FK Žalgiris

[youtube]<object width="640" height="385"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/qlkxw2mof5o&hl=en_US&fs=1"></param><param name="allowFullScreen" value="true"></param><param name="allowscriptaccess" value="always"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/qlkxw2mof5o&hl=en_US&fs=1" type="application/x-shockwave-flash" allowscriptaccess="always" allowfullscreen="true" width="640" height="385"></embed></object>[/youtube]

Aš Lenkiškai tai nemoku,aš moku tik Angliškai,Rusiškai ir Vokiškai.

Mirė buvęs žalgirietis J. Rybakovas
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n187_.html

[Paveikslėlis]
Po sunkios ligos, eidamas 20-uosius metus, praėjusią savaitę mirė buvęs Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos jaunimo rinktinių futbolininkas Jevgenijus Rybakovas.

J.Rybakovas gimė 1990 m. lapkričio 16 dieną, mokėsi Vilniaus „Lukiškių“ vidurinėje mokykloje, pradėjo sportuoti Vilniaus futbolo mokykloje, vėliau atstovavo Vilniaus „Žalgirio“ dubleriams ir pagrindinei komandai, rungtyniavo Lietuvos U-16, U-17 ir U-19 rinktinėse.

Susirgęs vėžiu, J.Rybakovas nebegalėjo tęsti profesionalaus futbolininko karjeros, pastaraisiais metais žaidė Vilniaus „Granito“ ir Naujosios Vilnios „Granito“ ekipose, Sekmadienio futbolo lygoje.
Liepos 14 dieną J.Rybakovas pasitraukė amžinam poilsiui. Praėjusią savaitę su velioniu buvo atsisveikinta.

"Kiek pamenu Jevgenijų, jis visada šypsojosi, džiaugėsi gyvenimu. Džiaugiuosi, kad jį pažinojau, kad bendravome ir dirbome. Gaila, kai žmogus išeina iš gyvenimo, o kai išeina tokio amžiaus - tragedija dviguba. VMFD "Žalgirio" vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą Jevgenijaus šeimai ir artimiesiems,"- sakė J. Rybakovą treniravęs VMFD "Žalgirio" vyr. trenerio asistentas Mindaugas Čepas.

Liepos 24 d. prieš Lietuvos futbolo A lygos rungtynes Vilniaus „Žalgiris“ – „Mažeikiai“ J.Rybakovo atminimas bus pagerbtas tylos minute.

Reabilitaciją G. Jerkovič tęs Prancūzijoje
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n186_.html

Kovo viduryje į Lietuvą atvykęs kairiakojis puolėjas prancūzas Goran Jerkovič ruošiasi namo: dėl birželio 6 dieną rungtynėse su "Šiauliais" plyšusių kelio raiščių dar mažiausiai pusmetį negalėsiantis rungtyniauti futbolininkas reabilitaciją tęs gimtinėje. Prieš išvykstant iš Lietuvos G. Jerkovič pasidalino mintimis apie gyvenimą svečioje šalyje.

VMFD "Žalgiryje" esi keturis mėnesius. Kokią per tą laiką pamatei Lietuvą?
Kai tik atvykau į Lietuvą, buvau išsigandęs: nieko nežinojau apie šią valstybę, šalis šiaurėje, tad galvojau, kad čia labai šalta. Lietuvoje nebuvo buvęs nei vienas mano pažįstamas. Jaučiausi nejaukiai. Tačiau per kelias dienas komanda ir „Žalgirio“ vadovybė puikiai mane integravo, visi priėmė šiltai, bendravo, padėjo. Nuo tada Lietuvoje jaučiuosi puikiai. Aplankiau kelis miestus: Kauną, Klaipėdą, Palangą. Visur žmonės atviri, dauguma su manimi gali bendrauti angliškai. Žmonės yra tai, kas atspindi valstybę. Lietuviai man patinka, todėl Lietuvoje gyventi gera.

