Edgaras Jankauskas

Futbolininkas E. Jankauskas pateko į policijos akiratį: nereikia man tų nemalonumų
Dainius Sinkevičius,
http://www.DELFI.lt" onclick="window.open(this.href);return false; 2015 m. balandžio 28 d. 09:48

Buvęs garsus futbolininkas Edgaras Jankauskas turi bėdų su policija – pareigūnai jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo.

„Man labai nepatinka administraciniai pažeidimai, jeigu 20 metų nebuvo, tai kodėl dabar turi būti?“ – sakė 40 metų E. Jankauskas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė antradienį pradėjo nagrinėti E. Jankausko skundą dėl sostinės policijos pareigūnų priimto nutarimo, kuriuo jam skirta administracinė nuobauda už neleistinoje vietoje pastatytą automobilį.

Futbolininko karjerą baigęs E. Jankauskas nesutinka su padarytu pažeidimu ir prašo jo atžvilgiu priimtą nuobaudą panaikinti.

„Aš suprantu, kad pažeidžiau taisykles, bet aš nurodžiau priežastis – manau, pareigūnai man padėjo nusižengti, tada buvo tamsu, apie 23.30 val., tas ženklas visai nebuvo matomas, o ten stovėjo policijos mašina, jeigu būčiau žinojęs, kad ten negalima statyti, tikrai nebūčiau statęs“, – sakė jis.
Už padarytą pažeidimą E. Jankauskui buvo skirta minimali įstatyme numatyta bauda, tačiau sportininkas prašo šią nuobaudą panaikinti. „Aš esu pasiruošęs pinigus įnešti į kasą, tačiau nenoriu turėti pažeidimų – viskas prasidėjo, kai grįžau į Lietuvą, aš tikrai stengiuosi laikytis įstatymų“, – sakė jis.
E. Jankausko skundo teismui iš pirmo karto nepavyko išnagrinėti – į posėdį neatvyko policijos pareigūnai, o tokio pobūdžio bylos, anot teisėjos, privalo būti nagrinėjamos dalyvaujant abiem pusėms. Būtent dėl šios priežasties teismas posėdį atidėjo – tai nepatiko E. Jankauskui: „Negi dabar kiekvieną kartą vaikščiosime?“
„Teks atvykti“, - sakė ji ir paskyrė kitą posėdžio datą, kuri numatyta po dviejų savaičių.

http://www.delfi.lt/pramogos/zmones/futbolininkas-e-jankauskas-pateko-i-policijos-akirati-nereikia-man-tu-nemalonumu.d?id=67825620#ixzz3Yi61CJER" onclick="window.open(this.href);return false;

Buvęs garsus futbolininkas Edgaras Jankauskas

[/b]

- o tai dabar mažiau garsus???

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė

- O tai vyro pavardė ŠELMIS???

E. Jankauską grūdino ankstyvi karjeros iššūkiai
Vilmantas REMEIKA
[email protected]
2016-03-19 06:00
http://lzinios.lt/lzinios/Sportas/e-jankauska-grudino-ankstyvi-karjeros-issukiai/219921" onclick="window.open(this.href);return false;

Kelios dienos beliko iki Edgaro Jankausko kaip Lietuvos futbolo rinktinės trenerio debiuto. Kitą savaitę jo vadovaujami lietuviai draugiškose rungtynėse išmėgins jėgas su Rumunijos ir Rusijos futbolininkais. Penkis kartus geriausiu Lietuvos futbolininku rinktas 41 metų E. Jankauskas pasiryžęs gaivinti nacionalinę rinktinę. Nors trenerio darbo patirtis gana kukli, ambicijų ir idėjų šiam specialistui nestinga. „Į rinktinę ateinu su tokia žinute – kiekvienas privalo iš savęs reikalauti daugiau. Po nesėkmių neieškoti kaltųjų, nesiskųsti, kad buvo prasta aikštė, viešbutis ar treneris, bet prasto žaidimo priežasčių pirmiausia ieškoti savyje. Silpnieji visuomet ras ką apkaltinti, o stiprieji bus reiklūs sau. Kai pats žaidžiau, niekada nebuvau savimi patenkintas. Visada reikalavau iš savęs daug. Tokie dalykai stumia į priekį. Jei taip elgsis ir žaidėjai, jiems nereikės užduoti klausimo, ar aikštėje atidavė viską“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino naujasis rinktinės treneris.

Vaikystės pamokos

Jau baigdamas futbolininko karjerą E. Jankauskas tvirtai žinojo, kad anksčiau ar vėliau dirbs treneriu. 2009 metais jis trumpai talkino portugalui Jose Couceiro Lietuvos rinktinėje, vėliau – Maskvos „Lokomotiv“ klube. Taip pat lietuvis dirbo Edinburgo „Hearts“ trenerių štabe, o 2014 metais treniravo „Trakų“ komandą. „Savęs neįsivaizduoju be futbolo, o kitos veiklos sritys nedomina. Negalėčiau nei šokti ar dainuoti, nei čiuožti ant ledo, – tvirtino futbolo specialistas ir su šypsena prisiminė, kaip ankstyvoje vaikystėje veržėsi į futbolo treniruotes: – Tėvams reikėjo ne skatinti, o stabdyti mane. Išbandžiau daug sporto šakų, bet iš karto buvo aišku, kad toliau – tik futbolas. Su draugais žaisdavome ištisus metus. Baisiausias laikas mums buvo ankstyvas pavasaris, atgyjant žemei ir tirpstant sniegui. Kur tik įmanoma, ieškodavome žalesnio žemės lopinėlio. Vartus kieme atstodavo sūpynės, namie – suolai ir kėdės. Užmesdavau ant jų skudurą, lyg vartų tinklą, ir spardydavau lauko teniso kamuoliuką. Jis baisiai bildėdavo. Susitikęs kaimynas klausdavo: kada gi baigsite tą remontą? O tas „remontas“ prasidėdavo kasdien iš karto po pamokų.“ E. Jankauskui savotiškai pasisekė, nes gyveno vos kelios minutės nuo legendinio „Žalgirio“ stadiono. Jo atsarginėje ir „Marakana“ vadintoje aikštėje vykdavo futbolo pratybos. „Trys minutės bėgte. Perbėgi kelią, perlendi per tvorą ir jau minkai tą žvyrą. Karštomis dienomis aikštę liedavo sunkvežimis, nes ji buvo kieta lyg asfaltas. Apie dušus po treniruočių net kalbos nebuvo. Draugai į kitus rajonus namo važiuodavo nesiprausę“, – teigė futbolininkas.

