Ir vėl...Naujas treneris kas juo galėtu būti ?

sako treneriu bus zmogus verteja mates

Apie Jankauską tu čia?

Jankauskas dar vasarą buvo pretendentas

sako treneriu bus zmogus verteja mates

Apie Jankauską tu čia?

Jankauskas dar vasarą buvo pretendentas

na plia geresnio kandidato nesurastum..

na plia geresnio kandidato nesurastum..

- Per skype galės konsultuoti, jeigu ką.. tai Jankė arba Zubas, du kandidatai. kuris dempinguos ir pataikaus labiau, tas ir bus..

http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/kas-gali-isgelbeti-lietuvos-futbolo-rinktine-septyni-kandidatai.htm
lryto straipsnis su Zelkevičiaus ir Liubinsko komentarais.

Marekas Zubas

Lenkui mąstyti patinka labiau nei kalbėti, bet per pustrečių metų Vilniuje jis buvo vertinamas ir dėl atvirumo, ir dėl profesionalumo. 51 metų specialistas su „Žalgiriu“ du kartus tapo Lietuvos čempionu, o užpernai su vilniečiais toli nukeliavo Europos lygos atrankos varžybose.

Bet savo tėvynėje net 10-yje komandų trenerio asistentu ir treneriu dirbęs specialistas svarbių titulų nepasiekė – šių metų pradžioje jis tik du mėnesius vadovavo Belchatuvo GKS klubui.

***

„Man įdomu, ar jis sugebėtų būti nepriklausomas nuo Stasio Stankaus ir kitų federacijos galvų, – svarstė A.Liubinskas. – Žiūriu į užsieniečius skeptiškai, nes tai ne jų tėvynė, tai ne jų širdis. Su „Žalgiriu“ ir Jonaitis ar Petraitis užimtų pirmąją vietą, todėl man daugiau sakytų jo rezultatai Lenkijoje.“

B.Zelkevičius apie favoritą kalbėjo atsargiai: „M.Zubas truputį pažįsta Lietuvos futbolą, jis galėtų pasikviesti pažįstamą asistentą, tarkim, Andrių Skerlą. Gal ir nebūtų prastas variantas.“

Valdas Dambrauskas

Vienu pažangiausių Lietuvos trenerių laikomas V.Dambrauskas iki „Žalgirio“ stratego posto keliavo sudėtingu maršrutu.

37 metų panevėžietis nebuvo žymus futbolininkas, todėl dirbo Norvegijoje, Rusijoje ir Anglijoje, kur pats prasibrovė iki stažuočių „Manchester United“ ir „Fulham“ futbolo akademijose.

Praėjusį sezoną jis vadovavo sunkiai kvėpuojančiam „Ekranui“, o šiemet stovi prie A lygoje pirmaujančio „Žalgirio“ vairo.

„Su „Žalgiriu“ bet koks treneris eitų priekyje, – nesureikšmino B.Zelkevičius. – Jis dar neturi patirties, neturi išsikovojęs autoriteto kaip žaidėjas ar treneris.“

Arminas Narbekovas

Geriausiu Lietuvos pusšimčio metų futbolininku 2004 metais išrinkto gargždiškio karjera aikštėje susiklostė nepalyginti geriau nei šalia jos.

Su „Žalgiriu“, Gargždų „Banga“, Jūrmalos „Spartaks“ jam nepavyko nuveikti žygdarbių, kaip ir su Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktine, iš kurios A.Narbekovas atsistatydino po pralaimėjimo rugpjūtį Andoros komandai.

„Jo galimybės treniruoti rinktinę yra nulinės, – kategoriškai vertino A.Liubinskas. – Jis pats atsisakė jaunimo rinktinės ir, akivaizdu, kad prarado pasitikėjimą savo jėgomis. Jeigu nesusitvarkė su jaunimu, nemanau, kad susitvarkytų su vyrais.“

2012 metais A.Narbekovas bandė dalyvauti LFF prezidento rinkimuose, bet tuomet buvo nustumtas į šalį aiškinant, jog kandidatūrą iškėlė per vėlai.

Dėl kūrybingo žaidimo ir paprasto būdo futbolo mėgėjų mylimas 50-metis žemaitis pamiršo federacijos akibrokštus, tad būtų nenuostabu jį vėl išvysti einantį vienas ar kitas pareigas LFF.

Edgaras Jankauskas

Vienintelis Čempionų lygą laimėjęs Lietuvos futbolininkas yra atstovavęs 16 klubų ir dirbęs su daugybe trenerių, tarp jų ir Jose Mourinho „Porto“ komandoje.

