„Kretingos šaulių“ stadionas

Pasak Kretingos mero, nuo naujųjų metų UEFA keis stadionų reikalavimus ir stadionas "privalėtų turėti šildomą dangą vienoms rungtynėms per metus".

Kas, spėčiau, arba yra visiškas BS, gal susijęs su forume paminėtais LFF nutarimais, arba Lietuvos merai tampa vienais geriausiai visoje Europoje apie futbolą informuojamais asmenimis.

Ai ir dar tęsiasi "<...>tai yra dar visuma: tai yra viešbučiai, kurie yra privalomi tam tikru atstumu, parkavimas..."

Savotiška to paties posėdžio išklotinė:

Tarybos nariams labai rūpėjo spirito varykla
https://www.svyturiolaikrastis.lt/2023/09/30/tarybos-nariams-labai-rupejo-spirito-varykla/
Andrius Juškevičius 2023 rugsėjo 30

Ketvirtadienį posėdžiavusi savivaldybės Taryba priėmė bemaž tris dešimtis sprendimų ir pirmą kartą diskutavo opozicijos valandoje. Tarybos posėdžio pradžia ir pabaiga buvo panašios dėl skambėjusių raginimų neįžeidinėti vieniems kitų, valdyti savo emocingus sarkazmus ir ironiją, nukreiptas į kolegas, į savivaldybės administracijos specialistus.

Kretingos stadionui – pasaulio futbolą!

Tačiau pirmasis Tarybos narių susikirtimas ir akivaizdus tarpusavio apsižodžiavimas įvyko svarstant antrąjį darbotvarkės klausimą – dėl Kretingos rajono savivaldybės 2023-2025 metų strateginio veiklos plano tvirtinimo pakeitimo.

Pakeitime buvo ir eilutė dėl miesto stadiono rekonstrukcijos. Meras Antanas Kalnius paaiškino, kad jau anksčiau Taryba buvo nusprendusi stadiono rekonstrukcijos neskaidyti į etapus, nes tokiu atveju labai tikėtina, kad darbai tęsis sunkiai prognozuojamą laiką, be to – neaišku kiek brangs darbai. Jau dabar akivaizdu, kad anksčiau numatyti 2,7 mln. eurų stadiono rekonstrukcijai yra visai ne ta suma.

Bandymai organizuoti rangos darbų viešuosius pirkimus parodė, kad dabar reikėtų kalbėti bent jau apie 7 mln. eurų sumas. Tad siūloma pirma rekonstruoti visas sportines aikštes ir aikšteles, o kitas etapas būtų stadiono tribūnų rekonstrukcijos darbai.

Tarybos nariams užkliuvo tai, kad dabar siūloma atsisakyti anksčiau atlikto stadiono rekonstrukcijos projekto, už kurį jau sumokėta 80 tūkst. eurų, o naujame sprendime vėl kalbama apie tą patį projektavimą. Nors meras aiškino, kad iš esmės pasikeitus realybei pravartu kartu pirkti projektavimo ir rangos paslaugas, tačiau tai įtikino ne visus.

Klausimas: Ar (pritarus) stadionas atitiks UEFA reikalavimus, kurie buvo dabartiniame projekte numatyti?

Meras: "Gerbiamas <>, matau, kad šiai dienai jūs esate labai atitolęs nuo futbolo ir nežinote kokie šiai dienai yra FIFA reikalavimai, arba UEFA. Tai, galiu atsakyti, šiai dienai jeigu mūsų projektas ir būtų atitikęs visus reikalavimus, kaip jūs kad įvardinate, tai po naujų metų keičiasi vėl nauji reikalavimai ir pagal jūsų siūlymą būtų privaloma mums, kad stadionas, kad atitiktų visus tuos reikalavimus, šildoma danga.! <> Ir kad žaistų varžybas vieną kartą metuose?

Pasipylė klausimėliai, ar stadiono danga atitiks tarptautinius futbolo federacijos reikalavimus, ar Kretingoje galės žaisti europinio lygio komandos ir ar jas tenkins futbolo aikštės kokybė… O kokios bus tribūnos? O kokią kategoriją Kretingos stadionui po rekonstrukcijos suteiks tarptautinės sporto ir ypač futbolo federacijos?.. Galų gale į sarkastiškus klausimėlius buvo atsakyta klausimu – ar Kretinga jau pretenduoja rengti Europos ar pasaulio futbolo čempionatą?

Keičia Kretingos stadiono renovacijos planus
https://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&sid=25417

Kretingos rajono Strateginiame plane centrinio Kretingos miesto stadiono Savanorių gatvėje renovacijai numatyta iki 5 mln. eurų. Buvo paskelbti 2 konkursai stadiono renovacijos darbams pirkti, juose dalyvavę rangovai pateikė gerokai didesnę, negu numatyta Strateginiame plane, renovacijos darbų kainą. „Nesinorėtų dar vienos užsitęsusios statybos“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

Nacionalinė sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Kretingos stadiono rekonstrukcijai yra skyrusi tikslines lėšas – 411 tūkst. eurų, sportinei rekonstrukcijos daliai. Tam, kad stadiono rekonstrukcija netaptų užsitęsusia statyba, Savivaldybė stadioną tvarkys etapais. Tam pritarė ir Nacionalinė sporto agentūra. „Agentūra sutinka dėl etapų, jei įvykdome visus jos reikalavimus dėl skirtų 411 tūkst. eurų“, – teigė meras. Vykdant pirmą etapą būtų įrengtas naujas futbolo aikštės drenažas, natūrali jos danga, laistymo įranga, kitų sporto šakų sektoriai.

„Pirmo etapo rangos darbus pirksime kartu su projektavimu“, – akcentavo A. Kalnius. Tai kainuotų apie 2–2,5 mln. eurų, darbus tikimasi nupirkti šiemet. Stadiono rekonstrukciją taip pat numatyta pradėti šiemet, užbaigti tikimasi per 1–1,5 metų.

„Pirmo etapo darbų kaina Savivaldybės biudžetui yra pakeliama našta. Gal pavyks šiems darbams gauti papildomai lėšų iš Vyriausybės“, – dėstė meras, kurio pastebėjimu, stadiono renovaciją suskaidžius etapais, Savivaldybė neprarastų agentūros skiriamų pinigų, ir mūsų sportininkai turėtų atnaujintą bazę. „Tribūnas sutvarkytume ateityje – gal po kokių 5 metų“, – sakė rajono vadovas.

