Remis paskelbė savo geriausius
2014 metų geriausiPaskelbė: Remigijus · 2014-11-27
Šiuo metu renkami geriausi 2014 metų Lietuvos futbolininkai ir treneriai. Aišku, niekas mano nuomonės neklausė, nes federacijai pakanka ir savų ekspertų. Bet šiame puslapyje esu pats sau šeimininkas, tai galiu ir ekspertu apsimesti. Be to, skirtingai nuo federacijos ekspertų, dar pateiksiu ir komentarą, kodėl vienas ar kitas futbolininkas ir treneris nusipelno įvertinimo.
Geriausias 2014 metų Lietuvos futbolininkas1. Giedrius ARLAUSKIS (Steaua Bukarest, Rumunija). Į Rumuniją sugrįžęs vartininkas per trumpą laiką pademonstravo, jog veltui sėdėjo ant Kazanės klubo atsarginių suolelio. G.Arlauskis buvo viena pagrindinių figūrų, ar atstovautų klubui Čempionų lygos atrankoje ir Europos lygos grupių etape, ar rinktinei Europos čempionato atrankoje.
2. Lukas SPALVIS (Aalborg BK, Danija). Nelemta trauma neleido jaunajam Lietuvos puolėjui pademostruoti, jog pernykščio sezono sėkmė Danijos aukščiausioje lygoje nebuvo atsitiktinumas. Visgi ir pusmečio pasiekimų (Danijos čempionas, Danijos taurės laimėtojas, vienas rezultatyviausių Aalborg žaidėjų) pakako, kad būtų galima įvardyti L.Spalvį kaip vieną iš trijų geriausių 2014 metų Lietuvos futbolininkų.
3. Vytautas ANDRIUŠKEVIČIUS (SC Cambuur, Olandija). Iš Švedijos Allsvenskan į Olandijos Eredivisie persikėlęs Lietuvos rinktinės gynėjas iškart įsitvirtino pagrindinėje sudėtyje ir tapo vienu pagrindiniu klubo žaidėju. O tai, sutikite, pavyksta ne kiekvienam iš Lietuvos kilusiam futbolininkui. Apskritai V.Andriuškevičius šiuo metu yra vienas iš tų retų futbolininkų, kurio karjeros kreivė nuosekliai kyla į viršų: Lietuva – Lenkija – Švedija – Olandija.
Geriausias 2014 metų SMSCredit.lt A lygos“ futbolininkas1. Ričardas BENIUŠIS („Kruoja“). Lietuvos rinktinės puolėjas išgyvena antrą jaunystę: 35 rungtynės iš 35 (beveik be keitimų), 15 įvarčių, 8 rezultatyvūs perdavimai. Ir kas svarbiausia – sidabro medaliai komandai, kurios kapitonu yra R.Beniušis.
2. Linas PILIBAITIS („Žalgiris“). „Žalgiryje“ buvo daug gerų žaidėjų, kurie galėtų pretenduoti į geriausių A lygos futbolininkų trejetuką, tačiau išskirti vertėtų būtent L.Pilibaitį. Ne vieną sezoną saugo pozicijoje žaidžiantis futbolininkas buvo priverstas prisiminti jaunystę ir kamšyti vienintelę poziciją, kurioje dėl traumų „Žalgiris“ turėjo rimtų problemų. Iš esmės per pusę sezono L.Pilibaitis padarė tiek, kiek kitų komandų puolėjai nenuveikė per sezoną. Jei jam būtų tekę žaisti puolėjo pozicijoje nuo sezono pradžios, tai tikriausiai jau dabar L.Pilibaitį galėtume sveikinti su rezultatyviausio žaidėjo titulu.
3. Tautvydas ELIOŠIUS („Kruoja“). Buvęs „Šiaulių“ saugas tapo ta delionės detale aikštės viduryje, kurios Pakruojo ekipai trūko ankstesniais metais. Kartu su N.Mačiuliu T.Eliošius sudarė tą tandemą, kuris ir varžovų vartams grasino (kartu pelnė 12 įvarčių), ir rezultatyvius perdavimus dalijo (kartu – 11). T.Eliošius ypač atsiskleidė per lemiamas rungtynes, kai „Kruoja“ užtikrintai sužaidė su „Žalgiriu“, „Sūduva“ ir „Trakais“. Dėmesį į T.Eliošių atkreipė ir nacionalinės rinktinės treneris I.Pankratjevas.
