-menesio-atidaryti-stadiona-vilniuje-stringa-griovimo-darbai

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo girdimos kalbos, kad stringa tiek Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija, tiek Vilniaus nacionalinio stadiono griaučių griovimo darbai. Gandus apie Dariaus ir Girėno stadioną šią savaitę paneigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, tvirtinęs, kad iki stadiono atidarymo liko ne daugiau negu pusantro mėnesio, o Vilniaus vadovybė pripažįsta, jog ne viskas einasi pagal planą.

Tuo tarpu Kauno vicemeras Mantas Jurgutis patvirtino V. Matijošaičio teiginius, kad Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija vyksta numatytu laiku. Pasak jo, buvusios kalbos apie darbų strigimą yra perdėtos, o darbai vyksta intensyviai ir rezultatyviai.

„Jau daugiau kaip trečdalį futbolo aikštės dengia žalia veja ir jos plotas su kiekviena diena vis plečiasi, baigiama montuoti fasado apdaila. Vasarai įpusėjus, tikimės finišo – beliks formalumai, statybos darbų užbaigimo procedūros, vadinamasis objekto pridavimas“, – Eltai aiškino M. Jurgutis.

Kaune baigiama ne tik stadiono, bet ir viso Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekso statyba

Tuo tarpu Kauno vicemeras aiškina, kad iš pažiūros gali pasirodyti, jog statybų aikštelėje, apimančioje ne tik stadioną, bet ir visą Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksą gali atrodyti pernelyg daug veiksmo, tačiau tai vyksta dėl kitų vykstančių darbų.

„Situacija labai paprasta, greta stadiono neseniai baigta legendinės Sporto halės rekonstrukcija, čia pat pradėtas statyti naujas lengvosios atletikos maniežas, taip pat įpusėjo Sporto gatvės aikštės su unikalia grindinio danga įrengimas bei netrukus bus baigti ir Ąžuolyno parko tvarkybos darbai“, – tvirtino M. Jurgutis. „Visame komplekse beliks paskutiniai akcentai – netoliese esančios Vytauto parko teritorijos atnaujinimas ir Dainų slėnio rekonstrukcija“, – pridūrė jis.

Po Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos stadionas atitiks ketvirtąją UEFA kategoriją. Daugiafunkciame sporto centre vyks ne tik aukščiausio lygio futbolo rungtynės, bet ir didieji koncertai bei kiti renginiai. Žalia veja turės automatinę laistymo sistemą, atitiks aukščiausius standartus. Varžybos čia galės vykti ištisus metus. Stadione suplanuota įrengti keturias atramas prožektoriams ir sumontuoti kelis šimtus šviestuvų virš tribūnų. Užbaigus greta vykstančias uždaro maniežo statybas, ateityje stadionas pretenduos ir į tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus.

Kauno meras V. Matijošaitis šią savaitę tvirtino, kad Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija sėkmingai eina pabaigos link. Pasak jo, Kaunas pastaruosius dvejus trejus metus labai stipriai išsiplėtė sporto infrastruktūroje tiek atidarant ledo areną, tiek baseiną prie Žalgirio arenos, kuris yra vienas didžiausių tarp Baltijos šalių ir Lenkijos.

„Susirinkome pasidžiaugti, kad Kaunas ryškiai 1:0 laimi prieš Vilnių. Šiandien stovime stadione, kuriam iki atidarymo liko mėnuo ir maksimum dvi savaitės, sukabinsime tablo, žolę pasodinsim ir t.t.“, – trečiadienį žurnalistams Dariaus ir Girėno stadione teigė V. Matijošaitis.

Meras tvirtina, kad koncesininko šiuo metu stadionas neturi, dėl buvusios pandemijos bei neaiškumo, kokia bus darbų eiga. Anot jo, šiuo metu viskas darbų prasme vyksta pagal planą.

Arūnas Karaliūnas. Stadiono pabaigtuvės Kaune kelia sunkiai atsakomų klausimų
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/06/05/news/arunas-karaliunas-stadiono-pabaigtuves-kaune-kelia-sunkiai-atsakomu-klausimu-23561338

Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija užtruko, pabrango ir strigo dėl karo Ukrainoje, tačiau, nepaisant visų nesklandumų, iki paskutinio akordo liko vos kelios savaitės. Jau rugsėjį ošiančios tribūnos galės mėgautis futbolininkų įvarčiais. Kaunas ir visa šalis atsikratys tris dešimtmečius persekiojančios gėdos kaskart, kai žaisti futbolo rungtynių atvyksta Europos šalių rinktinės ar tarptautiniuose turnyruose dalyvaujantys klubai. Tiek jų vadovai, tiek patys sportininkai negali patikėti, kad XXI amžiuje gainioti kamuolį tenka ant dirbtinės dangos arba bulvių lauką primenančioje aikštėje.

Galima svarstyti, kad stadiono rekonstrukcijos projektas nebuvo itin sėkmingas, mat prieš ketverius metus Kauno meras V.Matijošaitis tikino, neva darbus gali sustabdyti tik karas, ir kvietė į atidarymo šventę, kuri buvo numatyta 2020-ųjų pavasarį.

