Darvydas Šernas

Jo tai, kaip nukaršęs senis, paremontuoji ir vėl keliasi iš lovos.

Nežinau, ką keletą metų matau, tą ir parašiau, komandos laisvai, kad ir A-lygoj galėtu lošti, lygis vienodas ir biudžetai beveik tie patys.O dėl klubų tai aš tą ir norėjau pasakyti, kad būtent klubai tą lygą ir valdo, sudaryta kažkokia sutartis yra, bet dar du klubai prisijungė, nes kiek pamenu visada 8 būdavo, dabar keli metai, kaip 10 yra.

Lygos klubai vienodi lentelėj, nes egzistuoja biudžetų ribojimai (nei per didelis, nei per mažas), kaip yra Šiaurės Amerikos "major" lygose. Taip kad klubai sukurė "elitinę grupę" ir į ją priima tik išrinktuosius ir turtingiausius, jei jie nori lošti pagal atitinkamas taisykles Turbūt taip galima tokio tipo lygas pavadint... Panasiai yra su MLS, jei domėjais, tik MLS yra lyga, kuriai prikauso klubai, bet principai valdymo tokie pat.

Šiaip kiekvieno klubo pavadinime galime išifruoti tam tikrus pavadinimus pvz kažkoks jų wanderers - Bray Wanderers esantis Airijoje, Newcastle United Jets - Newcastle United
Ir su visais pavadinimais galime išifruoti rėmėjų pavadinimus

klubai sukurė "elitinę grupę" ir į ją priima tik išrinktuosius ir turtingiausius, jei jie nori lošti pagal atitinkamas taisykles

Ir pas mus "elitas" kurtų panašią lygą, tik... kad to elito pas mus tiek, kad lygos nesukursi. Visus ant rankų pirštų suskaičiuoti galima.
kas tinka kengūroms ir kiwiams, mums, deja, netinka.. teks pirma priauginti "elito", tada egzotikos užsivežt ir kurti tokią lygą.

Kultūrų, mentaliteto, kapitalizmo sampratos ir t.t. skirtumai Mes niekad nebūsim kaip jie, kaip ir jie nesupras mūsų... Ką mes galime padaryti, tai nebent teisingus klubus kurti ir vystyti.

Darvydui Šernui pasižymėti Australijios čempionate prireikė poros minučių
On`s pirmu prisilietimu gražiu smūgiu iš 20 metrų pasiuntė kamuolį į vartų kampą. Turbūt pyktelėjo už tai, kad teisėjas iš pradžių neleido žaisti dėl kojinių neatitikimo

Darvydas Šernas Australijoje debiutavo su trenksmu – įvartis jau pirmose rungtynėse

Visai neseniai iš Turkijos „Gaziantepspor“ klubo pagal nuomos sutartį į Australijos aukščiausiojo diviziono „Perth Glory“ komandą persikėlęs puolėjas Darvydas Šernas debiutavo sėkmingai. Jau pirmose rungtynėse lietuvis įmušė į įvartį.

„Perth Glory“ ekipa namuose 1:1 sužaidė su Melburno „Victory“ ekipa, o D.Šernas pelnė išlyginamąjį įvartį.

Guilherme'as Finkleris 37-ąją minutę realizavo 11 metrų baudinį ir išvedė svečių komandą į priekį.

Pačioje antrojo kėlinio pradžioje į aikštę žengė D.Šernas ir iškart pasižymėjo. 50-ąją minutę lietuvis šovė tolimą smūgį iš maždaug 20-ies metrų ir išlygino rezultatą.

Po šių rungtynių „Perth Glory“ komanda su 21 tašku po 17 mačų liko septintoje vietoje. Čempionate iš viso žaidžia dešimt komandų, o pirmauja 34 taškus turintis Brisbano „Roar“ klubas.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/darvydas-sernas-australijoje-debiutavo-su-trenksmu-ivartis-jau-pirmose-rungtynese-24-402397#ixzz2rz86l28t" onclick="window.open(this.href);return false;

Patarčiau su kokiu tubmasteriu tą video išsigaudyti. Vertas dėmesio.

o Lietuvoj sumanė visus šernus iššaudyt

maro grėsmė juk tie šernai... saugokis Australija.

Parengėme išsamų interviu su Australijoje rungtyniaujančiu D.Šernu. Ar žinojote, jog snaiperis yra užkietėjęs medžiotojas ir gamtos mylėtojas? Galime lažintis, jog tikrai neatspėsite, kaip futbolininkas šventė savo debiutinį įvartį "Glory" klube! Išsamus pokalbis su rinktinės žaidėju - Jūsų dėmesiui.