Perspektyviausias 2014 metų Lietuvoje žaidžiantis jaunas futbolininkas1. Edvinas GERTMONAS („Tauras“ ir „Atlantas“). Keista, kad LFF neįrašė šio talentingo jaunuolio į pagalbinį sąrašą, renkant perspektyviausius futbolininkus. Aštuoniolikmetis vartininkas persikėlė į A lygą viduryje sezono, bet per tą laiką sugebėjo nustumti į antrąjį planą kur kas didesnę patirtį turinčius M.Galdiką ir M.Malinauską. Per aštuonerias A lygoje žaistas rungtynes E.Gertmonas praleido tik du įvarčius, iš kurių vieną „Žalgiris“ įmušė nuo 11 metrų atžymos. Be to, papildomų pliusų jaunajam vartininkui davė ir itin sėkmingas pasirodymas su U-19 rinktine Europos čempionato atrankoje. Galiausiai, kadangi renkam perspektyviausią, „būkim biedni, bet teisingi“ – lietuvių vartininkai pastaruosius dešimt metų turi didesnes perspektyvas už Lietuvos ribų nei kitų pozicijų futbolininkai.
2. Donatas KAZLAUSKAS („Atlantas“). Kadangi renkami perspektyviausi, tai antroji vieta, mano nuomonė, turėtų atitekti šiam iš Kretingos kilusiam „Atlanto“ futbolininkui. Ne veltui gi D.Kazlauskas sulaukė ir kvietimo į nacionalinę rinktinę. Be to, pliusas yra ir puikus saugo žaidimas tuo metu, kai komandai to labiausiai reikia. Penki jo įvarčiai per pastarąsias kelias rungtynes padėjo uostamiesčio ekipai išlikti lenktynėse dėl bronzos medalių. Tiesa, tradiciškai reikia priminti, kad D.Kazlauskas turi ir vieną riebų minusą – yra karštakošis, kuris gauna korteles tada, kai jų nereikia. Ir šiemet aikštėje per 22 rungtynes (dalyje pasirodė tik po keitimo) sugebėjo gauti 5 geltonas korteles. Ir dar buvo ne vienas atvejis, kai Lietuvos teisėjai jaunojo futbolininko pagailėdavo.
3. Ovidijus VERBICKAS („Atlantas“). Realiai buvo galima trečią vietą palikti tuščią, nes O.Verbickui jau 21-eri. Paprastai tokio amžiaus futbolininkai jau ne tiek perspektyvūs, kiek realizuojantys savo gebėjimus aukštesnio lygio čempionate. Visgi, palyginus su kitais konkurentais, O.Verbicko perspektyvos vis vien geresnės. Be to, iš Sankt Peterburgo atvykęs saugas sugebėjo įsitvirtinti dėl medalių kovojančios ekipos sudėtyje, o tai didesnis žygdarbis nei tapti pagrindinės šių metų „Ekrano“ ar „Šiaulių“ sudėties žaidėju.
Geriausias 2014 metų Lietuvos pirmenybių treneris1. Vladimir ČEBURIN („Kruoja“). Tai, kad „Kruoja“ finišavo antroje vietoje, yra didelis trenerio nuopelnas. Niekas nebūtų pasakęs, kad Pakruojo ekipos sudėtis yra pajėgesnė nei „Atlanto“, „Trakų“ ar „Sūduvos“, tačiau „Kruoja“ sugebėjo palikti visus tris konkurentus už nugaros. Papildomą pliusą V.Čeburinui reiktų skirti ir už tai, kad atvyko į Lietuvą be išankstinio nusistatymo, jog lietuviai yra prastesni futbolininkai nei legionieriai (tokia nuostata, neslėpkim, vadovavosi poros beviltiškai žaidusių komandų treneriai).
2. Marek ZUB („Žalgiris“). Jei trumpai – už tai, kad Lietuvoje laimėjo viską. Ir už tai, kad pasimokė iš praėjusio sezono pabaigos pamokų.
3. Gediminas JARMALAVIČIUS („Šiauliai“). Šį trenerį į trečią vietą rašau visų pirma dėl to, kad mane labiausiai nustebino. Prieš sezoną atrodė, jog G.Jarmalavičius gavo tokias kortas, su kuriom galėjai tikėtis apžaisti tik „Dainavą“ ir kažkur sezono viduryje amžiams įstrigti devintoje vietoje. Tačiau „treneris su kepure“ meistriškai išnaudojo turimus išteklius ir netgi sugebėjo pagadinti gyvenimą pajėgesnes sudėtis turėjusiems varžovams.
http://gargzdas.lt/?p=360
