Įvairios bazės

Kaimo pažiba tapo stadionas
http://www.lff.lt/lt/article/kaimo_paziba_tapo_stadionas" onclick="window.open(this.href);return false;
Pajūrio S.Biržiškio gimnazijos moksleiviai neabejoja, kad visas futbolo ir krepšinio rungtynes žais savo aikštėje.

Šalia gimnazijos vakar atidarytas šiuolaikiškiausias stadionas Šilalės rajone, todėl dauguma varžovų rungtyniauti turėtų atvykti pas juos.

Atnaujintas gimnazijos stadionas pritaikytas visoms sporto šakoms. Jame įrengta futbolo aikštė, lauko krepšinio aikštelė, šuolių į tolį bei rutulio stūmimo takai.

Europos ir pasaulio čempionatuose dalyvaujantys jaunieji Pajūrio kaimo orientacininkai ir sprinteriai sulaukė gumos granulėmis padengto bėgimo tako.

Stadionas buvo statomas dvejus metus ir kainavo beveik pusę milijono litų.

„Kai prieš trejus metus nutarėme atnaujinti sporto aikštyną, teikėme paraiškas įvairiems fondams, dalyvavome visuose projektuose”, – pasakojo Pajūrio S.Biržiškio gimnazijos direktorius Juozas Žymančius. Gimnazijos vadovai surado 11 paramos šaltinių.

Stadionui panaudota daugiau nei 52 tūkstančiai litų iš Europos Sąjungos fondų, pinigų skyrė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas, A.Adamkienės labdaros ir paramos fondas.

Vakar atidarytame stadione jau planuojamos ne tik Šilalės rajono moksleivių, bet ir kaimų bendruomenių komandų varžybos, paruoštos vietos žiūrovams.

Sportuoti atnaujintame stadione galės ne tik gimnazijos moksleiviai. Jis atviras visiems kaimo gyventojams.

Sportuoti norinčius Pajūrio gyventojus gimnazija įsileidžia ne tik į stadioną, bet ir į sporto salę, kuri buvo atnaujinta anksčiau. Kad gimnazija turėtų sporto salę bei sunkiajai atletikai skirtą patalpą, vietos verslininkai paaukojo beveik 55 tūkstančius litų.

Gimnazijos patalpose įrengta ir profesionali šaudykla, o joje besitreniruojantys jaunieji šauliai kasmet parveža taurių ir medalių.

Latvijos futbolo rinktinė rungtynėms su slovakais ruošėsi Vilniaus universiteto aikštėje
vaff.lt ir http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/latvijos-futbolo-rinktine-rungtynems-su-slovakais-ruosesi-vilniaus-universiteto-aiksteje.d?id=63042392" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. spalio 15 d. 14:11

[Paveikslėlis]

Latvijos futbolininkai paskutinėms pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Slovakija ruošėsi Lietuvoje. Po penktadienį patirto pralaimėjimo mūsų šalies komandai 0:2, latviai liko Lietuvoje ir būsimų rungtynių planą ruošė Vilniaus universiteto (VU) aikštėje. „Dar prieš savaitę sulaukiau prašymo padėti Latvijos rinktinei. Jie turėjo vienintelį prašymą, kad aikštė būtų natūralios dangos. Pasirodo, kad tokios aikštės Vilniuje yra didžiulis deficitas“, - sakė Vilniaus apskrities futbolo federacijos viceprezidentas Rimantas Turskis, pridūręs, kad už puikiai paruoštą aikštę iš Latvijos trenerių gavo asmeninę padėką.

„Gal klystu, bet, manau, kad jei rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos būtų vykusios ant žolės, lietuviams būtų buvę sunkiau. Jie padarė klaidą, kad rungtynėms su Lietuva ruošėsi ne ant sintetikos. O kalbant apie treniruotę mūsų aikštėje, latviai pasidžiaugė, kad, tokiu metų laiku, jie turėjo galimybę treniruotis puikiomis sąlygomis“, - tęsė R. Turskis.
Paskutines atrankos rungtynes Latvija su Slovakija žais Rygoje.

sakė Vilniaus apskrities futbolo federacijos viceprezidentas Rimantas Turskis, pridūręs, kad už puikiai paruoštą aikštę iš Latvijos trenerių gavo asmeninę padėką

Tikriausiai tradiciškai niekam neleidžia toje aikštėje treniruotis ir žaisti, bet gali pasigirti, kad puikios kokybės aikštė

sakė Vilniaus apskrities futbolo federacijos viceprezidentas Rimantas Turskis, pridūręs, kad už puikiai paruoštą aikštę iš Latvijos trenerių gavo asmeninę padėką

Tikriausiai tradiciškai niekam neleidžia toje aikštėje treniruotis ir žaisti, bet gali pasigirti, kad puikios kokybės aikštė

- Ne visai taip. Jei sušildai delną šlamančiais - tada žaisk.

Centrinio stadiono reikalai pajudėjo ir… vėl sustojo
http://zemaiciolaikrastis.lt/10376/centrinio-stadiono-reikalai-pajudejo-ir-vel-sustojo/
2013-02-15

Sausio pabaigoje Plungės rajono savivaldybės taryba pritarė, kad 110 tūkst. litų būtų skirta centrinio stadiono, esančio miesto parke, techniniam projektui parengti. Deja, šiam sprendimui lemta gyvuoti vos porą savaičių. Ateinantį ketvirtadienį posėdžiausianti Rajono taryba tikriausiai balsuos už tai, kad jis būtų atšauktas. Apsižiūrėta, kad tų 110 tūkst. litų Savivaldybė neturi ir… šiais metais neturės.

