2016-12-02 23:10 · #101701
Pagaliau radau laiko išklausyti visą interviu su V. Dambrausku, tai va čia suprantu tikrai atviras ir prasmingas interviu, labai noriu tikėti, kad tai, kas buvo pasakyta išgirdo visi su futbolu Lietuvoje susiiję žmonės pradedant kad ir šalies(ar miestų/rajonų) valdžia ir futbolo federacijos atstovais, baigiant žurnalistais ir fanais.
2016-12-04 13:51 · #101719
Romanovas mano galva tik sušiko karjeras, žaidėjai būtų pasiekę kur kas daugiau ypač šis, tai meistras, pasaulinė klasė, užsisėdėjo pas Romanovą
2016-12-04 13:57 · #101720
Įdomus interviu. Be kitų dalykų, įstrigo tokie niuansai: "Utenio" direktorius Artūras Gimžauskas pretenduoja tapti A lygos direktoriumi, o "Utenis" pagaliau turės dirbtinės dangos aikštę savo stadione (jeigu gerai supratau).

A.Skarbalius: „Visi autostradoje važiuoja 130 km/h greičiu, o mes tik iššokame iš šalutinio kelio“
http://www.futbolas.lt/lt/naujiena/askarbalius-bdquovisi-autostradoje-vaziuoja-130-kmh-greiciu-o-mes-tik-issokame-is-salutinio-kelioldquo" onclick="window.open(this.href);return false;
2016-12-04 20:15 · #101724
Tai dirbtinės dangos aikštė bus ne atskira, o vietoj natūralios Utenio stadione?..
Šita vieta mane irgi suglumino...

O dėl Gimžausko tai nežinau. Viena vertus aiškiai matosi tai, kas buvo nuveikta su Uteniu, bet kiek yra tekę gilintis į tai kokius pasiūlymus ar pastabus jis teikdavo A lygai(bent jau tiek, kiek yra viešai paskelbta), tai man kaip tik nesusidarė įspūdis apie jo ilgalaikės vizijos turėjimą ar norą kurti ilgalaikę vertę - visi tie pasiūlymai būdavo iš labai siauro lauko, trumpalaikiai ir nelabai reikšmingi pačios lygos tobulėjimui(kalbant apie pridėtinės vertės kūrimą, profesionalumo didinimą ir taip toliau).
Sakyčiau kad kaip ir Skarbaliaus, taip ir Gimžausko pagrindinė orientacija telkiasi būtent ties jaunimo treniravimo/ruošimo sritimi ir asmeniškai nesu tikras ar tai yra būtent tos specializacijos, kurios yra svarbiausios A lygai.
2016-12-04 22:36 · #101726
Iš Šembero pasisakymų atrodo, kad Gimžauskas bus antrasis variantas. O prioritetą jis asmeniškai teikia kitam pretendentui. Pavardės nepamenu
2016-12-04 23:38 · #101727
Kalvaitis? Irgi nevienareikšmiškas kandidatas, ypatingai prisiminus kas vyko jam būnant Nevėžyje. Na o tas laikotarpis kaip A lygos rinkodaros direktoriaus tai sunkiai vertinamas ar šį sezoną kažkas labai pagerėjo, ypatingai, jeigu (tikėkimės) darbas buvo sutelktas link ateinančio sezono.

Šiaip jeigu jis yra realiausias kandidatas, tai būtų labai smagu bent jau kažkiek išgirsti apie jo nuveiktus darbus ir ateities viziją, nes bent jau man rasti kažkokios viešos informacijos (kalbant apie futbolą) neišeina...
2016-12-05 09:56 · #101730
na aš jo nevertinu, tik oponuoju Anbo, kuris sako, kad tikriausiai Gimža bus naujas direktorius. Tai aš, sprendžiant iš Šembero, interviu manau, kad bus Kalvaitis.

O šiaip tai man nei vienas, nei kitas nelabai patinka. Gimžauskas, nes A lygos direktorius būtų ir A lygos klubo direktoriumi.
Kalvaitis todėl, kad mažai girdėtas ir neaišku ar kuo pasižymėjęs.
2016-12-05 12:57 · #101732
UAB "Lietuvos futbolo federacija" akcininkas teigia kad nebeturi jokios itakos Lietuvos futbolui Na bet praeitos savaites apdovanojimu ceremonija leidzia tuo suabejoti. Kazkaip Dirmeikis kai pasitrauke is LFF, jo nei girdeti nei matyti teko, o Lialka su Stankum tai VIP lozeje sedi, tai futbolinikus apdovanaja.
http://sportas.lrytas.lt/futbolas/sirdi-isliejes-julius-kvedaras-voztelejo-lietuvos-politikams-20161205195056.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2016-12-05 13:34 · #101733
Jūs pastebėjote, kad į klausimą apie savo įtaką(kišimąsi) federacijai Kvedaras atsakė tik apie tai, kad niekad nesikišdavo į rinktines Pats to nenorėdamas daug ką pasako...
Jau neskaitant to, kad toliau kone visą interviu kalba būtent apie kišimąsi į rinktinės reikalus

O jeigu tikrai buvo nutarta, kad geriau padėti pinigus kažkur kitur ir atsisakyta Leipzig'o trenerių staff'o pasiūlymo bendradarbiauti su LFF, tai tegu Kvedaras dega paskutiniame pragaro rate, nes baisesnio smūgio Lietuvos futbolo progresui turbūt net nebuvo, žinant kokį puikų personalą Red Bull'is surinko būtent darbui jaunimo ugdymo srityje.
2016-12-05 14:06 · #101734
tai tegu Kvedaras dega paskutiniame pragaro rate, nes baisesnio smūgio Lietuvos futbolo progresui turbūt net nebuvo.

Tai ir be sito epizodo yra uz ka jam degti tame pragare 16 metu kai jis faktiskai vadovavo futbolui vyko totali degradacija praddedant vaiku futbolu, baigiant klubais ir rinktine. Dirmeikis pradejo griauti, Lialka pribaige musu futbola. Ir zinant kad jis ir toliau vadovauja paradui, perspektyvu futbolui musu salyje nera. Nebent isparduos LFF stadionus Vilniuje ir Kaune, issigrynins casha, ir gal tada atsi...s nuo futbolo Bet mazai tiketina
2016-12-13 23:16 · #102012
Šiuo metu vedame derybas su „Instat“ skautingo kompanija, iš kurios pirktumėm paslaugas visiems klubams ir lygai. Mes ataskaitas su smulkia analize dėtumėme į savo tinklalapį. Kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje skaičiai žmonėms tampa įdomesni. Šis faktas įrodo, kad einame profesionalumo link.