Ne visi treneriai geba sudominti ir įtraukti vaikus į futbolą. Rinktinės treneris prisiminė, kad vienas pedagogas vaikinams numesdavo kamuolį, o pats per treniruotę įnikdavo į tuomet populiarų laikraštį „Vakarinės naujienos“. „Žaisdavome ir fone matydavome to laikraščio viršelį. Matyt, treneris labai domėjosi Lietuvos aktualijomis“, – sakė jis. E. Jankauskas progresavo žaibiškai. Būdamas vos 16 metų jau debiutavo Lietuvos čempionate, žaidė Vilniaus „Panerio“ komandoje. Patekęs į vyriškos kovos sūkurį, jaunuolis atlaikė konkurenciją ir išsikovojo vietą po saule. „Nebaugino nei vyriška kova, nei baimė patirti traumą. Noras žaisti buvo didžiulis. „Paneryje“ man daug padėjo Gintautas Buzas. Tokiame amžiuje labai svarbu turėti vyresnį patyrusį draugą, kuris duotų naudingų patarimų ir padėtų ištverti spaudimą. Yra buvę daug talentingų futbolininkų, kuriems perėjimo į vyrų futbolą procesas nepavyko, – tikino E. Jankauskas, kuris iš „Panerio“ paskui perėjo į „Žalgirį“. – Dabar viskas atrodo daug paprasčiau, jaunimui sudarytos nepalyginti geresnės sąlygos treniruotis. Mes net kamuolių neturėjome, spardėme senus ir nutrintus. Sportbačiai kainavo 3,1 rublio. Jei jie atlaikydavo du mėnesius ant žvyro ir purvo – tai jau labai gerai. Tačiau kai pereini tokią gyvenimo mokyklą, vėliau viskas atrodo lengviau. Tokios sąlygos mūsų kartos žmones padarė stipresnius ir neišglebusius.“

Stebino rusiški standartai

Tokia patirtis futbolininkui leido greitai aklimatizuotis Rusijos sostinėje Maskvoje. Į CSKA jis išvyko būdamas 21 metų, bet garsiame klube nepražuvo ir greitai užsitarnavo pagarbą. „Kai tave įmeta į plačiuosius vandenis – išplauki arba nuskęsti. Aš išplaukiau. Bet tokiose situacijose geriausiai supranti, kad futbolininkai aukščiausią lygį pasiekia ne dėl sėkmės ir pažinčių, o dėl sunkaus darbo. Galima per pažintis susirasti žemo lygio komandą. Ten, kur mokami dideli pinigai, draugystės dėsnis negalioja. Savo vietą turi išsikovoti pats“, – tvirtino E. Jankauskas. Vienas Rusijoje labiausiai varginusių faktorių – ilgos kelionės. „Vėliau žaidžiant Belgijoje, su „Brugge“ komanda į rungtynes važiuodavome autobusu. Kiti žaidėjai muistydavosi – 2,5 valandos kelionė, kaip toli... Palaukite, sakau: mes Maskvoje 2 valandas iki oro uosto vykdavome. Ir dar kelias valandas skrisdavome“, – sakė lietuvis.

Jį taip pat stebino Rytų ir Vakarų pasaulių mentaliteto skirtumas. Rusams rungtynių rezultatas lemdavo nuotaiką kelioms dienoms. „Lokomotiv“ klube dirbęs J. Couceiro viename interviu stebėjosi, kodėl šioje šalyje žmonės po pergalės jausdavosi lyg laimėję Čempionų lygą, o po nesėkmės juos apimdavo neviltis. Kodėl viskas tapoma tik juoda arba balta spalva. Tą patį teko patirti ir E. Jankauskui. O Vakaruose į pralaimėjimus buvo žvelgiama liberaliau. „Pralaimėtos rungtynės Rusijoje prilygdavo tragedijai. Galėjai pamanyti, kad kas nors mirė. Į klubą ateidavo neaiškūs „dėdės“ rėmėjai ir visiems nesigailėdami duodavo velnių. Belgijoje viskas buvo kitaip. Po vieno pralaimėjimo įlipau į komandos autobusą ir matau, kad atsipalaidavę žaidėjai lošia kortomis, geria kolą, netgi alų. Man tai buvo neįtikėtina, – lygino E. Jankauskas. – Vakaruose įsitikinau, kad prieš rungtynes komandos rūbinėje gali groti muzika, o futbolininkai – šypsotis. Rusijoje nusišypsosi – apkaltins, kad esi nenusiteikęs ir nepasiruošęs žaisti. Laimėti trokšta visi. Bet galima to siekti nebūtinai akmeniniu veidu, sukaustytu įtampos.“

Rado kalbą su garsenybėmis Iš Belgijos

E. Jankausko karjeros kelias pasuko į Ispaniją, o paskui – į Portugaliją. Futbolininkas sugebėjo pažaisti abiejose aršiausių konkurentų Lisabonos „Beficos“ ir „Porto“ stovyklose. Plataus atgarsio sulaukęs puolėjo perėjimas iš Lisabonos į Portą įvyko 2002 metais. „Įdomus jausmas, kai vieną dieną sirgaliai tave garbina, o kitą – nekenčia. Su „Porto“ turėjome vykti žaisti į Lisaboną. Vietinė spauda apie tai rašė visą savaitę. Įeini į aikštę – o tau švilpia priešiškai nusiteikusi 60 tūkst. sirgalių minia. Įspūdinga, – prisiminė lietuvis. – Buvo labai įdomi patirtis, bet Portugalijoje šie klubai nuolat varžosi, bandydami nugvelbti vienas kito žaidėją. Tuomet „Benfica“ turėjo pirmumo teisę į mane, bet kažkodėl pramiegojo terminą, ir „Porto“ tuo pasinaudojo.“

Porto klube legionieriaus laukė dar viena įdomi patirtis – pažintis su garsiuoju portugalų treneriu Jose Mourinho. Pasaulio žiniasklaida mėgsta šį specialistą dėl jo skambių pareiškimų ir išsišokimų. E. Jankauskas sakė, kad jųdviejų santykiai buvo puikūs: „Tuomet Jose dar nebuvo tokia garsi asmenybė. Bendravome labai draugiškai. Vėliau buvome susitikę kelis kartus, prisiminėme „Porto“ klube praleistus metus. Kaip ir visi žmonės, J. Mourinho su kiekvienu bendrauja savaip. Anglijoje jo santykiai su žiniasklaida buvo komplikuoti, nes į žurnalistų puolimą atsakydavo tuo pačiu. Tuomet buvo vaizduojamas kaip arogantiškas, akis draskantis treneris.“ Škotijoje, Edinburgo „Hearts“ klube, E. Jankauskas susipažino su dar viena ryškia asmenybe – klubą rėmusiu bankininku Vladimiru Romanovu. Apie jo darbo metodus ir idėjas seniai sklando legendos, buvę bendražygiai pripasakoję nemažai įdomybių. „Šis žmogus buvo kitoks nei visi. Turėjo įvairiausių idėjų, kurios kai ką galbūt stebino. Žinau dalykų, kurių V. Romanovui būčiau pataręs nedaryti. Tačiau Škotijos futbolui jis davė daug naudos. Mudu sutarėme gerai, jis skleidė pozityvią energiją. Bet klube buvo žmonių, kurie į V. Romanovą vien pažvelgti bijojo. O jis tai puikiai jautė ir tuo naudojosi“, – pasakojo E. Jankauskas.

