FA Šiauliai

draugiškose jau žaidė. tai manau kad jau aišku, kad lieka.

Prie šiauliečių ekipos jungiasi Lietuvoje rungtyniavęs ukrainietis
https://siauliufa.lt/prie-siaulieciu-ekipos-jungiasi-lietuvoje-rungtyniaves-ukrainietis/

Pirmadienį, sausio 30-ąją FA „Šiauliai“ vadovybė sukirto rankomis su dar vienu naujoku. Juo šįkart tapo gerai Lietuvos futbolo entuziastams žinomas ukrainietis Yevgen Yefremov.

Donecko „Shakhtar“ akademijoje savo futbolininko kelią pradėjęs Yevgen į Lietuvą atvyko dar 2020 metais, kuomet papildė tuometinės šalies vicečempionės Marijampolės „Sūduvos“ gretas. Pastarojoje futbolininkas sužaidė 39 susitikimus ir pelnė 3 įvarčius. Po sėkmingo laikotarpio Marijampolėje, krašto gynėjas sugrįžo į gimtąją Ukrainą, kur tapo aukščiausioje šalies lygoje rungtyniaujančio „Minaj“ klubo dalimi.

Visgi, vasario mėnesį Rusijos parodyta agresija ir karo veiksmai prieš Ukrainą lėmė tai, kad buvo nutrauktas Ukrainos čempionatas, o futbolininkas buvo priverstas laikinai sustabdyti futbolininko karjerą. Po pusmečio, šiauliečių ekipą papildęs gynėjas vėl sugrįžo į „Sūduvą“, kurioje sužaidė 3 susitikimus.

Pastarąsias 3 savaites su Mindaugo Čepo kariauna plušantis gynėjas savo karjeroje taip pat yra rungtyniavęs Ukrainos „Mariupol“, „Obolon“, „Kolos Kovalivka“ ir Švedijos „Härnösands FF“ ekipose.

„Pripažinsiu, šią komandą sekiau jau gana ilgai. Ši organizacija turi savo individualią filosofiją ir stilių, todėl sulaukus kvietimo prisijungti prie geltonai juodos šeimos net neabejojau ir greitai priėmiau šį sprendimą ir dėl jo esu labai laimingas. Komanda priėmė šiltai, matosi, jog komandoje vyrauja labai geras mikroklimatas ir pozityvi atmosfera. Praėjusieji metai buvo labai sunkūs visomis prasmėmis tiek man, tiek mano tėvynei Ukrainai, bet tikiuosi sugrįžti į turėtą formą ir būti kuo naudingesnis šiai komandai. Kalbant apie tikslus, tai asmeniškai jų neturiu, mano galvoje sukasi tik komandos tikslai, kuriuos sieksiu padėti įgyvendinti ateinančiame sezone. Tikiu, jog A tribūna ir kiti komandą palaikantys žiūrovai išvys gražų žaidimą, atsidavimą aikštėje ir svarbiausią – teigiamą rezultatą.“,- pozityvo nestokojo antrasis šiauliečių ekipos legionierius Y. Yefremov.

galvojau, ar dar planuoja Šiauliai pildytis ar jau baigė.
Tai per Įvarčio laidą sakė, kad jau viskas sukomplektuota.

Kad daugiau nebėra ką. Pozicijos užpildytos

Kodel A Lygos puslapyje Romanovskij nei vienas is dvieju asistu neuzrasytas?

labiau skeptiškai žiūrėjau į Šiaulių pasipildymą Olberkiu.
Susidaręs įvaizdį, kad jis toks negalintis kokybiškai su kamuoliu žaist, daug kliurkų darys, kortelių rinksis dėl grubaus žaidimo. Ir realiais bus trečias centro gynėjas.

Tai kol kas tuos minusus labai su kaupu atsveria jo pliusai. Vokalus gynėjas, ir tikrai kietesnis tiek iž Lekiatą, tiek už Sadauską. kol atriezų nėra, tikrai matosi gynybos pastiprėjimas su juo.
bus matyt kaip toliau seksis išlaikyt

Šiaulių puolimas po truputį grįžta prie įprasto Čepo futbolo. Daug noro, o puolime variacijų ne tiek ir daug.

Gal kai praretės rungtynių, vėl pasimatys gyvumas. Šiandiena jau bent keitimus darė.