Bet kai kandidatavo rinkimuose į asmeninę programą aiškiai įsirašė renovuotą stadioną iki 2027 metų! Labai jau senai buvo, gūdžiais 2023 metais. Nuo to laiko labai darbai pabrango

--------------------

Miesto stadiono rekonstrukcija nukeliama, o projektas už 80 tūkst. keliauja į šiukšliadėžę?
https://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=25493
Egidijus Viskontas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys

„Citius, altius, fortius“ buvusiu olimpiniu šūkiu padabintas, dar 1953 m. pastatytas centrinis miesto stadionas, palaipsniui virsta griuvėsių krūva. Nors nuo 2019 m. rajono politikai sutartinai kalba, kad reikalinga šio objekto rekonstrukcija, dabartinių valdančiųjų balsais, modernizavimui užtraukiamas rankinis stabdis. Mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas jau tampa šios valdančiosios daugumos vizitine kortele, o tą puikiai iliustruoja centrinio miesto stadiono atnaujinimo fiasko. Priminsiu, kad paskutinėje kadencijoje dėjome visas pastangas, kad šiais metais startuotų stadiono rekonstrukcija, kuri buvo pristatyta rajono gyventojams, o dirbdamas administracijos direktoriumi dar 2021 m. asmeniškai išrūpinau papildomus 411 tūkst. eurų stadiono takų modernizavimui iš Sporto rėmimo fondo. Tačiau du metus pinigai guli nepanaudoti, o modernaus, gyventojų poreikius atitinkančio stadiono projektas, kainavęs 80 tūkst. eurų – metamas į šiukšliadėžę.

Tiek valdančiųjų, tiek ir rajono mero Antano Kalniaus pasiteisinimai, kad statybos išbrango, o pinigų nėra, manau, parodo negebėjimą dirbti. Retoriškai paklausiu, o kodėl dvejus paskutinius metus buvo laukiama, kol sėkmingai pabrangs statybinės medžiagos ir darbai? Visi puikiai supranta, kad kuo ilgiau nepradedi darbų, tuo tai kainuoja brangiau.

Stadiono rekonstrukcija, vietoj planuotų 5 mln. dabar kainuotų apie 7 mln. eurų, tačiau protingai valdžiai tai nebūtų problema. Juk svarbu rezultatas – aukščiausio lygio varžyboms bei gyventojų poreikiams pritaikytas objektas. Puikus pavyzdys, kaip galima rasti papildomų pinigų, yra mūsų kaimynai iš Gargždų, kurie dabar pradėjo naujo Sporto centro statybas už daugiau nei 29 mln. eurų! Tačiau mūsų rajono „galvos“ sugalvojo eiti kitu keliu – dėti kelis žingsnius atgal ir centrinį miesto stadioną paversti eiliniu, vidurinės mokyklos sporto aikštelės lygį vos tempiančiu objektu.

Pagal dabartinį prieš kelis metus nupirktą projektą, miesto stadionas turėjo būti atnaujintas iš pagrindų: įrengti nauji takai, atnaujinta didžioji futbolo aikštė, inžineriniai tinklai, įrengti krepšinio ir kiti sektoriai, nugriauti nereikalingi pastatai, taip sukuriant sąlygas atitikti UEFA stadiono kategoriją. Tokius stadionus, atitinkančius minimą kategoriją, sėkmingai atsinaujino ne tik Vilnius ir Kaunas, bet ir panašūs į Kretingą miestai – Druskininkai, Gargždai, Jonava, Kėdainiai, Telšiai, Utena, Tauragė ir kiti.

Kaip rekonstruoti tokius objektus, kaip pritraukti valstybės finansavimą, kaip pritraukti verslą šių miestų, rajonų vadovai sugebėjo sugalvoti, tačiau mūsų valdžiai tokie pavyzdžiai neįdomūs, net nenorima jų paanalizuoti ir įgyvendinti tai, už ką jau mokesčių mokėtojai sumokėjo – parengtą 80 tūkst. eurų kainavusį projektą. Manau, kad racionaliau, atsakingiau būtų vietoj dabar išreikšto noro pirkti naują projektą, taip vėl nežinia kur išleidžiant mūsų visų pinigus, naujam projektui planuojamą sumą investuoti į daugiabučių kiemų tvarkymą.

Nuogąstavimai, kad dabartinė Kretingos valdžia eina ne tuo keliu, jau aidi ir sostinėje, kur biurokratų koridoriuose jau girdimos kalbos apie tai, kad gauti 411 tūkst. eurų stadiono takų rekonstrukcijai bus tiesiog atimti ir perduoti kitai savivaldybei. Siekiant to išvengti, siūlau nedelsti ir pradėti stadiono rekonstrukciją pagal jau turimą projektą bei pritraukti papildomą finansavimą, juk tam ir reikalinga išrinkta rajono valdžia. Turime rajoną reprezentuojančią „Minijos“ futbolo komandą, Vaikų futbolo akademiją, aplinkines mokyklas bei gyventojus, kurie nusipelnė modernaus ir šiuolaikiško stadiono. Dabar keliama idėja „apskardinti“ ir kosmetiškai patvarkyti stadiono nepuošiančius pastatus skamba taip, lyg rajono valdantieji neturėtų vizijos, nors turint absoliučią daugumą Kretingos rajono savivaldybės taryboje politikams nėra jokių kliūčių įgyvendinti reikalingus projektus.

Centrinio miesto stadiono atnaujinimas taps tarsi lakmuso popierėliu, kuris parodys, ar naujai išrinkta rajono valdžia geba pritraukti papildomą finansavimą iš valstybės ir vykdyti rinkiminius pažadus. Labai tikiuosi, kad šis objektas bus atnaujintas iš pagrindų ir tarnaus tiek rajono gyventojams, tiek mokiniams, tiek sporto komandoms, kurioms būtina turėti tinkamas sąlygas, siekiant kovoti aukštesniame lygyje. Noriu tikėti, kad valdantieji išgirs kritiką, įsiklausys į pasiūlymus ir imsis jau esamo projekto, o sutaupytus pinigus paskirs daugiabučių kiemų tvarkymui. Juk gavus valdžią reikia ir žinoti, ką su ja daryti bei kaip dirbti. Be kita ko, juk tiek stadiono projektas, tiek ir finansavimas valdantiesiems pateikti buvo tarsi ant lėkštutės. Tad palinkėsiu neprasnausti sudarytų galimybių ir modernizuoti miesto stadioną pagal esamą projektą, kad nepasikartotų praeito mėnesio scenarijus, kuomet dabartinė rajono valdžia Kelių direkcijos buvo „apdovanota“ daugiau nei 50 tūkst. eurų bauda už Melioratorių gatvės renovacijos vilkinimą. Baudą sumokėti turėsime mes – Kretingos rajono gyventojai.

Senasis Kretingos miesto parkas
https://musukretinga.lt/senasis-kretingos-miesto-parkas/
Romualdas Beniušis

Neseniai pradėto rekonstruoti senojo miesto parko istorija siekia beveik 100-metį. Istoriko Juliaus Kanarsko duomenimis, Kretingos dvaro Vaitiškių 21 ha sklypas miestui atiteko 1925 m. Žemės reformos komisijai jį suvalstybinus.

