Įvairios bazės

Sunkmetis nestabdo sporto bazių plėtros
http://www.diena.lt/naujienos/sportas/sunkmetis-nestabdo-sporto-baziu-pletros-263937

Sporto bazių plėtra - viena opiausių šalies sporto problemų, apie kurią kalbama ne vienus metus. Tačiau situacija nėra tokia liūdna, kaip kai kas piešia

„Praėjusiais metais buvo rekonstruotas Kauno Dariaus ir Girėno stadionas. Investicijos į jį sudarė 1 mln. 600 tūkst. litų. Įrengėme penkias universalios dirbtinės dangos aikšteles prie bendrojo lavinimo mokyklų. Per ketverius metus, vykdant šį projektą, jų visoje Lietuvoje įrengta jau penkiasdešimt. Šakiuose atidaryta sporto salė, užbaigta BMX trasa, Utenos daugiafunkcis sporto kompleksas, eksploatuoti atiduota Vilniaus Gedimino technikos universiteto sporto salė, Jurbarko A.Giedraičio-Giedriaus gimnazijos sporto kompleksas. Labai daug lėšų 2009 m. buvo skirta krepšinio arenoms“, - pasakoja Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas.

Kokių ir kiek naujų sporto objektų iškils šiemet? „Šiemet yra keturios sporto bazių statybų programos. Pirmoji - sporto bazių plėtra ir modernizavimas, jai skirta 5 mln. 127 tūkst. litų. Šios lėšos bus panaudotos Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose tolesnėms statyboms, pramogų sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Jonavoje, taip pat toliau tęsime universalių dirbtinės dangos aikštelių įrengimą prie bendrojo lavinimo mokyklų - šiemet jų ketiname įrengti dešimt“, - aiškino M.Kačkanas.

Antra programa - daugiafunkcių sporto ir pramogų centrų, kurių reikia 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatui Lietuvoje surengti, statybai bus skirta 41 mln. litų. Kaip žinome, arenos turi iškilti Kaune ir Klaipėdoje, o Alytaus sporto rūmai turi būti rekonstruoti, rašo sportas.info.

Trečia programa - bendrai su ES finansuojamų sporto objektųstatyba. Tam skirta 5 mln. litų iš Valsybės investicijų programos, 4,5 mln. - iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o dalį lėšų skiria savivaldybės.

„Tai Girstučio vandens sporto kompleksas, kuriame būtų įrengti 25 ir 50 m ilgio baseinai. Sutvarkius šį kompleksą, jame būtų galima rengti aukšto lygio sporto varžybas: turėtume pagrindinį 50 m baseiną ir 25 m baseiną apšilti. Kai nevyks varžybos, trumpasis baseinas tiks pramogoms. Girstučio kompleksą planuojame pabaigti 2011 metais. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų sulauks ir ledo rūmai Elektrėnuose“, - sakė M. Kačkanas.

Sporto objektai, gaunantys dalį finansinės Europos Sąjungos paramos, kitą dalį numatytiems darbams gaus iš savivaldybių.

Paskutinė, ketvirta, programa - savivaldybių sporto bazių plėtra ir modernizavimas. Tam skirta 7 mln. 130 tūkst. litų. Kam bus panaudotos šios lėšos? Be abejo, tai nebus tokie sporto objektai, apie kuriuos kalbės visa Lietuva, tačiau jų labai reikia savivaldybėms, vietos žmonių bendruomenės poreikiams.

„Tai Garliavos sporto ir sveikatingumo kompleksas, kurį sudarys baseinas ir sporto salė, sporto kompleksai Prienuose ir Šakiuose. Moderni sporto salė Šakiuose buvo pastatyta jau praėjusiais metais, o šiemet šalia jos bus įrengtas baseinas. Bus baigta įrengti stadionus Biržuose ir Kupiškyje, o Birštone, Radviliškyje ir Kėdainiuose jie bus rekonstruoti. Pasvalyje planuojama rekonstruoti sporto mokyklą, o Šiauliuose prie BMX trasos įrengti žiūrovų tribūnas“, - sakė M.Kačkanas. Iš viso investicijos į sporto bazių statybas ir renovacijas 2010 m. sieks 58 mln. 657 tūkst. litų.

Reikia milijono
http://www.sportas.info/naujienos/497.html

Prieš trejetą metų subrandintą idėją - renovuoti prie bendrojo lavinimo mokyklų esančius aikštynus ir stadionus bandoma prikelti gyvenimui.

[Paveikslėlis]
Parengti trijų tipų mokyklų aikštynų renovavimo projektai
avgi.lt nuotr.

Kovo 15 d. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Ritas Vaiginas ir jo pavaduotojas Mykolas Kačkanas susitiko su Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriu Dainiumi Numgaudžiu aptarti galimybių bendromis jėgomis įgyvendinti stadionų ir aikštynų, esančių prie bendrojo lavinimo mokyklų, renovacijos projektą. "Stadionai nenaudojami dėl vienos pagrindinės priežasties - anksti pavasarį ir rudenį į juos negalima įeiti, nes būna šlapia, vasarą jie nenaudojami, nes nevyksta pamokos... Mokyklų stadionai virtę kemsynais ir šiukšlynais. Tad prieš trejetą metų, kai ekonominė situacija gerėjo ir kūno kultūros ir sporto finansavimas dar didėjo, kilo idėja renovuoti šiuos stadionus", - ištakas prisiminė R.Vaiginas.

Tačiau Lietuvos ekonomiką, o kartu ir kūno kultūros ir sporto biudžetą užklupus krizei, šios idėjos plėtojimą kuriam laikui teko sustabdyti. Tiesa, puoselėjant stadionų renovacijos idėją, kai kas jau ir nuveikta: KKSD užsakė stadionų ir aikštynų atnaujinimo projektinius pasiūlymus, kurie buvo parengti dar 2008 m. Susitikę su D.Numgaudžiu, sporto vadovai juos apsvarstė.

"Stadionai yra trijų tipų - su 250 m ilgio bėgimo ratu, su 300 m ir su 330 m. Taigi yra parengti trys renovacijos variantai, sąmatų paskaičiavimai ir vizualizacija. Sutarėme, kad per dvi savaites sąmatas patikslinsime, nes skaičiavimai buvo daryti 2008 m., todėl įkainiai truputį per tą laiką pasikeitė. Ministerija savo ruožtu per tas dvi savaites pažadėjo apsvarstyti variantus, kaip galėtume gauti finansavimą šiai bendrai programai", - sakė R.Vaiginas. Jau kitais metais norima renovuoti vieną du stadionus.

Kiek kainuotų stadionų ir aikštynų renovacijos projektas? R.Vaigino nuomone, vienas stadionas turėtų "tilpti" į milijoną litų: "Preliminari pačios dangos ir jos paklojimo kaina buvo 500–600 tūkst. litų. Tačiau tam, kad ją būtų galima pakloti, reikia dar paruošti pagrindą. Pagrindas kainuotų turbūt antra tiek. Grubiai skaičiuojant, vieno stadiono rekonstrukcijai reikėtų milijono".

Lietuvoje yra per 1400 bendrojo lavinimo mokyklų, prie visų jų yra ir stadionai. Taigi jų renovacija - didelis ir ambicingas projektas, kuriam įgyvendinti reikėtų ne vieno milijono. "Statomoms universalioms arenoms per metus skiriama 70-80 milijonų litų.

Paskaičiuokime, kiek išeitų sutvarkyti aikštynų? Visi kalbame, kad Lietuvoje tragiška situacija - vaikai nesportuoja ir yra ligoti, nėra kur sportuoti. Renovavus stadionus, jie būtų prieinami visiems, nes jie atviri, o sintetinė danga leistų sportuoti praktiškai ištisus metus. Tuo tarpu universalios arenos, galbūt išskyrus tik Šiaulių, sporto reikmėms neprieinamos nei vaikams, nei jaunimui, nei apskritai visuomenei", - sako R.Vaiginas, kuris prieinamų atvirų aikštynų reikalingumu įsitikino KKSD įgyvendinant kitą projektą - jau kelerius metus įrengiamos dirbtinės dangos aikštelės prie mokyklų niekada nebūna tuščios, o jų poreikis toliau nemažėja. "Tas projektas pasiteisino ne 100, o 1000 procentų", - teigia šalies sporto vadovas.

O vienu metu čia buvo galvojama padaryti futbolo maniežą...

---------------------------------------

Ledo arena atgims teniso kortais
2010 m. kovo 23 d.
http://www.ve.lt/?id=1269365520
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/sportas/kitos-sporto-sakos/ledo-arenoje-modernus-teniso-kortai-259139

[Paveikslėlis]
Šilutės plente esančiame buvusios ledo arenos pastate bus įrengti teniso kortai. Tikimasi, jog jie duris atvers šių metų gegužę, tai bus pirmoji dengta teniso arena Klaipėdoje.