Lietuviškas futbolas ir A lyga pateisino lūkesčius?
Mačiau visas Lietuvos aukščiausio futbolo diviziono komandas, prieš daugelį jų žaidžiau. A lygą galėčiau suskirstyti į tris grupes: pirmoje, stipriausioje, yra „Žalgiris“, „Sūduva“ ir "Ekranas". Bet kuri iš šių komandų gali laimėti Lietuvos čempionatą, komandos turi veikiančią vadybą, subūrusios stiprius žaidėjus, jų rungtynes lanko žiūrovai. Šios trys komandos galėtų rungtyniauti gerokai stipresniuose čempionatuose. Antroje grupėje yra „Banga“, „Tauras“, „Šiauliai“, „Kruoja“. Tai nėra komandos, kurios gali laimėti čempionatą, tačiau vieneriose rungtynėse gali įveikti bet kurį varžovą. Tuo šios komandos žavios. Trečioje komandų grupėje komandos žaidžia tam, kad neiškristų į I lygą. Tai "Mažeikiai", "Atletas", "Klaipėda". Visos trys komanodos jaunos, joms reikia daugiau patirties. Ateityje ir jos gali tapti pirmos arba antros grupės komandomis. Lietuvos futbolo čempionatas man patinka. Ypač tada, kai susitinka pirmos ir antros grupės komandos. Lietuvos futbolas nėra stipriausias Europoje. Net Lietuvoje tai nėra populiariausias sportas, tačiau aš matau, kad LFF stengiasi kelti futbolo lygį, stengiasi pačios komandos. Tai nuteikia optimistiškai.

Koks buvo tavo sezonas?
Koks sezonas? (šypsosi). Aš labai nusivylęs tuo, kas įvyko. Tai pirmas sezonas mano karjeroje, kai patiriu rimtą traumą. Man sunku, nes atvažiavau žaisti futbolą, o to daryti negaliu. Noriu padėti komandai, noriu mušti įvarčius – toks mano darbas. Kai atvažiavau, nebuvau pilnai pasiruošęs sezonui, gal tik 40-50 procentų. Ir kai su trenerių ir komandos pagalba sustiprėjau, kai treneris davė man šansą, kai sužaidžiau trejas rungtynes, kai pajutau žaidimo ritmą, kamuolį, komandos draugus, kai pradėjau jaustis aikštėje konfortabiliai - gavau traumą. Aš tikiu, kad galiu būti labai geru futbolininku, tačiau to teks palaukti.

Kelio operaciją atliko prieš mėnesį. Ką veiki dabar, kai negali žaisti futbolo?
Po operacijos atlieku reabilitaciją. Kasdien 4-5 valandas stiprinu operuotą kelį. Noriu kuo greičiau sugrįžti į aikštę, todėl sunkiai dirbu. Po reabilitacijos mano keliui reikia poilsio, todėl dažnai lieku namuose. Dar negaliu ilgai vaikščioti. Pabaigęs pirmąjį reabilitacijos etapą išvažiuosiu į Prancūziją. Ten tęsiu gydymą, ten mano namai, šeima, draugai. Ten bus paprasčiau. Galų gale ten nematysiu, kaip kovoja mano komanda. Gal širdį mažiau skaudės, kad jai negaliu padėti.

Apie kitą sezoną jau galvoji? Norėtum karjerą tęsti "Žalgiryje"?
Noriu likti čia. Po sezono, kai išsigydysiu traumą, kalbėsiu su „Žalgirio“ sporto direktoriumi. Noriu padėti „Žalgiriui“ tapti geriausiu klubu Lietuvoje. Be abejo, stebėsiu visas „Žalgirio“ rungtynes internetu, bendrausiu su komandos draugais facebook'e. „Žalgiris“ yra mano komanda, aš šiame sezone – jos dalis.

Suradau video, kuriame užfiksuoti vienintelių Jevgenijaus Rybakovo rungtynių A lygoje epizodai. 2008 metų spalio 19 diena. Žalgiris - Šiauliai 2:4. Rybakovas žaidžia gynėju, video kadruose išsiskiria ūgiu, šukuosena ir tuo, kaip pergyvena dėl praleistų įvarčių (nuo 42 sekundės)...:

YouTube

Žiauru.. Mane labai paveikė išgirsta žinia. Mačiau tik vienas rungtynes, kuriose jis žaidė ir tai nebuvo minėtas A lygos mačas. Tai buvo kažkoks neesminis susitikimas 2008 metų pradžioje Sportimoje (gal Žalgirio dublerių draugiškos rungtynės su kažkuom). JR savo žaidimu man krito į akis. Pagalvojau, kad tokio ūgio ir koordinacijos gynėjas ateity galėtų reikiamai atstovauti Žalgirį. Ir nesupratau, kodėl jo vėliau nebesimatė komandoje..

AA

Tai tikrai nebuvo vieninteles jo rungtynes. Tikrai pamenu, kaip Rybakovas zaide Baltijos lygos rungtynes Ventspilyje (0:2 tada gavom, lygtais).
Nieko apie amzinatilsi blogo, taciau as jo perspektyva vertinau prasciau, nei tamsta, Broniau.
Veliau, kiek zinau, Rybakovas zaide kazkokiame zemesnes lygos klube (ar tik ne Granite)
A.A.

