Įvairios bazės

Dilgynės Stadionas
https://www.facebook.com/paulius.malzinskas/posts/2936964753087914

Artėjant savaitgaliui noriu pasidalinti džiugia naujiena dėl Dilgynės stadiono
Penkerius metus stadioną, pagal 2015 m. balandžio 21 d. nuomos sutartį, prižiūrėjo vietos Užusienio bendruomenė. Š.m. vasario 6 d. bendruomenė kreipėsi į VMS su prašymu sutartį pratęsti tokiomis pačiomis sąlygomis. Iš pradžių VMS pasiūlė taikyti lengvatinį 0,21 Eur/kv.m tarifą, o kadangi aikštės plotas yra 6574 kv.m , todėl susidarytų 1380 Eur/mėn suma. Atsižvelgiant į bendruomenės pateiktas numatomas išlaidas aikštės priežiūrai, mokesčio tarifas buvo pakoreguotas iki 0,13 Eur/kv.m, bet net ir tokiu atveju susidaro apie 850 Eur/mėn.

Suprantama, tokios išlaidos būtų nepakeliama našta bendruomenei, kadangi aikštelė yra natūralios žolės, joje vykdomų renginių intensyvumas nėra didelis, bendruomenė dalį laiko skiria vietos gyventojų aktyviam poilsiui, todėl iškilo didelis klausimas dėl Dilgynės stadiono likimo ir apie tai kalbėjomės su Užusienio bendruomenės pirmininku Romualdu Kazlausku.

Pažymėtina, kad nežiūrint to, jog stadiono aikštės pagrindas, galbūt, nėra aukščiausio lygio, bet stadione visada buvo tvarkinga aplinka, pastatyta nedidelė tribūna, sutvarkyta nedidelė aikštelė už vartų, kerpama žolė, pagal galimybes lyginamas aikštės pagrindas, todėl nuoširdžiai džiaugėmės, kad yra žmonių, kurie įdeda pastangų ir aikštelę prižiūri, saugo, tvarko, o taip pat leidžia pasinaudoti aikštele ir kitiems.

Pabaigos pozityvas: Smagu, kad VMS ir Valdas Benkunskas bei Rokas Germanavičius pastangomis buvo rastas situacijos sprendimas. Aikštelę planuojama perduoti seniūnijai su įpareigojimu ją, tokiomis pačiomis kaip seniau sąlygomis, išnuomoti vietos bendruomenei. Taigi, viliuosi, kad aikštelė ir toliau gyvuos, o joje vėl gyvens futbolas.

Pagaliau atidarytas pripučiamas maniežas Pilaitėje. Turėjo atidaryti prieš metus, bet su Lietuvos stadionų tradicijom vienų metų vėlavimas nėra labai baisu
Naujas futbolo kupolas Vilniuje atidarytas, bet kur idėjos autoriai?
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/naujas-futbolo-kupolas-vilniuje-atidarytas-bet-kur-idejos-autoriai-24-1356806?copied

Atidaromas išskirtinis futbolo maniežas Pilaitėje
https://ltdiena.lt/atidaromas-isskirtinis-futbolo-maniezas-pilaiteje/

Rugpjūčio pradžioje Pilaitėje atidarytas išskirtinis, iš pagrindų renovuotas, Pilaitės gimnazijos sporto aikštynas. Atnaujintas stadionas išsiskiria pripučiamu kupolu, kuris leis tiek jauniesiems futbolo talentams, tiek Pilaitės gimnazijos moksleiviams bei vietos bendruomenei futbolu ir lengvąja atletika užsiimti ištisus metus.

Šaltuoju metų laiku, pripūtus kupolą, aikštynas virs Pilaitės gimnazijos futbolo maniežu. Unikalus 110 metrų ilgio, 70 metrų pločio bei 19 metrų aukščio kupolas sudarys sąlygas sportininkams treniruotis ištisus metus. Kupolas bus pripučiamas prieš kiekvieną žiemos sezoną, o pavasarį išleidžiamas. Šalia maniežo pastatytos modulinės persirengimo kabinos su dušais, lauke atnaujinta krepšinio aikštelė ir lengvosios atletikos zona.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad Pilaitės futbolo maniežas naudoja naujas technologijas Vilniaus sporto infrastruktūroje. Maniežo veiklai klostantis sėkmingai, panašių dengtų stadionų atsirastų ir šalia kitų sostinės mokyklų.

Pilaitės futbolo maniežo rekonstrukcija kainavo 2,25 mln. eurų. Vilniaus miesto Savivaldybė maniežo projektui skyrė 1,5 mln. eurų, 0,6 mln. eurų prie projekto prisidėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Lietuvos futbolo federacija maniežui padovanojo maždaug 150 000 eurų vertės dangą.

Misija – perimti stadioną

Šiaulių meras Artūras Visockas Savivaldybei iškėlė uždavinį pradėti Talšos stadiono perėmimo visuomenės poreikiams procesą. Internete apklausė ir gyventojus – jų pritarimą gavo. Miesto vadovas sako: laukia ilgas procesas. Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis mano, kad galima objektą perimti ir „už savaitės“.

pilnas straipsnis: https://www.skrastas.lt/aktualijos/misija-perimti-stadiona

Misija – perimti stadioną

Šiaulių meras Artūras Visockas Savivaldybei iškėlė uždavinį pradėti Talšos stadiono perėmimo visuomenės poreikiams procesą. Internete apklausė ir gyventojus – jų pritarimą gavo. Miesto vadovas sako: laukia ilgas procesas. Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis mano, kad galima objektą perimti ir „už savaitės“.

pilnas straipsnis: https://www.skrastas.lt/aktualijos/misija-perimti-stadiona

Stadionas regbio, bet pilnų matmenų. Aišku Šiauliuose futbolo stadionų ir taip pakankamai jau pilna.

Šiauliai

Naujam stadionui sutektas regbio legendos vardas
https://miestonaujienos.lt/naujam-stadionui-sutektas-regbio-legendos-vardas/

Oficialiai atidarius Gegužių progimnazijos stadioną, pratęsta graži tradicija atnaujintam sporto aikštynui suteikti šalyje žinomo Šiaulių sportininko ar trenerio vardą. Šį kartą įtvirtintas Šiaulių kaip regbio sostinės vardas. Aikštynui suteiktas gyvosios regbio legendos – Sigito Kukulskio vardas.

Gegužių progimnazijos bendruomenė ir viso aplinkinio mikrorajono jaunimas turės puikią vietą prasmingai ir sveikai leisti laisvalaikį. Vos per vasarą neatpažįstamai pasikeitė prie mokyklos esantis stadionas. Po atostogų sugrįžę mokiniai ir greta gyvenantis jaunimas neatsidžiaugia tokia transformacija – keletą dešimtmečių mokyklai tarnavęs aikštynas virto viena moderniausių mieste aktyvaus laisvalaikio ir sveikatinimo erdvių.

Rangovams užbaigus darbus, surengta atidarymo šventė. Išlaikant gražią Šiaulių tradiciją, atnaujintam aikštynui suteiktas ir žinomo sportininko vardas. Įvertinus regbininkų nuopelnus garsinant Šiaulių vardą ir glaudų bendradarbiavimą su Gegužių progimnazijos bendruomene, aikštynui suteiktas žymiausio Lietuvos regbio trenerio – Sigito Kukulskio vardas.

Regbio sporto meistras ir daugkartinis Lietuvos čempionas Sigitas Kukulskis tuometinėje Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ regbio treneriu pradėjo dirbti 1991 metais, netrukus ėmė vadovauti ir didelio meistriškumo regbio komandai „Vairas-Kalvis“, kuri ilgus metus garsina Šiaulių miestą, pelnydama Lietuvos čempionės titulą. Sigitas Kukulskis ėjo Lietuvos nacionalinės vyrų regbio-15 rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas, o šiuo metu jam patikėtos Lietuvos regbio-7 nacionalinės rinktinės trenerio pareigos.