Man FA primena LT rinktinę, kuri pateko į vieną krepšelį kartu su tokiais futbolo milžinais kaip Andora, Armėnija, Malta, San Marinas, Estija, Farerai... pradžia banguota, bet turnyrine prasme gera. O dabar antra fazė ir tikėtina, kad tokių aukštumų nebebus. Baigėsi up up, o dabar, tikėtina, kad bus down down. Nelabai tikiu, kad šiauliečiai ilgam įsitvirtins antroje lygoje. Vasarą Europos turnyrai bus, dar išbalansuos A lygą. Prognozuočiau, kad mažos ir neaštraus proto mergaitės, kurios į akis juokėsi Nagliui ir kitiems expert level žinovams, kad panevėžiokai ir šiauliečiai uždominavo A lygoje, netrukus pradės virkauti. Juk dabartiniame futbole laimi ne tas, kuris visas rungtynes sėdi gynyboje, o tas, kuris įmuša bent vienu įvarčiu daugiau negu varžovai.... trečioje zonoje gaisrai jau gražu, o bambatrynis prasidės sezono pabaigoje, kai pradės visi skaičiuoti taškus.

Šiauliuose – Lietuvos futbolui neįprastas reiškinys: rinktinės atgimimas prasidės Saulės mieste?
https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/05/31/news/siauliuose-lietuvos-futbolui-neiprastas-reiskinys-rinktines-atgimimas-prasides-saules-mieste--27214120

Nors krepšinio tradicijomis garsėjantys Šiauliai šiemet oranžinio kamuolio planetoje nesužibėjo, Saulės miesto garbę sporto visatoje tvirtai gina futbolininkai. Ambicinga, alkana ir autoritetų nepaisanti FA „Šiauliai“ ekipa rikiuojasi tarp šalies futbolo A lygos lyderių.

Vos pernai stipriausiame šalies čempionate debiutavusi komanda po 15 turų už savo nugaros yra palikusi čempionų titulą ginantį Vilniaus „Žalgirį“. Lietuviškiausia A lygos futbolo komanda kartu su „Panevėžio“ klubu dalinasi 1–2 pozicijas turnyrinėje lentelėje.

„Nesinorėtų per daug džiaugtis, nes dar nenuėjome nė pusės kelio. Mūsų dar viskas laukia priešakyje“, – po sėkmingo starto padebesiais neskraido FA „Šiauliai“ direktorius Deivis Kančelskis.

Vos du legionierius savo komandoje turinti Saulės miesto ekipa užkariavo ne tik savų sirgalių, bet ir šalies futbolo bendruomenės širdis. Mindaugo Čepo treniruojama kariauna sulaukė ir naujojo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės trenerio Edgaro Jankausko pagyrų. Praėjusiame rinktinių lange daugiausiai futbolininkų būtent ir buvo pakviesta iš šios A lygoje lyderiaujančios komandos.

„Mūsų vizija buvo įrodyti, kad su lietuviais galime kažką pasiekti Lietuvos futbole. Tas mūsų kelias buvo ilgesnis, sunkesnis, galbūt prireikė daugiau tikėjimo, kad nereikia nuvertinti Lietuvos futbolininkų. Norėjome, kad tas pavyzdys užkrėstų ir kitus futbolo klubus. Norime, kad ir Lietuvos rinktinė iš to pasiektų daugiau ir iš to sektų geresni rezultatai“, – portalui lrytas.lt pridūrė D.Kančelskis.

Šiaulių komanda spindi ir už aikštės ribų – geltonai-juodais marškinėliais pasidabinę sirgaliai kiekvienų rungtynių metu užpildo namų stadioną bei aktyviai palaiko mylimą komandą.

„Bandome suorganizuoti kuo daugiau bendruomenės renginių, eisenas, „fanų zonas“, bandome skirti dėmesį ne tik pagrindinei komandai, bet ir visai akademijos bendruomenei“, – akcentavo D.Kančelskis.

Jis naujienų portalui lrytas.lt plačiau papasakojo apie FA „Šiauliai“ sėkmės paslaptis, nemažai kantrybės pareikalavusios vizijos išpildymą bei Saulės mieste atgimstantį futbolą.

– Sezono pradžioje „Šiaulių“ komanda tapo bene didžiausia lietuviškojo futbolo staigmena. Kiek toks sėkmingas startas viršijo ir jūsų pačių lūkesčius?, – buvo paklausta FA „Šiauliai“ direktoriaus.

– Gali būti du požiūriai. Faktas, kad mus ir visą bendruomenę džiugina, kad šią dieną turime tokius rezultatus. Sunkus darbas, pasiruošimas, tikėjimas, trenerio ir jo štabo darbas – tai ir duoda rezultatą. Norėjome įrodyti visiems, kad galime ir su lietuviška komanda kažko tai siekti.