Baigęs karjerą E.Jankauskas dirbo kito portugalo – buvusio Lietuvos rinktinės trenerio Jose Couceiro asistentu Maskvos „Lokomotiv“ klube, o paskui tokias pat pareigas ėjo Edinburgo „Hearts“.

Bet jo savarankiško darbo etapas nebuvo ilgas – nors pernai A lygoje debiutavę „Trakai“ iškart ėmė taikytis į medalius, prieš sezono pabaigą E.Jankauskas buvo atleistas. Šiais metais 40-metis vilnietis nedirbo jokiame klube, bet yra laukiamas svečias LFF būstinėje, o tai irgi yra svarbu.

„Edgaras yra stiprus kandidatas, – apie buvusį Lietuvos rinktinės puolėją sakė A.Liubinskas. – Jis yra matęs daug gero futbolo užsienyje, jo smegenys veikia gerai, jis moka bendrauti su komanda. Tai – žmogus, kuris turi aiškų taikinį ir žino, ko siekia.“

Valdas Urbonas

Vadovaujant buvusiam Lietuvos futbolo rinktinės futbolininkui Panevėžio „Ekranas“ 5 kartus iš eilės tapo šalies čempionu, o V.Urbonas trissyk buvo išrinktas geriausiu šalies treneriu.

Šiemet stojęs prie „Trakų“ vairo 47 metų panevėžietis su komanda lipa ant kulnų didesnį biudžetą turinčiam „Žalgiriui“.

Tačiau V.Urbonui nepavyko pasiekti ryškių pergalių Čempionų lygos atrankoje, o „Ekranui“ pradėjus painiotis į sutartų rungtynių ir skolų voratinklį, treneris mieliau rinkosi pasyvaus stebėtojo, o ne kovotojo su futbolo nuodėmėmis vaidmenį.

Vis dėlto B.Zelkevičius mano, kad galimybės V.Urbonui tapti rinktinės treneriu turėtų būti vertinamos rimtai: „Jis buvo protingas žaidėjas, o kaip treneris pasižymi šviesiu mąstymu, kultūra ir išsilavinimu.“

Valdas Ivanauskas

49 metų buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas yra treniravęs net 9 klubus, taip pat dirbęs A.Liubinsko asistentu rinktinėje. V.Ivanauskas kelis kartus jau buvo minimas tarp kandidatų treniruoti nacionalinę komandą.

Kai prieš trejus metus LFF pasirinko vengrą Cs.Laszlo, o ne jį, V.Ivanauskas ėmė kritikuoti federaciją ir rinktinės futbolininkus. Tai patiko ne visiems. Vienas dabartinės komandos lyderių Arvydas Novikovas įžeidė savo buvusį trenerį Lietuvos jaunimo rinktinėje, pasiūlęs jam „mažiau gerti“.

Nors žaidėjas vėliau atsiprašė, būtų sunku įsivaizduoti juos dirbančius drauge.

„Galbūt Valdas būtų realiausias kandidatas, – svarstė kitas buvęs Lietuvos rinktinės strategas Benjaminas Zelkevičius. – Nors Lietuvos klubuose jam nepavyko, patirtis yra labai didelė. Jis pats žaidė bundeslygoje, studijavo Kelno futbolo trenerių mokykloje, dirbo įvairiose šalyse (Škotijoje, Vokietijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Rusijoje. – Red.). Tačiau rinktinėje jam būtų sunku, nes žaidė aukštu lygiu ir pratęs auklėtinius lyginti su savimi.

Jam būtų sunku įsiklausyti į žaidėjus, juos suprasti.“

Aurelijus Skarbalius

Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas pastaruosius du dešimtmečius gyvena Danijoje, kur baigęs karjerą treniravo penkis šios šalies klubus, o šiuo metu dirba su „Brondby“ jaunimo ekipa.

Nors aukštumų su Danijos klubais 42 metų lietuviui pasiekti dar nepavyko, jis išsiskiria iškalba ir konkretumu, o šiemet pradėjo vesti seminarus Lietuvos futbolo treneriams.

Prieš dvejus metus A.Skarbalius jau domėjosi galimybe treniruoti Lietuvos rinktinę, bet tuomet, anot trenerio, per pasimatymą J.Kvedaras jo paklausė tik apie norimą atlyginimą (A.Skarbalius paprašė tiek, kiek rinktinėje uždirbdavo pirma dirbęs treneris. – Red.).