„Šiauliai pagrįstai vadinami regbio sostine, mūsų mieste užaugo daug žinomų regbininkų, kurie gina šalies garbę tarptautiniuose čempionatuose. Dalis jų sportavo ir šios mokyklos stadione, kol dar jis nebuvo toks puikus kaip šiandien. Nuo pat savo darbo pradžios tikėjau, kad Šiaulius garsins regbis, ačiū visiems, kas padedate mano svajonėms pildytis“, – kalbėjo Sigitas Kukulskis.

„Gegužių mokykla ilgus metus žinoma kaip meno, taikos mokykla, dabar bus žinoma ir kaip sporto. Tegul visos sporto šakos draugauja šiame stadione. Tegul aikštynas visada būna pilnas gyvybės, judesio ir emocijų. Kuo daugiau sporto, tuo daugiau besišypsančių žmonių“, – sakė tris simbolinius – regbio, krepšinio ir tinklinio – kamuolius mokyklai nuo miesto sporto bendruomenių perdavęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Žmonių gerovės ir ugdymo departamento vadovė Asta Lesauskienė pasidžiaugė, kad tai pirmas atvejis mieste, kai pabandyta kuo racionaliau ir efektyviau naudoti kuriamą sporto infrastruktūrą. Vykdant aikštyno atnaujinimą, jis buvo pritaikytas ir tam tikrai sporto šakai – regbiui. Šiuo stadionu galės naudotis ne tik progimnazijos ir mikrorajono bendruomenės, bet ir Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijos ugdytiniai, regbio klubų sportininkai.

Atliekant Gegužių progimnazijos stadiono rekonstrukciją, įrengta nauja universali aikštė su vejos danga, pritaikyta regbiui ir futbolui. Greta įrengtos dvi aikštelės su dirbtine danga, pritaikytos žaisti krepšinį ir tinklinį. Sporto aikštyne įrengtas 100 m bėgimo takas su 4 bėgimo takeliais ir 10 m rezervine zona startui ir finišui. Bėgimo tako gale įrengtas šuolio į tolį sektorius.

Visas aikštynas aptvertas segmentine tvora, sumontuotos kamuolių gaudyklės. Įrengtas teritorijos apšvietimas. Atliktų darbų vertė 262 309 Eur. Darbus atliko UAB „Rolana“.

Futbolo aikštė plotas 100x64m, natūrali danga, sėdimų tribūnų nėra

[Paveikslėlis]

Vilnius

LFF suteikė dangą atnaujintam Vilniaus Universiteto stadionui Sėkmės ir pergalių!

Gal kas žino čia plastiką atvarė į paskutinį Vilniaus stadioną ar čia tik toje mini aikštelėje?

Vilnius

LFF suteikė dangą atnaujintam Vilniaus Universiteto stadionui Sėkmės ir pergalių!

Gal kas žino čia plastiką atvarė į paskutinį Vilniaus stadioną ar čia tik toje mini aikštelėje?

Pagal nuotraukas suprantu liko normali žolė.

Renovuotas VU stadionas: naująją dangą pirmieji išbandė LFF generalinis sekretorius, VU rektorius ir LSFL prezidentas
https://lff.lt/news/11401/renovuotas-vu-stadionas-naujaja-danga-pirmieji-isbande-lff-generalinis-sekretorius-vu-rektorius-ir-lsfl-prezidentas/

Rugsėjo 24 d. Vilniaus universiteto stadione buvo galima išgirsti ir pamatyti neįprastą šurmulį – čia vyko mažosios VU futbolo aikštelės atidarymo ceremonija

[Paveikslėlis]

Projektuojamas Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos stadionas su šildoma aikšte:

[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]

https://citify.eu/mykolo-birziskos-gimnazijos-futbolo-stadionas/

Projektuojamas Žirmūnų gimnazijos sporto aikštynas:

[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]
[Paveikslėlis]

https://citify.eu/zirmunu-gimnazijos-sporto-aikstynas/

Paulius Malžinskas
2h
Užbaigtas techninis projektas ir šių metų pradžioje išduotas leidimas statyti-rekonstruoti Žirmūnų gimnazijos sporto aikštyną, todėl reikia pasidžiaugti, kad Vilniuje greitu metu bus dar viena futbolo aikštė.
Netrukus bus skelbiamas rangos konkursas, o darbai turėtų prasidėti šių metų vasarą. Bendra projekto vertė yra apie 3 mln Eur, o visus darbus finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, nors dar praėjusių metų vasarą buvo numatyta, kad dalį lėšų skirs ir Vidaus reikalų ministerija (VRM), tačiau dėl COVID situacijos šie planai pasikeitė. Nesutarimas kažkoks gavosi, nors gerai pamename, kaip buvusi vyriausybė lengva ranka į kairę ir dešinę dalino šimtus tūkstančių stogams ir želdynams.
Reikia pastebėti, kad iš esmės šis projektas yra Pilaitės stadiono kopija, tik ištaisytos klaidos ir trūkumai. Numatytas didesnis parkavimo vietų skaičius, jų turėtų būti apie 80, tačiau žinant mūsų įpročius, kad parkingas mums yra šventas dalykas ir visai nieko prieš būtume su automobiliu įvažiuoti tiesiai į rūbines, šis skaičius atrodo mažokas, ypač, žinant kokia sudėtinga situacija su parkingu aplinkiniuose kiemuose. Taip pat, norisi tikėti, kad vasaros periodu kupolas bus tikrai išrenkamas, nes kaip rodo BFA ir Pilaitės arenų praktika, sportuoti pirtyje yra sudėtinga.
Tačiau akivaizdu, kad projektas labai reikalingas. Kas ypač svarbu, jis randasi toje miesto dalyje, kur tokių objektų labai trūksta, nes taip jau susiklostė, kad visi iki šiol atsiradę objektai koncentravosi "Viršuliškės-Karoliniškės-Pilaitė" dalyje, todėl spaudžiame didelį "like" ir nekantriai laukiame jo atidarymo, kuris numatytas 2022 m.

[Paveikslėlis]

Klaipėdoje nuspręsta statyti dengtą futbolo maniežą. Tiesa, nenurodoma kokio tipo tai būtų maniežas - pripučiamas (kaip dabar populiaru) ar tvirtų konstrukcijų.

Skaitykite plačiau:
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1328621/klaipedoje-nuspresta-statyti-dengta-futbolo-manieza

Pagaliau Klaipėda „pagimdys“ dengtą, šiltą, jaukų, šviesų futbolo maniežą
https://klpsportas.lt/2021/01/26/pagal-klaipeda-pagimdys-dengta-silta-jauku-sviesu-futbolo-manieza/

Bus pradėta įgyvendinti daug metų Klaipėdoje auginta idėja – dengtas sporto maniežas, kuriame visus metus galėtų treniruotis jaunieji miesto sportininkai.

Tai uostamiestyje ne naujiena. Buvusiame Mėsos kombinate tai stovėdavo, tai gulėdavo pripučiama sporto salė. Medinės grindys ir pučiamas šiltas oras, dėl to visus metus čia galėjo treniruotis įvairių sporto šakų atstovai. Ir treniruodavosi. O per vieną audrą tą salę vėjas sudraskė. Nuo to laiko Klaipėdoje niekas daugiau nieko panašaus nestatė.

Pasak miesto mero Vytauto Grubliausko, situacija dėl COVID–19 pandemijos apribojo ekonomines ir finansines miesto galimybes, tačiau reikia žiūrėti į ateitį ir sukurti geresnes sąlygas miesto vaikams ir jaunimui sportuoti.

