Lichtensteinas-Lietuva

Žiūrėti „YouTube“" onclick="window.open(this.href);return false;

http://www.youtube.com/watch?v=NHw_YGaqlC4&feature=channel_video_title

nu tie kaip visada savo stiliuje, bet tai rimtai treneri skiria rinktiniu direktorius, o ne federacijos vadas (ar tai ten kazkoks komitetas)

Tai dabar jau Žučka geras?

Tai dabar jau Žučka geras?

musu priesu priesai yra musu draugai

Lichtenšteino rinktinė yra niekam tikusi ir bevertė, jos su Farerų salų rinktine negalima lyginti, ji paprasčiausiai per žemo lygio Lietuvos futbolo lygmeniu.Dar niekados nebuvau toks užtikrintas, kaip dabar.

Nevaryk ant maniškių Lietuvai yra tik menki teoriniai šansai nugalėti "vadučes", jie sutvarkys lietuvaičius, pastatys į vietą, patys pamatysit tik nežinau ar tuo pasimėgausite

Lietuvos nacionalinė ir U-21 pradeda treniruočių stovyklas
2011-05-30 11:02
http://www.lff.lt/lt/article/lietuvos_nacionaline_ir_u-21_pradeda_treniruociu_stovyklas" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos nacionalinė ir U-21 futbolo rinktinės pirmadienį pradeda treniruočių stovyklą ruošiantis Europos čempionato atrankos kovoms. Lietuvos nacionalinės rinktinės delegacija pirmadienį 15 valandą iš Vilniaus išvyksta į Austriją, kur Dorbirno mieste surengs treniruočių stovyklą prieš birželio 3 d. Europos čempionato atrankos rungtynes su Lichtenšteinu. Iš Vilniaus skris visi futbolininkai, išskyrus Tomą Danilevičių, Marių Stankevičių, Marių Papšį, Dominyką Galkevičių ir Tadą Labuką. Austrijoje lietuviai treniruosis iki birželio 3 d., kuomet Vaduze (Lichtenšteinas) EURO 2012 atrankos dvikovoje 20:30 mūsų laiku susitiks su vietos rinktine. Po keturių dienų Lietuvos rinktinė Osle žais su Norvegija.

Lietuvos U-21 rinktinė šiandien susirinko Marijampolėje. Jaunieji futbolininkai Marijampolės „Arvi" treniruočių komplekse tris dienas rengs pratybas (gegužės 30 d. - 18 val., gegužės 31 ir birželio 1 d. - 11 ir 18 val.). Ketvirtadienį jaunimo rinktinė persikels į Šiaulius ir čia surengs vakarinę treniruotę. Penktadienį, birželio 3 d., 18 valandą Lietuvos U-21 komandos varžove Šiaulių miesto savivaldybės stadione bus Slovėnija. Birželio 7 d. 18 val. ten pat mūsiškiai žais su Malta.

Nereikia pamiršti paminėti, kad šie keturi futbolininkai prisijungs kiek vėliau.

Nereikia pamiršti paminėti, kad šie keturi futbolininkai prisijungs kiek vėliau.

4 futbolininkai sakai? Tad kuris iš nurodytų 5 prie rinktinės neprisijungs? Pasidalink savo slapta informacija

atsiprašau, kiek susimaišiau

T.Danilevičius: rinktinės draugai – gyvenimo draugai
http://sportas.delfi.lt/abroad/tdanilevicius-rinktines-draugai-gyvenimo-draugai.d?id=46151583" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 birželio mėn. 1 d. 15:26

Prieš vienas svarbiausių šio sezono 2012 metų Europos čempionato atrankos rungtynių su Lichtenšteino komanda pakalbinome Lietuvos futbolo rinktinės kapitoną Tomą Danilevičių. Šį kartą mažiau apie futbolą, bet daugiau apie komandą, draugystę, lietuviškus lašinius ir tai, kas vyksta kiekvieno viduje, kai stovi „žaliame kvadrate“.