Sutvarkyti puslapį yra vienas iš lygos prioritetų. Taip likti negali, nes tai yra lygos veidas. Jis turi būti visai kitoks.

Va čia tai smagios naujienos. Ypatingai jeigu tai būtų tas pilnas Instat paketas, kur matomi atskirų žaidėjų indėlis aikštėje, tai būtų labai didelis žingsnis investuojant į lietuviško futbolo žiūrovą ir komentarorių. O ir šiaip labai smagus interviu, sakyčiau futbolas.lt bent jau šią žiemą tampa tos mažytės lietuviško futbolo rinkos lyderiais...
2016-12-14 10:26 · #102023
Buvo jau tas Instat, nelabai kas ten juo naudojosi tikriausiai.
Klubai jei ir naudoja tai retas kuris viešai analizuoja tuos skaičius, o iš lygos pusės irgi nebuvo jokio analitinio straipsnio.
Instatas pagelbėtų jei nusprestų rimtą A lygos fantasy padaryti.
2016-12-14 16:48 · #102068
Kai kurie klubai pateikdavo, bet jeigu būtų, kaip sako Šemberas, vieša ir kiekvienam matčui, tai čia jau kiek kitas dalykas.
Be to tas pats Instat'as turi daug skirtingų režimų - jeigu tai tebus tie paprasti matčo statistikos skaičiukai, tai jau vis tiek bus neblogai(orientuojantis tiek į kažkokią investiciją žiūrovų skaičiaus/kokybės kėlimui, tiek į komentatorių/transliacijų kokybės (tikėkimės) kėlimą.
Kita vertus jeigu per sezoną būtų skaičiuojamos išsamiai kiekvienam A lygos žaidėjui statistikos(ir visa tai išsamiai pateikiama), tai jau tikrai būtų puiki investicija pradedant nuo komentatoriaus ir žiūrovo kokybės kėlimo, pridėtinės vertės pačiai lygai, o be to net ir tų pačių žaidėjų reklamavimo.

Galiausiai tokia sutartis būtų labai aiškus signalas A lygos svetainės sutvarkymui ir kokybės kėlimui.
2016-12-14 17:33 · #102071
bet tu atsimeni, kad prieš 3 metus instat buvo viešas ir visiems prieinamas ir kiekvienos rungtynės?
2016-12-27 15:24 · #102342
Nepabūgęs nei valdžios, nei ginklo
http://www.sportas.info/naujienos/35548-nepabuges_nei_valdzios_nei_ginklo.html" onclick="window.open(this.href);return false;
1970 m. Romualdas Juška buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. O 1972 m. jis, būdamas žaidžiantysis Vilniaus „Pažangos“ treneris, arbitrui neatvykus, paėmė teisėjo švilpuką. Taip prasidėjo R. Juškos – futbolo teisėjo karjera, per kurią jis tapo dar įžymesnis, negu būdamas futbolininkas.

Netrukus R. Juška ėmė teisėjauti ir SSRS aukščiausiosios lygos mačams, taip pat Europos turnyrų kovoms. Yra teisėjavęs ir vienose 1984 m. Europos pirmenybių finalinio etapo rungtynėse.
1983 m. lietuvis buvo pripažintas geriausiu SSRS teisėju. Tais pačiais metais jis skrido į Meksiką teisėjauti pasaulio jaunimo čempionate.
2016-12-30 15:53 · #102387
L. VAITUKAITYTĖ: „FUTBOLAS IŠMOKĖ NEPASIDUOTI“
http://lff.lt/news/1475/l-vaitukaityte-futbolas-ismoke-nepasiduoti/" onclick="window.open(this.href);return false;

Kauno „LSU-Žaros“ komandoje žaidžianti Liucija Vaitukaitytė antrąkart įvertinta geriausios Moterų A lygos puolėjos titulu. 16-metė dusetiškė šiemet ne tik išsiskyrė rezultatyvumu atakose, bet ir sulaukė kvietimo žaisti nacionalinėje moterų rinktinėje. Interviu metu Liucija papasakojo apie svarbiausias futbolo patirtis bei kaip sekasi suderinti aktyvų sportą su mokslais.