„Džiugu, kad Klaipėdos sporto bendruomenė yra ypač akyvi ir turinti sveikų, racionalių ir labai reikalingų idėjų bei pasiūlymų, kurie yra neabejotinai svarbūs miesto vystymuisi bei šiuolaikiškų, kokybiškų sporto bazių kūrimui uostamiestyje. Miesto užduotis – sudaryti, kiek įmanoma, pačias palankiausias sąlygas visiems, norintiems sportuoti, stiprinti sveikatą, siekti rezultatų. Norėdami išugdyti sveiką visuomenę, padėti ne vien tik talentingiems sportininkams, kad jie galėtų deramai atstovauti miestui ir Lietuvai įvairaus lygio varžybose, taip pat turime pasirūpinti, kad visi miestiečiai turėtų geras sąlygas sportuoti, kokybiškai leisti laisvalaikį, todėl apsispręsta dėl būtinybės įrengti dengtą sporto maniežą, kuriame sporto veikla galėtų vykti ištisus metus. Tai – sena ne tik sporto bendruomenės, bet ir visų mūsų svajonė, džiugu, kad jau netrukus ji turės palankias galimybes tapti kūnu“, – tvirtino V. Grubliauskas.

Mero potvarkiu sudarytai darbo grupei iš įvairių savivaldybės administracijos skyrių vadovų ir specialistų pavesta iki 2021 m, balandžio 1 d. surasti tinkamą vietą šiam objektui atsirasti, parengti projekto technines sąlygas, suformuluoti dengto futbolo maniežo Klaipėdos mieste įrengimo projektavimo užduoties sprendinius. Šiai darbo grupei vadovaus mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Paminėtina, kad dengto futbolo maniežo statybos klausimą savivaldybė planuoja realizuoti su privataus kapitalo pagalba, konkrečios jo dalyvavimo galimybės bus numatytos savivaldybės parengtose viešojo konkurso sąlygose.

Dabartinis futbolo treniruočių ciklo sezoniškumas smarkiai stabdo jaunųjų futbolininkų meistriškumo ugdymą ir individualų tobulėjimą. Šios sporto šakos atstovų mieste yra daugiau negu 1100, todėl jiems sprendimas dėl dengto sporto maniežo atsiradimo – ypač gera žinia. Vien Klaipėdos futbolo mokykloje šiuo metu yra per 770 sportuojančių vaikų ir jaunuolių. Manoma, kad jų būtų dar daugiau, tačiau sporto aikštynų stoka ir ypač dengto maniežo nebuvimas žiemos treniruotėms yra didelė kliūtis futbolo sporto proveržiui Klaipėdoje.

Anot A. Cesiulio, Klaipėdos futbolo bendruomenė jau daug metų susiduria su problema, kad vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį mūsų mieste bei aplinkiniuose regiono miestuose vaikams, mėgėjams bei profesionalams norint treniruotis ar rungtyniauti pilnų išmatavimų futbolo aikštėje tenka taikytis prie esamų oro sąlygų ir, jei futbolo aikštę nukloja sniegas ar ledas, futbolo bendruomenei tenka nutraukti treniruotes ir spraustis į sporto sales.

Pažymėtina, kad dengto futbolo maniežo atsiradimas Klaipėdos mieste tenkins ne tik sporto mokyklose sportuojančių vaikų poreikius. Savivaldybės Sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė pateikė apibendrintus futbolo sporto šakos atstovų poreikius tokio objekto užimtumui. Galimi dengto futbolo maniežo naudotojai – Klaipėdos futbolo klubai, dalyvaujantys profesionaliose lygose; komandos (13-17 m.), dalyvaujančios oficialiuose Lietuvos čempionatuose ir kiti futbolo mėgėjai. Tikimasi, kad dengto maniežo paslaugomis norės naudotis ir aplinkinių rajonų futbolo komandos bei aistruoliai. Be to, Lietuvos futbolo federacija pajūryje dažnai organizuoja stovyklas įvairaus amžiaus futbolo rinktinių treniruotėms bei rungtynėms, dalis jų taip pat galėtų vykti naujajame manieže.

[Paveikslėlis]

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija 2014-ųjų liepą svarstė dengto futbolo maniežo klausimą. Tad nuo to laiko praėjo šeši metai ir šeši mėnesiai. Gal šįkart ledai pajudės. Diskusijos reikia maniežo tuomet nebuvo. Buvo tik svarstomi du maniežo variantai.

Pirmasis projektas: dengtą „pūslės“ konstrukcijos maniežą su nepilnų matmenų futbolo aikšte statyti Futbolo mokyklos pastato vietoje.

Antrasis projektas: dengtą maniežą su pilnų matmenų futbolo aikšte statyti ant vadinamojo „Moksleivio“ stadiono.

Šiuo metu sparčiai į pabaigą eina Futbolo mokyklos, esančios Paryžiaus Komunos gatvėje, statybų darbai.

Kretinga
Siūlo skirti lėšų „neegzistuojančiam“ Paupio stadionui
https://www.pajurionaujienos.com/?sid=21137&act=exp

Valdančiajai Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumai įžvelgus problemų vadinamajame Paupio stadione Nidos gatvėje ir toms problemoms išspręsti pasiūlius skirti 60 tūkst. Eur iš rajono biudžeto, paaiškėjo, kad stadionas – neįregistruotas ir darbai jame atlikti be jokių projektų.

Šio reikalo nagrinėti ėmęsis Kontrolės komitetas sprendimo nepriėmė – planuotas posėdis baigėsi dviejų jo narių – komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės ir narės Vaidos Jakumienės – pasišnekėjimu.

Tačiau Kontrolės komiteto pirmininkė iškėlė klausimų: kuo remiantis buvo atlikti darbai, koks statusas suteiktas aikštei Nidos gatvėje, ar tai – statinys, kiek laiko užimtų aikštės įregistravimas ir panašiai.

„Norime investuoti, bet nežinome, į ką?“ – retoriškai klausė J. Vaickienė, kuri, iš Savivaldybės specialistų sulaukusi paaiškinimo, kad darbai užrašyti kortelėse, saugomose Savivaldybės buhalterijoje, gerokai nustebo.

Kiek laiko reikėtų stadionui įregistruoti, rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis tik pasvarstė: „Manau, kad procedūros truks ne mažiau kaip pusmetį. Praėjusiais metais įregistravome Simono Daukanto progimnazijos stadioną, šiemet imsimės Nidos gatvės aikštyno.“

Pinigų skiriama priežiūrai

Iš rajono biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių stadionui, arba futbolo aikštei, Nidos gatvėje įrengti buvo išleista per 70 tūkst. Eur. Iš jų 23,1 tūkst. Eur skirta aikštės parengimo darbams, per 8 tūkst. Eur išleista lauko pavėsinei su įrenginiais, futbolo kamuolių gaudyklėms – per 11 tūkst. Eur, drėkinimo sistemoms – per 7 tūkst. Eur, lauko treniruoklių ir gimnastikos komplektams – 5 tūkst. Eur, mobiliai dušinei – 7,2 tūkst. Eur, mobiliai persirengimo kabinai – beveik 8,5 tūkst. Eur. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad šios išlaidos priskiriamos dviem – Nidos g. 33A ir Nidos g. 35A – aikštėms, kurios yra šalia viena kitos, tik skiriasi dydžiu.

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės teigimu, aikštynai Nidos gatvėje prižiūrimi ir tvarkomi ne kaip stadionas, o kaip rekreacinė zona, tarnaujanti visų miestelėnų poreikiams.

Praėjusiais metais darbams traktoriumi, trimeriu atlikti buvo išleista per 24 tūkst. Eur, vasaros mėnesiais šienaujant po 4–5 kartus. Teritorijai prižiūrėti yra skirta 0,5 valytojo etato, ir tam išleista per 4 tūkst. Eur – teritoriją prižiūrintis asmuo tvarko ne tik aplinką, bet ir valo tualetus, dušines.