Neviltį keitė džiaugsmas

Bene gražiausi E. Jankausko karjeros metai pralėkė „Porto“ klube, su kuriuo du kartus tapo Portugalijos čempionu. 2003 metais „Porto“ iškovojo UEFA taurę, Sevilijoje po pratęsimo įveikdami Glazgo „Celtic“. Bet puolėjas iš Lietuvos turėjo praleisti rungtynes dėl apmaudžios priežasties. Finalo išvakarėse, paskutinėje treniruotėje, prieš pat nuaidint jos pabaigą skelbiančiam švilpukui, jis kryptelėjo koją ir pajuto didžiulį skausmą. Diagnozė – nutrūkę čiurnos raiščiai. Kol specialistai nebuvo atlikę išsamių tyrimų, futbolininkas slapta vylėsi, kad pavyks atsistoti ant kojų. Su komandos gydytoju jis bandė išmankštinti čiurną, nors teko kęsti didžiulį skausmą. Kaip pats sako – vos ne iki sąmonės netekimo. „Tai buvo savo galimybių patikrinimas, kiek galima iškęsti skausmo. Kartais prieš svarbias rungtynes girdžiu žaidėjus kalbant, kad jie galėjo žaisti. Tikrai žinau, kad ne. Visi esame savo kūno įkaitai, ir yra traumų, kurios tave sustabdo, net jei ir laukia gyvenimo rungtynės“, – įsitikinęs E. Jankauskas. Trauma Sevilijoje tapo didžiausiu jo karjeros nusivylimu. O didžiausia pergalė aplankė jau po metų. Tas pats „Porto“ klubas su J. Mourinho priešakyje 2003–2004 metų sezoną pergalingai žygiavo Čempionų lygoje ir pasiekė finalą Gelzenkirchene. Jame „Porto“ futbolininkai buvo aiškiai pranašesni už „Monaco“ – 3:0. Taip E. Jankauskas tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu lietuviu, laimėjusiu prestižiškiausią futbolo klubų turnyrą.

„Grįžę į Portugaliją, patekome į tikrą beprotybę. Žmonėms mūsų pergalė virto didžiule švente. Tūkstančiai gerbėjų pasitiko komandą oro uoste ir miesto gatvėse. Turėjome jiems atiduoti duoklę. Patys buvome pavargę po sezono ir kaip nors ypatingai nesijautėme. Na gerai, laimėjome taurę, duokite premijas ir skirstomės atostogų, – juokėsi E. Jankauskas. – Tik dabar supranti, kokio svarbumo tai buvo pergalė.“ Finalo rungtynėse Gelzenkirchene legionieriui iš Lietuvos taip ir neteko pasirodyti. Nors vienas rungtynių epizodas jam neduoda ramybės iki šiol. „Antrame kėlinyje vienu metu J. Mourinho atsisuko ir įsmeigė žvilgsnį į mane bei į kitą puolėją Benni McCarthy. Kelias sekundes žiūrėjo tai į vieną, tai į kitą, stebėdamas mudviejų reakciją. Aš dabar neabejoju – jei būčiau pašokęs nuo suolo, treneris būtų įleidęs į aikštę. O tuomet tik sėdėjau ir galvojau, kaipgi bus. Kai vėl susitiksiu J. Mourinho, būtinai priminsiu tą epizodą. Nors nujaučiu, ką atsakys“, – sakė Lietuvos rinktinės treneris.

Panama Papers: tarp 7 sukčiavusių „Real Sociedad“ žaidėjų E.Jankausko nėra
http://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/panamapapers-tarp-7-sukciavusiu-real-sociedad-zaideju-e-jankausko-nera-24-605505" onclick="window.open(this.href);return false;
Paulius Cubera

San Sebastiano „Real Sociedad“ futbolo klubas 2000-2008 m. laikotarpiu septyniems legionieriams atlyginimus mokėjo per ofšorines kompanijas mokesčių rojuose – rodo sekmadienį Tiriamosios žurnalistikos centro „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) išplatinti „Mossack Fronseca“ dokumentai. 1999-2002 m. šiam baskų klubui priklausė ir dabartinis Lietuvos rinktinės treneris Edgaras Jankauskas, tačiau jis patikino, kad visada sąžiningai tvarkė savo finansus. Žinomiausia „Real Sociedad“ atvejo pavardė – serbas Darko Kovačevičius. Jam klubas 2006-2007 m. sezone oficialiai mokėjo tik 2000 eurų mėnesinį atlyginimą. „Mossack Fonseca“ dokumentai rodo, kad klubas serbui sumokėjo daugiau nei 1,4 mln. JAV dolerių per sezoną per Nyderlanduose registruotą kompaniją „IMFC Licencing“. Klubo atstovas spaudai tyrėjams pareiškė, jog klubo vadovas Iñaki Otegi prašė perduoti, kad „Real Sociedad“ klube su žaidėjais atsiskaitinėjama lygiai taip pat, kaip ir daugumoje Ispanijos klubų. Kol kas žinomos penkios iš septynių futbolininkų pavardžių, kuriems „Real Sociedad“ atlygį mokėjo per ofšorines įmones:

– Tayfunas Korkutas, Turkija
– Nihatas Kahveci, Turkija
– Darko Kovačevičius, Serbija
– Sanderis Westerveldas, Nyderlandai
– Mattiasas Asperas, Švedija

1999-2002 m. klubui priklausė ir vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Edgaras Jankauskas. Jis baskų ekipoje sužaidė 55 rungtynes, per jas pelnė 19 įvarčių. „Galiu garantuoti, kad visada mokesčius mokėjau teisingai“, – 15min sakė E.Jankauskas. Dabartinis Lietuvos rinktinės treneris patikino, kad žaisdamas „Real Sociedad“ iš klubo siūlymų algą gauti neteisėtu būdu nebuvo sulaukęs. E.Jankauskas į Ispanijos ekipą persikėlė 2000 metų sausį. Klubas už lietuvį nepagailėjo 2,3 mln. eurų, kurie sumokėti Belgijos klubui „Club Brugge“. „Real Sociedad“ ekipoje E.Jankauskas 1999-2000 m. sezono pabaigoje sužaidė 11 rungtynių, per visą 2000-2001 m. sezoną žaidė 27 mačuose. Įpusėjus 2001-2002 m. sezonui, 2002-ųjų sausį, E.Jankauskas buvo išnuomotas Lisabonos „Benfica“ ekipai, o pasibaigus sezonui – parduotas į „Porto“.