Apie tai, kad dabartinė stadiono danga bei statiniai nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, pradėta kalbėti jau seniai. Pradėjus ieškoti galimybių stadionui atnaujinti, pasigirdo paveldosaugininkų replikų, ar išvis galima leisti, jog stadionas veiktų miesto parke, kuris yra pripažintas kultūros paveldo objektu. Kalbėta, kad stadiono statiniai bjauroja parko gamtovaizdį ir nedera prie puošnių Oginskių rūmų.

Vis dėlto Savivaldybės administracija ryžosi paskelbti konkursą stadiono techniniam projektui parengti ir pažiūrėti, ar atsiras projektuotojų, kurie sugebėtų įgyvendinti Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos futbolo federacijos keliamus reikalavimus. Praėjusių metų pabaigoje atplėšti vokai su konkurse panorusių dalyvauti įmonių paraiškomis. Siūlymus pateikė iš viso keturios įmonės, tačiau dvi jų vėliau pasitraukė. Dar viena įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą, neatitiko keliamų reikalavimų, tad laimėtojomis paskelbtos UAB „Uostamiesčio projektai“ ir UAB „Pamario restauratorius“, pateikusios jungtinį pasiūlymą, įvertintą 150 tūkst. litų.

Savivaldybės administracijos darbuotojai, susitikę su konkurso laimėtojais, išsiderėjo kiek mažesnę jų planuojamų atlikti darbų kainą. Projektuotojai sutiko techninį projektą parengti už 110 tūkst. litų. Tarybos nariai neprieštaravo, kad šios lėšos būtų paimtos iš Savivaldybės gautos paskolos. Tik suabejota, ar gavusi techninį projektą Savivaldybė ras lėšų remonto darbams. Vieną praktiškai neįgyvendinamą projektą – sporto arenos – jau turime. Neseniai garsiai prabilta apie tai, kad 200 tūkst. litų kainavusį techninį arenos projektą žadama mesti į šiukšliadėžę ir ieškoti lėšų naujam parengti.

Deja, kalbos apie modernų stadioną, atrodo, taip pat dar ilgai liks tik kalbomis. Šių metų biudžeto projektą parengusi Savivaldybės administracija susigriebė, kad tų 110 tūkst. litų nėra iš kur paimti.

------------------
Ministerija šalia stadiono nori matyti ir modernią autobusų stotį
http://zemaiciolaikrastis.lt/10942/ministerija-salia-stadiono-nori-matyti-ir-modernia-autobusu-stoti/
lapkričio 14, 2014

Praėjusį ketvirtadienį Plungės savivaldybės posėdžių salėje vykusiame darbo grupės, kuriai pavesta parengti Plungė miesto integruotos (dar vadinamos tiksline) teritorijos plėtojimo programą, posėdžio metu rajono meras Audrius Klišonis papasakojo naujausią informaciją, kurią prieš dieną parsivežė iš Vidaus reikalų ministerijos, kuruojančios paramą integruotosioms, arba tikslinėms, teritorijoms.

Tikru galvos skausmu darbo grupei tapo ministerijos užduoti namų darbai susieti autobusų stotį su centriniu miesto stadionu. Jei nebus rasta būdų, kaip tai padaryti, apie stadiono rekonstravimą ilgam teks pamiršti.

„Na ir nesiseka mums su sporto projektais. Užstrigo sporto komplekso reikalai, dabar ir stadiono likimas pakibo ant plauko…“ – nelinksmai atsiduso kažkas iš susirinkusiųjų, kai meras papasakojo apie Vidaus reikalų ministerijos užmačias iš Plungės miesto integruotosios teritorijos programos, kuriai įgyvendinti žadama skirti apie 32 mln. litų, išbraukti centrinio stadiono atnaujinimą. Paaiškėjo, kad minėta programa neremia su profesionaliuoju sportu susijusių projektų, kadangi šis yra per daug glaudžiai susijęs su verslu.

A. Klišonis džiaugėsi bent tuo, kad Plungei buvo suteikta galimybė pakoreguoti stadiono rekonstravimo techninį projektą: pritaikyti stadioną ne tik futbolui, kaip buvo sumanyta, bet ir bendruomenei sveikatinti, rekreacijai. Tenkindami šį pageidavimą, Savivaldybės architektai parengė preliminarią stadiono schemą, kurioje atsirado vaikų žaidimų, paplūdimio tinklinio, lauko treniruoklių, aktyvaus poilsio aikštelių. Ministerija taip pat reikalauja atsisakyti stadiono laistymo sistemos, švieslenčių ir tribūnų. Pasak mero, visa tai ateity bus galima įrengti Savivaldybės ar rėmėjų lėšomis.

Išgirdę, kad pačios futbolo aikštės parametrai nebus keičiami, sporto bendruomenės atstovai didelių priekaištų neturėjo. Tačiau daugiausiai diskusijų sukėlė kitas ministerijos pageidavimas – numatyti stadiono sąsajas su šalia jo esančia Plungės autobusų stotimi. Ministerija nori matyti, kad minėtosios programos lėšomis bus sutvarkytas ne vienas objektas, bet keli, esantys greta ir turintys jungtį. Be to, dalyvaujantiems šioje programoje keliamas bendras tikslas – padidinti miesto patrauklumą darbui ir investicijoms. Pasak Plungės rajono savivaldybę konsultuojančios Sofijos Kogan, šį tikslą būtų nesunku pasiekti autobusų stotį „suporavus“ su kokiu prekybos centru, kaip dabar įprasta kituose miestuose.

