FK Sūduva

Plotki: Donatas Vencevičius rozmawia z Sūduvą?
https://baltyckifutbol.pl/plotki-donatas-vencevicius-rozmawia-z-suduva/

turbūt seni gandai

turbūt seni gandai

vakar dienos sporto.lt straipsnis išverstas

Kažkaip nelabai man tas Vencevičius, bendrai įvertinus ta jo karjera sustojo vietoje, Lietuvoje jokių stebuklų neparodė, kažkaip ką žinau. Jau pats laikas būtų kažką rodyti, toks regioninių komandų treneris, neblogai užsirekomendavęs tarp tų silpnesnių komandų bet kažkokio didelio progreso nesimato. Kažkaip jis man dabartiniai Sūduvai netinka nors tu ką

V. Murauskas: „Tikiu, kad pirmąsias rungtynes galės stebėti ir žiūrovai stadione“
http://fksuduva.lt/v-murauskas-tikiu-kad-pirmasias-rungtynes-gales-stebeti-ir-ziurovai-stadione/

Marijampolės „Sūduvos“ futbolo klubo prezidentas Vidmantas Murauskas tikisi, kad pirmąsias po sezono atnaujinimo komandos rungtynes su „Kauno Žalgiriu“ galės stebėti ir žiūrovai.

Rungtynės bus žaidžiamos birželio 1-ąją 18 val., o pagrindo optimizmui suteikė trečiadienį Vyriausybės pasitarime priimtas sprendimas pritarti Kultūros renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planui.

Pagal šį planą nuo birželio 1 dienos renginius atvirose erdvėse galės stebėti iki 300 žmonių, tarp jų turės būti 1 metro atstumas.

„Tikiuosi, kad tos pačios nuostatos artimiausiu metu bus pritaikytos ir sporto renginiams“, – sakė V. Murauskas.

Pagal Vyriausybės patvirtintą planą kultūros renginių atvirose erdvėse dalyvių skaičius bus palaipsniui didinamas. Nuo birželio 16-osios – iki 500, nuo liepos 1-osios iki 700, o nuo liepos 16-osios – iki 900.

„Jei bus leista rengti ir futbolo rungtynes su žiūrovais, visos vietos stadione atiteks „Sūduvos“ sezono abonementų ir VIP kortelių, kurios mūsų klube taip pat yra mokamos, savininkams. Gaila, kad į pirmąsias rungtynes negalėtų patekti visi ištikimiausi mūsų bičiuliai, tačiau visi kartu ieškotume sprendimo, kaip išspręsti situaciją geriausiai“, – sakė „Sūduvos“ futbolo klubo prezidentas V. Murauskas.

Naujojo „Sūduvos“ trenerio portretas: darboholikas, kuris į tą pačią upę du kartus nebrenda
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/suduvos-trenerio-portretas-darbaholikas-kuris-i-ta-pacia-upe-du-kartus-nebrenda-24-1320620

Marijampolės „Sūduvos“ nežinomybė baigėsi. Karantino laikotarpyje ne tik be legionierių, bet ir vyriausiojo trenerio gyvenę A lygos čempionai, panašu, jog suspės į nuvažiuojantį traukinį. Naujuoju komandos vairininku taps Saulius Širmelis. 15min supažindina su 63-ejų iš Biržų kilusiu specialistu.

Debiutas – birželio pradžioje

Naujojo trenerio pavardę oficialiai suvalkiečiai turėtų paskelbti netrukus. „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas atleisto austro Heimo Pfeifenbergerio įpėdinį pasirinko jau anksčiau, tačiau formalų parašų sudėjimą ant sutarties kiek atitolino S.Širmeliui artimo žmogaus netektis. Vis dėlto netrukus patyręs specialistas bus pristatytas stipriausiai šalies komandai, o birželio 1-ąją turėtų įvykti ir jo oficialus debiutas prie aikštės.

„Sūduva“ yra vienintelis A lygos klubas, kuris karantino laikotarpiu leido savo legionieriams išvykti namo, tad dabar yra priverstas spręsti uždavinius ne tik treniruočių aikštyne, bet ir šalia jo. Veikiausiai dėl šios priežasties pirmąjį mačą po pertraukos sūduviai žais vėliausiai iš visų A lygos komandų – birželio 1-ąją su „Kauno Žalgiriu“. Ši data žymės ir vieno labiausiai patyrusių Lietuvos trenerių sugrįžimą. Įspūdingą treniravimo patirtį sukaupęs specialistas pastarąjį kartą tėvynėje dirbo 2011-aisiais, kai vadovavo iš Lietuvos futbolo žemėlapio jau išnykusiam „Šiaulių“ klubui.

Sparną aplink rėžė ir „Žalgiris“

S.Širmelio pavardė šalies žiniasklaidos puslapiuose sumirgėjo daugiau kaip prieš metus, kai į Lietuvos rinktinę pabėgusio Valdo Urbono įpėdinio ieškojo Vilniaus „Žalgiris“. Tąkart sostinės klubo vadovai savo žaidimą nusprendė statyti ant jau patikrintos lenko Mareko Zubo kortos, o S.Širmelis rugsėjį sulaukė pasiūlymo iš Švedijos ir kartu su savo bičiuliu Sauliumi Čekanavičiumi ėmėsi gelbėti nuo iškritimo stipriausios „Allsvenskan“ lygos „Eskilstuna“ klubą.

Į Lietuvos futbolo žmonėms neįprastą šalį S.Širmelį atviliojo sena pažintis su „Eskilstuna“ savininku Alexu Ryssholmu. Jis lietuvį prie komandos vairo norėjo matyti dar 2017-aisiais, kai buvęs treneris Özcanas Melkemichelas išvyko į Stokholmo „Djurgårdens“. Visgi tuomet treneris pasiūlymą atmetė, nes turėjo įsipareigojimų Kazachstane.

Su švedais buvo žodžiu sutarta, kad klubui likus elitinėje lygoje, sutartis veikiausiai būtų pratęsta. Visgi lietuviškasis duetas Skandinavijoje neužsibuvo. Eskilstunos komanda čempionatą baigė turnyro lentelės dugne ir nukrito į žemesnį „Superettan“, o abu treneriai patraukė namo.

15min žiniomis, „Žalgirio“ radare S.Širmelis buvo atsidūręs dar kartą prieš šio sezono pradžią, kai kelis mėnesius bergždžiai ieškojo, kuo pakeisti be licencijos dirbusį portugalą Joao Luisą Martinsą, bet specialisto ir A lygos vicečempionų keliai vėl nesusikirto.

Ir tuomet sporto pasaulį įšaldęs karantinas S.Širmeliui atsiuntė naują galimybę. Naujojo „Sūduvos“ stratego CV – turtingas. Ilgiau nei per tris dešimtmečius trunkančią trenerio karjerą S.Širmelis dirbo penkiose užsienio šalyse ir net 16 skirtingų klubų. Įdomu tai, kad nė vienos komandos strategas netreniravo daugiau nei vieną kartą.

„Sūduvai“ pasisekė?