- Nuo kada futbolas tapo neatsiejama tavo gyvenimo dalimi?
- Futbolą žaidžiu kiek save prisimenu. Kai dar buvau per maža nuspręsti ką noriu veikti, 3-4 metų, tėtis pradėjo vestis mane kartu į treniruotes. Nuo tada niekada nebuvo kilusi mintis nebežaisti, tad futbolas mano gyvenime ėmė užimti vis svarbesnę vietą. Vaikystėje aikštelėje visada lygiavausi į vyresnį brolį, sesę ir tėtį.
- Dusetos Lietuvos futbolo žemėlapyje žinomas dėl SK „Ainių“ komandos. Tavo nuomone, kas labiausiai prisidėjo, jog dusetiškės pamėgo futbolą? Gal jau užsimezgė derbiai su kaimyninėmis komandomis?
- Futbolo populiarinimą Dusetose inicijavo mano tėtis Rimas. Taip pat noriai prisidėjo vyresni žaidėjai. Kai man teko palikti berniukų komandą Utenoje, Dusetose viena po kitos mergaitės ėmė lankyti treniruotes ir taip susibūrė komanda. Deja, aplinkiniuose rajonuose komandų nėra.
- Kokie buvo tavo lūkesčiai persikeliant į Lietuvos vicečempionių ekipą „LSU-Žarą“? Teko įdėti pastangų, kad įsilietum į Kauno komandą?
- Tikėjausi vieningos komandos, kurioje galėčiau atsiskleisti. Džiugu, kad taip ir yra. Žaidėjos draugiškos, tad įsilieti buvo paprasta. Į Kauną gyventi nesikėliau, nes treniruojuosi namie ir Utenoje su berniukų komandomis. Aišku, į rungtynes važiuoti toloka.
- Šiemet sulaukei daug šansų nacionalinėje Lietuvos moterų rinktinėje. Kaip vertini šią patirtį, koks epizodas tau labiausiai įsiminė?
- Lengva nebuvo, nes, skirtingai nei jaunimo rinktinėse, trūko pasitikėjimo savimi, kai kurių žaidėjo savybių. Žinoma, kiekvienos varžybos aukštesniame nei bendraamžių lygyje atneša daug patirties. Suprantu, ko man trūksta ir todėl galiu tobulėti. Šiais metais Baltijos taurės varžybose su Latvija sugebėjome įmušti du įvarčius ir išlyginti rezultatą. Tuomet supratau, kad mūsų komanda turi charakterį.
- Tavo nuomonė dėl futbolininkės kelio pasirinkimo kainos – ką futbolas padėjo tau įgyti, o ko teko atsisakyti?
- Turnyrų užsienyje dėka tenka pamatyti įvairias šalis, kurių turbūt nebūčiau aplankiusi pati. Nežinau ar žmonių savybės nulemia būtent tai, kad jie pasirenka futbolą, ar pats žaidimas išugdo tam tikras savybes. Manau, jog iš dalies yra ir taip, ir taip. Mane futbolas išmokė nepasiduoti. Atsisakyti tenka laiko su draugais ir kartais net poilsio.
- Kaip tau sekasi planuotis mokslus ir laisvalaikį?
- Sekasi gerai, pastangų įdedu ne per daug, o pažymiai puikūs. Mėgstu tiksliuosius mokslus ir miegu per lietuvių pamokas. Hobiams laiko nelieka, bet prieš du metus baigiau muzikos mokyklos fortepijono skyrių ir šiuo metu retkarčiais pagroju. Likusį laisvą laiką praleidžiu su šeima.
- Gal turi mėgstamų kompozitorių kūrinių, kuriuos su fortepijonu grojai?
- Labai daug kūrinių teko groti ir įvairių kompozitorių. Iš autorių išskirčiau Astor Piazzolla. O kūrinių irgi ne viena labai mėgau, bet išskiriu Frederiko Šopeno valsą Op. 64 No. 2.
- Kokių permainų tikiesi 2017 metais? Ko palinkėtum sirgaliams ir Lietuvos futbolo bendruomenei?
- Labai tikiuosi, kad Lietuvos moterų ir merginų futbolo varžybos sustiprės, o galbūt atsiras ir platesnių perspektyvų. Žinoma, pagalvoju ir apie galimybę žaisti užsienyje.
Sirgaliams linkiu atrasti laiko gyvai stebėti varžybas ir, taip pat, ne tik liūdėti dėl pralaimėjimų, bet ir džiaugtis pergalėmis. Lietuvos futbolo bendruomenei linkiu plėstis ir gausėti bei toliau aktyviai populiarinti futbolą mūsų šalyje.
Ačiū už pokalbį!
2017-01-12 01:22 · #102688
Andrius Jokšas: "Noriu daugiau laiko skirti šeimai"
http://www.ve.lt/naujienos/sportas/andrius-joksas-noriu-daugiau-laiko-skirti-seimai-1521571/" onclick="window.open(this.href);return false;
Algirdas Auruškevičius

Pernai be medalių likusį Klaipėdos "Atlanto" futbolo klubą prieš naujojo sezono pradžią paliko nemažai žaidėjų. Tarp jų buvo ir rytoj savo trisdešimt aštuntąjį gimtadienį švęsiantis Andrius Jokšas. Jis baigė profesionalaus futbolininko karjerą, kuri tęsėsi daugiau nei dvidešimt metų.

Kodėl nusprendei pakabinti "bucus" ant vinies? - pokalbį pradėjome su jau buvusiu atlantiečiu.
Amžius. Viskam ateina laikas. Juk reikia paragauti ir "pensininko" duonos. Ne paslaptis, kad siūlo man dar pažaisti gimtojo Gargždų miesto "Bangos" komandoje, viename iš Lenkijos antrojoje lygoje rungtyniaujančių klubų. Tačiau aš tvirtai pasakiau "ne". Noriu daugiau laiko skirti šeimai. Tiesa, kaip ir anksčiau, su sportu draugausiu. Dar pažaisiu futbolą salėje, atstovausiu senjorų komandoms.

Tau teko parungtyniauti ne tik geriausiuose mūsų šalies klubuose, bet ir Ukrainoje, Rusijoje bei Baltarusijoje. Kur labiausiai patiko?
Maloniausi prisiminimai yra iš Ukrainos. Ir ne dėl to, kad šioje šalyje su Krivoj Rogo "Krivbas" klubu iškovojau bronzos medalį. Man apskritai patiko Ukrainos futbolo stilius.

Užsienio klubuose ilgai neužsibūdavai, o štai "Atlante" iškentėjai net keturis sezonus, per kuriuos sužaidei 85 rungtynes ir pelnei tris įvarčius...
Tokį mano pastovumą nulėmė šeimyniniai reikalai. Norėjosi žaisti arčiau namų, nesiblaškyti po margą pasaulį. Manau, kad šiek tiek prisidėjau prie "Atlanto" laimėjimų - iškovotų sidabro ir bronzos medalių.

Du kartus su Vilniaus "Žalgiriu" ir Panevėžio "Ekranu" tapai Lietuvos čempionu. Kuris titulas tau yra brangiausias?
Ko gero, su žalgiriečiais 1999 metais iškovoti aukso medaliai. Tada antroje vietoje likusią Šiaulių "Karedą" aplenkėme tik vienu tašku. O štai su "Ekranu" 2011 metais čempionais tapome gerokai lengviau.

Septyniolika rungtynių sužaidei Lietuvos rinktinėje, daug kartų tapai šalies čempionatų prizininku. Ar daug įsimintinų akimirkų buvo per tavo sportinę karjerą?
Aišku, kad įsimintiniausios buvo tos, kai tapome čempionais. O štai iškovotus sidabro ar bronzos medalius, kurių mano kolekcijoje yra nemažai, aš nelabai vertinu. Aš pripažįstu tik pirmąją vietą.

Išeinant iš "Atlanto" tau vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija puse lūpų pasiūlė likti dirbti klube sporto direktoriumi. Tačiau klubo generalinis direktorius Vacys Lekevičius viename interviu pareiškė, kad Jokšas sporto direktorium taps tik "per mano lavoną"...
Kam man tie "lavonai"? Todėl ir atsisakiau šių pareigų.

