Ukrainietis tikisi padėti mūsų komandai pasiekti keliamus tikslusŠeštadienis, 09 Balandis 2011 13:02
Parašė Linas Glodenis
http://www.fkmazeikiai.lt/index.php/naujienos/2443-ukrainietis-tikisi-padti-ms-komandai-pasiekti-keliamus-tikslus#yvComment2443" onclick="window.open(this.href);return false;
Antrąjį sezoną Lietuvos A lygos futbolo čempionate pradėjusią Mažeikių reprezentacinę futbolo komandą šiemet sustiprino būrys ukrainiečių. Vienas jų, 22-ejų metų Vadimas Antipovas, mūsų ekipai pelnė visus tris šio sezoną įvarčius. Su jaunuoju futbolininku „Santarvė“ kalbėjosi apie jo karjerą, įspūdžius, Lietuvos futbolą ir sau bei komandai keliamus tikslus.
TREJUS METUS – GERIAUSIO PUOLĖJO PRIZAS
Dniepropetrovske gimęs ir rajono centre Pavlograde augęs jaunasis futbolininkas teigė sportu susidomėjęs anksti – nuo šešerių metų pradėjo lankyti net tris būrelius: futbolo, gimnastikos ir bokso. Tik po kurio laiko odinis kamuolys užėmęs visą laisvalaikį. „Vienuolikos metų palikau tėvų namus ir išvykau į Dniepropetrovsko futbolo internatą. Nuo tokio amžiaus tėvų namuose esu tik svečias“, – šyptelėjo Vadimas. Konkursas į šį internatą buvo milžiniškas – iš 250 jaunųjų futbolininkų atrinko 22. Sąlygos buvo sudarytos idealios – vienoje vietoje vaikai mokėsi, gyveno, valgė ir sportavo, už tai nereikėjo mokėti nė kapeikos – tai buvo valstybinis sporto internatas. „Šiuo metu situacija pasikeitusi – verslininkai atidaro savo internatus, sudaro idealiausias sąlygas, kurios traukia perspektyviausius žaidėjus, valstybiniams internatams sunku konkuruoti“, – karjeros pradžią prisiminė futbolininkas. Vien Ukrainos jaunimo futbolo aukščiausioje lygoje yra trys grupės po dvylika komandų, po dvi stipriausias iškovoja teisę žaisti finalo šešetuke dėl šalies čempiono titulo. Pasak Vadimo, jų internato komandos aukščiausias pasiekimas buvo penkta vieta, o jis pats trejus metus iš eilės buvo pripažintas geriausiu Ukrainos jaunių puolėju – per oficialias varžybas iš viso įmušė 96 įvarčius. Savo profesionalo karjerą vaikinas pradėjo šešiolikos metų – jis tapo šalies pirmosios lygos vidutiniokės – Černigovo „Desnos“ ekipos žaidėju. Debiutas buvo sėkmingas – jau pirmosiose savo rungtynėse dėl Ukrainos taurės jis pelnė įvartį. Iš viso su šia komanda Vadimas sužaidė 32 rungtynes.
NORĖJOSI PASIRODYTI EUROPOJE
Po sezono pasikeitė treneris, pasikeitė jo požiūris į žaidimą, ir jaunasis sportininkas paliko ekipą. Karjerą vaikinas tęsė Ukrainos aukščiausioje lygoje rungtyniaujančiame Achtyrsko „Neftianike“, bet žaidė tik dublerių ekipoje. „Komanda kovojo dėl išlikimo lygoje, treneris labiau pasitikėjo vyresniais ir patyrusiais žaidėjais, nors man sakė, kad tinku ir pagrindinei sudėčiai, tačiau nesą laiko eksperimentuoti. Per trisdešimt rungtynių pelniau devynis įvarčius, tačiau pasiekiau kitą tikslą – mane pastebėjo jaunimo rinktinės treneriai ir tapau vieninteliu futbolininku, kuris iš dublerių ir pirmos lygos patekau į šią rinktinę. Joje žaidžia Europos taurių laimėtojai, atstovaujantys Kijevo ir Donecko klubams. Su jaunimo rinktine dalyvavau trejose draugiškose rungtynėse, pelniau vieną įvartį. Ir čia noriu pasirodyti sėkmingai, kad patekčiau į rinktinę, kuri rungtyniaus šią vasarą vyksiančiame Europos jaunimo (iki 21 metų) finale“, – sakė pašnekovas. Po to sezono vaikinas nusprendė pabandyti, ar skalsi legionieriaus duona Europoje – jis tapo Čekijos pirmojoje lygoje rungtyniaujančios Prahos „Duklos“ ekipos nariu. Čekijos ir Ukrainos futbolas skiriasi kardinaliai – čekai atletiški, aukšti ir kresni, ten dominuoja jėgos ir atletiškas futbolas, tuo tarpu ukrainiečiai žaidžia technišką ir greitą žaidimą. Ne atsitiktinai, svarstė Vadimas, Čekijoje jis patyrė ir smegenų sukrėtimą, ir kitas traumas. „Apie tai, kad manimi domisi žmonės iš Lietuvos, sužinojau telefonu: man paskambino atostogaujant tėvų namuose. Pabendravome, išsakėme pageidavimus ir sutarėme, kad aš reikalingas Mažeikių ekipai“, – taip karjeros vingį apibūdino žaidėjas.