Iš viso, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu, aikštynų priežiūrai Nidos gatvėje išleista 28,162 tūkst. Eur per metus.

Aikštynai – būtini

Kontrolės komiteto narė Vaida Jakumienė, kurios sūnus dažnai treniruodavosi būtent Nidos gatvės aikštyne, teigė, kad tie aikštynai rajono sporto bendruomenei yra būtini. „Aš esu už tai, kad viskas vyktų teisėtai, kad mums daugiau nekiltų klausimų, kas tas Nidos gatvės stadionas. Taip, projekto nebuvo, darė, kaip sugebėjo, todėl ir kyla problemų, nėra, iš ko pareikalauti atsakomybės. Iš tiesų aikštė – nelygi, reikia drenažo, bet tai turi būti įteisinta“, – kalbėjo rajono tarybos narė.

Tai, kad projektas būtinas, neabejojo ir P. Černeckis, kuris patvirtino, kad, parengus projektą ir įregistravus objektą, jam būtų priskirtos ir iki šiol patirtos išlaidos, kurios užpajamuotos atskirose kortelėse. „Kai stadioną įregistruosime kaip turtinį vienetą, jam ir perrašysime futbolo vartus, treniruoklius ir t.t. Išleisti pinigai niekur nedingo“, – teigė jis.

Tačiau J. Vaickienė vis dėlto suabejojo naujų investicijų tikslingumu: kam investuoti į Nidos gatvės stadioną, jeigu dirbtinės dangos futbolo aikštei išleista beveik 1 mln. Eur, rengiamasi renovuoti ir centrinį Kretingos miesto stadioną.

G. Liobikienės teigimu, aikštynus yra pamėgę sportininkai, Kretingos jaunimas, kuris ten renkasi pabendrauti, dėl ko kartais kyla problemų: miesto seniūnijai paprašius, ten dažniau apsilanko ir policijos ekipažai.

Darė greitai ir pigiai

Šalia Paupio stadiono gyvenantis rajono Savivaldybės tarybos narys Raimundas Puškorius kartu su buvusiu Kretingos miesto seniūnu Stanislovu Juknevičiumi ir buvo tie iniciatoriai, kad laisvas žemės plotas, kuriame žmonės kažkada augindavo bulves ir burokus, būtų paverstas aikštynu.

„Atvirai pasakius, aš jau ir viltį buvau praradęs. Bet, prasidėjus Klaipėdos gatvės renovacijai ir iškilus problemai, kur dėti nukastą gruntą, greitai sumetėme, kad jis galėtų praversti stadionui įrengti. Spręsti reikėjo čia ir dabar: kelininkus spaudė terminai, gruntą jie turėjo išvežti kuo skubiau, todėl ir laiko projektams nebuvo – kol būtume projektavę, gruntas būtų išvažiavęs nežinia kur“, – stadiono įrengimo peripetijas prisiminė R. Puškorius, kuris laisvame sklype šalia savo namų jau buvo pats savo jėgomis įrengęs futbolo aikštę, ją prižiūrėjo. „Ir nuo žmonos barti gaudavau, kad ne daržą, o aikštę per sausrą laistydavau“, – juokavo jis, tuo pačiu pasidžiaugęs, kad futbolo žaisti joje susirinkę sportininkai girdavo, jog ši aikštė – pati geriausia visame rajone.

Kliūtis įrengti stadioną Nidos gatvėje buvo atsiradusi, kai gamtosaugininkai nusprendė ištirti, ar gruntas, nukastas nuo Klaipėdos gatvės, yra neužterštas kenksmingomis medžiagomis. Kai paaiškėjo, kad ne, viršutinis 50–70 cm juodžemis buvo nustumtas, tada supiltas gruntas, ir vėl užpilta „gimtoji“ žemė.

„Truputį tada dėl gamtosaugininkų užgaišome, tačiau viskas baigėsi gerai – iš esmės aikštę įrengėme greitai ir pigiai, ko nebūtume padarę, jeigu būtume laikęsi nustatytos tokiems darbams tvarkos – gruntą būtų išvežę ir jo mums nematyti. Stadionui įrengti kelininkai suvežė 30 tūkst. kubinių metrų grunto, ir tai Savivaldybei nekainavo nė cento. Jeigu būtume ėję kitu keliu, mano skaičiavimais, stadionui būtų reikėję 1,5 mln. eurų“, – neabejojo R. Puškorius.

Jis pripažino, kad įmonė, tuomet atlikusi stadiono rengimo darbus, padarė klaidų, ir šiandien, stipriau palijus, jame telkšo balos. Savo iniciatyva R. Puškorius stadiono duobes vis „pamaitina“, tačiau jo vieno jėgų nepakanka, kad problema būtų išspręsta – aikštei reikia drenažo, nes aikštė nuolat pilna sportuojančių vaikų, paauglių, suaugusiųjų. Čia rengiamos rajono futbolo pirmenybės, draugiškų varžybų atvyksta kitų miestų futbolininkai, rengiami turnyrai.

„Man širdis dainuoja, kai aš matau, kiek čia sportuojančiųjų – aikštė tikrai dyka neplyti, – kalbėjo R. Puškorius, stadionų priežiūrai skiriantis nemažai savo asmeninio laiko ir jėgų, padedantis žmonai, kuri ir turi tą 0,5 etato valymo darbams. – Dabar prisnigę, reikia nuvalyti praėjimus, tiltelį – juo žmonės eina į darbą, vasarą – kiti darbai: tualetai, dušinės, šiukšlės, išdžiūvusi žolė, kurią per sausras tenka ir palaistyti.“

Sporto entuziastas ir politikas R. Puškorius investicijų reikalingumą motyvavo ir tuo, kad, pradėjus renovuoti Kretingos miesto centrinį stadioną, čia, Nidos gatvėje, galėtų vykti ne tik rajono pirmenybės, bet ir aukštesnio lygio rungtynės, kadangi išmatavimų pakanka – nuo vienų iki kitų vartų yra 105 m.

Po žiemos vilniečiams atveriami sutvarkyti sporto aikštynai
https://www.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/po-ziemos-vilnieciams-atveriami-sutvarkyti-sporto-aikstynai-1018045

Šylant orams Vilnius kviečia miestiečius grįžti sportuoti į atnaujintus ugdymo įstaigų aikštynus. Devyni pernai modernizuoti stadionai po žiemos buvo išvalyti, paruošti naujam sezonui ir nuo šios savaitės rytais ir vakarais bei savaitgaliais laukia lankytojų.

„Tirpstant sniegui suskubome tvarkyti pernai atnaujintus aikštynus. Įprastai per žiemą jų būklė kiek pablogėja, tad prieš pradedant juos vėl naudoti, mokykloms ir aikštynais besirūpinančiai „Sveikas miestas“ komandai tenka padirbėti – sugrėbti smulkias šiukšles, sušukuoti futbolo aikščių dangas, nuvalyti senas gumos granules nuo bėgimo takų. Praėjusią savaitę visa tai atlikome ir bendruomenės laisvu nuo pamokų metu vėl gali drąsiai sportuoti stadionuose“, – sako Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras.

Atnaujintus aikštynus gyventojai ras Ąžuolyno, Baltupių, P. Vileišio, Sausio 13-sios, M. Mažvydo ir Taikos progimnazijose, A. Kulviečio klasikinėje gimnazijoje, J. Lelevelio inžinerijos gimnazijoje ir L. Karsavino mokykloje. Stadionai bendruomenės reikmėms atveriami prieš pamokas ir pamokoms bei popamokinei veiklai pasibaigus, taip pat savaitgaliais. Šiuo laiku aikštynai bus atrakinti, o patekimas į juos – laisvas.