Lietuvos futbolo pasaulyje S.Širmelis yra užsitarnavęs mažai kalbančio, bet puikiai dirbančio specialisto vardą.

„Treneris nesireklamuoja, kaip daugelis kitų, bet dirba labai gerai. Už tai ilgus metus buvo ypač vertinamas Kazachstane. Jis moka prieiti prie futbolininkų“, – 15min kalbėjo vienas savo pavardės atskleisti nenorėjusių buvusių S.Širmelio auklėtinių.

Anot šaltinio, šioje stepių šalyje strategas laisvai galėtų treniruoti ir dabar – jį sugrįžti nuolat kviečia Kazachstano klubai, tačiau solidaus amžiaus treneris ne kartą yra užsiminęs, kad labiausiai gyvenime gailisi dėl laiko, kurį praleidžia atskirai nuo artimųjų – žmonos Laimos, dukros Živilės ir sūnaus Ginto.

S.Širmelis yra devyneriais metais vyresnis už buvusį „Sūduvos“ strategą Vladimirą Čeburiną, bet dėl to suvalkiečiams vargu ar reikėtų nuogąstauti.

„Nepaisant savo solidaus amžiaus, jis yra labai plataus akiračio, kalba keliomis užsienio kalbomis ir labai daug skaito. Kalbant apie jį, sukaupta patirtis ir metai – tik pliusas“, – 15min pasakojo tas pats šaltinis.

Labai panašiai S.Širmelį apibūdina ir Algimantas Liubinskas. 2007–2008 metais A.Liubinskui vadovaujant Lietuvos rinktinei, S.Širmelis buvo vyriausiojo trenerio asistentas. Šiose pareigose būsimas „Sūduvos“ strategas liko ir vėliau, kai A.Liubinską prie komandos vairo pakeitė portugalas Jose Couceiro.

„Saulius yra žmogus, kuris visą dieną gali sėdėti ir žiūrėti futbolą. Tai yra tikras darboholikas, o jo charakteris irgi yra visiškai priešingas manajam. Aš kartais pasakau tai, ko galbūt nereikėtų, ir po to gailiuosi, o ramaus charakterio Saulius yra kur kas lankstesnis“, – apie savo kolegą

S.Širmelis nemėgsta viešinti privataus gyvenimo, ne kartą yra prisipažinęs, jog jam kur kas maloniau apie futbolą kalbėtis su auklėtiniais nei žurnalistais. Dar viena principinė trenerio darbo nuostata: jis niekada – nei po pergalių, nei po pralaimėjimų – neskaito komentarų.

„Esu uždaras ir per daug pasitikintis laiko patikrintais žmonėmis. Pasitikėjimas žmonėmis – viena iš blogiausių mano būdo savybių“, – „Šiaulių naujienoms“ beveik prieš dešimtmetį yra teigęs treneris.

Ilgiausiai nacionalinei rinktinei per visą istoriją vadovavęs A.Liubinskas nė kiek neabejoja – Marijampolė ištraukė laimingą bilietą.

„Galiu pasakyti viena – „Sūduvai“ labai pasisekė. Marijampoliečiai turės gerą trenerį. Tais laikais, kai treniravau nacionalinę komandą, asistentus dažniausiai parinkdavo federacija, bet kai pasiūlė Saulių, aš tikrai nebuvau prieš. Juk tai – vienas geriausių Lietuvos trenerių, sukaupęs nemažą patirtį. Širmelis yra daug analizuojantis, mąstantis ir išradingas žmogus“, – apie buvusį bendražygį atsiliepė A.Liubinskas.

Iš krepšinio kalvės – į futbolo pasaulį

Abiejų trenerių karjeros kreivės pirmą kartą susikirto praėjusio amžiaus pabaigoje Vilniaus „Panerio“ klube. Tuo metu ne vieną Lietuvos futbolo talentą išugdęs istorinis sostinės klubas išgyveno ne pačius geriausius laikus ir buvo arti bankroto. Sostinės komandai S.Širmelis vadovavo dvejus metus, o iš karto po to prie komandos vairo jį pakeitė A.Liubinskas.

Gimtųjų Biržų „Medžio“, Ukmergės „Vienybės“ ir Anykščių „Anykštos“ komandose žaidęs S.Širmelis trenerio darbo Ukmergėje ėmėsi vos tik pabaigęs futbolininko karjerą. Šiame Aukštaitijos mieste trenerio šeima ilgam įleido šaknis, bet jis priėmė „Panerio“ pasiūlymą, o darbas sostinėje tapo tramplinu į platesnius vandenis.

Dar pora metų padirbęs Vilniaus „Polonijoje“ 2000-aisiais strategas sulaukė kvietimo iš tuo metu Lietuvoje viešpatavimą pradėjusio „FBK Kauno“.

1999-aisiais kauniečiai buvo laimėję pirmąjį iš aštuonių savo Lietuvos čempionų titulą. Klubą po savo sparnu pradėjo glausti Vladimiras Romanovas, o trumpai galiojęs „Žalgirio“ vardas vėl pakeistas į „FBK Kaunas“. Naujasis treneris nuo čempioniškų bėgių „Kauno“ nenuvairavo. S.Širmelio auklėtiniai trimis taškais aplenkė Vilniaus „Žalgirį“, apgynė titulą, o tikru pirmenybių atradimu tapo Andrius Velička. Tuomet vos 21-erių puolėjas įmušė net 26 įvarčius ir buvo rezultatyviausias čempionato žaidėjas, o šansą suteikusį trenerį A.Velička geruoju mini ir praėjus dviems dešimtmečiams.

„Jei ši informacija pasitvirtins, tai „Sūduvai“ bus didelis laimėjimas. Apie jį tiek kaip trenerį, tiek kaip žmogų galiu atsiliepti tik geriausiais žodžiais. Puikus specialistas, labai lengvai randantis bendrą kalbą su žaidėjais. Man jo treniruotės patikdavo, žaisti jo komandoje buvo gera ir lengva“, – 15min prisiminė A.Velička.

Tituluotesni – tik du treneriai

Su kasmet vis didesnius finansinius raumenis auginusiu „FBK Kaunas“ klubu S.Širmelis laimėjo ir du kitus šalies čempionatus bei su trimis titulais A lygos istorijoje stovi vienoje eilėje su Vladimiru Čeburinu, nusileisdamas tik penkis A lygos aukso medalius iškovojusiam Valdui Urbonui ir „FBK Kauno“ strategus dažnai pavadavusiam Šenderiui Giršovičiui.

Po trečio iškovoto titulo 2003-aisiais S.Širmelis nusprendė imtis permainų ir paliko Kauną savo noru. Pirmą kartą biržietis paragavo legionieriaus duonos ir pradėjo treniruoti vieną stipriausių kaimyninės Latvijos „Ventspils“ klubą, kuriame tuo metu žaidė Deimantas Bička ir Igoris Stukalinas. Ventspilyje treneris susipažino ir su būsimu savo asistentu S.Cekanavičiumi – lietuviu, gyvenančiu Latvijoje.