Šiuo metu pastate vyksta remonto darbai, jame bus įrengtos tarptautinius teniso standartus atitinkančios keturios suaugusiųjų aikštelės (18x36 m) ir dvi mažesnės (6x11 m), skirtos vaikams. Pasibaigus vidaus remonto darbams planuojama atnaujinti ir pastato išorę. Viso bus investuota apie 2 mln. litų.

Naująją areną norima pavadinti "Carlsberg" vardu.

Teniso kortus buvusioje ledo arenoje įrengti nusprendė VšĮ "Vakarų tenisas" atstovai. Jie su pastatą panaudos pagrindu valdančia "Žalgirio" sporto draugija pasirašė bendradarbiavimo sutartį iki 2016 metų.

Ledo arena šiame pastate buvo uždaryta prieš kelis metus, kai ją valdę verslininkai neatlaikė prekybos ir pramogų centre "Akropolis" įsikūrusios čiuožyklos konkurencijos. Iki šiol veiklą jame vystyti norėjo uostamiesčio ledo ritulio entuziastai, kitų sporto šakų atstovai.

Antrus metus pastate organizuojamos parodos bei mugės. Planuojama, kad galimybė jas rengti čia išliks ir įrengus kortus.

Paulius MATULEVIČIUS ve.lt.

Šiemet Lietuvoje - trys naujos dirbtinės dangos aikštės

Per šiuos metus planuojama įrengti tris naujas pilnų matmenų dirbtinės dangos futbolo aikštes Gargžduose, Panevėžyje ir Kėdainiuose.

Praėjusią savaitę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai su ekspertais iš užsienio apsilankė Vakarų Lietuvoje ir įvertino dangos įrengimo darbus Gargžduose bei Tauragėje.

Gargždų centriniame stadione jau baigiami dirbtinės dangos pagrindai, o danga yra užsakyta ir gaminama. Pasak VšĮ „Gargždų futbolas“ direktoriaus Nerijaus Galvanausko, visus darbus tikimasi baigti iki gegužės 25 dienos, vėliausiai – iki birželio 4-osios.

Įrengimo darbus stebėjo dangos tiekėjų „Greenfields“ inspektoriai, kurie prižiūri klubo samdytų rangovų darbą. „Norint užtikrinti kokybę, aikštės klojimo darbai reikalauja aukštos kvalifikacijos bei patirties. Todėl atvyksta konsultantai, kurie prižiūri darbų eigą, padeda spręsti problemas, išvengti nesklandumų – jie atsakingi ne tik už dangos, bet ir visos aikštės kokybę, kuriai suteikiamas FIFA sertifikatas“, - aiškino LFF tarptautinių projektų direktorius Edvinas Eimontas.

Tauragėje vizito dalyviai aplankė vietą, kurioje planuojama įrengti dirbtinės dangos aikštę treniruotėms. „Paprašėme, kad konsultantai įvertintų aikštės projektą, rekomenduotų kaip spręsti tam tikras problemas ir geriau atlikti darbus. Dar vienas vizitas planuojamas po poros savaičių“, - sakė E.Eimontas.

Pilnų matmenų dirbtinę dangą aikštėms LFF skiria tiems, kurie parengia stadioną jos paklojimui.

Šiuo metu dvi pilnų matmenų dirbtinės aikštės jau yra Kaune prie Nacionalinės futbolo akademijos, po vieną buvo įrengta Šiauliuose ir Druskininkuose šių miestų savivaldybių iniciatyva. Šiais metais užsibrėžę renovuoti pagrindinį miesto stadioną Klaipėdos miesto vadovai taip pat teiravosi LFF dėl galimybės gauti dirbtinę dangą.

Dar trys aikštės – Mažeikiams, Tauragei ir Alytui - buvo paskirtos pavasarį vykusiame LFF Vykdomojo komiteto posėdyje.

Kitais metais planuojama naujas dangas įrengti Plungėje, Vilniuje ir Kaune. Vykdydama 2 milijonų eurų vertės projektą, LFF dešimčiai Lietuvos regionų dovanoja naujos kartos aikščių dangas.

http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas/siemet-lietuvoje-trys-naujos-dirbtines-dangos-aikstes-273619

Įdomu kur tiksliai Vilniuje?

Kauno rajone daugės sutvarkytų futbolo aikščių
2010.05.18, 18:04
http://penalty.lt/kauno-rajone-dauges-sutvarkytu-futbolo-aiksci/

Kauno rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius ir Kauno apskrities futbolo federacijos prezidentas Romanas Levinskas. Merui Valerijui Makūnui svečiai pristatė federacijos strategiją ir aptarė bendradarbiavimo galimybes, – rašo Kauno rajono savivaldybės interneto svetainė krs.lt.

LFF ketina įgyvendinti didžiulį projektą – panaudojant savo ir pritraukus Europos Sąjungos lėšų visoje šalyje ketinama sutvarkyti 300 prie mokyklų esančių stadionų, juos aptverti, įrengti apšvietimą. Normalių matmenų – 8 tūkstančių kvadratinių metrų – futbolo aikštę sutvarkyti kainuoja 1,1-1,5 mln. Lt.

,,Šiuo metu atsiveria ypač palankios galimybės bendradarbiauti per privačios partnerystės projektus (PPP). Kauno rajono savivaldybė nėra abejinga sportui. Jūsų ketinimai sutvarkyti stadionus prie mokyklų yra labai patrauklūs“, – L.Varanavičiui sakė V.Makūnas.

,,Norime, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų futbolo būrelis, mes apmokytume trenerius, aprūpintume kamuoliais ir vartais“, – savo planais dalijosi L.Varanavičius.

Kiek anksčiau žingsnį futbolo populiarinimo Kauno rajone link yra žengęs ,,Inkaro“ futbolo klubas. Balandžio 20 dieną Kauno rajono savivaldybės meras V.Makūnas ir viešosios įstaigos „Inkaro futbolo klubas“ direktorius Artūras Ruževskis pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Netrukus prasidės Domeikavos gimnazijos stadiono rekonstrukcija, jį įrengus per pamokas sportuos moksleiviai, o kitu laiku žais ir treniruosis ,,Inkaro“ futbolo klubo komandos.

http://penalty.lt/vienas-lietuvos-stadionas-rekonstrukcijai-gaus-275-mln-litu/

Vienas Lietuvos stadionas rekonstrukcijai gaus 2,75 mln. litų

Lietuvos futbolo federacija (LFF) planuoja skirti lėšų vieno Lietuvos stadiono rekonstrukcijai iki Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) keliamų reikalavimų atitikimo ir laukia pasiūlymų iš miestų.

Pagal UEFA patvirtintas taisykles, nuo šių metų tarptautinės nacionalinės futbolo rinktinės rungtynės turi būti žaidžiamos 3 kategorijos stadione.

Pagal dabartinę stadionų infrastruktūrą, realiausiais kandidatais priimti nacionalinės rinktinės rungtynes 2012 metų Europos futbolo čempionato atrankos varžybose yra Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, Marijampolės futbolo klubo ir Klaipėdos miesto centrinis stadionas.

LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus iniciatyva UEFA planuoja įvykdyti stadionų rekonstrukcijos programą. Jos metu bus skiriama iki vieno milijono JAV dolerių (apie 2,75 milijono litų) vieno stadiono rekonstrukcijai tose šalyse, kurios neturi trečios kategorijos stadiono. Šią programą galutinai patvirtinti planuojama liepos mėnesį.

„Mes labai gerai suprantame, kad Lietuvos miestai ne visada turi finansinių galimybių savarankiškai sutvarkyti stadionus. Todėl būdamas UEFA Vykdomojo komiteto nariu pasiūliau projektą, pagal kurį tokiose šalyse kaip Lietuva galėtų atsirasti reikalavimus atitinkantys stadionai. Analogiškas finansavimas bus skirtas ir dar keturioms federacijoms. Jos irgi turės įvertinti, koks stadionas yra arčiausiai trečios kategorijos ir kokios sąlygos reikalingos tam, kad tokie stadionai būtų maksimaliai greitai pritaikyti UEFA reikalavimams“, – aiškino L.Varanavičius.

Pagal minėtos UEFA programos sąlygas, lėšų rekonstrukcijai gali gauti tik vienas stadionas, į kurį miesto savivaldybė įsipareigoja papildomai investuoti ne mažiau 50 procentų nuo gautos sumos. Dar viena privaloma sąlyga yra leidimas šalies rinktinei penkerius metus rungtyniauti rekonstruotame stadione nemokamai.