Vakarinė sklypo dalis buvo perduota apskrities savivaldybei miesto parkui įrengti ir gimnazijai statyti. Parkas buvo pradėtas kurti buvusiame dvaro parko užparkyje, vadintame Pušynu, kuriame iš tolo buvo matyti senos aukštos pušys, ir parko kūrimo darbai vyko visą tarpukarį. Be paprastų medžių, čia buvo sodinami ir vardiniai ąžuolai įvairių valstybinių, tautinių švenčių, jubiliejų ir iniciatyvų proga. Čia 1934 m. buvo pasodintas Tautos vado, o 1936 m. – Baltijos vienybės ąžuolai. Žymus Lietuvos miškininkas Marijonas Daujotas (1891–1975), 1929 m. nusprendęs Kretingos miškų urėdijos būstinę perkelti iš Darbėnų į Kretingą, susitarė su mokyklos vadovybe, kad iš jos sklypo prie Pušyno atskirtų ketvirtadalį hektaro urėdijos būstinei pastatyti. Tuo metu buvo mada kurti urėdijas dideliuose 10–15 ha sklypuose, kad urėdai galėtų ūkiškai tvarkytis, bet M. Daujotas, būdamas išsilavinęs žmogus, kultūrininkas ir visuomenininkas, nenorėjo didelę savo laiko dalį skirti žemės ūkio darbams. Jo pasirinkimu statyti urėdiją nedideliame sklype miesto ribose nebuvo patenkintas ir Miškų departamentas, bet, nežiūrint to, 1930 m. čia iškilo medinis pastatas, kuriame įsikūrė urėdijos raštinė, butai urėdui ir valytojai, keli kambariai archyvui ir tarnybiniais reikalais atvažiuojantiems žmonėms. M. Daujotas svariai prisidėjo ir prie šio parko sodinimo, kad buvusiame Pušyne atsirastų įvairių rūšių medžių, ypač – ilgaamžių ąžuolų ir uosių.

Už parko į rytus Kretingos šaulių kuopa įsigijo žemės sklypą, kuriame 1934 m. įrengė aikštyną su stadionu ir teniso kortais, o 1935 m. šiaurinėje jo dalyje pasistatė vienaukštį medinį šaulių namų pastatą, čia įrengę didelę salę su scena ir pagalbinėmis patalpomis. Šauliai prisidėjo ir prie miesto parko kūrimo įvairiausiomis progomis čia sodinę medelius. 1939 m. į vakarus nuo parko už urėdijos buvo užbaigtas Kretingos pradžios mokyklos pastatas, tad buvęs nenaudojamas Vaitiškių sklypas tapo kretingiškių poilsio, kultūros ir sporto renginių vieta, kurioje veikė švietimo įstaiga ir miškų urėdija.

Karo metais senasis miesto parkas beveik nenukentėjo, jis nebuvo bombarduojamas ar apšaudomas, miestelėnai medžių nenaudojo ir kurui, nors karo metų žiemos buvo ypatingai šaltos. 1944 m. išlikusiose nacistinės Vokietijos kariuomenės lakūnų iš oro darytose nuotraukose matosi visas išlikęs parkas ir nepažeisti aplinkiniai pastatai. Kretingiškių poilsio ir kultūros renginių zona miesto parkas išliko ir pokariu bei vėlesniais metais, nors pagal 1951 m. Kretingos miesto išplanavimo ir užstatymo projektą reprezentaciniu miesto parku turėjo tapti Kretingos dvaro parkas, bet taip neįvyko.

Apie 1953 m. šaulių stadiono vietoje, nugriovus šaulių namus, stadiono teritoriją praplėtus iki dabartinės Savanorių gatvės ir vakarinėje jo dalyje įrengus žiūrovų tribūnas, kurių centrinė dalis buvo su stogu, buvo įrengtas naujasis miesto stadionas, turėjęs visus reikalavimus atitinkančią futbolo aikštę ir bėgimo takus. Tai paskatino ir futbolo Kretingoje atgimimą, jo tolesnį populiarumą, kai miesto komandos „Melioratorius“, o vėliau – ir „Minija“ savo geru žaidimu į stadioną sutraukdavo tūkstantines žmonių minias ir čia iškovojo ne vieną garbingą apdovanojimą.

Miesto stadionas tuo metu tarnavo ne tik sportui. Čia vykdavo ir kultūros renginiai: dainų ir šokių šventės, žemės ūkio parodos, savanorių gaisrininkų kolektyvų varžybos ir pan. Kretingos muziejuje saugoma 1961 m. XII dainų šventės Kretingoje nuotrauka, kurioje įamžinti centrinėje stadiono tribūnoje, papuoštoje tautiniais ornamentais ir užrašu „Viršum slėnių gimtųjų, draugai, tegul skamba jaunystės daina!“ dirigento vadovaujamo mišraus choro dainininkai, dalis moterų apsirengusios tautiniais rūbais. Šios dainų šventės prisidėjo prie tautinės savimonės ir tradicijų išlaikymo, suburdavo žmones ne tik bendrai dainai ar šokiui, bet ir pošventiniam bendravimui miesto parke, kai jis visas buvo nuklotas staltiesėmis, prie kurių susėdę žmonės – giminės, kaimynai ir draugai vaišinosi, bendravo ir džiaugėsi vieni kitais, taip praskaidrindami nelengvą to meto gyvenimą.

[Paveikslėlis]
Dainų šventė Kretingos stadione 1961 m. Kretingos muziejaus nuotr.

Tuo metu šis parkas vadinosi miesto kultūros ir poilsio parku, nes žmonės čia ne tik ilsėjosi, bet ir pramogavo. Vakarinėje jo dalyje buvo įrengta medinė vasaros estrada, kur savaitgaliais vykdavo šokių vakarai, grojant legendiniam Petro Skurvydo vadovaujamam orkestrui, o neretai savaitgaliais dieną čia pasilinksminti su savais muzikantais užsukdavo ir vestuvių, šeimos švenčių dalyviai. Tuo metu viešo žmonių pasilinksminimo ar alkoholio vartojimo nevaržė jokie įstatymai.

Šalia vasaros estrados, prie miškų urėdijos ūkinio pastato, buvo įrengtas vaikų atrakcionas-lėktuvėliai, kuriais vienu metu galėdavo skrieti 2 vaikai, taip pat – medinė atrakciono prižiūrėtojo ir kasininko būdelė. Netoliese parką puošė dviaukštė gėlėms skirta betoninė vaza, stebuklingai išlikusi ir iki šių dienų. Prie jos 1966 m. su dukra Airina įsiamžino ir savo šeimos fotografijomis mielai pasidalijusi 1961–1962 m. priešais stadioną pietinėje dalyje pastatytame namų kvartale, kretingiškių dėl jo nuošalumo ir kad už jo buvo laukai ir miškelis, kur žmonės net ir grybaudavo, pavadintame „Kazachstanu“, ir šiandien tebegyvenanti ilgametė Kretingos ligoninės darbuotoja Marytė Tamašauskienė.

Kita senojo parko įžymybė buvo prie galinės stadiono tribūnų pusės įsikūrusi kavinė, kurioje žmonės mėgdavo pailsėti ir pasilinksminti ne tik varžybų ar švenčių, vykusių stadione, metu, bet ir laisvalaikiu ar po dienos darbų. Dėl to, kad iš šiaurinės pusės ji neturėjo jokios sienos, o pietinės ir vakarinės pusės sienas sudarė su nemažais tarpais pritvirtintos medinės lentelės, ją žmonės praminė „Ciongu“, kas žemaitiškai reiškia skersvėjį. Kavinės savitarnos kasoje nusipirkę gėrimų ar kuklių užkandžių žmonės laiką leisdavo atsisėdę prie stalų ir čia dažnai būdavo triukšminga ir linksma. Tuo metu visos negausios miesto kavinės turėjo savo „liaudiškus“ pavadinimus. Senieji kretingiškiai dar atsimena Vytauto gatvėje šalia žvyrduobės buvusį „Televizorių“ ar priešais Šv. Antano rūmus, prie kapinių, įsikūrusią „Saulutę“. „Ciongas“ buvo viena jų.