Nors tuo metu Latvijos futbole dominavo Rygos „Skonto“, S.Širmelio „Ventspils“ taip pat neliko tuščiomis – 2003 metais iškovojo Latvijos taurę ir bronzos medalius. Visgi klubo vadovų tokie rezultatai netenkino ir jie abipusiu susitarimu išsiskyrė.

Šis etapas Latvijoje S.Širmelio karjeroje žymi tam tikrą lūžį. Jeigu Kaune ir Ventspilyje strategas treniravo šių šalių flagmanus, tai vėlesniuose karjeros etapuose jam kur kas dažniau teko darbuotis su vidutiniokais arba net gelbėti komandas nuo išlikimo.

Sugrįžimas į tėvynę

2005-aisiais trenerį pakvietė Janušo Lopučio diriguojamas Vilniaus „Žalgiris“, nes ambicingu „Vilniaus“ projektu susigundė tuometinis žalgiriečių treneris Kęstutis Latoža. Nors šis karjeros etapas truko neilgai, S.Širmelis su sostinės ekipa suspėjo pasiekti istorinių aukštumų – nukeliavo iki UEFA Intertoto taurės pusfinalio ir tuo metu „Žalgiris“ tapo daugiausiai etapų Europos turnyruose įveikusiu Lietuvos klubu.

Visgi vietiniame fronte sekėsi prasčiau. Per 18 mačų „Žalgiris“ laimėjo tik 9 kartus ir dešimties komandų rikiuotėje lenkė tik „Šiaulius“ ir Kėdainių „Nevėžį“. Šie rezultatai trenerio netenkino ir 2005-ųjų rugpjūtį vos po penkių mėnesių darbo S.Širmelis nusprendė pasitraukti.

Sezoną padirbęs Slovakijos antrajame divizione rungtyniavusiame Prešovo „Tatran“, 2007-aisiais S.Širmelis sugrįžo į tėvynę.

Tuo metu jis buvo Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinės treneriu ir Panevėžio „Ekrane“ pakeitė į sporto direktoriaus pareigas pasitraukusį ilgametį klubo simbolį Virginijų Liubšį. Visgi birželio mėnesį Aukštaitijos klubui žengiant penktoje pozicijoje sutartis abipusiu sutarimu buvo nutraukta.

Obuolys nuo obels...

Metus pailsėjęs, 2009-aisiais S.Širmelis netikėtai išvyko į Suomiją. Strategas ėmėsi gelbėti nuo iškritimo antrojo diviziono Helsinkio „Atlantis“ klubą. Tuo metu šiame kukliame klube rungtyniavo visas būrys legionierių iš Lietuvos (Dainius Kunevičius, Gediminas Butrimavičius, Giedrius Barevičius, Tomas Sirevičius, Darius Maciulevičius), o atrasti Suomijos futbolą lietuviškai diasporai padėjo FIFA agentu dirbęs ir su Helsinkio ekipa bendradarbiavęs S.Širmelio sūnus Gintas.

Beje, G.Širmelis taip pat buvo gana aukšto lygio futbolininkas, 2003 metais tapęs Lietuvos čempionu, o po metų netgi vilkėjęs tos pačios Marijampolės „Sūduvos“ marškinėlius.

Treneris yra prisipažinęs, kad tikrai nebūtų prieštaravęs, jei sūnus gyvenime būtų rinkęsis ne futbolą. „Galbūt taip būtų buvę net geriau, bet taip jau išėjo. Tiesa, namuose futbolo tema stengiamės nebendrauti“, – yra sakęs S.Širmelis.

Paskutinis lietuviškas puslapis

Kitam Baltijos krante treneris išdirbo pusmetį, o sugrįžęs į tėvynę bandė laimę A lygoje madų nediktavusiuose Kauno „Atleto“ ir „Šiaulių“ klubuose.

Jei su byrančiu laikinosios sostinės klubu S.Širmeliui nepavyko laimėti nė vieno mačo, tai Saulės mieste rezultatai teikė nemažai vilčių. 2011-ųjų rugpjūtį „Šiauliai“ žengė ketvirtoje A lygos vietoje, kai klubo viceprezidentas Saulius Lesnickas netikėtai pranešė, jog su treneriu „dėl nesutapusių požiūrių į žaidimą“ nuspręsta išsiskirti abipusiu sutarimu.

Įdomiausia tai, kad prieš priimdamas šiauliečių pasiūlymą, S.Širmelis kaip tik džiaugėsi, jog puikiai pažįsta klubo vadovus, kurių filosofija ir trenerio darbo supratimas jam yra artimi.

Pripažinimas Kazachstane

Tais pačiais 2011-aisiais prasidėjo ir S.Širmelio kazachiškasis karjeros etapas. Dešimtmečio pradžioje vyresniosios kartos futbolo specialistai iš Lietuvos Kazachstane buvo paklausi prekė. A.Liubinskas treniravo aukščiausios lygos Kyzylordos „Kaisar“ klubą, o S.Širmelis kukliam antrojo diviziono Oralo „Akžajyk“ padėjo pakilti į elitą. Šiame klube lietuvis susipažino ir su slovaku Jozefu Škrliku, su kuriuo vėliau dirbo įvairiuose klubuose Kazachstane ir Latvijoje.

Solidūs rezultatai atkreipė ir Kazachstano futbolo federacijos dėmesį, tad patyrusiam lietuviui 2014-aisiais buvo pasiūlyta tapti jaunimo (iki 21 metų) rinktinės treneriui pagal sutartį 2+1. Šiame poste S.Širmelis išsilaikė dvejus metus. Iš viso su kazachų jaunimu treneris sužaidė 20 mačų (6-2-12). Atranką į 2015-ųjų Europos čempionatą lietuvio auklėtiniai užbaigė trečioje grupės pozicijoje. 2017-ųjų atranką kazachai pradėjo pergale svečiuose prieš bosnius, bet vėliau pralaimėjo tris kartus iš eilės šveicarams, norvegams bei anglams ir šis S.Širmelio karjeros etapas baigėsi.

2014-aisiais federacija leido treneriui derinti darbą ir Šimkento „Ordabasy“ klube. Su juo S.Širmelis Kazachstano „Premier“ lygoje užėmė ketvirtąją vietą, bet sutarties nepratęsė.

Komplimentai V.Čeburinui

2016-ųjų birželį vos tik 60-etį atšventęs strategas po 12 metų sugrįžo į Latviją ir ėmėsi vadovauti „Jelgava“ klubui. Atvykę į Žiemgalą lietuvio ir slovako trenerių duetas rado komandą paskutinėje „Virsliga“ vietoje, tačiau tą sezoną ne tik atvedė ekipą iki sidabro medalių, bet ir iškovojo Latvijos taurę, o Europos lygos varžybose įveikė du atrankos etapus.

Jelgavos klubas turėjo ir suvalkietišką akcentą – iš „Sūduvos“ persikėlusį puolėją Karolį Laukžemį. Po metų Latvijoje palangiškis sugrįžo į Marijampolę ir tapo tikru varžovų vartų siaubu bei buvo išrinktas geriausiu A lygos metų futbolininku bei pradėtas kviesti į nacionalinę rinktinę.