- Šiek tiek papasakokite apie kolektyvą, kurio lyderiu esate.
- Esame būrys gerų draugų. Mūsų komandos branduolys jau seniai susikūręs – daugelį metų žaidžiame kartu. Su daugeliu praeita ir ugnis, ir vanduo - tiek aikštėje, tiek už aikštės. Su daugeliu ir šeimomis bendraujame. Žinome, kada kurio vaiko pirmas dantis užaugo, kada sirgo ir t.t. Su daugeliu esame ne tik komandos, bet ir gyvenimo draugai. Pavyzdžiui, mes su Mariumi (Stankevičiumi) atostogaujame šeimomis kartu – ir vaikai mūsų sutaria, ir žmonos, atrodo, nesipyksta. Su Mariumi būtinai susiskambiname bent kelis kartus per savaitę, kad ir apie nieką pasišnekėti, kad ir naują anekdotą papasakoti. Rinktinėje jauni vaikinukai prisijungia ir labai natūraliai įsilieja į kolektyvą. Visus priimame vienodai, kiekvienas yra skirtingas ir savaip papildo komandą. Tikrai nebūna taip, kad atėjęs jaunimas pučia kamuolius, nešioja vartus, o mes atsipūtę sėdime ir žiūrime. Komandoje yra tikrai labai geras mikroklimatas – nesunku už draugą nubėgti papildomą metrą, nors ir pavargęs esi. Manau, kad komandiniams rezultatams tai labai svarbu, gal todėl ir rinktinės rezultatai pastaruoju metu yra tikrai pagerėję.

- Kaip ir kiekviename kolektyve, žmones natūraliai pasiskirsto vaidmenimis. Kaip yra pas jus?
- Aišku, yra išryškėję natūralūs lyderiai – M. Stankevičius, Andrius Skerla, Deividas Šemberas. Jų klauso, ateina patarimo paklausti. Kartais tai labai asmeniškos, gyvenimiškos problemos. Pavyzdžiui, vaikas Sauliui Mikoliūnui nemiega. Ką daryti? Aš pats turiu dvi mergaites, kurios po gimimo metus nemiegojo. Tad daliniesi patirtimi, ką daryti, ką mes su žmona darėme. Tas pats S. Mikoliūnas yra lyg ir komandos „juokdarys“. Jis visada turi kokį juokelį ant liežuvio galo, ką nors vis lepteli. Linksmas vaikinas, labai pozityvus. Aišku, yra ir tylesnių. Pavyzdžiui, Mindaugas Panka, kuris ramesnis. Jis mažiau girdimas tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Tačiau visi jį priimame tokį, koks yra – jis ramiai dirba savo darbą ir gerai dirba.

- Gal ir pravardžių esate prigalvoję kiekvienam?
- Na... visi žino, kad Skerla yra Voras... Šernui, net nereikia pravardės. Kiti labiau pagal pavardes - Šemba, Stankė, Danila... Klimavičius yra Niukas, bet čia jau reikia Panevėžio chebros klausti kodėl. (Mantas) Savėnas – Boselis, irgi iš Panevėžio laikų. Matyt, kai buvo kapitonas, tada ir pakrikštijo.

- Daugiau kaip dešimt metų rinktinėje – ar keičiasi meniu?
- Makaronai ir višta, ryžiai... ir vėl makaronai. Ir taip ne tik rinktinėje, bet ir namie, ir klube: višta makaronai, ryžiai, žuvis, makaronai ir višta. Atrodo, kad jau kita ir neskanu. Būna, atvažiuoji – bulvės. Atrodo, kaip čia valgysi. Tačiau, aišku, būna dienų, kai į McDonald‘ą nueini, ar žmona pagamina kažką daugiau. Bet tikrai nėra taip, kad be lašinių negaliu... Tikrai nebūna, kad va - grįšiu namo, pas mamą, ir atsipjausiu lašinių, rauginto agurko, šaltibarščių įsipilsiu... mmmm.... Nėra taip, kad trūks plyš reikia tai suvalgyti. Tikrai nebėgame į parduotuvę ir nevalgome pasislėpę čipsų, ar šokolado. Nesinori - jau paprasčiausiai pripratome prie tos makaronų dietos. Nors aišku, yra smaližių. Pavyzdžiui, Česnauskiai, negali be šokolado – jie pripratę, valgo ir nieko čia tokio.