Iš kitos pusės – nesinorėtų per daug džiaugtis, nes dar nenuėjome nė pusės kelio. Mūsų dar viskas laukia priešakyje, dabar varžovai į mus žiūri kaip į stiprią komandą, favoritus, tad kol kas į visus dalykus žiūrime atsargiai, bet šią dieną tikrai mus džiugina tiek žaidimas, tiek ir esama vieta.

– Kaip paaiškinti tokią ekipos sėkmės paslaptį?

– Nėra kažkokios konkrečios paslapties. Žingsnis po žingsnio einame savo išsikelto tikslo link, šį tikslą buvome išsikėlę dar prieš septynerius metus, o dabar su miesto savivaldybės pagalba bandome tai įgyvendinti. Nėra paslaptis, kad pas mus rūbinėje yra tikrai gera atmosfera. Mūsų atidžiai surinktas kolektyvas sutaria gerai, labai gerai savo nematomą darbą atlieka ir trenerių štabas. Žinau, kad jie labai daug dirba, analizuoja, manau, kad viskas taip ir susideda. Vieno dalyko nėra. Išlaikėme praėjusio sezono branduolį, prisideda ir mūsų bendruomenės tikėjimas visa šia vizija.

– FA „Šiauliai“ yra bene simpatiškiausia A lygos komanda dėl savo itin lietuviškos sudėties. Kaip kilo mintis komplektuoti komandą pagal tokį modelį, juolab Lietuvoje klubai dažniau remiasi užsieniečiais žaidėjais...

– Ši mintis kilo prieš septynerius-aštuonerius metus. Tuo metu Šiauliuose futbolo aukščiausiame lygyje nebuvo. Kartu su savivaldybe nusprendėme, kad reikia kurti komandą nuo pradžių ir remtis savo akademijos auklėtiniais.

Vėliau paaugome iki Pirmosios lygos, kilome į viršų, tada reikėjo pasistiprinti pajėgesniais lietuviais. Mūsų vizija buvo įrodyti, kad su lietuviais galime kažką pasiekti Lietuvos futbole. Tas mūsų kelias buvo ilgesnis, sunkesnis, galbūt prireikė daugiau tikėjimo, kad nereikia nuvertinti Lietuvos futbolininkų. Norėjome, kad tas pavyzdys užkrėstų ir kitus futbolo klubus. Norime, kad ir Lietuvos rinktinė iš to pasiektų daugiau ir iš to sektų geresni rezultatai.

– Nepasigendate daugiau tokių pavyzdžių kitose Lietuvos komandose?

– Tai yra ilgalaikė vizija, ilgalaikis projektas. Visada paprasčiau yra atsivežti legionierius, bet manau, kad mūsų pavyzdys galėtų padėti ir kitiems klubams, kitoms organizacijoms sekti mūsų pavyzdžiu.

Mes tikrai nesame prieš legionierius – galbūt vienas kitas yra reikalingi, bet mūsų noras ir vizija yra, kad vietinis jaunimas matytų pavyzdį. Mūsų pavyzdys – mūsų jaunimo akademijos žaidėjai žino kiekvieno komandos žaidėjo pavardę, fotografuojasi su jais, bandome sukurti tokį bendruomeninį klubą, kuris padėtų tam jaunam žaidėjui matyti savo kelią iki profesionalaus futbolo.

Tada per eilę metų galėtume padaryti tai, kad į Lietuvos rinktinę ateitų geresni, pajėgesni žaidėjai, galbūt tada ir rinktinė pasiektų geresnių rezultatų, nuo to būtų geriau visam Lietuvos futbolui. Tikiuosi, kad mes būsime tas gerasis pavyzdys, ilgalaikėje perspektyvoje kiekvienas klubas su tokiu požiūriu gali kažką pasiekti.

– Ekipos treneris M.Čepas buvo pripažintas geriausiu pastarojo mėnesio A lygos strategu. Kuo išsiskiria šis futbolo specialistas?

– Su Mindaugu esu pažįstamas dar nuo senų laikų. Dar Šiauliuose žaidėme kartu, kartu dirbome ir treneriais jaunimo rinktinėse. Man labai patinka šio specialisto požiūris į trenerio darbą. Jis yra labai atsakingas – vienas iš pirmųjų ateina į darbą ir vienas paskutiniųjų iš jo išeina. Daug domisi, daug analizuoja, mokosi iš kitų užsienio specialistų, užsienyje dirbančių Lietuvos specialistų. Tai labai savo specialybei pasišventęs žmogus, kuris tuo užkrečia ir kitus štabo narius, galvoju, kad tas tandemas bei charizma, kuri pritraukia žaidėjus, žaidėjai tiki treneriu, tai ir atneša rezultatų. Bet suprantame, kad tie rezultatai dar tik tarpiniai, nelabai dar norisi to dalyko akcentuoti, bet trenerio darbštumas, charizma, noras tobulėti – visi šitie dalykai jam ir duoda tuos vaisius.