Latviai norėjo išlaikyti pergalių architektą, tačiau S.Širmelis pratęsti sutarties neskubėjo, o 2017-ųjų birželį gavęs kur kas pelningesnį pasiūlymą, sugrįžo į Kazachstaną, kur buvo pristatytas naujuoju Karagandos „Šachtior“ klubo vairininku. „Šachtininkų“ klube lietuviui vėl teko gaisrininko vaidmuo. Į savo rankas „Šachtior“ S.Širmelis perėmė šiam būnant iškritimo zonoje. Su naujuoju treneriu klubas per 18 mačų laimėjo devynis kartus, dar sykį sužaidė lygiosiomis ir 12-os komandų čempionatą baigė septintas.

Beje, V.Čeburino gimtajame mieste S.Širmelis neretai sulaukdavo klausimų ir apie „Sūduvoje“ dirbantį kazachų trenerį.

„Manau, kad Marijampolė turi džiaugtis turėdamas tokio aukšto lygio trenerį“, – 2017-aisiais V.Čeburinui medžiojant pirmąją A lygos titulą, Kazachstano žiniasklaidai kalbėjo lietuvis.

Mano asmeniniu požiūriu ir vertinimu, tai 10 skalėje Čeburinui duočiau 8, Širmeliui - 7, o tam austrui - 5. Man rodosi, kad Širmelis tikrai geriau nei austras ir tokiu būdu Sūduva gal būt grįš į kovą dėl aukso.

jei tik lyginti Čeburiną Kruojoje ir Širmelį Šiauliuose tai tikrai apyligūs treneriai.

abu norėjo turėt gilią sudėtį, į kiekvieną poziciją po porą žaidėjų. abu suteikdavo progas atsarginiams pasirodyti. abu statė žaidimą nuo gynybos.

na bet Čeburino sezonai su Sūduvą jam daug bonus taškų duoda. O Širmelio prie Žalgirio ar FBK vairo aš nepamenu.

Bet vis tiek optimistiškai nuteikia šis treneris.

Matysim. Iš anksto niekada negali būti tikras kad netgi geras treneris pasiteisins. Bet Širmelis gan saugus variantas dėl patyrimo ir charakterio savybių, o ir jo kvalifikacija nekelia abejonių (kaip austro atveju).

Manau, kad Baga, kurį kol kas vertinčiau 8, būtų nunešęs austrą be didesnių problemų, o vat Širmelio atėjimas, kad ir vėlyvas, kad ir po viruso, bet Sūduvai suteikia šansų.

Manau, kad Baga, kurį kol kas vertinčiau 8, būtų nunešęs austrą be didesnių problemų, o vat Širmelio atėjimas, kad ir vėlyvas, kad ir po viruso, bet Sūduvai suteikia šansų.

pilnai pritariu.
nors mes čia db kaip tiek komentatoriai kur po dviejų rungtynių išvadas daro

„Sūduvą“ treniruos S. Širmelis
2020-05-23

Marijampolės „Sūduvos“ naujuoju vyriausiuoju treneriu tapo Saulius Širmelis. Į Marijampolę šeštadienį atvykęs treneris pirmą kartą stebėjo savo naujuosius auklėtinius, kurie, suskirstyti į 2 komandas, sužaidė tarpusavio rungtynes.

63 metų futbolo specialistas per savo karjerą yra dirbęs įvairiuose Lietuvos (Ukmergės „Vienybė“, Vilniaus „Panerys“, Vilniaus „Polonija“, „Kaunas“, Vilniaus „Žalgiris“, Panevėžio „Ekranas“, Kauno „Atletas“, „Šiauliai“), Latvijos („Ventspils“, „Jelgava“), Slovakijos (Prešovo „Tatran“), Suomijos (Helsinkio „Atlantis“), Kazachstano (Oralo „Akžajyk“, Šimkento „Ordabasy“, Karagandos „Šachtior“) klubuose ir Kazachstano jaunimo rinktinėje, o paskutiniąja S. Širmelio darbo vieta prieš atvykstant į Marijampolę tapo Švedijos aukščiausioje lygoje žaidęs „Eskilstuna“ klubas.

„Marijampolės klubo prezidentas Vidmantas Murauskas parodė susidomėjimą, pasikalbėjome, teko šiek tiek pagalvoti, pamąstyti, nes karantinas buvo sujaukęs daug planų, tačiau nuspręsti imtis darbo „Sūduvoje“ nebuvo sunku, – sakė naujasis marijampoliečių strategas. – Dabar belieka žvelgti į priekį.“

Treneris iki šiol atidžiai sekė „Sūduvos“ pasirodymus Europos taurių turnyruose, pagal galimybes stebėjo ir įvykius A lygoje. „Visi komandos pasirodymai Europos taurių turnyruose buvo labai įdomūs, daugiau gilintis nebuvo laiko, nes dirbau kitame klube. Mačiau abejas „Sūduvos“ šio sezono rungtynes, tačiau viena yra tai, kas buvo tada, ir kita, kas yra dabar. Visi žinome, kaip viską sujaukė karantinas, kokia padėtis, – kalbėjo S. Širmelis. – Dabar svarbiausia, kad kuo greičiau susirinktų visi „Sūduvos“ žaidėjai, kad kuo greičiau jie galėtų pradėti treniruotis su komanda. Sunku pasakyti, kaip viskas seksis, nes tokioje padėtyje dar niekas nėra buvęs.“

Treneris teigia, kad Marijampоlėje stengsis išsaugoti principus, kurie padėjo komandai sėkmingai rungtyniauti keletą pastarųjų metų. „Nemanau, kad nebus nieko naujo, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kas komandai atnešė sėkmę pastaraisiais metais, nepulti griauti. Turi būti kažkas naujo, nes kiekvienas treneris žaidimą mato savaip, bet nebūtų protinga žadėti revoliucijas. „Sūduvos“ žaidėjai yra susiformavę, pasikeitimų komandoje buvo mažai, futbolininkai viską žino. Dabar svarbu juos kuo greičiau visus turėti ir atkurti tarpusavio ryšius aikštėje“, – sakė S. Širmelis.

Trenerio debiutas prie „Sūduvos“ vairo įvyks birželio 1-ąją, kai marijampoliečiai „Hikvision“ arenoje priims „Kauno Žalgirį“. Per pirmąsias 2020 m. A lygos sezono rungtynes „Sūduva“ dar kovo 7-ąją namie įveikė Gargždų „Bangą“ 1:0.

Izoliuotas „Sūduvos“ legionas
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/izoliuotas_suduvos_legionas/

Artėjant Lietuvo futbolo A lygos sugrįžimui, jos čempionės Marijampolės „Sūduvos“ padėtis skiriasi nuo kitų komandų. Dar visai neseniai Marijampolėje nebuvo nei vyriausiojo trenerio, nei daugumos legionierių, kurie prasidėjus karantinui išsivažinėjo po savo šalis. Legionieriai grįžta į komandą, bet sugrįžusieji turi izoliuotis, o kelis žaidėjus dar stabdo uždarytos valstybių sienos. Trenerio klausimas išspręstas - šiandien prie „Sūduvos“ vairo turėtų stoti Saulius Širmelis.

