FA Šiauliai

Senai reikėjo, bet pirma krepšinio areną pasistatė tik dabar suprato, kad futbolas yra karalius

Audrius ir Arvydas Veikučiai – apie gyvenimo įvarčius ir didžiąją aistrą
http://www.snaujienos.lt/the-newslt/mons/12796-audrius-ir-arvydas-veikuiai-apie-gyvenimo-varius-ir-didij-aistr" onclick="window.open(this.href);return false;
Aušra LAURINKIENĖ

Broliai Audrius ir Arvydas Veikučiai – skirtingi, tačiau juos sieja neblėstanti aistra futbolui. Šį sezoną „Šiaulių” futbolo komandos gretas papildę futbolininkai juokiasi, kad jų žmonos jau susitaikė su meile šiai sporto šakai ir neperjungia televizijos kanalo, dieną ir naktį transliuojančio futbolo varžybas. Su 31-erių metų Audriumi ir septyneriais metais jaunesniu Arvydu susitinkame prieš rytinę treniruotę. Puikiai nusiteikę broliai prie garuojančios kavos puodelio noriai dalijosi prisiminimais ir gyvenimo įvarčiais, o vėliau nė kiek nesispyriodami kantriai pozavo fotografui.

Susituokė... futbolo manieže

Saulės mieste įsikūrę broliai gyvena atskirai ir laukia iš jų gimtojo miesto Vilniaus atvyksiančių žmonų. Audrius nekantrauja kuo greičiau išvysti gyvenimo draugę Iną ir aštuonerių mėnesių sūnelį Tomą: „Labai retai matau savo atžalą. Kai jis gimė, po dviejų savaičių išvykau į Estiją, dabar vėl esame atskirai... Labai laukiu, kol žmona ir sūnus persikels į Šiaulius” Arvydas taip pat nekantriai laukia savo mylimosios - Erikos. Beje, pastaroji vestuvių su Arvydu dieną įrodė, kad futbolas jai – nesvetimas. Praėjusių metų birželio 25-ąją gyvenimus sujungę jaunuoliai ceremonijai pasirinko neįprastą vietą – sostinės futbolo maniežą. Šventiškus apdarus papildę spalvingomis futbolininkų kojinėmis ir avalyne, čia jaunieji ne tik prisiekė amžiną meilę bei ištikimybę, bet ir kartu su palyda žaidė futbolą. Beje, žaismingo vestuvių dienos scenarijaus ir nuotaikingos fotosesijos iniciatorė – futbolininko mylimoji: „Erika pati pasiūlė susituokti manieže, o aš nė nedvejodamas sutikau. Nesinorėjo tos dienos paversti banalia. Kai įstatymai leido tuoktis įvairiose vietose, nusprendėme tai padaryti futbolo manieže”, - „Šiaulių naujienoms” gražiausios gyvenimo šventės detales atskleidė Arvydas.

„Prisidirbdavo” abu, o kaltę prisiimdavo jaunėlis

Paklausti, kuo yra panašūs ir kuo - skirtingi, draugų dėl pavardės Veikėjais vadinami Audrius ir Arvydas negalvodami atsakė, kad skiriasi jų charakteris. Vyresnėlis – impulsyvesnis, aikštėje lieja emocijas, o Arvydas – ramesnis. Panašūs Veikučiai ne tik tuo, kad nuo pat mažens kiekvieną laisvą akimirką spardė kamuolį, pragyvenimui užsidirba žaisdami futbolą, bet ir tuo, kad į kavą deda po du šaukštelius cukraus. Ne paslaptis, kad augdami broliai dažnai vienas kitą skundžia tėvams. „O kaip buvo jūsų šeimoje?”, - smalsaujame. Arvydas juokdamasis atskleidė, kad jei jau „prisidirbdavo”, tai abu, o kaltę dažniausiai prisiimdavo jis pats: „Augome draugiškai, visada vienas kitą palaikėme. Taip yra ir dabar”. Į vaikystę mintimis sugrįžęs Audrius pridūrė, kad iki pat šios dienos yra įstrigusi viena iš „bendrų nuodėmių”: „Namuose futbolą žaisdavome ilgame koridoriuje. Kartą, kai nebuvo tėvų, sudaužėme palubėje kabėjusį šviestuvą, o tėvams aiškinome, kad jis nukrito, nes viršuje gyvenantys kaimynai labai stipriai šokinėjo. Žinoma, jie mumis nepatikėjo – gavome pylos”. Didžiausia bausmė Veikučiams būdavo atimtas kamuolys. „Kai imdavo drebėti visos sienos, atėjusi mama atimdavo kamuolį, tad, vos tik išgirdę jos žingsnius, skubėdavome jį paslėpti. Atėjus mamai apsimesdavome, kad ramiai sėdime ir šnekučiuojamės, o kodėl bilda butas – neturime jokio supratimo”, - juokėsi Audrius.