Didžiulę žalą senajam miesto parkui atnešė 1967 m. spalio 18 d. siautęs uraganas, per kurį vėjo greitis gūsiuose siekė net iki 55 metrų per sekundę. Jis iki šiol laikomas didžiausiu užfiksuotu vėjo greičiu Lietuvoje. Šių eilučių autorius, kartu su savo tėvais praleidęs bemiegę naktį, garsiai švilpiant smarkiam vėjui ir grėsmingai girgždant naujai pastatyto namo stogui, kitą rytmetį, eidamas į Kretingos pradinę mokyklą, rado su šaknimis išvartytas didžiąją dalį parko pušų ir tarp jų besiblaškančias vėjo apsvaigintas varnas. Netekęs daugumos pušų, parkas smarkai praretėjo, o ilgainiui neteko ir pramogų bei poilsio parko vardo. 1972 m. pastačius naujus rajono kultūros namus, į juos iš parko persikėlė ir vasaros šokių vakarai, sunyko ir vaikų atrakcionai. Šiandien tik senieji kretingiškiai mena čia kažkada virusį gyvenimą ir praleistas džiugias savo jaunystės akimirkas. Iš esmės pasikeitus žmonių gyvenimui, atsiradus naujiems miesto parkams, senasis parkas tarnauja tik aplinkinių namų gyventojams ir retiems praeiviams. Norisi tikėti, kad prasidėjusi šio parko rekonstrukcija galutinai nesunaikins šio parko ir jo turtingos istorijos, su kuria žmonės ateityje galėtų susipažinti ir čia įrengtuose informaciniuose stenduose.

Kretingos stadionui siekiama grąžinti istorinį Šaulių pavadinimą
https://www.pajurionaujienos.com/?sid=26439&act=exp

Artėjančiame posėdyje Kretingos rajono savivaldybės taryba spręs dėl pavadinimo suteikimo Kretingos miesto stadionui. Tam jau pritarė komisijos gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti nariai, išnagrinėję Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės pasiūlymą atkurti istorinį pavadinimą – Šaulių stadionas.

Daugeliui gali kilti klausimų, kodėl šis stadionas taip vadinamas. Tad šiandien yra gera proga prisiminti reikšmingą mūsų miesto istorijos tarpsnį, kurį sovietmečiu buvo bandoma ištrinti ar bent jau nustumti į paraštes. Remiantis istorine medžiaga, 1920 m. spalio 20 d. Kretingoje įvyko pirmasis šaulių susirinkimas, kuris laikomas Lietuvos šaulių sąjungos XV (Kretingos) šaulių rinktinės įkūrimo data. Vykdydama aktyvią veiklą, už tuo metu pradėto sodinti Kretingos miesto parko į rytus, 1933 m. Kretingos šaulių kuopa įgijo 1,22 ha žemės sklypą, kuriame vos per metus 1934 m. dalyje dabartinio Kretingos miesto stadiono teritorijos įrengė aikštyną su stadionu.

Kretingos miesto stadionas nuo pat atidarymo buvo vadinamas Šaulių sporto aikšte. Todėl šiandien atkuriant pavadinimą būtų ne tik atkurtas istorinis teisingumas, bet ir įprasmintas tarpukario Kretingos šaulių indėlis į rajono kultūros ir sporto veiklų plėtrą, visuomenės edukaciją, dalyvavimą laisvės kovose.

1934 m. leidinyje „Trimitas“ buvo paskelbtas straipsnis, kuriame rašoma: „Kretingos šaulių kuopa 1933 m. gavo iš miškų departamento žemės sklypą 1,22 ha. Tuoj buvo imtasi darbo. Sklype buvo labai daug akmenų ir kelmų. Lyginant sklypą reikėjo nuvežti ir iškasti apie 350 kubinių metrų akmenų. Reikėjo daug darbo jėgos ir lėšų. 1933 m. visas sklypas buvo išartas ir pusiau išlygintas. Išleista apie 800 litų.

1934 m. pavasarį darbas kuopos šaulių jėgomis ir samdytais žmonėmis buvo varomas toliau. Sklypas išlygintas ir apsėtas žole, įrengta aikštė futbolui, įrengti bėgimo takai, padaryti publikai sėdėti suolai, pastatyti sporto lankai, kartis vėliavai pakelti. Visas sporto stadionas aptvertas 2,10 metro aukščio lentų tvora. Pastatytas sportininkams namelis 9,70x5,20x3,10 metro. Visam įrengimui išleista 3507 litai. Čia neskaitoma didelė darbo dalis, atlikta kuopos jėgomis. Be to, daug prisidėjo prie žemės lyginimo darbų p. Kazimieras Tiškevičius. <...> Nuo šių metų birželio mėnesio sporto stadionu buvo galima naudotis. Jame buvo vykdoma rinktinės šventės dalis programos, suorganizuota 14 futbolo rungtynių. Sporto pramogas Kretingos visuomenė gausiai lanko. Per šiuos metus į stadioną atslankė pasižiūrėti sporto apie 6000 asmenų.“

Šaulių veikla Kretingoje vykdoma jau daugiau nei 100 metų. Jų gretose buvo to meto miesto inteligentai – mokytojai, tarnautojai, medikai. Daugelis šaulių dalyvavo laisvės kovose, buvo nužudyti okupantų ar tremiami. Tačiau sovietmečiu ištrinti jų veiklos pėdsakai neatkurti iki šiol: nuo 1938 m. egzistavusi Šaulių alėja 1947 m. pervadinta Žemaitės alėja; 1935 m. pastatyti Šaulių namai nugriauti ir neatstatyti, o šalia Šaulių namų įkurtas ir puoselėtas Kretingos miesto parkas pavadintas Bronislovo Burneikio vardu. Iki šiol nebuvo atkurtas ir Šaulių sporto aikštės pavadinimas.

Istorinio atminimo atkūrimas yra svarbus ne tik siekiant suprasti praeities įvykius ir jų poveikį dabartiniams laikams, bet ir siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą, prisiminti svarbius momentus ir pamokas, kurios gali būti taikomos ateityje. Tai padeda formuoti tapatumą, nes istorija turi didelę įtaką tam, kokia visuomenė yra šiandien. Šaulių judėjimo įprasminimas Kretingoje svarbus dėl to, kad jis ne tik atspindėjo visos šalies tendencijas ir vertybes tarpukariu, bet ir tiesiogiai veikė vietos bendruomenės gyvenimą, skatinant patriotizmą, švietimą ir visuomeninį gyvenimą.