Išsiaiškinus, ko nori ministerija, kilo kitas klausimas: kaip visa tai įgyvendinti per trumpą laikotarpį – iki 2017-ųjų? Kaip sakė architektas Tomas Jocys, didžiausia problema ta, kad iki šiol nėra sugalvota, ką daryti su didžiule autobusų stoties teritorija. Visi sutiko, kad patį stoties pastatą reikėtų perkelti arčiau traukinių stoties, šalia jo įrengti modernų laukimo peroną, bet ką daryti su likusia nereikalinga sklypo dalimi? Ar atsiras norinčiųjų ją pirkti, juolab kad neaišku, kaip spręsis tunelio po šalia esančia geležinkelio pervaža reikalai.

Klausimų kol kas – daugiau nei atsakymų. Šį kartą daugelis pritarė, kad, nori ar ne, teks tuos atsakymus rasti, antraip reikės palaidoti sumanymą iš minėtųjų 32 mln. litų paramos nemenką gabalą atriekti ir stadionui gaivinti. Apsispręsta ir dėl to, kad šio jungtinio – stadiono ir stoties atnaujinimo – projekto įgyvendinimą būtų protinga nukelti į 2017-2020 metus, nes sugalvoti stoties koncepciją, parengti reikiamus dokumentus ir rasti investuotojus užtruks mažiausiai porą metų.

Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
2013-11-12

http://www.15min.lt/gallery/show/apleista-vilniaus-zalgirio-baze-46046#1" onclick="window.open(this.href);return false;

Ir mano pražiopsotas straipsnis prie šių nuotraukų:

Auksinių Vilniaus „Žalgirio“ laikų puolėjas Stasys Baranauskas apie buvusią klubo bazę: „Tie, kas turėjo, „prašiko“ ją ir tiek“
2013 lapkričio 14 d. 14:09
Meda Piečytė
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/auksiniu-vilniaus-zalgirio-laiku-puolejas-stasys-baranauskas-apie-buvusia-klubo-baze-tie-kas-turejo-prasiko-ja-ir-tiek-24-384716" onclick="window.open(this.href);return false;

Praėjusį šeštadienį Vilniaus futbolo gerbėjai galėjo braukti džiaugsmo ašarą: sostinės „Žalgirio“ futbolo klubo žaidėjai po siaubingai ilgų keturiolikos metų savo rankose vėl laikė šalies futbolo A lygos nugalėtojų taurę. Prieš 14 metų istorija buvo panaši: tik tąkart džiaugsmo šūksniai skambėjo ne tik tuomečiame dar vis griūvančiame „Žalgirio“ stadione, bet ir Vilniaus Antakalnio rajone esančioje „Žalgirio“ klubo bazėje. Taip, jūs neklystate, toje pačioje Žolyno gatvėje, pažymėtoje 29-uoju numeriu. Liejosi šampanas, komandos rėmėjai ir futbolininkai prisiekinėjo, kad „Žalgirio“ vardas Lietuvos futbolo čempionate karaliaus dešimtmečius, klubo administracijos vadovai visus klubo trofėjus išstatė lauke, o kiekvienas norintis galėjo su jais fotografuotis.

Tuomet „Žalgirio“ savininkas Janušas Loputis su pasididžiavimu sakė: „Žalgiris“ – tai komanda, kurios narių galvose yra teisingi „tarakonai“. Turi tuos „tarakonus“ galvoje, turi nugalėtojo mentalitetą, turi čempionų titulą. Neturi, viskas sugrius, liks tik tikri tarakonai. Aš remiu komandą, nes mano galvoje daug gerų „tarakonų“. Kad tik jie nepabėgtų.“ Tačiau jau po šešerių metų „gerieji tarakonai“ pradėjo trauktis iš klubo, o dar po trejų metų ekipą ištiko visiška krizė. Komanda iš krizės šiaip ne taip išsiropštė, tačiau Vilniaus „Žalgirio“ futbolo bazėje seniai karaliauja tik tarakonai ir benamiai. Tad po šeštadienio džiaugsmo, „Žalgiris“ savoje-nesavoje bazėje nešventė, šventiniai stalai nestovėjo. Tiksliau, gal ir stovėjo bazės viduje, tačiau tai priminė siaubo filmo puotą. Nuvykome pasižiūrėti, kaip atrodo prestižiniame sostinės Antakalnio rajone stovintis pastatas vaiduoklis – buvusi žalgiriečių bazė. Vaizdas kraupokas – baigiantys supūti rudeniniai lapai šiureno tarp kažkada išdužusių langų stiklų liekanų, pro likusius sveikus stiklus buvo matyti apgriuvusios patalpų pertvaros. Pasigirdo šuns lojimas ir kelių neaiškių žmogystų kosėjimai. Kadaise futbolu alsavusi bazė virto benamių priebėga. Žiūrint į griuvenas mažai kam kiltų minčių, kad kažkada šioje bazėje treniravosi ir Lietuvos futbolo rinktinė – ne kartą jankauskai, šemberai, staučės ar skarbaliai šią vietą vadino antraisiais namais. Greičiausiai, dabar bazėje įsikūrę benamiai taip pat naudoja šią sąvoką – antrieji namai. Regis, bazė vis dar priklauso buvusiam „Žalgirio“ gelbėtojui, verslininkui Vadimui Kastujevui ir bankrutuojančiam jo uzurpuotam senajam „Žalgiriui“.