„Siekdami sudaryti vienodas sąlygas visiems regionams gauti šį finansavimą, esame pasiryžę skirti lėšas tam miestui, kurio rekonstrukcijai skiriamos lėšos leis efektyviausiai pasiekti galutinį rezultatą. Kreipėmės į miestų savivaldybes ir iki birželio mėnesio pradžios laukiame pasiūlymų“, – kalbėjo LFF prezidentas L.Varanavičius.

Jo teigimu, LFF apsisprendimui dėl lėšų skyrimo stadiono rekonstrukcijai įtakos turės visos rekonstrukcijos darbų aprašas, investicijų sumos dydis, savivaldybės bei kitų investuotojų skiriama suma, iš LFF prašoma suma.

Konkrečiausi planai dėl stadiono rekonstrukcijos kol kas yra rengiami Kaune, kur spręsti šiam klausimui yra sudaryta speciali darbo grupė. Joje dalyvaujantis Kauno apskrities futbolo federacijos (KAFF) prezidentas Romanas Levinskas sakė, kad jau rytoj susitikime tikimasi parengti darbų sąmatą. „Tuomet liks tik nuspręsti, kokią dalį rekonstrukcijos padengs savivaldybė, o kokią – federacija“, – sakė KAFF vadovas.

Įvertinus gautus pasiūlymus, sprendimą dėl stadiono parinkimo ir LFF skiriamos lėšų sumos birželio mėnesį planuoja priimti LFF Vykdomasis komitetas.

Lff.lt

Radau visai nebloga Lietuvos stadionu apzvalga su nuotraukomis, tai gal kam bus idomu

http://futbolas.biz/2010/03/20/lietuvos-futbolo-stadionai/

Mokyklų aikštėms atnaujinti - 8 000 kvadratinių metrų dirbtinės dangos
http://www.lrytas.lt/-12844664731282149128-mokykl%C5%B3-aik%C5%A1t%C4%97ms-atnaujinti-8-000-kvadratini%C5%B3-metr%C5%B3-dirbtin%C4%97s-dangos.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2010-09-14 15:11

Tęsdama sporto infrastruktūros plėtrą Lietuvos futbolo federacija skyrė dirbtinę dangą šalies mokyklų sporto aikštelių atnaujinimui. Nacionalinėje futbolo akademijoje profesionalų naudota danga iki šių metų pabaigos bus paklota Kauno, Vilniaus, Panevėžio Radviliškio, Ariogalos, Plungės mokyklose bei Jurbarko vaikų darželyje.

LFF Projektų skyriaus vadovo Edvino Eimonto teigimu, poreikis atnaujinti ar įsirengti universalias dirbtinės dangos aikštes šalies mokyklose yra didžiulis, nes paraiškų buvo dvigubai daugiau nei galimybių jas patenkinti. „Pagrindinis dirbtinės dangos privalumas – ilgaamžiškumas ir galimybė ant jos sportuoti beveik ištisą parą, nes ji taip nesidėvi kaip natūrali žolė. Mūsų skirta danga, jei bus tinkamai prižiūrima, tarnaus mokyklose dar bent 10 metų“, - sakė E. Eimontas. Vienintelė ir pagrindinė sąlyga mokykloms – paruošti pagrindą ir pakloti dangą su profesionalų pagalba iki šių metų pabaigos. Daugiau kaip 160 000 litų projekto konkurse laimėtojais tapo aktyviausi LFF masinio futbolo programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ dalyviai, taip pat buvo atsižvelgta į regioninį pasiskirstymą ir poreikius.

LFF projektai mokyklų sporto infrastruktūros plėtrai

Rugsėjo mėnesį Lietuvos futbolo federacija kartu su DnB NORD banku taip pat ėmėsi atnaujinti penkis Vilniaus regiono mokyklų futbolo aikštynus. Renovuotomis aikštelėmis jau nuo šių metų rudens džiaugsis Vilniaus „Minties“ gimnazijos, Vilniaus M.Biržiškos gimnazijos, Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos (Naujojoje Vilnioje), Elektrėnų sporto mokyklos ir Trakų raj. Lentvario 1-osios vidurinės mokyklos bendruomenės. Ši aikštelių renovacija - prieš šešerius metus LFF inicijuoto projekto tęsinys. 2004 m. LFF siekdama sudaryti vaikams ir suaugusiems palankias ir saugias sąlygas sportuoti šalia mokyklų inicijavo mažų matmenų dirbtinės dangos aikštelių projektą visoje šalyje. Šiuo metu jose aktyviai sportuoja daugiau kaip 100 mokyklų bendruomenių nariai.

LFF - profesionalų sporto infrastruktūros plėtrai

Vienas didžiausių pastarųjų metų LFF projektų - pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštės 10 šalies regionų – įgauna pagreitį. 2 mln. eurų vertės projekto aikštėmis jau naudojasi Gargždai ir Kėdainiai, kur duris atvėrė rekonstruoti stadionai. Kituose miestuose – Panevėžyje, Kaune ir Tauragėje - vyksta parengiamieji darbai. Nuo jų nedaug atsilieka Mažeikiai ir Alytus. Visą projektą planuojama užbaigti iki 2012 metų. Šiuo metu pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštės jau yra Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune, Vilniaus „Sportimos“ universalioje arenoje ir Marijampolės naujajame futbolo centre, o taip pat Šiauliuose ir Druskininkuose.

LFF atstovų teigimu, nors pagrindiniuose šalies miestuose, ypač sostinėje, trūksta tiek treniruotėms, tiek varžyboms skirtų futbolo aikščių, regionuose padėtis iš esmės keičiasi. „Nepaisant užsitęsusio sunkmečio, toliau gerėja stadionų infrastruktūra. Alytuje jau po savaitės bus atidarytas naujasis stadionas, Gargžduose ir Kėdainiuose įrengtos naujos aukštos kokybės dirbtinės dangos, Pakruojyje įrengta nauja dengta tribūna bei naujas administracinis pastatas, Šiauliuose atnaujintos VIP vietos, Mažeikiuose pagerintos sąlygos žiūrovams“ , - vardino LFF Licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis – „Stadionų atnaujinimo estafetę nuo vasaros pradžios iš Alytaus perėmė Tauragė, kurioje pradėta naujo 3000 vietų stadiono statyba. Planų atnaujinti stadionus turi Kaunas, Utena, Šilalė, Jonava, kiti miestai“.

Artimiausiame Kauno miesto savivaldybėje tarybos posėdyje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties tarp LFF ir miesto, kurioje numatoma S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija siekiant UEFA 3 ar net 4 kategorijos statuso. LFF investiciją į pagrindinį Kauno miesto stadioną siektų 2,7 mln. Litų

Puiki naujiena

Kas čia vyksta?

YouTube

Tremtinių pamėgtame Dubysos slėnyje kaupiasi įtampa
Arūnas Dambrauskas
2010 spalio mėn. 30 d. 14:30
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=38052763" onclick="window.open(this.href);return false;

Ariogaloje esančiame Dubysos slėnyje, kuriame kasmet vyksta Lietuvos tremtinų, politinių kalinių ir partizanų šventė, siaučia vandalai, vagys, be to, dalyvaujant Kauno mafijai, slėnis gali būti privatizuotas už 33 tūkst. litų. Rašto su tokiais teiginiais kopijos pastarosiomis dienomis nešiojamos po Ariogalos gatves, įstaigas, butus ir žmonės raginami pasirašyti, kad tremtinių slėnis būtų apsaugotas nuo visuomeninės organizacijos „Ariogalos vienybė“, kuri šioje teritorijoje šeimininkauja pagal panaudos sutartį.

Pradėta parašų rinikimo kompanija papiktino „Ariogalos vienybės“ prezidentą Steponą Nacių.

„Rašto autoriai yra tikrai įžūlūs. Akiplėšiškai meluojant, klaidinami krašto žmonės. Kalbama apie 33 tūkst.litų likutinę slėnio stadiono vertę, tačiau nutylima, jog tai ne viso komplekso, bet materialiojo turto vertė (tribūna, tualetas, išasfaltuota aikštelė). Be to, joks slėnio privatizavimas neplanuojamas ir net neįmanomas, nes nėra suformuotas stadiono sklypas“, - sakė 25 metų Ariogalos aktyvistas.

S.Nacius teigė planuojantis kreiptis į teismą dėl užgaulių ir žeminančių kaltinimų, tačiau dar neaišku, kas čia turėtų būti kaltinamasis, nes raštas – anoniminis.