Pasirinko futbolą, nes vartai – didesni už krepšinio lanką

Draugystę su kamuoliu pirmasis užmezgęs vyresnysis brolis sako, kad tėvai liepė rinktis – krepšinis arba futbolas, kad tik nelakstytų „laukais”: „Dabar juokas ima prisiminus, kad pasirinkau futbolą dėl didesnės galimybės pataikyti – juk vartai yra kur kas didesni už krepšinio lanką”. Pirmosios treniruotės Audrius taip pat vis dar nepamiršo: „Pamenu, kiaurai permirkau, nes lietus pylė kaip iš kibiro, tačiau tai manęs nė kiek neatbaidė – priešingai, dar labiau „užkabino”. Netrukus futbolą žaisti ėmė ir Arvydas. Kieme nebuvo su kuo spardyti kamuolį, tad brolį statydavau į vartus, o vėliau jis ir pats susidomėjo šia sporto šaka”. Tuo tarpu 24 metų centro saugas Arvydas pridūrė, jog Audrius visada buvo puikus žaidimo ir gyvenimo pavyzdys, į kurį jis stengiasi lygiuotis nuo pat mažens: „Mane žavi jo atsidavimas absoliučiai viskam, ko jis imasi. Jei jau daro – tai tik iki galo. Net nereikėdavo girtis, kad mano brolis – futbolininkas. Mano vaikystės draugas už mane tai visiems pirmas pranešdavo. O tuomet pasipildavo klausimai: „Kaip jam sekasi? Kiek uždirba?”. Tiesa, pavyzdys ne visada buvo tinkamas – vyresnysis dažnai mokyklos suolą iškeisdavo į futbolo treniruotę. „Nelabai norėjau mokytis... Mokykla trukdė sportui, o kaip sako vienas treneris, tokiu atveju reikia mesti mokslus”, - šyptelėjo Audrius. Nors jo pavyzdžiu tėvai ragino nesekti, Arvydas neslepia – ir čia ėjo brolio pėdomis: „Mokiausi šiek tiek geriau, tačiau situacija buvo labai panaši”.

Tapęs kapitonu pasijuto nejaukiai

Dar besirengdama naujajam sezonui, paskutinių kontrolinių rungtynių išvakarėse, „Šiaulių” futbolo komanda slapto balsavimo metu išsirinko kapitoną. Komandos žaidėjai ir treneriai nusprendė, kad kapitono raištį šį sezoną ryšėti vertas Audrius Veikutis. Pats futbolininkas sako nesitikėjęs tokio pripažinimo – juk komandoje yra žmonių, daugelį metų ginančių klubo garbę. Deivydas Lunskis – vienas iš jų. Gynėjas neslepia – sužinojęs, kad tapo kapitonu, pasijuto nejaukiai: „Atrodė, kad nesu to vertas, o ir prieš Deivydą, visiškai atsidavusį „Šiaulių” klubui, buvo nesmagu. Nesiveržiau būti kapitonu, tačiau tai, kad manimi pasitiki – malonu. Stengsiuosi tas pareigas atlikti kiek galima geriau”. Anot 31-erių metų žaidėjo, kapitonas turi ne tik vadovauti komandai aikštėje, bet ir būti tarpininku tarp futbolininkų ir klubo vadovų.

Kartu – trečiame klube

„Šiauliai” - ne vienintelis klubas, kuriame broliai kartu žaidžia. Per savo karjeras jie kartu gynė „Žalgirio” ir Silamejės „Kalev” (Estija) klubų garbę. „Nėra taip, kad negalime vienas be kito, - juokiasi Audrius, pirmasis papildęs Saulės miesto futbolo ekipos gretas. - Arvydą į Šiaulius pakviečiau, kai sužinojau, jog ieško centro saugo. Tuomet ir pasiūliau brolio kandidatūrą”. Vertindamas savo karjerą Audrius neslepia, kad ji galėjo susiklostyti ir geriau: „Netrukus man sukaks 32 metai, tad išvykti į kokį klubą tampa vis sunkiau. Vis dažniau išgirstu, kad esu per senas, tad teko pasirinkti „Šiaulių” klubą, tačiau dėl to – tikrai nesigailiu. Atmosfera čia – puiki, draugiška komanda. Man patinka trenerio Sauliaus Širmelio strategija, mąstymas. Jau ir anksčiau teko su juo susidurti. Puikus žmogus. Manau, kad komanda – labai gerai sukomplektuota, tad šį sezoną tikimės puikių rezultatų”. Sulaukęs pasiūlymo tapti „Šiaulių” klubo dalimi, savo pasirinkimu džiaugiasi kapitono brolis Arvydas: „Kitų variantų lyg ir nebuvo. Sulaukiau puikaus „Šiaulių” klubo pasiūlymo, man suteiktos geros sąlygos, kurios mane tenkina, tad iškart pasirašiau sutartį”. Broliai Veikučiai tikina, kad gyvendami Saulės mieste jaučiasi puikiai. „Viskas čia puiku – žmonės draugiški, „fainas” miestas, - sako Audrius. - Gyvenome kur kas mažesniame mieste Estijoje, tad Šiauliai – labai patinka”.

