P.Davidovs: „Niekada neapsileidžiu ir sunkiai dirbu“http://www.fksuduva.lt/index.php/naujienos/interviu/1113-pdavidovs-niekada-neapsileidiu-ir-sunkiai-dirbu" onclick="window.open(this.href);return false;
[Paveikslėlis]Marijampolės „Sūduva“ šio sezono viduryje pasirašė sutartį su Latvijos vartininku Pavelu Davidovu. Pastaruoju metu patyręs futbolininkas demonstruoja puikų žaidimą ir yra vienas iš komandos lyderių. Fksuduva.lt su P.Davidovu kalbėjosi apie jo karjerą, kelią į „Sūduvą“ ir sportinę formą šiuo metu.
- Pavelai, kur ir kada pradėjai žaisti futbolą?- Kaip ir kiekvienas mokyklinio amžiaus berniukas futbolą pradėjau žaisti kieme. Vėliau ėmiau lankyti treniruotes vaikų komandoje. Tokie buvo mano pirmieji žingsniai futbolo pasaulyje.
- Kokiame klube prasidėjo Tavo profesionalo karjera?- Pirmą rimtą profesionalų kontraktą pasirašiau su „Ventspils“ klubu. Jį pasirašiau 5 metams, o komandoje praleidau beveik 7 metus. Žaidimas šiame klube buvo didžiulis postūmis man. Juk atėjau iš žemesnės lygos, dar visai „žalias“ futbolininkas – neturėjau patirties ir įgūdžių, reikalingų aukščiausiai lygai. Tačiau labai daug dirbau, treniravausi, stengiausi ir norėjau įrodyti, kad esu vertas būti toje komandoje. Metai praleisti „Venspilyje“ buvo įdomūs, tačiau su tam tikrais niuansais. Ne visada žaisdavau startinėje sudėtyje, todėl baigiantis kontraktui teko apsispręsti – ar pratęsti sutartį, ar laimės ieškoti kitame klube. Mano tikslas buvo žaisti pagrindinėje sudėtyje, todėl išvykau į Daugpilio „Daugava“ komandą. Pažinojau tuometį komandos trenerį, klubas man pasiūlė geras sąlygas.
- Ir kaip sekėsi žaisti Daugpilyje...?
- Man atėjus į „Daugavą“, komanda žaidė Latvijos taurės varžybose. Man nusišypsojo sėkmė žaisti prieš buvusią savo komandą – „Ventspilį“. Tais metais mes pasirodėme labai gerai – laimėjome taurę. Emocijos liejosi per kraštus, nes nugalėjome mano buvusį klubą. Žaidžiau su dviguba energija – norėjosi įrodyti, kad esu geras žaidėjas. Nors laimėjome taurę, tačiau užklupus krizei, tokios komandos kaip „Daugava“ nebeliko, nebuvo pinigų, todėl komanda negalėjo išlikti.
- Ar sėkmingai klostėsi legionieriaus karjera?- Esu rungtyniavęs Baltarusijoje ir Uzbekistane. Buvęs komandos draugas Daugpilyje K.Rendiukas man padėjo patekti į šių šalių komandas. Baltarusijoje sužaidžiau pirmąsias rungtynes ir po jų likau vartuose iki sezono pabaigos (šypsosi). Prisiminus šią šalį, užlieja dvejopos emocijos – pradėjau žaisti vadovaujant vienam treneriui, mes neįvykdėm mums iškeltų tikslų, o kitais metais atėjo kitas treneris. Gaila, bet jis nemanė, kad aš galiu kuo nors būti naudingas klubui. Treneris atsivedė du savo vartininkus, man nesuteikė šanso parodyti, ką moku. Rungtyniavau dublerių komandoje ir tokia padėtis manęs netenkino. Pasibaigus kontraktui, išvykau į Uzbekistaną. Gyvenimas ir futbolas šioje šalyje yra specifinis. Galima sakyti, kad gyvenau dykumoje, komanda buvo izoliuota. Civilizacijos šioje šalyje nebuvo. Visur vien tik smėlis. Bet žmogus juk prie visko pripranta, taip aš praleidau visus metus, kol baigėsi mano kontraktas.
- Kaip atsidūrei „Sūduvos“ komandoje?- Pažįstamas vartininkų treneris Aleksandras Proskurninas rekomendavo mane Audriui Ramonui. Gavau kvietimą atvykti į peržiūrą ir pasirašiau kontraktą su „Sūduva“.