[/b]

Į šernų medžioklę nespjaunantis D.Šernas: „Europoje naudojame šildančius tepalus, o Australijoje – saulės kremą“
2014-02-12 http://futbolo.tv/straipsniai/2013-metai/naujienos/sern-medziokle-nespjaunantis-d-sernas-europoje-naudojame-sildancius-tepalus-o-australijoje-saul-s-krema" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos rinktinės žaidėjas Darvydas Šernas – pirmasis lietuvis kada nors runtyniavęs Australijos futbolo čempionate. Debiutinėse rungtynėse snaiperiui prireikė vos trijų minučių, kad šis taptų Perto „Glory“ ekipos aistruolių didvyriu – praktiškai pirmuoju prisilietimu prie kamuolio lietuvis pelnė nuostabų įvartį ir padėjo klubui iškovoti tašką prieš Melburno „Victoria“.

Po tokio debiuto Australijos spauda tiesiog mirgėjo nuo pačių skambiausių antraščių, šlovinančių mūsų tautietį, o visa tai buvo iliustruojama triumfuojančio Darvydo nuotrauka, kurioje buvo matyti, kad pirmąjį įvartį futbolininkas skyrė savo atžalai.

Kalbinti D.Šerną – vienas malonumas. Draugiškas ir nuoširdus naujasis „Glory“ narys tikrai ne iš tų, kurie į viską žiūri iš viršaus. Jis – mylintis tėtis, laimingas vyras ir... užkietėjęs medžiotojas!

Išsamiame interviu specialiai Futbolo.TV, Perte rungtyniaujantis D.Šernas atvirai papasakojo ne tik apie karščius Australijoje, degančius „kelius“, žmonių požiūrį į futbolą šioje šalyje, bet ir šeimą, medžioklę ir tai, kaip sėkmingą debiutą pažymėjo vienas klajodamas po miestą. Apie tai ir dar daugiau – šiame interviu.

- Darvydai, ar kai pirmą kartą apsivilkai Vilniaus „Vėtros“ marškinėlius ir savotiškai patekai į tikrojo futbolo pasaulį, galėjai pagalvoti, jog kada nors tavo karjeros kelias pakryps į Australiją?, - Futbolo.TV žurnalistas Paulius Jakelis pasiteiravo futbolininko.

- Aš visada svajojau išvažiuoti iš Lietuvos ir rungtyniauti užsienyje, kadangi kiekvienas nori patekti į pajėgesnę lygą. Vis tik apie tai, kad žaisiu Australijoje, gyvenime nebuvau pagalvojęs.

- Pasidalink atvirai, kokios mintys sukosi tavo galvoje, kai gavai kamuolį ir netrukus įmušei fantastišką įvartį į Melburno „Victoria“ vartus, debiutinėse rungtynėse?

- Kai futbole gauni kamuolį, galvoje tą akimirką nėra daug minčių. Sprendimui turi sekunę, kartais net mažiau. Tuo metu nusprendžiau smūgiuoti į vartus ir man pasisekė. Emocijos buvo nepakartojamos, jaučiausi visiškai fantastiškai. Jokioje komandoje debiutuoti įmušant įvartį man nėra pavykę. Šį kartą man pasisekė, įmušiau ir tai buvo puiku.

- Netrukus po tikslaus smūgio „Glory“ fanus supažindinai ir su savo mažąja atžala. Šeima – tavo gyvenimo didžiausias džiaugsmas?

- Be jokios abejonės! Taip, ten – mano sūnus! Tai pirmas įvartis, kai jis gimęs, ir tas tikslus smūgis skirtas jam!

- Tačiau tavo debiuto pirmosios minutės susiklostė gana juokingai – vos pasirodžius teko palikti aikštę dėl kojinių...

- Taip, buvau truputį susinervinęs, nes visą gyvenimą žaidžiu su savo kojinėmis, o čia neleido. Komanda antrąjį kėlinį pradėjo dešimtyje. Galvojau, jeigu kartais varžovai įmuštų įvartį, man būtų „kaput“ (juokiasi).

- Kiek svarbu pačiam yra taip sėkmingai debiutuoti naujoje komandoje, ką po rungtynių sakė komandos draugai, treneriai?

- Bet koks įvartis man prideda pasitikėjimo savimi, o ypatingai svarbu tai atėjus į naują komandą. Toks debiutas tikrai nepamaišo, komandos žaidėjai pradeda labiau tavimi pasitikėti. Ekipos draugai sveikino ir džiaugėsi. Treneris įvarčio nesureikšmino, jam svarbūs visi futbolininkai, bet visų pirma jis galvoja apie galutinį rezultatą. Paspaudė ranką ir tiek. Atšvenčiau ramiai, šeima dar buvo Lietuvoje, o komandos draugų gerai nepažįstų, net telefono nei vieno neturėjau, tad išėjau sau vienas į miestą ir skaniai, sočiai pavalgiau (šypsosi).

- Antraštėse buvo galima išvysti ir „Sernas the saviour“, ir „Sernas a cert for Glory days“ bei nemažai kitų garsių pavadinimų. Ar spėjai pajusti žiniasklaidos dėmesį?

- Teko duoti keletą interviu, tačiau aš viso to nesureikšminu, juk tai viso labo vienas įvartis. Aš pats neskaitau spaudos, o ypatingai – jei rašo apie mane.

