FK Sūduva

Keisti tamstos argumentai, bet tiek to.

Keisti tamstos argumentai, bet tiek to.

tai žinai.. galima dar ir taip sugalvoti.

Sūduva B komandai trenerį samdo, o Žalgirio B komandą akademijos direktorius treniruoja

Su tai biudžetais ir savivaldybėmis, tai truputi pamirštam, kad Žalgiris už stadioną mokėti turi ir B komandą I lygoje išlaikyti

Tai visi A lygos klubai turi B komandas. Pagrindinis skirtumas tarp I ir II lygos yra transporto išlaidos.

Tai Žalgiris ir C turi, šiaip manau, daugiau susidaro negu vien transporto išlaidos, ar ten nėra jokių ale teisėjams ir pan., mokesčių plius tas pats stadionas, plius kad ir ne daug bet ir pačių žaidėjų išlaikymas...
p.s. šiaip buvo skelbta, kad Žalgiris apie 200 k visoms jaunimo komandoms skiria, netikiu kad S8duva bent kažkiek panašiai...

Rytui savivaldybė irgi skiria pinigų, irgi reikia parodyti kad jaunimui kažkoks procentas eina.
tai jie arenos nuomą į tą eilutę įrašę. ir dar išpūtę kažkiek kainą.

Manau, kad ginčyti, jog Žalgiris daugiau už Sūduvą išleidžia stadionui (ne jei ta "Urbono" nuolaida egzistuoja) ir ypač jaunimo komandoms, yra absurdas, na bet kol nėra aiškių skaičių, ypač iš Sūduvos pusės, tol aišku "nuomonės reikalas"...

Nerandu dabar finansinių Sūduvos ataskaitų už 2017-2018 metus, jei kas rastų, būtų labai fain

P. Paiva: „Padėjome solidų pamatą ateičiai“
http://fksuduva.lt/p-paiva-padejome-solidu-pamata-ateiciai/

Marijampolės „Sūduvos“ B komandos vyriausiasis treneris Pedro Paiva apibendrino komandos pasirodymą 2020 metų LFF II lygos Pietų zonos čempionate. Jame jaunieji marijampoliečiai užėmė 5-ąją vietą.

Paskutines dvejas rungtynes marijampoliečiams teko žaisti po 2 savaičių izoliacijos, tačiau vienodu rezultatu 2:1 buvo nugalėta ir Vilniaus „Tera“, ir „Kauno Žalgiris C“.

„Komandai buvo sunku iš karto po izoliacijos sužaisti 2 rungtynes per 4 dienas. Buvau daug epizodų, rodžiusių, kad žaidėjai nėra gerai pasirengę žaisti, tačiau buvo nuostabu matyti jų norą ir užsidegimą laimėti abejas likusias rungtynes. Kaip treneris, jais labai didžiuojuosi“, – sakė jaunuosius futbolininkus treniravęs portugalas.

P. Paiva teigė, kad darbas su B komanda šiemet buvo didelis iššūkis.

„Turiu pripažinti, kad iš pradžių mano lūkesčiai buvo didesni nei galutinis rezultatas. Vis dėlto po visko, kas nutiko šiais metais, mūsų nuveiktą darbą galime vertinti teigiamai, – kalbėjo treneris. – Darbas su šia jaunų futbolininkų grupe man buvo didelis iššūkis, tačiau manau, kad jie padarė didelę pažangą kaip žaidėjai, kaip komanda ir kaip būsimos asmenybės. Ne visi mano žaidėjai taps futbolo profesionalais, bet visi taps profesionalais savo srityse, kuriose jiems reikės darbo etikos ir atsakingumo.“

„Sūduvai B“ šį sezoną atstovavo daug itin jaunų žaidėjų, kuriems kova su subrendusių vyrų ekipomis suteikė labai daug vertingos patirties.

„Mūsų ekipai šį sezoną atstovavo net šeši futbolininkai iš U16 komandos, o du iš jų aikštėje praleido daugiausiai laiko tarp visų mūsų žaidėjų. Manau, padėjome solidų pamatą ateičiai, dabar reikės surasti balansą tarp mūsų nuveiktų gerų darbų ir trūkumų, kad kitais metais pasiektume daugiau“, – tvirtino P. Paiva.