Vienas auksinės futbolo kartos atstovų, buvęs Vilniaus „Žalgirio“ komandos puolėjas Stasys Baranauskas atsidusęs ištarė: “Tie, kas ją turėjo, “prašiko” bazę ir tiek.” Paprašius prisiminti, ką jo kartos futbolininkams reiškė “Žalgirio” klubo bazė, S.Baranauskas kalbėjo: „Ten mes turėjome puikias sąlygas treniruotis, gyventi ir ilsėtis. Du stadionai, puikiai įrengti kambariai, reabilitacijos bazės, sportininkams pritaikytas maistas, bilijardo ir teniso stalai.“ S.Barnauskas įsitikinęs: šioje bazėje galėjo būti ir Futbolo federacijos būstinė, ir „Žalgirio“ treniruočių vieta, tačiau visi norėjo turėti gerą daiktą, bet investuoti ir išlaikyti – niekas. Šiandien taip pat niekam nerūpi, kad vienintelis toks Lietuvoje futbolininkams pastatytas statinys griūva, o vieta praranda savo vertę vien dėl neprižiūrimos aplinkos.

dėl vardo susitarė, galėtų ir dėl bazės tartis, bet ji tikriausiai labai brangi, o dar ir investuoti reikėtų nemažai.

Faktas, kad kažką daryti vistiek reikės, nes Žalgiris Vilniuje yra benamiai. Bomžai praktiškai. Su Grigiškių stadionu klubas neskuba - gal ir laukė šito susitarimo?

O senosios bazės vieta Antakalnyje, Žolyno gatvėje - labai gera. Tylu, ramu, aplink miškas, kalvos. Ech, mano vaikystės medžioklės plotai.. Bet kaina turėtų būti didoka.

jeigu tos bazės savininkas yra Katsujevas, tai vienintelis realus variantas, kad įsikiša savivaldybė susitaria su Katsujevu ir perima bazę, o jau tada savivaldybė išnuomoja pastatą žalgirio klubui.

Vilniaus futbolo fanų stadionas
https://www.facebook.com/VilniausFutboloFanuStadionas?fref=tck" onclick="window.open(this.href);return false;

Gerbiami Partneriai! 2014-uosius metus pasitikome su dar geresne/patogesne stadiono infrastruktūra: Jums įrengta 50 vietų asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, bei visai netrukus duris atvers daugiafunkcinis pastatas, kuriame įrengsime 5 rūbines su dušo kabinomis. Tad kviečiame rinktis patogiausius laikus treniruotėms ir varžyboms ! Info tel.: 8686-90088

[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]

Tvarkingai judame į priekį. Tęsiame patalpų vidaus apdailą. Dar pakentėkit, jau greitai. Ačiū, kad esate drauge!

Leido statyti namus buvusiame „Žalgirio“ stadione
BNS ir http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/leido-statyti-namus-buvusiame-zalgirio-stadione.d?id=65250153" onclick="window.open(this.href);return false;
2014 m. liepos 9 d. 16:32

Vilniaus savivaldybė, nepaisydama protestų, trečiadienį pritarė sprendimui leisti statyti daugiabučius namus buvusio „Žalgirio“ klubo stadiono teritorijoje. Sostinės taryba patvirtino tai numatantį detalųjį teritorijos planą Vilniaus Žolyno gatvėje. Tiesa, galutinį sprendimą dar galės priimti Nacionalinė žemės tarnyba - taryba pritarė siūlymui, kad detalusis planas įsigaliotų tik gavus NŽT pritarimą detaliajam planui. Anksčiau NŽT buvo pritarusi savivaldybės planams, tačiau neseniai atsiuntė raštą, atšaukiantį sprendimą dėl projekto suderinimo. Tarybos nariai nepritarė Miesto plėtros komiteto siūlymui numatyti, kad būtų prijungta Žolyno g. 15 esanti teritorija, jog būtų galima statyti didesnių matmenų stadioną. Taip pat nepritarta siūlymui, kad investuotojai, šiuo metu besinuomojantys žemę, turėtų iš pradžių įsigyti šį sklypą iš valstybės. Savivaldybei teiktame projekte numatoma teritorijoje numatoma, kad vietoje dabar esančio stadiono Žolyno gatvėje 27 turėtų iškilti mažesnis, vaikų futbolo treniruotėms skirtas stadionas, likusi teritorija būtų užstatyta gyvenamaisiais namais. Juose planuojama įkurti 128 butus. Numatoma, kad verslininkai įsipareigotų iš pradžių pastatyti ir Vilniaus miestui neatlygintinai perduoti stadioną ir tik po to galėtų statyti gyvenamuosius namus. Priešinantis gyvenamųjų namų statybai stadiono teritorijoje prie Vilniaus savivaldybės antradienio popietę buvo surengta protesto akcija.

Gyventojai pyksta

Kaip BNS tvirtino vienas protesto organizatorių, Antakalnio bendruomenės atstovu prisistatantis Marius Markevičius, valstybinė žemė Žolyno gatvėje buvo 99 metams išnuomota „Žalgirio“ sporto klubui su sąlyga, kad būtų vykdoma tik futbolo veikla ir gyvenamųjų namų statyba čia nebuvo numatyta. Pasak jo, gyventojai iki šiol nėra informuoti apie čia planuojamas vykdyti statybas. Esą taip pat baiminamasi, kad pastačius gyvenamųjų namų kvartalą ir stadioną, čia nebegalės sportuoti eiliniai vilniečiai. „Dabar ant valstybinės žemės ruošiamasi du trečdalius teritorijos apstatyti gyvenamaisiais namais, o likusioje dalyje padarys mažą stadioniuką. Aišku, dabar stadionas nėra sutvarkytas, neblizga, bet žolė nupjauta, treniruotis ten galima. Nėra vietų ir žiūrovams, bet jis skirtas tik treniruotėms. Kas galėtų paneigti, kad atsiradus sutvarkymui, bus pasakyta - tai brangu turtas, jį reikia užrakinti. O žmonės, kurie nori sportuoti, negalės ten patekti“, - sakė jis.