A lygos pirmenybės bus atnaujintos gegužės 30-ąją, bet „Sūduva“ rungtynes su „Kauno Žalgiriu“ žais pora dienų vėlau - birželio 1-ąją. Ilgesnis pasirengimas naujam startui marijampoliečiams turėtų būti naudingas, nes naujajam strategui suteiks progą geriau pažinti komandą. Vakar treniruotei dar vadovavo vyr. trenerio asistentas Eivinas Černiauskas, bet šiandien ekipai turėtų būti pristatytas naujas vedlys - 63-ejų S.Širmelis.

Ankstesnis strategas Heimas Pfeifenbergeris buvo atleistas pačiame karantino įkarštyje - balandžio 14 d. Iki A lygos čempionato sustabdymo austras Marijampolėje vos spėjo apšilti kojas. Gandai apie S.Širmelio atvykimą sklandė keletą dienų, o galutinai sutvarkyti formalumus tikimasi šiandien. Pasak „Sūduvos“ prezidento Vidmanto Murausko, padaryti tai anksčiau sutrukdė netektis trenerio šeimoje.

Kodėl klubas pasirinko S.Širmelį? „O kodėl ne S.Širmelis? Kodėl turėtų būti kažkas kitas? Džiaugiamės, kad pavyko su juo susitarti“, - lakoniškai pasirinkimą pakomentavo V.Murauskas. S.Širmeliui patirties tikrai netrūksta. Be Lietuvos klubų, jis yra treniravęs Latvijos, Slovakijos, Suomijos, Kazachstano komandas. Pernai jis dirbo Švedijos aukščiausios lygos ekipoje „Eskilstuna“.

Treneris surastas, bet komandos sudėtis birželio 1 d. tikrai nebus pilna. Kitos penkios A lygos komandos karantino metu neleido žaidėjams išsibėgioti, o čempionė „Sūduva“ legionieriams tokią teisę suteikė. Dauguma užsieniečių teise išvykti pasinaudojo, Marijampolėje liko tik kroatas Ivanas Kardumas ir serbas Aleksandras Živanovičius.

Dabar vyksta migracija atgal į Marijampolę. Pirmasis gegužės 19 d. grįžo puolėjas iš Austrijos Mihretas Topčagičius. Per kelias dienas gretos gerokai papilnėjo. „Sūduva“ sulaukė kroatų Josipo Tadičiaus, Andro Švrljugos ir Domagojaus Pušičiaus, slovako Ivano Hladiko. Kita vertus, migracija dar anaiptol nebaigta. Savo šalyje įstrigo bosnis Semiras Kelra, brazilas Renanas Oliveira ir tunisietis Hamdis Nagesas (Hamdi Nagguez).

„S.Kerlos kol kas neišleidžia valstybė, bet Bosnijoje ir Hercegovinoje reikalai jau pagerėjo, ten jau leidžia važinėti tarp miestų. Planuojama, kad nuo birželio 1 d. leis išvykti iš valstybės. Brazilo taip pat neišleidžia valstybė, dar nėra tarpkontinentinių skrydžių. Kai atsiras, jis grįš“, - „Vakaro žinioms“ sakė V.Murauskas. H.Nagesas liūdnai pagarsėjo tuo, kad Tunise pažeidė karantiną, vairavo neturėdamas reikiamo dokumento, įžeidė policininką ir atsidūrė už grotų. Iš kalėjimo gynėjas jau paleistas, bet Tuniso sienos dar uždarytos.

Į Marijampolę dar neatvyko ir austrai Tomas Salamonas (Thomas Salamon) bei Danielis Ofenbacheris (Daniel Offenbacher). Dėl jų klubui dar reikia atlikti kai kuriuos formalumus. Aišku, kad birželio 1 d. komandos sudėtis nebus pilna, teks pasitelkti ir futbolininkus iš jaunimo ekipos.

„Kas galės, tas žais, protokolą pildome likus valandai iki rungtynių. Laikysimės visų taisyklių. Visiems sugrįžusiems galioja dviejų savaičių izoliacijos taisyklė. Jie yra izoliavęsi savo butuose. Ten futbolininkai turi bėgimo takelius, dviračius, jie sportuoja uždarose patalpose. Mūsų žmonės nuveža jiems maisto. Tokios yra taisyklės“, - teigė V.Murauskas.

Artėjant A lygos sugrįžimui, klubams aktualus žaidėjų testavimo klausimas. Kol kas savo futbolininkus testavo tik vicečempionas Vilniaus „Žalgiris“. Čempionė „Sūduva“ lauks Vyriausybės sprendimo. „Jei Vyriausybė priims tokias taisykles, kad futbolininkai turi testuotis, tada testuosimės. Jei nepriims, tai mes ir negalime atlikti testavimo. Nėra net tokios galimybės. Iš užsienio grįžę žaidėjai testuojami, jiems tai privaloma. Kol kas tvarka yra tokia, o kokia ji bus ateityje - matysime“, - svarstė V.Murauskas.

Tai, kad „Sūduvos“ rungtynės vyks ne gegužės 30-ąją, o birželio 1-ąją, marijampoliečiams gali būti naudinga dar vienu atžvilgiu. Vyriausybė planuoja, kad nuo birželio 1 d. renginius atvirose erdvėse galės stebėti iki 300 žmonių, tarp jų turės būti 1 metro atstumas. V.Murauskas tikisi, kad tai galios ir „Sūduvos“ sugrįžimo rungtynėms.

Pagal Vyriausybės planą kultūros renginių atvirose erdvėse dalyvių skaičius bus palaipsniui didinamas. Nuo birželio 16-osios - iki 500, nuo liepos 1-osios - iki 700, o nuo liepos 16-osios - iki 900.

„Jei bus leista rengti ir futbolo rungtynes su žiūrovais, visos vietos stadione atiteks „Sūduvos“ sezono abonementų ir VIP kortelių, kurios mūsų klube taip pat yra mokamos, savininkams“, - klubo pranešime teigė V.Murauskas.

Per karantiną tėčiu tapęs P.Leimonas: „Namie laukti žinių buvo neramu“
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/per_karantina_teciu_tapes_pleimonas_namie_laukti_ziniu_buvo_neramu/

Sem conseguir sair do Brasil, meia revelado pelo Atlético Mineiro mantém treinos de casa enquanto aguarda voo para a Lituânia
https://sportbuzz.uol.com.br/noticias/coronavirus/sem-conseguir-sair-do-brasil-meia-revelado-pelo-atletico-mineiro-mantem-treinos-de-casa-enquanto-aguarda-voo-para-lituania.phtml

Suduva stiprinasi
http://fksuduva.lt/suduvoje-latvis-g-kluskinas/

Į „Sūduvą“ keliasi R. Banevičius ir V. Kalėda
http://fksuduva.lt/i-suduva-keliasi-r-banevicius-ir-v-kaleda/
2020-05-27 Sūduva -

Marijampolės „Sūduva“ iš Alytaus „Dainavos“ iki 2020 m. sezono pabaigos išsinuomojo du 19-mečius futbolininkus – Renatą Banevičių ir Vakarį Kalėdą.