- Australijos futbolas – koks jis, kuo jis skiriasi nuo to, kuris žaidžiamas Europoje?

- Dar nespėjau gerai susipažinti su šia lyga, mačiau tik kelių komandų rungtynes, bet vaizdas susidarė toks, kad žaidžia labai kontaktinį, fizinį futbolą. Patys australai gerai sudėti, jie daug bėga, kovoja. Mano nuomone, Europoje komandos stipresnės taktiškai.

- Kiek populiarus Australijoje yra futbolas?

- Čia futbolas („soccer‘is“) nėra pirmoje vietoje pagal populiarumą. Jiems sportas numeris vienas yra australiškas futbolas, paskui – regbis, tada – kriketas ir tik tuomet futbolas. Nepaisant to, negali sakyti, kad nėra susidomėjimo – į stadionus ateina 10, kai kur – 20 tūkstančių žmonių. Futbolo lygis Australijoje neabejotinai kyla.

- Kokias sąlygas suteikia „Glory“ klubas, gyveni vienas ar jau atvyko šeima?

- Perto komandoje suteikiamos visos futbolui reikalingos sąlygos. Jos – tobulos. Klubas turi gerą stadioną, talpinantį apie 20 tūkstančių žmonių, taip pat „superinę“ treniruočių bazę, kur aikštės išties geros. Visas komandos personalas labai profesionalus. Esu viskuo labai patenkintas. Vienintelis minusas – karštis (juokiasi). Kartais treniruočių metu būna 35-37 laipsniai karščio! Taip, šeima jau atvyko, tad esu ne vienas.

- Toks karštis tikriausiai tau neįprastas.

- Pavyzdžiui Europoje žaidėjai nuolat naudoja šildančius tepalus, kad kojos gerai įšiltų, tuo tarpu čia mes tepamės kremu nuo saulės, kurio stiprumas – 50 procentų! Tai privalai daryti, kad nenudegtum odos. Per treniruotes irgi situacija tokia pati (juokiasi).

Štai neseniai buvo toks kuriozas, prieš keletą dienų grįžinėjome iš rungtynių ir teko keliauti atgal ne pagrindiniu keliu. Buvo 42 laipsniai karščio ir keliu naudotis nebuvo įmanoma, kadangi viskas aplinkui degė.

- Kokį įspūdį spėjai susidaryti apie Perto miestą?

- Pertas tikrai gražus miestas, turintis daugiau nei 1,5 milijonus gyventojų. Kad ir kaip keista bebūtų, mieste to nejauti, nes nėra automobilių spūsčių. Susidaro įspūdis, kad gyvenu kurorte, nes temperatūra nekrenta žemiau 30 laipsnių. Nuo mano namų iki vandenyno – devyni kilometrai. Su mašina tai vos 15 minučių. Nėra jokio bėgimo, čia niekas niekur neskuba. Pertas man labai patinka.

- Kokie tikslai „Glory“ klubui yra keliami šiame sezone?

- „Glory“ pagrindinis tikslas – patekti į finalus, nes čia čempionato sistema skiriasi nuo Europos. Komandų nėra daug, tad žaidžiami trys ratai. Po sezono pirmos šešios komandos patenka į finalus ir kovoja dėl čempionų vardo. Mūsų pagrindinis tikslas – užimti mažiausiai šeštą vietą, kad kovotume toliau.

- Tau tai – visiškai naujas kolektyvas. Jau spėjai apsiprasti? „Glory“ ekipai atstovauja ir Williamas Gallas, jis – lyderis ir rūbinėje, ir aikštėje?

- Komandoje esu dar tik kelias savaites, iš lėto bandau įsilieti į kolektyvą. Šiaip visi priėmė tikrai gerai, vaikinai draugiški. Daugiausiai laiko praleidžiu su puolėju Shane‘u Smeltz‘u. Jis man padeda susipažinti su miestu. Dažnai juokaujame, kad jis – mano gidas. Williamas tikrai autoritetas, jis negaili patarimų komandos draugams.

- Kokius artimiausius tikslus sau asmeniškai keli?

- Futbolas – ne asmeninis sportas. Mano pagrindinis tikslas yra lygiai toks pats, kaip ir visos komandos – patekti į finalus. Asmeniškai kiekvienose rungtynėse noriu duoti kuo daugiau naudos komandai. Kaip atakuojantis žaidėjas, turiu mušti įvarčius ir dalinti perdavimus. Patekus į finalus kelsime kitus tikslus.

- „Glory“ klubui esi paskolintas iš Turkijos. Žvelgiant atgal, kaip manai, kodėl po tokio puikaus starto vėliau praradai trenerių pasitikėjimą?

- Turkijoje startas tikrai buvo geras – per 16 rungtynių įmušiau šešis įvarčius. Deja, kas nutiko vėliau rudenį, man sunku pasakyti. Jei būčiau žinojęs atsakymą, būčiau kažką pakeitęs...