- Ką žinojai apie „Sūduvą“ prieš čia atvykdamas?- Esu žaidęs Panevėžio „Ekrane“, tada buvau „išnuomotas“ šiai komandai. Lietuvoje praleidau maždaug pusę metų. Tuomet susipažinau su dabartiniu „Sūduvos“ žaidėju Povilu Lukšiu. Prieš atvykdamas į Marijampolę, aš mažai žinojau apie „Sūduvą“, nerinkau informacijos apie klubą. Tiesiog žinojau, kad yra tokia komanda, kuri jau daugelį metų žaidžia aukščiausioje lygoje, pastaraisiais metais užima prizines vietas ir žaidžia UEFA Europos lygoje – tai daug pasako apie komandos lygį. Atvykęs pats savo akim įsitikinau, kad čia nuostabios sąlygos žaisti futbolą – yra puikus stadionas, aikštynas, visa infrastruktūra gerai išvystyta, sąlygos gyventi ir žaisti puikios.
- Kokį įspūdį paliko Tavo kolegos D.Bartkus ir M.Matuzas?- Kiekvieno komandos vartininko veide matau rimtą konkurentą. „Sūduvos“ vartininkai nėra išimtis, man juk niekas nežadėjo, kad čia būtinai žaisiu pagrindinėje sudėtyje. Kiekvienoje treniruotėje, kiekvienose varžybose stengiuosi įrodyti, kad esu geras vartininkas ir esu vertas būti toje komandoje. Reikia išnaudoti visus šansus ir įrodyti savo vertę. Kiti du vartininkai geri, šaunūs vaikinai, stengiasi parodyti save.
- Kokia Tavo sportinė forma šiuo metu?- Galiu pasakyti, kad šiuo metu mano forma yra gera, esu optimaliai pasirengęs. Šiuo metu turnyre yra bemaž dviejų savaičių pauzė, todėl šį laiką išnaudojame treniruotėms. Reikia kuo geriau pasiruošti varžyboms su „Ekranu“. Kasdien turime po dvi treniruotes. Žinoma, tai gana didelis krūvis, bet manęs tai nė kiek nebaugina ir nevargina. Mes privalome būti pasiruošę 1000 procentų.
- Įsiliejai į komandą viduryje sezono, ar buvo labai sunku adaptuotis? Ar jau pripratote prie komandos?- Žinoma, kad pripratau. Pradžioje buvo šiek tiek sunkiau, viskas buvo nauja: komanda, šalis, čempionatas... Bet gana greitai susipažinau su komandos vaikinais ir įsiliejau į jų būrį. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad visiškai neprireikė laiko adaptacijai. Atėjau į naują komandą, kurios žaidimo stiliaus nežinojau, todėl natūralu, kad prireikė laiko perprasti visas subtilybes. Treneris iš karto pasakė kokie yra mano uždaviniai ir kokie komandos tikslai. Taip susiklostė, kad nespėjus man apšilti kojų, teko stoti į rimtą kovą su „Ekrano“ komanda, vėliau laukė iššūkis Europos turnyre ( „Sūduva“ susitiko su Daugpilio „Daugavos“ komanda – aut.past. ).
- Kaip vertini „Sūduvos“ žaidimo kokybę? Galbūt įžvelgi kažkokius šios komandos trūkumus?- Pasakysiu paprastai: jeigu komanda metai iš metų žaidžia Europos turnyruose, o nacionaliniame čempionate neužima žemesnės nei 3 vietos – tai reiškia, kad komanda yra gera. Bet...Tobulumui ribų nėra, todėl komanda privalo daug ir sunkiai dirbti, kad pasiektų daugiau. Svarbiausia, yra tikėti savo komanda, tikėti tuo, ką darai ir nesiliauti sunkiai dirbus. Kiekvienos varžybos yra iššūkis, todėl labai svarbu nusiteikti pergalei ir aikštėje atiduoti visą save. Gal nepasakysiu nieko naujo, tačiau komandai trūksta charakterio – mes privalome išsiugdyti nugalėtojų mentalitetą ir pasiruošti psichologiškai. Kalbant apie techninę pusę - „Sūduvoje“ žaidžia geri futbolininkai, kurie savo meistriškumo lygiu nenusileidžia nei „Žalgirio“, nei „Ekrano“ žaidėjams. Svarbiausia pasitikėti savimi ir nedvejojant siekti tikslo.
- Vis dažniau pasigirsta kalbos, kad esi vienas geresnių vartininkų Lietuvos čempionate...- Kaip ir kiekvienam žmogui man malonu apie save girdėti gerus atsiliepimus. Aš į pagyras reaguoju normaliai, tikrai neriečiu nosies. Žinau, kad turiu dar daug dirbti, juk reikia pateisinti tokias kalbas ( juokiasi ). Galbūt žmonėms iš šaies geriau matosi... Juk jie ateina į varžybas, stebi kiekvieną žaidėją ir vertina. Bet kokiu atveju, malonu žinoti, kad kažkas mato mano pastangas, pastebi, kiek darbo į tai įdedu. Ačiū Jiems už tai!
Fksuduva.lt dėkoja Pavelui už nuoširdų interviu. Linkime ir toliau demonstruoti gerą nuotaiką ir žaidimą!