Saugas R. Banevičius su „Sūduva“ treniravosi dar prieš 2019 m. sezoną, buvo su komanda išvykęs ir į treniruočių stovyklą Kipre. Vis dėlto vėliau futbolininkas grįžo į Alytų.

LFF I lygos čempionate 2019-aisiais R. Banevičius sužaidė 26 rungtynes, per jas pelnė 5 įvarčius.

Gynėjas V. Kalėda praeitą sezoną atstovavo „Dainavai“ per 22 rungtynes ir pasižymėjo 3 įvarčiais.

Abu futbolininkai pastaruoju metu treniravosi su „Sūduva“ ir šeštadienį dalyvavo komandos tarpusavio rungtynėse.

pas Sūduvą laisvi numeriai nuo 1 iki 5. tie kurie paprastai būna išdalint vartininkui ir gynybos linijai

„Sūduvos“ triumfas: sugrįžusiems A lygos legionieriams leista žaisti be karantino

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/suduvos-triumfas-sugrizusiems-a-lygos-legionieriams-bus-leista-zaisti-be-karantino

Našarnikai

Bet pala, jie iki birželio 1 vistiek turi karantinuotis ir negali net treniruotis su komanda Tai klausimas ar nesitreniravusius kas leis į aikštę

Naująjį iššūkį su „pekla“ palyginęs „Sūduvos“ treneris: „Užduotis – aiški“
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/naujaji-issuki-su-pekla-palygines-suduvos-treneris-uzduotis-man-ir-taip-yra-aiski-24-1323314

Marijampolės „Sūduvos“ vairininku tapęs Saulius Širmelis tikina puikiai suvokiantis, kad į miestą prie Šešupės buvo pakviestas tam, jog išlaikytų Vladimiro Čeburino iškeltą kartelę. Bet koks kitas rezultatas, anot patyrusio stratego, suvalkiečiams būtų nesėkmė. Apie naują karjeros etapą, „Sūduvos“ čempioniškas ambicijas ir Lietuvos futbolo sopulius su treneriu kalbėjosi 15min.

Ateinantį savaitgalį 64-ąjį gimtadienį minėsiantis specialistas jau sulaukė ir dovanos – šeštadienį oficialiai pranešta apie S.Širmelio sutartį su „Sūduva“.

Savaitgalį treneris savo naujųjų auklėtinių žaidimą jau stebėjo iš šalies, o pirmadienį sūduviams surengė ir pirmąją treniruotę.

Stipriausiai šalies komandai patyręs specialistas vadovaus beveik po dviejų dešimtmečių, kai 2001–2003 metais iškovojo tris A lygos čempionų titulus su „FBK Kaunas“ ekipa.

„Marijampoliečių pasiūlymas man buvo netikėtas. „Sūduva“ sprendė atsisveikinimo su Heimo Pfeifenbergeriu klausimus, kurį laiką išvis buvo be trenerio, galbūt turėjo ir kitų kandidatų, bet gavosi kaip gavosi – dabar esu čia“, – kalbėjo S.Širmelis.

– Sulaukęs „Sūduvos“ prezidento Vidmanto Murausko pasiūlymo iš karto sutikote, ar norėjote kurį laiką dar pagalvoti? – pradėjome pokalbį su treneriu.

– Pasvarstyti tikrai teko... Ypač dėl visos šios situacijos, kurią šiuo metu turime. Puikiai suprantu, kur tenka eiti. Tai yra ėjimą į „peklą“. Komandos vis dar neturime, čempionatas trumpas, o bet kokie nuostoliai ateityje gali būti labai skaudūs.

– Nors sezonas žada būti kiek neįprastas ir trumpesnis, ar kalbėjotės su „Sūduvos“ vadovais apie jums keliamus uždavinius?

– Konkrečiai niekas nieko nesakė, tačiau visi ir taip puikiai viską supranta – jei komanda trejus metus iš eilės buvo šalies čempionė, o šiemet to pakartoti nepavyks, tai bus vertinama kaip nesėkmė. Aš tai puikiai suvokiu.

Beje, pasakiau klubo vadovams, kad uždavinį su konkrečia vieta komandai vis tiek reikėtų iškelti, nors ji man ir taip yra aiški. O kaip bus iš tikrųjų, pasakyti sunku. Prognozės visuomet yra nedėkingas dalykas. Jeigu kartelė užkelta taip aukštai, tai jos tikrai nereikėtų nuleisti – tokie yra klubo ir vadovybės norai.

– Lietuvoje nedirbote beveik dešimtmetį. Ar nebus keista vėl sugrįžti į mūsų futbolo realybę?

– Negaliu sakyti, kad per tuos metus stipriai domėjausi tuo, kas vyko Lietuvos čempionate. Žinoma, rezultatus ar įvarčius pasižiūrėdavau, užmesdavau akį į turnyro lentelę, tačiau tik tiek. Pripažinkime, tas Lietuvos klubinio futbolo lygis tikrai nėra aukštas ir toks, kad skatintų giliai domėtis.

– Prioritetu laikėte darbą arčiau namų ar sulaukęs viliojančio pasiūlymo už užsienio dar irgi būtumėte svarstęs apie tokią galimybę?

– Šiuo klausimu mintys dvejopos. Į užsienį jau norėčiau važiuoti ne gaisrų gesint, kaip buvo Švedijoje ar paskutiniais metais Kazachstane, kai dirbau Karagandos „Šachtior“ klube. Abi komandos šiose šalyse buvo paskutinėse turnyro lentelės vietose, o bandymas jas ištraukti pareikalavo tikrai daug jėgų. Kazachstane pasisekė, Švedijoje – ne. Laikas bėga, tą puikiai suprantu, tad dabar ryžčiausi išvykti, tik jei pasiūlymas būtų tikrai įdomus.

Kita vertus, jei situacija dabar būtų kiek kitokia ir ne tas koronavirusas, viskas galėjo susiklostyti ir kitaip – pasiūlymų yra, bet sparnų kelti tokiomis aplinkybėmis jau nesinori.

– Ar Marijampolėje sutikote pažįstamų veidu?

– Kai 1997-aisiais atsisveikinau su Vilniaus „Paneriu“, klubui priklausė Algis Jankauskas, bet, jei neklystu, jam tada tebuvo vos penkiolika. Sostinės klubas tuo metu turėjo gabią 1982 metais gimusių vaikinukų grupę, tad tikėtina, jog Algis dalyvavo vienoje ar kitoje mūsų treniruotėje, nes buvo vienas perspektyviausių tos kartos žaidėjų. Mes, treneriai, buvome į jį atkreipę dėmesį.

