Senesnė: (2014 06 27)
Jaunasis talentas prasimušė į vaikų futbolo elitą Londone
https://tiesa.com/tiesa-anglijoje/jaunasis-talentas-prasimuse-i-vaiku-futbolo-elita-londone/18109https://tiesa.com/tiesa-aktualijos/jaunasis-talentas-londone-prasimuse-i-vaiku-futbolo-elita/18120Nors kuklus ir nekalbus Romanas Virvilas visai neprimena pasaulinio garso žvaigždės, šiuo metu berniukas, savo amžių nurodęs „beveik trylika“, mokosi vienoje geriausių Anglijos futbolo akademijų. Drauge su „Chelsea“ trenerio Jose Mourinho ir futbolininko Davido Beckhamo sūnumis po aikštę lakstantis lietuvis atstovauja prestižine laikomai „Fulham“ komandai ir yra vadinamas profesionaliu žaidėju. Kalbėdamas apie pasiekimus futbole, R. Virvilas nevardijo savo laimėjimų. Tik degančiomis akimis pasakojo, kaip žaidė su geriausiomis pasaulio futbolo komandomis, o užaugęs padės Lietuvos futbolo rinktinei.
– Kaip užmanei žaisti futbolą?
– Žaidžiu jį nuo penkerių. Man tiesiog labai patinka. Kartą pamačiau per televizorių ir užsinorėjau žaisti. Tėtis mane vedžiojo į įvairias treniruotes, kad pasirinkčiau, ko noriu. Bandžiau plaukimą, krepšinį, rankinį, tinklinį ir kitokias sporto šakas, bet labiausiai patiko futbolas.
– Kaip sekėsi tai daryti Lietuvoje?
– Gerai. 2010-aisiais buvau išrinktas geriausiu Lietuvos futbolo žaidėju savo amžiaus grupėje. Žaidžiau Kauno „Tauro“ komandoje.
– Kokių laimėjimų esi pasiekęs?
–Sunku dabar būtų išvardyti. Na, daug kartų laimėjome su komandomis, kuriose žaidžiau, tai turiu visokių medalių, kitų apdovanojimų. Ne sykį buvau pripažintas geriausiu turnyrų žaidėju. „Chelsea“ futbolo stovykloje gavau geriausio, taikliausio ir rezultatyviausio žaidėjo apdovanojimus.
– Ar save jau vadinti profesionaliu žaidėju?
– Taip. Manau, kad esu profesionalus žaidėjas, nes Fulhamo futbolo akademija pasirašė su manimi sutartį ir priėmė mane ten treniruotis. Anglijoje yra daugybė, tūkstančiai, futbolo komandų, mokyklų ir lygų. Fulhamo akademija yra antra pagal gerumą visoje Anglijoje. Su komanda važinėjame po įvairias šalis, žaidžiame su geriausių pasaulio klubų vaikų komandomis. Dažnai nugalime.
– Kokioje pozicijoje žaidi?
– Dabar esu dešinysis gynėjas, bet šiaip galiu žaisti daugelyje pozicijų: dešiniuoju, kairiuoju, viduriniuoju saugu, puolėju – visur. Akademijoje išmokė žaisti visose pozicijose. Lietuvoje įgauta patirtis irgi labai prisidėjo prie dabartinio žaidimo – treneris mokė žaisti beveik visose pozicijose.
– Ar Lietuvoje buvo berniukų, žaidžiančių geriau už tave?
– Taip, buvo. Konkurencija futbole visada bus. Gal tuo metu, kai mane išrinko geriausiu, ir nebuvo, bet Lietuvoje tikrai yra gerų žaidėjų. Bet aš Lietuvos nepalikau. Pasimokysiu čia ir grįšiu padėti futbolininkams.
– Kodėl atvykai į Angliją?
– Atvykom dėl manęs ir dėl futbolo. Su tėčiu buvome kelių šalių futbolo stovyklose, ir jis manęs paklausė, kurioje šalyje noriu žaisti. Labiausiai norėjau Anglijoje.
– Kaip klostėsi reikalai atvažiavus gyventi čia?