„Aurelijus yra labai tvirto charakterio, – vertino buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas. – Jis buvo vienas ryškiausių rinktinės kapitonų – ne koks klapčiukas. Jis turėjo aiškius reikalavimus, mokėjo padaryti, kad komanda būtų it kumštis. Šios savybės reikalingos ir treneriui.“

Dar vienas interviu su Zubu

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/lietuvos_futbolininkai_zaide_be_sirdies/" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolininkai žaidė be širdies
2015 spalio mėn. 24 d. 11:41:14
Evaldas GELUMBAUSKAS, „Respublikos“ žurnalistas

Po paskutinių atrankos į 2016 m. Europos čempionatą rungtynių durimis trinktelėjęs Igoris Pankratjevas paliko laisvą Lietuvos nacionalinės vyrų futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio postą. Mūsų šalies rinktinė per praėjusius metus išgyveno bene juodžiausią istorijos etapą. Nieko gera nežada ir atrankos į 2018 m. pasaulio čempionatą ciklas. Tačiau kandidatų treniruoti Lietuvos rinktinę netrūksta. Pirmasis eilėje - buvęs Vilniaus „Žalgirio“ treneris Marekas Zubas.

51 metų futbolo specialistas „Sporto gyvenimui“ patvirtino, kad praėjusią savaitę pateikė savo kandidatūrą Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovams ir artimiausiu metu tikisi sulaukti atsakymo.

Nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2014 m. gruodžio Vilniaus „Žalgirį“ treniravęs M.Zubas ne tik iškovojo aibę komandinių titulų, bet ir sulaukė asmeninio pripažinimo. Po praėjusio sezono 51 metų lenkas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolo treneriu ir ant balto žirgo grįžo į gimtinę. Tačiau Lenkijoje jo karjera nesusiklostė. Šių metų pradžioje M. Zubas tapo Belchatovo GKS treneriu, bet gegužę buvo priverstas pasitraukti. Nesulaukęs naujų darbo siūlymų jis vėl atkreipė dėmesį į Lietuvos futbolą. „Pasitraukęs iš Belchatovo GKS klubo, turėjau daug laisvo laiko, tad nusprendžiau apsilankyti Vilniuje. Aišku, mane labiausiai domino „Žalgirio“ žaidimas, norėjau pamatyti, kaip jiems seksis UEFA Čempionų lygoje. O viešėdamas Vilniuje sutikau daug žmonių, taip pat LFF vadovus. Iš jų išgirdau, kad netolimoje ateityje Lietuvos nacionalinei futbolo rinktinei gali prireikti naujo trenerio. Tokia galimybė mane sudomino, tad likusias rinktinės rungtynes stebėjau gyvai. Pamačiau daug neigiamų dalykų, bet manau, kad padėtis rinktinėje nėra beviltiška. Manau, ir su dabartine komanda galima demonstruoti geresnį futbolą bei siekti geresnių rezultatų“, - samprotavo M.Zubas.

- Lietuvos futbolo rinktinės treneris ir LFF vadovai žiniasklaidoje sulaukė daug kritikos. Vyrauja nuomonė, kad net geriausias pasaulio treneris neišgelbės rinktinės, kol Lietuvos futbolui vadovauja J.Kvedaras ir techninis direktorius Stasys Stankus. Kalbama, kad jie nurodo rinktinės treneriui, kuriuos žaidėjus reikia kviesti į rungtynes, o kurių - ne.
- Nors aš ir neskaitau Lietuvos žiniasklaidos, turiu daug draugų, pažįstamų, tad puikiai žinau, apie ką jūs kalbate. Žinau apie neigiamą federacijos darbo vertinimą, apie konfliktus tarp žaidėjų ir žiniasklaidos ir pan. Suprantu, kad Lietuvos futbolo problemas lemia ne rinktinės žaidimas, jos yra daug gilesnės ir sudėtingesnės. Bet esu tik treneris, tad galiu kalbėti tik apie rinktinę.

Pradėkime nuo to, kad kalbos apie federacijos vadovų kišimąsi į trenerio darbą tėra gandai. Kol kas niekas neįrodė, kad federacijos vadovai, o ne treneris rinkosi žaidėjus. Pagaliau reikia suprasti, kad visada yra, buvo ir bus norinčiųjų daryti įtaką trenerio sprendimams. Futbolo mėgėjai, žurnalistai, futbolininkų agentai, rinktinės ar klubo sporto direktoriai, vadovai ar rėmėjai - visi jie turi savo nuomonę dėl to, kas turėtų žaisti rinktinėje ar kaip ji turėtų žaisti. Treneris gali juos išklausyti, bet sprendimus priima tik jis.