- Kaip vyksta pasirengimas prieš rungtynes?
- Kiekvienoms rungtynėms skirtingai ruošiamės. Pavyzdžiui, vakar aikštėje turėjome dvi treniruotes, šiandien darysime video peržiūrą. Jau tada treneris pradės dėlioti užduotis kiekvienam. Priklausomai, nuo komandos, aiškinsimės, kaip atakuoti, kaip gintis – ko treneris nori iš mūsų. Aptarsime kiekvieną komandos žaidėją: greitas, lėtas, saugai padeda labiau gintis, ar pulti.. Kiek prie kampinio ateina, kas aukštai kamuolį įmeta, kas žemai...

- Kiek iš šių aptarimų lieka galvoje, kai išbėgi į aikštę?
- Šie namų darbai labai reikalingi. Tu daug tvirčiau jautiesi, kai esi pasiruošęs iš anksto, išanalizavęs priešininko žaidimo sistemą. Treneris tau duoda kryptį, o tu aikštėje bandai ją įgyvendinti. Bet aikštėje daug kas koreguojama – gali būti karšta, šalta, šlapia, kamuolys tai „greitesnis“, tai „lėtesnis“ ... Kiekvienos rungtynės skirtingos. Be to, analizuojame buvusias rungtynes. O juk priešininkų komanda su vienais žaidžia taip, su kitais – kitaip, o su mumis gali parodyti dar ką nors naujo.

- Kaip atrodo tos kelios sekundės prieš rungtynes, gal turite kokį ritualą?
- Nuo senų laikų rūbinėje susėdame, susikaupiame kelias sekundes prieš išeinant į aikštę. Visą laiką taip buvo. Prieš išeinant į aikštę toks susikaupimas trunka apie 10 sekundžių. Tada viską užmiršti: kas pagalvoja apie būsimas rungtynes, kas pasimeldžia – kiekvienam tos sekundės skirtos pabūti su savimi.

- O aikštėje? Ar girdite trenerį, žiūrovus?
- Kiekvienas skirtingas, bet aš, pavyzdžiui, rungtynių metu beveik nieko negirdžiu. Būni tiek susikaupęs į tą žalią kvadratą, kad net nesupranti, kas vyksta išorėje – nematai ir negirdi. Esi susikoncentravęs ties žaidimu, savo užduotimis. Aišku, kartais būna tokie „mirę“ momentai, kai žaidimas sustoja. Tada toks jausmas apima, kad lyg garsą kas būtų įjungęs.

- Kiek komandos kapitonas gali padėti komandos draugams?
- Nemanau, kad svarbus tik kapitonas. Aišku, bandai pasakyti, nuraminti ar kaip tik paraginti, kai reikia. Bet yra ir kiti lyderiai – į mus visus atsisuka.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės penktadienį.

A.Ramonas: "Žydrūną pakeisti sunku, tačiau Lietuvos vartai bus saugūs"
2011-06-02 08:58
http://www.lff.lt/lt/article/aramonas_zydruna_pakeisti_sunku_taciau_lietuvos_vartai_bus_saugus" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės pasirengimas birželio 3 d. EURO 2012 atrankos rungtynėms Lichtenšteine artėja į pabaigą. Nuo pirmadienio Austrijoje vykstančioje stovykloje vienas svarbiausių uždavinių šį kartą tenka rinktinės vartininkų treneriui Audriui Ramonui. Jam reikės apsispręsti, kas penktadienį gins Lietuvos vartus, kadangi Žydrūnas Karčemarskas to negalės daryti dėl traumos. Kandidatai trys - Ernestas Šetkus, Mindaugas Malinauskas arba Šarūnas Jurevičius. A.Ramono teigimu, jis jau beveik apsisprendė, tačiau galutinį sprendimą turės priimti visas trenerių štabas rungtynių išvakarėse.

