LFF prezidentas apie klimpstantį Kauno futbolą: reikia dirbti arba rasti Abramovičių
2013-11-23 11:05:00 Zigmas Jurevčius
Teksto dydis: Spausdinti
Net šiuo metu geriausia Kauno futbolo komanda „Spyris“ nežaidžia A lygoje. A.Aleksandravičiaus nuotr. Net šiuo metu geriausia Kauno futbolo komanda „Spyris“ nežaidžia A lygoje. T.Raginos nuotr. Net šiuo metu geriausia Kauno futbolo komanda „Spyris“ nežaidžia A lygoje. A.Aleksandravičiaus nuotr.
Lietuvos futbolo žemėlapyje itin ryškiai švietę Kauno kontūrai smarkiai išbluko. Kadaise keturis ar net penkis klubus elitiniame šalies futbolo divizione turėjęs ir žaidimo madas tvirtai diktavęs miestas jau antrą sezoną iš eilės nebesugebėjo deleguoti į A lygą bent vienos komandos.
Titulai – kitiemsVis rečiau Kauno vardas minimas ir geriausių šalies futbolininkų rinkimuose.
2011-aisiais geriausiu šalyje rungtyniavusiu žaidėju futbolo mėgėjai ir specialistai buvo išrinkę kaunietį Igną Dedurą, o pernai – "Šiauliams" atstovavusį Kauno futbolininką Artūrą Rimkevičių.
Šiemet titulus susižėrė kitų miestų žaidėjai, o aukščiausia šalies didžiojo futbolo piramidėje užimta kauniečių pozicija – penktoji "Spyrio" ekipos vieta 1-ojoje lygoje.
Kodėl šalies futbolo scenoje garsiai skambėjusi kaunietiška nata prislopo iki vos girdimo zyzimo? Ko reikia, kad Kauno vardas vėl išdidžiai skambėtų Europos futbolo arenose?
Apie tai „Kauno diena“ kalbėjosi su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentu Juliumi Kvedaru, Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku bei šiai dienai geriausios miesto futbolo komandos „Spyris“ atstovais.
Reikia savo Abramovičiaus2011-ųjų lapkričio 6-oji. Paskutinė diena, kai Kauno komanda sužaidė rungtynes šalies aukščiausioje lygoje. Nuo garsiojo FBK „Kaunas“ mirties praėjo jau lygiai dveji metai, tačiau prošvaisčių, kad miesto futbolas atsigauna, nedaug.
„Žinoma, situacija Kaune mūsų netenkina, tačiau privatūs klubai nėra tiesioginis Futbolo federacijos rūpestis, - kalbėjo LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Mes negalime finansiškai remti kažkurio miesto klubų, nes tai būtų nesąžininga kitų komandų atžvilgiu. Mes Kaune išlaikome Nacionalinę futbolo akademiją, rinktines, o klubams turėtų padėti miesto valdžia ir privatus verslas“.
J.Kvedaro teigimu, prieš keletą metų iš futbolo pasitraukus nevienareikšmiškai vertintam rėmėjui Vladimirui Romanovui, taip ir neatsirado žmonių, kurie užimtų jo vietą.
„Gaivinant Kauno futbolą yra du keliai. Arba 5 – 6 metai kantraus ir nuoseklaus darbo su jaunimu, arba rasti savo Abramovičių. Aš tokio nepažįstų, gal jūs žinote“, - analogiją su dosniuoju Londono „Chelsea“ klubo savininku iš Rusijos pateikė LFF prezidentas.
Stadionai – ir šunimsJ.Kvedaro įsitikinimu, Kaunui susigrąžinti buvusias pozicijas trukdo ir gilios problemos su futbolo infrastruktūra.
„Paskaičiuokite, kiek su miesto valdžios žinia Kaune išnyko stadionų. „Žalgirio“ stadionas dingo per naktį, jo vietoje pastatytas prekybos centras. „Santakos“ stadioną atidavė kunigėliams, „Kelininko“ – išvis žadėjo paskirti šunų reikmėms. Ir tai dar toli gražu ne viskas“, - vardino LFF prezidentas.
Vis dėlto opiausias, pagrindinės miesto arenos – S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, kuriam būtina kapitalinė rekonstrukcija, klausimas.
„Dėl Girėno stadiono nėra jokių prošvaisčių. Perspektyva tik viena – kad jis vieną dieną nugrius. Tada jo vietoje iškils „Maxima“ ir problema bus išspręsta“, - ironizavo J.Kvedaras.
Kainuotų daug pigiau nei VilniujeTuo tarpu miesto meras A.Kupčinskas įsitikinęs, kad pagrindinė miesto arena nėra tragiškos būklės.
„Žinoma, reikia tam tikrų investicijų. Baigiamas rengti detalusis planas, nors jį sunkiai sekasi derinti su Kultūros paveldo departamentu. Šis planas leistų jau kitąmet padaryti techninį projektą ir iš 2014 – 2020 Europos sąjungos fondų programų gauti tuos 15 ar 20 mln. litų, reikalingų visiškam stadiono sutvarkymui“, - dėstė politikas.
Miesto vadovo nuomone, S.Dariaus ir S.Girėno stadionas turėtų tapti pagrindine šalies arena, kurioje žaistų ir Lietuvos rinktinė. Esą tai kainuotų dešimtis kartų pigiau nei analogiški projektai Vilniuje. Odiozinėmis virtusioms Nacionalinio stadiono statyboms arba Vilniaus „Žalgirio“ arenos gaivinimui prašoma kelių šimtų milijonų litų.
Miesto galimybės - ribotosVis dėlto A.Kupčinskas neabejojo, kad Kaunas netrukus turės komandą aukščiausioje šalies lygoje.