– Jūsų ekipoje vos du legionieriai, abu iš Ukrainos. Kaip jie adaptavosi Šiauliuose?

– Esame lietuviška komanda, bet kai kuriose pozicijose trūksta rinkoje žaidėjų. Kaip jau ir minėjau – mes tikrai nesame nusiteikę prieš legionierius. Džiugu, kad pataikėme su abiem legionieriais.

Oleksijus (Ščebetunas) atvyko dar pernai. Jis labai darbštus žmogus, o labiausiai imponavo tai, kad jis iškart atvažiavęs pasakė, kad nori mokintis lietuvių kalbą. Praėjo vos pusmetis, o jis jau lietuviškai galėjo duoti interviu.

Jevhenui (Jefremovas) taip pat nebuvo problemų adaptuotis, nes jis jau žaidęs Lietuvoje. Viskas sueina į vieną, nėra kažkokio recepto, o tas atsispindi aikštėje.

– Sezonas jau įgavo pagreitį. Neplanuojate ieškoti papildymo?

– Galbūt atsiras papildymas, kalbame su tam tikrais žaidėjais, laukiame sprendimų, nes vis tiek žaidėjų prioritetas yra užsienio komandos. Viskas pasimatys artimiausio mėnesio metu.

– „Šiaulių“ komanda pasižymi sėkmingu darbu ne tik aikštėje, bet ir tribūnose. Kiek stadioną pildantys sirgaliai yra šios komandos sėkmės dalis?

– Tai yra vienas iš pagrindinių mūsų akademijos tikslų, kad kuo labiau būtų įtraukta bendruomenė, kad kuo labiau būtų įtraukti vaikai, jų tėveliai, artimieji, manome, labai svarbu, kad vaikas matytų pavyzdį, bendrautų su žaidėjais, iš arti stebėtų savo siekiamybę. Bandome suorganizuoti kuo daugiau bendruomenės renginių, eisenas, „fanų zonas“, bandome skirti dėmesį ne tik pagrindinei komandai, bet ir visai akademijos bendruomenei.

– Šiuo metu klubas rikiuojasi pozicijoje, kuri leistų komandai iškovoti vietą kito sezono tarptautinio turnyro atrankoje. Kiek svarbu į Šiaulių miestą sugrąžinti tarptautinį vyrų futbolą?

– Labai nenoriu atsakyti į šį klausimą (juokiasi). Daug kas apie tai šneka, bet mes su treneriais kalbame, kad dar nieko neįrodėme. Taip, smagu, taip, turbūt šiai dienai esame verti būti šioje vietoje, mūsų tikslas galbūt ir yra užimti europones pozicijas. Bet jei kažkas nepavyks, nenorėtume visko nubraukti ir keisti kryptį. Mes dirbame galvodami tik apie artimiausias rungtynes, o kaip bus rudenį – pamatysime. Jei pavyks, pasidžiaugsime. Šiandien viskas yra gerai, bet reikia tą darbą padaryti iki galo.

Baravykas ir Šimkus, kas dar galėtų būti per papildymai?

Baravykas ir Šimkus, kas dar galėtų būti per papildymai?

Tas, kur tėvai pavydėdami kaimynams moderniu estu pavadino.

Baravykas ir Šimkus, kas dar galėtų būti per papildymai?

Tas, kur tėvai pavydėdami kaimynams moderniu estu pavadino.

Kas slepiasi po šia šarada?

Modestas Vorobjovas

mes su Makalinausku angliškai mokame ir žinome, kad Modest, reiškiasi kuklus. Su estais nieko bendro nėra. Bet, pavardė grynai estiška... gal tame mintis.

mes su Makalinausku angliškai mokame ir žinome, kad Modest, reiškiasi kuklus. Su estais nieko bendro nėra. Bet, pavardė grynai estiška... gal tame mintis.

o dzievuliau, dabar žinosiu, kad Modestas = Modernus+estas.

mes su Makalinausku angliškai mokame ir žinome, kad Modest, reiškiasi kuklus. Su estais nieko bendro nėra. Bet, pavardė grynai estiška... gal tame mintis.

o dzievuliau, dabar žinosiu, kad Modestas = Modernus+estas.

gerai, kad ne modifikuotas (genetiškai).