Triobet Baltijos lygoje dar vienas estų barjeras

Triobet Baltijos lygos varžybų ketvirtfinalyje „Šiauliai“ rungtyniauja su dar viena Estijos komanda – Talino „Levadia“. Aštuntfinalyje dramatiškai įveikę Narvos „Trans“ šiauliečiai tikis žengti dar vieną žingsnį ir įveikti Estijos vicečempionus. Triobet Baltijos lygoje „Šiauliai“ žais jau su trečia Estijos komanda. 2009-2010 metų sezone nepavyko įveikti Talino „Floros“ barjero (1:1, 1:3), 2010-2011 metų aštuntfinalyje po pralaimėjimo išvykoje 1:5, savo aikštėje „Šiauliai“ 5:0 atsirevanšavo Narvos „Trans“. ketvirtfinalyje šiauliečių laukia Estijos vicečempionai – Talino „Levadia“. Po praėjusio sezono gerokai atjaunėjusi komanda neblizga šių metų savo šalies Meistriliiga. Po penkių turų būsimieji „Šiaulių“ varžovai yra penktoje vietoje – 2 pergalės, 2 lygiosios ir 1 pralaimėjimas. Pralaimėjimą „Levadia“ patyrė praėjusį šeštadienį, tokiu pat rezultatu kaip ir „Šiauliai“, 1 : 3 pralaimėjo Nomme JK Klaju ekipai.

Prieš antradienio rungtynes „Šiaulių“ komandos vyr. treneris Saulius Širmelis teigė, kad Triobet Baltijos lygoje komandos tikslas, nėra tik būti statistais.

Ką žiniote varžovus Triobet Baltijos lygos ketvirtfinalyje ir kokius tikslus keliate savo komandai?

Dalyvaujame šiose varžybose, tad tikslas – patekti į kitą etapą. Apie „Levadia“ daug informacijos neturime, žinome, kad komanda prieš sezoną, kaip ir mūsų, gerokai pasikeitė, taip pat žinau komandoje žaidžiančius lietuvius – P. Šarūną, bei V. Mižigurskį.

Balandžio mėnesį „Šiaulių“ grafikas labai įtemptas, tikriausiai galimybę žaisti turės ir tie futbolininkai kurie mažiau rungtyniavo?

Taip planavome anksčiau, tačiau rungtynės Gargžduose parodė, kad komanda vis dar neranda savo žaidimo, todėl daug eksperimentų nebus. Iki kitų rungtynių nemažai laiko – turėtume spėti atsigauti.

Kurios šalies čempionatas Jūsų nuomone aukštesnio lygio – Lietuvos ar Estijos?

Manau, Estijos čempionate yra silpnesnių komandų, tačiau pagrindinės – „Flora“, „Levadia“ Lietuvos čempionate tikrai nebūtų tarp autsaiderių. Europos taurėse Estijos klubų pasirodymas neretai būna geresnis nei Lietuvos komandų.

Didelę savo karjeros dalį Estijoje praleidęs „Šiaulių“ gynėjas Tomas Sirevičius sako, kad varžovų komanda palyginus su praėjusiu sezonais gerokai pasikeitusi, atjaunėjusi, tačiau yra ir patyrusiu futbolininkų. „Manau, kad mūsų laukia nelengvos rungtynės. Komandoje daug jaunų žaidėjų, kurie norį treneriui įrodyti, kad yra verti vietos pagrindinėje sudėtyje, tad lengva tikrai nebus. Mūsų komanda kaip ir varžovai, smarkiai pasikeitusi, tad daug lems ir kuri komanda geriau susižaidusi. Aš tikiuosi, kad mums pavyks įveikti „Levadia“ ir patekti į Baltijos lygos pusfinalį.“

Priminimas:
Labai lauksime visų jau balandžio 10 dieną 18 valandą futbolo sezono atidarymo Šiauliuose rungtynėse su Klaipėdos Atlantu.

Saulius Širmelis: “Futbolo ateitį kuriame visi”
2011 04 07
http://www.fcsiauliai.lt/lt/futbolo_naujienos/rec_12517" onclick="window.open(this.href);return false;
Sidas AKSOMAITIS, “Respublikos” žurnalistas

Lietuvos nacionalinėje vyrų futbolo rinktinėje bei įvairiuose šalies ir užsienio klubuose dirbęs naujasis šiauliečių strategas Saulius Širmelis tiki - kuo greičiau atsigaus šalies ekonomika, tuo spartesnis bus ir Lietuvos futbolo pakilimas.

Būsimasis maniežas pagerins sąlygas

- Ar neseniai prasidėjusiame A lygos sezone šiauliečių iškovotos dvi pergalės jau atspindi realų iš pagrindų atsinaujinusios “Šiaulių” ekipos veidą? - pasiteiravo “Sporto žmonės” S.Širmelio.
- Ekipos žaidimo braižas dar tikrai yra koreguotinas ir gerintinas. Tarpsezoniu komandoje įvyko labai daug pasikeitimų: komandą paliko apie dešimt žaidėjų, prisidėjo septyni. Buriant komandą buvo vykdoma kruopšti atranka ir jau dabar galima pastebėti, kad į ekipą pateko tik to verti vyrai. Pasirengti sezonui turėjome porą mėnesių, daugiausia treniravomės lauke, o orai nebuvo itin palankūs ir mūsų nelepino. Gerinti žaidimo braižą ir atrasti savo stilių stengiamės ir per čempionatą. Kalbėti apie susiformavusį ekipos veidą dar anksti, tačiau jo kontūrai jau po truputį ryškėja.