- Daugelį jaudina, kad rungtynėse nepadės dažnai rinktinę gelbėjęs Žydrūnas Karčemarskas... - LFF.lt pasiteiravo A.Ramono.
- Nematau didelės problemos, kad Žydrūno nėra. Kartu su trenerių štabe pasitikime tais, kuriuos kviečiame į rinktinę ir tikiuosi, kad problemų nebus. Šiuo metu Ernestas Šetkus, ir Mindaugas Malinauskas, ir Šarūnas Jurevičius labai gerai atrodo Lietuvos lygiu. Nors, kaip vartininkai, dar yra jauni ir jiems trūksta patirties. Galiu pasakyti tiesiai šviesiai, kad Žydrūnas dabar, ir, manau, dar ilgam, Lietuvoje yra tapęs vartininku numeris vienas ir tokios lygiavertės pamainos, išskyrus Giedrių Arlauskį - tegu, aišku, neįsižeidžia kiti vartininkai - nematau. Ž.Karčemarskas jau vien savo buvimu duoda labai didelį pasitikėjimą komandai. Vis dėlto, kartais tai ne į naudą gynėjams. Jie žino - „yra Karčemarskas, gal kaip nors - ištrauks, jeigu kas".

- Kokios formos į rinktinę pakviesti vartininkai?
- Man patinka, kad visi trys yra, kaip aš sakau, vartininkai-darbininkai. Per tą darbą daug pasiekia ir pasieks ateityje. Šiek tiek jaudina, kad E.Šetkui ir M.Malinauskui čempionatai yra pasibaigę. Jie formą bandė palaikyti su kitais klubais. Vis dėlto jie dar neilgai ilsisi ir treniruotėje atrodo visai neblogai. Aišku, norėčiau, kad jie daugiau žaistų kojomis. Tačiau žaidimas kojomis yra visų Lietuvos vartininkų problema.

- Ką tiksliau turite omenyje dėl žaidimo kojomis?
- Žaidimas kojomis - tada, kai vartininkas, kaip kažkada būdavo, lyg ir atlieka atsitraukusio gynėjo funkciją. Jis toli išėjęs iš vartų, palikęs tą zoną, kai galima imti kamuolį rankomis ir tokiu būdu daug padeda gynėjams. Tačiau to reikia mokytis vaikystėje. Deja, pas mus vaikai nuo mažens yra „grūdami" į vartus, tuo tarpu kai kitose šalyse net iki 12 metų priimta žaisti be vartininko. Taip būsimi vartininkai išmoksta žaisti kojomis. Ši problema yra labai aktuali Lietuvos futbole. Vienetai, kurie tai sugeba. Gal tik jaunimo tarpe atsiranda tokių sportininkų.

- Kokios dar savybės svarbios geram vartininkui?
- Vartininkas iš savo vietos mato visą aikštę. Geras vartininkas privalo vadovauti žaidimui. Jis vien konkrečiomis pastabomis, aiškiais nurodymais gali sutvarkyti visą gynybą. Retas Lietuvoje tai sugeba. Būna arba visai „nebyliai", kaip aš sakau, arba tokie, kur rėkauja kur reikia ir nereikia taip išvesdami žaidėjus iš pusiausvyros. Ž.Karčemarskas, nors ir nėra daugiakalbis, tačiau moka ir nuraminti, kai reikia, ir užvesti komandą. To turėtų būti mokoma vaikystėje. Geras vartininkas, jeigu jis nemokės kalbėti aikštėje, nepadarys karjeros gerame klube. Dažnai būna, jog yra du lygiaverčiai vartininkai, tačiau, jeigu tu nevadovauji žaidimui - nepatenki į pagrindinę sudėtį.

- Koks yra rinktinės vartininkų trenerio darbas?
- Su trenerių štabu analizuojame priešininkus, jų žaidimą, tada modeliuoju ir užduotis vartininkams, kad pasirengtume kiek galima geriau. Treniruotė prasideda nuo gero apšilimo atskirai nuo komandos. Vėliau įsijungiama į bendrą treniruotę. Svarbiausia - gerai apšilti ir pasirengti vyriausiojo trenerio paruoštoms užduotims. Per keturias dienas daug nenuveiksi, naujo neišmokysi. Gali tik patarti ar nukreipti. Rungtynės su Lichtenšteinu bus sunkios ne tik komandai, bet ir vartininkams - tai visiškai nestandartinė dvikova. Iš varžovų gali visko tikėtis per kontratakas, todėl stengiamės atkreipti dėmesį į šias detales ir joms pasiruošti.