Šneku apie A lygą: http://www.futbolinis.lt/content/persons/556/lt

Vėliau (cituoju): "Susirgęs vėžiu, J.Rybakovas nebegalėjo tęsti profesionalaus futbolininko karjeros, pastaraisiais metais žaidė Vilniaus „Granito“ ir Naujosios Vilnios „Granito“ ekipose".

ziauru kai tokie jauni iseina is sio gyvenimo... A.A.

VMFD "Žalgiryje" rungtyniaus N. Astrauskas

Vilniaus "Žalgirio" sudėtyje - naujokas. Šiandien (07.21) prieš vakarinę treniruotę sostinės komandos puolėjų grandį oficialiai papildė Nerijus Astrauskas. Į "Žalgirį" 29-erių puolėjas atvyko iš Graikijos antros pagal pajėgumą lygos klubo "Veria". Sutarties detalės ir trukmė nekomentuojama.

Praėjusiame sezone vilkėdamas FC "Veria" marškinėlius N. Astrauskas laimėjo trečiojo pagal pajėgumą Graikijos futbolo diviziono auksą ir padėjo komandai grįžti į antrą pagal pajėgumą lygą. Kiek anksčiau "Žalgirio" naujokas rungtyniavo FC Niki Volos (Graikija), Ayia Napa (Kipras), Liepojos "Metalurgs" (Latvija), FK "Vilnius", RKS Radomsko (Lenkija), Vilniaus "Šviesa" ir Šiaulių "Sakalas" komandose.

http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n188_.html

Mirė talentingas futbolininkas Rybakovas
http://www.alfa.lt/straipsnis/10379049/?Mire.talentingas.futbolininkas.Rybakovas=2010-07-22_10-05
2010-07-22 10:05
Vilmantas Remeika
„Lietuvos žinios“

Beveik dvejus metus kovęsis su klastinga liga talentingas futbolininkas Jevgenijus Rybakovas vis dėlto neatlaikė. Jis išėjo nesulaukęs nė dvidešimties. J.Rybakovas gimė 1990 metų lapkričio 16-ąją Vilniuje. Per trumpą futbolininko karjerą jis žaidė įvairaus amžiaus Lietuvos jaunių (U-16, U-17 ir U-19) rinktinėse, atstovavo Vilniaus „Žalgirio“ klubui.

Džiaugėsi gyvenimu

Buvęs Lietuvos jaunių iki 19 metų rinktinės treneris Ivanas Švabovičius J.Rybakovą prisimena itin šviesiai: „Jevgenijus buvo labai draugiškas. Prie devyniolikmečių rinktinės prisidėjo vėliau, tačiau iškart pritapo prie komandos, nes su visais jos nariais rado bendrą kalbą.“

Gražiai Jevgenijų prisimena ir vienas „Žalgirio“ trenerių Mindaugas Čepas: „Jis tiesiog kvėpavo gyvenimu, džiaugėsi kiekviena diena. Nepamenu Jevgenijaus surūgusio ar liūdno, jis visuomet spinduliavo gerą nuotaiką, juokaudavo su komandos draugais. Sunku rasti žodžių, kai miršta toks šaunus jaunas vaikinas. Belieka nuoširdžiai užjausti tėvus, artimuosius ir bičiulius.“

Prieš dvejus metus, eidamas 18-uosius, J.Rybakovas jau atstovavo jaunių iki 19 metų rinktinei ir vis dažniau patekdavo į pagrindinę „Žalgirio“ sudėtį. Eskpertai šiam futbolininkui pranašavo šviesią ateitį.
reklama

„Jo kartos vaikinai - Linas Klimavičius, Arvydas Novikovas, Eivinas Zagurskas, Deivydas Matulevičius ir Vytautas Černiauskas jau atstovauja žinomiems užsienio klubams. Anksčiau ar vėliau į užsienį būtų patraukęs ir Jevgenijus“, - įsitikinęs kalbėjo I.Švabovičius.

„Jis išsiskyrė tuo, kad aikštėje priimdavo protingus sprendimus. 2008-ųjų rudenį stebėti Jevgenijaus žaidimo buvo atvykę garsiojo Ukrainos klubo Kijevo „Dinamo“ skautai“, - teigė M.Čepas.

Tikėjo iki pabaigos

Deja, tuo metu į kovą dėl jaunojo talento įsitraukė ir baisi liga.

„Nusiuntėme Jevgenijui kvietimą atvykti į jaunių rinktinės stovyklą, tačiau jo nesulaukėme. Tik vėliau sužinojome, kas įvyko...“ - beveik dvejų metų senumo įvykius prisiminė I.Švabovičius.

Pamažu vaikino jėgos seko. Vis dažniau jam teko paklusti gydytojų, o ne trenerių valiai. Bet ir tada jis spinduliavo pavydėtiną optimizmą.