Tokius pažadus V.Matijošaitis dalijo pasirašius sutartį su Turkijos įmone „Kayi“. Noras rekonstruoti stadioną buvo toks didelis, kad miesto vadovai 2018-ųjų rudenį tiesiog džiūgavo gavę žinią iš teismo, kad savivaldybės administracijai skirta 25 tūkst. eurų bauda už procedūrinius pažeidimus konkurso metu, tačiau sutarties su Turkijos įmone nereikia nutraukti. Karas 2018-aisiais neprasidėjo, tačiau finansinių sunkumų užklupta Turkijos įmonė jau po kelių mėnesių buvo priversta palikti Kauną atlikusi vos 20 proc. darbų.

Turkai žadėjo stadioną rekonstruoti už 35 mln. eurų, o paskelbus naują konkursą jį laimėjusi bendrovė „Autokausta“ sąmatą padidino iki 43 mln. eurų. Atidarymo šventę teko nukelti dvejiems metams. Kita vertus, toks vėlavimas visiškai nebaisus įvertinus aplinkybę, kad naujas nacionalinis stadionas Vilniuje statomas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tiksliau – žadama jį statyti, o darbų pabaigą dėl visuotinio brangymečio gaubia tiršta migla. Dėl papildomų išlaidų sielvartaujančius kauniečius galima paguosti, kad dabar skelbiant konkursą tokiems darbams Dariaus ir Girėno stadione turbūt neužtektų ir 100 mln. eurų.

Noro sutaupyti nepavyko išvengti, todėl iš pradžių numatytą fasado medienos apdailą nuspręsta pakeisti metalo lakštais. Projektą rengęs architektas T.Kuleša tikino, kad tokius pokyčius lėmė priešgaisriniai reikalavimai – medieną esą kasmet tektų padengti specialiomis medžiagomis ir tai kainuotų pernelyg brangiai. Turbūt specialisto skaičiavimai teisingi, tačiau visai neseniai atidaryto Birštono sporto ir sveikatingumo centro fasado apdailai naudotas būtent medis, nors šiame kurorte turbūt galioja tokie patys priešgaisriniai reikalavimai.

Galėjo paišlaidauti ir Kauno valdžia. Dariaus ir Girėno stadionas – tai ne eilinis daugiabutis ar prekybos centras, o vienas miesto simbolių. Nėra abejonių, kad medžio apdaila atnaujintą stadioną Ąžuolyno parko fone kilstelėtų į neregėtas aukštumas architektūros žinovų akyse. Ne ką mažiau svarbu, kaip naują kūrinį įvertins ir pagrindiniai jo lankytojai – kauniečiai. Statinio išvaizda jiems emocijų kels tik pirmaisiais mėnesiais, o vėliau akys apsipras su nauju miesto akcentu. Štai „Žalgirio“ arenos interjeras iš pradžių taip pat kėlė gausybę prieštaringų vertinimų, sklandė net anekdotai apie neva nebaigtą statybininkų darbą, o dabar niekas apie tai net neužsimena.

Dariaus ir Girėno stadiono patrauklumui didele kliūtimi turėtų tapti automobiliams skirtų vietų stoka. Jų rekonstrukcijos metu visiškai nepadaugėjo, o Ąžuolyno parke numatytos aikštelės projektas beveik nejuda į priekį. Miesto valdžios atstovai pataria į stadioną važiuoti viešuoju transportu arba eiti pėsčiomis – štai „Žalgirio“ arenoje kartais susirenka net 15 tūkst. žiūrovų ir nieko baisaus esą nenutinka. Lyginti stadioną su arena būtų ne visai teisinga, mat dalis žiūrovų įvažiuoja į Nemuno salą, automobilius galima statyti Karaliaus Mindaugo prospekte ir aplinkinėse miesto centro gatvėse. Dariaus ir Girėno stadiono prieigose tokios galimybės nėra, todėl kaimynystėje įsikūrę gyventojai turėtų būti pasiruošę automobilių apgulčiai, spūstims ir net konfliktams. Bent jau pirmaisiais mėnesiais. Ką gi, įkurtuvės siejasi ne tik su smagiais rūpesčiais, kartais prireikia laiko nusistovėti naujai tvarkai.

Nepavyko įdėti pirmiau, kol nepakeitė antraštės, bet atrodė kažkaip panašiai
Birštonas pasipuošė išskirtiniu pastatu – Kaune fasado planų atsisakyta, o mums pasisekė
https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2022/05/25/news/birstonas-pasipuose-isskirtiniu-pastatu-pastatytas-atliepiant-gyventoju-poreikius-23350278

Dariaus ir Girėno stadiono aikštė jau pilnai žalia, kaip galime matyti šiame video Aukščiau įdėtame straipsnyje buvo parašyta "Dariaus ir Girėno stadiono patrauklumui didele kliūtimi turėtų tapti automobiliams skirtų vietų stoka." - nesutikčiau, nemanau kad tai kažkam sutrukdys.

Kaunas Darius & Girenas Stadium pitch installation
Paskelbta: 2022-06-20

Žiūrėti „YouTube“

YouTube