- Jūsų manymu rungtynėse su Lichtenšteinu mūsų rinktinės vartininkas turės daug darbo?
- Su Lichtenšteinu, kaip ir su tokiom šalim kaip Farerų salos, Liuksemburgas, labai sunku stovėti vartuose, nes neturi darbo pastoviai. Kaip, pavyzdžiui, žaidžiant su čekais ar ispanais. Tokiose rungtynėse gali būti tik vienas smūgis į vartus, todėl tu pastoviai esi psichologiškai įsitempęs. Jau geriau nuolat dirbti fiziškai, nei taip laukti. Galiu pasakyt iš savo patirties: būna, jog negauni nei vieno smūgio į vartus, o po rungtynių išeini kaip iškrovęs tris vagonus metalo.

- Kiekvieną vakarą rinktinės žaidėjai renkasi masažo kambaryje. Vieni tiesiog nori atpalaiduoti raumenis, kiti gydosi smulkias traumas. Kaip su vartininkais, kokios traumos juos kamuoja?
- Panašios kaip ir kitus komandos narius. Visų pirma raiščiai. Dažna trauma - sumuštos alkūnės krentant, įvairios peties traumos. Vis dėlto manau, kad vartininkai rizikuoja gauti rimtą traumą daug dažniau nei kiti žaidėjai. Ypač tikri vartininkai, kurie drąsiai krenta, šoka į kojas dėl kamuolio... Gerai žinome, kad čekas Petras Čechas po galvos traumos stovi su apsaugine kepure. Šarūnas Jurevičius kartą rungtynėse su „Atlantu" kelias minutes buvo be sąmonės. Rusijoje po galvos traumų yra buvę net ir mirties atvejų. Sakoma, jog vartininkai „išprotėję".

- Grįžtant prie rinktinės vartininkų. Ar jau aiškėja lyderis?
- Jau daugmaž žinau, bet kol kas nenorėčiau įvardinti, galbūt dar kas nors pasikeis. Be to, tarsimės ir spręsime su visu trenerių štabu.

- Ar galime tikėtis, jog Lietuvos rinktinės vartai bus saugūs?
- Taip.

Nu jo-o-o-o. Vartai buvo saugūs. Du neatremiami smūgiai net tokiems vartininkams, kaip Kanas, Čanovas... O kur buvo gynyba? Kur puolimas? Kur TRENERIS? Žutauto vietoje jau parskrendant (parvažuojant, pareinant - kas būtų teisingiausia) būčiau parašęs atsistatydinimo pareiškimą, kuriame nurodęs pagrindinę priežastį: nugalėjom čekus jų aikštėje, lygiom sužaidėm su škotais savoje - kas mums tas Lichteinšteinas? - kepurėmis užmėtysim... Deja, kepurės buvo tuščios - be lietuviškų akmenų, kurie padėjo "užmėtyti" čekus, neleido užmėtyti mūsiškių škotams. Bet... Ar nusipelnė rinktinė tokio pažeminimo iš Lichtenšteino? Taip, nusipelnė. Su tokiu žaidimu, kokį "rinktinė" demonstravo, rezultatas - adekvatus. Kodėl mūsų treneriai, pasiekę porą pergalių prieš "grandus" arba artimus jiems, suserga "žvaigždžių liga" ir "gauna kruopų" nuo nykštukų? Gal ne žaidėjams, o treneriams trūksta psichologinio pasiruošimo? Kodėl mūsiškiai, nugalėję arba lygiomis sužaidę su "grandais", nesugeba įvertinti "nykštukų", kokie ir mes esame "kubilinės" valdžios dėka? Gal per mažai laiko treneriai stebi potencialius kandidatus į rinktinę... Gal žaidėjai, patekę rinktinėn, po vienos - dviejų gerų rungtynių per daug pasijunta "ereliais"?.. Ir kas turėtų tiems "ereliams" pamušti sparnus? Manau, kad treneris. Jei jis to nesugeba - atsistatydina. Šiose rungtynėse buvo viena rinktinė - Lichtenšteinas. Jie viską padarė taip, kaip reikėjo jiems. O kur buvo mūsiškiai? Jie jau buvo įsirašę į lentelę 3 taškus. Pasirodo, kad dėl jų reikėjo kovoti, o kovoti nebuvo kam. Galima kaltinti teisėją, aikštę, varžovus. Bet, manau, ateičiai reikėtų pakaltinti save - žaidėjus, trenerius, pagaliau Federaciją ir poną MP už jo netoliaregiškumą futbolo atžvilgiu. Bet žaidžia ne ministrai, ne Federacija, net ne treneriai. Manau, kad visi žaidėjai turėtų pasakyti - nesužaidžiau taip, kaip reikėjo... Bet, ar man - eiliniam futbolo mėgėjui tai spręsti?... Bet ar aš vienas toks, kuriam šios rungtynės buvo košmaras?...