Sadauskui trūksta žaidybinės praktikas, pripjovė šiandiena grybų. bet tikriausiai teisingas sprendimas žaisti su trimis vidurio gynėjais, o Sadauskas būtent trečias ir yra.

o dzievuliau, dabar žinosiu, kad Modestas = Modernus+estas

- O Santariškės - šventos Riškės.

tai kas atrodė galėtų būti problema dar prie sezoną, pasimatė perėjus žaisti ant natūralios aikštės.
Kūrybiškumo ir gynybos pralaužimo problema.
Dabar sunku pasakyti ar tai meistriškumo trūkumas ar nuovargio ir blogų aikščių problema. Ant kurių sunku kurtis taip efektyviai kurtis progas kaip buvo kuriamasi sezono pradžioje žaidžiant ant kilimų.

Matosi kad Čepas šį sezoną turi gana aiškų 11tuką, nuo suolo kyla tik Sadauskas, Gasiūnas, Micevičius ir Urbys.
Aš norėčiau pridėti du-tris žaidėjus.
Baravyką, kad pakeitinėti Vaitkūną, Jefremovą. jiems abiems sunku atlaikyti didelį krūvį, vis smulkių traumų nutinka.
Dar vieną centro saugą, jei yra galimybė pasikviesti Šimkų, Vorobjovą. Tikriausiai pirmiausia būtų į Pauliaus vietą, bet galimos įvairios rotacijos.

ir puolėją, kad Ščebetunui nereikėtų po 90min žaisti kas kart.

ir dar įdomu ar Urbys gali atsigauti, nes kol kas labai minimaliai iš jo naudos. Jei pradėtų rodyti rezultatą, tai gal ir puolime sužaist galėtų.

tai kas atrodė galėtų būti problema dar prie sezoną, pasimatė perėjus žaisti ant natūralios aikštės.
Kūrybiškumo ir gynybos pralaužimo problema.

O prieš 10 metų stadione vaizdas buvo kitas? Autobusą pastatyti sugeba, kartais net vartus sausus išlaikyti, o puolime balionai ir skubotos nesąmonės bet kur, į vartų pusę... Net puolimu to nepavadinčiau, o pagerinta aklos vištos versija..

Petravičius šnd visai neblogai atrodė.
Urbys silpnai

Į Šiaulius „tarnauti, o ne puotauti“ atvykęs Čepas puikios sezono pradžios nesureikšmina: viščiukus skaičiuosime rudenį
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2019414/i-siaulius-tarnauti-o-ne-puotauti-atvykes-cepas-puikios-sezono-pradzios-nesureiksmina-visciukus-skaiciuosime-rudeni

Lietuvos futbolo A lygoje sužaidus pusę sezono lyderių trejete įsitaisė gana netikėtas pavadinimas – „Šiaulių“ futbolininkai per 18 mačų patyrė vos vieną pralaimėjimą ir žengia koja kojon su čempionu Vilniaus „Žalgiriu“. Abi komandos dalijasi 2–3 vietomis.Sužaidus 18 rungtynių A lygoje jos turi po 37 taškus. Lygoje su 43 taškais pirmauja „Panevėžys“, o 4–5 vietos klubai atsilieka 10 taškų.

Vienas svarbiausių šiaulietiško stebuklo architektų – treneris Mindaugas Čepas. Vos 26 metų karjerą baigęs vilnietis jau keletą sezonų stato „Šiaulių“ klubą, bet įspūdingos šio sezono pradžios nesureikšmina ir sako, kad komandos principas – svarbiausias mačas yra kitas mačas.

Įspūdinga ir tai, kad „Šiaulių“ klubas remiasi iš esmės vien lietuviais. Komandos sudėtyje yra tik 2 futbolininkai užsieniečiai, atvykę iš Ukrainos. Visi kiti žaidėjai – lietuviai, iš kurių ne vienas yra ir iš klubo akademijos.

Anot M. Čepo, komanda euforijos dėl sėkmingos sezono pradžios nejaučia ir galvoja tik apie artėjančias rungtynes. Tokia yra trenerio filosofija, tokia filosofija vadovaujasi ir klubas. Pats M. Čepas jau dukart tapo geriausiu A lygos mėnesio treneriu, bet sako, kad tai – visos organizacijos ir kolektyvo įvertinimas.

44 metų specialistas skaičiuoja jau antrą dešimtmetį, kaip dirba treneriu, mat futbolo karjerą dėl traumų teko baigti vos 26-erių. Ne kiekvienas tokio amžiaus treneris gali pasigirti tokia patirtimi. Įdomu, kad vienu savo idealų M. Čepas laiko beveik vienmetį Valdą Dambrauską ir sako, kad iš jo daug išmoksta.