Škotų sirgalius apie Lietuvos futbolininką E. Jankauską: „Jis genijus“

Skaitykite daugiau: http://sportas.lrytas.lt/futbolas/skotu-sirgalius-apie-lietuvos-futbolininka-e-jankauska-jis-genijus.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy" onclick="window.open(this.href);return false;

Edgaras Jankauskas Škotijoje – žvaigždė: įvarčiai dar kaitina kraują

Skaitykite daugiau: http://sportas.lrytas.lt/futbolas/edgaras-jankauskas-skotijoje-zvaigzde-ivarciai-dar-kaitina-krauja.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo atgimimo laukiant: kokius burtus naudoja Edgaras Jankauskas?

Skaitykite daugiau: http://sportas.lrytas.lt/futbolas/lietuvos-futbolo-atgimimo-laukiant-kokius-burtus-naudoja-edgaras-jankauskas.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy" onclick="window.open(this.href);return false;

Istorinės rungtynės kuomet Edgaras Jankauskas po ilgos pertraukos grįžo žaisti į aikštę vilkėdamas Porto marškinėlius, Porto žaidė su Barcelona, taip sakant legendų mūšis įvyko 2014 metais, kas dar nematėte pilną rungtynių įrašą galite čia peržiūrėti. Pats peržiūrėjau nuo pradžios iki galo, tiesiog fantastika matyti Van Bommeli, Edgara Davida, Eto ir kitas puikiai iš seniau pažįstamas žvaigždes. Tiesa vaizdą bent man Messi gadino, nu ne į temą lyginant su tuo laikmečio žaidėjais Bėja lyginant Davida su Slinjgardu iš ties šie žaidėjai turi panašumų ne tik išvaizda, bet ir modernistine Davido Edgaro žaidimo stilistika anuo laikmečiu
Žiūrėti „YouTube“" onclick="window.open(this.href);return false;

Dar kartą pakartosiu, kas nematėte, nepatingėkite, peržiūrėkite rungtynes, nors pradžioje tai priminė daugiau draugiškas rungtynes, buvo daug keitimų, bet rungtynių eigoje matosi, kad ne ant durniaus susirinko, jautėsi, kad vieni ir kiti nori laimėti ir Davidas Edgaras paskui su kamuoliu gražiai judėjo, tik dėl amžiaus greičio trūko, Jankausko bėja visai gražus įvartis, taip gražiai uždarė tą atšokusį kamuolį, tas juodaodis storuliukas labai patiko, linksmas toks visas tik pavardės jo nepamenu

T.Vencevičius laidoje "Vieni vartai" sakė iš Baltarusijos žurnalistų girdėjęs, kad Edgaru labiausiai domisi Bresto "Dinamo", o kalbos apie Minsko "Dinamo" susidomėjimą nėra rimtos

EXCLUSIEF: "Ik wou zó graag naar Club, mijn loon deed er zelfs niet toe"
http://www.voetbalnieuws.be/news/500317/exclusief-ik-wou-zo-graag-naar-club-mijn-loon-deed-er-zelfs-niet-toe

Nežinau kur geriau įkelti, tai dėl patogumo tiesiog čia.

E.Jankauskas: įdomiausios karjeros istorijos ir arabų kalbos pamokos
Žiūrėti „YouTube“

YouTube

Nejaukiai su Tomu Sinickiu: svečiuose – Edgaras Jankauskas
Žiūrėti „YouTube“

YouTube

Psichologija, psichologija, psichologija...

įdomus pokalbis.

Košmaras Rusijoje, tapęs šlove Čempionų lygoje: Jankauskas – apie neeilinę karjerą ir paprastą Mourinho
https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/1045213/kosmaras-rusijoje-tapes-slove-cempionu-lygoje-jankauskas-apie-neeiline-karjera-ir-paprasta-mourinho
2020.05.30

Buvo laikai, kai Lietuva turėjo gerą futbolą. Jei dabar dažnam sirgaliui atrodo, kad lietuviai futbolą žaidžia tik patys sau, tai prieš maždaug dešimt metų futbolininkai iš Lietuvos buvo vertinami užsienyje, o apie jų pasiektas pergales kalbėjo visas pasaulis. Ant UEFA Čempionų lygos nugalėtojų pakylos iki šiol yra lipęs tik vienas lietuvis – Edgaras Jankauskas. Dabar jis sako, kad pasaulinė šlovė kartais tampa ne tik dideliu džiaugsmu, bet ir įsipareigojimu.

Futbolu daug nesidomintys žmonės E. Jankauską dabar, turbūt, geriausiai prisimena kaip Lietuvos rinktinės trenerį, kuriam labai nepasisekė. Išmaišęs devynias šalis, tapęs lygiaverte Europos futbolo elito dalimi, E. Jankauskas nusprendė padėti ir Lietuvai. Jis stojo prie rinktinės vairo ir po pusantrų metų buvo atleistas.

Tačiau tai – toli gražu nuo tikrojo E. Jankausko gyvenimo paveikslo. Tikrasis jis padarė neeilinę futbolininko karjerą ir iki pat šių dienų yra vadinamas vienu geriausių visų laikų Lietuvos puolėjų.

Futbolininko karjerą E. Jankauskas pradėjo ten, kur gimė ir augo – Vilniuje. Tiesa, greitai tvirto sudėjimo jaunuoliui namų komandos nebeužteko – dvidešimtmetis jis persikėlė gyventi ir žaisti į Maskvą.

Maskvoje, kurią pats futbolininkas prisimena kaip košmarą, prasidėjo 15 metų trukusi įvairiaspalvė E. Jankausko karjera, leidusi jam atsidurti tarp pirmo ryškumo futbolo žvaigždžių ir tapti pirmuoju bei vieninteliu lietuviu, laimėjusiu Čempionų lygą.

„Galbūt ir reikėjo pradėti nuo pačio sunkiausio etapo“, – kalbėdamas su naujienų portalu tv3.lt šypteli 45-erių E. Jankauskas.

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Rusijoje vos nemetė futbolo ir nepabėgo namo tuščiomis. Vis dėlto, laiku ir vietoje gauti patarimai jaunuolio gyvenimą tada apvertė aukštyn kojomis.

Plačiau – interviu:

Nuo jūsų karjeros pabaigos prabėgo dešimtmetis. Daug laiko rasti naujų pomėgių. O ko labiausiai pasiilgsta buvęs profesionalas?
Daug dalykų. Turbūt labiausiai sportinės rutinos, kai žinai, kad tavęs laukia treniruotės ir po to viso darbo išpildymas – rungtynės. Tu pagal futbolą dėliojiesi savo gyvenimą, labai pasiilgstu tos tikros disciplinos. Jau dešimt metų nesu profesionalas, bet noriu gyventi taip, kaip gyvenau iki šiol. Stengiuosi ir dabar treniruotis. Tarsi pasąmonė man sako, kad reikia treniruotis, reikia kažką daryti su futbolu, pagal galimybes. Atrodo, kad yra įaugę į kraują, belieka tikėtis, kad sveikata leis išpildyti norus.

