Kauno Žalgiris

Saunuoliai, kol kas si sezona visai puikiai atrodome.Sekmes komandai ir toliau.

Kol kas labai maloniai Šilkaitis nuteikia, nenuostabu būtų kad po sezono keltus į kokią Sūduvą ar užsienį, tikrai stipriai progresuoja ir išlaikyti jei taip toliau bus labai sunku. Thicot riša visą gynybą, sustato kitus į pozicijas, sakyčiau vienas svarbiausių žaidėjų prie savų vartų ir puikiai pasiteisinęs pirkinys, Vienas dalykas ko vis dar nesuprantu (turbūt jau ir niekada nesuprasiu ) tai kuom Rudinilsonas geriau už Sadauską, nes kaip grajus taip klaida savo baudos aikštelėj ar jos prieigose, pastarosios rungtynės irgi ne išimtis kai vos negavo raudonos ir dar baudinio nors tiesiog ramiai galėjo išmušti kamuolį.

„Kauno Žalgirio“ treneris Garastas patarimo visų pirma klausia legendinio senelio: jis vienas išmintingiausių mano sutiktų žmonių
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1193024/kauno-zalgirio-treneris-garastas-patarimo-visu-pirma-klausia-legendinio-senelio-jis-vienas-ismintingiausiu-mano-sutiktu-zmoniu

Su „Kauno Žalgirio“ futbolo komanda A lygą gražiu žaidimu žavintis ir jau Vilniaus „Žalgiriui“ skalpą šį sezoną nuėmęs Rokas Garastas pirmą sezoną karjeroje dirba vyriausiuoju treneriu. Vis dėlto vos 31-erių specialistas jau laiko save patyrusiu futbolo treneriu ir turi aiškų tikslą – per 2–3 metus laimėti A lygą. Aukštus trenerio karjeros tikslus keliantis pašnekovas sako, kad daug patarimų sulaukia ir iš 88-ąjį gimtadienį jau atšventusio legendinio senelio Vlado Garasto.

Šį sezoną Kauno ekipa jau dukart vienodu rezultatu tik po labai atkaklios kovos 0:1 pralaimėjo čempionų titulą ginančiai „Sūduvai“ ir sykį parklupdė bene principingiausią varžovą – Vilniaus „Žalgirį“.

Šis interviu su R. Garastu darytas dar prieš šią emocingą pergalę, bet jau tada treneris teigė, kad jo komandai nėra svarbu, su kuo žaidžia, – žalgiriečiai į aikštę eina tik nugalėti. R. Garasto tikslas – A lygos auksas per ateinančius 2–3 metus.

„Manau, tai bus per 2–3 metus, vėliausiai. Mes tikime tuo, ką darome, jei nebūtų tokio tikslo, nematyčiau prasmės. Kiekvienos rungtynės mums yra kova dėl pergalės – ar tai „Žalgiris“, ar „Sūduva“. Tam reikia laiko, kantrybės, psichologiškai tvirtėti ir augti, bet nematau, kodėl to negalėtume pasiekti“, – ambicingai apie klubo tikslus kalba R. Garastas.

Nors treneriui dar tik 31-eri, jis jau save laiko pakankamai patyrusiu futbolo specialistu. Barselonos universitete trenerio duoną krimtęs R. Garastas stažavosi ne vienoje Ispanijos komandoje, daug mokėsi Danijoje. Jau 8 metus futbolo trenerio svajonės siekiantis Rokas teigia, kad ir savo auklėtinių žaidime visų pirma nori matyti kūrybą, akiai malonų futbolą.

– Pradėjote savo pirmą, kaip vyriausiojo trenerio, sezoną karjeroje, o gavote ir papildomą karantino sustabdyto čempionato iššūkį. Kiek tai apsunkino pradžią?
– Tai situacija, kurios negaliu pakeisti, tai – kaip žaidėjų traumos ar pan. Persiorientavome, priėmėme situaciją, kas galėjo, treniravosi po vieną, iškart numanėme, kad tai truks mažiausiai 2 mėnesius. Išnaudojome etapą tam, ką galbūt planavome ateičiai. Aišku, sunkiausia tai, kad mažai žaidėme su kamuoliu, trūko draugiškų rungtynių. Po karantino grįžę pradėjom lyg antrą sezoną, bet komandos kryptis ir tikslai nepasikeitė.