– A lygoje sužaista 18 rungtynių, kol kas pralaimėjote tik kartą, esate tarp lyderių. Ar pats tikėjotės tokios sezono pradžios?

– Pasakysiu paprastai, kai matau tuos žaidėjus kiekvieną dieną, manęs jų žaidimas, jų branda visiškai nestebina. Mačiau, kiek jie įdeda pastangų, kiek yra atsidavę. Gal nustebina vieno kito žaidėjo pasirodymai, bet visumoje komanda tikrai ne.

Tačiau jokios euforijos nejaučiame, padebesiais skraidyti nepradėjome, puikiai suprantame, kad pasiekėme tik pusiaukelę. Pačios svarbiausios rungtynės mums – kitos rungtynės. Žinote, jau mūsų klausia apie Europą... Ne, svarbiausios mūsų gyvenimo rungtynės yra kitos. Dirbame nuo rungtynių iki rungtynių, o viščiukus skaičiuosime rudenį.

– Ar sunku tą mąstymą ir ėjimą nuo rungtynių iki rungtynių įdiegti? Sunku turbūt neužsiauginti sparnų, kai per 18 mačų pralaimi tik kartą?

– Sparnai tikrai neauga – pasitikėjimas auga. Mes neturime žvaigždžių, mes auginame komandą žvaigždę. Komandinis darbas, valia, tikėjimas, svarbiausia yra tikėti. Pagrindinė mano kaip trenerio užduotis yra įtikinti, kad mes galime. Kad turime potencialo aš niekada neabejojau.

– Komandos sudėtyje yra vien beveik lietuviai, turite tik du legionierius ukrainiečius. Kodėl pasirinktas būtent toks modelis? Kieno tai sprendimas – jūsų, klubo vadovų?

– Tai yra mūsų bendras sprendimas. Kai atėjau į klubą, su vadovais susėdome ir jie pasakė savo norus, mūsų požiūris į klubą, jo struktūrą ir sudėtį sutapo. Tai yra mūsų kelias, mūsų ideologija. Gal pasirinkome sunkesnį kelią, ilgesnį kelią, gal važiuojame kažkiek ir ant patriotizmo, norime, kad žaistų kiek galima daugiau lietuvių, mūsų akademijos auklėtinių. Norime integruoti kuo daugiau jaunų žaidėjų iš akademijos į pirmą komandą. Toks mūsų kelias ir mes nuo jo nenusisuksime, kad ir kokie bus rezultatai. Taip, galbūt mes šiek tiek kitokie.

– Vis dėlto užsieniečiai du yra. Ar esate nustatę kažkokį limitą, kiek legionierių gali būti komandoje?

– Aš jų net nelaikau užsieniečiais, jie lietuviškai puikiai supranta, komandos susirinkimuose jiems versti nieko nereikia, jie jau kone lietuviai. Reikės – vienas–du – bet nebus taip, kad komandoje yra 15 legionierių ir keli lietuviai. Kuo labiau Lietuvos komandos vešis užsieniečius, tuo labiau mes suteiksime galimybę lietuviams žaisti A lygoje.

– Esate buvęs „Žalgirio“ futbolininkas ir treneris, spėju, kad jums nelabai patinka modelis, kai aikštėje būna tik vienas kitas lietuvis?

– Tai yra jų filosofija, jų idėja. Kiekvienas turi savo. Nėra taip, kad mūsų idėja yra gera, o „Žalgirio“ – bloga. Tai yra jų idėja, jų pasirinkimas, negaliu aš spręsti, gerai ar blogai.

– Komandos sėkmė ir didelis lietuvių skaičius lemia, kad šiauliečius į rinktinę kviečiasi ir Edgaras Jankauskas. Dabar jų rinktinėje buvo net 5. Kiek tokia statistika yra jūsų komandos darbo įvertinimas?

– Labai džiaugiuosi už juos, kad jų darbas, pastangos ir demonstruojamas žaidimas buvo įvertintas. Manau, kad kiekvienam žaidėjui yra svajonė atstovauti šaliai, kautis už rinktinę. Kai pakviečia iš tavo klubo 5 žaidėjus, vau, negali nesižavėti. Jie gavo neįkainojamos patirties, kurios niekur nenusipirksi. Ta patirtis neįkainojama.

– Du mėnesius tampate geriausiu A lygos treneriu. Ar jums svarbūs asmeniniai apdovanojimai?