„Kaip galima vaikus ir jaunuolius, su grėbliukais rankose tvarkančius stadioną ir jame besitreniruojančius, vadinti vandalais? Tai amoralu, neteisinga ir labai neatsakinga“, - neslėpė nuoskaudos „Ariogalos vienybės“ vadovas. Jis pabrėžė tikintis, jog miestelio gyventojai nebus patiklūs ir patikės ne apkalbomis, bet realiai nuveiktais darbais: vaikų rankomis sutvarkyta stadiono teritorija, jos prieigomis ir čia kasdien į futbolo treniruotes besirenkančiais būriais Ariogalos berniūkščių.

Minėtame rašte teigiama, kad nupjovus stadiono tribūnoje esančių vėliavų laikiklius ir viršutinę aukuro dalį, buvo padaryta 10 tūkst. litų žala.

S.Naciaus teigimu, stovus teko nupjauti dėl aplinkinių saugumo.

„Kai baigėsi kasmetė tremtinių, politinių kalinių ir partizanų šventė, ant stulpų buvo paliktos visos dekoracijos. Stiprus vėjas viską nulenkė prie žemės. Šventės organizatoriai nuo sulankstytų strypų nuėmė dekoracijas ir daugiau nepasirodė. Kad būtų saugiau, sulankstytus strypus nupjovėme. Dabar dėl to ant mūsų metamas vagių ir vandalų šešėlis“, - sakė S.Nacius.

Pagal panaudos sutartį slėnyje šeimininkaujanti „Ariogalos vienybė“ rengia futbolo treniruotes, varžybas, visuomenei skirtas šventes, aplinkos tvarkymo talkas. Kasdien slėnio stadione treniruojasi apie 60 vaikų. Praėjusios vasaros pabaigoje „Ariogalos vienybė“ surengė Žaliaja futbolo dieną – vaikai futbolą žaidė ant iš plastikinių butelių suręsto ir į Dubysą nuleisto plausto.

Raseinių rajono savivaldybės meras Petras Vežbavičius sudarė darbo grupę, kuri sieks išsaiškinti visuomeninei organizacijai metamų kaltinimų pagrįstumą.

http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/101/?itemID=92439" onclick="window.open(this.href);return false;
Neradau prie kur parašyti, tai dedu čia. Sakyčiau visai pšijemnas variantas

Įgyvendinant UEFA U19 finaliniam turnyrui keliamus reikalavimus infrastruktūrai, jau pradėtas „Ventos“ stadiono Jamonto parke rekonstrukcijos projektas

- Tai SFL'as negavo šio ploto?

- Tai SFL'as negavo šio ploto?

Vasara berods Baltupių bendruomenė užprotestavo prieš SFL ketinimus. Baltupiškiai mano, kad tai tik priedanga daugiabučių statyboms. Turbūt svivaldybei pavyktų įgivendinti stadiono statybas, o šalia ir SFL kokia nors aikštę galėtų gauti.

Biudžeto naujovė - lėšos sporto bazėms
http://www.sportas.info/naujienos/4895.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Sausio 14 dieną sostinės savivaldybėje vyko Vilniaus miesto sporto tarybos posėdis, kuriame pristatyti 2010-ais metais nuveikti darbai bei aptartos 2011 metų sporto finansavimo ir plėtros sostinėje perspektyvos bei strateginės veiklos.

Posėdžio dalyviai buvo supažindinti su 2011 metų Kūno kultūros ir sporto biudžeto projektu, privataus ir viešojo sektorių partnerystės (PPP) projektu sporto sveikatingumo srityje, aptarti sporto mokyklų reorganizavimo klausimai, planuojami sporto infrastruktūros investiciniai projektai bei neįgaliųjų sportininkų klausimai bendroje sporto perspektyvoje. Posėdyje dalyvavo Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Babravičius, Vilniaus miesto sporto tarybos nariai, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorė Kristina Ulevičiūtė, įvairių sporto organizacijų vadovai ir atstovai.

Sostinės vicemeras G.Babravičius, kalbėdamas apie šių metų planus, akcentavo, kad po keturių metų pertraukos savivaldybė pagaliau skirs lėšų ir sporto bazių Vilniuje atnaujimui. „Kiek Vilniaus sporto savivaldybė skirs sporto reikmėms, paaiškės maždaug vasario pradžioje, kai 51 tarybos nariai nutaras, koks gi yra miesto biudžetas 2011 metais, - kalbėjo G.Babravičius. - Be tradicinių išlaidų sričių, pavyzdžiui, 16 mln. litų, skiriamų sporto mokyklų išlaikymui, ar daugiau nei 500 tūkst. litų sporto rėmimo programoms, bus ir naujų išlaidų eilučių. Pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionatui pasiruošti numatoma skirti apie 3 mln. litų. Tačiau labiausiai džiugu, kad po labai ilgo laiko tarpo – kone po keturių metų pertraukos – numatytos lėšos ir sporto infrastruktūros vystymui Vilniuje. Tai kuklios, bet vis dėlto 1 mln. litų viršijančios išlaidos. Tai susiję ir su Vilniaus krepšinio mokyklos sporto bazės atnaujimu, ir Jomanto parko sutvarkymu bei naujų aikštelių ten atsiradimu, ir Vilniaus futbolo akademijos projektu. Ir, žinoma – su kelių lauko aikštynų prie mokyklų sutvarkymu. Šį projektą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija. Tikimės, bent dviejų mokyklųVilniuje sporto aikštynai šiais metais bus visiškai sutvarkyti ir atnaujinti. Nedidelis žingsnis, bet tai žingsnis į priekį“.

G.Babravičius taip pat akcentavo, kad nemažas finansinis dėmesys bus skirtas ir masinio sporto renginiams, ypač tiems, kurie puikiai reprezentuoja Vilnių ir į sostinę patraukia užsienio svečių ir žurnalistų dėmesį.

Vilniaus Žalgirio bazė - apleistas pastatas - kaip šiandien atrodo "Žalgirio" bazė Antakalnyje. Kolekcionieriai galėtų paskubėti susirinkti likusių "vertybių".

Viskas amen.Pabaiga.
Bet uztat dabar ten galima laisvai gerti

Atnaujinamas "Minijos" vidurinės mokyklos aikštynas
http://www.fkbanga.lt/index.php/naujienos/archyvas/351-atnaujinimas" onclick="window.open(this.href);return false;

Publikuojame Klaipėdos rajono savivaldybės parengtą informaciją apie sporto aikštyno atnaujinimo projektą, kuriame dalyvauja ir VšĮ "Gargždų futbolas".

Šiemet ketinama atnaujinti Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos sporto aikštyną, kuriam finansinę paramą numato skirti Švietimo ir mokslo ministerija, Klaipėdos rajono savivaldybė. Prie projekto įgyvendinimo prisidėtų ir VšĮ „Gargždų futbolas“ su Lietuvos futbolo federacija.

Šiuo metu VšĮ „Gargždų futbolas“ rėmėjų lėšomis ruošiamas techninis darbo projektas, pagal kurį planuojama įrengti futbolo, paplūdimio tinklinio, kvadrato aikšteles ir vieną daugiafunkcinę aikštelę, kurioje būtų galima žaisti krepšinį, tinklinį ir kvadratą. Taip pat projektuojami bėgimo takai, gimnastikos skersiniai, kiti sporto įrenginiai. Bendra projekto vertė viršytų 1,5 mln. litų. Pagal Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą Švietimo ir mokslo ministerija finansuotų 800 tūkst. litų. 200 tūkst. litų iš biudžeto turėtų prisidėti Klaipėdos rajono savivaldybė. Lietuvos futbolo federacija kaip paramą skirtų apie pusės milijono litų vertės dirbtinę futbolo aikštės dangą.

Jau kitą mėnesį planuojama atlikti pirmuosius darbus – pradėti kirsti menkaverčius medžius, supančius mokyklos sporto aikštyną. Pasak šios švietimo įstaigos direktoriaus Antano Jaciko, mokyklos bendruomenė pritaria sprendimui kirsti medžius, nes dauguma jų yra nesaugūs, trukdo ugdymo procesui, aikštyno eksploatavimui. Be to, naująjį sporto aikštyną ketinama išplėsti, kad jame sutilptų visos projektuojamos aikštelės. Gargždų seniūnijos meistrė Violeta Gedgaudienė akcentavo, kad ne kartą svarstyta, ką reikėtų daryti su „Minijos“ vidurinę supančiais topoliais. Mat sulaukiama daug gyventojų skundų dėl varnų keliamo triukšmo, teršimo. Taip pat ji pabrėžė, kad pagal mūsų valstybės įstatymus tokie aukšti bei alergijas žmonėms sukeliantys medžiai miestų teritorijose yra nepageidaujami. Užbaigus sporto aikštyno atnaujinimo darbus, mokyklos teritoriją papuoštų nauji medeliai.