– Karjerą pradedate klube, kuris Lietuvoje yra išskirtinis didžiule ir patyrusia krepšinio organizacija. Kiek tai padeda jaunam treneriui?
– Visų pirma, tai stipriai padėjo renkantis iš visų siūlymų. Man patinka augti norinčios organizacijos, kad ir karantinas – mes jį išnaudojome augimui. Žmonės čia žino, ką daro. Tiek renkantis, tiek čia būnant man tai labai svarbu. Tai turbūt geriausia vieta, kur galiu būti.

Aš nebuvęs treneriu prie vyrų, kas nors turėjo manimi patikėti, pats savimi šimtu procentų tikiu ir savo tikėjimą turbūt perteikiau vadovams. Dabar tik reikia laiko, kad tikslus įgyvendinčiau. Ne visur taip yra, kad klubo valdžia su treneriais būtų taip arti, taip vienodai mąstytų, kalbėtų. Man čia svajonių vieta.

– Kas yra tas vienodumas?
– Mes sutariame dėl paties klubo augimo, tikslo, kaip turi atrodyti organizacija po tiek ir tiek metų. Kaip turi atrodyti profesionalumas, treniruočių procesas, visa aplinka. Jeigu organizacija ir treneriai mąsto vienodai, papildome vieni kitus ir išvengiame konfliktinių situacijų.

– Ar sunku bendrauti su žaidėjais, vadovauti, ypač pradedant karjerą, kai pats nebuvote žaidėjas profesionalas?
– Ne. Aš turiu kompetenciją, savimi pasitikiu, tikiu, kad žaidėjai tai jaučia. Kai žaidėjui kalbi logiškai tiek per analizes, tiek treniruotėse, tai padeda jam kažką patobulinti, jis mato, kad nori jam padėti, ir tavimi pasitiki.

– Ar vyr. trenerio darbo pradžia būtent A lygoje buvo planuota?
– Buvau išvykęs į Ispaniją pradėti karjeros, tačiau atsirado šansas savo krašte, geroje organizacijoje, jaunam treneriui gal tai ir geresnė vieta pradėti. Užsienyje iššūkis būtų gal kiek per didelis ir nežinau, ar adekvatus.

– Dirbote su vaikais, jaunimo rinktinėse, vėliau ragavote duonos Edgaro Jankausko rinktinės štabe. Kurių trenerių idėjos jums labiausiai imponuoja?
– Iš trenerių, su kuriais dirbau, visada pasiimu gerus dalykus, vadovavimo komandai patirtį. Ir iš Edgaro gavau labai daug bendravimo, komandos vedimo pamokų – jis turi didžiulę žaidėjo patirtį. Jis padėjo daug suprasti, kaip žaidėjai mąsto. „Sūduvos“ treneris Saulius Širmelis man labai daug davė. Jei kalbėtume apie stilių, braižą, tai idėjų kratinys. Truputį iš Danijos, truputį iš Anglijos, Ispanijos. Žinai, ką gerai daro „Barcelona“, pasiimi iš jų ir sau pritaikai. Ką nors gerai daro „Athletic“, imi tai sau. Jei nematau logikos, man sunku patikėti idėja, o dar sunkiau būtų kitus įtikinti.

– Ar Ispanija padarė jums, kaip treneriui, daugiausia įtakos?
– Ispaniškas futbolas padėjo pradžią, didžiausią aistrą pasėjo. Paskui supranti, kad ten didelis masiškumas, daug kiemo futbolo, pas mus to nėra. Žiūri į Daniją, jie šiauriečiai, jų stilius mums gal labiau tinka. Visur atrandi skirtingų dalykų ir dėlioji, kas geriausia tam, ką turi šiuo metu.

Patirtį kaupiau 8 metus, negaliu pasakyti, kad augau Lietuvoje. Buvo daug stažuočių, online pamokų, turiu mentorius iš kitų klubų, juos labai vertinu. Kartais koks nors klubas auksu blizga, bet ten nerandi tau reikiamų specialistų, randi juos mažuose klubuose, ten kartais dirba tikri genijai.