- Sakoma, kad pasirengimas prastomis oro sąlygomis užgrūdina ir tuomet būna kur kas lengviau pasiekti užsibrėžtus tikslus.
- Treniruotes apsunkindavo tik šalčiai: kartais lauke tekdavo treniruotis ir spaudžiant aštuoniolikos laipsnių šaltukui. O tai jau ne juokinga - čia jau ne grūdinimasis, bet ekstremalios sąlygos. Tokia oro temperatūra sportininkams kėlė pavojų tiek sveikatos, tiek traumų atžvilgiu: spaudžiant tokiam šalčiui futbolininkas gali rimtai susižaloti net atlikdamas elementarų smūgį į vartus. Tačiau visos kitos treniruočių sąlygos šiuos nepatogumus kompensuodavo, treniruodavomės puikiai parengtoje aikštėje. Jau greitai Šiauliuose turėtų iškilti futbolo maniežas, tada treniruočių sąlygos bus idealios, o idealios sąlygos, manau, tikrai dar niekam nepakenkė. Pakenkti gali tik šiltnamio sąlygos, kai kas nors yra lepinamas, o geros darbo sąlygos tik padeda.

Atiduoda visas žinias

- Ar tikitės Šiauliuose užsibūti ilgesnį laiką?
- Kad ir kiek aš čia būsiu, “Šiauliams” atiduosiu viską, ką žinau ir ką sugebu. Tai dariau ir dirbdamas kituose klubuose. Visada dirbu taip, tarsi tai būtų paskutinė mano karjeros stotelė, o kaip bus, nežinia. Trenerio gyvenimas yra nenuspėjamas. Rezultatas matomas - esi geras, nėra rezultato - esi blogas.

- Sakoma, kad futbolininkai randa savo komandą. Ar “Šiauliai” gali tapti ta komanda, kurią pavadinti sava jūs galėsite ir po daugelio metų?
- Norėčiau taip pasakyti. Nes tai galiu pasakyti apie daugelį komandų, kuriose dirbau: “Kauną”, “Panerį”, “Žalgirį”, kitas ekipas. Žinoma, yra ekipų, apie kurias to negalėčiau pasakyti, bet tai yra natūralus dalykas: negali būti visur priimamas vienodai. Nes atėjęs naujas treneris pirmiausia laužo nusistovėjusius stereotipus ir niekas nežino, kaip tas naujoves priims klubo vadovai, žaidėjai.

- “Šiaulių” klubo vadovų įdirbis formuojant ilgalaikę komandos viziją, į stadionus grįžtantys žiūrovai, planuojamas futbolo infrastruktūros sutvarkymas - visa tai kloja pamatus auksinių “Karedos” laikų grįžimui į Saulės miestą...
- Tikriausiai kiekvienas, dirbantis “Šiaulių” klube, to ir tikisi. Ir klubo vadovybės nuostata yra susigrąžinti auksinius laikus. Jeigu būtų priešingai, tada tik vegetuotume. Kai grįš tie laikai, tada į stadionus grįš ir visi mūsų žiūrovai. Šiauliuose futbolas, kiek aš atsimenu, visada buvo mėgstamas. Stebėti “Šiaulių” rungtynių niekada nėra atėję mažiau nei tūkstantis žiūrovų, o rezultatams gerėjant sirgalių susirenka ir dvigubai daugiau. Sirgalių gausai įtakos turi ir kasmet gerėjančios sąlygos Šiaulių miesto stadione. Šiauliai nuo senų laikų šalyje laikomi vienu iš futbolo miestų. Ir futbolo pažanga Šiauliuose didžiulė. Kai “Šiaulių” klubas mane kalbino prieš keletą metų, futbolo aikštės kokybė ir treniruočių sąlygos nuo šiandienių skyrėsi kaip diena ir naktis.

Lietuvos rinktinė progresuoja

- Kokį įspūdį susidarėte apie Lietuvos nacionalinę rinktinę po mačų su Lenkija ir Ispanija?
- Draugiškose rungtynėse su lenkais rinktinė pasiekė gerą rezultatą, demonstravo neblogą žaidimą. Akivaizdu, kad rinktinė ūgtelėjo. Tai ir yra svarbiausia, nes prieš prasidedant šiam ciklui kai kurios žaidėjų pozicijos kėlė abejonių. Niekam neturėtų būti gėda ir dėl rinktinės pasirodymo rungtynėse su ispanais. Stipresnis varžovas įrodė, kad jis yra stipresnis, bet niekas negali pasakyti, kad mūsų žaidėjai šiame mače būtų užsidarę savo aikštės pusėje ar išsigandę ispanų. Lietuvos vyrai šiame susitikime tikrai žaidė negailėdami jėgų ir buvo arti savo maksimalių savybių, aukščiausio lygio, kurį jie šiandien yra pajėgūs pademonstruoti. Taip lietuviai žaidė su pasaulio ir Europos čempionais. Nors aukščiau jau nebėra kur, veidu į purvą niekas nepuolė.