- Kokios akimirkos labiausiai įsiminė Turkijoje?

- Įsimintiniausios akimirkos susijusios su futbolu. Pavyko įmušti keletą gražių įvarčių, teko žaisti su garsiomis komandomis ir pasaulinio lygio žaidėjais, tokiais kaip Didier Drogba, Wesley Sneijder, Raul Meireles, Florent Malouda ir kitais.

- Ar turkų fanai tikrai tokie pakvaišę, kaip atrodo stebint rungtynes internetu?

- Futbolas Turkijoje yra labai aukšto lygio, todėl ir susidomėjimas didis. Fanai ten nuostabūs, jie palaiko savo komandas visas 90 min. Blogų atsitikimų su fanais pats neturėjau, tad galiu pasakyti tik gerus žodžius iš gerosios pusės.

- Pakalbėkime apie Lietuvos rinktinę. Artėja naujas atrankos ciklas, jau visai ne už kalnų ir burtai. Ko iš jų tikiesi? Ar yra rinktinė, prieš kurią labai norėtum pažaisti?

- Aš nesu mėgėjas prognozuoti, mums lengvų grupių niekada nebūna. Viską pamatysime jau išties labai greitai! Su kuo norėčiau pažaisti? Mano svajonė, rungtyniauti su anglais, ypatingai Anglijoje!

- Australiją ir Lietuvą skiria tikrai didelis atstumas, bet, žinant Darvydą Šerną, tikriausiai tau tai netaps kliūtimi ir toliau vilkėti reprezentacinės ekipos aprangą, jei tik būsi kviečiamas?

- Atstumas tikrai nemažas. Į Pertą keliavau 30 val. Vien tik ore, lėktuve praleidau 19 val. Vis tik į Lietuvą man visada norisi sugrįžti, o žaisti už savo šalį yra didelė garbė. Jeigu tik bus galimybė, visada važiuosiu.

- Ne paslaptis, jog esi neblogas medžiotojas. Kuo tave tai labiausiai žavi? Australijoje turbūt ginklą teks pamiršti?

- Tai mano mylimiausias hobis. Aš labai myliu gamtą ir medžioklę. Myliu visą medžioklės procesą. Pradėjau medžioti nuo mažens, kadangi mano tėvas senas medžiotojas. Kas mane pažįsta, žino, kad esu maniakas. Šita liga užkrėčiau ir savo labai gerą draugą Vytautą Lukšą. Medžioklėje aš atsipalaiduoju kaip niekur kitur, pasikraunu gerų emocijų. Australijoje medžioti dar tikrai neteko, bet tikiuosi pamėdžioti po šio sezono.

- Baltarusijoje įtariant naują afrikinio kiaulių maro židinį, Lietuvoje norima sumažinti šernų populiaciją net dešimt kartų. Akivaizdu, jog medžiotojai turės darbo, neapmaudu, jog būdamas Australijoje prie to nelabai galėsi prisidėti?

- Tai jau patvirtinta ne tik Baltarusijoje, bet ir Lietuvoje. Taip, tai didelė problema. Man labai apmaudu, kad atėjo maras. Tokia medžioklė, kai reikia naikinti, šaudyti šernų pateles niekam nėra maloni.

Kalbėjosi Paulius Jakelis, Futbolo.TV

Ką gi - sezonas Australijoje šiandien baigėsi ir Darvydui. Jo komanda "Glory" su 28 taškais užėmė 8 vietą iš 10 komandų. O jis, debiutinėse varžybose pelnęs įvartį, per likusias nepasižymėjo. Iš viso sužaidė 10 rungtynių, iš kurių 8 - po keitimo. Įdomu, kokia bus jo ateitis toliau

Ką gi - sezonas Australijoje šiandien baigėsi ir Darvydui. Jo komanda "Glory" su 28 taškais užėmė 8 vietą iš 10 komandų. O jis, debiutinėse varžybose pelnęs įvartį, per likusias nepasižymėjo. Iš viso sužaidė 10 rungtynių, iš kurių 8 - po keitimo. Įdomu, kokia bus jo ateitis toliau

Spėju - Lenkija, Rusija, azerai ir pnš.
Kitur neįperkamas, arbu nereikalingas.

Pasirodo, Šerno sutartis baigėsi, dabar yra laisvas agentas. Šiaip vaikas neseniai gimė, tikėtina, kad labai toli nuo gimtinės netrauks

Pasirodo, Šerno sutartis baigėsi, dabar yra laisvas agentas. Šiaip vaikas neseniai gimė, tikėtina, kad labai toli nuo gimtinės netrauks

Abejoju ar sutartis baigėsi. Juk tik prieš metus turkai išpirko iš Lubino. Jei jau pinigus sumokėjo tai tikriausiai ne 1metų sutartį pasirašė. Gal atleido?