Atslenka permainų uraganas: V.Murauskas ieško „Sūduvai“ naujo prezidento
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/permainu-uraganas-marijampoleje-v-murauskas-nori-trauktis-is-suduvos-prezidento-posto-24-1415168
Mantas Krasnickas
sporto žurnalistas

Marijampolės „Sūduvos“ laukia didžiuliai pokyčiai ne tik trenerių štabe, aikštėje, bet ir administracijoje. Duodamas interviu 15min ilgametis „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas prasitarė apie norą trauktis ir naujo vadovo paieškas. Kalbėdamas su 15min V.Murauskas užsiminė, kad „Sūduvos“ laukia daug pokyčių. „Kaip čia sako: jei žuvis genda, tai nuo galvos. Reikia ieškoti galvos, o paskui – visa kita“, – sakė nuo 2004-ųjų Marijampolės klubo prezidento pareigas einantis V.Murauskas, per „Sūduvos“ Vilniaus „Žalgiriui“ 0:3 pralaimėtas rungtynes liūdnai paminėjęs savo 60-metį.

Paprašytas patikslinti savo planus, „Sūduvos“ prezidentas atskleidė, jog klubo palikti nesiruošia, tačiau, jo manymu, vadovauti jam gali ir kitas asmuo. „Tokių minčių yra, bet bus matyti. Tai mintys, kurias reikia sudėlioti. Gal ne taip ir lengva, norinčių eilės nėra. Bus matyti. Šie planai nėra gimę su pralaimėjimu, jie gimė, nes čia esu jau daug metų. Ir idėjomis, ir amžiumi jau pasenom. Pasižiūri į veidrodį ir matai priešais save žmogų, įkopusį į septintą dešimtį. Gal laikas ir iš tos pusės pagalvoti apie ramesnį gyvenimą“, – kalbėjo „Sūduvos“ vadovas.

Jis sako, kad žymiai ramiau būtų žiūrėti futbolą nusipirkus bilietą į rungtynes ar įsipatoginus VIP ložėje. „Nebūnant pirmu (žmogumi klube – aut. past.) ir tų nervų būtų mažiau. Viskas daugiau susiję su amžiumi. Tų pamąstymų buvo ir anksčiau, tik kad norinčių nesirikiuoja eilės, didelio pasirinkimo kol kas nėra“, – 15min sakė V.Murauskas.

Jis tikino girdėjęs kalbų, kad esą „Sūduva“ gali dingti iš futbolo žemėlapio, tačiau patikino – to tikrai nebus. Vis tik visiškai pasitraukti iš futbolo V.Murauskas nesiruošia, net nemano, kad tai būtų įmanoma. „Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, visiškai atsitraukti, bent jau staigiai, neišeis. Tiesiog noriu nebūti pirmu žmogumi. Nuo 2004-ųjų esu prezidentas... Jau klubai aukščiausioje lygoje visi pasikeitę, o ką kalbėt apie prezidentus“, – juokėsi lapkričio 14-ąją 60-ąjį gimtadienį atšventęs V.Murauskas.

Jo manymu, klubui reikia jaunų ir ambicingų žmonių. Galbūt būsimu prezidentu matomas Andrius Murauskas – V.Murausko sūnus, kuris jau dirbo klube šį sezoną? „Tikrai ne, – tikino „Sūduvos“ ilgametis vadovas. – Tai yra šeimos reikalas. Pavasarį mus paliko direktorius, išvyko dirbti į Indiją, ačiū sūnui, kuris prisidėjo ir padėjo. Aš daug nekalbu, gal dėl to turim problemų, jis tą funkciją atliko ir esu dėkingas už tai. Jis nesieja savo gyvenimo su futbolu, nes jis, kai sportavo, buvo triatlonininkas, prieš tai plaukikas, net ne komandinio sporto atstovas. Turime ir šeimos verslą, daug kur reikia padėti, jis ir padėjo, dirbo, viskas buvo gerai, bet mato, kiek nervų tai kainuoja, tad prezidentu tikrai nenori būti.“ V.Murauskas nėra įsitikinęs, kad buvęs futbolininkas yra vienas iš kriterijų naujam klubo vadovui.

„Pirmas tikslas toks, kad matytų futbolą žengiantį į priekį. Tai vienintelis tikslas. Kad nebūtų klube tik dėl buvimo, kad futbolas būtų visur ir visada priekyje. Nelengva futbolo lygį kelti, bet to reikia“, – sakė vis dar „Sūduvos“ prezidentas. V.Murausko valdymo laikotarpiu „Sūduva“ triskart tapo A lygos čempione (2017, 2018 ir 2019 m.), triskart finišavo antra (2007, 2010 ir 2020 m.), laimėjo tris LFF taures (2006, 2009 ir 2019 m.), tris kartus į viršų kėlė Supertaurę (2009, 2018 ir 2019 m.).