Kodėl mūsiškiai, nugalėję arba lygiomis sužaidę su "grandais", nesugeba įvertinti "nykštukų", kokie ir mes esame "kubilinės" valdžios dėka?

Man atrodo priezastis ta, kad paprasciausiai nemoka lietuviai zaisti, kai buna rungtyniu favoritai, kai reikia rungtynes kontroliuot, kai butina pergale. O kai zaidziam antru numeriu, pries stipresnius ant popieriaus, tai galim zaist nuo ginybos, griaut ant kontraataku (kaip Lichtensteinas siandien), tada ir lietuviu zaidimas daug pavojingesnis buna Nors aisku siandien ir nusiteikimas ne pas visus reikiamas buvo, nors ir kalbejo, kad negaliam nuvertint ir t.t...

O apie rinktines treneri atskira kalba, nebuvau uz tai, kad Zutauta paskirtu juo...

Moka žaisti lietuviai futbolą ir pirmu, ir antru numeriu. Bet tai, ką matėm šiandien, buvo farsas, parodija, bet tikrai ne futbolas. Spiriu kur noriu, perdavimai be adresato, gynyba - nulis. Aišku - pradžioje ir teisėjas "padėjo". Bet teisėjai blogi būna tik blogiems žaidėjams ir treneriams (a la Murhinjo (juokauju)). Nebuvo šiandien nei žaidimo, net noro žaisti. Trys taškai buvo "įsirašyti" iš anksto. Deja... gyvenimas - toks paršas, kad išankstines nuostatas dažniausiai mėšlu apknisa. Jei Žutautas po šio fiasko neatsistatydins - žmogus be garbės. Nemokėjai surast tinkamų žaidėjų, nuteikt kovai turimo kontingento... Ko Tu vertas? Rašyk atsistatydinimą ir eik iš trenerių. Nelinkiu nė vienam vadovui tokių fiasco. Bet kitaip šiandienos rungtynių nebepavadinsi. Ir svajonės apie antrą vietą grupėje po truputį (o gal ir labai greitai) sklaidosi, kaip pagirios po gero alaus... Kodėl toks kategoriškas trenerių atžvilgiu? Dirbu su jaunimu (tiesa, kitoje srityje) ir pakilimus bei kritimus savo veikloje bei rezultatuose planuoju pagal turimą kontingentą. Matau perspektyvas ir po kiek metų jos išsivystys į realų rezultatą, turiu realius lyderius, kurie padeda tobulėti kolektyvui. Šito viso pritrūko mūsų rinktinei šiandien. Pritruks ir kitose rungtynėse. Iškrito pagrindinis vartininkas - neliko komandos. Bet šiandien - ne vartininko nebuvo vartuose, o komandos aikštėje. Buvo laikai, kai teko ir man atsitraukti iš vienų pozicijų, bet atradome kitas. Šiuo atveju kitų pozicijų nėra: fiasco yra fiasco. Ir visa kaltė gula treneriui.

Reikėjo tas draugiškas su Norvegija anksčiau padaryt, prieš šį mačą...

butu ne rinktine, o kokia komanda ten losusi tai po pirmo kelinio buciau padares isvada, kad algu chebra negauna. O db???
O siaip tai baisiai geda

Ir visa kaltė gula treneriui.

- Pasakyčiau griežčiau - visai LFF. Permainoms metas pribrendo.. Deja, alternatyvos nėra. Arba ji ne tokia, kokios norėčiau bent jau aš..

Keista, kad treneris net nesivargino atsiprašyti Lietuvos žmonių, kurie tikrai jautėsi pažeminti dėl tokio pralaimėjimo. Tesugebėjo išsireikšti, kad prarasti eiliniai trys taškai, jie dirbs toliau o jūs visi likę atsipi....t. Faktas, kad LFF toleruos tokį trenerio elgesį, nes jiems irgi vienodai nusispjaut ant žmonių, tik karts nuo karto labai aktualu priminti apie save skambias propagandiniais straipsniais.... Vienintelė išeitis iš tos dvokiančios LT futbolo realybės, naujų, finansiškai, politiškai įtakingų žmonių atėjimas į LT futbolą.