- Kokie svarbiausi darbai laukia naujo rinktinės trenerio?
- Pirmiausia reikia užmegzti kontaktus su žaidėjais. Būtina rimtai su jais pasikalbėti, išgirsti jų mintis apie rinktinę, žaidimą, santykius su treneriais, federacijos vadovais, žurnalistais. Tada būtų lengviau suprasti, kas iš tiesų yra negerai su šia komanda. Po to jau būtų galima pamėginti suburti tokį kolektyvą, kuris aikštėje galvotų ne apie save, o apie bendrą reikalą. Taip pat reikia išplėsti rinktinės kandidatų sąrašą, atlikti tam tikras dabartinės sudėties korekcijas. Tikiu, kad galiu pakeisti Lietuvos rinktinės braižą, padaryti taip, kad ji džiugintų futbolo mėgėjus ir tinkamai atstovautų savo šaliai.

- Kokias problemas įžvelgėte lietuvių žaidime?
- Stebint iš šalies man daugiausia abejonių sukėlė futbolininkų atsidavimas. Atrankos ciklo pradžioje buvo labai graži akcija, kurios organizatoriai kvietė futbolo mėgėjus atnešti savo širdis į stadioną. Sirgaliai palaikė šią akciją, bet žiūrint į rinktinės žaidimą man susidarė įspūdis, kad kai kurie futbolininkai žaidė be širdies. Buvo neaišku, ar jie tikrai nori žaisti rinktinėje, o gal juos kas nors verčia tai daryti. Kiekvieno futbolininko motyvacija gali būti skirtinga. Bet pirmiausia futbolininkai turi suprasti, kad rinktinėje negali būti jokių asmeninių interesų. Čia jie atstovauja savo šaliai ir yra atsakingi prieš visus Lietuvos žmones.

Be abejo, galima kalbėti ir apie rinktinės trenerių sprendimus, pasirinktą taktiką, sudėtį, keitimus. Tačiau kritikuoti trenerius neturint visos informacijos yra neatsakinga. Tiesiog galiu pasakyti, kad paskutinėse rungtynėse su Anglija man norėjosi drąsesnio žaidimo. Norėjosi, kad lietuviai tam tikrais momentais pamėgintų spustelėti varžovus jų aikštės pusėje. Tai yra šiuolaikinio futbolo abėcėlė. Tačiau to lietuvių žaidime nematėme. Nežinau, gal čia trenerių pasirinkimas, o gal Lietuvos rinktinės žaidėjai šiuo metu paprasčiausiai yra nepajėgūs to įgyvendinti. Bet žaisdamas taip, kaip rungtynėse su Anglija, nieko nepasieksi ir nenustebinsi.

- Kalbate apie aistros trūkumą. Bet pasiklausius futbolininkų susidaro įspūdis, kad jie kiekvienose rungtynėse daro viską, ką gali: kovoja, atiduoda visas jėgas, tiesiog jiems nesiseka.
- Geras futbolininkas privalo ne tik mokėti žaisti futbolą, bet ir bendrauti su žurnalistais. Tai yra jo darbo dalis. Puikiai suprantu, kad po nesėkmės būna labai sunku atsakinėti į klausimus. Kažkodėl po laimėtų rungtynių niekam nekyla problemų išsakyti savo mintis, bet po nesėkmės daugelis apsiriboja standartiniais pareiškimais: „stengėmės, kovojome, nepavyko“. Man tai nepatinka. Žaidėjai privalo žinoti, kaip reikėtų išreikšti savo mintis, bet daryti tai korektiškai, nieko neįžeidžiant. Aš vertinu žaidėjus, kurie turi savo nuomonę, turi ką pasakyti ir žino kaip kalbėti.

- Anksčiau Lietuvos rinktinėje profesionaliu bendravimu pasižymėjo Deividas Šemberas, Marius Stankevičius, Tomas Danilevičius. Jie nebijojo kalbėti su žiniasklaida, bet praėjusiame atrankos cikle jų rinktinėje nebuvo.

- Treniruodamas „Žalgirį“ dirbau su D.Šemberu ir neturėjau jokių problemų. Suprantu, kad patyrę futbolininkai turi savo nuomonę apie žaidimą, taktiką, sudėtį. Kartais jų nuomonė nesutampa su trenerio mintimis. Nematau dėl to tragedijos. Aš visada išklausau žaidėjų siūlymus, apsvarstau juos, bet priimu tokį sprendimą, koks, mano nuomone, yra geriausias. Nes esu treneris ir toks yra mano darbas.