Pasirodo, Šerno sutartis baigėsi, dabar yra laisvas agentas. Šiaip vaikas neseniai gimė, tikėtina, kad labai toli nuo gimtinės netrauks

Abejoju ar sutartis baigėsi. Juk tik prieš metus turkai išpirko iš Lubino. Jei jau pinigus sumokėjo tai tikriausiai ne 1metų sutartį pasirašė. Gal atleido?

Jap, sumaišiau. Ne tuos skaičiukus pažiūrėjau.

Gaziantesporas išlikto Turkijos aukščiausioje lygoje įdomu kiek liks kitam sezone ten lietuvių

Australijoje futbolininkas D.Šernas pasigedo tik lietuviškos vėsos

Lietuvos rinktinės atakų lyderis Darvydas Šernas 30 metų jubiliejų pasitinka jausdamas futbolo alkį. Pastaruoju metu egzotiškoje Australijoje rungtyniavęs puolėjas per besibaigiančias atostogas mėgavosi pasaulio futbolo čempionatu – sirgo už brazilus, bet svajojo žaisti su anglais.

Neskubėkite smerkti!

Po kelių dienų D.Šernas pakels sparnus į Turkiją – grįš į "Gaziantepspor" klubą, su kuriuo turi galiojančią sutartį. Prieš kelionę futbolininkas, mušęs įvarčius buvusiems ir esamiems geriausiems pasaulio vartininkams Ikerui Casillasui, Petrui Čechui ir kitiems, pasidalijo įspūdžiais su "Kauno diena".

– Darvydai, jūs turbūt nepraleidžiate nė vienų pasaulio čempionato rungtynių? O gal kaip tik norisi dar pailsėti nuo futbolo?

– Oi, ne, žiūriu labai daug rungtynių. Tiesa, vieni mano favoritų, anglai, jau išvažiavo namo.

– Vadinasi jūs, kaip prieš čempionatą sakė krepšininkas Šarūnas Jasikevičius, sirgote ir verkėte kartu su anglais?

– Aha. Jie turbūt atgalinius bilietus buvo nusipirkę iš anksto (juokiasi. – aut. past.). Kiti mano favoritai – brazilai. Nors jie iki ketvirtfinalio ir nedemonstravo čempioniško žaidimo, rezultatai nebuvo nuviliantys (su Darvydu kalbėjomės prieš Brazilijos ketvirtfinalio rungtynes su Kolumbija – aut.past.). Buvo aiškiai matyti, kad jie jautė didelį spaudimą iš vietos žiūrovų, žiniasklaidos, kurie reikalavo tik pergalės. Dar gerą įspūdį man paliko Nyderlanai, Prancūzija.

– Turbūt sekėte ne tik savo favoritų anglų, bet ir kitų būsimųjų Lietuvos rinktinės varžovų 2016 m. Europos čempionato atrankos etape šveicarų pasirodymą?

– Šveicarija paliko labai gerą įspūdį. Patiko jų žaidimo stilius, aštrios, greitos kontratakos. Jie garbingai ir gerai žaidė su Argentina, nedaug trūko, kad pirmajame kėlinyje ją nubaustų. Beveik 120 min. žaisti lygiomis su Argentina – geras pasiekimas.

– Kaip paaiškintumėte eilinį anglų fiasko? Gal jiems koją pakiša tai, kad "Premier" lygoje žaidžia pernelyg daug legionierių?

– Sunku pasakyti. Jei jie žinotų atsakymą, patys išspręstų problemas. Nesu strategas. Vis dėlto neturime teisės juoktis iš anglų ar ispanų. Girdėjau, Lietuvoje kai kurie sako, kad jie silpni. Ten – aukščiausio lygio žvaigždės. Šį kartą jiems nepasisekė. Neturime teisės jų kritikuoti, nes mums iki jų dar labai toli.

– Kai kas prognozavo ispanų fiasko, teigdami, kad jų žaidėjai jau persisotinę futbolo, titulų. Juolab kad šis sezonas ispanams buvo labai sunkus ir ilgas...

– Sutinku. Tai galėjo būti viena priežasčių. Jų žaidėjai visko matę, daug laimėję. Bet apie juos negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio.

Svajonė – susikauti su anglais

– Turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad viena didžiausių jūsų svajonių žaisti su Anglijos rinktine išvykoje?

– Taip, tai būtų nuostabu. Tačiau ar pavyks – neaišku. Jei būsiu reikalingas rinktinei ir, žinoma, sveikas, būtinai žaisiu už savo šalį.

– Pesimistai jau ironiškai skaičiuoja, kiek kartų iš tinklo trauksime kamuolį.

– Tie patys šveicarai įrodė, kad gali žaisti su Argentina. Kodėl mes negalime garbingai pasipriešinti Anglijai? Jei nenorėsi laimėti, nekovosi, kam tada žaisti? Tokiu atveju nereikia niekur važiuoti – užtektų vadinamojo techninio pralaimėjimo 0:3. Taip, mes neturime pasaulinio lygio žaidėjų, kaip Neymaras, Ronaldo ar Ronaldinho. Mūsų ginklai – drausmė, komandinis žaidimas. Sėkmingai gindamiesi ir kontratakuodami galime įveikti bet ką.