– Tai yra ne mano, o mūsų visų įvertinimas. Komandos įvertinimas, personalo įvertinimas. Turiu fantastinį kolektyvą, pačius geriausius žaidėjus. Kiekvienam treneriui savi žaidėjai yra patys geriausi – kaip tėvams savi vaikai. Tai yra visos mūsų organizacijos įvertinimas, ne mano vieno, aš vienas nieko nepadaryčiau. Kad pergalės atsirastų reikia daug sudedamųjų dalių.

– Klube jau esate ne vienus metus, laimėjote I lygą, pernai apsišaudėte A lygoje, tęsiate darbus. Kiek svarbus tas tęstinumas, kiek jums lengviau dirbti pačiam?

– Tai yra labai svarbu. Norime išlaikyti branduolį ir stuburą. Ačiū klubo vadovams, miesto valdžiai, konkrečiai savivaldybei ir merui Artūrui Visockui, kuris domisi futbolu, jam įdomu, kas vyksta klube. Klubas yra gyvas organizmas. Kai viskas sudėliota, suderinta, gera komunikacija – darbas eina geriau. Tęstinumas yra viena iš labai svarbių detalių, kad šiemet mūsų pradžia yra tikrai gera.

– Klubo ir pavadinime yra žodis „Akademija“, ekipoje nemažai šiauliečių, buvusių auklėtinių. Tęstinumas yra, šiemet ir rezultatai atrodo geri, o tai rodo, kad komanda auga. Ar kalbate klube apie ambicijas ateičiai? Kur gali atsidurti Šiauliai po 3–5 metų?

– Oi (atsidūsta). Vienas pagrindinių dalykų, kad vaikinai, kurie yra akademijoje, matytų, jog dirba ne be reikalo, kad turės galimybę save parodyti ir gali prieiti iki pirmos komandos. Tai, kad mes fokusuojamės į lietuvius, akademijos vaikinams yra didelis pliusas.

Pagrindinis uždavinys – nenukrypti nuo savo kelio, laikytis tos lietuviškos ideologijos. Kur būsime? Nuo mūsų priklausys. Aišku, kad norime augti, norime, kad futbolas Šiauliuose taptų kultūros dalimi. Norime, kad būtų pilnas stadionas, kad žmonės eitų kaip į teatrus, filmus ar koncertus, kad pasirinktų laiką šeimoje, gautų gerą emociją sirgdami už savo miesto komandą.

– Jaunas turėjote baigti žaidėjo karjerą, iškart tapote treneriu. Jums dar tik 44-eri, bet patirties jau turite tiek, kiek retas jūsų amžiaus treneris gali turėti. Kiek jaučiatės užaugęs per tą laiką?

– Kiekvieni metai yra neįkainojama patirtis, kiekvienas sezonas įneša savo atspalvių ir niekada nevyksta kažkas vienodai. Su iššūkiais visada augi ir tobulėji pats. Futbolas yra toks žaidimas, kad jei tik užmigsi, pasijusi pasaulio bamba – iškart gausi per skrybėlę. Futbole nuolat vyksta kažkas naujo. Niekada negali pagalvoti, kad viską moki ar žinai. Jei tik taip pagalvosi – tavo trenerio karjera baigta. Kuo labiau giliniesi, tuo labiau matai, kad nieko nežinai. Čia svarbiausia yra nesustoti domėtis.

– Ar turite trenerių ar asmenybių, kurių idėjos jums artimos, kurių stilius patinka, galbūt iš jų mokotės?

– Valdas Dambrauskas. Tai yra Lietuvos futbolo šviesulys, enciklopedija ir lietuviškasis Guardiola. Kiek žino Valdas... Viena stažuotė pas Valdą atstoja 3–4 metus mokymosi universitete. Tai yra žmogus ir treneris, su kuriuo įdomu pakalbėti tiek apie futbolą, tiek apie gyvenimą.

– Prieš Edgarui Jankauskui tapus rinktinės treneriu ir jūs buvote minimas tarp kandidatų. Ar turite tokių ambicijų, ar labiau eitumėte jūsų paminėto V. Dambrausko keliu?

– Aš apie tai tikrai negalvoju. Šiuo metu E. Jankauskas yra pati tinkamiausia asmenybė suvienyti rinktinę, komandą. Manyčiau, kad jis čia yra kokiems 5 metams į priekį. Prie jo komandoje yra galimybės atsiskleisti naujiems žaidėjams, pasikalbu su jais, komandoje yra labai gera aura, emocija. Edgaras pats yra charizmatiška asmenybė. Manau, kad šuo metu jis yra pats tinkamiausias.