- Ar tai reiškia, kad šalies futbolo ateityje laukia geros perspektyvos?
- Malonus akiai Lietuvos rinktinės žaidimas neatspindi situacijos A lygoje ir visoje šalies futbolo infrastruktūroje. Iš futbolininkų, šiuo metu rungtyniaujančių A lygoje, rinktinei atstovauja vienintelis Ramūnas Radavičius. Pagarba jam. Visi kiti rinktinės žaidėjai rungtyniauja užsienio klubuose. Žinoma, galima sakyti, kad jie irgi išugdyti A lygoje, bet tai tebus dalis tiesos. Kita dalis - ta, kad šiandieniai A lygos žaidėjai dar nepajėgia sudaryti rimtos konkurencijos užsienyje rungtyniaujančioms ryškiausioms rinktinės žvaigždėms. Lietuvoje tikrai yra ką veikti gerinant žaidėjų parengimą. Tačiau, nori to ar ne, futbolas yra glaudžiai susijęs su ekonomika. Todėl, ekonomikai išgyvenant nuosmukį, ir futbolo klubai laikosi tik ant molinių kojyčių. Maži pinigai - mažas futbolas. Kitaip nebūna. Tikiu, kad taisantis situacijai šalies ekonomikoje Lietuvoje liks ir daugiau pajėgių mūsų išugdytų žaidėjų, ir legionierių. Visoje šalyje būtina gerinti treniruočių sąlygas. Rungtyniauti daugiau ar mažiau padorią aikštę turi kiekviena komanda, tačiau niekam ne paslaptis, į ką tos aikštės būna panašios pavasarį ar ankstyvą rudenį. Futbolo ateitį turime kurti visi. Išsprendus šias problemas būtų galima kalbėti ir apie Lietuvos futbolo pakilimą. Dabar didelio optimizmo dar nėra, bet džiugina tai, kad šis sezonas bus jau kur kas stipresnis už praėjusius.

- Ką manote apie priekaištus, pasigirdusius prieš rungtynes su ispanais, kad Lietuvai turi būti gėda dėl to, jog čia nėra šildomo stadiono?
- Čia ne gėdos klausimas, čia būtinybė. Lietuvai būtinas stadionas, kuriame būtų galima deramai reprezentuoti savo šalį. Nes dabartinėmis sąlygomis suformuoti teigiamą požiūrį į Lietuvos futbolą užsienyje yra nelengva. Buvo keista, kai per televiziją vienas žemės ūkio specialistas aiškino, kad įrengus šildomą aikštę tribūnose turėtų tilpti mažiausiai 15 tūkst. žiūrovų ir jos turėtų būti visąlaik pilnos. Galima būtų pavažiuoti iki Ventspilio ir įsitikinti, kad ten yra dvi šildomos aikštės, iš jų viena - treniruočių, tačiau stadione telpa tik 3 tūkst. žiūrovų. Nors pilnas žiūrovų jis būna labai retai, šildomos aikštės atsiperka. Vadinasi, tai nėra neįmanomos investicijos, jei šildymą galima įrengti net treniruočių aikštėje. Tai nėra toks brangus malonumas, kaip kai kam Lietuvoje gali atrodyti.

Abonementas + šalikas + taurė = FC„Šiauliai“ gerbėjo komplektas

Visą tai ką privalo turėti tikras futbolo komandos gerbėjas – viename komplekte. Įsigyjantiems abonementą į visas FC „Šiauliai“ 2011m. A lygos, LFF taurės ir Baltijos lygos namų rungtynes padovanosime geltonai – juodą komandos šaliką, bei pagrindinio klubo rėmėjo AB „Gubernijos“ taurę. Komplektą, kurio kaina 100Lt., galite įsigyti prieš „Šiaulių“ komandos namų rungtynes arba darbo dienomis stadione. (Informacija tel. 862072767)

Mantas Kuklys: "Visuomet ir visur palaikysiu "Šiaulius"
2011 04 08
http://www.fcsiauliai.lt/lt/futbolo_naujienos/rec_12523" onclick="window.open(this.href);return false;

Po praėjusio sezono su karjerą tęsti Belgijoje nusprendęs ilgametis „Šiaulių“ komandos futbolininkas Mantas Kuklys nepamiršta savo pirmosios komandos. Šiaulietis nuolat domisi kaip sekasi jo miesto komandai ir pirmųjų sezono rungtynių Šiaulių stadione išvakarėse buvusiems komandos draugams linki kuo daugiau pergalių, o žiūrovams gražaus futbolo ir visuomet išlikti su savo mėgstama komanda.