„Klausdavau Jevgenijaus, kaip jaučiasi. Atsakydavo: viskas gerai. Aš ne pirmas ir ne paskutinis, kuris susirgo ir kuris pasveiks“, - prisiminė auklėtinio žodžius M.Čepas.

Kovodamas su liga J.Rybakovas dar rasdavo jėgų savo pomėgiui - jis žaidė žemesnės lygos komandoje - Vilniaus „Granite“. Šiemet buvo įtrauktas ir į mėgėjų Sekmadienio lygos komandos „Kiemas“ paraišką, nors joje ir nesužaidė nė vienų rungtynių.

„Įtraukėme jį į komandos paraišką dėl solidarumo, - sakė „Kiemo“ vadovas Karolis Astrauskas. - Vos prieš mėnesį buvau sutikęs Jevgenijų mieste. Atrodė pakankamai gyvybingas. Liūdna, kad viskas baigėsi taip greitai.“

J.Rybakovo gyvybė užgeso liepos 14 dieną.

„Nesvarbu, koks jis būtų buvęs futbolininkas. Labiausiai gaila taip anksti iš šio pasaulio pasitraukusio jauno šviesaus žmogaus“, - apgailestavo I.Švabovičius.
Šį savaitgalį prieš Lietuvos A lygos 18-ojo turo rungtynes talentingo futbolininko atminimas bus pagerbtas tylos minute.

Astrauskas yra nuostabus zaidejas su siuo zaidejo atejimu tai rimta paraiska i pirma vieta reikia pagaliau istumti Ekrana is pirmos vietos

Man tai jis greitas, bet medinis... Nu, vienas medis išvažiavo (Jerkovič), kitas atvažiavo...

O ne Astrauskas po N.Zelandijas trynėsi? Trūksta klubų biografijoje tadu.

Kaip supratau, bande isitrinti, bet veliau apsigalvojo ir pasirinko Graikija.

N. Astrauskas: "Žalgiris" yra stipri komanda"

http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n189_.html

Nerijus Astrauskas galėjo tapti pirmuoju lietuviu Australijos futbolo lygoje, tačiau tąkart pasuko į Graikiją. Prieš mėnesį puolėjas trečiajame Graikijos divizione laimėjo auksą, padėjo buvusiai komandai „Veria“ grįžti į aukštesnę lygą ir grįžo į Lietuvą. Keletą metų užsienyje rungtyniavęs puolėjas sako, jog sekė įvykius A lygoje, tad apsispręsti rungtyniauti „Žalgiryje“ nebuvo sunku.

Ar daug prireikė išlieti prakaito, kad pasirašytum sutartį su VMFD „Žalgiriu“?
Į „Žalgirio“ stovyklą atvykau prieš savaitę. Vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius pirmadienį sužaidžiau draugiškas rungtynes su „Daugava“, „uždirbau“ 11 metrų baudinį, kurį realizavo R. Vilėniškis. Nors vyko draugiškos rungtynės, laimėti buvo svarbu. Vakar vakare susėdome su komandos sporto direktoriumi, suderinome paskutines sutarties detales ir ją pasirašėme.

Kaip atsidūrei „Žalgiryje“?
Po sezono Graikijoje grįžau į Lietuvą ir ilsėjausi. Baigėsi kontraktas su FC „Veria“, tad laukiau pasiūlymų iš agento, tačiau jų nebuvo daug. Pabodo sėdėti, nesinorėjo per ilgai laukti ir likti be nieko. „Žalgiris“ šiuo metu yra stipri komanda, turnyrinėje A lygos lentelėje žengia geroje pozicijoje, matosi, kad visi šioje komandoje stengiasi. Be to – tai sostinės komanda. Treneriai mane žinojo, tačiau buvau ilgai nerungtyniavęs Lietuvoje, todėl pakvietė į treniruotes pažiūrėti, kaip atrodau. Po keleto dienų jie pasiūlė likti „Žalgiryje“.

Iš kitų A lygos komandų pasiūlymų sulaukei?
Taip. Kontraktą siūlė gimtojo miesto "Tauras", bet patrauklesnis pasirodė Vilniaus "Žalgiris". Šansą kovoti UEFA Europos lygoje jau dabar iškeičiau į galimybę tai daryti vilkint žaliai baltą apragą kitais metais.

Po trijų savaičių atostogų sportinė forma nesmuko?
Pirmą savaitę atostogų visiškai nesportavau. Norėjosi atitrūkti nuo futbolo, pailsėti. Per likusias dvi bėgiojau krosus, mankštinausi. Kaip parodė treniruotės, nesijaučia, kad ilsėjausi. Belieka vėl įvažiuoti į vėžias.