Kas bus ateityje aš negalvoju. Mano mintys, galvos skausmas ir bemiegės naktys yra susijusios tik su „Šiauliais“. Visada sakiau, kad atvykau į Šiaulius ne puotauti, o tarnauti. Dabar esu savo smėlio dėžėje.

– Sakote „bemiegės naktys“ – esate tas, kuriam tenka daug bemiegių naktų, ar mokate atsiriboti nuo darbo?

– Nelaikau futbolo darbu, einu su dideliu malonumu. Kai turi tokius smalsius žaidėjus, kurie nori semtis ir sužinoti vis kažką naujo, verčia domėtis ir tave. V. Dambrauskas kažkada sakė, kad treneris yra žaidėjo vergas. Turi padaryti viską, kad žaidėjas iš kiekvienos treniruotės gautų maksimaliai naudos ir žinių. Turi juos motyvuoti, skatinti, kad nė viena diena nepraeitų veltui.

– Esate dirbęs Lietuvoje daug kur, gimęs Vilniuje, bet jau ilgai dirbate Šiauliuose. Kuo dabar save laikote, vilniečiu ar jau šiauliečiu?

– Vis dar laikau save portugalu (juokiasi). Ką gali žinoti, kad reikės tuoj keisti vietą, negali žinoti.

Sadauskas padaro gerų dalykų aikštėje, Įmuša įvarčių.
bet jo duetas su Olberkiu tikrai mažiau patikimas nei su Lekiatu.

Sezono pradžioje Sadauskas beveik nežaidė. manau reikėtų grįžti prie patikrinto dueto.

Dovydaitis sugrįžo į Šiaulius
https://siauliufa.lt/dovydaitis-sugrizo-i-siaulius/

Atsidarius vasaros perėjimų langui į FA „Šiauliai“ ekipą sugrįžo Gargždų „Bangoje“ pastarąjį pusmetį nuomos pagrindais rungtyniavęs Deividas Dovydaitis.

Krašto saugo pozicijoje galintis rungtyniauti saulės miesto futbolo akademijos auklėtinis „tigrų“ ekipoje iš viso sužaidė 6 rungtynes, tiesa, šiaulietis nemažą laiko tarpą nerungtyniavo dėl kamavusios traumos. Saugas taip pat pastaruoju metu buvo kviestas ir į Lietuvos vaikinų iki 21 metų rinktinę, su kuria varžėsi UEFA Europos vaikinų čempionato atrankoje.

Prieš išvykstant į Gargždus 20-etis šiauliečių gretose buvo vienas esminių Mindaugo Čepo įrankių debiutiniame Optibet A lygos sezone, pastarasis 2022-ųjų sezone geltonai juodus marškinėlius mūvėjo 31 kartą bei pelnė 1 įvartį.

------
Atsisveikinta su futbolo akademijos direktorės postą paliekančia Reda Mockiene
https://etaplius.lt/naujiena/atsisveikinta-su-futbolo-akademijos-direktores-posta-paliekancia-reda-mockiene

Šiaulių miesto mero patarėjas Vincas Urbonavičius ir Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas atsisveikino su VšĮ Futbolo akademijos „Šiauliai“ vadovės postą paliekančia Reda Mockiene. Šiaulių miesto savivaldybės atstovai dėkojo Redai Mockienei už sportui atiduotus metus, už drąsą išsikelti ir įveikti iššūkius, už ryžtą keisti, suburti ir suvaldyti tokią didelę futbolo bendruomenę, už norą padėti ir paaiškinti, už visas pergales ir pamokas. Vyrai palinkėjo Redai Mockienei pailsėti ir su nauja jėga grįžti į sporto bendruomenę.

„2003–2004 m. dar dirbdama Šventupyje, prisijungiau prie dideles ambicijas turinčio „Napoleono“ futbolo klubo, o 2007 m. prasidėjo mano ilga ir įdomi kelionė futbolo pasaulyje su Futbolo akademija „Šiauliai“. Esu laiminga, kad beveik 20 metų turėjau galimybę matyti ir būti sporto, ir ypač futbolo, sistemos dalimi. Per šiuos metus keičiausi, brendau, augau ir aš. Dirbdama Futbolo akademijoje sutikau nuostabių sporto ir futbolo profesionalų, mačiau augančius talentus, kuriuos svajonių link lydėjo šaunus trenerių kolektyvas ir sportininkų tėvai. Vieni iš kitų mokėmės ir augome kartu!!!“ – rašė Reda Mockienė savo paskyroje.

Nuo liepos 1 d. Futbolo akademijos „Šiauliai“ direktoriaus pareigas laikinai perėmė Deivis Kančelskis.