Mantai, kaip sekasi Belgijoje?
Sekasi neblogai. Oras geras, šiuo metu +20. Nuotaika taip pat gera. Esu patenkintas viskuo, gal tik trūksta šeimos ir draugų, bet svarbiausias žmogus mano gyvenime yra čia kartu su manimi, todėl esu laimingas ir patenkintas viskuo - šalimi, gyvenimu taip pat treniruočių sąlygomis. Gyvenu draugės klubo nuomojamame bute. Gyvename nedideliame miestelyje pavadinimu Boom. Ramus ir gražus miestas. Treniruočių sąlygos puikios. Turime 4 treniruočių aikštes, šiuo metu taip pat atliekami darbai įrengiant dirbtinės dangos aikštę, todėl žiemos metu galėsime pataupyti natūralios dangos aikštes. Į treniruočių bazę vykstu tik su sportine avalyne, kadangi likusi treniruotėms reikalinga apranga būna sudėta mano vietoje, o po treniruotės visą aprangą atiduodame atgal ir kitą treniruotą vėl gauni švarią aprangą. Futbolas čia yra daug populiaresnis nei Lietuvoje ir į jį žiūrima profesionaliau, nors žaidžiu tik antros lygos komandoje, į stadionus susirenka iki 1500 žiūrovų, į kitų komandų iki 5000-6000. Taip pat žurnalistų dėmesys yra gerokai didesnis.

Kaip priėmė komandos draugai?
Komanda priėmė gerai. Pradžioje buvo sunkoka, nieko nepažinojau, nežinau kaip seksis. Laikui bėgant susidraugavau su visa komanda, žinoma, kaip ir visur yra žaidėjų su kuriais bendrauji daugiau su, kuriais mažiau. Aš daugiau bendrauju su užsieniečiais - brazilu, egiptiečiais ir prancūzais. Su brazilu kartu vykstame į treniruotes – tai geras ir draugiškas žmogus.

Kaip sekasi KV Turnhout komandai Belgijos II lygos pirmenybėse?
Kai atvykau komandai sekėsi tikrai gerai, sugebėjome iš 17 vietos pakilti į 10 vietą (18 komandų čempionate), nepralaimėjome iš eilės 9 rungtynių. Tačiau dabar paskutines tris - pralaimėjome ir nusmukome į 15 vietą. Šeštadieni (04.09) žaisime vienas svarbiausių rungtynių šiame sezone, jei pavyktų nugalėti sutvirtintume savo pozicijas kovoje dėl išlikimo antroje lygoje, nes liko nedaug – 4 rungtynės ir visos jos žūtbūtinės. Belgijos čempionate nėra silpnų komandų, visos panašios, pirmoje vietoje esanti komanda gali pralaimėti prieš autsaiderius ir tai nieko nestebina. Savo žaidimą vertinu dvejopai - pradžioje tikrai sekėsi, kol negavau traumos. Po traumos nerandu savo žaidimo, tačiau turiu laiko dar pagerinti ir padėti komandai išlikti antroje lygoje. Taip pat, kol kas, nesiseka pelnyti pirmojo įvarčio.

Ar seki „Šiaulių“ žaidimą, sergi už savo buvusią komandą?
Visuomet ir visur palaikysiu "Šiaulius". Visada seku kaip sekasi, kai pats nežaidžiu stebiu rungtynes internetu. Žinau visus rezultatus ir turnyrinę padėti. Seku ne tik „Šiaulių“, bet ir visos A lygos čempionatą. Ko dar trūksta „Šiauliams“? manau, nedaug. Komanda manyčiau yra tikrai gera, gerai kontroliuoja kamuolį, puikiai sugeba iš gynybos pereiti į ataką, tačiau atakoje pritrūksta paskutinio perdavimo arba tikslaus smūgio į vartus. Jei komanda sugebės tai pagerinti - aš neabejoju, kad bus tarp prizininkų. „Šiaulių“ žaidimui atsiliepia Igors Kozlovs trauma, dabar lyderio vaidmens turės imtis kiti žaidėjai, kiek mačiau rungtynių - neblogai tai sekasi Ryčiui Leliūgai, Pauliui Janušauskui ir Robertui Vėževičiui.
Bet kuriuo atveju visada, o ypač pirmose rungtynėse savo žiūrovų akivaizdoje komandai linkiu tik pergalės ir gražaus žaidimo. Nors šiuo metu Lietuvoje tokiose aikštėse sunku žaisti gražų futbolą, tačiau tikiu, kad „Šiauliai“ sugebės nudžiuginti sirgalius pergale. O tiems kas ateis į stadioną linkiu nenustoti palaikyti „Šiaulių“ komandą ne tik pirmose rungtynėse, bet ir viso sezono metu, kad ir kas atsitiktų.

Ačių tau už linkėjimus. Sėkmės ir laukiame tavo pirmojo įvarčio Belgijoje.
Dėkui, labai stengsiuos įmušti.