Kaip BNS tvirtino Vilniaus tarybos opozicijos atstovas, konservatorius Vidas Urbonavičius, žemė Vilniaus apskrities administracijos vadovo sprendimu 1994-aisiais „Žalgirio“ klubui buvo išnuomotas vykdyti sportinę veiklą - projektas dėl gyvenamųjų namų statybos įteisinimo atsirado 2013-ųjų pavasarį. Jo tvirtinimu, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), pradžioje pritarusi savivaldybės planams, neseniai taip pat panaikino suderinimo raštą dėl šios teritorijos. V .Urbonavičiaus teigimu, jei futbolo bendruomenė, o ne politikai, apsispręstu, kad seniai neeksploatuojamo stadiono visiškai nereikia, sklypą būtų protinga parduoti aukcione, o ne leisti verslui tenkinti savo interesus. Jis taip pat tvirtino žinantis, kad verslininkas Vadimas Kastujevas su dabar bankrutavusiu banku „Snoras“, iš kurio buvo imtos didelės paskolos, sudarė taikos sutartį, pagal kurią „Snorui“ atiteko buvusios „Žalgirio“ sporto bazės pastatai, tuo metu stadiono teritorija liko V. Kastujevui.

Tačiau valdančiosios daugumos atstovas, Vilniaus tarybos frakcijos „Taip“ narys Žilvinas Šilgalis tvirtino, kad jo žiniomis tarp verslininkų, ketinančių statyti gyvenamuosius namus, V. Kastujevo nėra. „Natūralu, Kastujevo pavardė nekelia pasitikėjimo niekam - natūralu, ir mes žinome dėl ko. Bet aš mačiau duomenis, mes prašėme pateikti, kas yra sklypų vystytojai, tai ten jokio Kastujevo nėra (...). Akcininkų įvardinti nenorėčiau, tai ne mano kompetencijos klausimas. Galiu tik pasakyti, kad tai yra trys fiziniai asmenys ir tarp jų pono Kastujevo nėra“, - sakė jis. Ž. Šilgalis priminė, kad sprendimas būtų miestui naudingas, nes verslininkai įsipareigotų pradžioje pastatyti stadioną, kurį neatlygintinai atiduotų miesto reikmėms. Jis taip pat tikino, kad stadiono koncesijos ar kitos formos negali būti svarstomos, nes sklypas priklauso ne savivaldybei, o valstybei. „Natūralu, kad verslas daro verslą ir to negalima uždrausti, jei tai daroma laikantis įstatymų, reglamentų nustatyta tvarka. Visi reglamentai, aukštingumai išlaikyti, su NŽT viskas suderinta“, - tvirtino Ž. Šilgalis. Jis sakė, kad savivaldybei nepritarus leidimui statyti gyvenamuosius namus, „verslas lygiai tų pačių tikslų gali pasiekti teismuose“.

Žolyno gatvėje Vilniuje planuojama nauja futbolo treniruočių aikštė
http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zolyno-gatveje-vilniuje-planuojama-nauja-futbolo-treniruociu-aikste.d?id=65253612" onclick="window.open(this.href);return false;
2014 m. liepos 10 d. 07:12

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė detaliojo sklypo planui Žolyno gatvėje. Šioje teritorijoje planuojama įrengti naują futbolo aikštę su žiūrovų tribūnomis, pagalbinėmis ir persirengimo patalpomis. Šiuo metu rengiamame projekte numatyta 80 metrų ilgio ir 55 metrų futbolo aikštė, atitinkanti įprasto mokyklinio stadiono išmatavimus, tinkanti treniruotėms, taip pat vaikų ir mėgėjų varžyboms. Futbolo aikštėje numatyta dirbtinės žolės danga, atitinkanti UEFA dviejų žvaigždučių reikalavimus. Pasak miesto plėtros specialistų, ateity, esant poreikiui, būtų galimybė šį stadioną plėsti iki 105 metrų – tai reikštų, kad ilgis atitiktų tarptautinius standartus. Projekto autorius – architektas Algirdas Kaušpėdas. Ši apleista teritorija yra šalia Troleibusų parko. Prieš daugelį metų šioje vietoje buvo „Žalgirio“ klubo treniruočių, bet ne varžyboms skirta aikštė. Verslininkai į teritorijos sutvarkymą numatę investuoti iki 2,6 mln. litų. Svarstoma galimybė ne tik sutvarkyti stadioną, bet ir šalia plėtoti gyvenamųjų namų statybą. Numatyta, kad verslininkai įsipareigos iš pradžių pastatyti ir Vilniaus miestui neatlygintinai perduos stadioną ir tik po to galės statyti gyvenamuosius namus. Posėdyje taryba pritarė siūlymui, kad sprendimas įsigalios tuomet, kai bus gautas Nacionalinės žemės tarnybos pritarimas detaliajam planui.

Europos futbolo užkampis
http://lzinios.lt/lzinios/komentarai/europos-futbolo-uzkampis/188776" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilmantas REMEIKA
Fut­bo­lo ger­bė­jams šian­dien šven­tė - Lie­tu­vos rink­ti­nė Vil­niu­je žais Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­kos rung­ty­nes su es­tais. Sek­ma­die­nį čia pri­ims Slo­vė­ni­jos ko­man­dą. Bet kiek­vie­nos to­kios šven­tės pro­ga pri­si­me­na­me ir sa­vo fut­bo­lo gė­dą - ap­verk­ti­ną sta­dio­nų būk­lę.
Kal­bu ne apie nuo­lat kos­me­tiš­kai par­emon­tuo­ja­mus A ir I ly­gos sta­dio­nu­kus, o apie tai, kad na­cio­na­li­nė rink­ti­nė tuoj ne­tu­rės kur žais­ti tarp­tau­ti­nių rung­ty­nių.