Kalbant apie tai, kad į rinktinę nebuvo kviečiami buvę jos lyderiai, noriu pasakyti, kad man asmeniškai nėra skirtumo, koks yra futbolininko amžius. Svarbiausia, kaip jis žaidžia savo klube. Akivaizdu, kad Žydrūnas Karčemarskas ir M.Stankevičius ar net tas pats D.Šemberas savo klubuose demonstruoja gerą sportinę formą, todėl jie turėtų būti ir rinktinėje. Bet kokios dirbtinės atjauninimo iniciatyvos neduoda rinktinei nieko gero. Tai yra reprezentacinė šalies komanda ir joje turi žaisti tik geriausi šalies futbolininkai. Juo labiau kad Lietuvoje paprasčiausiai nėra tiek daug gerų futbolininkų, kad galėtum rinktis, ką kviesti, o ko - ne. Aišku, niekas negali garantuoti, kad su veteranais Lietuvos rinktinė pasiektų geresnių rezultatų. Tačiau tokių futbolininkų vaidmuo labai svarbus ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Jie yra sukaupę milžinišką patirtį ir gali padėti jaunesniems rinktinės nariams suprasti savo vaidmenį nacionalinėje komandoje.

- Vis dėlto kada nors veteranai turės užleisti vietą rinktinėje jaunimui. Tačiau artimiausias nacionalinės rinktinės rezervas atrankos varžybose pralaimi Andorai, be rimtesnio pasipriešinimo nusileidžia Serbijos, Slovėnijos ir Airijos rinktinėms. Regis, ateityje mūsų laukia dar liūdnesnės dienos?
- Nesu taip gerai susipažinęs su jaunimo rinktine, kad galėčiau daryti kategoriškas išvadas, tačiau turiu pasakyti, kad pralaimėjimas Andorai yra labai nemalonus dalykas. Kita vertus, jaunimo rinktinės užduotis - parengti žaidėjus nacionalinei rinktinei. Stebėjau paskutines jaunimo rungtynes su Serbija ir turiu pasakyti, kad ir tarp lietuvių yra keli įdomūs žaidėjai. Reikėtų pažiūrėti, kokie žaidėjai kviečiami į jaunimo rinktinę, išsiaiškinti, ar tikrai verta potencialius jaunimo rinktinės lyderius laikyti nacionalinėje rinktinėje. Gal reikėtų leisti jiems žaisti su bendraamžiais, o vietoj jų kviesti vyresnius futbolininkus? Nacionalinės ir jaunimo rinktinės treneriai turi ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi abiem komandoms. Aš esu pasirengęs bendrauti su visais Lietuvos futbolo specialistais, treneriais, išklausyti juos ir ieškoti geriausių sprendimų.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Pradžiugino:

Kalbant apie tai, kad į rinktinę nebuvo kviečiami buvę jos lyderiai, noriu pasakyti, kad man asmeniškai nėra skirtumo, koks yra futbolininko amžius. Svarbiausia, kaip jis žaidžia savo klube. Akivaizdu, kad Žydrūnas Karčemarskas ir M.Stankevičius ar net tas pats D.Šemberas savo klubuose demonstruoja gerą sportinę formą, todėl jie turėtų būti ir rinktinėje. Bet kokios dirbtinės atjauninimo iniciatyvos neduoda rinktinei nieko gero. Tai yra reprezentacinė šalies komanda ir joje turi žaisti tik geriausi šalies futbolininkai. Juo labiau kad Lietuvoje paprasčiausiai nėra tiek daug gerų futbolininkų, kad galėtum rinktis, ką kviesti, o ko - ne. Aišku, niekas negali garantuoti, kad su veteranais Lietuvos rinktinė pasiektų geresnių rezultatų. Tačiau tokių futbolininkų vaidmuo labai svarbus ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Jie yra sukaupę milžinišką patirtį ir gali padėti jaunesniems rinktinės nariams suprasti savo vaidmenį nacionalinėje komandoje.

Reikėtų pažiūrėti, kokie žaidėjai kviečiami į jaunimo rinktinę, išsiaiškinti, ar tikrai verta potencialius jaunimo rinktinės lyderius laikyti nacionalinėje rinktinėje. Gal reikėtų leisti jiems žaisti su bendraamžiais, o vietoj jų kviesti vyresnius futbolininkus?