Gyventojų prašoma sportuojant nepamiršti galiojančių karantino taisyklių. Aikštynuose, kaip ir kitose viešose vietose, kol kas leidžiama būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis arba vienos šeimos ar vieno namų ūkio narių grupėse. Taip pat leidžiama teikti sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas atvirose erdvėse, ne daugiau kaip penkiems asmenims, išskyrus dviejų šeimų ar dviejų namų ūkių narius vienu metu.

Primenama, kad stadionai netinkami vaikščiojimui su šiaurietiškomis lazdomis, sportavimui avalyne su aštriais elementais ir važinėjimui ratuotomis transporto priemonėmis, įskaitant ir riedlentes, dviračius bei riedučius. Bendruomenės prašoma saugoti inventorių ir dangas bei laikytis kitų bendrųjų tvarkos taisyklių, o per klaidą sugadinus įrangą, pranešti mokyklos darbuotojui.

„Nors aikštynai dar labai nauji, jau pastebėjome atvejų, kai apgadintos dangos, sulaužytos tvoros, netgi tokia įranga kaip futbolo vartai. Neabejoju, kad pasitaiko netyčinių incidentų, tačiau kartais matyti specialiai apgadinta infrastruktūra. Labai norisi paprašyti gyventojų sąmoningumo ir pagarbos mokykloms, kurios investuoja į aikštynų priežiūrą ir dalijasi sporto erdvėmis su bendruomene“, – pabrėžia V. Benkunskas.

Stadionus prižiūrinčios „Sveikas miestas“ komandos atstovai įspėja, kad kol kas kai kuriuose aikštynuose gali pasitaikyti neištirpusio sniego sankaupų. Nors daugelyje stadionų sniego nebėra, siekiant nesugadinti futbolo aikščių dangos, gyventojų prašoma nesinaudoti futbolo aikštėmis, jei jose dar matyti sniego. Kitose aikštelėse ir bėgimo takuose sportuoti galima ir iki nutirpstant sniego likučiams.

Šiltuoju metų laiku stadionai bus tvarkomi reguliariai. Dangas planuojama šukuoti kas savaitę arba kas dvi, priklausomai nuo stadionų naudojimo intensyvumo.

Čia senas iš 2018 m., tik nieko nebuvo įkelta

Sutvarkyta sporto erdvė futbolo entuziastams
http://www.gyvenimas.eu/2018/05/15/sutvarkyta-sporto-erdve-futbolo-entuziastams/
15 gegužės, 2018

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir Prienų r. savivaldybės iniciatyva buvo renovuotas futbolo stadionas Paprienėje, prie vasaros estrados. 5,6122 ha valstybinės žemės sklypas, kuriame įrengtas futbolo stadionas, yra suformuotas ir įregistruotas 2017 m., jį patikėjimo teise valdo Prienų r. savivaldybė.

Bendras sutarimas priimtas po LFF pasiūlymo Prienuose vykdyti Europos U-17 merginų čempionato dalyvių treniruočių procesą. „Po pokalbio su Federacija buvo sudarytas veiksmų planas, kaip pagerinti stadiono būklę. Buvo atvykę ir Futbolo federacijos atstovai iš Londono, kurie yra prisidėję įrengiant stadionus pasaulio futbolo čempionatams. Savivaldybė savo įsipareigojimus įvykdė – Vokietijos merginų komandos treniruotės vyksta“, – teigė Prienų r. savivaldybės administracijos direktorius E. Visockas.

Direktorius patikino, kad ir po čempionato futbolo stadionas nebus tuščias – jis bus naudojamas rajono sporto bendruomenės poreikiams tenkinti. Stadioną administruos ir juo rūpinsis Kūno kultūros ir sporto centras. „Aktyviai bendradarbiaujama su LFF, todėl stadione vyks ne tik miesto futbolo komandų treniruotės, bet ir respublikinės varžybos“, – sakė E. Visockas.

Administracijos vadovas pasidžiaugė, kad su LFF bendradarbiaujama ir paplūdimio futbolo srityje. Birželio mėnesio viduryje Prienuose vyks Lietuvos paplūdimio futbolo čempionato pirmasis turas, todėl iki to laiko bus visiškai parengta ir paplūdimio futbolo aikštelė prie Sporto arenos. KKSC direktorius A. Deltuva sako, jog bus sudaryta ir Prienų komanda.

Sporto ir laisvalaikio infrastruktūra Prienų mieste nuolat gerinama. To nuosekliai siekia Savivaldybė kartu su visuomene, aktyviomis bendruomenėmis. „Jau turime neblogas sąlygas salės ir lauko futbolui, paplūdimio tinkliniui Paprienėje. Netrukus bus užbaigta paplūdimio futbolo aikštelė. Rekonstravus KKSC futbolo stadioną su dirbtine danga (jį planuojama atidaryti rugsėjo mėn.), sąlygos sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį dar pagerės. Tikimės, jog sporto ir sveikos gyvensenos siekėjų bendruomenė bus dar gausesnė“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius E. Visockas.

[Paveikslėlis]

Futbolo bendruomenės dėka iš ganyklos virtęs futbolo aikšte, Paprienės stadionas pagaliau turės šeimininką
http://kvitrina.lt/futbolo-bendruomenes-deka-is-ganyklos-virtes-futbolo-aikste-paprienes-stadionas-pagaliau-tures-seimininka/
Ignas Mineikis
2018 05 13

Labai smagu, kad Prienų rajono savivaldybė atsiliepė į Lietuvos futbolo federacijos bei FIFA iniciatyvą ir savivaldybės įmonių pastangomis paruošė futbolo aikštę Europos U-17 merginų čempionato komandų treniruotėms. Tiesa, futbolo aikšte pasinaudojo ne visos komandos, bet tai, iš tiesų, netgi nesvarbu. Džiugu tai, jog Savivaldybės administracija išplatino informaciją, jog Paprienės futbolo aikštė turės šeimininką, kuris, reikia tikėtis, ne tik palaikys dabartinę aikštės būklę, bet ir ją pagerins.

Prienai turtingi savo sporto bazėmis. Turime sporto areną, KKSC salę, renovuojamas stadionas prie arenos, sukurta gera sveikatingumo erdvė prie Greimų tilto, atnaujintos paplūdimio tinklinio aikštelės prie „Žiburio“ gimnazijos. Štai ir „Paprienės“ stadionas, kuris daug metų sėkmingai tarnavo futbolo bendruomenei, įgavo naują vaizdą: atsirado tvora, už vartų gaudyklės, pati aikštė gavo trąšų ir naujos žolytės.

Deja, Paprienės stadionas po Nepriklausomybės atgavimo buvo virtęs ganykla, kurioje sėkmingai ganėsi karvės. Tuometinėms ir dabartinėms valdžioms ši futbolo aikštė nerūpėjo iki šių metų LFF Ir FIFA paskatinimo. Prieš daug metų iniciatyvos ėmėsi FK „Prienai“ (vadovas Marijus Makštutis) ir pirmieji darbai, kurie aikštei grąžino jai įprastą vaizdą, buvo atlikti jo suburtų futbolo entuziastų rankomis. Vėliau (nuo 2012 metų) futbolo aikšte su partneriais rūpinosi Prienų futbolo lygos organizatoriai. Buvo prižiūrima ne tik pati aikštė, bet ir aplinka. Reikia taip pat priminti, jog futbolo bendruomenė dar prieš šešerius metus (2011 m.) prašė suformuoti sklypą stadiono teritorijai, ir labai smagu girdėti, jog 2017 metais tai buvo padaryta.

