„Dembavos“ futbolo klube žaidžiantis nigerietis F. Samuelis: „Noriu tapti profesionaliu žaidėju, negaliu nuvilti šeimos“
https://jp.lt/dembavos-futbolo-klube-zaidziantis-nigerietis-f-samuelis-noriu-tapti-profesionaliu-zaideju-negaliu-nuvilti-seimos/Dovilė Barvičiūtė
Šį sezoną Panevėžio rajono FK „Dembava“ dalyvauja LFF trečios lygos PAF pirmenybėse „Komex“ taurei laimėti ir jau po dešimtojo turo dembaviečiai užsitikrino čempionų vardą. Šiemet FK „Dembavos“ futbolininkai auksiniais medaliais pasipuoš ne pirmą kartą – pavasarį komanda laimėjo Lietuvos PAF pirmos lygos futsal čempionatą, o prie auksinių pergalių prisidėjo ir komandos legionierius iš Nigerijos, 22-ejų metų Francis Samuelis.
Žavi dembavičių svetingumas
F. Samuelis „Dembavos“ klube žaidžia antrąjį sezoną ir treniruoja mažuosius klubo futbolininkus – vaikus nuo 7 iki 12 metų, daug prisidėjo vasarą Dembavoje vykusioje vaikų futbolo stovykloje.
Svečias iš Nigerijos džiaugiasi dembaviečių svetingumu, sako jaučiasi esąs mylimas, patinka fotografuotis, atsakinėti į sutiktų žmonių klausimus.
„Prie manęs prieina žmonės, klausia, kaip gyvenu, iš kur aš, prašo nuotraukų ir autografų. Jie labai draugiški ir skiriasi nuo miesto gyventojų. Panevėžyje nesutinku besišypsančių žmonių, sulaukiu daug piktų žvilgsnių. O čia, Dembavoje, kad ir labai arti miesto, viskas kitaip – ramiau, šilčiau, paprasčiau. Esu čia laimingas“, – šypsojosi F. Samuelis.
Paliko likimo valioje
Nors šiuo metu futbolininkas iš Nigerijos jaučiasi viskuo patenkintas, tačiau kelias iki Dembavos nebuvo lengvas. Į Lietuvą prieš dvejus metus F. Samuelį ir jo draugą atsivežė agentas iš Lietuvos. Jis žadėjo nuolatinį uždarbį viename iš šalies futbolo klubų, bet legionierių svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. F. Samuelis ir jo draugas po nesėkmingos atrankos buvo palikti likimo valioje, neturėjo nei kur žaisti, nei kur gyventi.
„Agentas nebuvo geras, atsivežė mus ir po peržiūros paliko gatvėje. Jaučiausi blogai, apgautas, nusivylęs, pasimetęs. Nežinojau, ką daryti, juk nepažinojau nei šalies, nei žmonių. Turėjau blogą patirtį, niekam to nelinkėčiau“, – sako F. Samuelis.
Klubo prezidentas kaip tėvas
Tuo metu kūrėsi „Dembavos“ futbolo klubas. Jo prezidentas Saulius Dambrauskas ieškojo užsieniečių, norėjo keletą jų įtraukti į komandą.
„Jie buvo palikti be darbo, pinigų, pastogės. Žaidė neblogai, todėl priglaudžiau juos į klubą, paėmiau globoti kaip vaikus“, – pasakojo S. Dambrauskas.
„Sutarėm, kad didelių atlyginimų nebus, nes klubas tik neseniai įsikūręs ir tiesiog nėra iš ko mokėti, – tęsė pasakojimą klubo vadovas. – Padariau nacionalinę bei Šengeno vizas, apdraudžiau, apgyvendinau, rūpinuosi maitinimu ir moku dienpinigius. Stengiausi, kad jiems čia būtų gera ir nieko netrūktų. Po kurio laiko vienas žaidėjas kopti karjeros laiptais išvyko į užsienį, o Francis liko čia, Dembavoje.“
Į pokalbį įsiterpė ir futbolininkas: „Klubo prezidentas labai geras žmogus. Jis man kaip tėvas, rūpinasi manimi kiek tik gali. Esu nuoširdžiai dėkingas“, – sakė F. Samuelis.
Saugo nuo nesėkmių
Legionierius atviras, Lietuvoje gyventi jam patinka, tačiau nori žaisti didesniuose klubuose – Norvegijoje, Ispanijoje ar Vokietijoje, o didžiausia svajonė – Anglijos „Premier“ lyga. Jo tikslas – semtis patirties Europoje, kad grįžusiam į gimtinę su tokiu bagažu būtų lengviau rasti darbą, mat Nigerijoje konkurencija didelė.
Tiesa, neseniai F. Samuelis sulaukė pasiūlymo jėgas išbandyti Graikijoje, tačiau gerai įvertinęs situaciją ir siekdamas legionierių apsaugoti nuo galimų nesėkmių, vykti į Graikiją atkalbėjo pats S. Dambrauskas. Jis patarė nevažiuoti, nes esą neverta dėl tokių pačių pinigų nerti į nežinią, juolab kad klubas neišdėstė jokių konkrečių sąlygų.
„Dabar žaidžiame trečioje lygoje, keliausime į antrą, o ten žaidėjai bus matomi visame „transmarkete“, atsivers kitos galimybės, bus lengviau rasti kitus klubus, o klubams rasti žaidėjus“, – paaiškino S. Dambrauskas.