– Mokydamasis, analizuodamas žaidimą treneris dažniausiai žiūri vaizdo įrašus, kuriuose žaidžia aukščiausios klasės žaidėjai. Kaip paskui to reikia mokyti žaidėjus, kurių lygis kur kas žemesnis?
– Skirtumas tas, kad tie aukščiausio lygio žaidėjai viską atlieka apsupti didesnio greičio ir didesniu greičiu, o darydami padaro mažiau klaidų. Lietuvoje tam trukdyti gali nebent aikščių kokybė. Didžiąją dalį dalykų gali padaryti su bet kokio meistriškumo sportininkais.

Manau, Lietuvoje yra nemažai žaidėjų, kurie galėtų žaisti aukštesniame lygyje, tačiau ta lietuvio kortelė nėra populiarus dalykas. Tikrai yra žaidėjų, kurie kitame čempionate, kad ir Lenkijos, temptų tą lygį.

– Ar esate numatęs svajonę, tikslą, kur turi būti Rokas Garastas po 10-ies ar 20-ies metų?
– Turiu, žinoma, nieko nepasieksi, jei savęs netobulinsi. Pirma svajonė – paruošti save tiek kvalifikaciniu, o dar labiau – žmogišku lygmeniu. Skiriu tam daug laiko ir investicijų. Žaidėjai dažnai karjerą baigia arti 40-ies, ir 50-ies į juos žiūri jau į kaip į patyrusius trenerius. Man 31-eri, bet patirtį kaupiu jau 8 metus, nežinau, ar jie labiau už mane patyrę. Aš visada žiūriu į gilumą, kiek valandų laiko tam skiri. Nenoriu girtis, bet aš visada viską stengiuosi išnaudoti maksimaliai. Visada imu, kiek galiu. Kad ir laikas rinktinėje – tai buvo trumpa, bet labai intensyvi patirtis.

Kai pradėjome draugauti su būsima žmona, iškart sakiau, kad mano darbas toks, kad mes keliausime. Man didžiausias malonumas dvejus metus padirbti ten, trejus – ten, paskui dar kitur. Pažinti save, futbolą ir pasaulį. Po Ispanijos man dabar labai smagu Lietuvoje pagyventi ir pirmą kartą neapsibrėžiu, kad po 2 ar 3 metų turime išvykti kitur. Čia ir dabar jaučiuosi tikrai fantastiškai.

– Galutinis tikslas su „Kauno Žalgiriu“ – A lygos auksas?
– Vienareikšmiškai. Manau, tai turėtų būti per 2–3 metus, vėliausiai. Mes tikime tuo, ką darome, jei nebūtų tokio tikslo, nematyčiau prasmės. Kiekvienos rungtynės mums yra kova dėl pergalės – ar tai „Žalgiris“, ar „Sūduva“. Tam reikia laiko, kantrybės, psichologiškai tvirtėti ir augti, bet nematau, kodėl negalėtume to pasiekti.

– Tačiau iš tų kelių A lygos rungtynių galima matyti, kad „Kauno Žalgiris“ žaidžia Lietuvai neįprastą, kitokį futbolą.
– Taip, mums svarbus futbolo braižo ir identiteto kūrimas. Procesas jau yra prasidėję nuo pirmos komandos, pereina į B, pamažu ir į C komandą. Ateities vizija – perkelti tai į akademiją.

Dominuojantis, aukšto intensyvumo futbolas su progomis, su gerais momentais, kad būtų galima suderinti pergales ir žaidimo malonumą, grožį. Modernus ateities braižas – aš pavadinsiu taip. Treniruodamas žaidėją visada matau, koks jis turi būti po 7 metų. Kur eina futbolas, kokie bus reikalingi žaidėjai. Vystydami klubo filosofiją, braižą, turime žiūrėti, kas futbole bus ateityje, kaip bus iškovojamos pergalės. Tą braižą nuleidus į akademiją, būtų galima suprasti, kokius žaidėjus reikia rengti.

– Jūsų senelis yra legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas. Kiek krepšinio buvo jūsų gyvenime?
– Kieme krepšinio per gyvenimą esu pažaidęs gal daugiau negu futbolo, tiesa, niekada nelankiau treniruočių. Tekdavo ir su tėčiu žiūrėti krepšinį, važiuodamas į rungtynes nuolat girdėdavau daug tėvo ir senelio pokalbių. Įdomu, kiek dalykų iš to laiko užsifiksavo pasąmonėje, kiek padarė įtakos renkantis profesiją.