Informaciją parengė Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Ratkienė. Originalus pranešimas pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje.

atrodo po poros metu nebe tokia ir baisi bus lietuvoje padetis su stadionais (nors man ir darbar ji neatrodo baisi)
Ekranas (treniruociu aikste ir planuose naujo stadiono statyba)
Suduva (stadionas ir maniezas)
Zalgiris (sportima, ir lff turetu sutvarkyti vetros stadiona)
Tauras (rekonstruojamas stadionas)
Siauliai (normalus stadionas, treniruociu aikste ir ruosiamasi statyti manieza)
Banga (sutvarkytas stadionas)
Kruoja (yra sioks toks stadionas)
Klaipeda (tuscia)
Mazeikiai (tvarkosi atrodo stadiona)
Fbk (D&G alygai puikiai tinkamas, nfa treniruociu aikstes)
Dainava (naujas stadionas ir rengiama treniruociu aikste)
Atlantas (nieko)

LFF dirbtinių dangų projektas pasiekė pusiaukelę
2011-05-20 15:10
http://www.lff.lt/lt/article/lff_dirbtiniu_dangu_projektas_pasieke_pusiaukele" onclick="window.open(this.href);return false;

Prieš dvejus metus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pradėtas 10 standartinių matmenų dirbtinės dangos aikščių projektas įpusėja. Praėjusiais metais įrengtomis keturiomis aikštėmis jau džiaugiasi Gargždai, Kėdainiai, Panevėžys ir Kaunas. Dar dvi aikštės šiemet turėtų būti įrengtos Tauragėje ir Alytuje.

Tauragėje įpusėja treniruočių aikštės įrengimas

Darbai Tauragėje jau vyksta senajame miesto stadione, kur šiuo metu ruošiami LFF dovanotos dirbtinės dangos pagrindai. Treniruočių aikštę Tauragės futbolininkai siekia įsirengti kuo greičiau, nes tuo pat metu vykstant ne tik minėto stadiono, bet ir pagrindinio „Vytauto" stadiono rekonstrukcijai, Tauragės „Tauro" klubui tenka žaisti ir treniruotis kituose miestuose. „Manau, kad apie 50 procentų darbų jau atlikta. Kada visi darbai bus baigti - sunku pasakyti. Tai priklausys nuo oro sąlygų, nes pavyzdžiui per lietų dirbti neišeina. Tikimės, kad liepos mėnesį jau turėsime aikštę", - vylėsi VšĮ „Tauragės futbolas" direktorius Egidijus Katauskas. Kartu su aikšte stadione montuojama ir 500 vietų tribūna, kurios įrengimui lėšų skyrė Kūno kultūros ir sporto departamento sporto rėmimo fondas. Ateityje taip pat numatoma planuojama įrengti apšvietimą, kad treniruotis būtų galima ir tamsiuoju paros metu. Rudenį, naujų mokslo metų stadione sportuos dvi penktokų futbolo klasės, dėl kurių subūrimo VŠĮ „Tauragės futbolas" neseniai sukirto rankomis su miesto Martino Mažvydo ir „Šaltinio" mokyklomis.

Alytuje baigiamas derinti projektas

Panašių planų turi ir Alytaus miestas. Jame pastaruoju metu derinamas Alytaus Dainavos mikrorajono mokyklos stadiono projektas. Bendradarbiaujant miesto savivaldybei ir „Dainavos" klubui planuojama įrengti LFF skirtą dirbtinės dangos aikštę, pastatyti 800 vietų tribūną, apšvietimą, persirengimo kambarius. „Kitą savaitę projektą planuoja svarstyti Alytaus miesto taryba. Jei projektas būtų patvirtintas, birželį planuojama pradėti darbus. Pirmiausia būtų klojama dirbtinės danga. Jei viskas vyktų sklandžiai, aikštę turėtume jau rugpjūčio mėnesį. Kitus darbus taip pat tikimasi atlikti šiemet", - sakė VšĮ „Alytaus futbolas" prezidentas Andrius Stasiukynas. Atnaujintas stadionas būtų skirtas miesto futbolininkų - profesionalų, vaikų ar veteranų - treniruotėms. Tikimasi, kad nuo kitų mokslo metų aikšte galės naudotis Dainavos mokykloje steigiamos futbolo klasės.

Gargždų stadione sunkiai telpa visi norintys

Kai kuriuose miestuose jau galima džiaugtis atliktų darbų rezultatais. Netrukus sukaks metai nuo naujos aikštės įrengimo Gargžduose, kur miesto centriniame stadione iš LFF gauta dirbtinė danga oficialiai pristatyta pernai birželį. VšĮ „Gargždų futbolas" direktoriaus pareigas laikinai einantis Rimantas Mikalauskas teigė, kad miesto stadione per dieną treniruojasi apie 200 vaikų, 70 mėgėjų ir dvi vietos „Bangos" klubo ekipos. „Aikštės užimtumas - itin didelis, galbūt net per daug. Ryte treniruojasi „Bangos" komanda, nuo pirmos valandos prasideda vaikų treniruotės, kurios vyksta keturiomis grupėmis, aikštė dalijama į kelias dalis. Toliau - „Bangos" pagrindinė bei dublerių ekipos ir taip iki 21 valandos", - pasakojo R.Mikalauskas. Jis pažymėjo, kad Gargždų miesto stadione šiemet taip pat vyko gausybė A lygos rungtynių - iš viso net 23. Namų rungtynes be „Bangos" čia taip pat žaidė „Klaipėda", Klaipėdos „Atlantas", Tauragės „Tauras", „Mažeikiai" ir Pakruojo „Kruoja".

Kėdainiečiams nebereikia bristi po purvą

Pasinaudojęs LFF projektu nuo 2010 metų vasaros dirbtinės dangos aikštę turi ir Kėdainių miesto centrinis stadionas. Pasak Kėdainių „Nevėžio" klubo direktoriaus Sauliaus Skibiniausko, aikštė ypač naudinga šaltesniuoju metų laiku. Atsižvelgiant į mūsų klimatą, dirbtinės dangos aikštė yra optimaliausias sprendimas. Labai pagerėjo treniruočių sąlygos - rudenį ar pavasarį nebereikia braidyti po purvą, galima nuolat rengti įvairius futbolo turnyrus. Stadionas užimtas beveik visą dieną - po pamokų treniruojasi vaikai, pradedant pirmokais, taip pat mokyklinio amžiaus grupių komandos, veteranai, Kėdainių futbolo klubai", - vardijo S.Skibiniauskas. „Nevėžio" vadovo teigimu, artimiausiu metu svarbu sutvarkyti buitinę infrastruktūrą - rūbines žaidėjams ir rungtynių dalyviams administracines patalpas. Įgyvendinę šią užduotį kėdainiečiai tikisi stadione surengti daugiau tarptautinių varžybų.

Išsigelbėjimas Panevėžio apskričiai

Praėjusių metų pabaigoje aikštė įrengta Panevėžio futbolo akademijos (PFA) stadione. Akademijos direktorius Darius Butkus teigia, kad dangos atsiradimas - didžiulis žingsnis į priekį tiek dėl masiškumo, tiek dėl meistriškumo ugdymo. „Vaikams tai puiki vieta praleisti laiką žaidžiant futbolą, o akademijai - didžiulis priedas prie meistriškumo kalvės. Šioje aikštėje treniruojasi 400 mūsų auklėtinių, taip pat mėgėjai iš visos apskrities ir „Ekrano" klubo profesionalai. Panevėžio apskričiai tai tikras išsigelbėjimas. Norėčiau nuoširdžiai už tai padėkoti LFF vadovams Liutaurui Varanavičiui, Juliui Kvedarui, Panevėžio „Ekrano" klubui ir visiems kitiems, kurie prie to prisidėjo", - sakė D.Butkus. PFA stadione šiemet numatoma įrengti sėdimų vietų, apšvietimą ir kitus darbus, kad rungtynes čia galėtų rengti Panevėžio „Ekranas", Lietuvos jaunimo rinktinės.

Kauno komandoms - aukštos kokybės aikštė

Dar viena dirbtinės dangos aikštė pernai įrengta renovuojant Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) komplekso stadione Kaune. Aukščiausius FIFA kokybės standartus atitinkančioje aikštėje treniruojasi ir varžybas rengia LFF vyrų A ir I lygos klubai FBK „Kaunas", Kauno „Atletas", akademijos auklėtiniai, LKKA studentai, moterų futbolo A lygos klubas „Kaunas" bei kitos komandos. „Šaltesniuoju metų laiku čia atvyksta ir kitų miestų A bei I lygos komandos, LFF taurės varžybų dalyviai. Įrengtas apšvietimas leidžia rengti varžybas tamsiuoju paros metu. Pagrindinė aikštė labiau skirta profesionalioms varžyboms, o mėgėjams ir vaikams suteikiame galimybę sportuoti kitose aikštėse. Vyksta ir daug masinio futbolo renginių, kuriuos organizuoti padeda profesionalus mūsų personalas", - teigė NFA direktorius Raimondas Statkevičius. Iš viso akademijos komplekse per mėnesį įvairiuose renginiuose, varžybose treniruotėse dalyvauja daugiau kaip 5 tūkstančiai žmonių.