Sovietmečiu, kaip ir visoje šalyje, Kretingos šaulių kuopos sklypas ir pastatai buvo nacionalizuoti. Apie 1953 m. šaulių stadiono vietoje, nugriovus šaulių namus, stadiono teritoriją praplėtus iki dabartinės Savanorių gatvės, buvo įrengtas naujasis Kretingos miesto stadionas. Atkūrus šalies nepriklausomybę, kai kurie tarpukariu šaulių statyti pastatai ir įgyti žemės sklypai kituose Lietuvos miestuose buvo grąžinti Lietuvos šaulių sąjungai. Tačiau Kretingos šaulių kuopos nuosavybė į turėtą nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurta.

Suprantu, kad suteikė pavadinimą

Taryba per gyventojus pervažiavo tarsi volu
https://www.svyturiolaikrastis.lt/2024/06/08/taryba-per-gyventojus-pervaziavo-tarsi-volu/
Alvydas Ziabkus

Atrodytų, toks paprastas klausimas – pavadinimo suteikimas viešam miesto sporto objektui, o kiek daug šurmulio visame rajone sukėlė. Kodėl dėl šio valdžios sumanymo kilo toks triukšmas? Juk pagrindinis miesto stadionas galėtų turėti ir Kretingos šaulių vardą. Juo labiau, kad istorinių šios vietos sąsąjų su tarpukario šauliais iš tiesų yra ir niekas to neneigia.

Jei rajono gyventojai su šia idėja būtų supažindinti dar balandžio pradžioje, iš karto po pavadinimų suteikimo komisijos sprendimo tenkinti šaulių prašymą, be jokios abejonės aistrų visuomenėje būtų buvę mažiau. Tačiau rajono valdžiai siekiant čia ir dabar pagerbti šaulius, visuomenėje kyla abejonės, ar tai reikėjo daryti būtent tokiu būdu?

Sporto bendruomenei skirtą stadioną pavadinti šaulių vardu vien todėl, kad prieš 90 metų tarpukario šauliai toje vietoje buvo įsirengę aikštyną? Ar šauliams pagerbti nebūtų pakakę stadiono prieigose pastatyti kokio nors atminimo ženklo? Iš tiesų, juk miesto stadionas yra žmonių, o ne šaulių. Toks pavadinimas, kokį suteikė rajono taryba, atrodo lyg nuoroda į objekto priklausomybę. Prieš karą čia įrengtas sporto aikštynas buvo vadinamas šaulių todėl, kad jis jiems ir priklausė. Ar ne korektiškiau būtų buvę, jei stadionas būtų pavadintas kokio įžymaus tarpukario Kretingos šaulio vardu?

Šaulių pavadinimo šalininkai taryboje ir už jos ribų vis akcentuoja, kad taip atkuriamas istorinis pavadinimas, dėl ko visuomenės nuomonės šiuo klausimu nebereikia. Na, nėra taip. Šis aikštynas prieš karą neturėjo tokio oficialaus pavadinimo ir tai patvirtina Kretingos istorijos autoritetas Julius Kanarskas. Lygiai taip pat, kaip ir kretingiškių vadinamas pirties tiltelis iš tiesų neturi tokio pavadinimo.

Jei jau norima iš tiesų atkurti šaulių atminimą, geriau vertėjo imtis prieškarinio Šaulių gatvės pavadinimo atstatymo dabartinei Žemaitės gatvei. Kodėl rajono mero kabinete ar prieangyje nekyla minčių suteikti kokį nors pavadinimą Kretingos ligoninei? Negi rajone neatsirastų kokio garsaus gydytojo? Negi visi užmiršo ligoninės įkūrėjo vardą? Juk toks suteiktas pavadinimas būtų labiau susietas su ligonine, nei tarpukario šauliai su dabarties stadionu. Gal idėjų dėl ligoninės pavadinimo nekyla dėl to, kad Antanas Kalnius nepriklauso gydytojų sąjungai?

Įtarimų kelia ir tokia rajono tarybos skuba. Savotišką ultimatumą politikams pateikė ir tarybos posėdžio pradžioje kalbėjęs šaulių sąjungos atstovas, kuris teigė, kad šauliai gali padėti organizuoti miesto renginius, finansuoti bendrus projektus, jei stadionui bus suteiktas šaulių vardas. „Pagalvokite“, – du kartus tarybos narius paragino uniformuotas šaulys, o tas paraginimas labiau panėšėjo į subtilų pagrasinimą.

„Mes neprašome, kad čia būtų mūsų nuosavybė“, – iškalbingai priduria mero į tarybos posėdį pakviestas šaulių atstovas. O buvo laikas, kai prašė. Buvęs rajono vadovas Juozas Pelionis pamena, kad Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę šauliai bandė susigrąžinti stadioną, kaip savo nuosavybę, bet tada kelią tokiems bandymams užkirto tai, kad visuomeniniais objektais užstatyta teritorija nėra grąžinama.

Nereiktų užmiršti ir pernai sausį teikto šaulių prašymo, kuriame be pavadinimo suteikimo išsakytas pageidavimas šauliams skirti dalį patalpų būsimame komplekse. Tuomet buvo parengtas stadiono rekonstrukcijos projektas su tribūnine dalimi. Reikia suprasti, kad todėl buvo ir toks šaulių prašymas.

Dabar projektas tribūninės dalies neapima – šauliai neužsimena ir dėl patalpų. Bet ar pavadinimo suteikimas nėra pirmas žingsnis į tai? Juk stadiono tribūninė dalis su patalpomis anksčiau ar vėliau atsiras. Ar tokia pavadinimo suteikimo skuba negali būti susijusi su prasidedančiais stadiono rekonstrukcijos darbais? Tokie klausimai kamuoja dalį rajono visuomenės, kas atsispindėjo ir komentaruose socialiniuose tinkluose. Šiais klausimais visuomenė ir valdžios atstovai galėjo padiskutuoti viešuose aptarimuose, kuriuos prieš metus žadėjo pavadinimų suteikimo komisija. Praėjo vos metai, tačiau apie tuos pažadus ta pati komisija nė neužsimina. Kodėl?

Žmonėms primestas stadiono pavadinimas nebūtų sukėlęs tokio rezonanso, jei valdžia per visuomenės nuomonę nebūtų pervažiavusi tarsi volu. Kaip ir poliklinikų jungimo, metanolio gamyklos statybos klausimais visuomenė buvo informuota po to, kai valdančiąją daugumą reguliuojantis rajono meras jau buvo apsisprendęs. Be žmonių nuomonės.

Juk apie stadiono pavadinimo suteikimą buvo sužinota tik paskelbus būsimo tarybos posėdžio sprendimų projektus. Visuomenei suteikti istorinės informacijos ir kažkaip pagrįsti tokį žingsnį buvo susizgribta tik prieš pat posėdį kilus žmonių nepasitenkinimui socialiniuose tinkluose.