Senelio mąstymas mane labai stipriai stebina, kad prieš tiek metų darė tokius pažangius dalykus, tik su kitais įrankiais. Senelis man – tikras krepšinio genijus. Krepšinį, kaip ir futbolą, žiūriu su knygute rankoje. Yra daug dalykų, kuriuos krepšinyje gali panaudoti ir perkelti į futbolą, tam tikrų principų, strategijų, nusiteikimo, energijos dalykų.

– Ar augant daug teko su seneliu bendrauti, kiek įtakos jis jums padarė?
– Ką tikrai žinau, kad jis buvo labai užsiėmęs žmogus. Dabar ir pats matau, kiek šis darbas reikalauja laiko. Aišku, per šeimos šventes, savaitgaliais, važiuojant į rungtynes ir iš jų, mašinoje tokio laiko būdavo. Gal ir norėjosi daugiau, bet viskas puiku. Šiuo metu mūsų ryšys kitoks, aš pats treniruoju, dažnai pasiskambiname. Dažnai turiu klausimų, ir jis vienas iš tų žmonių, kuriam pirmam skambinu. Bendravimas su žaidėjais, pasirengimas ir kt. dalykai – jis turi labai gerų patarimų ir labai man padėjo. Jau ne kartą esu naudojęsis jo patarimais ir dar tikrai naudosiuosi.

– Ar tos jo žinios per tiek metų nepaseno?
– Tikrai ne. Dar ir dabar stebiuosi jo šviesumu – tai vienas išmintingiausių žmonių, kurį esu sutikęs gyvenime. Tie modeliai ir metodai, pagal kuriuos dirbo tada, tikrai nesuvokiami, dar ir dabar kai kas nenaudojama, o senelis jau tuomet tai naudojo. Jis daug išsakęs tokių gudrių, logiškų patarimų, kaip žaidėjus valdyti, suvaldyti, kaip išgauti efektą.

Rudinilsonas ilgokai laikėsi be liapsusų ir bac - vėl padėjo savo komandai pralaimėt KŽ šiemet liks 3 vietoj, jau nebepakils ir nebenukris. Kaip ir nebloga komanda bet meistriškumo dar trūksta. Ir Rudinilsoną visgi reikėjo paliuosuot, jis per sezoną bent keletą rungtynių komandai sugadina. Pernai taip buvo, šiemet irgi tęsia tradicijas.

rungtynėse lankęsis Tomas Mikuckis: "Mano nuomone jau pernai Rudinilsoną reikėjo išmesti iš komandos. Jau ne pirmos varžybos kai jis paveda komandą, prisimenant ir praeitus metus, ir šiemet. Ir pastoviai žaidžia, pavedinėja komandą. Per jį daug klaidų, daug prarastų taškų. Ne man spręsti, čia klubo ir trenerių reikalas, bet aš tokio žaidėjo nelaikyčiau komandoje."

Tikiuosi tai buvo paskutinės Rudžio rungtynės KŽ. Nors kaip žaidėjas, jis turi ir pliusų.

Paskaičiavau, kad vakar, prieš Davidui įmušant įvartį, KŽ padarė 18 tikslių perdavimų (Šilkaitis - 4), o kombinacijoje sudalyvavo visi tuo metu buvę aikštėje žaidėjai, išskyrus Mikelionį - gražiausias turo įvartis be abejonės.

Drausmės komitetas jau pradėjo tyrimą. Veikiausiai neapsiribos vienerių rungtynių diskvalifikacija...

Paskaičiavau, kad vakar, prieš Davidui įmušant įvartį, KŽ padarė 18 tikslių perdavimų (Šilkaitis - 4), o kombinacijoje sudalyvavo visi tuo metu buvę aikštėję žaidėjai, išskyrus Mikelionį - gražiausias turo įvartis be abejonės.

aš galvojau kad LT futbole neįmanoma tokių įvarčių mušti.
buvo praeitose rungtynėse prie Žalgirį ilga ataka pasibaigusi Simono Pauliaus įvarčius.

Žiūrėti „YouTube“
čia jis antras.