Kyla Kauno Žalgiris, leidžiasi Sūduva. Įprastas reiškinys LT futbole

Virmantas Lemežis?

Virmantas Lemežis?

tai juk ne sporto direktoriaus ieško, o naujo vadovo klubui. Reikalingas arba įtakingas futbole/versle žmogus arba turtingas.

Virmantas Lemežis?

tai juk ne sporto direktoriaus ieško, o naujo vadovo klubui. Reikalingas arba įtakingas futbole/versle žmogus arba turtingas.

kad man atrodo Sūduvos atveju vadovas ir yra direktorius, ir atvirkščiai svarbu ne naujo savininko...

Virmantas Lemežis?

tai juk ne sporto direktoriaus ieško, o naujo vadovo klubui. Reikalingas arba įtakingas futbole/versle žmogus arba turtingas.

kad man atrodo Sūduvos atveju vadovas ir yra direktorius, ir atvirkščiai svarbu ne naujo savininko...

bet juk straipsnyje ne apie direktorių šnekama, o apie naują prezidentą.

tai manau automatiškai ir savininkas naujas.

Na toli gražu nebūtinai, nežinau ten tiksliai, kas ir kokiomis proporcijomis yra Sūduvos dalininkai, bet prezidentas toli gražu neturi juo būti...

taip, ir Murauskas nesako kad paliks komandą. iš interviu galima suprasti kad jis ir toliau rems ir prisidės prie valdymo, tiesiog nebenori būti prezidentu ir tam skirti daug laiko bei nervų

vyručiai, kalba eina apie klubo perimimą.
jei straipsnyje neaiškiai parašyta, tai dar gavau patvirtinimą iš artimesnės klubui aplinkos.

bet dar tik kalbų lygyje viskas.

šiaip Sūduva tvarus klubas todėl jei Murauskas neras kam perleisti klubo, tai nežinau kas gali.

Kiniečiai gali. Hik Vision ar kaip ten.

Kiniečiai gali. Hik Vision ar kaip ten.

sako, kad nori rimtų, aiškių žmonių, o ne kokių neaiškių užseniečių.
būtų gyvas Karpavičius su savo koncervais tai galvočiau apie jį.

Kiniečiai gali. Hik Vision ar kaip ten.

na įdomu kokios ten tos proporcijos dalininkų, bet įtariu savivaldybė, būdama viena iš jų, bent kažkiek paprotestuotų...

Na toli gražu nebūtinai, nežinau ten tiksliai, kas ir kokiomis proporcijomis yra Sūduvos dalininkai, bet prezidentas toli gražu neturi juo būti...

Sūduva yra būtent tas atvejis, kai jei esi prezidentas, tai esi ir vienas pagrindinių dalininkų/rėmėjų. Administraciniam darbui dirbti yra direktorius.

klausimas ar tie kinai išvis norėtų užsikrauti ant kupros klubo valdymą - Lietuvoje tai tik papildomos išlaidos ir minusinis biznis. jų pavadinimas ir taip matosi, galvoju jiems to ir pakanka

Kiniečiai gali. Hik Vision ar kaip ten.

na įdomu kokios ten tos proporcijos dalininkų, bet įtariu savivaldybė, būdama viena iš jų, bent kažkiek paprotestuotų...

Kadangi Sūduva yra asociacija, tai kiekvienas jos narys turi po vienodą galią priimant sprendimus. Vienam iš dokumentų pasakyta, kad FK steigėjai yra V.Murauskas, G.Vilutis ir Marijampolės savivaldybė. Belieka tik spėlioti, ar tas sąrašas per laiką kažkiek pasikeitė, ar taip ir liko trys nariai.