2 milijonų eurų vertės LFF projekto metu naujos kartos aikščių dangos dovanojamos įvairiems šalies regionams. Planų įsirengti tokias aikštes turi Plungės, Mažeikių bei Vilniaus miestai. Planuojama, kad iki 2012 m. dešimt regionų turės FIFA standartus atitinkančias modernias aikštes, kuriose bus galima rengti aukšto lygio tarptautines varžybas.

Apleistas stadionas prikeltas naujam gyvenimui
Šeštadienis, 18 Birželis 2011 13:40
Parašė Linas Glodenishttp://www.fkmazeikiai.lt/index.php/naujienos/2975-apleistas-stadionas-prikeltas-naujam-gyvenimui" onclick="window.open(this.href);return false;

Truputis iniciatyvos, nupjauta žolė, ir Mažeikiuose atsirado vieta, kur vakarais renkasi ne tik jaunimas, bet ir vyresni mažeikiškiai pažaisti futbolo. „Ventos“ pagrindinės mokyklos stadioną atnaujino ir naujam gyvenimui prikėlė Mažeikių sporto centras.

VAIZDAS STADIONE PASIKEITĖ

Apleistas stadionas jau daugelį metų buvo tapęs tik vieta, kur aplinkinių gatvių gyventojai dažniausiai vedžiodavo savo keturkojus augintinius. Pastaruoju metu jo veidas pasikeitė: žolė nupjauta, įrengti futbolo vartai, pastatyti tinklai, kurie neleidžia kamuoliams nuriedėti tiek į pavenčius, tiek į judrią Pavenčių gatvę. „Planuojame šioje vietoje įrengti treniruočių bazę ne tik vaikų futbolo grupėms, bet ir „Mažeikių“ futbolo pagrindinei komandai bei dubleriams. Centrinio stadiono veja tokios treniruočių apkrovos neatlaikytų, o atsarginėje aikštėje bus klojama dirbtinė danga, todėl futbolininkams nebūtų kur treniruotis“, – „Santarvei“ paaiškino viešosios įstaigos Mažeikių sporto centro direktorius Vytautas Jasmontas. Įstaigos rūpesčiu miesto seniūnija pirmą kartą stadione nupjovė didžiulę žolę. Pasak V. Jasmonto, antrą kartą žolė buvo nupjauta jau sporto centro technika, teritorija patręšta, veja išlyginta, nudažyti stadiono vartai. Sporto centras dėkingas UAB „Mažeikių keliai“ už suteiktą volą, kuriuo buvo išlyginta veja, bei bendrovei „Vaidva“, suteikusiai vamzdžius tinklams įrengti. „Sudarėme bent minimalias sąlygas, kad tiek mūsų įstaigos futbolo ekipos, tiek miesto vaikai galėtų žaisti futbolą. Artimiausiuose mūsų planuose būtų vagonėlio persirengti pastatymas: dabar jo nereikia, tačiau rudens sezonui, kai suprastės orai, jis būtinas. Vėliau planuojame įrengti nedideles tribūnas ir pastogę nuo lietaus, aplinkinę teritoriją sutvarkyti taip, kad būtų bent kiek geresnis vaizdas. Jau pati pradžia parodė, kad stadionas, esantis patogioje vietoje, yra lankomas ir Mažeikiams reikalingas“, – pastebėjo viešosios įstaigos direktorius.

TIKSLAS – MASIŠKUMAS IR VAIKŲ UŽIMTUMAS

Šešias vaikų futbolo grupes Mažeikių sporto centre šiuo metu lanko septyniasdešimt penki vaikai. Užsiėmimus su aštuonmečiais, devynmečiais, dešimtmečiais, vienuolikmečiais, dvylikamečiais ir trylikamečiais veda treneriai Gintaras Juodeikis ir Nerijus Garuckas. „Šiomis dienomis vykstame į Vilnių, kur ekipos bus registruojamos dalyvauti artėjančiuose šalies vaikų futbolo čempionatuose. Dėl jauno amžiaus kol kas nerengiami aštuonmečių čempionatai, tačiau šios amžiaus grupės futbolininkai vis tiek dalyvaus metais vyresnių žaidėjų pirmenybėse: tėvai susirinkime išreiškė tokį norą – kad vaikai įgytų varžybų patirties. Visoms komandoms bus išdalinta futbolo ekipuotė su Mažeikių sporto centro atributika. Jau rugpjūčio penkioliktąją turime gauti visus tvarkaraščius, sužinosime, kokiuose regionuose žaisime“, – apie planus pasakojo V. Jasmontas. Praėjusį sezoną Šiaulių ir Panevėžio regiono futbolo čempionato turnyre rungtyniavo N. Garucko treniruojami vienuolikmečiai. Keturiais ratais vykusiame penkių komandų turnyre jie užėmė ketvirtąją vietą. Pasak V. Jasmonto, kadangi mūsų ekipos treniruojasi tik antrus metus, aukštesnių rezultatų neplanuojama, svarbiausia – masiškumas, vaikų užimtumas bei žaidybinės patirties įgijimas. „Jeigu pirmuosiuose ratuose mūsų vaikų komandos pralaimėdavo rezultatais 0:8, 0:11, tai pavasarį su tomis pačiomis ekipomis jau sužaisdavome lygiosiomis ir laimėdavome“, – pasikeitimais pasidžiaugė direktorius.

Įdomu kaip reagavo tie, kurie vedžiodavo sabakas?

Galvos dėl stadiono neskauda tik „Sūduvai“
Ingvaras Butautas
http://www.sportas.info" onclick="window.open(this.href);return false;
http://sportas.delfi.lt/abroad/galvos-del-stadiono-neskauda-tik-suduvai.d?id=47108863" onclick="window.open(this.href);return false;

Ketvirtadienį mūsų šalies futbolo klubai pradės naują Europos taurių turnyrų sezoną. Tiksliau, ryt žais tik viena komanda – Lietuvos futbolo federacijos taurės finalininkė Gargždų „Banga“. Skirtingai, nei kitos trys Europos taurėse dalyvausiančios ekipos, Gargždų komanda pradės nuo pirmojo Europos lygos atrankos etapo. Komandos, pradėsiančios nuo antrojo rato, žais liepą.

„Banga“ šalino stadiono trūkumus

Ketvirtadienį 18.30 val. gargždiškiai įbėgs į aikštę rungtyniauti su Agdamo „Qarabag“ komanda. Susitikimas su azerbaidžaniečiais bus „Bangos“ debiutas Europos turnyruose. „Banga“ svečius iš pietryčių sutiks savo dirbtinės dangos stadione. Tiesa, tai paaiškėjo ne iš karto po Europos lygos burtų. Tai, kad rungtynės vyks Gargždų stadione, tapo aišku likus mažiau nei savaitei iki mačo. Tik tada „Banga“ sulaukė UEFA leidimo rungtyniauti savo mieste. „UEFA nuostatuose yra daug visokių reikalavimų stadionams. Buvo atvažiavęs UEFA delegatas, patikrino mūsų stadioną, nurodė jo trūkumus ir davė laiką juos pašalini. Kai tai padarėme, UEFA suteikė leidimą žaisti Gargžduose,“ – aiškino situaciją „Bangos“ direktorius Rimantas Mikalauskas. Tai, kad Gargždų stadiono aikštės danga – dirbtinė, šioje istorijoje jokio vaidmens nevaidino. „Yra daug visokių nurodymų: dėl telefono, interneto, šaldytuvo – kur jie turi būti, kokie dopingo kambario išmatavimai ir visokių panašių dalykų. Sąlygų žurnalistams sudarymas su darbo vietomis, ir panašiai,“ – apie tai, kas neįtiko UEFA atstovui, apsilankiusiam Gargžduose, pasakojo R. Mikalauskas. Vis dėlto per porą savaičių iš naujo įrenginėti patalpų gargždiškiams neprireikė. „Nebūtina dopingo kontrolės kambario platinti. Juos galima sukeisti. Dopingui skirti – vieną kambarį, kitam reikalui – kitą,“ – pasakojo klubo direktorius.