Ko norėtum palinkėti "Atlantui" šių metų sezone?
Viešėdamas Laplandijoje aš palikau Kalėdų Seneliui voką su prašymu, kad jis šiemet į Klaipėdą "Atlantui" atsiųstų maišą su aukso medaliais.
2017-02-01 12:06 · #103724
I. KIBIRKŠTIS: "NORIU PAKEISTI POŽIŪRĮ Į TRENIRAVIMĄ MOTERŲ FUTBOLE"
http://lff.lt/news/1546/i-kibirkstis-noriu-pakeisti-poziuri-i-treniravima-moteru-futbole/" onclick="window.open(this.href);return false;

Buvusi Lietuvos moterų futbolo rinktinės žaidėja Ieva Kibirkštis pradėjo darbą šalies futbolo merginų rinktinės techninės direktorės pareigose. Po įvykusios jaunųjų talentų stovyklos Vilniuje teigė tikinti, jog galima pakloti pamatus moterų futbolo sėkmei ateityje.
I. Kibirkštis gimė Kanadoje, išeivių iš Lietuvos šeimoje. Futbolo kamuolį ji pradėjo gainioti dar nuo ankstyvos vaikystės ir rungtyniavo Kanados moterų lygos Kvebeko „Lakers“ bei JAV universiteto „Mount St. Mary‘s“ komandose.

2007 metais mergina atvyko į Lietuvą ir gynė merginų (U-17, U-19) rinktinių, o vėliau - ir moterų rinktinės garbę. Žaidėjai buvo piešiama perspektyvi ateitis, tačiau patirtos traumos sujaukė svajones žaisti profesionalų futbolą Europoje.

I. Kibirkštis nusprendė ryžtingai žengti pradėtu treneravimo keliu ir baigusi sporto psichologijos magistro mokslus Suomijos universitete pradėjo darbuotis Švedijos „Kristianstad” jaunimo komandoje. Visgi Lietuvos ji nepamiršo ir, kaip pati teigia, turėjo neužbaigtų planų – pakelti šalies moterų futbolą į aukštesnį lygį.

Lapkričio mėnesį ji dalyvavo merginų treneriams skirtame seminare, o neseniai lankėsi U-16 (2001 m. gimimo ir jaunesnių) rinktinės stovykloje, kurioje įžvalgomis dalijosi ir specialistas iš Šveicarijos.

I. Kibirkštis LFF.lt svetainei papasakojo apie savo naujas pareigas Lietuvoje, ankstesnę karjerą futbole, stovyklą Vilniuje ir bei tikslus prieš Lietuvoje vyksiantį 2018 metų Europos WU-17 Europos čempionatą.

- Tavo veikla rodo, kad tavo gyvenime futbolas užima didelę, jei ne didžiausią vietą. Kaip prasidėjo tavo kelionė jame ir kaip ji vystėsi?
- Žaisti futbolą pradėjau dar penkerių metų ir su tuo augau. Rimčiau užsiimti juo pradėjau, kai buvau 12-13 metų. Po kelių metų pradėjau žaisti Lietuvos U-17 rinktinėje ir kurį laiką žaidžiau aukštame lygyje. Tačiau treniruoti kitus pradėjau jau penkiolikos ir man tai buvo labai smagu. Tai dariau įvairiose stovyklose bei masinio futbolo renginiuose su penkių-septynių metų sulaukusiais vaikais. Būdama 18-os, aš jau treniravau penkiolikmečių komandą ir tuomet pradėjau mokytis trenerių kursuose, kad gaučiau reikiamus sertifikatus.

- Kodėl taip anksti pradėjai krimsti treniravimo mokslus?
- Treniravimas buvo kaip atsarginis planas, jei visgi vieną dieną nustočiau žaisti aikštėje, ar nepasisektų futbolininkės karjeroje. Prieš du su puse metų patyriau smegenų sutrenkimą – iš tiesų, net nežinau, kiek aš jų turėjau – ir po savaitės nesijaučiau gerai, turėjau problemų. Bandžiau atsigauti žaisdama pirmajame Vokietijos divizione, tačiau supratau, kad po traumų serijos mano karjerai atėjo galas, tad atsidaviau treniravimui. Pradėjau ieškoti darbo Europoje ir šiuo metu dirbu profesionalaus Švedijos klubo jaunimo komandoje.

- Kaip pavyko persiorientuoti iš žaidimo aikštėje į vadovavimą šalia jos? Kaip pradėjai dirbti Švedijoje?
- Tai buvo pakankamai lengva, nes aš jau turėjau savo atsarginį planą ir tai buvo puiku. Pradėjau darbuotis su U-16, U-17 komandomis, jas kuruoju ir dabar, taip pat esu atsakinga už jaunimo futbolo koordinavimą ir prižiūriu, jog visose grupėse vystymasis vyktų taip, kaip numatyta.

- Kodėl pasirinkai dirbti moterų futbolo srityje, kuri kartais sulaukia kritiškos nuomonės?
- Padėti moterų futbolui man yra labai svarbu. Žmonės ne kartą manęs klausė: „Kodėl nedirbi vyrų futbole?“ ir aš visada turiu tą patį atsakymą: moterų futbolui reikia daugiau dėmesio ir aš noriu bei pilnai tikiu, kad galima pakeisti jo vietą futbolo pasaulyje.

- Kokios tavo naujosios pareigos ir keliami tikslai?
- Dabar esu LFF naujojo mergaičių projekto (2001 metų gimimo ir jaunesnių žaidėjų) techninė direktorė. Esu atsakingą už futbolo dalį – mano darbas bus nukreipti trenerius dirbti tinkama linkme, kurti darbo filosofiją ir planą tinkamai pasiruošti 2018 metų WU-17 finaliniam turnyrui Lietuvoje.

Mes būsime čempionato šeimininkai, tad per šiuos 15 mėnesių norime paruošti tokią komandą, kuri būtų konkurencinga ir galėtų duoti kovą Vokietijai, Anglijai ir Švedijai. Lankysiuosi Lietuvoje bent kartą per mėnesį, tačiau taip pat bendrauju su kolegomis. Darbas niekada nesustoja. Tikimės nuveikti daug.

- Esi jauna, tačiau turi nemažai žinių ir patirties iš darbo Švedijoje bei trenerių kursų. Kokias įžvalgas galėtum pateikti apie dabartinę Lietuvos moterų futbolo situaciją ir kaip situaciją reikėtų pakeisti?
- Manau, kad didžiausia problema su moterų futbolu yra ta, kad jis nesulaukia tiek dėmesio, kiek jo turi vyrų futbolas. Mes tik dabar pradėjome atkreipti dėmesį į moterų futbolą. Tai yra gerai, bet turime daug žmonių šalyje, kurie netiki, jog moterų futbolas gali būti geras.