Išmaišėte devynias šalis. Pradžia Rusijoje, vos Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, kokia ji buvo?
Po Rusijos visur buvo šiek tiek lengviau. Atvykęs į Belgiją supratau, kad turbūt sunkiausią etapą jau praėjau. Tais laikais Rusijoje tikrai nebuvo lengva, organizacija nebuvo tokia, kokia dabar yra, struktūra, stadionai, viskas nebuvo taip, kaip dabar. Galbūt reikėjo pradėti nuo pačio sunkiausio etapo, dabar manau, kad tai tik į naudą. Tai nebuvo auksiniai laikai, bet man jie suteikė tikrai daug.

Dvidešimtetis Edgaras Jankauskas Maskvoje, vyrų futbole, ar buvo baisu?
Buvo daug kas baisu, bet reikėjo. Tuo metu buvo laikas, kai turėjau pereiti iš vaikų futbolo į suaugusiųjų futbolą. Vienas iš pagrindinių dalykų, be visos buities ir psichologijos, buvo žaidimas galva. Patikėkite, kai pamatai gynėją, jo akis, tai tikrai nėra drąsu šokti į priekį, o reikia. Su laiku supranti, kad jis tavęs irgi bijo, tai taip ir įsisuka, taip ir tampi suaugusiu (šypsosi).

Tada, dar labai jaunas, Maskvoje patyrėte traumą ir negalėjote žaisti. Kokios mintys sukosi galvoje?
Rusijoje norėjau viską mesti, tas miestas (Maskva - aut. past.) pasirodė man labai nesvetingas, buvo karšta, jaučiausi niekam nereikalingas. Tas nuolatinis smogas, patirta trauma, buvo sunku. Aš norėjau bėgti. Atėjau ir pasakiau, kad man reikia namo. Reikiamu metu treneris man labai daug patarė, pasakė, kad tavęs mums reikia, lik, viskas nuo šiol bus geriau.

Vėliau sekė keli metai Ispanijoje. Rytų ir Vakarų Europos futbolas 2000-aisiais. Juos įmanoma palyginti?
Skiriasi viskas – ir greitis, ir žaidėjų, ir pačio čempionato lygis. Jei tu esi pasiruošęs, tai kuo sunkesnis čempionatas, tuo tau bus lengviau. Sunkiausia yra ten patekti, o kai ten jau esi, tai prisitaikai prie aplinkos. Kartais būdavo sunku suvokti – žiūri per televizorių ispanų lygą, matai žvaigždes, o kitą dieną pats prieš juos žaidi. Tada supranti, kad daug dalykų tikrai yra įmanoma. Supranti, kad irgi gali žaisti kietai, vyriškai, taip pat kokį varžovą apgauti. Prisitaikymas turbūt ir yra didžiausia esmė. Viskas priklauso nuo noro ir tavo pasiruošimo. Reikia daug pasiaukojimo, reikia daug tvirtos psichologijos. Su geresniais ir tu pats tampi geresnis. Jei tu esi tarp blogų žaidėjų, tikrai neaugsi, kaip profesionalas.

Jums malonu, kad visi E. Jankauską pristato kaip vienintelį lietuvį, laimėjusį Čempionų lygą?
Nėra buvę gyvenime, kad aš kažkam pasakyčiau, kad aš laimėjau Čempionų lygą, o jūs kažko nelaimėjote. Nėra pasaulyje nė vieno žmogaus, kuriam pats pasakyčiau, kad laimėjau Čempionų lygą. Žeminti kitus, dėl to, kad esi neva tai kažką laimėjęs, yra labai nevyriška ir neteisinga. Toks ir būtų atsakymas.

Na, bet faktas yra įspūdingas...
Tiesa, Čempionų lygos trofėjus mane lydi visą gyvenimą. Kai atvažiuodavau kitur žaisti, tarkime, į Rygą, tai žmonės čia žinojo, kad atvažiuoja Čempionų lygą laimėjęs vyrukas. Norėdavo daugiau pabūti kartu, paklausinėti, tas jautėsi. Jautėsi ir spaudimas, nes bet kas Čempionų lygos vis tiek nelaimi – jiems atrodė, kad aš ir būsiu galbūt koks nerealus žaidėjas. Tai nerealus aš nesu, aš esu žmogus. Bet tai yra normalu.

Skandalingasis Jose Mourinho. Norėtųsi sakyti, kad jus treniravo pasaulinio lygio žvaigždė. Kaip yra iš tikrųjų?
Pasaulinio lygio žvaigžde mes tuos žmones padarome patys. Visos žvaigždės yra tokie patys žmonės, su savo teigiamais ir neigiamais bruožais. Tai nelaikyčiau jo pasaulinio lygio žvaigžde, tačiau tai yra žmogus, kuris padaro daugiau nei kiti. Ko gero, jis kažką darė geriau, nei kiti. Niekas savaime netampa žvaigžde, kurią žino visas pasaulis. Žinoma, tam reikia ir tinkamų aplinkybių, sėkmės. Tuo metu jis dar nebuvo žinomas treneris, buvo paprastas, pradedantis, jaunas treneris, kuris puikiai suprato savo padėtį. Puikiai suprato, kad jo sėkmė priklauso nuo mūsų – todėl jis su mumis elgėsi pagarbiai ir kilniai.

Dabar pats pradėjote trenerio karjerą. Ar naudojate tai, ką gavote iš J. Mourinho?
Žinoma, kad taip. Ne tik iš jo – kiekvienas treneris kažką duoda. Tai žmonės, iš kurių tu mokaisi. Iš vienų pasiimi vieną, iš kitų – kitą. Tikrai buvo dalykų, kuriuos panaudojau savo darbe tokius pačius, kaip naudodavo Jose Mourinho. Tiesa, tikrai buvo ir dalykų, kurių naudoti nenoriu, bet apie juos nepasakosiu (šypteli).

Dabar jums 45-eri. Ar po penkerių, dešimties metų E. Jankauską matysime kaip stiprų futbolo trenerį?
Ketinu dirbti treneriu ateityje, taip. Dirbčiau treneriu ir užsienyje, kodėl gi ne. Futbolo norėsis man iki pat gyvenimo galo, tikrai.