– Tikriausiai girdėjote piktus liežuvautojus, kurie lietuvius vadina mediniais futbolininkais?

– Kokia čia paslaptis? Jeigu būtume aukščiausio meistriškumo, virtuoziškai valdytume kamuolį, žaistume "Barcelonos", Madrido "Real" ar kituose superklubuose.

– Pasaulio futbolo čempionate turbūt nepraleidote ir Australijos rinktinės dvikovų. Juk šiemet rungtyniavote šios šalies čempionate?

– Australijos rinktinės žaidimą sekiau, mačiau kaip Timas Cahillas pelnė nuostabų įvartį į olandų vartus. Futbolas šioje šalyje pagal populiarumą su kriketu dalijasi 3–4 vietas po australietiško futbolo ir regbio.

– Vis dėlto australai pasaulio čempionate Brazilijoje visus sužavėjo savo kovingumu.

– Gal pasakysiu negražiai, bet jie įpratę žaisti regbį, todėl kovingumo jiems nestinga. Jie gerai sudėti fiziškai, galingi.

Kuriozas dėl kojinių

– Tapote pirmuoju lietuviu, žaidusiu aukščiausiame Australijos futbolo divizione. Kodėl jūsų atstovauta komanda Perto "Glory" patyrė fiasko: po 27 rungtynių surinko 28 taškus, užėmė tik 8 vietą iš 10 komandų, o autsaiderius aplenkė vos dviem taškais?

– Deja. Nesitikėjau patekti į Australijos lygą. Patekau į visiškai priešingą Europai aplinką. Savo žaidimą vertinu vidutiniškai. Tam įtakos turėjo ir neįprastos klimato sąlygos. Žaisti ir treniruotis, kai plieskia 43 laipsnių karštis – ne mano stichija. Kartais į stadionus važiuodavome aplinkkeliais, nes pagrindinių kelių asfaltas buvo perkaitęs. Iš Lietuvos atskridau, kai pas mus buvo 20 laipsnių šalčio, o ten patekau į 40 laipsnių karštį. Daugelis australų net nežino, kur yra Lietuva ir juolab negalėjo įsivaizduoti, kad pas mus taip šalta. Ten žiemą temperatūra siekia 20 laipsnių šilumos.

– Debiuto rungtynės susiklostė kurioziškai: jums teko palikti aikštę dėl netinkamų kojinių...

– Taip. Truputį susinervinau, nes visą gyvenimą žaidžiu mūvėdamas savo kojines, o ten neleido. Todėl komanda antrąjį kėlinį pradėjo dešimtyje. Pamenu, tuomet pamaniau, kad jeigu kartais varžovai įmuštų įvartį, man būtų kaput.

– Tačiau įvyko priešingai. Tose rungtynėse pelnėte įspūdingą įvartį, o vietos žiniasklaida jus praminė "Šernas Gelbėtojas".

– Beveik neskaičiau jų žiniasklaidos, bet debiutas išties atnešė laimės ir man, ir komandai. Atvykau sezono pabaigoje. Trejas rungtynes žaidžiau nuo pat pradžių, kai kuriose po keitimo – apie 30 min. Jų futbolas kovingas: daug bėgimo ir kovos kiekviename aikštės metre. Mažiau sureikšminama taktika. Sąlygos – fantastiškos: stadione penkios aikštės, žaidėjams atsigauti – baseinas, šaltos vonios. Klubas apgyvendino name, davė automobilį. Ko dar reikia? Su Lietuva nėra net ko lyginti.

Turkijoje – dar porą metų

– Nors futbolas Australijoje ne itin populiarus, tačiau rungtynių lankomumas nebuvo žemas?

– Mūsų stadionas talpina 17 tūkst. žiūrovų. Beveik kiekvienas rungtynes stebėdavo bent 10–12 tūkst. žiūrovų. Kituose miestuose – dar daugiau. Į varžybas skrisdavome lėktuvu: iki Sidnėjaus – keturios, toliausiai iki Naujosios Zelandijos Velingtono miesto (Australijos "A-League" žaidžia "Wellington Phoenix FC") – aštuonios valandos skrydžio.

– Jūsų komandoje žaidė ir buvusi Europos futbolo garsenybė – buvęs Prancūzijos rinktinės, "Chelsea", "Arsenal", "Tottenham Hotspur" klubų gynėjas Williamas Gallas. Koks jis už aikštės ribų?

– Kai kuriose Australijos komandose yra nemažai legionierių, tarp jų ir žinomų. Dalis žiūrovų ateina į rungtynes būtent dėl jų. W.Gallas – žmogus, įpratęs nugalėti, kovingas. Visą gyvenimą jis žaidė puikioje rinktinėje, geruose klubuose, kur visą laiką tikslas buvo tik laimėti.

– Netrukus vėl grįžtate į Turkijos klubą "Gaziantepspor". Sklido gandai, kad turkai jums ir kitiems žaidėjams nemoka pinigų.