Todėl turime surasti daugiau žmonių, kurie tiki galimybėmis gerinti moterų futbolą. Visgi manau, kad didžioji dalis su jaunomis mergaitėmis dirbančių trenerių, su kuriais dabar aš bendrauju ir palaikau ryšį, turi didelį potencialą. Jos yra buvusios dar dabar tebežaidžiančios žaidėjos.

Taigi, dabar turime jaunosios kartos trenerių, kurie mano, kad merginų tobulėjimas yra labai svarbu ir stipriai atsiduoda šiam darbui. Dėl šių žmonių galima tikėti, kad judėsime tik į priekį ir paversime moterų futbolą svarbiu.

- Praeitą savaitę atvykai į Lietuvą ir dirbai mergaičių atrankos stovykloje Vilniuje. Papasakok apie šią stovyklą.
- Iš tiesų, kai Lietuvos jaunimo rinktinę, aš žinojau, kad lygis čia yra kitoks, ne toks aukštas, kaip Kanadoje. Todėl aš norėjau būti pokyčių proceso dalimi. Ilgai kalbėjomės apie tai, kaip galėčiau prisijungti ir kažką nuveikti, bet to išpildyti niekaip nepavykdavo. Bet dabar tai pagaliau vyksta.

Šį menesį į stovyklą surinkome talentingas 2001 metų ir jaunesnes merginas, kurios yra pamatas bei naujoji karta, kuri keis Lietuvos moterų futbolo veidą. Vienas pagrindinių stovyklos tikslų buvo tobulinti trenerių žinias, kad jie galėtų geriau vadovauti žaidėjoms.
Žinoma, stebėjome ir pačias futbolininkes ir, mano nuomone, jos turi nemažai potencialo. Prieš atvykstant negirdėjau teigiamų dalykų, bet atvykusi supratau, kad su šiomis žaidėjomis galime nuveikti kažką didelio. Mergaitės parodė norą žaisti ir susipažinti su naujais metodais treniruotėse. Ši stovykla suteikė tikrai pozityvių emocijų tiek dėl susirinkusių mergaičių, tiek dėl jaunų trenerių, atvirų naujoms idėjoms.

Tikime, kad žmonės atkreips dėmesį į modernų treniravimą. Mes siekiame pakeisti konservatyvų požiūrį ir bandome daryti savotišką revoliuciją moterų futbolo treniravime. Smagu darbuotis tokioje komandoje žmonių, kurie turi vieną tikslą ir to kryptingai bando siekti.

- Kokie tavo asmeniniai planai, ar norėtum ateityje dirbti moterų futbolo komandos trenere?
- Per pastaruosius metus metus mano požiūris pasikeitė. Iš pradžių norėjau būti profesionalių žaidėjų trenere, bet dabar supratau, kad man patinka dirbti su jaunimu ir jų žaidimo brandinimu. Per ateinančius 5 - 10 metų save įsivaizduoju dirbančia su jaunimu ar vadovaujančia akademijai. Su tuo sieju savo ateitį.
2017-02-14 22:56 · #104405
Martynas Dapkus - apie konkurenciją, Izraelį ir „Šilą"
http://fksilas.lt/martynas-dapkus-apie-konkurencija-izraeli-ir-silabr" onclick="window.open(this.href);return false;

Martynas Dapkus – pirmasis „naujokas”, užsivilkęs „Šilo” marškinėlius, komandai rengiantis Lietuvos aukščiausio futbolo diviziono kovoms. 1993-siais metais Tauragėje gimęs 183 cm ūgio futbolininkas sėkmingai įsiliejo į Kazlų Rūdos komandos gretas ir įnirtingai rengiasi sezono maratonui. Siūlome iš arčiau susipažinti su šiuo darbščiu, atkakliu ir geranorišku atraminio saugo pozicijoje rungtyniaujančiu „Šilo” kariaunos nariu, kuriam konkurencija komandoje yra toks pat natūralus reiškinys kaip metų laikai gamtoje. Martynas ne vienerius metus rungtyniavo Izraelyje. Konkurencija, futbolo ypatumai Izraelyje ir „Šilo” komandos komplektacija – apie tai ir kalbėjome su Martynu:

- Esate jaunas futbolininkas, bet asmeninėje karjeroje turite jau ne vieną komandą, kurioje rungtyniavote. Kaip vertinate futbolininkų konkurenciją Lietuvos komandose?
- Kalbant apie šį sezoną, dar sunku sakyti kas kur „nusės“, žaidėjų perėjimai iš komandos į komandą dar intensyviai vyksta. Nors žaidžiame daug draugiškų rungtynių, visos komandos dar komplektuojasi ir konkurencija komandų viduje pasijaus prasidėjus sezonui, įpusėjus pirmam ar antram ratui. Kalbant apie futbolininkų konkurenciją šalyje ir palyginant padėtį su kitomis sporto šakomis, tai sakyčiau, kad nors Lietuva yra kaip ir krepšinio šalis, šioje sporto šakoje konkurencija bet kokiu atveju yra didžiausia, bet nemanau, kad futbole ji yra ženkliai mažesnė. Dabar Lietuvos komandos galės kiek norės pasipildyti Europos Sąjungos futbolininkais, tad šį sezoną turbūt konkurencija tik didės.

- Kaip manote, kokį poveikį tai turės Lietuvos futbolui?
- Aukštesnio lygio užsieniečiai, be abejo kelia ir pirmenybių , ir Lietuvos futbolo lygį, atvykus jiems, mūsų šalies futbolininkai privalės patys „temptis”. Bet jei matysime tokio pat lygio atvykstančius futbolininkus ar net prastesnių, kas irgi pasitaiko, ir jei vien dėl kažkokių mokestinių lengvatų jie atsidurtų santykinai geresnėse sąlygose, gali taip nutikti, jog mūsų šalies futbolininkai gali nerasti vietos komandose. Nemanau, kad Lietuvos futbolui tai išeitų į naudą.

- Jums teko ragauti futbolo „legionieriaus” duonos Izraelyje. Gal galite papasakoti apie šios šalies kasdienybę, žinant kokioje geopolitinėje situacijoje ji yra… Ar teko patirti kokių pavojų joje?
- Nei pavojų, nei neramumų patirti neteko, viskas vyko sklandžiai, o pragyvenau joje trejus metus. Didesnės grėsmės aš ten nejutau. Galiu pasakyti tokį pavyzdį, jei gyvenate Kaune, o Vilniuje nutinka kokia nors nelaimė, jūs nekeistumėte savo darbo rutinos, keltumėtės tą pačią valandą, eitumėt į darbą, grįžtumėte, valgytumėte, žodžiu, būtų įprastinis dienos ritmas.

