Čepas: širdyje buvau ir liksiu žalgirietis2010-03-26 18:02
http://www.alfa.lt/straipsnis/10335703/?Cepas..sirdyje.buvau.ir.liksiu.zalgirietis=2010-03-26_18-02[Paveikslėlis]Mindaugas Čepas
Dinos Sergijenko nuotr. (Alfa.lt)
Penktadienį Alfa.lt vaizdo konferencijoje viešėjo VMFD „Žalgirio“ treneris Mindaugas Čepas, pasidalinęs savo mintimis apie sostinės ekipos pasirengimą sezonui, Lietuvos futbolą ir savo asmenines patirtis futbolo pasaulyje.
Koks buvo jūsų kelias į futbolą?Futbolu susidomėjau nuo septynerių metų, kai tėtis pirmą kartą atvedė į „Žalgirio“ rungtynes. Bene metus vaikščiojau su tėčiu į stadioną, galiausiai nusprendžiau, kad metas pačiam sportuoti ir nuėjau į futbolo mokyklą. Pirmasis mano treneris – Sergejus Bakanas. Nuo to laiko futbolas tapo mano gyvenimo dalimi.
Esate vilnietis, bet į reprezentacinę sostinės ekipą iš karto nepatekote. Kodėl?Taip susiklostė sportinė karjera, kad būdamas 16 metų sudariau sutartį su Panevėžio „Ekranu“ ir išvykau iš Vilniaus. Po „Ekrano“ sekė Šiaulių „Kareda“, su ja du kartus tapau Lietuvos čempionu, buvo iškovota LFF taurė. Negalėjau skųstis – buvo ir titulų, ir galimybė žaisti.
Kas privertė sulaukus 26 metų baigti futbolininko karjerą?Kaip ir kiekvienas profesionalus futbolininkas prieš eilinio sezono pradžią tikrinausi sveikatą, ir gydytojas man pasakė, kad su futbolu reikės pabaigti. Buvau priblokštas tokio nuosprendžio, ėjau dar pas kelis daktarus kol galiausiai širdies chirurgas Sirvydis įtikino, kad sveikata brangiau nei futbolininko karjera.
Kas sunkiau – būti treneriu ar futbolininku?Vienareikšmiai galiu atsakyti, kad treneriu būti daug sunkiau. Norisi išbėgti į aikštę, su komandos draugais. Sėdėti ant suoliuko ir stebėti rungtynes iš šalies – labai sunku. Esu emocionalus, tai jau man įaugę į kraują.
Kiek metų jau dirbate „Žalgirio“ klube?VMFD „Žalgiryje“ dirbu jau antrus metus, o Vilniaus „Žalgiryje“ praleidau dar šešis sezonus. Šiaip tai tik pasikeitęs pavadinimas, juridinė iškaba, o tikrasis „Žalgiris“ yra ten kur yra tikrieji sirgaliai.
Žalgirio vyriausiuoju treneriu tapote 2008 m. gegužę, beveik tuo pat metu prasidėjo ir Žalgirio finansinės problemos. Kas jus palaikė per tuos sunkius metus?- Visų pirma, man buvo garbė ir didžiulė atsakomybė, kad man buvo patikėtas „Žalgirio“ trenerio postas. O sunkiausiais metais labai padėjo šeima. Tiek morališkai, tiek ir materialiai – tėtis, mama, sesuo ir, be abejonės, žmona. Visi mane palaikė, visi buvo už, negirdėjau nei vieno žodžio prieš. Nebuvo net minčių, kad reikėtų viską mesti, palikti komandą likimo valiai. Norėjosi užbaigti visą šį darbą iki galo. Ir dabar matau, kad man tai visai neblogai pavyko.
Buvote vyriausiasis komandos treneris, dabar – trenerio padėjėjas. Ar tai nežeidžia Jūsų ambicijų?- Visiškai ne, man dar reikia daug padirbėti norint būti tikru vyriausiuoju treneriu. Šiuo metu komandai vadovauja Igoris Pankratjevas, aš iš jo gaunu daug naudingos informacijos, pasisemiu patirties – teik iš taktinės pusės, tiek ir bendravimo su žaidėjais prasme.