Anks­čiau bu­vo gė­da pri­im­ti ita­lus, vo­kie­čius ir is­pa­nus, ku­rie at­vi­rai ty­čio­jo­si iš mū­sų fut­bo­lo inf­ras­truk­tū­ros. Da­bar jau ne­jau­ku pa­si­tik­ti ir es­tus su slo­vė­nais.

Vos prieš ke­lias sa­vai­tes ne­bu­vo­me ti­kri, ar šios rung­ty­nės aps­kri­tai vyks sos­ti­nės LFF sta­dio­ne, kur vi­rė aikš­tės apš­vie­ti­mo bokš­tų at­nau­ji­ni­mo dar­bai. Kaip ne­links­mai pa­juo­ka­vo Fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ju­lius Kve­da­ras, rink­ti­nei ne­tru­kus ga­li tek­ti per­si­kel­ti į Mins­ką ar Ry­gą.

Na­cio­na­li­nio sta­dio­no nė­ra ir ka­žin ar bus, to­dėl ten­ka vers­tis su tuo, ką tu­ri­me. Kad ati­tik­tų UE­FA rei­ka­lau­ja­mus 4 ka­te­go­ri­jos kri­te­ri­jus, LFF sta­dio­nui dar trūks­ta 2,5 tūkst. vie­tų žiū­ro­vams (da­bar yra 5,5 tūks­tan­čio). UE­FA lei­džia čia žais­ti, nes ge­res­nės are­nos tie­siog ne­tu­ri­me. Kau­no S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no sta­dio­ne įreng­ta 9 tūkst. vie­tų, bet komp­lek­so būk­lė siau­bin­ga. Mi­nios žiū­ro­vų per rung­ty­nes su­ke­lia to­kį kons­truk­ci­jų siū­ba­vi­mą, kad, at­ro­do, vi­sos tri­bū­nos tuoj nu­virs į aikš­tę. 2008 me­tais Ma­ri­jam­po­lė­je du­ris at­vė­ręs "Ar­vi" sta­dio­nas apy­nau­jis, bet pa­gal UE­FA kri­te­ri­jus ja­me ga­li vyk­ti tik že­miau­sio - C - ly­gio rung­ty­nės. Ki­taip ta­riant, į Su­val­ki­jos sos­ti­nę ga­lė­tu­me at­vež­ti San Ma­ri­no mė­gė­jus.

Ką tu­ri Es­ti­ja ir Slo­vė­ni­ja, pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių ir ša­lies plo­tą la­bai pa­na­šios į Lie­tu­vą? Es­tai jau de­šimt­me­tį džiau­gia­si kom­pak­tiš­ku 10 tūkst. vie­tų "A Le Coq" sta­dio­nu Ta­li­ne. Jo sta­ty­bos kai­na­vo 35 mln. eu­rų. Slo­vė­nai ga­li rink­tis Liub­lia­ną ar­ba Ma­ri­bo­rą. Liub­lia­no­je vos per me­tus 2010-ai­siais iš­ki­lo 17 tūkst. vie­tų sta­dio­nas "Sto­ži­ce", kai­na­vęs 57 mln. eu­rų. Ma­ri­bo­re pa­se­nęs sta­dio­nas "Ljuds­ki vrt" prieš ket­ve­rius me­tus vir­to šiuo­lai­kiš­ka 13 tūkst. vie­tų are­na. Su­nku pa­ti­kė­ti, kad re­no­va­ci­jos dar­bai slo­vė­nams at­siė­jo tik 10 mln. eu­rų.

O kiek šim­tų mi­li­jo­nų mes jau su­ki­šo­me į Šeš­ki­nės sta­dio­no griau­čius? Tiks­liai tur­būt ne­at­sa­kys nie­kas. Be­je, gir­dė­jo­te - Vil­niaus mies­to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas jau pa­ža­dė­jo at­nau­jin­ti epi­nės sta­ty­bos dar­bus? Re­gis, sos­ti­nės me­ro rin­ki­mų kam­pa­ni­ja įsi­bė­gė­ja.

Tai­gi fut­bo­lo rink­ti­nei ten­ka glaus­tis LFF sta­dio­ne, ku­rio dirb­ti­nę ve­ją (!) kas­dien rai­žo ne tik pro­fe­sio­na­lai, bet ir mė­gė­jai bei vai­kai. Vie­na aiš­ku - Fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja nau­jo sta­dio­no pa­ti ne­pas­ta­tys. Rei­kia ati­tin­ka­mo vals­ty­bės po­žiū­rio. Jis ir­gi nu­vi­lia. Ga­li­ma pri­si­min­ti anks­tes­nio prem­je­ro ne­pa­ma­tuo­tus par­eiš­ki­mus per pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­nų is­pa­nų vi­zi­tą: esą ge­rų sta­dio­nų Lie­tu­vo­je bus, kai at­va­žiuos Mad­ri­do "Real" ar Lon­do­no "Chel­sea". "Su­ži­bė­jo" ir krep­ši­nį die­vi­nan­tis Kau­no me­ras. Anot jo, fut­bo­li­nin­kai tu­ri ei­ti krep­ši­nin­kų pė­do­mis: kai iš­si­ko­vos tei­sę reng­ti Eu­ro­pos čem­pio­na­tą, pra­dės ir sta­dio­nus sta­ty­ti. Jei šį tą iš­ma­no­te apie spor­tą, ti­kriau­siai su­vo­kia­te to­kio pa­ly­gi­ni­mo ab­sur­diš­ku­mą.