V.Murauskas prakalbo apie „Sūduvos“ vidines problemas ir atskleidė – daugumos žaidėjų neliks

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/v-murauskas-prakalbo-apie-suduvos-vidines-problemas-ir-atskleide-daugumos-zaideju-neliks-24-1415272

V.Murauskas prakalbo apie „Sūduvos“ vidines problemas ir atskleidė – daugumos žaidėjų neliks
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/v-murauskas-prakalbo-apie-suduvos-vidines-problemas-ir-atskleide-daugumos-zaideju-neliks-24-1415272

Sezono pradžioje „Sūduva“ paleido trenerį Heimo Pfeifenbergerį ir vietoje jo pastatė Saulių Širmelį. Dar vasarą atrodė, kad marijampoliečiai jau tuoj atitrūks nuo Vilniaus „Žalgirio“ ir intriga A lygoje baigsis, bet nutiko priešingai. Marijampoliečiai peržengė vieną etapą Čempionų lygoje ir krito Europos lygos trečiajame atrankos etape, o vėliau ėmė ryškėti niūrios spalvos komandos žaidime. Taškų pribarsčiusi „Sūduva“ sezono finiše dar susidūrė su COVID-19 protrūkiu, išguldžiusiu 20 futbolininkų ir kitų komandos narių. Iš lovų į aikštę žengę sūduviai galiausiai 0:3 krito lemiamose rungtynėse prieš Vilniaus „Žalgirį“, kuris tapo čempionu. Stadione su komanda buvusiam V.Murauskui tądien sukako 60-imt, tad ypatingas gimtadienis nebuvo linksmas.

Po nesėkmingo sezono atsipūtęs V.Murauskas interviu 15min prakalbo apie pasitraukimą iš prezidento pareigų. „Šie planai nėra gimę su pralaimėjimu, jie gimė, nes čia esu jau daug metų. Ir idėjomis, ir amžiumi jau pasenom. Pasižiūri į veidrodį ir matai priešais save žmogų, įkopusį į septintą dešimtį. Gal laikas ir iš tos pusės pagalvoti apie ramesnį gyvenimą“, – kalbėjo „Sūduvos“ vadovas.

Šioje pokalbio dalyje papasakojo apie viso sezono metu komandą kamavusias problemas, padarytas klaidas ir būsimus didžiulius pokyčius.

– Kokias išvadas padarėte, kai sezonas jau pasibaigė? – 15min paklausė V.Murausko.
– Sezonas, aišku, buvo nesėkmingas. Kaip aš suprantu, mes jį pralošėme dėl to, kad padarėme pakankamai daug klaidų tiek metų eigoje, tiek komandos komplektacijoje. Nors su klaidomis sugebėjome pirmauti beveik visą sezoną, jį galiausiai pralaimėjome.

– Kalbėjote apie klaidas kolektyve, ką turite omenyje?
– Kolektyvo klaidos – jos buvo iš visų pusių žiūrint. Į tai įeina ir klaidos pasirenkant žaidėjus, kurie buvo surinkti praėjusiais metais, nors aš, aišku, viską žinojau, be mano žinios tai nebuvo daroma. Reiškia, pritariau toms klaidoms, nesuvaldžiau procesų ir sezono eigoje. Futbolas yra komandinis žaidimas, nebuvo stiprios komandos, trūko komandinės dvasios. Reikėjo ryžtingų sprendimų, kurių, būdamas prezidentas, nepadariau. Matomai per tiek metų, atsižvelgiant į amžių, dingo ryžtingumas. Reikėjo tiek personalo klausimu sprendimų kitokių, tiek ir žaidėjų srityje. Jie nebuvo atlikti ir dėl pandemijos įtakos, vasarą pasipildyti negalėjome. Įvyko, kas įvyko. Už klubą ir jo rezultatą aš esu atsakingas. Sezonas buvo nevykęs, rezultatas nepasiektas, darbas buvo atliktas prastai, netinkamai ar su klaidomis.

– Kalbate apie nepriimtus sprendimus, ar tai reiškia, kad galbūt reikėjo atsisveikinti su naujuoju treneriu?
– Ne, tai visa virtinė sprendimų. Kai komplektavome komandą, buvo vieni komplektuotojai, pradėjo sezoną kiti, galiausiai atvyko treneris, kuris prie komandos surinkimo neprisidėjo. Nors ir norėjome, bet pandemijos akivaizdoje neišėjo padaryti tam tikrų korekcijų. Visi kažko nepadarėme ar padarėme netinkamai. Tik noriu pasakyti, kad visa tai mačiau, žinojau. Kaip vyriausias klube, nepriėmiau sprendimų laiku, tų nepopuliarių sprendimų, kuriuos reikėjo priimti.