Rungtynės buvo išties gražios, gražūs visi keturi įvarčiai.Antras kelinys kiek idomesnis, ir Atlantas panašu, kad pradeda susižaisti, tikrai nenusivyliau, labai pamalonino žiūrovų gausa.

Įdomios nuotraukos:

[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]

http://public.fotki.com/fcsiauliai/darom-11/" onclick="window.open(this.href);return false;

Bet tai kokia kepurė

Nudrožtos padangos irgi atrodo klasiškai Drifto meistrai niokoja gamtą, o futbolininkai kuopia miestą...

Alinančias treniruotes praskaidrina pravardžių kūryba
http://www.snaujienos.lt/the-newslt/miesto-naujienos/13332-alinanias-treniruotes-praskaidrina-pravardi-kryba-" onclick="window.open(this.href);return false;
Aušra LAURINKIENĖ

Daug fizinių ir psichikos jėgų reikalaujančiose pratybose sportininkai stengiasi neprarasti geros nuotaikos ir įvairiausiais būdais praskaidrina treniruotes. Vienas iš jų – pravardžių kūryba. Pasidomėjome, kokiomis pravardėmis „pakrikštyti” miesto krepšinio, regbio ir futbolo komandų žaidėjai.

............

Futbolininkai nėra tokie išradingi

Futbolo sezonas dar tik prasidėjo, tačiau „Šiaulių” futbolo ekipos žaidėjai vieni į kitus dažniausiai kreipiasi ne vardais, o pravardėmis. Tiesa, kamuolio spardymo meistrai nėra tokie išradingi. Saulės miesto futbolo vienuolikės kapitonas Audrius Veikutis „Šiaulių naujienoms” atskleidė, kad pravardės komandoje gimsta tiesiog iškreipus pavardes ar vardus: „Nesame tokie išradingi ir specialiai pravardžių negalvojame”. Ir pats 31-erių metų Audrius, ir septyneriais metais jaunesnis jo brolis Arvydas, draugų yra vadinami Veikiais arba Veikėjais.

Paulius Janušauskas – Jaunušu, Edvinas Jasaitis – Jasu, Vilius Lapeikis – Lape, Laurynas Rimavičius – Lauru. Senajai „Šiaulių” gvardijai priklausantis ir ilgą laiką atstovaujantis gimtojo miesto komandai Edvardas Pšelenskis futbolininkų vadinamas Pšela. Pats futbolininkas atskleidė, kad komandos vyriausiasis treneris Saulius Širmelis jį dar vadina Ėdze: „Tik jis vienas į mane taip kreipiasi. Dar niekada neturėjau tokios pravardės. Į pravardes ar vardo, pavardės trumpinimus reaguoju teigiamai. Taip patogiau”, - juokėsi E. Pšelenskis.

Zirgas, nes atvyko iš Latvijos

Tiesa, komandos legionierius latvis Igoris Kozlovas komandoje vadinamas Zirgu, Mažiuku, tačiau jo indėlis į pergales – tikrai nemažas. Robertas Vėževičius, komandoje vadinamas Vežu, atskleidė, kad iš pradžių latvis nesuprato, kodėl yra vadinamas Zirgu, tačiau dabar juokiasi ir nė kiek neprieštarauja: „Paaiškinome, kad tai dėl to, jog jis – iš Latvijos”. Futbolininkas sako, kad pravardės atsiranda tuomet, kai vienas kuris žaidėjas kartą taip pavadina kitą draugą ir pravardė tiesiog „limpa”: „Tikrai nesusėdame rateliu ir vienas kitam pravardžių nekuriame”.

Nesupratau: kodėl vartininko žali marškinėliai su buvo su FC Šiauliai logotipu, kur auksinis berniukas buvo ne juodame fone, o žaliame??? kokie ten daltonikai padirbėjo???

Čia turbūt nuo skalbimo

Igors Kozlovs: „Tikiuosi įdomių rungtynių su „Ventspils““
http://www.fcsiauliai.lt/kiti/klubo_naujienos/rec_12584" onclick="window.open(this.href);return false;

Po kelio traumos neseniai reabilitaciją pradėjęs „Šiaulių“ saugas Igorj Kozlovs prisipažino, kad laikas be futbolo jau spėjo prailgti. Futbolininkas labai laukia sugrįžimo, tačiau jo dar reiks palaukti 2-3 mėnesius. „Šiaulių“ legionierius iš Latvijos sako, kad antradienio rungtynės su „Ventspils“ turėtų būti įdomios, tačiau šiauliečiams reiks rungtyniauti itin susikaupus.

Igor, kaip jautiesi po traumos, kaip vyksta reabilitacija?

Po operacijos praėjo lygiai trys savaitės, jau savaite kaip pradėjau judinti koją, reabilitacija tik prasideda, medikai sako, kad po dviejų- trijų mėnesių grįšiu į aikštę.

Ar jau spėjai pasiilgti futbolo?