Futbolas kaip krepšinis
F. Samuelis pasakojo, kad futbolas Nigerijoje – populiariausia sporto šaka ir tokia svarbi, kaip Lietuvoje krepšinis. Spardyti kamuolį Francis pradėjo nuo mažų dienų, kiaurą parą, kartais vienas, kartais su draugais. Jam niekas daugiau nerūpėjo, tik futbolas.
Anot jo, Nigerijoje sportuoti futbolo akademijoje kainuoja didelius pinigus ir ne visi tėvai gali apmokėti vaikų treniruotes, todėl vaikystėje ten negalėjo sportuoti ir Francis. Futbolą jis pažino savo kieme ir kiek vėliau, atsiradus galimybėms, jis pradėjo treniruotis „Pepsi“ futbolo akademijoje ir atstovavo klubui „Goodland Rangers“.
Turi užduotį – nenuvilti šeimos
Nigerija – gausiausiai gyvenama valstybė Afrikoje. Ten gyvena per 130 mln. gyventojų. Taip yra todėl, kad afrikiečių šeimos yra labai gausios. Ne išimtis ir Francio šeima, kurioje auga net trylika vaikų. Sesuo – žymi dainininkė, brolis – muzikantas, groja įvairiais instrumentais, kiti užsiima skirtingomis veiklomis, o futbolą šeimoje žaidžia tik Francis.
„Prieš išvažiuojant į Lietuvą šeima mane palaikė, džiaugėsi, jie buvo labai laimingi. Manė, kad galės mane pamatyti per televizorių, linkėjo gauti gerą klubą, jie nori manimi didžiuotis, o aš turiu užduotį jų nenuvilti“, – kalbėjo futbolininkas.
Sportininkas gyvena buvusioje Nigerijos sostinėje Lagose, didžiausiame šalies mieste, esančiame prie Gvinėjos įlankos. Tai milijoninis miestas. „Ten gyvena labai daug žmonių, visi šypsosi, tai linksmas miestas. Bet ten daug blogų kelių. Sunku viską nupasakoti, tik žinau, jeigu ten nuvažiuotumėte, jums tikrai patiktų“, – sako pašnekovas.
Jis sako, kad gyventi ten nėra lengva, nėra jokių socialinių garantijų. „Miesto meras nėra geras, jis nepadeda savo žmonėms. Nigerijoje visur sunkus fizinis darbas, kasdien reikia galvoti, kaip išgyventi, kaip užsidirbti maistui“, – susirūpinimas jaučiasi futbolininko balse.
F. Samuelio tėtis turi nuosavą mažą parduotuvėlę, kurioje parduoda maisto produktus, ledus, šiek tiek alkoholinių gėrimų. Mama parduotuvėje dirba pardavėja.
Nuo cepelinų iki palmių vyno
Prieš atvykdamas į Lietuvą apie mūsų šalį F. Samuelis nieko nežinojo. Tik prieš pat kelionę internete skaitė, kad lietuviai mažai kalba angliškai, kad šalis nepriklauso Rusijai, kad čia labai geri žmonės. Įdomu buvo išgirsti svečio nuomonę apie Lietuvą dabar. Jis prisipažįsta, kad tik atvykus sunkiausia buvo suprasti transporto sistemą. Stebino šaltas oras, prie jo svečias pratinasi iki šiol. Neįprasti pasirodė ir lietuvių valgomi patiekalai.
„Buvo taip šalta, kad norėjau grįžti atgal. Priprasti tikrai nebuvo lengva: ir šalta, ir maistas keistas, bet turėjau valgyti, man reikėjo vitaminų. Aplinkiniai sakydavo: imk, valgyk, nebijok, ragauk po truputį. Buvo daug siurprizų, bet prie visko pripratau. Supratau, kad viskas valgoma, net cepelinai, nors man skaniausi ryžiai su vištiena“, – kalbėjo svečias.
Be to, F. Samuelis stebėjosi, kad lietuviai labai daug geria ir rūko. Nigerijoje viešai niekas to nedaro, ypač jaunimas. Visi slepiasi, nes jeigu tėvai pamatytų rūkančius vaikus, kiltų didelis skandalas. Ten griežtos ir alkoholio vartojimo taisyklės – jį gali gerti tik suaugusieji, ir tik namuose. Nigerijoje bene populiariausias distiliuotas alkoholinis gėrimas, gaminamas iš palmių sulos ir vadinamas „Ogogoro“ vardu. Tai tradicinis namų gamybos gėrimas. „Jis saldus, natūralus, dažnai naudojamas medicinoje. Tai kažkas panašaus į jūsų gamtos dovaną – beržų sulą, tik surūgusią“, – paaiškino pašnekovas.
Paklaustas, kokia šiuo metu didžiausia jo svajonė, F. Samuelis sako: „Labai noriu grįžti į Nigeriją aplankyti savo artimuosius, noriu pamatyti ir apkabinti mamą, tėtį, seses, brolius. Juk Nigerija – mano namai, mano žemė, visada noriu ten grįžti, bet pirmoje vietoje – sieksiu futbolo aukštumų Europoje. Jau supratau, Lietuva ne ta šalis, kurioje galima augti, tobulėti ir užsidirbti.“