- Tai per tuos praleistus trejus metus nebuvo nei vieno atvejo, kad reikėtų bėgti į slėptuvę ar panašaus pobūdžio incidentų?
- Man tokių situacijų tikrai nepasitaikė. Gyvenau ir žaidžiau futbolą Haifoje. Tai trečias pagal dydį miestas Izraelyje. Tuo metu ten buvo tikrai ramu ir saugumo atžvilgiu jaučiausi ne prasčiau nei gyvenčiau Lietuvoje. Izraelio karinės pajėgos yra tikrai aukštame lygyje ir, pavyzdžiui, jei kartais bandoma apšaudyti raketomis šalį, dauguma jų jos neutralizuojama dar nenukritu ant žemės.

- O su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrėte kalbant apie adaptaciją naujame klube, šalyje?
- Sunkiausia perprasti šios šalies žmonių kultūrą, mentalitetą, mąstymą, įpročius, kaip jie elgiasi tam tikrose situacijose ir be abejo vienas sunkiausių dalykų - kalba. Kai komandoje tenka adaptuotis, tau reikia rasti bendrą kalbą ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų su komandos draugais. Reikėjo laiko, kad galėtum suprasti, kaip pritapti prie branduolio. Pirmi metai apskritai man buvo sunkūs šiuo atžvilgiu. Pietiečiai tikrai skiriasi, apstu žmonių, kurie gana arogantiški, labai patenkinti ir pasitikintys savimi. Kaip pavyzdį galiu pateikti tokį: jeigu toje šalyje bus koks valytojas, tai jis manys, kad pats geriausias valytojas pasaulyje, jei futbolininkas, tai galvos apie save, kad pats geriausias futbolininkas. Be abejo, ne visiems tai būdinga. Teko sutikti ir draugiškų, nuoširdžių žmonių.

- Ar Izraelio klube adaptacijos periodas truko ilgiau lyginant su kitais?
- Sakyčiau, gal tai priklauso nuo žmogaus. Kaip minėjau, man prireikė metų, bet po truputį aš įsiliejau ir antrais, trečiais metais gyvenau puikiai.

- Daug buvo legionierių komandoje, kurioje rungtyniavote?
- Pirmoje lygoje galėjo būti trys, aukščiausioje – penki. Pirmais metais aš rungtyniavau jaunimo komandoje ir buvau vienintelis legionierius.

- Kurioje komandoje per savo karjerą jautėtės geriausiai? Ko reikia, kad futbolininkui būtų maksimalus komfortas klube?
- Pirmoji komanda, kurioje buvau tai ir buvo Izraelio ekipa, kurioje pritapau. Gerai ten jaučiausi ir aikštėje, ir už aikštės ribų. Nebuvo taip, kad rungtynių metu specialiai kas nors neduotų perdavimo, jei to reikalauja situacija ar būtų kokia trenerio antipatija. Grįžęs į Lietuvą patekau į „Stumbro” komandą. Ten taip pat nuostabus kolektyvas. Negaliu nei vienu blogu žodžiu atsiliepti apie jį. Puiki ekipa buvo ir Trakuose, savo gretose turinti aukšto lygio futbolininkų tokių kaip Klimavičius, Česnauskis, Valskis, baltarusiai Bičenokas, moldavas Zasavičis, kurie yra puikūs žaidėjai ir būdamas aikštėje su jais gali jausti tikrą futbolo malonumą. Jeigu žiūrėsime į išvardintų klubų visumą, nei vieno iš jų kažkuo išskirti negalėčiau, visur žinojau, ką turiu daryti, ko reikalavo iš manęs treneriai. Nebūdavo taip, kad kažkuo labai nusivilčiau, gerai jausdavausi kiekvienoje komandoje. O ko reikia, kad futbolininkui būtų maksimaliai gerai, tai mano supratimu daug kas priklauso nuo klubo vadovybės, jos indėlis labai svarbus. Klubo vadovybė priima žaidėjus, ji turi suteikti tam tinkamas sąlygas, parodyti pagarbą žaidėjams, užtikrinti tinkamą psichologinį klimatą komandoje, kad futbolininkas jaustųsi vertinamas ir reikalingas. Manau, kad tai yra komandos pagrindas.

- Kokie skirtumai kalbant apie Izraelį ir Lietuvą iš sirgalių elgesio, žurnalistų pusės?
- Vietiniai futbolo sirgaliai sakyčiau gerokai emocionalesni. Prasidėjus rungtynėms, tribūnose būna ramiau, bet kuomet jos eina į pabaigą ir pasiekiama kulminacija, ovacijų, triukšmo tikrai netrūksta. Prisimenu, kai buvo Haifos dviejų komandų „derbis” ir komandų sirgaliai vienos miesto pusės buvo arabai, kitos – žydai. Mūsų pusės futbolo fanai buvo žydai ir kiek pamenu laimėjome tas rungtynes, tai emocijos pasiekė tokius mastus, kad tarpusavyje sirgaliai pradėjo vieni į kitus mėtytis akmenimis. Vietiniai sirgaliai nėra kokie chuliganai, bet pašėlti jie mėgsta.

- Kiek per „derbius” rinkdavosi futbolo sirgalių?
- Na, apie tris tūkstančius jų būdavo. Komandoje, kurioje rungtyniavau nebuvo taip, kad eitų minios žmonių, bet jų užtekdavo tiek, kad malonu būdavo rungtyniauti. Aišku aukščiausiose lygose skaičiai kur kas įspūdingesni, ateidavo ir dvidešimt, ir penkiolika tūkstančių.