Labai, pasiilgau treniruočių, komandos draugų. Nuolat seku kaip sekasi „Šiauliams“, bendrauju su žaidėjais, nesu atitrūkęs nuo komandos reikalų. Šiuo metu komanda žengia ketvirtoje vietoje, manau tai nėra blogai, tačiau gali būti ir dar geriau. Reikia būti optimistais. Šiek tiek nepasisekė rungtyniaujant su „Žalgiriu“, tačiau reikia pripažinti, kad mums dažiau Fortūna šypsojosi rungtynėse su „Sūduva“. Laukia rungtynės su „Ekranu“, su kuriais jau žaidėme šiais metais ir tai nėra nepažeidžiamas varžovas.

Antradienį komanda žais Baltijos lygos rungtynes su „Ventspils“, tai viena stipriausių, jei ne pati stipriausia turnyro komanda, kaip manai ar turime galimybių juos įveikti?

Manau šansų visuomet yra, ypač žaidžiant savo aikštėje. Gynyboje reikia žaisti susikaupus, nedaryti klaidų, jų „Ventspils“ – neatleidžia, bei išnaudoti savo šansus puolant. O, ar atsiveš „Ventspils“ pagrindinius žaidėjus ar mažiau žaidžiančius, didelio skirtumo nėra. Šiemet jie subūrė gerą komandą, į kiekvieną poziciją turi po du lygiaverčius žaidėjus. „Ventspils“ tikisi apginti praėjusiais metais iškovotą TrioBet Baltijos Lygos čempionų titulą. Mūsų komandai tai puikus išbandymas, norint tapti geriausiais – turi įveikti visus ir buvusius ir esamus čempionus. Manau, laukia įdomios rungtynės.

Iš Šiaulių 100% buvo pavogtas įvartis. Mums tai tik į naudą, bet lygiasias Ekranas iškovojo nepelnytai

Sutinku

Pelnytai ar nepelnytai pasiektos lygiosios galima būtų svarstyti, jei tą įvartį būtų įmušę per pridėtą laiką ir komandos nieko nebebūtų galėjusios pakeisti. Niekas nežinom, kaip būtų pasikeitųsi rungtynių eiga, jei tas įvartis būtų įskaitytas. Tiek "Šiauliai", tiek "Ekranas" būtų žaidę antrą kėlinį kitaip.

Per visas rungtynes Ekranas drebino kinkas ir nieko neparodė, nėra ko svarstyti, kuri komanda buvo geresnė, kuri nusipelnė pergalės, bet kai teisėjas išsip****, tai nukenčia geresnė komanda. 0:0 su visais čempionato lyderiais yra geras rezultatas, gėdos miestui nedaro, bet teisėjo regėjimas toks žvitrus, kad mato pražangas, kur jų nėra, mato ir nuošales, kurių nėra... Čia panaši situacija, kokia gavosi Kombiasui, kuris pelnė įvartį, o teisėjas įžvelgė pražangą,- lošė AC Milan vs. Internazionale,- po to italai vos nesudegino Sen Siro. Aš ir kiti draugai pagalvojo, kad ten pražanga, o per STV komentavo, kad teisėjas užfiksavo abejotiną nuošalę... O toje situacijoje nebuvo nei pražangos, nei nuošalės... Iki šiol nesupratau, gal futbolo teisėjai irgi girti teisėjauja??? Liūdna, kad teisėjas padovanojo tą tašką Ekranui, o iš šiauliečių atėmė du... LFF taurėje normalus laikas baigėsi 2:0, mums nieko nereiškia lyg tankams pervažiuoti per Ekraną, bet juk yra teisėjai, jie neleis skriausti pernykščių čempionų

Galima pasakyti tik viena, šiemet Šiauliai kovos dėl medalių, tik nežinia dėl kokios spalvos

Nuo sezono pradžios laikau špygas, sukryžiuotus rankų ir kojų pirštus Norisi atsikąsti medalių, ir, Šiauliai gali tai padaryti

Po Širmelio atėjimo komanda skiriasi, kaip diena ir naktis

Širmelis vagos tikrai negadina Geras specialistas nėra ko lyginti su netikru švedu M. [vis pavardę pamirštu] Atėjo pajėgūs žaidėjai, jaunimas subrendo, tai ir duoda rezultatus
Jeigu susitvarkys su Dainava, Mažeikiais ir FBK, turiu mintyje 3 pergales šiame rate, įrodys, kad jie gali kovoti

„Šiaulių“ ir Ryčio Leliūgos keliai išsiskyrė
http://fcsiauliai.lt/kiti/klubo_naujienos/rec_12601" onclick="window.open(this.href);return false;

„Šiaulių“ saugas Rytis Leliūga abiem pusėm sutarus palieka komandą. Futbolininkas A lygoje penkeriose rungtynėse sužaidė 391 minutę ir per jas pelnė vieną įvartį. Klubas linki sėkmės Ryčiui Leliūgai tolimesnėje karjeroje.

Rytis gal ir greitas, techniškas žaidėjas, bet jam Lietuvoje futbolą sunku lošti, jeigu varžovai žaidžia kontaktinį futbolą, tai jį gali tiesiog sutrypti, reikėtų priaugti raumenukų