Ar daug pažįstamų dabartinėje „Žalgirio“ sudėtyje?
Pažįstu visus vyresnius žaidėjus: G. Barevičių, E. Jušką, R. Vilėniškį, I, Moriną, I. Steško. Teko bendrauti ir su jaunesniais. Jokių problemų su bendravimu ir įsiliejimu į komandą neturiu.

Kokia tau pasirodė „Žalgirio“ komanda po savaitės kartu?
Ši komanda turi dideles galimybes. Kalbu net apie kovą dėl čempionų titulo.

Kodėl nelikai Graikijoje?
Lygoje, kurioje žaidžiau, įvedė taisyklę: žaisti joje gali tik futbolininkai iki 25 metų. Būtų tekę keisti komandą, o tai padaryti nėra lengva. „Veria“ komandoje likti nenorėjau. Švelniai tariant, keistas tos komandos prezidentas: per paskutinį sezoną pakeitė keturis trenerius, praėjusiame pakeitė šešis. Žiemą norėjo pakeisti visą komandos sudėtį. Vietiniai komandos savininko nemėgsta.

Kaip vertini savo rezultatus buvusioje komandoje FC „Veria“?
Paskutiniame sezone dėl trenerių kaitos nebuvo lengva. Tačiau iš 32 rungtynių 15-16 sužaidžiau pagrindinėje sudėtyje, įmušiau 6-7 įvarčius. Dešimties balų sistemoje sezoną vertinu šešetuku.
Kur kas geresnis buvo priešpaskutinis sezonas. Jame daugiau įmušiau, atlikau daug rezultatyvių perdavimų.
Koks Graikijoje futbolas?
Futbolas Graikijoje techniškas, kombinacinis: stengiamasi žaisti perdavimais, vengiama kamuolio išspyrimo į priekį.

Fanai ten labai aršūs?
Tiek futbolo, tiek krepšinio fanai išprotėję. Savo komandas jie palaiko itin audringai, karštai. Aistruoliai ten tokie karšti, kad net atitverti nuo aikštės metalinėmis tvoromis.

Esi daug keliavęs futbolininkas. Kuris klubas ar šalis paliko didžiausią įspūdį?
Be konkurencijos tai buvo Naujoji Zelandija. Parą skridau į Velingtono „Pheonix“, kuris žaidžia Australijos pirmenybėse, peržiūrą. Nors regbis ten neabejotinai pirmauja, tačiau futbolo lygis irgi greitai auga. Tiesa, konkretesnį ir patrauklesnį pasiūlymą pateikė graikai, todėl grįžau į Europą.

VMFD "Žalgiryje" rungtyniaus broliai
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n190_.html

Penktadienį į Vilniaus "Žalgirį" atvyskta dar vienas futbolininkas iš Rusijos - Roman Nagumanov. Saugo pozicijoje rungtyniaujantis legionierius yra šiuo metu "Žalgiryje" žaidžiančio Andrejaus Nagumanovo brolis. Į Lietuvą futbolininkas keliasi iš kaimyninės Latvijos, kur atstovavo "Jūrmala" komandai.

Ta proga nuėjau pasižvalgyti po Jūrmalos puslapį ir radau įdomius balsavimus apie tai, kas latviams yra futbolas ir su kuo jį valgo: http://www.fcjurmala.lv/rus/voting-results/2.html

Ypač patiko du klausimai:
Ar reikalingas futbolas Latvijoje? http://www.fcjurmala.lv/rus/voting-results/7.html
Ar bus peržaistos Moskva-Zenit rungtynės? http://www.fcjurmala.lv/rus/voting-results/5.html

Įdomios ten apklausos vyksta

Dar apie Romaną Nagumanovą:

25-erių metų saugas, kaip ir jo brolis, karjerą pradėjo Sankt Peterburgo „Zenit“ rezervinėje komandoje. Vėliau keletą metų gynė Maskvos srities „Saturn“ bei Novokuznetsko „Metallurg-Kuzbass“ klubų spalvas.

[Paveikslėlis]

http://www.futbolas.lt/naujiena/vilniaus-zalgiryje-dar-vienas-legionierius

o nežada koks Komolovo ar Bobroiskio giminaitis atsibelst pažaisti futbolo, kuriam irgi patinka Vilnius? Tuoj bus naš Žalgiris

O zalgiris dar turi vartininku?
http://www.zalgiris-vilnius.lt/lt/pagrindine_komanda
Kas jei Leusas gaus trauma ar raudona.

Lygtais derisi su Galdiku ish Vetros. Blogiausiu atveju stovetu koks jaunas dubleris.