– Kokį mėnesį buvo labai sunku prie visko priprasti. Labai trūko draugų. Atvažiavęs žaidžiau keliose komandose, sekėsi gerai. Mokykla rekomendavo mane į aukščiausios lygos akademiją, tada laimėjau atranką į Fulhamą. Atėjęs į akademiją pamačiau, kad čia labai geri žaidėjai. Atrodė, kad reikia iš naujo mokytis žaisti. Tėtis klausė, ar nenoriu važiuoti į Lietuvą, nes čia tikrai sunku, bet aš išmokau su jais žaisti.
– Papasakok, kaip patekai į akademiją?
– Buvo didelė atranka. Iš tūkstančių prašymų akademija išsirinko 25 žaidėjus ir juos pakvietė į atranką. Po pirmosios atrankos likom keturiese ir dar šešias savaites dalyvavom visokiose atrankose. Iš jų likau tik aš vienas.
– Kokių tautybių vaikų yra jūsų komandoje?
– Įvairių. Yra anglų, italas, albanas, slovakas, yra afrikiečių iš Nigerijos ir Ganos. Labai daug afrikiečių. Jie – geri žaidėjai: stiprūs, greiti, dideli. Aš niekada nebuvau matęs kitų tautybių ir rasių žmonių. Iš pradžių buvo baisu, aš su niekuo nebendravau ir su manimi niekas nebendravo. Aš tiesiog žaidžiau. Kai viską sužinojau, pasidarė lengviau. Tada pradėjom bendrauti.
– Ar dar pažįsti savo amžiaus lietuvių, žaidžiančių profesionalų futbolą?
– Pažįstu, bet tik Lietuvoje. Nežinau, ar yra mano amžiaus žaidėjų, išvykusių į kitą šalį.
– Ko teko atsisakyti dėl futbolo?
– Daug ko. Pavyzdžiui, vasaromis draugai eidavo žaisti, o aš likdavau treniruotis. Dirbdavau su kamuoliu. Sunkiausia buvo išvažiuoti iš Lietuvos, palikti draugus. Anglijoje negaliu turėti „X-Box‘o“, kuriuos visi turi, o aš vienintelis ne. Neturiu laiko juo žaisti. Teko atsisakyti maisto, kurį mėgdavau. Kartą per mėnesį galiu suvalgyti mėsainį, išgerti „Sprite“, bet visko labai nedaug. Kiekvieną sekmadienį dalyvauju varžybose, todėl šeštadieniais einu miegoti 8 valandą vakaro. Dažnai reikia labai anksti keltis.
Bet negaliu sakyti, kad man ko nors labai gaila. Jau esu patyręs daugybę gerų dalykų, keliavęs į šalis, kuriose nebuvau lankęsis. Dėl futbolo ir įspūdingų kelionių verta kai ko atsisakyti. Žinot, kiti sportininkai čia labai geri, konkurencija didžiulė, tad, jei nesirūpinčiau savimi, mane greit pralenktų.
– Kaip jautiesi patekęs į vaikų „Premier“ lygą?
– Labai gerai. Esu labai laimingas, tikrai. Jau žaidėm su Miuncheno „Byern“, Dortmundo „Leverkusen“, Ispanijos „Barcelona“. Su Brazilijos, Anglijos, Portugalijos ir kitomis geriausiomis komandomis. Važinėjam autobusais, skrendam lėktuvais į kitas šalis žaisti. Mes žaidžiame taip pat, kaip suaugę futbolininkai, dalyvaujame čempionatuose ir kasdien treniruojamės, tik esame jaunesni.
– Kaip manai, kas sunkiausia futbolininkų darbe?
– Kaip suprasti – darbe? (žvelgia nustebęs). Žaidime? Viskas sunku. Kiekvieną judesį reikia nuolat tobulinti, mokytis naujų, daug treniruotis.
– Ką veiki laisvu laiku be futbolo?
– Be futbolo? Kitaip sportuoju. Žaidžiu tenisą, krepšinį. Dar mėgstu nuvažiuoti su tėčiu prie jūros. Mėgstu suptis sūpynėse, atrakcionuose. Susitinku su draugais.
– Sportininkų draugai dažnai būna kiti sportininkai, o kokie tavo?
– Turiu draugų ir ne sportininkų. Jie – tokie kaip visi vaikai: mokosi, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Geriausias mano draugas nėra sportininkas.