Stadiono pavadinimo atvejis dar kartą parodė, kad žmonių nuomonė daugumai tarybos narių visiškai nerūpi. Kad jie nežino ką veikia taryboje ir kodėl ten atsidūrė, įrodo pradedančio politiko Mindaugo Černeckio, tarybos komiteto pirmininko – ne juokas, samprotavimai, išsakyti komiteto posėdyje. Esą, atsiklausti visuomenės nėra būtina, nes į tarybą išrinktiems politikams rinkėjai delegavę teisę jiems spręsti savo nuožiūra. Panašiai pasisakė ir kraštietis Laimonas Žemaitis.

Tarsi Vietos savivaldos įstatyme nebūtų kalbama apie vietos gyventojų dalyvavimą tvarkant savivaldybės reikalus. Tarsi įstatyme nebūtų numatyta konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės priimami sprendimai, tačiau sudarant galimybę pateikti nuomonę ir kitiems gyventojams.

Kretingos valdžiai kitos ar priešingos nuomonės nereikia. Ją išsakę tampa „liaudies“ priešais, o jei tokia nuomonė ir prasibrauna į viešumą, ji organizuotai, be jokių argumentų viešai apšaukiama melu. Nesuvokiant net to, kad žmonių nuomonė negali būti melaginga. Jai arba pritariama, arba ne.
====

Kaip Kretingoje sužlugo bandymas supriešinti visuomenę ir šaulius
https://pajurionaujienos.com/?sid=26556&act=exp
Rokas Venckus, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys

Klausimas dėl Šaulių pavadinimo suteikimo Kretingos stadionui, kaip ir dera demokratinėje visuomenėje, sulaukė ne tik dėmesio, bet ir diskusijų tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Galiausiai viskas stojo į savo vietas – nugalėjo faktai ir sveikas mąstymas. Tačiau situacija nebuvo tokia nekalta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Turėjome progą stebėti, kaip viskas prasidėjo nuo to, kad žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas rajono Savivaldybės tarybos sprendimo projektas be aiškinamojo rašto ir nei iš šio nei iš to užklausė, ar visuomenė pritaria pasiūlymui stadioną vadinti Šaulių vardu. Kodėl publikacija parengta be istorinio konteksto, be Lietuvos šaulių sąjungos parengto argumentuoto rašto? Pirma mintis – greičiausiai siekiant išprovokuoti priešiškas reakcijas, galbūt specialiai norint supriešinti visuomenę ir paskatinti penktosios kolonos veiksmus.

Taip ir nutiko, nes netrukus atsirado ne tik prieštaraujančiųjų pasiūlymui, bet ir menkinančiųjų pačią Lietuvos šaulių sąjungą, jos narių indėlį tarpukariu į Lietuvos kultūrą, sportą, sąmoningumo ir pilietiškumo ugdymą. Šį spėjimą dar labiau sustiprino vienoje socialinių tinklų grupėje vieno iš kretingiškių paskelbta klaidinanti apklausa, kurioje klausta, ar pritariama, kad stadionas būtų pavadintas Šiaulių (miesto) vardu. Galiausiai visas ribas peržengė bene pagrindinis rajono melagienų rašeiva, kuris eilinį kartą suraitė su realybe prasilenkiančią pasakėlę apie baubus valdžioje, pabandė sumenkinti vietos svarbą istorinio atminimo įprasminimui, apšmeižė ne tik prie kreipimosi prisidėjusius šaulius, bet ir vieną kompetentingiausių krašto istorikų. Maža to, savo rašliavą publikavo prieš pat Tarybos posėdį.

Akivaizdu, kad tai, kas vyko, buvo ne kas kita, kaip priešiškų elementų informacinė ataka. Aiškiai nukreipta prieš Lietuvos šaulių sąjungą, skaldanti ir priešinanti visuomenę, kai platinama ne išsami ar netgi klaidinanti informacija. Tikiuosi, kad šia istorija ir jos sumanytojais pasidomės ir Valstybės saugumo departamentas.

Rajono Taryba išbandymą išlaikė 99 procentais. Šis klausimas suvienijo politikus, nepaisant kam šie atstovauja – opozicijai ar valdančiajai daugumai. It musę kandęs liko tik vienas opozicionierius, taip ir nesugebėjęs apsispręsti, kurioje barikadų pusėje jam vieta. Balsavime dėl pavadinimo „Kretingos šaulių stadionas“ jis nebalsavo, o paskelbus balsavimą dėl pavadinimo suteikimo – susilaikė. O gal priešingai, jis puikiai žino, kas esąs, tik pabijojo viešai atskleisti, kad jis nepritaria sovietmečiu sunaikinto istorinio teisingumo atkūrimui, yra prieš Lietuvos šaulių veiklos atminimo ženklų atsiradimą, prieš stiprią, drąsią ir ryžtingą Lietuvą?

Nepatogių klausimų užduoti vis dar nedrįstama
https://www.svyturiolaikrastis.lt/2024/06/15/nepatogiu-klausimu-uzduoti-vis-dar-nedristama/

Savivaldybės realizuojamos iniciatyvos labiau matomos, kai rajone atsiranda reikšmingi objektai, sukūriantys pridėtinę vertę. Tokie kaip nauja biblioteka, sporto centras ar miesto stadionas, kurį renovuoti valdžia buvo užsibrėžusi dar 2019 metų vasarą, tačiau apie 80 tūkst. eurų kainavęs stadiono rekonstrukcijos projektas atsirado tik praėjusiai kadencijai besibaigiant.

Negana to, ir jis buvo išmestas į šiukšlių dėžę. Oficiali priežastis – galimi rangovai darbus atlikti pasišovė už 7 mln. eurų. Per brangu. O ar nebus dar brangiau už daugiau nei 3 mln. eurų renovuoti tik patį stadioną su bėgimo takais, o tribūninės dalies su stadiono administracijos pastatu imtis vėliau?

Juo labiau, kad dar gali didėti ir paskelbta stadiono atnaujinimo kaina, jei po projekto ekspertizės išlįs papildomų darbų, kuriuos savivaldybė bus priversta apmokėti. Be to, geriausiu atveju po kelių metų rekonstruoti tribūnas su pastatu bet kuriuo atveju kainuos brangiau, nei tai būtų daroma jau šiemet.

Tačiau apie rajonui svarbaus objekto – pagrindinio miesto stadiono atnaujinimą mero ataskaitoje – nė žodžio. Kaip ir nekalbama apie kokį nors savivaldybės prisiimamą iššūkį, ambicingą projektą, kokiu ankstesnėms valdžioms buvo ta pati biblioteka ir sporto centras su baseinu.

Pradėta Kretingos šaulių stadiono rekonstrukcija
https://www.atviraklaipeda.lt/2024/09/11/pradeta-kretingos-sauliu-stadiono-rekonstrukcija/

Kretingos savivaldybė praneša, kad šią savaitę pradėti pagrindinio Kretingos miesto sporto aikštyno – Kretingos šaulių stadiono rekonstrukcijos darbai.