– Finansinių problemų neturiu. Turkams priklausau dar dvejus metus. Į Turkiją išskrendu liepos 9 d., kai prasidės treniruočių stovykla. Sezonas Australijoje baigėsi anksti – gegužę. Dar keletą dienų pasitreniravau, po to ilsėjausi Lietuvoje. Šiemet gerai pailsėjau, todėl jau pasiilgau futbolo. Kol kas vyksiu vienas, po to atskris žmona Sandra ir sūnus Darvydas.

– Beje, esate užkietėjęs medžiotojas. Ar D.Šernui Australijoje pavyko pamedžioti?

– Labai norėjau, bet, deja, nepasisekė (šypsosi). Važiavau žaisti futbolo, o ne medžioti. Laisvu laiku tokios galimybės nepasitaikė. Tačiau su keletu žmonių, gyvenančių Australijoje, bendrauju iki šiol. Galbūt kada nors ten atvyksime pailsėti ir tuomet būtinai pamedžiosiu.

http://www.diena.lt/naujienos/sportas/futbolas/australijoje-futbolininkas-dsernas-pasigedo-tik-lietuviskos-vesos-638077#.U7uM5fmSyLg" onclick="window.open(this.href);return false;

Šernas -> Suvalkų Wigry.

Įdomu ar čia Šernas taip nusipiginęs, ar Wigry taip praturtėję

Kas čia per nesąmonė ?
Gal kokia klaida ? Nes tai tiesiog nelabai įmanoma, tiek kiek uždirba Darvydas, Wigry negali pasiūlyti, žinau kiek jis uždirba, tai jie nei pusės to negalėtu pasiūlyti, manau tai klaida, arba Darvydas išprotėjo

Šernas -> Suvalkų Wigry.

Įdomu ar čia Šernas taip nusipiginęs, ar Wigry taip praturtėję

gal forma visai krito. Senatvė, nepabėga taip greitai. Dainavoje geresnės perspektyvos. Užsirekomenduotų keletui mačų A lygoje, klubo savininkai kaip mat prastumtų į serie B klubą... Po tos neišsipildžiusios svajonės su anglų klubu, karjera pradėjo leistis žemyn.

Linkiu sėkmės Darvydui

"Turbūt Lietuvoje yra geresnių puolėjų..."
http://www.sportas.info/naujienos/22530-turbut_lietuvoje_yra_geresniu_puoleju.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Po klajonių po tolimąją Australiją 30-ies metų futbolininkas D. Šernas rungtyniaus už 100 kilometrų nuo gimtojo Alytaus. Tiesa, už Lietuvos sienos

35-erias rungtynes Lietuvos rinktinėje sužaidęs Darvydas Šernas, pavasarį praleidęs tolimosios Australijos Perto „Glory“ klube, rudenį gyvens ir žais kur kas arčiau namų – už 100 kilometrų nuo jo gimtojo Alytaus esančiuose Suvalkuose. Šio miesto komanda „Wigry“ žais Lenkijos pirmojoje lygoje.

D. Šernas su „Wigry“ sutarė pasirašyti sutartį metams laiko. Anot paties futbolininko, svarbiausia jam dabar – žaisti aikštėje. Darvydui jau gerokai įgriso atsarginių suolelis, ant kurio jis dažnokai sėdėdavo ir Perte, ir prieš tai Turkijos Gaziantepe.

30-ies metų lietuvis, galintis žaisti puolėju ir krašto saugu, Lenkijos futbole – ne naujokas. 2009-2013 metais jis rungtyniavo Lodzės „Widzew“ ir Liubino „Zaglębie“ komandose.

Kaip atsidūrėte „Wigry“?
Tiesiog paskambino vienas treneris ir pasiūlė. Tikriausiai nereikia sakyti koks treneris? Kitų konkrečių pasiūlymų neturėjau, buvo tik kalbos. Todėl nusprendžiau važiuoti pažaisti į Suvalkus.

Treneris, suprantama - Donatas Vencevičius. Ar jis dar tebetreniruoja „Wigry“?
Dabar važiuoju į Suvalkus, kai nuvažiuosiu, viską sužinosiu ir galėsiu viską pasakyti. Faktas, kad dirba tame klube. O kokios jo pareigos, šiuo metu dar nežinau. Aišku tik, kad jis tenai nėra pagrindinis treneris.

Ilgai ieškojote tų konkrečių pasiūlymų iš stipresnių klubų?
Pats tai tikrai nesėdėjau prie kompiuterio ir neieškojau, bet agentas tuo užsiėmė.

Kaip vertinate gyvenimo Australijoje etapą?
Labai smagiai vertinu. Labai puiki šalis: šilta, smagu. Šiek tiek pažaidžiau kitokį, nei europietiškas, futbolą.