- O kaip su žurnalistais?
- Su žurnalistais esu pakliuvęs į nemalonią situaciją. Buvo tokia istorija, kad žurnalistas paskambino telefonu, uždavė tam tikrus klausimus ir aš nežinojau, kad jis nesutarė su mūsų komandos treneriu. Priešistorė buvo tokia: kai buvo pati sezono pradžia, manimi treneris nepasitikėjo, kiek pamenu, devynias rungtynes buvau ant atsarginių suolelio ir negavau rungtyniauti, išeidavau tai penkioms, dešimt, penkiolikai minučių į aikštę. Kai išleido dešimtose varžybose, nes lig tol buvo blogi komandos rezultatai, sužaidžiau tikrai geras varžybas. Kitą dieną paskambino tas žurnalistas, klausė, kodėl nežaidei lig tol ir tik dabar išėjai, ar jautiesi koks įtakingas ir panašiai, jam paaiškinau, kad nesu nei įtakingas, nei ką, tiesiog išėjau, padariau ką turėjau padaryti, kokios mano pareigos turėjo būti. O kodėl neleido treneris į aikštę anksčiau, paaiškinau, kad galbūt neatitikau kokių lūkesčių, bet tai yra treneris, aš gerbiu jo sprendimą, išleido dabar, įrodžiau ir jei jis pasitikės, aš tuomet žaisiu. Tas žurnalistas išėmė iš konteksto frazę, kad treneris manimi nepasitiki, pavertė tai straipsnio antrašte, padarė intrigą. Pasirodžius tokiai antraštei spaudoje, komandos draugas mane perspėjo apie tai, todėl nedelsdamas su tuo laikraščiu nuvykau pas trenerį, viską jam paaiškinau, kad buvo viskas ištraukta iš konteksto. Treneris buvo supratingas, papasakojo man, kad nesutaria su tuo žurnalistu ir tiesiog buvo jo mėginimas trenerį užgauti.

- Ar buvo kokių dalykų, kas jums asmeniškai nebuvo malonu ar priimtina, kalbant apie gyvenimą šioje šalyje?
- Kaip jau minėjau, yra sunku pati pradžia. Kai atvyksti iš vienos kultūros ir esi įpratęs daryti dalykus, kaip žmonės elgiasi vienaip, o atvyksti į svečią šalį ir viskas kitaip. Ne veltui sakoma, kad šios tautos žmonės viską daro iš kitos pusės. Sunku pradžioje buvo susigaudyti. Pavyzdžiui susitari dėl ko nors, kad bus rytoj, o realiai nieko nebūna, reikia laukti. Ko nors paprašyti vieno karto neužtenka, reikia nuolat apie save priminti. Laikui bėgant aš prisitaikiau prie tų sąlygų, kad gaučiau tai, ko man reikia ir kad su manimi elgtųsi taip, kaip aš noriu. Aišku sunku pradžioje buvo ir kalbos nemokėjimas.

- Persikelkime į Kazlų Rūdą. „Šilui” A lygoje per klubo istoriją bus debiutas. Kaip vertinate komandos komplektaciją ir kokį matote save kolektyve? Būsite vienas ekipos lyderių ar daugiau pagalbininkas?
- Žiūrint į komplektaciją, komandos vienuoliktukas lyg ir pilnas, gal reiktų vieno kito futbolininko atsargoje, bet tai trenerių, klubo vadovybės sprendimai. Kas realiai yra šiai dienai, tas mane džiugina. O kas liečia mano vaidmenį, tai komandos branduolys yra, iš esmės jis nepasikeitęs. Gal tik pora žaidėjų yra palikę komandą. Senbuviai ir bus tie lyderiai, o aš savo ruožtu tikiuosi prisidėti prie komandos tvirtumo, harmonijos. Kiek futbolininkų komandą papildys, manau visi prisidės prie jos tvarumo, dermės.

- Kaip manote, kiek lemia futbolininko įsitvirtinimo galimybes komandoje jo meistriškumas, charakteris, įgeidžiai?
- Meistriškumas yra labai svarbu, nes nuo jo priklauso komandos žaidimo kokybė ir aišku įgeidžiai. Ko žaidėjas atėjęs į komandą nori, ar pabimbinėti aikštėje, gauti algą ir užsiimti savais reikalais, ar jam svarbu komandos rezultatai, asmeninė karjera. Vienas svarbiausių dalykų yra charakteris, nes sezonas būna ilgas, susideda ne iš vienų rungtynių, būna geresnių ir blogesnių dienų. Vieną dieną tau viskas sekasi, atrodo gali kamuolį valdyti kaip nori, perdavimus tikslius atlikti kulniuku, kitą – nepavyksta elementaraus perdavimo atlikti. Štai tuomet stoji ir dirbi, tada charakteris pasimato. Apskritai sporte psichologija ir charakteris yra pagrindinis veiksnys, kuris lemia tavo pasiekimus. Jei paimsime bet kurį aukščiausios klasės žaidėją, kad ir Cr.Ronaldo. Kiek teko skaityti, jis pasiekė viską darbu.

- Ar tekę susidurti su trenerių simpatijomis antipatijomis komandose, kuomet kalba eidavo apie galimybes patekti į startinę sudėtį? Kaip tai veikia jūsų motyvaciją, tolimesnius jūsų veiksmus?
- Galiu grįžti vėl prie buvusios situacijos, kuomet rungtyniavau Izraelyje. Devynias rungtynes nebuvau startinėje sudėtyje. Kiek pamenu, pernelyg nenusimindavau, puikiai suprasdavau, kad tai yra sportas ir jei komandos draugai yra geresni, tai reiškia jie turi didesnį pasitikėjimą, nei aš galiu užtikrinti treneriui. Visuomet dirbdavau tada daugiau po treniruočių su fizinio parengimo treneriu. Po pagrindinės treniruotės komandoje visada dirbdavau papildomai, vykdavau į sporto kompleksą, kur turėdavau treniruoklių salės, plaukimo baseino abonementą. Būdavo net jogos užsiėmimai. Šiame komplekse faktiškai aš kasdien treniruodavausi. Visada tikėjau, kad ateis ir mano šansas. Konkurencija komandoje yra dalis futbolo. Koks klubas bebūtų, kad ir ta pati “Barselona”, jei esi tokioje komandoje, vadinasi tu gali patempti į tą lygį. Žaidėjas niekada neturėtų pykti, kad jis nežaidžia starte ir panašiai, reikia kovoti, stengtis, dirbti ir viskas eis į priekį.

- O kokių pokyčių matote Lietuvos futbole komplektuojant nacionalinę rinktinę? Kaip manote, ar svarbus “pažįstamojo” faktorius?
- Jei kalbėsime apie komandos komplektaciją, kuomet už vairo stojo E.Jankauskas, mano supratimu, jis renkasi ne pavardes, o futbolininkus, kurie turi charakterį, norą kovoti. Tai puikiai matome rezultatuose, nes kviečiami buvo futbolininkai ne tik iš pirmų komandų, tokių kaip „Žalgiris” ar „Trakai”, „Sūduva” ar „Atlantas”, bet būdavo ir iš Jonavos ar kitų komandų futbolininkai, kurie tuo metu demonstruodavo gerą sportinę formą.