Prienų KKSC yra suformuotos net 3 vaikų futbolo grupės, veikia Futbolo mokykla, veiklą vykdo FK „Prienai“, todėl verta manyti, kad Prienuose futbolo perspektyvos gali būti visiškai neblogos, jei skirtingos jėgos dirbs viena kryptimi, o ne ieškos būdų, kaip pagerinti savo įvaizdį kitų sąskaita. Meras Alvydas Vaicekauskas, komentuodamas Tarybos sprendimą skirti Futbolo mokyklai 4000 eurų finansavimą, teigė, jog nieko blogo, kad savivaldybė padeda visuomenininkams, kurie puoselėja mintį sukurti visą sistemą – nuo vaikų iki suaugusiųjų komandų. Visgi, futbolo bendruomenė šiuo klausimu turi šiek tiek kitokią nuomonę, bet ar kam nors valdžioje tai rūpi?

Vilniaus sporto objektų statybos: kaip sostinės valdžia vykdo duotus pažadus?
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/kita/vilniaus-sporto-objektai-ar-sostines-valdzia-vykdo-duotus-pazadus-26-1502320

2019-ųjų balandį Vilniuje buvo suformuota plati keturių partijų valdančioji koalicija, o naujosios valdančiosios daugumos partneriai pasirašė koalicinį susitarimą, kuriame patvirtino bendradarbiavimo principus bei planuojamų koalicijos darbų programą. Joje nemažai dėmesio skiriama ir sporto objektams. Įpusėjus kadencijai, 15min pasižvalgė, kaip duotus pažadus valdininkams sekasi įgyvendinti.

Sporto ir sveikatingumo infrastruktūrai skirta dvyliktoji koalicijos programos dalis. Joje – ir šeši punktai, susiję su konkrečių sporto objektų statybomis, vystymu bei plėtra.

Ateinantys savivaldybių tarybų rinkimai numatyti 2023-iųjų pavasarį, tad 15min pasidomėjo, kiek ir kaip darbai yra pasistūmėję kiekviename iš šių sporto barų valdininkams pasiekus kadencijos mediumą.

Galima tik priminti, kad Vilniaus savivaldybė 2021 m. sportui ir sveikatingumui sostinėje suplanavusi skirti 18,5 mln. eurų, iš kurių sporto infrastruktūrai – 3,5 mln. eurų.

2 UŽDAVINYS
Užtikrinti 10 standartinių matmenų futbolo aikščių su dirbtine danga įrengimą, prioritetą teikiant Vilniaus rajonams, kuriuose tokių aikščių nėra.
15min vertina progresą: 2/10

Visiškai neseniai savivaldybė sulaukė palankaus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimo, kuris per mažą žingsnį priartino miestą prie „Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso“ statybų. VPT nurodė nematanti teisinio pagrindo atlikti naują konkurso vertinimą.

Daugiafunkcį sporto kompleksą, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Tačiau kompleksas Šeškinėje – tik ledkalnio viršūnė, prie kurios jau tris dešimtmečius nepavyksta priartėti nė vienai valdžiai.

Kalbant apie smulkesnius objektus, pastaraisiais metais pavyko bent šiek tiek išjudėti iš sąstingio taško.

2019 metais pradėjo veikti savivaldybės privačiam investuotojui išnuomotame „Ryto“ progimnazijos sklype įrengtas dengtas maniežas, 2020 metų vasarą analogiškas objektas atidarytas Pilaitės gimnazijoje.

Tačiau šie du maniežai kol kas yra vieninteliai realūs objektai, kuriais futbolo entuziastai gali džiaugtis jau dabar. Visi kiti – tik popieriuje, valdininkų galvose ir planuose.

Anot V.Benkunsko, jau artimiausiomis savaitėmis bus paskelbtas viešasis pirkimas rangos darbams dar vieną panašų maniežą įrengti Žirmūnų gimnazijoje.

„Taip pat baigiama projektuoti standartinių matmenų futbolo aikštė M.Biržiškos gimnazijos sklype. Analogų Lietuvoje neturinčiame objekte bus įrengta žiemą šildoma danga, tad stadionas galės būti naudojamas visus metus. Rangos darbai turėtų prasidėti 2022 metais, o pabaiga planuojama 2023 metais“, – žadėjo V.Benkunskas.

Vicemero teigimu, vertinamos galimybės miesto ir privačių investuotojų lėšomis įrengti standartinių matmenų futbolo aikštes A.Puškino gimnazijos ir Atgajos specialiosios mokyklos sklypuose. Taip pat kreiptasi į „Turto banką“ dėl galimybės perimti buvusį Lietuvos edukologijos universiteto stadioną Žvėryne.

Savivaldybė yra ilgam laikui išnuomojusi stadioną Grigiškėse, Kadriškių g. privačiam investuotojui, kuris įsipareigojo stadioną savo lėšomis atnaujinti. Tikimasi, kad stadiono remontas bus atliktas iki šio rudens – aikštyne planuojami žemės darbai ir dirbtinės dangos įrengimas.

Panašus objektas yra ir Naujojoje Vilnioje – ten pilnų matmenų futbolo aikštynas ilgam laikotarpiui išnuomotas „Granito“ klubui. Mainais klubas įsipareigojo investuoti į stadioną, kad padidintų jo patrauklumą.

„Teismui priėmus miesto savivaldybei palankų sprendimą, numatoma atgaivinti ir daugiafunkcio centro Šeškinėje statybos projektą, jei tam pritars Vyriausybė. Stadiono projekte numatytos 4 futbolo aikštės, kurios taip pat buvo įtrauktos į bendrą objektų sąrašą“, – 15min aiškino V.Benkunskas.

4 UŽDAVINYS
Rekonstruoti 40 sporto aikštelių prie švietimo įstaigų ar kitose vietose.
15min vertina progresą: 6/10

Konkretūs darbai ir rezultatas matomi jau dabar. Nuo 2020 m. pradžios sostinėje atnaujinti 11 ugdymo įstaigų stadionai. Dar dviejuose – Simono Stanevičiaus progimnazijoje bei Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje – darbai baigiami šiuo metu, juos planuojama atidaryti iki vasaros.

„Iki metų pabaigos numatoma sutvarkyti 10 papildomų aikštynų. Šiuo metu vykdomi viešieji šių stadionų atnaujinimo paslaugų pirkimai, kitą savaitę bus pasirašomos sutartys su rangovais“, – žadėjo V.Benkunskas.

Vicemero teigimu, pernai ugdymo įstaigų aikštynų atnaujinimui savivaldybė skyrė 3,34 mln. eurų. Šiais metais šiems darbams miestas jau atseikėjo 612 tūkst., o iš viso numatė išleisti 2,45 mln. eurų – 2,2 mln. eurų bus skirti inventoriui ir dangoms įsigyti bei sumontuoti, dar ketvirtis milijono – paruošiamiesiems darbams ir apšvietimo įrengimui.

Smagu, kad pagaliau bus įrengti tinkami matmenys Žirmūnų gimnazijoje, jau senokai esu sakęs, kad ten absoliučiai tinkamas sklypas tam, lygiai taip pat galima būtų įrengti dar dvi aikštes nepažeidžiant jokių miškingumų ar dviračių takų tarp Žirmūnų gimn. ir Valakampių tilto stotelės, ten ploto užtenka tam su kaupu nieko neužkibant, o jau yra ir esamas VT taškas, dviračių takai, auto stovėjimo aikštelė - tinka tam vieta.

Bendrai neblogai suvaikščiojo pilnų matmenų futbolo projektai

Pokyčiai laukia 9 sporto paskirties objektų: patvirtintas Sporto rėmimo fondo finansavimas
https://www.srf.lt/pokyciai-laukia-9-sporto-paskirties-objektu-patvirtintas-sporto-remimo-fondo-finansavimas/

2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšomis bus finansuojami 9 sporto projektai, skirti esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinierinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui. Šių metų birželio 15 dieną Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės sprendimu šiems projektams patvirtintas 3,68 mln. eurų finansavimas.