Ar turite kažkokį trenerio etaloną, idealą? Esu nuo pat mažens „Barselonos“ gerbėjas, tad žaviuosi Josepu Guardiola. Vos atėjęs į komandą, jis su ja iškovojo visus sezono titulus, o jo auklėtiniai demonstruoja įspūdingą žaidimą.
Ar galima to tikėtis ir iš „Žalgirio“?Taip, stengsimės (juokiasi).
Kaip vertinate dabartinę komandos sudėtį ir jos pasirengimą naujam sezonui?Komplektacija šiam sezonui vyko ganėtinai sklandžiai. Iš tų žaidėjų, kurie pasirašė sutartis su klubu, mes tikimės, kad jie visu šimtu procentų realizuos savo potencialą „Žalgirio“ klube.
Kokie tikslai keliami A lygoje? Šiemet keliamas vienas tikslas – kiekvienose rungtynėse siekti tik pergalės, nepriklausomai nuo to, su kokiu varžovu teks žaisti. Konkrečių vietų, kurias turėtume užimti po sezono nenustatėme, tiesiog kiekviename susitikime sieksime iškovoti pergalę.
Šiuo metu ekipoje yra 5 legionieriai, ar ne per daug?Žinau, kad kai kurie galvoja, jog penki užsieniečiai yra per daug, bet noriu pabrėžti, kad vyko atranka, buvo atvykę žaidėjai ir iš Kinijos, iš Kamerūno. Kai kada jie sublizgėdavo, bet vyriausias treneris nusprendė pasilikti tuos žaidėjus, kurie jo manymu yra reikalingesni komandai.
Ką manote apie 4 legionierių limitą A lygoje? Manau, kad tai teisingas sprendimas. LFF nori, kad daugiau žaistų lietuviai, vietiniai futbolininkai. Dėl to laimi Lietuvos futbolas, jaunimo ir vyrų rinktinės.
Kokios stipriosios ir silpnosios dabartinės komandos pusės?Šiai dienai, bent jau vertinant po pirmų rungtynių, gynybos grandis kelia daugiau nerimo nei puolimas, ar saugų grandis. Bet, manau, kad tai tik susižaidimo klausimas. Čempionato eigoje turėtų pagerėti mūsų žaidimas tiek gynyboje, tiek ir kitose grandyse.
Daugeliui aktualus klausimas: kur Žalgiris žais namų rungtynes? Licencijavimo procese pateiktuose dokumentuose mes nurodėme, kad namų rungtynes žaistume Kaune, Dariaus ir Girėno stadione. Bet šiuo metu vyksta derybos su Vilniaus „Žalgirio“ stadiono savininkais, norime, kad mūsų klubas sugrįžtų į šį stadionų, nes tai yra mūsų tikrieji namai. O juk siekti pergalių padeda ir namų sienos. Aš bent jau neįsivaizduoju, kad „Žalgiris“ namų rungtynes žaistų Kaune, arba „Vėtros“ stadione.
Esate Lietuvos jaunimo (U – 19) rinktinės trenerių štabo narys. Kokie įspūdžiai po pirmųjų treniruočių?Įspūdis tikrai neblogas, pamačiau, kad turime nemažai gero, talentingo jaunimo, kurie ateityje galėtų papildyti ir vyrų rinktinės gretas. Jaunimas dega noru kovoti, siekti pergalių. Bet jiems reikia kuo daugiau žaisti. Jei jaunas žaidėjas pagrindinėje komandoje sėdės ant atsarginių suolo, tai naudos nebus. Džiugu, kad yra dublerių čempionatas, kuriame žaidžia dauguma mūsų jaunimo rinktinės narių.
Jūsų vadovaujamame „Žalgiryje“ žaidė daug jaunų, talentingų futbolininkų. Bet dabar komandoje jų vietas užima sugrįžę veteranai.Bet tas jaunimas niekur neprapuola, jie žais dublerių čempionate, mes juos stebėsime ir jei kuris nors jaunas žaidėjas bus geresnis už veteraną, tai jis ir žais pagrindinėje sudėtyje. Galime prisiminti Armino Vaskelos atvejį, kai šis žaidėjas net ir už dublerius žaisdavo tik po keitimo, bet gavęs progą ir debiutavęs A lygoje pademonstravo visą savo potencialą.