Dabar nereikia jau ieškoti, kas ir ko konkrečiai nepadarė, bet esmė, kad nesulipdėme komandos. Tai buvo matyti ir sezono eigoje, ir europiniuose pasirodymuose. Komandinę dvasią lipdo visi: ir žaidėjai, ir gydytojai, ir treneriai, ir direktoriai, ir prezidentas. Nesulipdėme ir likome antri.

– Nemažai kalbama apie komandos rūbinės susiskaldymą tarp užsieniečių ir lietuvių, ar tai ir yra pagrindinė nesklandumų priežastis?
– Konkrečiai apie rūbinę nekalbėsiu ir viešai marškinių neskalbsim, bet tai viena iš dalių, kuri prisidėjo, kad vieningos komandos nebūtų. Futbolas yra komandinis sportas. Turėjome pakankamai didelį kiekį stiprių žaidėjų, bet tos komandinės dvasios, kurią turėjome anksčiau – jos tiesiog nebuvo. O priežastys: ir rūbinė, ir už jos vykstantis gyvenimas, kuris tęsiasi 24 valandas per parą. Tas ir privedė prie nesėkmės.

– Vadinasi, ir kažkokios užklasinės veiklos buvo, kurios jūsų netenkino?
– Ne, ne užklasinės. Man viskas buvo matoma ir žinoma, bet reikėjo korekcijų ir žaidime, ir žaidėjų pasirinkime. Daug, daug buvo dalykų. Buvo matyti, kaip po išvykimo per pirmąjį karantiną grįžome ir žaidėme, ėjome į priekį, pirmavome lygoje. Tada atsirado trikdžiai, „Žalgiris“ pasivijo. Laimėjome prieš juos rungtynes, buvome pajėgūs su jais kovoti, dar vėliau ir liga užklupo didžiąją dalį komandos. Tas auksines rungtynes žaidėme neturėdami sveikatos. Jei būtumėme nuosekliai ir kaip kumštis dirbę visą sezoną, galėjo tų auksinių rungtynių ir nebūti.

O į lentelę taškai skaičiuojami ir pirmų, ir paskutinių rungtynių. Čia gyvenimas, čia sportas, teko tenkintis antra vieta. Dabar yra laikas pamąstymams. Žiūri į veidrodį, matai save ir klausi: ko nepadarei ar ką padarei netinkamai? Ir tada darai išvadas.

– Trumpam grįžkime į tas paskutines rungtynes. Teko girdėti, kad jūs buvote vienas iš pagrindinių idėjos po pertraukos nežengti į aikštę iniciatorių. Kodėl persigalvojote?
– Tai istorija, kuri vyko rūbinėje. Minčių buvo visokių. Galvojome, ar grįžti, ar ne. Mes suprantame, kad iš mūsų tą įvartį pavogė 29-ąją minutę. Prie rezultato 2:1 futbole galima grįžti į rungtynes, laiko dar daug buvo likę. Išėjome į rūbinę su 0:2, jautėmės apvogti. Per tas 20-30 minučių iki antro kėlinio pradžios epizodą peržiūrėjo daug specialistų, daug skambučių sulaukėme ir iš kitų valstybių, ir iš Lietuvos. Visi tai matė kaip akivaizdų įvartį. Gimė minčių, kad, jei tokių įvarčių, neturint jokio kontakto, neįskaito, tai kaip galima laimėti rungtynes ar pasiekti lygiąsias? Dėl to buvo gimę visokių minčių, bet žaidėjai turi karjeras, jiems reikia ir kituose klubuose žaisti. Aš pasakiau atvirai: „Jei neiname žaisti, aš, kaip prezidentas, galiu prisiimti atsakomybę“. Kažkam ją būtų reikėję prisiimti, kad žaidėjai tolesnėse karjerose neturėtų pasekmių.

Bet tai jau istorija. Futbolas turi tam tikras taisykles. Žmonės klysta, klausimas, ar sąmoningai, ar ne. Istorija tai nutyli. Nežiūrint į tai, kad „Žalgiris“ toms rungtynėms buvo pasiruošęs geriau ir kontroliavo eigą, nebūtinai visada nugali tie, kurie geriau atrodo ir geriau žaidžia. Jei pabaigtume tą temą, tai noriu atsiprašyti futbolo bendruomenės, kad neišėjome medalių atsiimti. Mūsų nebuvo įspėję, kad teiks medalius po rungtynių. Mes trejus metus buvome čempionais ir nesame nė karto gavę medalių po rungtynių. 2019 metais mums tuos medalius atidavė maiše, aš juos ilgai nešiojausi ir galvojau, kada čia juos atiduoti komandai. Tai padariau po paskutinių draugiškų rungtynių šiemet. Mes net minties neturėjome, kad gali būti apdovanojimai. Kai mūsų paklausė, kodėl neateiname, aš buvau su komanda, pusė žaidėjų jau buvo duše. Įvyko nesusipratimas. Jei būtų kas nors įspėjęs, tikrai būtume sudalyvavę apdovanojimuose.