"Žalgiris" pasirašė sutartį su A. Jankausku
Sveikas sugrįžęs namo: į Vilniaus "Žalgirį" keliasi vidurio gynėjas Algis Jankauskas.
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n197_.html
Kovoje dėl vidurio gynėjo nurungęs keletą Lietuvos ir užsienio klubų VMFD „Žalgiris“ šiandien ( 07. 27) pasirašė sutartį su kandidatu į Lietuvos nacionalinę rinktinę Algiu Jankausku. Į žaliai baltų komandą vidurio gynėjo pozicijoje žaidžiantis futbolininkas grįžta po 6 metų pertraukos.

„Esu labai laimingas sugrižęs ten, kur pradėjau profesionalaus futbolininko karjerą. Tikiu, kad galiu padėti "Žalgiriui" įgyvendinti šiam sezonui komandos vadovų iškeltus tikslus,"- internetinei svetainei http://www.zalgiris-vilnius.lt sakė 27 metų A. Jankauskas.

VMFD „Žalgiris“ sporto direktorius M.Nikoličius pasirašius sutartį sakė:
„Algis buvo vienas geidžiamiausių žaidėjų šios vasaros futbolo rinkoje, todėl esame laimingi, kad jis prisijungė prie mūsų. Tikiu, kad jis taps nepramušama siena "Žalgirio" varžovų puolėjams“.

"Žalgiryje" Algis Jankauskas vilkės 5 numeriu pažymėtus marškinėlius. Išsamus interviu su A.Jankausku - rytoj.

A. Jankauskas: "Jaučiuosi sugrįžęs namo"
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n198_.html

[Paveikslėlis]

Profesionalaus futbolininko karjerą pradėjęs Vilniaus "Žalgiryje" Algis Jankauskas po šešerių metų pertraukos vėl apsivilks žaliai baltus marškinėlius. Jau šį savaitgalį, rungtynėse su Pakruojo "Kruoja", centro gynėjas gali išbėgti į aikštę 5 numeriu pažymėtais marškinėliais. Svetainė http://www.zalgiris-vilnius.lt pakalbino A. Jankauską po pirmos futbolininko treniruotės su naująja komanda:

Algi, „Vėtra“ ir „Žalgiris“ pastaraisiais sezonais buvo ideologiškai didžiausi priešai. Kaip jautiesi atsidūręs kitoje barikadų pusėje?
Aikštėje tarp žaidėjų to nesijautė – buvome tiesiog priešininkai. O jaučiuosi kaip sugrįžęs namo po ilgo laiko. Per tą laiką šiek tiek pasikeitė ir namai: treniruojamės nebe „Žalgirio“ bazėje, komandoje rungtyniauja kiti žaidėjai.

Kokie yra pirmi žodžiai, kuriuos nori pasakyti „Pietų IV“ tribūnai?
(Šypsosi) Žodžiai būtų panašūs į tuos, kuriuos prasikaltęs vaikas sako mamai: „Atleisk, kad taip ilgai negrįžau namo“. Tokį savo elgesį stengsiuosi atpirkti geru žaidimu aikštėje.

Savo profesionalo karjerą pradėjai būtent Vilniaus „Žalgiryje“. Kokie prisiminimai iš tų laikų?
Tik geri. Svajojau žaisti „Žalgiryje“ nuo mažų dienų. Svajonė tada virto realybe. Buvo suburtas geras kolektyvas, gerai sekėsi, pusę sezono atžaidžiau pagrindinėje "Žalgirio" sudėtyje ir, galima sakyti, iškart išvykau į užsienį.

Iš „Žalgirio“ išvykai į Permės „Amkar“...
Dabar man atrodo, kad ten atvykau per jaunas. Galvojau, kad jau viską pasiekiau, kad viską galiu: „Žalgiryje“ žaidžiau startinėje sudėtyje, „Amkar“ sezoną irgi pradėjau pagrindinėje vienuolikėje. Sužaidžiau 7 rungtynes, tačiau savo gimtadienio dieną, rugsėjo 27-ąją, žaisdamas prieš Maskvos „Spartak“, „uždirbau“ vienuolikos metrų baudinį. Po šių rungtynių sėdau ant suolo iki sezono pabaigos. Prieš antrojo sezono pradžią Rusijoje gavau traumą, nespėjau tinkamai pasiruošti čempionatui, tad didžiąją sezono dalį atstovavau dubleriams. Tik sezono pabaigoje sužaidžiau 3-4 rungtynes už pagrininę komandą. 2006 metais „Vėtra“ susitarė su „Amkar“ dėl mano nuomos. Kaip tik gimė vaikas, tad norėjosi grįžti į Lietuvą, būti su šeima.