„Ekranas“ namie galės žaisti tik vienerias rungtynes

Prieš dvejus metus UEFA buvo laikinai uždraudusi „Ekranui“ naudoti Panevėžio „Aukštaitijos“ stadioną. Draudimo priežastis buvo tai, kad stadionas neturėjo atsarginio elektros generatoriaus tam atvejui, jeigu būtų nutrūkęs elektros tiekimas. Tiesa, žaisti kažkur kitur dėl tos priežasties „Ekranui“ neteko. Pernai jis vėl rungtyniavo namų stadione, tą patį nusteikęs daryti ir šių metų liepos 19 d. Pasak „Ekrano“ prezidento Aušrio Labino, komandai neturėtų kilti problemų žaisti namuose dėl galimų elektros tiekimo nesklandumų. „Ekranas“ Čempionų lygos antrajame atrankos etape nuo 19 val. varžysis su Maltos ir San Marino komandų dvikovos nugalėtojais. Veikiausia tai bus Maltos „Valletta“ futbolininkai, kurie pirmas rungtynes prieš San Marino „Tre Fiori“ svečiuose laimėjo įtikinamai – 3:0. „Tačiau jei įveiksime Maltos ekipą, trečio etapo Panevėžyje žaisti UEFA mums vis vien neleis, - kalbėjo Panevėžio klubo vadovas. – Ir elektros generatoriai tam neturi didelės reikšmės. Žaidžiant trečiajame atrankos etape infrastruktūrai yra papildomų reikalavimų, nemažai kurių Panevėžio stadionas netenkina. Tai ir vietos žurnalistams, ir dar daug kitko.“ Tokiu atveju „Ekranas“ vis viena bandytų derėtis su Europos futbolo vadovais. „Mes, aišku bandysime prašyti, kad mums leistų žaisti Panevėžyje, bet, manau, teigiamo atsakymo galimybė lygi nuliui,“ – tikino A. Labinas. Jei „Ekranas“ negalėtų rungtyniauti Panevėžyje, tada jis prašytųsi į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadioną. „Trečiojo etapo reikalavimus galėtų tenkinti tik tas stadionas ir dar Marijampolės“, – informavo Panevėžio klubo prezidentas.

„Taurui“ sutrukdė remontuotojų nerangumas

Tauragės „Tauras“ Europos lygos turnyre dalyvaus antrą kartą. Pernai tauragiškiai tarptautines rungtynes rengė Kaune, kadangi Tauragės „Vytauto“ stadionas neatitiko UEFA reikalavimų. Šiemet Tauragės stadionas buvo rekonstruojamas. Pagal sumanymą liepos 14-osios susitikimą su Olandijos „Den Haag“, „Tauras“ jau turėjo žaisti namuose. „Buvo tokia mintis – į rekonstruotą stadioną žiūrovus pakviesti Europos lygos susitikimui, - kalbėjo „Tauro“ direktorius Egidijus Katauskas. – Bet darbininkai nespėjo laiku pabaigti remonto.“ „Vytauto“ rekonstrukcijai reikia atlikti aikštės keitimo bei tribūnų perstatymo darbus. Pasak E. Katausko, rekonstruotojai nespėjo nei to, nei to. „Nukėlė objekto pridavimą liepos 20 dienai,“ – kalbėjo „Tauro“ vadovas. Dabar jis tikisi, rekonstruotą stadioną panaudoti liepos 26 d. per A lygos rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“. Iki šiol ir A lygai tauragiškiai glaudėsi kituose miestuose. Šiemet jie namų mačus rengdavo Gargžduose. Tačiau Europos lygos turnyrui „Tauras“ pasirinko S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro aikštę. Nors anksčiau taikėsi rungtynes su olandais sužaisti Šiauliuose. „Turime žinių, kad į rungtynes turi atvykti labai didelis skaičius varžovų aistruolių, - kalbėjo Tauragės klubo direktorius. – Kauno stadionas yra akivaizdžiai saugesnis nei Šiaulių.“

„Sūduva“ infrastruktūros problemų neturi

Marijampolės „Sūduva“ neturi tokių infrastruktūros bėdų, kaip kiti Europos taurių turnyruose dalyvausiantys Lietuvos klubai. „Sūduvą“ galima vadinti šių turnyrų senbuve. Debiutavusi Europos taurėse 2002-aisiais kelis pirmuosius kelis metus kai kurias rungtynes suvalkiečiai buvo privesti žaisti Kaune. Tačiau 2008-asiais marijampoliečiai pasistatė savo mieste dar vieną, modernesnį, bet daugiau reikalavimų atitinkantį stadioną. Ir nuo tada visas rungtynes žaidžia savo mieste. Jame liepos 14 d vyks ir „Sūduvos“ Europos lygos rungtynės su švedų Boroso „Elfsborg“ – Liuksemburgo Ešo „Fola“ dvikovos laimėtojais

Bent dėl trijų stadionų kauniečiai gali būti ramūs
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/bent-del-triju-stadionu-kaunieciai-gali-buti-ramus-12055865
2007.02.06

Praėjusią savaitę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius nuogąstavo, kad Kaune gali nelikti 4 stadionų. Vis dėlto vakar Kauno savivaldybės atstovai Kauno apskrities futbolo federacijos prezidentą Romaną Levinską patikino, kad bent dėl trijų stadionų kauniečiai gali būti ramūs.

„Prašysime savivaldybės perduoti mums organizatoriaus teises detaliajam planui rengti. Po to prašysime savivaldybės ir apskrities perduoti „Kelininkų“ stadioną naudoti futbolo reikmėms. Daugiau dėl šio stadiono jokių pasikeitimų nėra. Į „Gintaro“ aikštyną niekas kėsintis negali, nes jo šeimininkas yra „Gintaro“ klubas. Santakos žemės sklypas paliktas „Granito“ sporto klubui, o stadionas prijungtas prie Santakos parko, todėl yra viešojo naudojimo. Jis negali būti aptvertas, negali būti įrengtos tribūnos, negali būti paklota dirbtinė danga“, – „Žinių radijui“ sakė Kauno apskrities futbolo federacijos prezidentas R. Levinskas.

1994 m. išnuomoto „Inkaro“ stadiono likimas – Kauno miesto savivaldybės rankose. Tai ji spręs, ar parduoti, ar visuomenei palikti „Inkaro“ stadioną, kuriuo šiandien naudojasi ir FBK „Kauno“ futbolininkai.

„Inkaro“ stadionas išnuomotas, tačiau dabar apskritis parašė raštą savivaldybei ir prašo pareikšti savo nuomonę. Nežinia, kokia nuomonė bus pareikšta – parduoti ar palikti visuomenės poreikiams išperkant vadinamąjį pastatėlį tribūnoje ir pačias sėdimas betonines tribūnėles. Ir viskas. Jeigu neišpirks, tada parduos“, – sakė R. Levinskas.
--

Visuomenei paimti Kauno stadionai tinkamiausi ganykloms
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/visuomenei-paimti-kauno-stadionai-tinkamiausi-ganykloms-363924/psl-1" onclick="window.open(this.href);return false;

Politikų pažadai visuomenės poreikiams perimti regbio, "Inkaro", "Kelininko", kai kuriuos kitus stadionus liko neįgyvendinti. Nė vieno šių stadionų, apsivėlusių teisminiais ginčais, kauniečiai šiandien neturi.

Garsiai deklaruoti siekiai visuomenės reikmėms perimti "Kelininko", "Inkaro", regbio, o vėliau ir "Gintaro" stadionus kol kas – be rezultatų. Pažadais žarstomasi nuo 2007 m., kai vienas po kito pasipylė tarybos sprendimai visuomenės reikmėms perimti sporto ir kultūros objektus. Kiek privatininkų rankose atsidūrusių stadionų jau grįžo miestui? Nė vieno. Stadionai ir toliau nyksta.

Vienas iš idėjos sugrąžinti visuomenei tai, kas jai priklauso, iniciatorių vicemeras Stanislovas Buškevičius, paklaustas, kaip sekasi tesėti pažadus, tik skėsčiojo rankomis.

Ilgų distancijų trasa

Dar prieš trejus metus S.Buškevičius buvo įsitikinęs, kad už pirkinius būtų galima mokėti iš Privatizavimo fondo. Rinkti lėšas į jį sekasi sunkiai. Politikas netgi svarstė, ar nevertėtų sporto ir kultūros objektų išpirkti naudojant miesto biudžeto lėšas.

"Tai yra ilgų distancijų bėgimas. Galutinį sprendimą pasako teismas, o tie procesai turi tendenciją užsitęsti. Apie sėkmę ar nesėkmę bus galima pasakyti po kelerių metų, nes procedūros ilgos", – teisinosi S.Buškevičius.

Jis pripažino, kad perimti turtą iš privačių savininkų nėra lengva, nes dažniausiai žmonės nenusiteikę geranoriškai ir reikalauja nepagrįstai didelės kainos.