Su Povilu Leimonu ir Vaidu Slavicku keliai susikirto man trumpai treniruojant Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinę 2007-aisiais. Tuo metu komandoje darbavosi ir dabartinis „Sūduvos“ kineziterapeutas Nerijus Stapanauskas.

Na ir, žinoma, vartininkų treneris Audrius Ramonas. Su juo man yra tekę dirbti tiek kaip su žaidėju, tiek kaip treneriu. Treniravau jį „Žalgirio“ rezervinėje komandoje, kuri tuo metu dažnai keitė pavadinimus. Prisimenu ir kai vėlesniais metais jį į stažuotes nacionalinėje rinktinėje pradėjo kviesti tuo metu vartininkų treneriu dirbęs vokietis.

– Treneri, kur slypi „Sūduvos“ klubo stiprybė, kad komanda sugebėjo nutraukti „Žalgirio“ dominavimą ir trejus metus iš eilės Lietuvoje niekam neužleidžia sosto?

– Vienos priežasties čia nėra. Pirmas labai svarbus dalykas – prezidento Vidmanto Murausko kantrybė. Žmogus į klubą investavo tikrai daug pinigų, nors tuo metu ir nepasiekdavo čempioniško rezultato. Galime tik prisiminti, kiek Lietuvoje turėjome komandų, kurių vadovai galiausiai pasidavė – neišlaikė nei įtampos, nei krūvių. Šitas vadovas nepasidavė.

Antras dalykas – treneris Vladimiras Čeburinas. Jis Lietuvoje atrado savo šalį. Iki karjeros etapo mūsų šalyje kalnų nebuvo nuvertęs, o čia siekti rezultato jam sekėsi. Na ir, žinoma, geri žaidėjai, be kurių rezultato tikrai nebūtų. Stipri materialinė bazė, treneris ir žaidėjai – trys kertiniai akmenys, kurie ir lemia sėkmę. Išimkite bet kurią iš šių sudedamųjų dalių ir rezultato neturėsite.

– Grįžtate į A lygą, kuri yra stipriai pasikeitusi. Kaip vertinate tai, jog pirmą sykį istorijoje stipriausiame divizione turime vos šešias komandas?

– Labai nekaip. Jau kai dirbdamas užsienyje pasakydavau, jog turime vos aštuonias komandas, į mane žiūrėdavo įtariai. Europoje tokio pavyzdžio nėra, kaimynai turi kur kas gausesnes lygas. Atrodome nekaip, bet ką padarysi – toks jau mūsų futbolo ūkis ir lygis...

– Apie jūsų sugrįžimą kalbėta ir pernai, kai trenerio ieškojo Vilniaus „Žalgiris“. Kiek pagrindo turėjo tie gandai?

– Čia daugiau jūsų kolegų fantazijos. Teko girdėti, kad apie mane buvo užsiminusi Vilma Venslovaitienė, galbūt tokių pasvarstymų jie ir turėjo, bet daugiau šiuo klausimu nieko pasakyti negaliu.

– Pastarasis jūsų karjeros etapas prabėgo Švedijoje, į kurią mūsų šalies treneriai kviečiami ypač retai. Kaip atsidūrėte Skandinavijoje?

– „Eskilstuna“ savininkas ir prezidentas Alexas Ryssholmas yra geras sūnaus pažįstamas (trenerio sūnus Gintas dirba futbolo agentu – aut. past.). Jie bendrauja labai seniai, sūnus praeityje yra padėjęs keliems jauniems šio klubo akademijos žaidėjams. Pasiūlymą atvykti turėjau jau 2017-aisiais, bet tuo metu pasirinkau Kazachstaną. Taigi tinklą ant manęs „Eskilstuna“ buvo užmetusi jau anksčiau.

Pernai susiklostė tokia situacija, kad klubas „Allsvenskan“ čempionate buvo paskutinis ir stipriai „degė“. Pakvietė gelbėti. Taip ir sutarėme, kad dirbsime iki sezono pabaigos: jei pavyks, žiūrėsime toliau. Išlikti elite nepavyko, bet vadovai norėjo, kad liktume dar vienam sezonui. Visgi antrasis divizionas, netgi Švedijoje, manęs jau netraukė.

Kai dabar pagalvoju, galbūt šiek tiek pritrūko laiko. Iš lėto rinkome taškus, nepraleisdavome įvarčių, sustygavome gynybą ir bandėme kabintis. Jei būtume atvykę 3–4 turais anksčiau, galbūt viskas būtų buvę kitaip, nes perėjimų langas jau buvo užsidaręs ir stiprintis naujais žaidėjais negalėjome. Trūko nedaug, niekas mumis netikėjo, o mes kovėmės iki paskutinio turo. Paskutinėse rungtynėse prieš „Falkenbergs“ (0:1) praleidome įvartį tik per pridėtą laiką, kai jau bandydami žūtbūt laimėti, visi buvome nubėgę į ataką.

„Eskilstuna“ Švedijos futbolo kontekste yra savotiškas klubas. Jame beveik nėra grynakraujų švedų. Komandos pagrindą sudaro imigrantų iš Balkanų šalių vaikai. Taigi turėjome labai įdomią komandą. Tai man buvo milžiniška patirtis, turbūt didžiausia karjeroje.

Prieš vykdamas ten sunkiai įsivaizdavau, kad Švedijos čempionato rungtynes gali stebėti 45 tūkst. žiūrovų – toks buvo praėjusio sezono rekordas. Pavyzdžiui, „Hammarby“ stadionas talpina 25 tūkst. žiūrovų ir visi bilietai būna išparduoti. Jei ši komanda žaidžia svečiuose, atvyksta 7 tūkst. jos aistruolių ir vėl tenka žaisti pilname stadione. Futbolas ten yra gerbiamas, aukšto lygio, turi savo žiūrovą. Švedijos iškiliausi žaidėjai po savo karjerų Europoje taip pat jaučia pareigą paskutiniais metais sugrįžti į tėvynę ir užbaigti karjeras gimtuosiuose klubuose.

– Esate dirbęs penkiose skirtingose užsienio šalyse – Latvijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Kazachstane ir Švedijoje. Kuris karjeros etapas jums įsiminė labiausiai?

– Galbūt Kazachstanas. Ten praleidau tikrai ne vienerius metus, o kiekviename klube palieki dalelę savęs. Labai geri prisiminimai yra iš abiejų laikotarpių Latvijoje.

Su „Ventspils“ klubu du sykius, 2003 ir 2004 metais, laimėjome Latvijos taurę. Ventspilio komandai tuo metu tai buvo pirmosios pergalės. Ypač didelė euforija buvo po pirmojo finalo prieš Rygos „Skonto“, kurį laimėjome net 4:0. Galima tik prisiminti, kad tuo metu „Skonto“ atstovavo devyni Latvijos rinktinės žaidėjai, o ta komanda 2004 metais pateko į Portugalijoje vykusį Europos čempionatą. Su „Jelgava“ taip pat susiklostė viskas neblogai. Prieš mums ateinant klubas buvo iškritimo zonoje, o galiausiai finišavome antri ir neblogai žaidėme Europos taurių varžybose, kur įveikėme du atrankos etapus.