"Nematoma pusė": Pirmas ir vienintelis
Žiūrėti „YouTube“
YouTube

Ne laiku kvietimo iš Baltarusijos sulaukęs Jankauskas: dabar viskas nusidažo kitomis spalvomis
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1417170/ne-laiku-kvietimo-is-baltarusijos-sulaukes-jankauskas-dabar-viskas-nusidazo-kitomis-spalvomis

„Mes galvojome tik apie futbolą, norėjosi nusikelti į tuos laikus, kai žaidėme. Toks renginys galėjo duoti tokią galimybę“, – apie iš Baltarusijos gautą kvietimą LRT.lt pasakojo vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Edgaras Jankauskas.

46-erių Čempionų lygos ir UEFA taurės laimėtojas prieš porą savaičių sulaukė kvietimo sužaisti draugiškame mače, kuris, jo žiniomis, būtų skirtas žinomo Baltarusijos futbolininko Aliaksandro Hlebo atsisveikinimui su profesionalia karjera.

Rungtynės pagal planą turėtų būti žaidžiamos birželio 5 dieną Minsko „Dinamo“ stadione, o varžytųsi tarpusavyje iš Europos futbolininkų sudaryta komanda ir Baltarusijos legendų ekipa. Be E. Jankausko, žaisti Europos komandoje buvo kviečiami tokie žaidėjai, kaip vokietis Kevinas Kuranyi, čekas Tomašas Rosicky, kroatas Zvonimiras Soldo, portugalas Pedro Mendesas.

Tačiau sekmadienį Aliaksandro Lukašenkos režimo suorganizuotas akibrokštas dėl Minske nutupdyto lėktuvo E. Jankauską privertė iš naujo pergalvoti gautą kvietimą.

„Dabar, ko gero, jau esu priėmęs sprendimą po visų šitų paskutinių naujienų ir nemanau, kad tos rungtynės įvyks. Ko gero, nepavyks surinkti Europos komandos. Paaštrėjusi situacija turės įtakos mūsų sprendimams ir atvykimui. Manau, kad niekas nevažiuos į Baltarusiją“, – LRT.lt apie padėtį dėl rungtynių Baltarusijoje pasakojo E. Jankauskas.

Pats E. Jankauskas patikino, kad jei reikėtų šiandien važiuoti į Baltarusiją ir žaisti tame renginyje, jis tikrai to nedarytų. Tiesa, gavęs pirminį kvietimą, E. Jankauskas buvo davęs teigiamą atsakymą ir tikėjosi išvengti sąsajų su politika.

„Kvietimą gavau prieš savaitę ar dvi. Niekas nesitikėjo, kad įvyks tokie įvykiai, ir tas kvietimas, dar kartą pakartosiu, buvo gautas prieš incidentą su lėktuvu. Aš pradžioje daviau sutikimą ir viskas. Man buvo labai gaila, kad žmonės visa tai gretino su politika. Tačiau dabar situacija krypsta visiškai neprognozuojama linkme. Aš iš karto žinojau, kad ši šalis nėra tvarkinga politiškai, todėl mano abejonių dėl šio renginio buvo. Aš klausiau organizatorių, ar nebus politinio prieskonio rungtynėse, ir mane patikino, kad ne. Turėjo atvažiuoti draugai, kolegos atiduoti pagarbą A. Hlebui. Būtų susirinkę žiūrovai, pravėdintų galvas nuo spaudimo šalyje. Šitame dalyke aš nemačiau nieko blogo.

A. Hlebas organizavo savo atsisveikinimo rungtynes ir jokio ryšio su politika neturėjo būti. Aišku, lengva yra viską sugretinti, bet tai neturėjo būti politizuotas renginys. Mes, gavę kvietimus, tokį renginį labiau traktavome kaip žmogaus jubiliejų, tam tikra prasme gimtadienį, į kurį jis sukviečia savo kolegas. Mes galvojome tik apie futbolą, norėjosi nusikelti į tuos laikus, kai žaidėme. Toks renginys galėjo duoti tokią galimybę. Mums buvo svarbu sugrįžti į futbolo aikštę, kur praleidome didžiąją gyvenimo dalį. Nejaugi Baltarusijos žmonės turi galvoti visą parą vien tik apie blogus dalykus? Jie irgi nori kokių nors pramogų, kur gali žmonės išeiti su vaikais, pravėdinti galvas, ir aš mačiau renginį, visiškai nesusijusį su politika, kur yra tik sportas, pozityvios emocijos. A. Hlebas organizavo šitą renginį futbolo gerbėjams, o ne kokiems nors tironams valdžioje ar partijoms. Tai turėjo būti labdaringas renginys, jokių pinigų niekas už žaidimą nebūtų gavęs. Sunku čia buvo įžiūrėti kokią nors politiką. Aišku dabar, vykstant tokiems įvykiams, viskas nusidažo kitomis spalvomis“, – kalbėjo prieš keletą metų Lietuvos futbolo rinktinės trenerio duonos ragavęs E. Jankauskas.

Bendraudamas su delfi.lt žurnalistu Mindaugu Augusčiu, buvęs futbolininkas užsiminė, kad po sprendimo žaisti draugiškas rungtynes Baltarusijoje jį užplūdo žinutės. Žmonės rašė įvairiomis kalbomis, o ne vienoje jų buvo galima rasti priekaištų dėl tariamo palaikymo A. Lukašenkos režimui. LRT.lt paklaustas apie gautas žinutes, E. Jankauskas tikino, kad pradžioje stebėjosi jų turiniu.

„Tiksliai pasakyti negaliu, nes detaliai nežiūrėjau, iš kur jie rašo. Tačiau yra žinučių ir anglų, ir rusų kalbomis. Žinau, kad Baltarusijoje vyksta neramumai, spėju, kad ir baltarusiai man rašė žinutes. Jose buvo prašoma nežaisti, nepalaikyti A. Lukašenkos. Man pradžioje buvo keista, kodėl tokiam renginiui buvo kišami politiniai motyvai, jeigu aš važiuoju į savo draugo atsisveikinimo rungtynes. Norėtųsi žmonėms labai aiškiai ištransliuoti, kad čia neturėjo būti jokio politinio atspalvio. Kita vertus, dabar yra lengva viską sugretinti, kai įvyko tokia situacija su lėktuvu, o ir šiaip ši tema yra jautri. Tad faktas, kad dabar viskas įgavo kitokias spalvas ir kad dabar situacija ženkliai pasikeitė. Jeigu jau įsikišo mūsų Užsienio reikalų ministerija (oficialiai buvo paraginta susilaikyti nuo kelionių į Baltarusiją, – LRT), be abejo, tai keičia situaciją. Kalboms ir nuomonei pakrypus politikos link, viskas kitaip atrodo. Aišku, jei nebūtų to lėktuvo užgrobimo, kokia situacija bebūtų, bet Baltarusijoje vyksta sporto renginiai ir manau, kad daug žmonių tiesiog pavargo nuo politikos, negatyvo ir norėtų renginių, kur galėtų atsipalaiduoti“, – teigė E. Jankauskas.