Kuo jis taip skiriasi nuo europietiškojo?
Pirmiausia – oro sąlygomis. Žaisti Australijoje – labai karšta. O kita – futbolas tenai labai kontaktinis. Šiaip jau Lenkijoje nėra lengva žaisti, kadangi jos futbole irgi yra daug to kontakto. Bet Australijoje jo – kur kas daugiau. Jos futbolas - daug kontaktų, daug fizinės kovos, gerai fiziškai sudėti žaidėjai.

Koks Australijos čempionato lygis? Palyginus su tomis šalimis, kuriose žaidėte?
Tikrai silpnesnis už Turkijos. Palyginus su Lenkija? Gal panašus.

Kodėl nepasilikote?
Buvau turkų „Gaziantepspor“ paskolintas „Glory“ pusei metų. Sutartis baigėsi, grįžau namo. Su turkais turėjau dar dviem metams turėjusią galioti sutartį, bet dėl finansinių reikalų pats ją nutraukiau.

Pačią šalį spėjote apžiūrėti? Kengūrų matėte?
Skraidžiau po Australiją ir su komanda, o kai baigėsi sezonas, pasilikau dar kelioms savaitėms apžiūrėti Australijos. Tada su šeima skridome paturistauti. Kengūras matėme. Jų Australijoje tikrai yra. Dar kas įsiminė, tai tos šalies vanduo, paplūdimiai. Tiesiog pasaka.

Kuo geriau žaisti „Wigry“ negu Lietuvoje?
Į Lietuvą sugrįžti visada spėsiu. Lenkijos futbole esu pats buvęs, žaidžiau čia ketverius metus. Žaidžiau ir Ekstraklasoje, ir pirmojoje lygoje, gerai pažįstu Lenkijos futbolą.

„Wigry“ moka daugiau nei gali mokėti Lietuvos klubai?
Šį kartą aš visiškai nežiūrėjau į finansinę pusę. Noriu sugrįžti į futbolą, noriu žaisti. Pastarieji metai, žiūrint iš futbolo pusės, man buvo ne patys geriausi. Turkijoje daug laiko prasėdėjau ant suolo, Australijoje žaisdavau tik po keitimo. Neneigiu: pinigai yra svarbu. Bet pasirinkau „Wigry“, nes čia man pažadėjo daug laiko aikštėje. Pasirinkau žaidimą. O iš Lietuvos pasiūlymų nesulaukiau.

Nė vieno?
Taip. Nė vieno. Turbūt Lietuvoje yra geresnių puolėjų... Gal nežinojo mano padėties. Į laikraštį skelbimo, kad ieškau darbo, nedėjau. Bet šiaip futbolo pasaulyje kalbos sklinda greitai. Čia būna taip, kad po vienos dienos jau visur visi viską žino. Juk, kad ir dabar. Aš dar nesu pasirašęs sutarties su Suvalkų klubu. Tik žodžiu viską sutarėme. O jau Lenkijos žiniasklaida rašo, tuoj lietuviai perima. Šiaip, jeigu visa Lenkija žinojo, kad neturėjau sutarties, tai ir Lietuvoje tie, kuriems būčiau reikalingas, turėjo žinoti.

Vis dėl to neneigsite, kad tai šioks toks žingsnelis atgal?
Taip, aišku. Turkijos aukščiausioji lyga yra stipresnė ir daug stipresnė nei Lenkijos pirmoji lyga. Ar pavyks pakilti į ankstesnį lygį, gyvenimas parodys. Tada žinosime ar šis sprendimas buvo geras, ar ne.

Lietuvos rinktinės treneriai jus, žaidusį tolimojoje Australijoje, buvo lyg ir primiršę. Dabar, žaisdamas čia pat, tikitės sugrįžti į nacionalinę komandą?
Manau, kad viskas priklausys nuo manęs paties. Jeigu neblogai seksis žaisti Lenkijoje, turėtų pakviesti. Į rinktinę neturėtų važiuoti žaidėjai, sėdintys ant suolo. Tai ir yra viena svarbesnių priežasčių, dėl ko noriu žaisti, o ne sėdėti ant suolo.

Nuo Alytaus iki Suvalkų yra apie 100 kilometrų. Gal pats žadate gyventi Alytuje ir važinėti į „Wigry“ rungtynes ir treniruotes?
Kad aš jau senokai apsistojęs Vilniuje. Tai kur jau ten iš Vilniaus važinėti. Apsistosiu Suvalkuose – tai gražus nedidelis miestelis.

O šeima?
Važiuos kartu. Jei jau skrido į Australiją, tai čia iki Suvalkų nuvažiuoti – ne atstumas.

Išties keista, kodėl Žalgiris jo net nekvietė. Priežastys, manau, gal būti trys:

a. Nežinojo, kad Šernas laisvas, iki kol nusipirko Adi. Tada nebeliko pinigų.
b. ieškojo kitokio puolėjo (t.y. tokio, kuris galėtų uždarinėt wilko pasus antram aukšte)
c. Nusprendė, kad Šernas žaisti Žalgiryje per prastas (kad ir kaip juokingai tai skambėtų).