Kas su Sirgedu vyksta? Nejaugi vel jam tos problemos prasidejo

Rudis gavo trejų rungtynių baną iš Drausmės komiteto

kaip tyčia po tu trijų rungtynių bus mėnesio pertrauka. tai į aikštę grįžt galės tik rugsėjo pabaigoje.
Dar taurė ir UEFA europa bus

Iš Garasto interviu duoto LRT.LT galima spręsti, kad Rudinilsonas bus pasiliktas komandoje. Labai jau teisino šį žaidėją Rokas.

aš nesugalvoju atvejo, kad žaidėjas būtų atleistas už raudoną kortelę.
manau tai vistiek būtų vienašališkai nutrauktas kontraktas, o Rudinilsonas galėtų kreiptis į arbitražą.

Nematau tikslo jį atleisti, nes tiek to sezono beliko, o gali ir traumų ir beleko būti

Atleist jo nėra prasmės, bet pasilikti po sezono - irgi. Jau po praeito sezono nereikėjo Rudinilsono pasilikti, bet kaip sakoma "beprotybė - tai daryti tą patį ir tikėtis kitokio rezultato"

Esmė gi ne raudona kortelė, o tai kiek taškų "sudegina" šis gynėjas.

Galima juk pasodint ant suolo, bet tiek Čepas, tiek dabar Garastas renkasi jį leisti į aikštę, o ne ant suolo laikyt.

o varžovai puikiai žino Rudinilsono silpnybes ir jomis stengiasi naudotis

Rokas Garastas stoja į varžovą nokautavusio auklėtinio pusę: jau prieš pasirinkdami jį įvertinome tą kainą
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1203882/rokas-garastas-stoja-i-varzova-nokautavusio-aukletinio-puse-jau-pries-pasirinkdami-ji-ivertinome-ta-kaina

12 rungtynių, 7 geltonos ir 1 raudona kortelė – Ispanijoje turbūt būtų juokaujama, kad tokia statistika gali pasigirti nebent Madrido „Real“ kapitonas, tačiau iš tiesų tai yra „Kauno Žalgirio“ gynėjo iš Bisau Gvinėjos Rudinilsono Silvos skaičiai. Praėjusiame A lygos ture būtent jis atsidūrė dėmesio centre.

Centrinėse A lygos turo rungtynės ambicijų dar pakovoti dėl čempionų vardų turėję vilniečiai lankėsi Vilniuje, kur metė iššūkį sostinės „Žalgiriui“. Rungtynes LFF stadione 3:1 laimėjo šeimininkai, tačiau po dvikovos buvo aptarinėjamas ne tik rezultatas, bet ir vienas epizodas pirmajam kėliniui persivertus į antrą pusę.

„Kauno Žalgirio“ gynėjas Rudinilsonas, po vieno epizodų grįždamas į gynybines pozicijas, galva smogė vilniečių futbolininkui Marko Karamarko. Abu žaidėjai krito ant žemės, aikštėje kilo apsistumdymas, o dvikovai teisėjavęs Donatas Rumšas, aistroms kiek nurimus, kauniečių legionieriui parodė tiesioginę raudoną kortelę. Tuo tarpu nosies traumą patyręs M. Karamarko buvo pakeistas ir vietoje jo į aikštę žengė Karolis Uzėla.

Mažumoje likę svečiai kovėsi, tačiau sostinės ekipos spaudimo neatlaikė ir namo grįžo tuščiomis.

„Aš nemačiau. Jūs gal sėdėjote ir matėte viską per ekraną, bet man visiškai nieko nesimatė ir negaliu nieko komentuoti. Daug yra karštų žaidėjų, futbolas yra karštas žaidimas, čia viskas normalu, bet tos situacijos nemačiau ir sunku kažką komentuoti“, – iškart po rungtynių spaudos konferencijoje epizodą įvertino kauniečių treneris Rokas Garastas.

Visgi praėjus porai dienų nuo rungtynių strategas, bendraudamas su LRT.lt, teigė, jog jo auklėtinis tiesiog buvo išprovokuotas varžovo žodžių.

„Ten buvo situacija, iš varžovo pusės tam tikras provokavimas, teisėjas, aišku, to nematė, jis (Rudinilsonas – LRT.lt) kažkuriuo metu netinkamai sureagavo ir taip gavosi. Bandė kažkokią tam tikrą netinkamą repliką pasakyti ir viskas, jis ten sureagavo ir spontaniškai greitai ir įvyko toks negeras dalykas“, – sakė R. Garastas.