„Šiuo etapu bus tvarkoma stadiono sportinė dalis, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Anksčiau planuota iškart rekonstruoti ir sportinę stadiono dalį, ir statyti naują tribūnų pastatą. Tačiau net du Savivaldybės skelbti konkursai neįvyko dėl potencialių rangovų pasiūlytos per didelės darbų kainos. Abu kartus siūlyta mažiausia darbų kaina siekė beveik 7 milijonus eurų, nors planuota, kad darbai atsieis apie 4–5 milijonus eurų. Todėl nuspręsta projektą skaidyti į dvi dalis – pirmiausiai rekonstruoti sportinę dalį ir, tik užbaigus šiuos darbus, pereiti prie tribūnų pastato tvarkymo. Pasirinkus šį kelią, nereikės stabdyti kitų svarbių Savivaldybei projektų bei išvengsime galimos dar vienos „amžiaus statybos“ rajone.“

Atliekant stadiono sportinės dalies rekonstrukcijos darbus, teritorijoje pirmiausia bus pašalintos senos šaligatvių plytelės, sporto inventorius, išardyta sporto aikštės danga, kitos kietos dangos, senas sporto inventorius, betoniniai lauko suoliukai, inžineriniai statiniai, pašalinta keletas medžių bei kt.

Rekonstrukcijos metu bus įrengta natūralios sportinės vejos futbolo aikštė su drenažo, lietaus vandens surinkimo, apšvietimo, vaizdo stebėjimo, drėkinimo sistemomis, lauko švieslentė, treniruoklių aikštelė, taip pat betoninių trinkelių danga, pritaikyta asmenims su negalia. Futbolo aikštės galuose numatyta įrengti kamuolių gaudykles, šuolių į aukštį bei į tolį, trišuolio sektorius, šiaurinėje stadiono dalyje – rutulio disko ir kūjo metimo sektorių, krepšinio aikštelę, 6 bėgimo takelius, kurie įsilies į 400 m ovalų bėgimo taką.

Taip pat bus įrengti 6 atsarginių žaidėjų suolelių (su stogeliu) komplektai – po 5 vietas, vienas teisėjų suolelių komplektas, dveji futbolo vartai, 8 lauko suoliukai, kurių dalis pritaikyta asmenims su negalia.

Sporto aikštyno rekonstravimo projektą parengė ir darbus atlieka UAB „Rolana“. Rekonstravimo projekto parengimas ir statinių statybos pagal parengtą projektą darbai kainuos per 3 mln. Eur. Visi darbai turi būti atlikti iki 2025 m. pabaigos.

Per pastaruosius penkerius metus Kretingoje buvo įrengta nauja dirbtinės dangos futbolo aikštė, sutvarkytas J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Pranciškonų, S. Daukanto progimnazijos stadionai, duris atvėrė Kretingos sporto centras, kitąmet turėtų startuoti Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijos darbai.

[Paveikslėlis]

Čia šiemet atkartotas 2018 m. rekonstrukcijos projektas turėjęs atrodyti taip: (1600 vietų).

Atsižvelgiant į alternatyvų ekonominius, finansinius aspektus, optimalia projekto įgyvendinimo alternatyva pasirenkama I alternatyva. Įgyvendinant šią alternatyvą, būtų atliktas Kretingos miesto stadione esamų pastatų/tribūnų rekonstravimas, nugriaunant dalį esamų pastatų ir pastatant naujus aukštus, pakeičiant patalpų planą. Rekonstrukcijos metu bus pastatomi pastatai/tribūnos - 3 aukštų su patalpomis po tribūnomis (1068 sėdimų vietų), ant pastatų/tribūnų įrengiamas stogas (651 kv.m.), užtikrinant patogias ir komfortiškas sąlygas žiūrovams, komandų žaidėjams, bei žiniasklaidos atstovams. Įgyvendinant šią alternatyvą bus statomi papildomi nauji pastatai - kasų priestatas su atskirais vyrų, moterų ir žmonių su negalia tualetais ir administracinis pastatas. Visų rekonstruojant statomų pastatų ir naujų statinių bendras plotas – 732,12 kv.m. Pastatuose tribūnose bus įrengiami liftai ir specialūs pandusai, skirti neįgaliųjų patekimui į tribūnas, tribūnose suformuojamos specialios vietos, skirtos žmonėms su judėjimo negalia – 42 vietos (kiekviename aukšte po 14 vietų).

Papildomai bus statoma dengta tribūna žiūrovams – 500 vietų, siekiant užtikrinti UEFA reikalavimus stadionams, kurie siekia gauti II kategoriją, turi būti įrengta ne mažiau kaip 1500 sėdimų vietų stadione. Šios veiklos įgyvendinimo metu bus atliekami stadiono bėgimo takų atnaujinimo darbai (plotas - 3261,39 kv. m.), šuolio į tolį ir trišuolio sektoriaus atnaujinimo darbai (įsibėgėjimo takelis 4,50 m ilgio), krepšinio aikštelės atnaujinimo darbai (plotas 484 kv.), rutulio stūmimo sektoriaus atnaujinimo darbai, šuolio į aukštį sektoriaus atnaujinimo darbai, Futbolo aikštės atnaujinimo darbai (plotas 7 000 kv.m.), automobilių stovėjimo aikštelės (1868,94 kv.m.) ir šaligatviai/pėsčiųjų takų atnaujinimo darbai (plotas 3059,91 kv. m.). Projekto metu planuojama įsigyti, sumontuoti naują sporto aikštelių įrangą.

https://www.kretinga.lt/sites/default/files/docs/tarproj/2024/03/t1-139-2024-1-priedas.pdf

Yra ir papunkčiau ką etapiškai ir su kiekvienu registruotu statiniu/vieta turėjo daryti.

Patvirtintas Kretingos rajono 2025 metų biudžetas
https://www.etaplius.lt/naujiena/patvirtintas-kretingos-rajono-2025-metu-biudzetas-346382

Dėmesio sulauks ir kiti rajono infrastruktūros objektai: numatyta užbaigti Kretingos šaulių stadiono sportinės dalies rekonstrukciją

• 1,5 mln. eurų – Kretingos šaulių stadiono sportinės dalies rekonstrukcijai;

Jeigu savivaldybė skyrė pinigų priežiūros technikai įsigyti, tai dirbtinio stadiono operavimas būtų perduodamas Minijai.

Nebuvo pernai kazkokiu reikalavimu su stendais, uzdengimais aiksciu? Vienoje puseje vazineja autobusai, automobiliai, traktoriai. Is kampo atakuoja wingeris 7x7 varteliai sustatyti. Ir aisku heg musa graziausia ivarti per save vaizdelis uz vartu atsiprasant. A lyga, where amasing happens... jau turbut dziugo dirbtine su kartotiniais bortais stendais geriau ziuris per transliacija nei kretingoj sita baisOkle. Kam tada pernai reikejot tu aptvaru jei siais metais belekaip vel cia? Ir vysnaite ant torto maisas prie kampinio, ir WC zalias toytojus uz vartu

Nebuvo pernai kazkokiu reikalavimu su stendais, uzdengimais aiksciu? Vienoje puseje vazineja autobusai, automobiliai, traktoriai. Is kampo atakuoja wingeris 7x7 varteliai sustatyti. Ir aisku heg musa graziausia ivarti per save vaizdelis uz vartu atsiprasant. A lyga, where amasing happens... jau turbut dziugo dirbtine su kartotiniais bortais stendais geriau ziuris per transliacija nei kretingoj sita baisOkle. Kam tada pernai reikejot tu aptvaru jei siais metais belekaip vel cia? Ir vysnaite ant torto maisas prie kampinio, ir WC zalias toytojus uz vartu

Podkasteriai nesiskunde tai viskas ok.