LFF sta­dio­nas vir­to pa­grin­di­nių fut­bo­lo var­žy­bų cen­tru. Kai per­nai Vil­niaus "Žal­gi­ris" sėk­min­gai ko­vė­si Eu­ro­po­je, čia gau­siai at­vy­kę ai­rių ir len­kų žur­na­lis­tai tik krai­pė gal­vas. Su­pran­ta­ma, ko­dėl - to­kie sta­dio­nai pūp­so ko­ne kas an­tra­me Len­ki­jos ar Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mies­te­ly­je.

Šį va­ka­rą fut­bo­li­nin­kų ko­va vyks švie­čiant nau­joms pro­žek­to­rių lem­poms. Anks­tes­nė sta­dio­no apš­vie­ti­mo sis­te­ma ne­ati­ti­ko rei­ka­la­vi­mų. Per­nai "Žal­gi­rio" ir ar­mė­nų rung­ty­nių pa­bai­go­je vi­sa elek­tros sis­te­ma iš­si­jun­gė. Ne­duok­die, jei šį va­ka­rą vėl nu­tik­tų kas nors pa­na­šaus. Tuo­met ki­tų na­cio­na­li­nės ko­man­dos rung­ty­nių su J. Kve­da­ru prieš­aky­je ti­krai vyk­tu­me ste­bė­ti į Mins­ką ar Ry­gą.

Prasprūdęs pro akis straipsnis. Toks pirmas stadionas, vadinamas „Fanų“ stadionu jau gyvuoja prie Vladislavo Sirokomlės vid. m-klos.

Vilniuje planuojama įrengti modernius sporto aikštynus prie mokyklų
http://www.vilnius.lt/index.php?1944015033" onclick="window.open(this.href);return false;
2014-12-03

[Paveikslėlis]

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien svarstys klausimą - leisti išnuomoti prie Vilniaus švietimo įstaigų esančius sporto aikštynus privatiems investuotojams, kurie įsipareigotų savo lėšomis (ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų į vieną aikštyną) per dvejus metus juos atnaujinti. Planuojama, kad rekonstruodami aikštynus, investuotojai įrengs ne tik standartus atitinkančias futbolo bei krepšinio aikšteles, bet ir bėgimo takus, treniruoklių aikšteles, bei įsipareigos prižiūrėti techninę aikštynų būklę. „Modernūs, įvairioms sporto šakoms pritaikyti aikštynai arčiau gyvenamųjų namų taps bendruomenių sveikatingumo vieta ir paskatins jaunimą pradėti daugiau sportuoti, dalyvauti varžybose, padės atrasti daugiau talentingų jaunų sportininkų, pritrauks investicijų“, - vardijo parengto projekto privalumus Vilniaus meras A. Zuokas.

Išnuomojus aikštynus, mokyklos ir toliau nevaržomai ir nemokamai naudosis jais kiekvieną mokslo metų dieną sporto veiklai bei renginiams organizuoti, sportuoti pagal iš anksto suderintą grafiką bus sudarytos sąlygos ir vietos bendruomenei, senjorams. Jau parengti ir techniniai projektai pirmiesiems penkiems aikštynams, esantiems prie Vilniaus Pilaitės gimnazijos, „Ryto“ progimnazijos, Žirmūnų gimnazijos, Lazdynų vidurinės mokyklos bei „Žaros“ vidurinės mokyklos.

Daugiau nuotraukų: http://www.slideshare.net/MerasZuokas/mokyklos-sporto-aikstynas" onclick="window.open(this.href);return false;

Techniniai projektai parengti šioms įstaigoms:
• Vilniaus Pilaitės gimnazijos, Įsruties g. 3, Pilaitė
• Vilniaus „Ryto“ progimnazijos, D. Gerbutavičiaus g. 9, Karoliniškės
• Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, Žirmūnų g. 37, Žirmūnai
• Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, Žėručio g. 4, Lazdynai
• Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos, Karklėnų g. 13, Naujoji Vilnia

APTARTOS FUTBOLO PERSPEKTYVOS JONIŠKIO RAJONE
2017-01-05
http://lff.lt/news/1485/aptartos-futbolo-perspektyvos-joniskio-rajone/" onclick="window.open(this.href);return false;

Sausio 3 d. Joniškio rajono savivaldybėje apsilankė Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas Gintaras Radavičius ir Lietuvos masinio futbolo asociacijos prezidentas Anatolijus Stecenko. Svečiai susitiko su Joniškio rajono savivaldybės meru Gediminu Čepuliu, administracijos direktoriumi Aivaru Rudnicku, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Jonu Novogreckiu, skyriaus vyr. specialistu Leonu Karaliūnu, taip pat Joniškio sporto centro direktoriumi Tomu Aleknavičiumi. Šiemet Joniškio futbolui sukanka 95 metai, tad su svečiais buvo kalbėta apie šios sporto šakos tradicijas ir perspektyvas Joniškio rajone, sukakties minėjimo renginius.

Susitikimo metu aptartos galimybės gauti finansavimą stadionams su dirbtine danga įrengti. Diskutuota apie šios sporto šakos situaciją pasaulio ir Lietuvos mastu. Anot Šiaulių apskrities futbolo federacijos (ŠAFF) prezidento Gintaro Radavičiaus, šiuo metu vienas iš pagrindinių federacijos uždavinių yra populiarinti futbolą Lietuvoje, siekti, kad ši sporto šaka taptų prieinama kuo daugiau asmenų, atsirastų kuo daugiau sporto bazių, licencijuotų trenerių, kurių šiuo metu trūksta. Siekiama futbolą padaryti pirmaujančia sporto šaka Lietuvoje. Anot mero Gedimino Čepulio, su stadionais Joniškio rajone yra didelė problema, norintiems nelabai yra kur žaisti futbolo. Futbolas žaidžiamas Žagarėje, Skaistgiryje, o Joniškyje trūksta šios sporto šakos entuziastų. Administracijos direktorius Aivaras Rudnickas kalbėjo, kad rengiamasi teikti prašymą Švietimo ir mokslo ministerijai dėl lėšų Joniškio „Aušros“ gimnazijos stadionui sutvarkyti ir tikimasi, kad pavyks gauti finansavimą. Federacijos atstovų teigimu, Šiaulių apskrityje kiti rajonai turi susikūrę ar kuria futbolo bazes, dirba treneriai, o Joniškyje trūksta ir bazių, ir žaidžiančiųjų. Pažadėta parama Joniškio rajonui reikiamu inventoriumi.