Savo auklėtiniui jis priekaištų neturėjo ir teigė, kad tokių atvejų pasitaiko ir aukščiausio lygio sporte ir esą tai gali nutikti bet kada.

„Būna, Zidane’as per pasaulio čempionatą, kur aukščiausio lygio žaidėjai, tuo metu neatlaikė ir trenkė galva Materazzi į pilvą, tai atsitiko, visko tame futbole būna, – įžymųjį epizodą iš 2006-ųjų pasaulio čempionato finalo tarp Italijos ir Prancūzijos rinktinių atsiminė pašnekovas.– Varžovas jį (Rudinilsoną – LRT.lt) išnervindamas pasiekė savo ir jam pavyko padaryti ką norėjo, išmušti iš pusiausvyros ir manau, kad tai nulėmė rungtynes.

Įdomu tai, kad futbolininkas jau ne pirmą kartą dėmesio centre atsiduria dėl savo ne itin garbingų poelgių. Šio sezono antrojo turo rungtynėse su Marijampolės „Sūduva“ žaidėjas alkūne smogė marijampoliečių puolėjui Mihretui Topčagičiui, tačiau kortelės už tai nesusilaukė.

Dar praėjusiame sezone gynėjas įsivėlė į konfliktą su savo komandos vartininku Martynu Matuzu ir apkaltino jį rasizmu. Įdomu tai, kad vartų sargas iš komandos buvo atleistas, o žaidėjas komandos buvo suspenduotas.

„Komandos futbolininkai peržengė ribas, todėl teko priimti atitinkamus griežtus sprendimus. Kilusio konflikto metu išryškėjęs atviras nesutarimų tarp žaidėjų demonstravimas ir nesutarimo priežastys visiškai prieštarauja „Žalgirio“ organizacijos vertybėms ir kultūrai. Todėl negalime toleruoti tokių veiksmų ir privalėjome imtis griežtų priemonių, kad panašių situacijų ateityje būtų išvengta ir Lietuvoje augančiai jaunajai futbolo kartai galėtume diegti tinkamą pasaulėžiūrą“, – tada komandos pranešime buvo cituojamas ekipos direktorius Eimantas Pūras.

Nors Rudinilsonas sulaukia įvertinimo kaip vienas geriausių lygos gynėjų, žaidėjas jau trečią sykį bus priverstas praleisti rungtynes dėl surinktų kortelių – du susitikimus jis turėjo praleisti dėl viršyto geltonų kortelių limito, o šį kartą tokia nuobauda jo lauks dėl tiesioginės raudonos kortelės.

Paklaustas apie tai, kaip galima vertinti žaidėjo duodamos naudos santykį su tuo, kiek jo surinktos kortelės kenkia komandai, R. Garastas tikino, esą galimos rizikos buvo suvokiamos dar prieš futbolininkui atvykstant į komandą. Tiesa, su antrąjį sezoną Kaune žaidžiančiu gynėju R. Garastas dirba pirmus metus – pernai „Kauno Žalgirį“ dar treniravo Mindaugas Čepas.

„Gal jau prieš pasirinkdami jį įvertinome tą kainą, kuri gali būti iš tų dalykų, ką jis duoda aikštėje ir tų tam tikrų momentų, kurių negalime prognozuoti. Tai čia gal po sezono reikės tą visą dalį įvertinti, kiek jis praleido, kiek jis padėjo ir tada jau darysime savo išvadas“, – sakė treneris.

Jis tokį auklėtinio elgesį aiškino ir tuo, jog tokių atkaklių rungtynių metu kyla daugiau emocijų ir prisiminė dar vieną atvejį – ankstesnėse šių komandų rungtynėse Kaune dvi geltonas korteles prieš save išvydo kitas „Kauno Žalgirio“ gynėjas Rimvydas Sadauskas. Visgi, kaip tikino R. Garastas, tokie epizodai turi įtakos ir tam, kad nepavyksta pasiekti teigiamo rezultato.

„Taip jau atsitiko, ne pirmos rungtynės, su „Žalgiriu“ rungtynėse Kaune ir kitas žaidėjas gavo antrą geltoną kortelę. Tokios rungtynės sukuria vis tiek daugiau įtampos, energijos, noro daugiau nuveikti komandai ir kartais iš to gaunasi kažkokių klaidų, tai nulemia rungtynes į kitą pusę nei to norėtume“, – teigė treneris.