Nebuvo pernai kazkokiu reikalavimu su stendais, uzdengimais aiksciu? Vienoje puseje vazineja autobusai, automobiliai, traktoriai. Is kampo atakuoja wingeris 7x7 varteliai sustatyti. Ir aisku heg musa graziausia ivarti per save vaizdelis uz vartu atsiprasant. A lyga, where amasing happens... jau turbut dziugo dirbtine su kartotiniais bortais stendais geriau ziuris per transliacija nei kretingoj sita baisOkle. Kam tada pernai reikejot tu aptvaru jei siais metais belekaip vel cia? Ir vysnaite ant torto maisas prie kampinio, ir WC zalias toytojus uz vartu

Sutinku gedu geda uz tokias zaidimo salygas,vaizdelis Telsiuose butu buves grazesnis.

Per liūtis tvino renovuojamas stadionas Kretingoje
https://ve.lt/aktualijos/lietuva/per-liutis-tvino-renovuojamas-stadionas-kretingoje

Kretingiškiai, pastebėję, kaip per gausią liūtį pirmadienio vakarą patvino renovuojamas Šaulių stadionas, jo bėgimo takai, suskubo su redakcija dalintis nuotraukomis. „Sudėti milijonai, bet gal nėra kokybiškai įrengtos lietaus kanalizacijos“, – svarstė skaitytojai.

Kretingos rajono administracijos direktorė Vilma Preibienė tikino, kad antradienio rytą pati buvo nuvykusi apžiūrėti stadioną – vanduo jau buvo nuslūgęs.

„Vakare pylė kaip iš kibiro, per daug vandens išsyk negalėjo subėgti į nuotekų tinklus. Susisiekiau su rangovais: lietaus kanalizacija yra tvarkinga, įrengti nubėgimo latakai, paklotas drenažas. Situacija buvo netipiška, skendo ir kiti miestai“, – kalbėjo V. Preibienė.

Stadiono renovaciją, nors sutartis galioja iki lapkričio, planuojama užbaigti jau šiomis dienomis.

„Tačiau atidarymo dar teks palaukti, nes danga turi susigulėti ir sutvirtėti, užaugti žolė. Įvertinti atliktus darbus dar turės atvykti Nacionalinės sporto agentūros atstovai, nes agentūra prie darbų prisidėjo lėšomis – per 411 tūkst. Eur.

Didžioji dalis – 2 mln. 727 tūkst. Eur – Kretingos rajono savivaldybės lėšos. Stadiono renovacija iš viso kainavo 3 mln. 138 tūkst. Eur.

Kretingoje – dar vienas atnaujintas sporto objektas

YouTube

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/nt-ir-interjeras/kretingoje-dar-vienas-atnaujintas-sporto-objektas-971-2505334

Po rekonstrukcijos darbų gyventojams atverta Kretingos šaulių stadiono sportinė dalis. Praėjusių metų rudenį pradėtą stadiono sportinės dalies pertvarkymą planuota baigti iki šių metų pabaigos, tačiau suspėta anksčiau – dar iki rudens. Šiuo metu kretingiškiai jau gali naudotis stadiono bėgimo takeliais, treniruokliais, įvairiomis sporto aikštelėmis. Rekonstrukcijos metu įrengta natūralios sportinės vejos futbolo aikštė su drenažo, lietaus vandens surinkimo, apšvietimo, vaizdo stebėjimo, drėkinimo sistemomis, lauko švieslentė, treniruoklių aikštelė, taip pat betoninių trinkelių danga, pritaikyta asmenims su negalia. Futbolo aikštės galuose įrengtos kamuolių gaudyklės, šuolių į aukštį bei į tolį, trišuolio sektoriai, šiaurinėje stadiono dalyje – rutulio disko ir kūjo metimo sektorius, krepšinio aikštelė, 6 bėgimo takeliai, įsiliejantys į 400 m ovalų bėgimo taką.

[Paveikslėlis]

Tiesa, gyventojų dar prašoma kol kas nesinaudoti futbolo aikštės danga – paklotai vejai dar reikia šiek tiek laiko galutinai įsišaknyti, rašoma Kretingos rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Taip pat įrengti 6 atsarginių žaidėjų suolelių (su stogeliu) komplektai – po 5 vietas, vienas teisėjų suolelių komplektas, dveji futbolo vartai, 8 lauko suoliukai, kurių dalis pritaikyta asmenims su negalia.

„Kretingos šaulių stadiono rekonstrukcija buvo tikslingai suskaidyta į du etapus – pirmiausiai imtasi atnaujinti stadiono sportinę dalį. Kitu etapu bus tvarkomas stadiono tribūnų pastatas. Šitaip siekta miesto futbolininkams, greta įsikūrusios M.Daujoto progimnazijos moksleiviams ir aktyvų laisvalaikį mėgstantiems kretingiškiams sudaryti galimybes kuo greičiau naudotis atnaujinta sporto infrastruktūra, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Šiandien jau sutarta, kad stadiono tribūnų pastato vidaus patalpas savo lėšomis tvarkys „Minijos“ futbolo klubas. Su klubo atstovais kalbame ir dėl tribūnų pastato fasado atnaujinimo darbų.“

Darbus atliko UAB „Rolana“, rekonstrukcijos projekto parengimas ir darbai kainavo per 3 mln. eurų. Jie finansuoti Sporto rėmimo fondo (daugiau kaip 400 tūkst. eurų) ir Savivaldybės biudžeto lėšomis.

Per pastaruosius kelerius metus Kretingoje buvo įrengta nauja dirbtinės dangos futbolo aikštė, sutvarkytas J.Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Pranciškonų gimnazijos, S.Daukanto progimnazijos stadionai, atnaujinta lauko teniso aikštelė Savanorių gatvėje, taip pat sporto aikštelė Rūdaičiuose, dar šiemet bus atnaujinta dalis Kretingos motobolo stadiono tribūnų.

Šiuo metu rengiamas Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijos projektas, šiemet turėtų prasidėti ir statybos darbai. Ruošiamasi pirkti Vydmantų gimnazijos sporto aikštyno tvarkymo projektavimo ir rangos darbus. Toliau planuojama Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro stadionų rekonstrukcija.

Čia iš seniau:

Šiemet turėtų nugriauti senąjį su tribūnomis stadiono pastatą ir senąsias tribūnas kitoje stadiono pusėje. 2024-ųjų vasarą numatyta pirmo rekonstrukcijos etapo darbų pabaiga, bus sutvarkyta stadiono lauko dalis, liks pastatyti naują pastatą, tribūnas su 1003 vietomis žiūrovams ir naujas 554 vietų tribūnas kitapus, prie futbolo su dirbtine danga aikštės“, – aiškino meras.