Futbolo padangėje – netikėtas perversmas?http://jurbarkosviesa.lt/Naujienos/Numerio-tema/Futbolo-padangeje-netiketas-perversmas" onclick="window.open(this.href);return false;
Penktadienį Jurbarke lankėsi Tauragės apskrities futbolo federacijos (TAFF) prezidentas Arūnas Pukelis ir viceprezidentas Robertas Jurkšaitis. Svečiai rajono valdžiai rėžė atvirai: siūlė perversmą rajono futbole – į šoną nustumti „Vulkano“ klubą, VšĮ „Jurbarko futbolas“ ir viską pradėti nuo nulio.
A. Pukelis TAFF prezidentu tapo šių metų sausio 11 d., pakeitęs federacijai vadovavusį Sigitą Jukną. TAFF prezidento rinkimai vyko ir 2015 m. lapkričio 11-ąją. Tuomet taip pat išrinktas A. Pukelis, tačiau šiuos rinkimus Lietuvos futbolo federacija (LFF) paskelbė negaliojančiais.
A. Pukelis, žinomas Šviniaus pravarde, ne kartą buvo patekęs į teisėsaugos akiratį. Vienas paskutinių atvejų nuskambėjo itin garsiai – verslininkas buvo pagrobęs, sumušęs ir bagažinėje vežė Henriko Daktaro sūnų.
TAFF prezidentas merą Skirmantą Mockevičių ir Kūno kultūros ir sporto centro direktorių Antaną Domeiką tikino atvykęs aptarti futbolo padėties Jurbarke ir pareikšti poziciją dėl Gedimino Eizos ir jo vadovaujamo „Vulkano“ futbolo klubo.
„Yra pas jus toks veikėjas Gediminas Eiza. Manau, kad tokie žmonės, su tokia intencija futbole neturi dalyvauti. Turi dalyvauti visai kiti žmonės. Bandėme su juo ieškoti bendros kalbos, bet nepavyko mums. Kai mūsų požiūris į futbolą, į kultūrą išsiskyrė, tai norėjau su jumis susitikti, kad surastume žmones, kurie galėtų futbolą kurti“, – sakė A. Pukelis.
Pasak TAFF prezidento, futbolą į savo rankas Jurbarke turėtų perimti žmonės, kurie suvokia savivaldybės požiūrį ir turi reikiamą kvalifikaciją.
Spjaudėsi kraujaisA. Pukelio poziciją palaikė Jurbarko r. kūno kultūros ir sporto centro direktorius A. Domeika. Ne kartą dėl įvairių futbolo reikalų, o ypač dėl brokuoto naujojo miesto stadiono su „Vulkano“ vadovu konfliktavęs A. Domeika tikino anksčiau jokių rimtų pokyčių neskatinęs, nes esą bijojęs susidorojimo.
„Šiais metais jau atsiranda žmonių, kurie norėtų dirbti. Kol buvo „Vulkano“ treneris neišvykęs, galvos nenorėjome kišti po domkratu. Tiesa tokia, šitame rajone dar ne vienas verslininkas prisimena, kaip spjaudėsi kraujais. Atsakingai tai sakau. Ir man pačiam buvo grasinta“, – apie santykius su futbolą Jurbarke išplėtojusiu G. Eiza kalbėjo A. Domeika.
Problema – kvalifikacijaPasak TAFF prezidento, nors vaikų mažėja, o sporto šakos tarpusavyje konkuruoja, futbolas neabejotinai visame pasaulyje yra populiarumo reitingus šluojantis sportas. Todėl liūdna, kad mūsų stadionai savaitgaliais tušti, nėra infrastruktūros, vaikai juose nežaidžia.
TAFF prezidento A. Pukelio netenkina požiūris, kai stadionai aptveriami, užrakinami ir į juos niekas neįleidžiamas. Pagrindinė problema rajonuose, kurie nori ugdyti jaunimą ir kelti futbolo lygį – trenerių kvalifikacija. Šalyje nėra specialistų, kurie galėtų tinkamai paruošti jaunimą. Dėl to reikėtų esamus trenerius mokyti papildomai.
„Nėra šiandien nė vieno Lietuvoje trenerio, kuris būtų paruoštas treniruoti vaikus. Futbolo specialistų yra, bet jų žinios, treniruočių metodika yra ne tokie“, – sakė A. Pukelis.
Prezidentas savivaldybėje žadėjo pasirūpinti surasto trenerio paruošimu bei licencijomis.
Tokioms iniciatyvoms pritarė tiek A. Domeika, tiek meras S. Mockevičius. Tačiau savivaldybės vadovas ragino neskubėti siekti aukšto sportinio lygmens, nes tai rajono biudžetui būtų sunkiai pakeliama našta.
„Kalbame apie masinį sportą, vaikų galimybę masiškai žaisti futbolą. Todėl reikia sudaryti sąlygas rajono vaikams treniruotis. Tik po to galima kalbėti apie rezultatus“, – sakė S. Mockevičius.
Meras taip pat pabrėžė ir kitą interesą – į miesto stadioną pritraukti kuo daugiau ir kuo aukštesnio lygio rungtynių. Tai atneštų ir pajamų, ir garsintų rajoną.
Prašo sušvelninti reikalavimusTAFF ir rajono vadovų nuomonės išsiskyrė kalbant apie miesto stadioną. A. Pukelis net kelis kartus siūlė pagalvoti apie galimybę pakeisti natūralią žolę dirbtine danga. Taip esą būtų ir sutaupyta pinigų, ir užtikrinta geresnė dangos kokybė. Juolab kad dabartinė aikštė įruošta netinkamai.