Lietuvis asmeniškai buvo kviečiamas į A. Hlebo atsisveikinimo mačą, tačiau oficialiame Baltarusijos futbolo federacijos tinklalapyje rungtynės birželio 5 dieną yra pristatomos kiek kitaip. Teigiama, kad Minske suplanuotas draugiškas susitikimas sutaps su Baltarusijos futbolo 110-ies metų jubiliejaus švente.

Turbūt sunku įsivaizduoti, kad toks renginys šalyje galėtų vykti be A. Lukašenkos režimo palaiminimo. Pats E. Jankauskas tokią situaciją, jei tai būtų tiesa, pavadino liūdna.

„Negyvenu Baltarusijoje ir neseku detaliai jų padėties, bet faktas, kad šalies būsena nėra normali. Jeigu yra tokių atsiliepimų, pasvarstymų, tiek negatyvios informacijos yra, tai faktas, kad vyksta negeri dalykai. Tikrai negaliu žinoti, ar kiekvienas toks renginys yra palaimintas paties A. Lukašenkos ir jo aplinkos. Nejaugi jis kiša savo nosį į tokius dalykus? Jei taip, tada tikrai yra liūdna. Jeigu organizuoji savo gimtadienį ir reikia gauti kieno nors leidimą, tuomet labai liūdna. Visiškai nenormalu“, – samprotavo E. Jankauskas.

Į mačą Minske pakviestas Jankauskas: patiriu spaudimą, bet noriu tik pagerbti kolegą
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/i-maca-minske-pakviestas-jankauskas-patiriu-spaudima-bet-noriu-tik-pagerbti-kolega.d?id=87278941

Tituluočiausias nepriklausomos Lietuvos futbolininkas Edgaras Jankauskas kitą savaitę turėjo išbėgti ant Minsko „Dinamo“ stadiono vejos parodomosiose rungtynėse, tik galiausiai nusprendė, jog kvietimu pasinaudoti nepavyks. Karjerą jau baigęs 46-erių puolėjas susilaukė daug reakcijų Baltarusijoje paskelbus apie birželio 5 d. vyksiantį žvaigždžių mačą.

Oficiali Baltarusijos futbolo federacijos (ABFF) interneto svetainė anonsuoja, jog akistata tarp Baltarusijos ir Europos žvaigždžių komandų bus skirta Baltarusijos futbolo 110 metų jubiliejui paminėti. Bet E. Jankauskas Delfi sakė buvęs pakviestas į geriausio visų laikų Baltarusijos futbolininko Aleksandro Hlebo atsisveikinimo mačą.

Kartu su UEFA taurės ir Čempionų lygos laimėtoju iš Lietuvos Europos komandai turėtų atstovauti tokios praeities garsenybės kaip vokietis Kevinas Kuranyi, čekas Tomašas Rosicky, kroatas Zvonimiras Soldo, portugalas Pedro Mendesas. Baltarusijos ekipoje kartu su A. Hlebu ketina žaisti Timofejus Kalačiovas, Sergejus Kornilenka, Aleksandras Chatskevičius, Sergejus Štaniukas. Tik neaišku, ar visi žinomi veidai išties susirinks Minske kaip planuota.

Mat parodomosios rungtynės buvo pristatytos dar prieš aviacijos pasaulį sudrebinusį sekmadienio skandalą, kuomet iš Graikijos į Vilnių skridęs reisinis lėktuvas virš Baltarusijos buvo perimtas ir nutupdytas, o jame buvęs informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Romanas Protasevičius – sulaikytas kartu su savo drauge.

E. Jankauskas teigė neįsigilinęs į per visą Europą aidinčią istoriją, bet sulaukiantis daug žinučių iš nepažįstamų asmenų.

„Gaunu žinučių iš kažkokių žmonių, kurie rašo apie baisius dalykus Baltarusijoje, trėmimus, kankinimus. Net nežinau, ką tai turi bendro su futbolu. Kaip supratau, gavau kvietimą į žaidėjo atsisveikinimo mačą. Vienintelis motyvas ten važiuoti – noras parodyti pagarbą savo kolegai. Nežinau, kaip tai siejasi su politika, lėktuvų perėmimais. Manęs paklausė, ar galėčiau sudalyvauti – gerai, kaip nesudalyvausi. O paskui prasidėjo žinučių rašinėjimas. Iš kur jos ateina? Nežinau, turbūt iš avatariškų paskyrų – rašo apie kažkokias politikas. Aš net perklausiau organizatorių, ar čia koks nors politinis renginys, kodėl žmonės taip nenori, jog įvyktų futbolo rungtynės. Mane patikino, kad tos rungtynės neturi nieko bendra su politika. Manau, visi kaip tik pasiilgę futbolo, pramogų. Ir dabar atsiranda kažkokių žmogelių, kurie politizuoja, bando spręsti savo reikalus per futbolą“, – kalbėjo vilnietis.

Užsienio reikalų ministerija „primygtinai rekomenduoja“ Lietuvos piliečiams nevykti į Baltarusiją, o esantiems joje – palikti šalį. ES rekomenduoja oro transporto bendrovėms vengti Baltarusijos oro erdvės. Paklaustas, ar nesibaimina galimų kelionės trikdžių kilus chaosui civilinėje aviacijoje ir oro linijoms perbraižant įprastus skrydžių maršrutus, E. Jankauskas traukė pečiais.

„Faktas, kad dėl tokių įvykių kyla abejonių – užstrigsi ar neužstrigsi. Rungtynės – dar tik kitą savaitę, žiūrėsiu, ar važiuoti. Tik nežinau, ko man reikėtų ten bijoti – negi žmones gatvėje gaudo ir karia? Tarsi į Somalį važiuotume 2000-aisiais“, – svarstė buvęs tokių klubų kaip „Brugge“ (Belgija), San Sebastiano „Real Sociedad“ (Ispanija), „Porto“, Lisabonos „Benfica“ (abu – Portugalija) ir „Nice“ (Prancūzija) žaidėjas.

Paties E. Jankausko karjera galėjo pasisukti taip, jog jam būtų tekę iš arti išvysti nuo praėjusio rugpjūčio rinkimų besitęsiančius politinius neramumus Baltarusijoje. Prieš dvejus metus buvęs Lietuvos rinktinės strategas derėjosi su Minsko „Dinamo“ klubu, tačiau tuomet jo treneriu taip ir netapo.