Sporto rėmimo fondo lėšos skirtos įvairiems projektams visoje Lietuvoje (8 lauko infrastruktūros ir 1 vidaus patalpų objektui): Panevėžio miesto savivaldybės administracijos projektui įrengti pripučiamą futbolo maniežą Beržų g., Sporto arenos Ąžuolyno g. Vilniuje atnaujinimui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sporto bazės modernizavimo projektui, Šiaulių „Saulėtekio” gimnazijos sporto aikštyno atnaujinimui, taip pat – Telšių miesto centrinio stadiono apšvietimo įrengimo projektui, Ukmergės stadiono futbolo aikštės atnaujinimui, Rūdiškių miesto stadiono pritaikymo bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui projektui bei stadiono Baltosios Vokės kaime atnaujinimo, Kretingos miesto stadiono rekonstravimo, pritaikant jį bendruomenės poreikiams, projektams.

Lėšų poreikis smarkiai pranoko finansavimą

Iš viso Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) pagal šį kvietimą gavo 161 paraišką, o bendra jų vertė siekė daugiau nei 41,8 mln. eurų. Tai daugiau nei 11 kartų viršijo šiam kvietimui planuojamas paskirstyti Sporto rėmimo fondo lėšas.

Paraiškos buvo vertinamos dviem etapais, atliekant administracinės atitikties vertinimą (ar paraiška atitinka formalius jai keliamus reikalavimus bei teisės aktuose numatytas nuostatas) bei paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą. Administracinio vertinimo kriterijus atitiko 122 paraiškos, iš kurių turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo kriterijų neatitiko net 86 paraiškos.

Iš 36-ių turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo etapą praėjusių projektų, kvietimui skirto biudžeto pakako tik 9 paraiškų finansavimui.

Dėmesys bendruomenių fiziniam aktyvumui

Planuojama, kad įgyvendinus projektus, atnaujintose sporto bazėse sportuos 508 neįgalieji (204 proc. daugiau nei šiuo metu), daugiau kaip 20 tūkst. bendruomenės narių, 6055 vaikų ir jaunimo iki 29 m., reguliariai (2-3 kartus per savaitę) sportuojančiųjų skaičius didės 116 proc. ir sudarys daugiau nei 14 tūkst. asmenų.

Vertinant paraiškas papildomi balai buvo skirti tiems projektams, kurie bus įgyvendinami mažo fizinio aktyvumo teritorijose, bendruomenės susiduria su vaikų antsvorio problemomis ar už tai, kad projektas prisideda prie sporto infrastruktūros tolygaus plėtojimo Lietuvos regionuose. Tokių specialiųjų kriterijų, leidžiančių identifikuoti prioritetinius projektus, buvo net 7.

„Poreikis investicijoms į sporto paskirties infrastruktūros objektus jau kelerius metus nuosekliai auga, o finansinės galimybės leidžia atnaujinti tik vieną iš maždaug 20 investicijų reikalaujantį objektą. Todėl turime pasirinkti finansavimo prioritetus ir tam jau trejus metus naudojame specialiuosius kriterijus, padedančius nustatyti, kur nukreiptos investicijos sukurtų daugiausiai vertės, gerinant sąlygas reguliariam visuomenės fiziniam aktyvumui skatinti. Taip mažais žingsneliais judame reikiama linkme – atnaujintos sporto bazės dengia vis didesnę Lietuvos teritoriją, o kokybiškų paslaugų prieinamumas mūsų gyventojams didėja“ – vertinimo ir finansavimo rezultatus komentuoja CPVA Lietuvos ir daugiašalių programų skyriaus vadovė Lina Janionytė.

Sutartis planuojama pasirašyti liepą

Įsigaliojus įsakymui, CPVA informuos visus antrajame etape vertintų paraiškų pareiškėjus apie jų paraiškų vertinimo rezultatus bei parengs ir su būsimais projektų vykdytojais suderins projektų įgyvendinimo sutartis.

Pasirašyti sutartis planuojama dar liepos mėnesį, o nuo rugpjūčio startuos ir projektų įgyvendinimas. Detali informacija apie vertinimo rezultatus skelbiama puslapiuose www.sfr.lt ir www.cpva.lt prie 2021 metų kvietimo informacijos. Šiose svetainėse nuolat skelbiami įgyvendinamų projektų rezultatai ir jų sėkmės istorijos.

MERKYS savo namų rungtynes grajins Matuizų kaime.. stadionas gal ten labai gražus..

Atsitiktinai atradau, bet Varėnos rajone, Matuizų kaime prie mokyklos už ES paramos lėšas yra įrengta ne sovietinių, o pilnų matmenų futbolo aikštė.
https://www.google.com/maps/place/Matuizu+vidurine+mokykla/@54.2729467,24.6752693,598m/data=!3m1!1e3!4m5!3m4!1s0x46de06077557da93:0x48860fe03f695598!8m2!3d54.2737267!4d24.6769054

DELFI skaitytojai jau suskubo dalintis nuotraukomis, kuriose įamžinta, kaip ES investicijos pakeitė jų miestą ar gyvenvietę
https://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/lietuva-pries-ir-po-pirmosios-nuotraukos.d?id=64316614

[Paveikslėlis]

Suteikė viltį, kad valstybė skirs deramą dėmesį Klaipėdos sportui
https://ve.lt/sportas/suteike-vilti-kad-valstybe-skirs-derama-demesi-klaipedos-sportui

Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas. Susitikime su miesto valdžios, kai kurių sporto šakų atstovais bei savivaldybės specialistais aptartos sporto objektų uostamiestyje finansavimo galimybės. Vėliau svečias lankėsi miesto sporto bazėse, kad galėtų pats pamatyti jų būklę.

Miesto valdžios ir sporto bendruomenės atstovai viceministro prašė skirti deramą dėmesį uostamiesčio sporto įstaigų infrastruktūrai atnaujinti.

Nors savivaldybė pastaruoju metu pati nemažai investuoja į šią sritį (Klaipėdos irklavimo centras, Futbolo mokykla, sporto aikštynai prie bendrojo ugdymo mokyklų ir kt.), reikalingos valstybės investicijos. Prašyta, kad formuojant valstybės investicijų programą, būtų atsižvelgta į savivaldybės prašymus rasti galimybę skirti lėšų sporto srities investiciniams.

„Džiugu, kad viceministras atvažiavo ypač darbingos nuotaikos ir kalbamės dabar, kol dar yra dėliojamas Lietuvos sporto investicijų žemėlapis ir kada yra galimybė, kad jame atsiras Klaipėdai, regionui, o ir visai Lietuvai svarbūs sporto objektai. Tai suteikia vilties, bet turėsime atlikti daug namų darbų, tiek kalbant apie dengtą futbolo aikštę, tiek kalbant apie Futbolo mokyklos pabaigimą ir sunkiaatlečių salės joje įrengimą, sporto salės statybą Šviesos g., tiek apie regioninio stadiono statybą. Visi šie objektai yra išskirtinai svarbūs ne tik Klaipėdai, bet ir regionui, todėl labai tikimės, kad šis vizitas taps labai gera investicija į tai, kad šie objektai atsirastų Lietuvos sporto žemėlapyje“, – sakė Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.

Anot viceministro, Klaipėda yra aukščiausio meistriškumo sportininkų kalvė, todėl miesto ambicijos siekiant valstybės finansavimo yra pamatuotos.

„Prieš rengiant sporto infrastruktūros žemėlapį, norėjau vietoje įsitikinti uostamiesčio sporto situacija. Aktualiausius klausimus išgirdau, ieškosime sprendimų jiems išspręsti“, – sakė viceministras dr. Linas Obcarskas.