„Aš tikiu, kad Kauno futbolas pakils iš pelenų. Yra „Spyris“, yra kitos žemesnių lygų komandos, kurios pamažėle kyla. Gaila, kad keletas veikėjų buvo prisilietę prie klubų ir jų šlovę sugriovė, paliko tik skolas. Kaip futbole, taip ir krepšinyje. Todėl komandoms tenka viską pradėti iš naujo“, - sakė politikas.
Mero žodžiais, miestas prie privačių futbolo klubų gerovės prisidės atsižvelgdamas į realias galimybes. Kasmet iš biudžeto sportui skiriama apie 3 milijonai litų. Tradiciškai apie 2 mln. atitenka „Žalgirio“ krepšinio ekipai. Likusi suma padalijama kitoms žaidimų komandoms. „Spyrio“ klubui šiemet buvo skirta 80 tūkst. litų, tačiau dalis lėšų įvairiais mokesčiais grįžo į miesto piniginę.
A.Kupčinskas ketvirtadienio vakarą dalyvavo „Spyrio“ klubo uždarymo vakare, kuriame buvo pagerbti LFF pirmojoje lygoje 5-ąją vietą užėmę jaunieji futbolininkai.
Padėjo rinktinės žaidėjaiLaimio Bičkausko treniruojamai komandai atstovavo būrys perspektyvių Kauno futbolo mokyklos auklėtinių. Jiems talkino du buvę žinomi FBK „Kauno“ bei Lietuvos rinktinės žaidėjai – buvęs Edinburgo „Hearts“ klubo legionierius Audrius Kšanavičius ir Maskvos „Spartak“ klubo ilgametis žaidėjas Ignas Dedura. Pastarasis 35-erių metų gynėjas veikiausiai bus išrinktas geriausiu 2013 metų Kauno apskrities futbolininku.
„Tikiuosi, kad man ir Audriui šis sezonas taps trenerių karjeros pradžia. Aš jau esu baigęs trenerių kursus, bet kol galiu žaisti, noriu padėti tobulėti jaunimui, kad jiems nereiktų tiek laukti, kiek mes laukėme“, - apie sezoną pasakojo I.Dedura.
„Jei prieš sezoną būtų pasakę, kad finišuosime penkti, visi būtų ploję rankomis. O sezono metu pasirodė, kad galėjome pakilti ir iki medalių“, - kolegai antrino A.Kšanavičius.
Paklausti, ko reikia, kad po kelių metų Kaunas turėtų tokio lygio ekipą, kaip daugiau nei dešimtmetį buvo miestą garsinęs FBK „Kaunas“, „Spyrio“ veteranai buvo vieningi.
„Kad pasiektume tokį lygį su „Spyrio“ futbolininkais, reikia sunkiai ir daug dirbti. Sakykime, po kokių 4 metų, gal tai ir būtų pasiekiama“, - svarstė I.Dedura.
„Kai mes pradėjome žaisti aukščiausioje lygoje, mums buvo gal po 17 metų. Tada ir užimdavome 5 – 6 vietas. 21-erių jau pasiekėme aukščiausias pozicijas ir tai tęsėsi gana ilgai. Dabartiniam jaunimui taip pat reikia laiko subręsti“, - prisiminė A.Kšanavičius.
Pavyzdys – Vilniaus „Žalgiris“Per savo karjerą ne vienam žinomam klubui atstovavę veteranai pabrėžė ir finansinį aspektą.
„Daug kas remiasi į finansus. Pasitraukus V.Romanovui ir keletui anksčiau mieste futbolą rėmusių verslininkų, beveik nieko nebeliko. Todėl dabar Kauno futbolui labai trūksta miesto valdžios paramos. Didžiulė lėšų dalis atiduodama krepšiniui. Tuo tarpu jaunieji futbolininkai žaidžia tik iš idėjos, o kai entuziazmas baigiasi ir jie negali užsidirbti, vaikinai susiranda darbus ir sportuoja tik mėgėjiškai“, - teigė I.Dedura.
„Nesakau, kad iškart turi pasipilti milijonai, bet jei savivaldybė sudarytų ilgalaikį planą ir kasmet vis pamažu didintų injekcijas, tada būtų galima kurti ilgalaikius planus ir nuosekliai augti, kol galiausiai pasiektume norimą lygį“, - samprotavo I.Dedura.
Veterano nuomone, ne mažiau nei savivaldybės parama, svarbius ir privataus verslo indėlis.
„Labai svarbu, kad miesto verslininkai būtų suinteresuoti remti klubus. Tam būtini sportui palankūs mokesčių įstatymai. Čia jau vyriausybės, Seimo lygmuo. Verslininkas, skiriantis lėšų paramai, turi gauti didelių mokesčių lengvatų. O jei to nebus, visi pinigai kaip ėjo krepšiniui, taip ir eis“, - sakė I.Dedura.
Buvusių Lietuvos rinktinės žaidėjų teigimu, būtent dėl pasikeitusio savivaldybės požiūrio pastaraisiais metais pastebimai atsigauna Vilniaus futbolas.
„Kita vertus, galbūt tokia pertrauka be elitinių varžybų ir pajėgaus klubo Kauno futbolui išeis į naudą. Juk ir Vilniaus „Žalgiris“ kurį laiką merdėjo. Tačiau, kai vėl atsirado aukšto lygio futbolo poreikis, vilniečiai ėmė kopti į viršų. Gal ir Kaune bus panašus scenarijus“, - sakė A.Kšanavičius.
Skaitykite daugiau:
http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas/futbolas/lff-prezidentas-apie-klimpstanti-kauno-futbola-reikia-dirbti-arba-rasti-abramoviciu-430068#ixzz2leRMVHI8" onclick="window.open(this.href);return false;