- Gal galėtumėte išvardinti tris prioritetus, kodėl renkatės vieną ar kitą komandą?
- Jei žiūrėsime komandas Lietuvoje, tai eičiau pirmiausiai į tą, kuriai manęs reikia, į tą, kurioje yra geriausia tvarka, disciplina. Tai būtų pagrindiniai dalykai ir be abejo atsižvelgčiau į pačią komandą, jos siekius, tikslus, koks jos įvaizdis.

- Praėjusiame sezone rungtyniavote „Trakų” ekipoje. Keliais balais įvertintumėte savo žaidimą jame? Kodėl?
- Savo žaidimą įvertinčiau teigiamai, nes prie jo prisidėjo tuometinis komandos strategas Valdas Urbonas. Mano supratimu, jis kardinaliai pakeitė mano žaidimą, kaip žaidėjo rolę, mąstymą aikštėje. Jo dėka aš įgijau tiesiog naujo supratimo apie futbolą. Aš jaučiausi tikrai puikiai.

- Koks asmeninis indėlis jus tenkintų kalbant apie žaidimą „Šile”?
- Visuomet labiausiai džiaugčiausi, kad kaip nors prisidėčiau prie komandos pergalės, būtų pasiektas teigiamas rezultatas nepriklausomai nuo to, prieš kokią komandą rungtyniautume. Mano siekiamybė, kad „Šilas”, atėjęs į aukščiausią lygą, rungtyniaudamas prieš bet kokį varžovą būtų konkurencingas ir kad visi su juo skaitytųsi. Tikiuosi, kad prisidėsiu prie tvirtesnės gynybos linijos, tvirtumo aikštės viduryje, kad įrodytume, jog esame ne atsitiktinė komanda A lygoje.

- Ar komandą, kurioje šiuo metu rungtyniaujate, laikote tinkama reklamine erdve kalbant apie jus kaip apie futbolininko perspektyvą, įvertinus visus Lietuvos futbolo klubus?
- Niekuomet nereikia apie ką nors spręsti iš išvaizdos, stiprybė ne tame. Koks klubas bebūtų, ar tai „Lietava”, ar „Šilas”, „Stumbras”, nematau dėl ko visi skirtumėmės. Vieni klubai turi didesnius biudžetus, kiti mažesnius, bet žaidimo, o tuo pačiu ir reklamos atžvilgiu esminių skirtumų manau nėra.

- Ir pabaigai, kokie jūsų įspūdžiai apie komandą apskritai, sužaidus keletą kontrolinių rungtynių, gerokai įsibėgėjus treniruočių procesui?
- Kol kas tik teigiami įspūdžiai, jaučiuosi komandoje daug geriau nei galėjau pagalvoti. Prieš atvykdamas maniau, kad bus sunkiau patį bendrą žaidimą atrasti, bet būnant aikštėje su Andriumi Urbšiu, Nerijum Mačiuliu, kitais, kurie mane supa, tikrai jaučiuosi puikiai. Be abejo yra kur dar dirbti, kad pilnai vienas kitą suprastume aikštėje, bet jei jauti komandoje malonumą žaidžiant, tai ko daugiau bereikia, taškų ir pergalių.

Norėdami atsakyti, prisijunkite.

Naujausios futbolo naujienos

Visos futbolo naujienos
Lietuvos futbolo gidas

Dažniausi klausimai apie Lietuvos futbolą

Naujienos, turnyrinės lentelės, klubai ir sirgalių diskusijos – svarbiausios nuorodos vienoje vietoje.

Kur skaityti naujausias Lietuvos futbolo naujienas?

Futbolo naujienų skiltyje rasite 90min.lt publikuojamas žinias apie Lietuvos klubus, rinktines ir varžybas. Pradžios puslapio pagrindinėse vietose rodomos skaitomiausios per pastarąsias 48 valandas paskelbtos publikacijos, o visas naujienas galite peržiūrėti atskirame sąraše.

Kur rasti TOP lygos (ex A lygos) turnyrinę lentelę?

Atverkite turnyrinės lentelės puslapį. Lygindami komandų vietas ir taškus patikrinkite, kurio sezono duomenys pateikiami. Apie čempionatą ir klubų pasirodymą galima diskutuoti futbolo forume.

Kur ieškoti Lietuvos futbolo rungtynių rezultatų?

Rezultatų skiltyje pateikiami svetainėje sukaupti rungtynių duomenys. Rungtynių aplinkybių, sudėčių ir sirgalių vertinimų ieškokite naujienose bei atitinkamo klubo forumo temoje. Lentelė ir rezultatai nėra tiesioginės transliacijos paslauga.

Kur diskutuoti apie FK Žalgirį, Kauno Žalgirį ir kitus klubus?

Lietuvos futbolo klubų skyriuje klubai turi atskiras diskusijų temas. Jose aptariamos rungtynės, sudėtys ir klubo naujienos. Norėdami parašyti savo žinutę, prisijunkite arba užsiregistruokite.

Kur sekti žaidėjų perėjimus ir transferų gandus?

Perėjimai aptariami transferų skyriuje ir atskirų klubų temose. Sirgalių paskelbtas gandas nėra patvirtintas perėjimas: tikrinkite, ar pateiktas klubo, žaidėjo ar varžybų organizatoriaus pranešimas.

Kur rasti draugiškų klubų rungtynių aptarimus?

Draugiškų klubų rungtynių temoje rasite sirgalių pranešimus ir aptarimus. Prieš naudodamiesi informacija atkreipkite dėmesį į temos metus ir konkrečios žinutės datą – forumas taip pat saugo ankstesnių sezonų diskusijas.

Kur aptariama Lietuvos rinktinė ir UEFA Tautų lyga?

Rinktinės pasirodymus galima aptarti UEFA Tautų lygos diskusijoje ir rinktinei skirtose naujienose. Tautų lygos grupių lentelės skiriasi nuo Lietuvos klubinio čempionato lentelės; galutinę oficialią varžybų informaciją tikrinkite pas organizatorių.

Kuo TOP lyga skiriasi nuo ankstesnio A lygos pavadinimo?

Kalbant apie Lietuvos aukščiausiąją futbolo lygą, naujesniuose šaltiniuose vartojamas TOP lygos pavadinimas, o ankstesnių sezonų naujienose ir forumo archyvuose – A lyga. Ieškodami senesnių rungtynių ar diskusijų tikrinkite abu pavadinimus ir sezono metus.