R. Garastas taip pat mįslingai užsiminė ir apie tai, esą jo auklėtinio elgesys kartais būna traktuojamas kitaip nei kitų futbolininkų, o tai irgi sukelia sunkumų.

„Yra čia daug visko, aišku, jis turi savo darbą daryti, bet ne visada jam viskas traktuojama taip pat, kaip visiems, tai manau, kad čia yra ir daugiau niuansų“, – sakė jis.

Įdomu tai, kad prieš palikdamas aikštę sekmadienį Rudinilsonas dar bandė replikuoti į frazes iš tribūnų, o tokio elgesio R. Garastas neteisina.

„Nemanau, kad tai yra pasiteisinimas (reaguojant į garsus tribūnose replikuoti žaidėjams – LRT.lt), futbole visiems galima rėkti, rėkia ir man iš tribūnų, bet aš nebėgu ten muštis. Tai nemanau, kad tai turi kažkokios reikšmės, visi rėkia, tokia realybė gyvenimo“, – svarstė R. Garastas.

Jis taip pat pridėjo, kad su pačiu žaidėju apie epizodą dar nekalbėjo, nes iškart po rungtynių, kai dar nebuvo matęs epizodo, to daryti nenorėjo, tačiau tikino, jog komandai susirinkus į artimiausią treniruotę, tam bus skirta daugiau dėmesio ir bus galima daryti rimtesnes išvadas.

„Dabar tik trečiadienį rinksimės į treniruotes, ten skirsime daugiau tam dėmesio. Iki šiol dar tik patys stebėjomės, kaip ten kas yra, su žaidėju nesimatėme, tai dar labai anksti kažką komentuoti“, – minėjo treneris.

Tikras KZ Zidanas lol kažkoks vartymasis gaunasi, taip kiekvieną tada pateisinti galima kažkas provokavo, kažkaip ne taip mistiškai teisėjai kažką traktuoja, būtent visi ir būtent konkrečiai Rudinilsonui...

KŽ pergalė tokia sakyčiau fuksiška, bet kai Sūduva visai nepataiko ir blaškosi, tai kodėl nepasinaudojus proga nu gražu kaip greit viskas apsisuko

Sugedęs telefonas?

Nastavak osječke rasprodaje: Veznjak odlazi u Litvu, Malenica u poljskog velikana
https://www.germanijak.hr/vijesti/nastavak-osjecke-rasprodaje-veznjak-odlazi-u-litvu-malenica-u-poljskog-velikana/77700

Karlo Kamenar goes to Žalgiris Kaunas. The offensive midfielder arrived in Osijek two seasons ago from Rudeš, he made 16 appearances in the first, scored a goal and assisted two, but in the second he completely fell into the background and is now going to Lithuania in an effort to revive his career.

https://www.sportas.lt/naujiena/418346/i-zalgiri-pakeliui-dar-vienas-kroatas
Kroatijos spauda skelbia, kad Vilniaus „Žalgirio“ klubą netrukus turėtų sustiprinti naujokas – 26 metų atakuojantis saugas iš Kroatijos Karlo Kamenaras. Visą savo karjerą futbolininkas iki šiol praleido gimtinėje, o paskutiniuoju jo klubu buvo „Osijek“.

Zagrebo „Dinamo“ akademijoje užaugęs saugas didžiąją karjeros dalį praleido „Rudeš“ klube.

Jei gandai pasitvirtins, K.Kamenaras prie komandos turėtų prisijungti dar iki rugpjūčio 27 dieną prasidėsiančios UEFA Europos lygos naujojo sezono atrankos.

kai skaičiau tai pagalvojau, kad AMC nėra pati reikalingiausia pozicija VŽ

kai skaičiau tai pagalvojau, kad AMC nėra pati reikalingiausia pozicija VŽ

Būtent dėl to pačio ir pradėjau ieškoti kas čia vyksta.

bet jau patvirtino

bet jau patvirtino

Ouch.

„Kauno Žalgirio“ futbolo komandoje naujas veidas – į Kauną nuomos pagrindais iš Alytaus „Dainavos“ persikėlė 21-erių metų vartininkas Airidas Mickevičius.

http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/90306/