A. Domeika savo ruožtu tikino, kad tokia aikštė galėtų atsirasti dabartinio Naujamiesčio pagrindinės mokyklos stadiono vietoje. Šis sporto kompleksas seniai neatitinka jokių higienos reikalavimų ir jam verkiant reikia rekonstrukcijos.
Kūno kultūros ir sporto centro direktorius taip pat pabrėžė, kad jo manymu, Lietuvos futbolo federacija nepagrįstai reikalauja, kad miesto stadionai atitiktų griežtus kriterijus.
„Jei norime, kad daugiau futbolą žaistų, reikia nuleisti karteles dėl licencijavimo. Ar reikia, kad vaikai lakstytų aikštėje, ar kad teisėjai ypatingose patalpose persirengtų? Vytauto Didžiojo mokyklos stadionas ilgai tiko įvairioms rungtynėms, o pasikeitus reikalavimams staiga pradėjo nebetikti. Reikalavimų neatitinka ir miesto stadionas“, – sakė A. Domeika.
Šiuo metu Jurbarko miesto stadionas nei aukščiausios, nei žemesnės lygos varžyboms netinka ir artimiausiu metu netiks. Tokią žinią savivaldybei dar pernai rugpjūtį pasiuntė LFF, nurodžiusi ne tik įrengiant stadioną padarytas klaidas, paliktą broką, bet ir reikalavimus, kurių nesilaikė darbus atlikę rangovai.
LFF savivaldybei pateikė išvadas, kuriose nurodomi esminiai stadiono trūkumai. Žemesnės, antrosios, futbolo lygos rungtynėms stadionas netinka, nes veja nėra lygi ir plokščia, žolė nevienodai prigijusi, grunte yra akmenų – tai neužtikrina saugumo stadione. Taip pat neįrengtos teisėjų persirengimo patalpos su dušais.
Jei šiuos neatitikimus dar yra vilčių sutvarkyti, apie aukščiausios futbolo lygos rungtynes telieka pasvajoti. Stadionas pastatytas panaudojus Europos Sąjungos paramos lėšas, todėl jokie dideli pakeitimai artimiausius septynerius metus negalimi – tai draudžia sutartis.
Tačiau keisti, kad Jurbarke galėtų karaliauti futbolas, yra ką. Stadiono veja netinka ne tik rungtynėms, bet ir treniruotėms. Nėra teisėjams skirtų persirengimo patalpų. Įrengti atsarginių žaidėjų suolai užstoja vaizdą daugeliui žiūrovų, būtina koreguoti stogelį. Stadione nėra ir reikalaujamų 500 sėdimų vietų. Tribūnoje neįrengtos vietos su stalais žiniasklaidai. Neišplėtota ženklinimo ir nuorodų sistema. Neįrengti penki vėliavų stovai.
Pernai per susitikimą su savivaldybės vadovais federacijai atstovavęs Nacionalinės futbolo akademijos direktorius ir stadionų saugumo ekspertas Raimondas Statkevičius apie Jurbarko stadioną kalbėjo be užuolankų: tai, kas padaryta – tikra tragedija. Iš Jurbarko kilęs R. Statkevičius apgailestavo, kad rajonas prarado plačias galimybes ne tik populiarinti futbolą, bet ir užsidirbti pinigų bei pritraukti turistų.
„Dėl pasikeitusių reikalavimų pernai antrojoje lygoje žaidžiantis „Vulkanas“ nebegalėjo pabaigti sezono, nes federacija nebeleido namuose žaisti rungtynių. Vėliau komanda visai iširo“, – futbolo bendruomenės nuostolius pripažino A. Domeika.
Stabdo veikląIlgametis „Vulkano“ klubo vadovas ir verslininkas Gediminas Eiza, sužinojęs apie susitikimą savivaldybėje, į kurį pats nebuvo kviestas, pareiškė, kad klubas ir VšĮ „Jurbarko futbolas“ stabdo veiklą. Futbolo entuziastas nemato galimybės dirbti, nes Kūno kultūros ir sporto centro direktorius A. Domeika metė rimtus kaltinimus, esą su „Vulkano“ pozicija nesutikdavusiems ar klubą remti atsisakiusiems verslininkams buvo daromas spaudimas, grasinta susidoroti.
„Tai visiška nesąmonė. Yra teisėsauga, kuri tokius dalykus aiškinasi. Matyt, Domeikai po girto padarytos avarijos reikia atsigauti ir dėmesį kitur nukreipti. Gal tikisi, kad aš atlėksiu pas jį į kabinetą, iškeiksiu. Tačiau to nebus, nes tada jis laimėtų. Žmonės žaidžia žaidimus, daro intrigas. Mes tame tikrai nedalyvausime“, – sakė G. Eiza.
Klubo vadovas taip pat pataria savivaldybei atsargiau žiūrėti į TAFF prezidentą A. Pukelį. Pasak G. Eizos, Lietuvos futbolo federacijos poziciją dėl A. Pukelio galima matyti peržiūrėjus LFF vykdomojo komiteto narių sąrašą, kuriame minėto asmens nėra.
2015 m. rugsėjį dešimtmetį šventęs „Vulkano“ klubas išaugino ne vieną futbolininkų kartą. Pernai treniruotes klube lankė iki 70 vaikų ir pora dešimčių suaugusiųjų. Dvejus paskutinius metus dvi vaikų komandos rungtyniavo Lietuvos čempionate. Suaugusieji žaidė antrojoje lygoje.
Kol TAFF ir savivaldybės vadovai priims sprendimą, kaip ir kada nuo nulio gaivins Jurbarko futbolą, vaikams ir jų tėvams lieka tik klausimas – kur leisti sportuoti atžalas, kurios iki šiol treniravosi „Vulkane“, o dabar gali tik ilgesingai žvilgčioti į futbolo stadioną.
„Šviesos“ inform. 