Įklimpę teismuose

Miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus, kuris rūpinasi sporto objektų perėmimu visuomenės reikmėms, vedėjas Albinas Grabnickas pripažino, kad per pastaruosius kelerius metus ne itin daug pasistūmėta.

"Labai toli nenužengėme, nes prasidėjo visokie teisiniai procesai. Tai nėra paprastas reikalas. Kryptį valdžia nubrėžė, bet pasiekti rezultatą labai sunku", – kalbėjo A.Grabnickas.

Miesto Detaliojo planavimo organizavimo skyriaus vedėjas Jonas Bulota sako, kad dabar specialistai, kuriems pavesta rūpintis objektų perėmimu visuomenės reikmėms, turi iškabinti didelį katilą ankstesnių politikų privirtos košės.

"Prieš 20 metų kažkas neteisėtai įsiregistravo turtą savo vardu, privatizavo akcijas, o dabar mums reikia visa tai išnarplioti. Ginčai, teisminiai procesai trunka labai ilgai", – atsiduso J.Bulota.

Korupcija ar kvailumas?

S.Buškevičius pirmųjų nepriklausomos Lietuvos savivaldybės tarybų sprendimus atiduoti stadionus į privačias rankas vadina nusikaltimu.

"Buvo padaryta klaidų, tiksliau – nusikaltimų, leidus privatizuoti Dainų slėnį, stadionus. Tada buvo privatizuojama viskas – šulinių dangčiai, bordiūrai, o žemė liko valstybinė. Aplaidumas mums brangiai kainuoja, – kalbėjo S.Buškevičius. – Kai buvo vykdomas laukinis nusikalstamas privatizavimas, miestas viską prarado. Kas atsakingi? Yra balsavimų rezultatai. Taryba kolegialiai priėmė sprendimus. Nežinoma tik motyvacija: korupcija, naivumas ar kvailumas?"

Bent dalį stadionų miesto valdžia anksčiau ar vėliau turės išpirkti, nes laisvos žemės Kaune nėra.

"Kur statyti naują stadioną? Niekur to daryti negalime, nes neturime tokių didelių sklypų. Akivaizdu, kad kažkas gerai uždirbs, kai mes išpirksime stadionus, o kainas jie tikrai nemažas užsigiedoję", – pripažino S.Buškevičius.

Savivaldybė, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo išpirkti stadionus, žaidimų aikšteles, nes visa tai reikalinga gyventojams.

Devynių milijonų nemokės

Apleistas "Inkaro" stadionas, siejamas su buvusiu EBSW koncernu, dabar priklauso bendrovei "Corporate property holdingas".

"Sunku atkasti, kaip šis stadionas tapo kažkieno nuosavybe, bet žinome tik tiek, kad jis priklausė koncerno EBSW padaliniams. Kadangi objektas turi šeimininkus, jo perimti, pritaikius bešeimininkio objekto statusą, negalima", – kalbėjo miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Alvydas Šidlauskas.

Stadiono šeimininkas prieš kelerius metus pasiūlė savivaldybei išpirkti turtą. Jie pasisiūlė atlikti ir jo vertinimą. Bendrovės pateiktoje turto vertės pažymoje buvo nurodyta, kad stadionas – žemės sklypas su pastatais – vertas 9,1–9,5 mln. litų.

"Tokia kaina savivaldybei netiko. Verslininkai siūlė alternatyvą – keisti sklypą į analogišką kitoje miesto dalyje, bet įstatymai tokios galimybės nenumato", – pasakojo A.Šidlauskas.

Jam apmaudu, kad kažkada buvęs vienas geriausių miesto stadionų yra apleistas. Norint šį stadioną paversti šiuolaikiniu, tarptautinius reikalavimus atitinkančiu objektu, būtinos didelės investicijos.

"Ten šalia net ledo ritulio aikštelę būtų galima įrengti, bet visa tai kainuotų", – svarstė A.Šidlauskas.

Pasirinko kitą kelią

J.Bulota įsitikinęs, kad savivaldybei vis tiek pavyks perimti "Inkaro" stadioną.

"Yra du keliai. Savivaldybė gali pavesti administracijai pirkti turtą, jeigu taryba pritartų, kad stadionas reikalingas visuomenei. Bet gražiuoju niekas neparduoda arba prašo nesąmoningos kainos. Taigi yra kitas kelias – atgauti stadioną per žemės paėmimą visuomenės poreikiams", – variantą nurodė J.Bulota.
Veikdami pagal pastarąją strategiją specialistai parengė detalųjį planą ir pateikė jį derinti Urbanistikos skyriui. Planas liko nesuderintas, nes prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Tokį planą pateikti Kauno žemėtvarkos skyriui savivaldybė privalo, jeigu nori paimti sklypą visuomenės poreikiams. Tai numato Žemės įstatymas.

"Turėtų pakeisti Bendrąjį planą. Dabar šiuos darbus organizuoja Urbanistikos skyrius. Kauno žemėtvarkos skyriui patvirtinus planą, raštu informuosime asmenis, iš kurių numatoma paimti turtą, gausime sąlygas projektui rengti ir prasidės perėmimo procedūra", – planavo J.Bulota.

O jeigu "Corporate property holdingas" nesutiks atiduoti stadiono ir ginčys savivaldybės veiksmus teismuose?

"Taip atsitikti gali, – pripažino J.Bulota. – Todėl labai sunku pasakyti, kiek laiko truks perėmimo procedūra."

Perims, jeigu neapskųs

Kol kas neaišku, kada savivaldybei pavyks atkovoti "Kelininko" stadioną, dėl kurio pastaruosius kelerius metus vyko teisminiai ginčai.

"Kaip stadionas jis niekur neregistruotas, nes kažkada jį įsirengė buvusi Kelių valdyba, turėjusi savo futbolo komandą, o dokumentų nesutvarkė. Niekam tai tuomet nerūpėjo, – pasakojo A.Šidlauskas. – Pats ieškojau archyvuose siūlo galo, bet rasti nepavyko. Atsirado net keli pretendentai į tą sklypą."

Potencialiems sklypo šeimininkams nepavyko įrodyti, kad žemė turėtų priklausyti jiems. Teismas nusprendė, kad ši žemė – valstybinė.

"Kadangi per bylinėjimosi metus baigėsi išduotų sąlygų terminas, dabar buvo išduotos naujos sąlygos ir vyksta derinimo procedūros. Kai viską suderinsime, bus galima tvirtinti", – planavo J.Bulota.

"Šį rudenį baigsime ir, jeigu niekas neapskųs, sklypas bus registruotas valstybės vardu", – kalbėjo J.Bulota. Jis prognozuoja, kad sklypas į savivaldybės rankas pereis iki Naujųjų metų.

Regbininkai jau džiūgauja

Partizanų gatvėje esantis regbio stadionas pagaliau gali iš tiesų pereiti į visuomenės rankas. Šiuo metu vyksta procedūros, kurias jau galima vadinti finišo tiese.

"Turto skyrius pateikė dokumentus Teisės skyriui, kuris kreipsis į teismą ir bandys pripažinti stadioną bešeimininkiu. Jeigu teismas leis tai įteisinti, bus tęsiamos turto perėmimo procedūros", – naujienomis dalijosi J.Bulota.

Dėl regbio stadiono nuosavybės teisminiai ginčai vyko kelerius metus. Į turtą pretendavo įvairūs tariami savininkai.

"Bendrovė "Interbolis" norėjo atkurti savo nuosavybės teises. Jie buvo nukeliavę iki Aukščiausiojo Teismo", – pasakojo A.Šidlauskas.

Dėl "Gintaro" dar pešasi

Praėjusį birželį Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo – bendrovės "Interbolis" kasacinį skundą, priėmė nutartį, kuria paliko Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą. Savivaldybei leista pradėti procesą, kuriuo stadionas būtų pripažintas bešeimininkiu.

"Tai ilgas procesas, kadangi dokumentai turi pereiti įvairias instancijas. Jeigu per metus niekas nepareikš skundo, turtas bus pripažintas bešeimininkiu", – kalbėjo A.Šidlauskas. Per pastaruosius metus į turtą jau niekas nepretendavo, todėl galima tikėtis, kad pagaliau jis bus perimtas.

"Tai – vienintelė aikštė, atitinkanti tarptautinei sporto šakai regbiui keliamus reikalavimus", – pabrėžė A.Šidlauskas.

Kol kas neaiški išlieka "Gintaro" stadiono situacija. Taikos prospekte esančio stadiono teritorijoje žemės nuosavybę nori atkurti keli savininkai. Kokia situacija, šiuo metu aiškinasi teismai.