– Kaip įsivaizduoji savo ateitį?
– Žaisiu dideliame futbolo klube. Labiausiai norėčiau patekti į „Chelsea“ arba Madrido „Real“ klubą.
– Ar turi savo futbolo idealą?
– Cristiano Ronaldo.
– Kokia mėgstamiausia futbolo komanda?
– Turiu dvi mėgstamiausias. Iš pasaulio labiausiai patinka Madrido „Real“, bet visa Anglijos lyga yra viena iš stipriausių lygų Europoje, tad palaikau ir „Chelsea“.
– Kurią šalį palaikai Pasaulio futbolo čempionate?
– Manau, kad laimės vokiečiai arba brazilai. Vokiečiai – stipriausi, o brazilai žaidžia namie.
– Užaugęs norėtum žaisti Lietuvos ar užsienio komandoje?
– Kaip sakiau, norėčiau žaisti kuriame nors užsienio klube, bet ir Lietuvos rinktinėje, kai reikės. Norėčiau atstovauti Lietuvai, atiduoti tai, ką gavau iš jos, tuo būdu, kurį moku geriausiai.
– Kaip tavo išvykimą įvertino Lietuvoje likę komandos draugai?
– Iš pradžių mus vadino kvailiais ir juokėsi, kad išvažiuojam. Mano draugai, tiesą sakant, dingo. Nebepalaikau su jais artimo ryšio.
– Kiek kainuoja žaisti futbolą Anglijoje?
Atsako Romano tėtis: Anksčiau kainuodavo labai daug. Mokėdavom už treniruotes, aprangą, net dalyvavimą varžybose. Patekus į akademiją niekas nebekainuoja. Viską, kas susiję su sportu, suteikia akademija. Aišku, reikėtų rėmėjo, kuris galėtų paremti finansiškai, nes kol kas visas kasdienes išlaidas apmoku vienas pats. Kainuoja važinėjimas į treniruotes, varžybas, maisto papildai, specialus maistas ir kiti dalykai. Bet, žinot, man yra dėl ko dirbti ir stengtis, esu labai laimingas, kad galiu padėti sūnui. Jį akademijoje išrinko į elitinių žaidėjų grupę, o mokykloje, kurioje lanko pamokas, Romaniukas pateko į talentingiausių mokinių penketuką.
-----
Futbolo vunderkindas iš Kauno tobulėja Anglijoje
https://www.vz.lt/laisvalaikis/pomegiai/2015/10/11/futbolo-vunderkindas-is-kauno-tobuleja-anglijoje„Dėsiu visas pastangas, kad tapčiau labai geru futbolininku. Tuomet galėsiu uždirbti daug pinigų ir padėti Lietuvos futbolui, pakviesdamas gerų trenerių į vaikų futbolo mokyklas. Be to, planuoju pats tapti treneriu“, – ryžtingai kalba 14-metis kaunietis futbolininkas
Romanas Virvilas, besimokantis futbolo tėvynėje Anglijoje.
Gal jo pažadas skamba vaikiškai ir naiviai, bet šiuo jaunu futbolininku, prieš keletą metų išrinktu geriausiu savo amžiaus grupėje visoje Lietuvoje, tikėti norisi labiau nei rimtais dėdėmis iš Lietuvos futbolo federacijos. Vien tai, kad šis lietuvaitis futbolo abėcėlės mokosi Braitono futbolo akademijoje, kuri priklauso „Brighton & Hove Albion“ futbolo klubui, jau yra didžiulis laimėjimas. „Kiek žinau, šiuo metu išsirikiavusi maždaug 10.000 britų ir užsieniečių eilė, norinčių patekti į tokio lygio mokyklas kaip ši. Tačiau priima tik pačius talentingiausius, tokius kaip mano sūnus“, – akcentuoja futbolininko tėtis Romanas Virvilas, kai susisiekiame per „Skype“. Bėda – ne pinigai
Paklausti, ar žiūrės penktadienį (spalio 9 d.) ir pirmadienį (spalio 12 d.) vykstančias šalies vyrų rinktinės atrankos į 2016 m. Europos čempionatą dvikovas su Slovėnija ir Anglija, abu purto galvas. Nematė jie ir pirmųjų Lietuvos ir Anglijos rungtynių, vasarą vykusių legendiniame Vemblio stadione.