– Jei žvelgtume į „Sūduvos“ sudėtį, kiek ji gali keistis prieš kitą sezoną, kiek pagrindinių žaidėjų jau neturėtume pamatyti?
– Daugumos jų nebus. Iš tikro, šiandien „Sūduvoje“ yra gal ne sąstingis, bet pauzė padaryta, kad apmąstytume sezoną, pagalvotume, kas reikalingi, kas ne, kokius pokyčius darysime. Juolab, kad ir žaidėjai sirgo, ir aš pats turėjau problemų šeimos aplinkoje. Nesudėlioti jokie taškai, bet jie bus dėliojami. Lapkritį pailsėti porą savaičių reikėtų, o gruodį pradėsime dėlioti. Faktas, kad didžiosios daugumos tų žaidėjų kitais metais nematysime.

Iš tų vyresnių žaidėjų penki turi sutartis, tai tiek jų matysime. Su kitais kalbėsime, nes ir po paskutinių rungtynių žaidėjai išskrido namo, neteko pasikalbėti. Ir laikas, ir nuotaikos buvo netinkamos.

– Prie daug naujų veidų teks pratintis „Sūduvos“ gerbėjams kitais metais...
– Reikės. Būtų gerai ir vyriausią vadą pamatyti naują. Būtų puikus laikas ir vieta. Gal nuo tos vietos ir pradėsime. O paskui tų veidų bus tikrai naujų ir administracijoje, ir trenerių štabe, ir komandoje. Buvo ir A lygos susirinkimas, buvo numatytos 10-ties komandų gairės. Baigsime atostogas, į kurias teisę turime visi, ir žiūrėsime.

– Su Čempionų lygos korta ateinanti piniginė injekcija yra vienas pagrindinių nuostolių šiemet, kaip keisis klubo biudžetas?
– Visą laiką žinojau, kad čempionais visada nebūsime, kad pinigų sumažės. Jei komanda bus stipri, galima per Europos turnyrus pakovoti. Jei pasirodymas bus sėkmingas, uždirbti ten galima tikrai nemažai. Aišku, biudžetui tai atsilieps, bet reikės bandyti tai kompensuoti: ar pinigais, ar geresniais sprendimais.

Mes per tuos metus, kuriuos esu futbole, 13 ar 12 kartų dalyvavome Europos turnyruose, buvo dveji metai, kai nedalyvavome, vienais metais likome ketvirti ir tai neužtikrino, kitais metais buvome penkti, bet kažkaip atsitiesėme. Komandų pajėgumai banguoja, sunku pasakyti, kaip bus kitais metais, bet „Sūduva“ futbolo žemėlapyje bus.

– Trenerio komanda kol kas neturi, bet gal turite nusimatę kandidatų?
– Yra labai daug pasiūlymų ir pasisiūlymų, bet jie dar nėra net peržiūrėti. Dar nėra laikas, bet gruodį kažkokiomis akimis į tai žiūrėsime. Kai Saulius Širmelis pasakė, kad jis neliks, tai išgirdo ir vietiniai treneriai, ir užsieniečiai. Yra tų pasiūlymų ir pasisiūliusiųjų, kad jie gali, bet čia procesas, kuris vyks tam tikru laiku. Ir apie žaidėjus taip pat. Būtų gerai, kad treneris atsirastų, o tada kalbėtume apie žaidėjus.

Nicolás Gorobsov was on national television and told what it is like to live in Lithuania

He participated in the Azzaro Mundial program that aired on November 22 on América TV. The sampedrino, who is currently active in Sūduva de Marijampolé, toured the streets of Vilna with the journalist Flavio Azzaro and, in addition to detailing the day-to-day life in the country where he currently works, recounted his history in football since he emigrated to Europe with his family at 14 years old.

https://www.laopinionsemanario.com.ar/noticia/nicolas-gorobsov-estuvo-en-la-television-nacional-y-conto-como-es-vivir-en-lituania/

laidos video nuorodoje, bet reikia ispaniškai suprasti