Kiekviena šalis dovanojo įdomią ir kitokią patirtį, o labiausiai džiaugiuosi, kad likimas visada suvesdavo su tokiais žmonėmis, kurie tikrai neįsmeigs tau peilio į nugarą.

– Ilgiausiai – beveik penkerius metus – praleidote Kazachstane, o su šios šalies klubais jūsų pavardė karts nuo karto siejama iki šiol. Ar tai reiškia, kad durys į šią šalį jums vis dar atviros?

– Manau, jog Lietuvos treneris negali girtis, kad pasiūlymai byra kaip iš gausybės rago. Mano vienas kolega prieš kurį laiką juokavo sakydamas, kad „Komandų daug, o aš – vienas“. Visgi taip nėra. Kazachstane taip pat prie tų komandų rikiuojasi specialistų eilė. Sąlygos ten dirbti yra labai geros, o trenerių be darbo – daug.

Žinoma, mano situacija kiek kitokia. Nelengvai, bet toje šalyje pavyko išsikovoti vardą. Kazachstane sekėsi: iš niekur neatleido, greičiau visur norėjo, kad liktume. Ten dirbau ne vienas, o su savo komanda ir mūsų darbu klubų vadovai buvo patenkinti. Pasakysiu taip – durys į ten neuždarytos. Visgi, kai 2017-aisiais atsisveikinau su „Šachtior“, jaučiau, jog esu išsekęs, ir reikėjo kurį laiką pailsėti.

Šis Kazachstano etapas įdomus dar ir dėl to, jog mano vadovautos jaunimo rinktinės futbolininkai dabar yra nacionalinės komandos lyderiai, žaidžia užsienio klubuose.

– Užsiminėte apie savo trenerių štabą. Kazachstane ir Latvijoje dirbote su slovaku Jozefu Škrliku, o Švedijoje – Sauliumi Čekanavičiumi. Galbūt kurį nors iš jų ketinate pasikviesti ir į Marijampolę?

– Kol kas atėjau vienas. Taip susiklostė dėl asmeninių mano kolegų priežasčių. Nenoriu apie tai kalbėti garsiai. Kol kas dirbsiu su esamu „Sūduvos“ trenerių štabu, o vėliau matysime.

„Sūduvoje“ žais puolėjas V. Šabala
2020-05-28
http://fksuduva.lt/suduvoje-zais-puolejas-v-sabala/?fbclid=IwAR3G4VMBBKOfxrU75rDRxaZmX7HGzEzj5UpkSLs1_GPm5sqYR8irpXcDwS8

Prie Marijampolės „Sūduvos“ komandos prieš A lygos kovų atnaujinimą prisijungė dar vienas žaidėjas – latvis puolėjas Valerijus Šabala. 25 metų futbolininkas yra sužaidęs 53 rungtynes Latvijos nacionalinėje rinktinėje, per jas pelnė 12 įvarčių.

Rygoje futbolininko karjerą pradėjęs puolėjas 2014-aisiais pasirašė kontraktą su „Club Brugge“ (Belgija), tačiau buvo nuolat nuomojamas kitoms komandoms. Taip latvis spėjo parungtyniauti Famagustos „Anorthosis“ (Kipras), „Jablonec“ ir „Pribram“ (Čekija), Legnicos „Miedz“ (Lenkija), Dunajskos Stredos DAC (Slovakija) bei gimtinės „Riga“ ekipose. 2017-aisiais V. Šabala sugrįžo į Lenkiją – pasirašė kontraktą su Bielsko Bialos „Podbeskidzie“, iš kurios 2019-ųjų viduryje sugrįžo į jau pažįstamą „Miedz“.

„Sūduvos“ naujokas vilkės 20 numeriu pažymėtus marškinėlius ir komandoje gali debiutuoti jau birželio 1-ąją per rungtynes Marijampolės „Hikvision“ arenoje su „Kauno Žalgiriu“ (pradžia – 18 val.).

Keturi A lygos klubai atsisakė COVID-19 testų: kodėl jie nepanoro tikrintis?
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/keturi-a-lygos-klubai-atsisake-covid-19-testu-kodel-jie-nepanoro-tikrintis-24-1325694

15min susisiekė su tirtis atsisakiusio Marijampolės „Sūduvos“ klubo prezidentu Vidmantu Murausku.

Jis pasakojo, kad klube buvo padarytas susirinkimas ir paklausta, kas nori išsitirti. Nė vienas žmogus, pasak „Sūduvos“ prezidento, tokio noro neišreiškė.

„Žmogus yra laisvas apsispręsti“, – sakė V.Murauskas.

Kaip pavyzdį jis pateikė ir savo verslą, kuriame dirba 250 darbuotojų, kurių niekas netestuoja, nors jie taip pat turi kontaktą darbe.

Bendra aplinka viruso atžvilgiu gerėja. Marijampolėje jau kurį laiką nėra nustatytų naujų atvejų“, – pridūrė V.Murauskas.

Jo teigimu, jei komandoje ar lygoje atsirastų COVID-19 atvejis, tuomet situacija keistųsi iš esmės: reikėtų ir tyrimus atlikti, ir imtis izoliacijos.

Keturi A lygos klubai atsisakė COVID-19 testų: kodėl jie nepanoro tikrintis?
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/keturi-a-lygos-klubai-atsisake-covid-19-testu-kodel-jie-nepanoro-tikrintis-24-1325694

15min susisiekė su tirtis atsisakiusio Marijampolės „Sūduvos“ klubo prezidentu Vidmantu Murausku.

Jis pasakojo, kad klube buvo padarytas susirinkimas ir paklausta, kas nori išsitirti. Nė vienas žmogus, pasak „Sūduvos“ prezidento, tokio noro neišreiškė.

„Žmogus yra laisvas apsispręsti“, – sakė V.Murauskas.

Kaip pavyzdį jis pateikė ir savo verslą, kuriame dirba 250 darbuotojų, kurių niekas netestuoja, nors jie taip pat turi kontaktą darbe.

Bendra aplinka viruso atžvilgiu gerėja. Marijampolėje jau kurį laiką nėra nustatytų naujų atvejų“, – pridūrė V.Murauskas.

Jo teigimu, jei komandoje ar lygoje atsirastų COVID-19 atvejis, tuomet situacija keistųsi iš esmės: reikėtų ir tyrimus atlikti, ir imtis izoliacijos.

Kažkokia nesąmonė ir saviveikla. Jeigu jau yra galimybė testuotis, testuotis turėtų visi, įskaitant ir patį p. Murauską. Panašu kad Sūduva įsivaizduoja esanti aukščiau tvarkos, maždaug "ką noriu tą darau". Kažkoks mažvaikiškas ir neatsakingas elgesys.

Svarbus aspektas - jeigu jie nesitestuoja, tai kaip sužinos kad neserga? nes daugelis užsikrėtusių nejaučia simptomų.