„Ką jūs, kokios varžybos. Sūnus 8 valandą vakaro jau eina miegoti: jeigu nori iš tiesų daug pasiekti futbole, privalai laikytis griežto režimo. Kai turime laiko, domimės Lietuvos futbolo aktualijomis, tačiau į federacijos politiką nenorime kištis. Skirtingai nei Romanas, manau, kad ne pinigai yra esmė, nors trūksta ir stadionų, ir mokyklų, ir gerų trenerių. Labiausiai norėtųsi, kad federacijoje atsirastų idėjinių žmonių, kurie tikėtų Lietuvos futbolo ateitimi. Kada nors mes irgi prie jų prisidėsime ir pasidalysime patirtimi, o kol kas Romanui reikia tobulėti Anglijoje, kad galėtų žaisti paties aukščiausio lygio komandoje“, – dėsto gabaus paauglio tėtis ir atsiprašo, kad interviu kalba daugiau už sūnų – trečius metus Anglijoje gyvenančiam ir su bendraamžiais britais daug bendraujančiam berniukui lietuviškai reikšti mintis gana sudėtinga.
Tikėjo, kad pasiseksPasak p. Virvilo, viskas prasidėjo nuo to, kad prieš dvi vasaras jie su sūnumi, kuris prieš tai žaidė Kauno klube „Tauras“, nusprendė nuvykti į klubo „Chelsea“ surengtą vaikų vasaros futbolo stovyklą. Paaugliui iš Lietuvos iš karto pavyko atkreipti futbolo skautų dėmesį – šie primygtinai siūlė pamėginti jėgas atrankose į britiškas futbolo akademijas.
„Kai po stovyklos grįžome į Kauną, Romano paklausiau, ar jis nori mokytis žaisti futbolą Anglijoje. Jis nedvejodamas atsakė „taip“. Kai apie savo planus ir svajones papasakojome pažįstamiems, jie pamanė, kad aš išprotėjau, nes jau tada sakiau, kad mes būsime šalia tokių žvaigždžių kaip Davidas Beckhamas. Aš tikėjau, kad mums pasiseks – puikiai žinojau, ką jis sugeba, todėl nusprendėme pamėginti“, – pasakoja p. Romanas.
Vis dėlto tai, kad sūnui prieš dvejus metus pasisekė įstoti į vieną prestižiškiausių Anglijos futbolo mokyklų – Fulhamo akademiją Londone, – jis vadina ir laimės dalyku, mat atrankoje dalyvavo apie 50 jaunų futbolininkų, o priėmė tik 3. Kai Fulhamo akademija, kurioje mokosi futbolininko D. Beckhamo ir trenerio Jose Mourinho sūnūs, lietuviui pasiūlė dvejų metų sutartį, nuosavą verslą plėtojantis p. Virvilas metė visus darbus ir išvyko kartu su sūnumi.
„Kadaise pats svajojau tapti futbolininku. Bet man nesisekė, todėl pasakiau, kad jei turėsiu sūnų, padarysiu viską, kad jis taptų geru futbolininku. Taigi apsispręsti buvo nesunku. Tačiau net mano brolis manė, kad su sūnumi fantazuojame. Kad pavyko patekti į akademiją, jis patikėjo tik pamatęs sūnaus nuotraukas su D. Beckhamu“, – šypsosi p. Virvilas.
Pakeitė mokykląVis dėlto po kurio laiko jis pasiūlė sūnui palikti šią prestižinę, tačiau gana konservatyvią akademiją, nes berniukas ėmė vis dažniau skųstis dėl traumų. „Tai tikrai gera mokykla ir metus viskas buvo gerai, kol nesikeitė treneris. Naujasis treneris praeityje buvo geras žaidėjas, tačiau susidarė įspūdis, kad jis nelabai išmano vaikų psichologiją, nes leidžia žaisti šiurkščiai. Mano Romanas smulkesnio sudėjimo už kitus bendraamžius, nes jo kūno branda atsilieka nuo britų kone dvejais metais. Jam ir taip sunku su jais kovoti, o kai dar specialiai daužo per kojas... Nenorėjau, kad sūnus būtų traumuojamas, todėl ėmiau ieškoti tinkamesnės vietos“, – pasakoja p. Virvilas.