Pasitarimo metu viceministras įvardijo vieną galimybę kaip išspręsti dengto futbolo maniežo statybos finansavimo klausimą, tačiau savivaldybė turės suskubti pateikti dokumentus jau veikiančiai programai.

„Klaipėda turi didžiulį sporto potencialą, nes atstovauja ne tik miestą, bet visą regioną. Išskirtinis strateginis objektas – dviračių trekas. Lietuvos aukščiausiojo meistriškumo sportui tokio objekto atsiradimas būtų labai svarbus. Tai galėtų būti vieta, kur būtų rengiami olimpiečiai“, - sakė viceministras.

Kalbėta ir dėl Klaipėdos mieste įsteigtų sporto klasių finansavimo valstybės lėšomis. Klaipėdos mieste yra įsteigtos sporto klasės. Šiais metais sukomplektuotos 5 klasės, kuriose yra 120 mokinių – sportininkų. Klasės skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gebėjimų sportui. Jose, suderinus bendrąjį ugdymą su sportiniu ugdymu, siekiama mokinius treniruoti tikslu siekti aukščiausių sportinių rezultatų. Sporto klasių mokiniams reikalingas papildomas finansavimas, kuris dabar skiriamas iš miesto biudžeto.

Tuo tarpu sporto gimnazijos (Klaipėdoje nėra) papildomai finansuojamos valstybės lėšomis. Todėl savivaldybė prašė viceministro peržiūrėti esamą tvarką, sudarant vienodas sąlygas sportuojantiems mokiniams.

Sporto rėmimo fondo finansavimas skirtas daugiau nei 200 sporto projektų
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/sporto-remimo-fondo-finansavimas-skirtas-daugiau-nei-200-sporto-projektu-

Baigtos skirstyti šių metų Sporto rėmimo fondo (SRF) kvietimo lėšos – daugiau nei 220-čiai sporto projektui padalyti 15 mln. eurų. Finansavimą gavę projektai bus įgyvendinami 2021–2025 m.

Atnaujintos ir naujos vietos sportui

3,7 mln. eurų iš SRF 2021 m. kvietimo paskirstyti finansuoti 9 projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui.

Per ateinančius ketverius metus Panevėžyje bus įrengtas pripučiamas futbolo maniežas, atnaujintas Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos sporto aikštynas, Ukmergės stadiono futbolo aikštė, Telšių miesto centrinis stadionas. Šiems projektams įgyvendinti skirta po 450 tūkst. eurų.

Kitų SRF finansavimą gavusių projektų rengėjai planuoja atnaujinti Sporto areną Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje bei stadioną Baltosios Vokės kaime Vilniaus rajone, modernizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sporto bazę Kaune, rekonstruoti Kretingos miesto stadioną, bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui pritaikyti Rūdiškių miesto stadioną.

Sporto inventoriui ir įrangai įsigyti skirtiems 78-iems projektams iš SRF paskirstyti 2,8 mln. eurų. Savo turimą sporto įrangą SRF lėšomis atnaujins ar papildys darželiai, mokyklos, bendruomenės.

Tikslas – įtikinti judėjimo nauda

Beveik 5,3 mln. eurų paskirstyti 73 sporto projektams, skirtiems veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą.

Panašių tikslų – „užkrėsti“ noru judėti, skelbti apie aktyvaus gyvenimo naudą, – siekia ir daugiau nei 60-ies projektų, skirtų sporto renginiams organizuoti bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijai tobulini ir sporto informacijai skleisti, rengėjai. Iš SRF 2021 m. kvietimo šių dviejų grupių projektams buvo paskirstyti 3,2 mln. eurų.

Finansavimas skiriamas konkurso būdu

SRF finansuojami projektai atrinkti konkurso būdu, paraiškas vertino nepriklausomi ekspertai ir vertintojai, po to – švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta Sporto projektų komisija.

Keturių SRF sričių - sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, sporto renginiams organizuoti, taip pat dirbančiųjų ar teikiančiųjų paslaugas sporto srityje kvalifikacijai tobulinti ir sporto informacijai skleisti, – konkursus administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus Švietimo mainų paramos fondas. Kvietimą projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymus dėl SRF lėšomis finansuojamų projektų galima rasti čia: https://bit.ly/3feCHR1

Kaip sekasi „Veikliam Rietavui“?
https://www.zemaiciolaikrastis.lt/rietavo-krastas/kaip-sekasi-veikliam-rietavui
Rūta Laurinaitienė

Praė­ju­sių metų spalį Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės ta­ry­ba pri­tarė vie­šo­sios įstai­gos „Veik­lus Rie­ta­vas“ stei­gi­mui, o lapk­ritį ji jau bu­vo įre­gist­ruo­ta ir pra­dėjo sa­vo veiklą. Kaip se­ka­si įstai­gai, per­ėmu­siai ad­mi­nist­ruo­ti bu­vu­sios Že­mai­ti­jos ko­le­gi­jos pa­sta­tus, domė­ta­si pra­ėjusį ket­vir­ta­dienį vy­ku­sia­me nuo­to­li­nia­me Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės ta­ry­bos po­sėdy­je. Ja­me da­ly­vavęs „Veik­laus Rie­ta­vo“ di­rek­to­rius Sil­ve­ri­jus Puot­ka­lis pa­sa­ko­jo, kad nors smarkiai varžė pan­de­mi­ja ir pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas, nu­veik­ta ne­ma­žai darbų.

Sta­dio­nas pa­lauks

Nors daug kas pa­da­ry­ta ir da­ro­ma, bu­vu­siam ko­le­gi­jos sta­dio­nui sa­vo eilės, at­ro­do, dar teks pa­lauk­ti. Ta­ry­bos na­rio Au­gus­to Šli­mo pa­klaus­tas, kaip bus su šiuo sta­dio­nu, S. Puot­ka­lis sakė, jog gal­vo­ja­ma, kad čia atei­ty var­žy­boms galėtų tre­ni­ruo­tis įvai­rios rink­tinės, kad jį su­tvar­kius Rie­ta­vas galėtų tap­ti tar­si Že­mai­ti­jos spor­to cent­ru.

Ta­čiau šiai die­nai sta­dio­nas pa­lik­tas li­ki­mo va­liai, nes ne­tu­ri­ma nei re­sursų, nei įran­gos, nei ga­li­my­bių pra­dėti jį rim­čiau kli­bin­ti.

Esą dar anks­ti gal­vo­ti ir apie A. Šli­mo pa­si­ūlytą ko­kios nors spor­to ša­kos aka­de­miją Rie­ta­ve. Kol kas bus sten­gia­ma­si iš­lai­ky­ti fut­bolą, at­gai­vin­ti sta­lo te­nisą, mat šiai spor­to ša­kai tu­ri­ma ge­riau­sia vi­so­je Lie­tu­vo­je įran­ga. Bus sie­kia­ma ne­pa­mirš­ti ir gi­lių tra­di­cijų Rie­ta­ve tu­rin­čio tink­li­nio bei, ži­no­ma, krep­ši­nio. No­ri­ma nu­si­sta­ty­ti prio­ri­te­ti­nes spor­to ša­kas, ku­rias „Veik­lus Rie­ta­vas“ galėtų ku­ruo­ti, kur dirbtų nuo­la­ti­niai tre­ne­riai.

O Juo­zo Bars­tei­gos pa­klaus­tas, kiek įstai­gai, jau įsu­ku­siai sa­vo veiklą, pa­vy­ko iš to už­dirb­ti, S. Puot­ka­lis tiks­liai at­sa­ky­ti ne­galė­jo, o sa­ky­ti kažką apy­tiks­liai sakė ne­norįs. Pa­sakė tik tiek, jog yra pa­nau­do­ja­mos vi­sos – tiek pa­čių gau­na­mos, tieks Sa­vi­val­dybės ski­ria­mos – lėšos.