Joniškio sporto centro direktorius Tomas Aleknavičius kalbėjo, kad šiuo metu rajone yra propaguojama 10 sporto šakų. Viena populiariausių sporto šakų yra krepšinis, pastaruoju metu populiarumą įgauna ir tinklinis. Žinoma, futbolui Joniškio rajone tikrai „atsirastų vietos“, nesiruošiama užmiršti krepšinio, tačiau populiarinti futbolą taip pat būtina. Susitikimo metu kalbėta apie Bariūnuose esančią sporto salę, kurią būtų įmanoma panaudoti rengiant futbolo treniruotes. Aptartos galimybės dėl futbolo trenerio, kuris galėtų atvykti iš Šiaulių ir treniruoti komandas, tačiau federacijos atstovai užsiminė, kad Šiauliuose taip pat trūksta laisvų trenerių.

Leonas Karaliūnas pakvietė federacijos atstovus į 95 metų minėjimo šventę, kuri bus organizuojama vasaros pabaigoje, taip pat prašė tarpininkauti, nes į šventę, norima pasikviesti žymių ir nusipelniusių futbolininkų bei žiūrovams sukurti įspūdingą reginį. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Novogreckis prasitarė, kad bus siekiama, jog Joniškio sporto centre atsirastų futbolo trenerio etatas, bus ieškoma futbolo trenerio.

Jei gerai suprantu, tai dirbtiniu dangu skaicius gaunamas is UEFA yra ribotas ? Jei taip tada nesuprantama kam bandoma prastumti tas DDA tokiuose rajonuose kaip Joniskis, Anyksciai ir t.t., kur nera nei vaiku treneriu, nei klubu, ir gyventoju tuose miestuose maziau nei 10000 ? Toks ispudis kad visuose didmiesciuose, kur gyvena daugiau nei 50% Lietuvos ir kur netruksta treneriu tu aiksciu irengta tiek, kad jos jau nenaudojamos stovi.

kažkaip dar neteko matyt nieko apie tokį dalyką Koraluose

Visuomenės informavimas apie numatomą sporto paskirties pastatų D. Gerbutavičiaus g. 9, Vilniuje, projektavimą

[Paveikslėlis]

Čia turbūt vienas iš tų bjaurių pripučiamų maniežų, apie kuriuos kalbėjo LFF.

Bjauriausia dalis ten yra apšvietimas. Patamsyje kartais gali tekti žaisti. Apšvietimas juose tragiškas. O taip reklamuoja LFF juos. Geriau normalias daržines statytų, nei merktų pinigus į juos.

Kiek suprantu čia tas pats projektas, apie kurį buvo rašyta dar 2015-ais...
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/apleista-vilniaus-ryto-progimnazes-stadiona-gyvenimui-prikelti-ruosiamasi-uz-2-6-mln-euru-663-510673" onclick="window.open(this.href);return false;

Projektuojama 501 vietų, tad realiai pritaikoma tik mėgėjų futbolui. Realiai nieko blogo šitoje vietoje nematau dėl to laikino gaubto, pagal savo išsidėstymą vis tiek norint žaisti profesionaliai (šilčiau) Sportima visiškai šalia, tad realiai rimtiems klubams nieko nepakeis, bet gal kiek sumažins apimtis nuimdamas kažkiek besitreniruojančių(ar mėgėjų, ar vaikų). Tuo labiau, kad aplinkui ten viskas apstatyta ir vis tiek to gaubto realiai nesimatys.

O šiaip jau, jeigu projektas pasiteisintų, gal išeitų tokią programą įgyvendinti miesto lygiu, profesionaliai išmėtant po Vilnių taip renovuotus mokyklų stadionus ir padarant įdomesnėmis SFL varžybas.

Čia turbūt vienas iš tų bjaurių pripučiamų maniežų, apie kuriuos kalbėjo LFF.

Kodėl bjaurus? Labai neblogas varijantas, Niderlanduose, Skandinavijoje visi juos naudoja.

Bjaurus savo išvaizda iš išorės ir iš vidaus. O kad tai pigiausias išsigelbėjimas Lietuvai, ne tik Vilniui - faktas. Ir jų reikia visuose didesniuose miestuose.

Kauno futbolo mokyklos laukia permainos: statys kupolą stadionui
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/kauno-futbolo-mokyklos-laukia-permainos-statys-kupola-stadionui.d?id=74404588" onclick="window.open(this.href);return false;

Paaiškėjo, kaip atrodys naujasis Kauno futbolo maniežas
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/paaiskejo-kaip-atrodys-naujasis-kauno-futbolo-maniezas.d?id=75617001" onclick="window.open(this.href);return false;

Senesnė naujiena, bet senasis centrinis stadionas (įrengtas 1939, praplėstas/rekonstruotas 1965 ir 2004-07) vasarą buvo griaunamas, jo vietoje bus įrengtas naujas 694 vietų stadionas už 2,405,000.01 eurų (3,465 už vietą).
http://laikrastisplunge.lt/stadionas-per-dvejus-metus-virs-poilsio-ir-pramogu-zona/" onclick="window.open(this.href);return false;