Buvo etapas, kai futbolininkai į „Žalgirį“ sugrįždavo tik trumpam, o daugiau laiko praleisdavo keliaudami po peržiūros įvairiuose užsienio klubuose.Tai yra normalu. Ne vienam žaidėjui sakiau, kad jei nori užsidirbti pinigų, turi išvykti į užsienį. Lietuva – tik tramplynas į Europą, kur ir uždirbami visi pinigai.
Pernai žaidėte I lygoje, matėte Lietuvos futbolą taip vadinamoje provincijoje. Kokį paliko įspūdį futbolas žemesniame divizione?Ir prieš čempionatą negalvojome, kad bus lengva, su visais varžovais reikėjo kautis ir sezono pabaiga buvo labai sunki. Didelį įspūdį paliko Jonavos stadionas – tokios vejos, tikriausiai, neturi ir daugelis A lygos komandų. Su malonumu prisimename ir išvyką į Kuršėnus, kur LFF taurės rungtynėse žaidėme su vietos „Venta“.
Tačiau išvyka į Plikius teigiamų emocijų paliko kur kas mažiau?Taip, ten mums tikrai nepasisekė. Galima sakyti, kad čempionatą baigėme skambiu akordu, apie kurį nesinori daug kalbėti. Bet toks tas futbolas. Teko pripažinti, kad pagal rezultatą varžovai buvo stipresni.
Lietuvos futbole esate nuo 1994 metų. Kas per tuos metus pasikeitė?Buvo visko – ir pakilimų, ir nuosmukių. Mano manymu, geriausias čempionatas buvo 2007 metais, kai žaidė ir FBK „Kaunas“, ir Panevėžio „Ekranas“, kai labai stiprią komandą subūrė FC „Vilnius“. Konkurencija tada buvo labai stipri.
Kaip manote, ar Vilniuje reikia dviejų – trijų futbolo komandų?Pažiūrėkite kas dabar darosi kituose miestuose ir miesteliuose. Alytuje yra dvi komandos, Kėdainiuose – taip pat dvi. Ar to reikia? Manau, kad Lietuvoje kiekviename mieste reikėtų turėti vieną, bet gerą komandą. Taip pat ir Vilniuje.
Ar tikite, kad lietuviai kada nors žais Europos arba Pasaulio čempionate? Be abejo tikiu, nes esu patriotas ir dar optimistas. Tikiu, kad ir iš šios grupės galime patekti į Europos čempionatą. Ispanija – lyderė, be konkurencijos. Bet su škotais, čekais tikrai galime pakovoti dėl antros vietos. Praėjusiame atrankos į pasaulio čempionatą etape lietuviai puikiai startavo, bet vėliau gal pritrūko sėkmės, be to, psichologiškai neigiamai paveikė pralaimėjimas Fareruose.
LFF yra suformavusi ambicingą viziją, kad futbolas po dešimtmečio futbolas Lietuvoje turi pranokti krepšinį pagal masiškumą. Ar tai realu?Manau, kad realu. Gal jau net ir dabar pagal masiškumą futbolas Lietuvoje pralenkė krepšinį. Pagal tai, kiek vaikų renkasi į futbolo treniruotes „Sportimos“ manieže, manau, kad mūsų laukia šviesi ateitis.
Ar iškeistumėte „Žalgirį“ į kitą Lietuvos futbolo klubą?Manyčiau, kad ne. Širdyje buvau ir liksiu žalgirietis.
Taip pat norėčiau pakviesti visus miestiečius ir miesto svečius sekmadienį (kovo 28 d.) apsilankyti pirmosiose šiame sezone A lygos namų rungtynėse. Jose VMFD „Žalgiris“ susitiks su Šiaulių „Šiauliais“.
Rungtynių vieta – „Sportimos“ maniežas, Ąžuolyno g. 5, Vilnius.
Rungtynių pradžia – 19 val.