„Vėtrai“ atstovavai beveik penkis sezonus. Kokie įspūdžiai iš šios, jau nebeegzistuojančios komandos?
Pradžioj atrodė, kad „Vėtra“ gali kažką pasiekti: buvo geri žaidėjai, geros sąlygos. Bet kažko trūko. Komfortabiliai jaučiausi tik pirmus dvejus metus. Paskui prasidėjo trenerių kaita, finansiniai sunkumai, žaidimas į skolą. Iš vienos pusės gaila, kad Lietuvos futbolas neteko pakankamai pajėgaus klubo, tačiau žinant, kas jame dėjosi, reikėjo padaryti tam galą.

Ne kartą bandei ieškoti klubo užsienyje. Kokias valstybes aplankei?
Išmaišiau pusę pasaulio: Ukrainą, Vengriją, Lenkiją, Rusiją, Kiniją.

Egzotiškai skamba Kinija. Koks futbolas kitame pasaulio pusrutulyje?
Kinijos futbolo lyga nėra pati stipriausia. Jos lygis aukštesnis, nei A lygos, bet tikrai ne dviem galvomis. Infrastruktūra ten - aukšto lygio. Stadionai talpina po 50 000 ir daugiau žmonių, rungtynes stebėti renkasi apie 20 000 - 30 000 futbolo mėgėjų. Ten jaučiasi ir itin didelis žiniasklaidos susidomėjimas futbolu.

Kaip tau sekėsi vieno stipriausių Kinijos klubų Shandong Taishan Luneng peržiūroje?
Į peržiūrą atvykau sausio 2 dieną, kuomet komanda stovyklavo Kinijos pietuose prie Vietnamo. Į komandą ką tik buvo atvykęs naujas treneris iš Kroatijos. Kinijos aukščiausios lygos komandose gali rungtyniauti tik 3 legionieriai, šis faktas šiek tiek varžė. Sužaidžiau draugiškas rungtynes, agentas žadėjo, kad liksiu, vedė derybas su klubu, su treneriu, bet ... atrodo, treneris atsivežė gynėjus iš savo valstybės.

Prieš pasirašant sutartį su "Žalgiriu" pasiūlymų iš kitų komandų turėjai?
Domėjosi „Ekranas“, „Sūduva“. Į peržiūrą kvietė pora klubų iš užsienio.

Kodėl pasirinkai „Žalgirį“?
„Žalgiris“ - arčiausiai širdies. Ši komanda man sava nuo vaikystės, ją palaiko geriausi sirgaliai Lietuvoje. Žinau trenerius, girdėjau, kad surinktas šaunus kolektyvas. Be to, Vilnius – mano namai. Gera čia gyventi ir rungtyniauti.

Kokių tikslų sieksi su „Žalgiriu“?
Tikslai tik aukščiausi. Noriu su „Žalgiriu“ padaryti tai, ko pernai nepavyko padaryti su „Vėtra“ - iškovoti A lygos auksą.

Pažintis su VMFD "Žalgirio" dublerių treneriu D. Paulausku
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n199_.html

Jau pusę metų VMFD "Žalgirio" trenerių štabe šalia Igorio Pankratjevo ir Mindaugo Čepo darbuojasi 28-erių metų futbolo specialistas Domas Paulauskas. Penkerius metus treniravęs vaikus, šiemet D. Paulauskas stojo už antrosios "Žalgirio" komandos vairo. Svetainė www.zalgiris-vilnius.lt pasikalbėjo su dublerių treneriu:

Domai, ar prieš tapdamas futbolo treneriu ragavai profesionalaus futbolininko duonos?
Viskas prasidėjo įstojus į VPU. Žaidžiau pusiau profesionalioje studentų komandoje "Šviesa". Ką reiškia rimtos treniruotės, patyriau savo kailiu. Tačiau atėjo momentas, kada teko rinktis: mokslas ar sportas. Pasirinkau mokslus. Tokių kaip aš vaikinų, siekiančių prasimušti ir tapti futbolininkais, buvo ir yra ne vienas. Todėl anksti nusprendžiau tapti treneriu. Trenerio darbe mačiau daugiau perspektyvų. Kai įstojau į magistratūrą, gavau pasiūlymą dirbti su vaikais "Žalgirio" futbolo akademijoje. Nuo to laiko, t.y. penkerius metus, dirbu su vaikais.

Kaip iš vaikų trenerio tapai "Žalgirio" dublerių komandos treneriu?
Dauguma 1992 metais gimusių vaikų, su kuriais teko dirbti, dabar yra "Žalgirio" dubleriai. Matyt, kažkas rekomendavo mane kaip buvusį jų trenerį, žinojo, kad pažįstu šiuos jaunus futbolininkus. Pasiūlymą treniruoti "Žalgirį-2" gavau iš "Žalgirio" sporto direktoriaus Mindaugo Nikoličiaus. Pasiūlymas man buvo netikėtas. Be abejo, užimti šias pareigas sutikau.

