Pripažintas A lygos futbolo snaiperis: šalies čempionate trūksta talentų
https://kaunas.diena.lt/naujienos/sportas/futbolas/pripazintas-futbolo-snaiperis-salies-cempionate-truksta-talentu-1104124Lietuvos futbolo A lygos čempionatas kirto finišo liniją. Vieniems klubams sezonas baigėsi istoriniais pasiekimais, kitiems – tokiu pat nusivylimu. Tarp didžiausią pažangą padariusių ekipų atsidūrė abu Kauno atstovai. Kas lėmė jų kokybinį šuolį?
42-ejų metų kaunietis Ričardas Beniušis tik šiemet pagaliau baigė futbolo profesionalo karjerą, tačiau vis tiek nesiliovė mušti įvarčių. Vis dar pabėgiodamas šalies Antroje lygoje jis prišaudė 34 įvarčius per 26 rungtynes. Pernai puolėjas, įmušęs 21 įvartį, tapo geriausiu Pirmos lygos snaiperiu.
Nenuostabu, kad geriausiais karjeros metais 191 cm ūgio atletas priversdavo drebėti net labiausiai patyrusius varžovų vartininkus ir gynėjus. Pagal rezultatyvumą jis užima antrą vietą Lietuvos aukščiausiosios lygos istorijoje po nepriklausomybės atkūrimo. Per pastaruosius tris dešimtmečius rezultatyviau už R. Beniušį žaidė tik legendinis Panevėžio „Ekrano“ puolėjas Povilas Lukšys.
Sunku net įsivaizduoti, kokius A lygos rekordus Didysis Benas būtų spėjęs perrašyti, jei keletą metų nebūtų praleidęs ir užsienio lygose – Škotijos, Slovakijos, Izraelio, Rusijos, Norvegijos ir Latvijos. Vis dėlto didžiausius laimėjimus jis nuskynė Lietuvos pirmenybėse, su FBK „Kaunas“ ekipa keliskart tapęs šalies čempionu ir taurės laimėtoju.
Tarp ryškiausių R. Beniušio asmeninių pasiekimų – vilkint Kauno „Inkaro“ marškinėlius įmušti net šeši įvarčiai per šalies čempionato mačą su Šiaulių klubu. Tąsyk per 90 minučių puolėjas nuveikė tiek, kiek rezultatyviausiems šių metų A lygos futbolininkams prireikė beveik pusės sezono.
Su R. Beniušiu aptarėme šio sezono A lygos aktualijas.
– Šiemet A lygoje visiškai nebuvo intrigos kovoje dėl čempionų titulų. Kodėl Vilniaus „Žalgirio“ pranašumas prieš artimiausius konkurentus pasiekė net 21 tašką?
– Vilniečiai ne pirmi metai iš eilės tampa čempionais, tad jų dominavimas – dėsningas. „Žalgiris“ į šią poziciją nuosekliai ėjo ne vienus metus – palaipsniui stiprino sudėtį, didino biudžetą, kol galiausiai įgijo ryškų pranašumą visuose komponentuose. Dėl tokio dominavimo yra labai daug trenerio Vladimiro Čeburino nuopelnų. Sakyčiau, gal net 80 proc. Šį trenerį gerai pažįstu, esu žaidęs jo treniruojamoje Pakruojo „Kruojoje“ (2014 m. mažo miestelio klubas sensacingai iškovojo A lygos sidabro medalius – aut. past.). Puikiai žinau, kaip kruopščiai jis diegia savo taktiką, kaip ruošia komandą sezonui ir kiekvienoms rungtynėms, kaip išnaudoja geriausias žaidėjų savybes. Ne veltui vilniečiai šiemet daug nuveikė ir Europos klubų Konferencijų lygoje.
– Kas jus nustebino labiau: ilgametės čempionės ir pernykštės vicečempionės Marijampolės „Sūduvos“ fiasko – užimta tik šešta vieta, ar sidabrinis „Kauno Žalgirio“ šuolis iš aštuntos vietos po pirmo rato?
– Sakyčiau, nustebino vienodai – vieni neigiamai, kiti maloniai. „Kauno Žalgiris“ nuosekliai kyla A lygos laipteliais. Šiemet jie subūrė pajėgų lietuvių branduolį, prisijungė gana neblogo lygio legionierių. Vis dėlto, manau, kauniečiai sidabrą turėjo laimėti anksčiau, o ne paskutinio turo loterijoje. „Sūduvos“, kuriai kažkada esu taip pat atstovavęs, problemos – pirmiausia vadybos. Manau, kad jiems trūksta stipraus sporto direktoriaus. Marijampoliečiai šį sezoną nepataikė rinkdamiesi trenerius, vėliau juos kaitaliojo – pasikeitė net trys strategai. Neatsirado lyderių ir aikštėje. Spėčiau, kad po šio sezono „Sūduvos“ lauks rimti pokyčiai.
– Ką dar išskirtumėte 2022-ųjų A lygoje?
– Teigiama prasme – istorinę „Panevėžio“ pirmąją bronzą. Gaila, kad iki medalių vos žingsnelio pritrūko Kauno rajono klubui „Hegelmann“. Šioje komandoje puikiai darbavosi Andrius Skerla, girdžiu gerų atsiliepimų apie jo treniruotes. Kitą sezoną bus įdomu stebėti „Hegelmann“ debiutą Europos taurių turnyruose, kaip ir derbius su „Kauno Žalgiriu“ naujame mūsų stadione.
– Ką įsiminėte iš individualių pasirodymų?
– A lygoje labai trūksta individualiai stiprių žaidėjų. Užsienio žvaigždės pas mus nevažiuos, bet kur mūsų perliukai? Pažiūrėkime, kiek lietuvių sostinės „Žalgirio“ pagrindinėje sudėtyje, – Saulius Mikoliūnas, kuriam jau 38-eri, vartininkas Edvinas Gertmonas ir gal dar vienas kitas. Dauguma dažniau pasirodydavo tik nereikšmingose rungtynėse, vilniečiams jau užsitikrinus titulus. Pats, buvęs puolėju, dabar net su žiburiu nematau talentingų šios pozicijos lietuvių, kurie galėtų sustiprinti šalies rinktinę. Kažkiek labiau iš kitų išsiskyrė tik saugai – „Hegelmann“ kapitonas Vilius Armanavičius, Kauno žalgirietis Gratas Sirgėdas, pirmąkart sužaidęs beveik visą sezoną be traumų. O kur kiti mūsų talentai?