Išėjęs iš „Fulham“, perspektyvus berniukas be pasiūlymų neliko: jį kvietė net trys aukščiausiosios lygos klubų mokyklos. Pasitaręs su futbolo specialistais, p. Romanas vasaros pabaigoje pasirinko Braitono akademiją.
„Neseniai su komanda dalyvavome tarptautiniame turnyre, kuriame žaidė 9 stipriausių Anglijos futbolo klubų vaikų komandos, taip pat Paryžiaus „Saint-Germain“, Porto „Porto“ ir Dortmundo „Borussia“ mokyklų auklėtiniai. Su Braitono mokykla užėmėme 6 vietą ir visi sako, kad tai tikrai geras laimėjimas“, – džiaugiasi vidurio saugo pozicijoje žaidžiantis futbolininkas iš Lietuvos.
Braitone mažasis talentas lanko vidurinę mokyklą. Sako, kad stengiasi gerai mokytis. „Noriu būti profesionalus futbolininkas, o vėliau – treneris. Todėl rinkausi tokius dalykus kaip matematika, geografija, anglų kalba, chemija, biologija, fizika, sustiprinta kūno kultūra ir verslas“, – pasakoja Romanas.
Padeda verslininkaiPasak p. Virvilo, už sūnaus mokslus mokėti nereikia. Be to, sūnus gauna nemokamą dalinį maitinimą, sporto aprangą ir kitokių lengvatų. Jeigu sumanytų Braitoną palikti, akademijai reikėtų sumokėti mažiausiai 40.000 GBP (apie 54.000 Eur) – tokia suma įvertinti vieni mokslo metai šioje mokykloje. Pasibaigus šiai sutarčiai, jaunasis futbolininkas galbūt galės pretenduoti ir į atlyginimą kaip tikras profesionalas – viskas priklausys nuo kito pasiūlymo sąlygų.
O kol kas tėvas su sūnumi neapsieina be finansinės tautiečių pagalbos. „Gyvendamas čia galiu dirbti tik pusę dienos, nes likusį laiką turiu padėti sūnui – esu jo vairuotojas, treneris, auklėtojas, virėjas ir t. t. Todėl džiaugiuosi, kad yra verslininkų, kurie mumis tiki ir padeda. Tai Kauno „Bernelių užeigos“ savininkas Algirdas Mažeika, Londono „Bernelių užeigos“ savininkas Rolandas Kačinskas, verslininkas iš Kauno Modestas Gerta“, – geradariams dėkingas p. Romanas.
Paklaustas, kokiame klube norėtų žaisti, kai užaugs, jaunasis futbolininkas išpyškina, kad jam labiausiai patinka „Chelsea“. „Manau, iki to laiko dar ne kartą persigalvos“, – šypsosi berniuko tėtis. Dėl vieno dalyko neabejoja abu Virvilai: jeigu ateityje gerai seksis, jaunasis sportininkas neatsisakys padėti Lietuvos rinktinėms – tiek jaunimo, tiek vyrų. „Mes mylime Lietuvą, nepabėgome iš jos šiaip sau. Noriu, kad sūnus ateityje žaistų už Lietuvą ir padėtų jai patekti į Europos, o gal net ir pasaulio čempionatus. Manau, tai pradžiugintų senos ir dabartinės kartos futbolininkus, kuriems to nepavyko padaryti. Tai jiems būtų geriausia padėka už įdėtas pastangas ir patirtas traumas. Tikiu, kad jis užaugęs taps geriausiu Lietuvos, o gal ir pasaulio futbolininku. Ir visai nejuokauju, nes matau rezultatus“, – sako p. Virvilas. Ar patartų kitiems tėvams pasielgti taip, kaip pasielgė pats – t. y. mesti savo darbus ir pasiaukoti vaiko karjerai? „Taip rizikuoti galima tik tuo atveju, jei vaikas iš tiesų talentingas. Aš tai visada jaučiau, todėl nesudvejojau“, – sako p. Virvilas.