Nuvylė:

Pradėkime nuo to, kad kalbos apie federacijos vadovų kišimąsi į trenerio darbą tėra gandai. Kol kas niekas neįrodė, kad federacijos vadovai, o ne treneris rinkosi žaidėjus.

Kol kas niekas neįrodė, kad federacijos vadovai, o ne treneris rinkosi žaidėjus.

- Blin, juk tai piktų turgaus bobučių paskalos, kad treneriui kažkas vadovavo iš viršaus..

M. Zubas netreniruos Lietuvos rinktinės
http://www.sportas.info/naujienos/29717-m_zubas_netreniruos_lietuvos_rinktines.html" onclick="window.open(this.href);return false;

M. Zubas netreniruos Lietuvos rinktinės
http://www.sportas.info/naujienos/29717-m_zubas_netreniruos_lietuvos_rinktines.html" onclick="window.open(this.href);return false;

- koks nuostolis..

Atstovėjo bachūrai. Neprakišo Žalgiris ir Wilno lenkai į rinktinę savo žmogaus. Ir kaip treneris jis niekam tikęs.

Trenerių taryba įvertino kandidatus į rinktinės trenerius
2015-12-17 19:20
http://www.lff.lt/lt/article/treneriu_taryba_ivertino_kandidatus_i_rinktines_trenerius" onclick="window.open(this.href);return false;

[Paveikslėlis]
Tarybos sekretorius R. Statkevičius ir nariai V. Jančiauskas, B. Zelkevičius, K. Latoža ir R. Kochanauskas
(V. Knyzelio/LFF.lt nuotr.)

Naujai įkurta Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Trenerių taryba ketvirtadienį vertino kandidatus į nacionalinės vyrų rinktinės trenerio postą. LFF Trenerių taryba įsteigta Vykdomojo komiteto sprendimu kaip LFF struktūros dalis, siekiant suburti prie futbolo vystymo savo žiniomis galinčius prisidėti aktyvius, kvalifikuotus ir patyrusius trenerius. Tarp tarybai numatytų funkcijų - diskusijos aktualiais futbolo vystymo klausimais, išvadų ir rekomendacijų LFF pateikimas, klubų licencijavime pateiktų jaunimo ugdymo programų vertinimas ir kita.

Trenerių tarybos pirmininko postą sutiko užimti vienas garsiausių visų laikų futbolo strategų Benjaminas Zelkevičius, kuris daugelį metų vadovavo Lietuvos rinktinei ir Vilniaus „Žalgirio" komandai. Pirmininko kvietimu į tarybą pakviesti pirmieji nariai. Jais patvirtinti gausią patirtį sukaupę futbolo specialistai - Kęstutis Latoža, Vytautas Jančiauskas ir Rimvydas Kochanauskas. Pagal tarybos nuostatus, ateityje prie tarybos pirmininko kvietimu galės prisijungti ir daugiau trenerių.

Vienu pirmųjų Trenerių tarybos aptartų klausimų tapo kandidatų į Lietuvos nacionalinės vyrų futbolo rinktinės trenerio postą svarstymas. Įvertinusi visus paraiškas pateikusius kandidatus, Trenerių taryba pateikė savo siūlymą LFF Vykdomajam komitetui, kurio posėdis numatytas penktadienį.

nu ir taryba.. Zelkevicius gal ir vertas (bet speju cia dar vienas svaru balsa visuomeneje turintis futbolo zmogus paimtas po LFF sparnu) o apie kitus patylesiu

nu ir taryba.. Zelkevicius gal ir vertas (bet speju cia dar vienas svaru balsa visuomeneje turintis futbolo zmogus paimtas po LFF sparnu) o apie kitus patylesiu

kaip čia tautkus ne taryboje

treneri kaip jau ir turim

kaip čia tautkus ne taryboje

o Liubiskas? Nors Liubinskui visokios tarybos ne lygis, jis pats sau dievas

Nenaša mano vaizduotė įsivaizduoti kaip šie garbūs ponai gilinasi į šusnį cv, programas ir bando išrinkti geriausią trenerį.

Spėju, kad bahurai susirenka tik arbatėlės išgert ir senus laikus prisimint Viskas už juos jau seniai paspręsta

Aš irgi taip galvoju Nemanau kad kažkas ten rimtai žiūri CV ir programas. Lietuvius trenerius jie ir taip pažįsta, nebent koks "pašalietis" būtų, tada gal ir pasižiūrėtų ieškodami kabliukų