Dabar E. Jankauskas tvirtina nenorintis veltis į politiką ir analizuoti situacijos kaimyninėje šalyje. „Sakau sąžiningai: nesu įsigilinęs į politinę padėtį, o pranešimų iš žiniasklaidos, socialinių tinklų yra tiek, kad sunku išsigryninti tiesą. Visada yra dvi pusės: vieni kalba vienaip, kiti – kitaip. Nesinori įsivelti ir būti kažkieno įrankiu. Dėl to galiu kalbėti tik konkrečiai apie šias futbolo rungtynes, į kurias nuvažiavęs parodysiu pagarbą savo kolegai – tik tiek. Jeigu aš pats organizuočiau tokias rungtynes, ir žaidėjai į jas nevažiuotų dėl kažkokio mitingo, maršo, svetimų nesutarimų, kurie su mano profesija ir renginiu neturėtų nieko bendro, man būtų keista. Nenoriu kariauti svetimų karų. Jeigu važiuosiu, tai tik pagerbti A. Hlebą. Suprantu, kad yra neramumai, yra politika, bet mes tikrai nenorime joje dalyvauti“, – dėstė futbolo specialistas.

Tiesa, jis pernelyg nenustebtų, jei po sekmadienio įvykių dalis Europos komandos žvaigždžių į Minską nebeatvyktų. „Įsivaizduoju, kokį spaudimą kiti pradėjo jausti. Nes man pačiam siunčia žinutes apie kruvinus susidorojimus. Įsivaizduoju, kad kiti žaidėjai gauna tą pačią informaciją. Nežinau, kaip jie reaguos, gal kažkas ir persigalvos. O galbūt išvis nebus tų rungtynių, jei jau taip ten baisu, jei į karo frontą važiuojame“, – samprotavo E. Jankauskas.

Jau pasirodžius šiai publikacijai – antradienio popietę – jis perdavė vis dėlto nusprendęs atsisakyti kelionės į Minską.

Su buvusia Londono „Arsenal“ (Anglija), „Barcelona“ (Ispanija) ir „Stuttgart“ (Vokietija) žvaigžde A. Hlebu lietuviui žaisti nėra tekę. Tačiau E. Jankauskas teigia neblogai pažįstantis šešeriais metais jaunesnį baltarusį, kuris iš savo šalies rinktinės ir profesionalaus futbolo pasitraukė pernai.

„Mes kartu niekad nežaidėme, bet vienam prieš kitą – teko ir klubuose, ir rinktinėse. Esame iš kaimyninių šalių, kuriose nėra labai daug futbolininkų, prasimušusių į elitinį lygmenį. Vieni kitus gerai žinome, gerbiame“, – aiškino E. Jankauskas.

Pats jis su didžiuoju sportu atsisveikino 2011 metais ir dirbo treneriu, 2016-2018 metais vadovavo šalies nacionalinei komandai. Palikęs pastarąją, E. Jankauskas profesinėje veikloje padarė ilgą pertrauką, kuri tęsiasi iki šiol.

Per birželio 11 d. prasidėsiantį Europos futbolo čempionatą jis darbuosis kaip televizijos ekspertas.

„Ir anksčiau būdavo, kad per čempionatus televizijos kviesdavo išsakyti savo nuomonę. Nevadinčiau savęs kažkokiu ypatingu ekspertu – tiesiog žiūrėsiu rungtynes ir dalinsiuosi mintimis su žiūrovais“, – sakė E. Jankauskas.

Jankauskas vyksta dirbti į Saudo Arabiją
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/jankauskas-vyksta-dirbti-i-saudo-arabija.d?id=91619939

Vilniaus „Riterių“ vyriausiojo trenerio Pablo Villaro asistentas Edgaras Jankauskas palieka tėvynę ir karjerą tęs Saudo Arabijoje.

Neoficialiomis žiniomis, 47-erių vilnietis prisijungs prie vieno iš Saudo Arabijos klubų trenerių štabo.

Pirmasis iš lietuvių į šios šalies futbolą koją įkėlęs buvo vartininkas Giedrius Arlauskis, 2020-2021 metais atstovavęs Rijado „Al-Shabab“ klubui.

Praeityje UEFA Čempionų lygos nugalėtoju tapęs E. Jankauskas prie „Riterių“ prisijungė prieš prasidedant šiam sezonui. Kartu su komanda A lygoje jis iškovojo 14 pergalių, 7-erias lygiąsias ir patyrė 11 pralaimėjimų.

Edgaras oficialiia pas Stahl'į. Al-Bukiryah FC (نادي البكيرية), trečias lygmuo Saudo Arabijoje.

[Paveikslėlis]

E. Jankauskas – apie donorystę: kuo daugiau kalbėsime, tuo mažiau bus baimių
https://www.manodaktaras.lt/naujienos/e-jankauskas-apie-donoryste-kuo-daugiau-kalbesime-tuo-maziau-bus-baimiu-21858

Lietuvos futbolo legenda, Nacionalinės rinktinės vyriausias treneris Edgaras Jankauskas žengė kilnų žingsnį – tarė TAIP organų donorystei. „Kai išeini iš šio pasaulio, bet tavo organai dar gali kažkam padėti – išgelbėti gyvybę ar pagerinti sveikatą – nutraukti kančias, manau, kad tai yra žmogiškas ir garbingas pasirinkimas tai padaryti“, – pasirašydamas sutikimą Donoro kortelei gauti sakė vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolo asų.

„Ką pasakyčiau tiems, kurie nedrįsta žengti šio žingsnio – ištarti organų donorystei taip? Galbūt šie žmonės nežino, kas tai yra, todėl turi baimių, – sakė E. Jankauskas. – Manau, kad visuomenė turi per mažai informacijos apie donorystę, todėl ir atsiranda nepagrįstos baimės. Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo tokių baimių bus mažiau. Juk jei specialiai tuo nesidomi, jei tie dalykai neliečia tavęs asmeniškai, nežinai tikrosios situacijos. Nežinai ir to, kad kiekvienam mūsų gali prireikti tokios pagalbos. Todėl jei išeidami iš šio pasaulio galime padėti kažkam, kas dar turės galimybę gyventi, padarykime tai – aš tam esu tikrai pasiryžęs. Nenoriu sakyti, kad tai pareiga ar primygtinai skatinti – ši tema labai jautri. Tai labiau geranoriškas pasirinkimas“.

Sutikimą Donoro kortelei gauti galima užpildyti internetu https://ntb.lt, kreipiantis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, Nacionaliniame transplantacijos biure, donorystę viešinančiose akcijose, kuriose dalyvauja Biuras.

„Labai svarbu, kad artimieji žinotų apie jūsų apsisprendimą dėl organų ir audinių donorystės – raskime laiko šiam pokalbiui“, – primena Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė.

TNGVyYZlM4E?start=3045

Atsivėręs E. Jankauskas žvelgė ne tik į futbolą, bet ir gyvenimo vingius: „Buvau per kvailas, kad viską suvaldyčiau“
https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2025/04/27/news/atsiveres-e-jankauskas-zvelge-ne-tik-i-futbola-bet-ir-gyvenimo-vingius-buvau-per-kvailas-kad-viska-suvaldyciau--37514870

TOP 10 GOALS Edgaras Jankauskas (La Liga)
Žiūrėti „YouTube“