NUSTEBINO RAMI, NESKUBI APLINKA
Vadimas prisipažįsta apie mūsų šalies futbolą žinojęs tik tiek, kad čia kažkada buvo legendinis Vilniaus „Žalgiris“. Bet kai Mažeikiuose ukrainiečius sutiko taip šiltai: sukūrė geranorišką atmosferą, viską parodė, paaiškino – atsirado noras, nors žiemą ir nekokios treniruočių sąlygos, dirbti sukandus dantis. „Ar įsivaizduojate, kaip atrodo jūsų miestas, kai atvyksti iš Dniepropetrovsko, kur du milijonai gyventojų, ar Prahos? (Juokiasi). Pas jus čia taip ramu, visur galima nueiti pėsčiomis, o didelių pramogų mums ir nereikia: jeigu tik yra laisvo laiko, stengiuosi kuo ilgiau pamiegoti ar pabūti kartu su iš Ukrainos atvykusia ir dabar čia gyvenančia drauge. Pabandėme ir jūsų cepelinų, patiko, pabandėme šaltibarščių, taip pat skanu. Vienu žodžiu, gyvename gerai“, – pasakojo žaidėjas. Pasak Vadimo, pirmosioms rungtynėms jis nusiteikė labai rimtai, tačiau didelis jaudulys bei greitas įvartis į mūsų vartus pakišo koją, tik antrajame kėlinyje atsirado susiklausymas, žaidimas, todėl patirtos lygiosios – tikrovę atspindintis rezultatas. Prieš susitikimą su Vilniaus „Žalgiriu“ komanda studijavo priešininkų žaidimą, vertino savo klaidas, ir tai atnešė pergalę. Futbolininkas priduria: padėjo ir fortūna, bet ji šypsosi tik tiems, kurie stipresni. „Džiugu, kad apie šią „Mažeikių“ pergalę parašė ir Ukrainos spaudoje, jau sulaukiau iš ten skambučių su linkėjimais. Trečiasis mūsų priešininkas –„Sūduva“ – labai gera ekipa, žaidėjai supranta vienas kitą, matyti, kad tinkamai pasiruošę sezonui, dėl kamuolio kovojo kiekviename aikštės centimetre. Trenerio pakeitimas įnešė šiek tiek nervingumo, tačiau tai žaidimui neatsiliepė – tai vadovybės reikalas, mes – profesionalai ir privalome žaisti“, – sakė futbolininkas.Su čempionais, Panevėžio „Ekranu“, rezultatyviausias ekipos žaidėjas nežais: dėl menisko traumos jis mažiausiai mėnesiui iškrito iš rikiuotės. Tačiau Vadimas pažymėjo – „Mažeikiai“ rungtyniaus taip, lyg tai būtų paskutinės rungtynės, nes prarasti neturi ko. Jeigu pavyks pasiekti lygiąsias – tai bus puikus rezultatas.
TIKSLAS – PENKETUKAS
Vaikinas sakė pastebėjęs, kad Lietuvoje krepšinis stelbia futbolą, tuo tarpu Ukrainoje futbolas – visų sporto šakų lyderis. Į krepšinį tik dabar pradedama rimčiau žiūrėti, juo domisi verslininkai, įrengiamos aikštelės. „Pas mus futbole sukasi milžiniški pinigai, statomi ir atnaujinami stadionai, juk Ukrainoje vyks Europos futbolo čempionatas! Pirmenybėse žaidžia legionieriai ne tik iš kitų šalių, bet jau rungtyniavę ir elitiniuose Anglijos ar Prancūzijos čempionatuose. Stebėjau Kaune Lietuvos rinktinės žaidimą (ispanai – Europos ir pasaulio čempionai, ir tuo viskas pasakyta), matyti lietuvių noras kovoti, azartas, tačiau koją pakišo jaudulys ir noras po išlyginamojo įvarčio pasiekti dar daugiau. Puolėte į priekį, tuo ispanai pasinaudojo ir pelnė du įvarčius. Apie aikštę nuomonė vienareikšmiška – tai ne to lygio aikštė, kurioje turi žaisti profesionalai, jiems reikia tinkamos vejos“, – kategoriškas ukrainietis. Pasak futbolininko, jau vykdami čia ukrainiečiai žinojo, kad uždavinys yra patekti į stipriausių ekipų penketą. Žaista su stipriausiomis ekipomis, ir rezultatas kol kas geras. Vadimas įsitikinęs, kad sportas – geras būdas sutvirtinti kūną ir charakterį. „Nenoriu vaikų, sukančių galvą, kuo užsiimti, agituoti griebtis būtent futbolo, siūlau pasirinkti bet kurią sporto šaką – svarbu nesėdėti visą laiką namuose ar laiptinėje, nes sportas iš paauglio padaro tikrą vyrą. Sportas padeda ne tik sustiprėti fiziškai, įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, bet ir lavina pasaulėžiūrą, skatina bendravimą“, – sakė futbolininkas.
Vidas Stankus, straipsnis iš "Santarvės" laikraščio