Kokios tavo funkcijos "Žalgiryje"?
Jei trumpai, jos yra kelios: jaunimo ugdymas, jaunų žaidėjų paieška, pagalba pagrindinės komandos treneriams.

Ar skiriasi dublerių ir pagrindinės komandos treniruotės?
Skiriasi. Jei profesionalų treiruotės pagrįstos fizinės formos, greičio, ištvermės vystymu, žaidimo elementų šlifavimu, tai jaunimo treniruotės pagrįstos mokymusi arba jau mokamų elementų tobulinimu. Dublerių treniruotėse vyksta mokymosi procesas. Antrosios komandos treniruotėse dalyvauja tik jauni futbolininkai, tačiau per rungtynes prie jos prisijungia keletas pagrindinės komandos žaidėjų... Dublerių komandai keliami keli tikslai. Pirmas tikslas - ugdyti perspektyvų jaunimą, leisti jiems žaisti su vyresniais, surasti jiems tinkamą vietą aikštelėje. Antras tikslas - nenutraukti treniruočių ir rungtynių ciklo. Kad treniruočių ciklas nenutrūktų, jis turi baigtis rungtynėmis. Tad jei pirmos komandos žaidėjas nepatenka į startinę vienuolikę ar išvis nepasirodo aikštėje, tęsdamas ciklą kitą dieną jis turi dalyvauti dublerių čempionate. Trečias dublerių komandos tikslas - padėti atsistatyti po traumos sveikstantiems futbolininkams. Dublerių čempionate tokie futbolininkai atgauna formą ir tomet vėl gali grįžti į pagrindinę komandą.

Kurie dublerių žaidėjai yra arčiausiai pagrindinės komandos?
Kai kurie jauni futbolininkai, sezoną pradėję kaip dubleriai, jau dabar treniruojasi su pagrindine "Žalgirio" komanda. Tai D. Žukauskas, R. Janilionis. Pažangą daro J. Baltrimavičius, V. Saulėnas, E. Balkovskij, A. Paulauskas. Per pirmąsias A lygos dublerių čempionato rungtynes po keitimo pasirodęs šešiolikmetis vidurio gynėjas E. Žarskis taip ir liko startinės sudėties žaidėju. Visais jais pasitikiu, pasitikėjimas po kiekvienerių rungtynių auga. Išvardintų vaikinų ateitis jų pačių rankose.

Su "Žalgirio"pagrindine komanda važinėji į kiekvienerias rungtynes. Kodėl?
Be dublerių, dalyvauju ir pagrindinės komandos treniruotėse bei rungtynėse. Čia mano užduotis - stebėti, mokytis, analizuoti, kai reikia - padėti treneriams. Turiu žinoti, kas vyksta pirmoje komandoje, ko treneriai reikalauja iš žaidėjų. To paties reikalauju iš pagrindinėje komandoje rečiau rungtyniaujančių žaidėjų per dublerių čempionato rungtynes.

Įpusėjo dublerių čempionatas. Kaip vertini pirmąją jo pusę?
Kalbant apie rezultatus, sekasi taip, kaip planavome. Dublerių čempionate yra trys-keturios komandos, kurios vadovaujasi tokiu pačiu principu kaip mes, t.y. turi pakankamai daug žaidėjų pirmoje komandoje ir perspektyvaus jaunimo. Su jomis kovoti įdomiau. Kitų komandų jaunimui nepadeda pagrindinės komandos žaidėjai, tokios komandos yra silpnesnės. Tačiau su jomis visomis reikia žaisti, kovoti šimtu procentų. Mano nuomone, čempionatas pavykęs, tinkantis jaunimui tobulėti.

Ar dublerių čempionate tavo vadovaujamai komandai rezultatas yra svarbus?
Ne. Svarbiausia jame - pažiūrėti jaunimo norą, galimybes. Jaunas futbolininkas dublerių rungtynėse privalo parodyti tai, kas jam buvo duota treniruotėse, kas buvo prašoma prieš rungtynes. O iš vyresnių reikalauju parodyti pavyzdį jauniems žaidėjams kaip reikia rungtyniauti aikštėje. Kalbu tiek apie techniką, mąstymą, aikštės matymą, tiek apie šimtaprocentinį atsidavimą aikštėje. Mums nėra iškeltas tikslas užimti pirmąją vietą čempionate. Tačiau mes patys jos norime.