LFF prezidentas Liutauras Varanavičius: dabar būtų kvaila atleisti trenerį
Publikuota: 2011 birželio 5d. 19.40 / Autorius: Asta Žukaitė
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/lff-prezidentas-liutauras-varanavicius-dabar-butu-kvaila-atleisti-treneri-24-154323" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo rinktinei teko susitaikyti su skaudžiu ir žeminančiu pralaimėjimu Lichtenšteine. LFF prezidentas Liutauras Varanavičius 15min.lt pasakojo, kad po mačo rūbinėje liejosi futbolininkų apmaudas ir pyktis. Žaidėjai kaltino save, komandos draugus. „Deividas Šemberas sakė, kad jie nusikalstamai nevykdė trenerio nurodymų. Kai treneris prašė žaisti greitai, jie žaidė pozicišką žaidimą. Gaila, kad už tokią skaudžią pamoką turime taip brangiai susimokėti“, – atviravo L.Varanavičius. Šis pralaimėjimas gerokai sukomplikavo mūsų šalies rinktinės šansus patekti į Europos čempionatą. Taip pat kaip 2009 m. pralaimėjimas Fareruose 1:2 ar nesėkmė Islandijoje 2004-aisiais triuškinančiu rezultatu 0:3.

Važiavo atostogauti

Lietuvos rinktinės treneris R.Žutautas nurijęs karčią piliulę Lichtenšteine pripažino, kad žaisti su silpnomis komandomis jo auklėtiniai nesugeba. „Nemokame kurti, nemokame susikoncentruoti. Dabar reikia laimėti visas tris likusias rungtynes, kad dar pakovotume dėl antros vietos. Bet jeigu čekus nugalėjome išvykoje, kodėl negalėtume to paties padaryti ir Škotijoje?“ – vilčių vis dar nepraranda strategas. Dar kategoriškesnis buvo federacijos prezidentas: „Pralaimėjimo priežastis vienintelė – mūsų futbolininkai niekaip nesugeba susikaupti tokio lygio varžyboms ir atvažiuoja atostogauti. Rungtynės birželį mums dažniausiai baigiasi skaudžiais pralaimėjimais. Tačiau tai ne pasiteisinimas. Turime nugalėti tokias komandas kaip Lichtenšteinas.“

Pokyčių trenerių stovykloje nebus

Prieš Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes Lichtenšteine buvo pasigirdę gandų, kad nesėkmės atveju, R.Žutautas neteks darbo rinktinėje. Lietuva pralaimėjo, tačiau futbolo federacijos prezidentas 15min.lt patikino, kad permainų iki ciklo pabaigos nebus. „Dabar permainų turi imtis treneriai ir žaidėjai. Jei nesiims jie, tada imsimės mes. Visgi šiose rungtynėse trenerio kaltės neįžvelgiame, patys žaidėjai nenorėjo žaisti. Dabar būtų kvaila kažką keisti. Jei ir keisime tai tik po kvalifikacijos pabaigos. Norime, kad Raimondas Žutautas įvykdytų visus savo įsipareigojimus“, – dėstė L.Varanavičius. LFF prezidentas įsitikinęs, kad nesėkmė Lichtenšteine pirmiausia pakenkė patiems žaidėjams. „Futbolininkai pasidarė meškos paslaugą. Daugelis jų nežaidžia aukščiausio lygio klubuose ir puikiai supranta, kad tai – jų šansas. Būtų sėkmingai sužaidę ciklą, būtų sulaukę klubų, agentų dėmesio. Tokie pralaimėjimai – tik neigiama reklama“, – 15min.lt savo nuomonę išdėstė L.Varanavičius.

[quote="mafia7"}Lietuvai yra tik menki teoriniai šansai nugalėti "vadučes", jie sutvarkys lietuvaičius, pastatys į vietą, patys pamatysit tik nežinau ar tuo pasimėgausite

Buvo tokių, kurie rašinėjo, kad "vadučės" nemoka žaisti futbolo. Jeigu jie nemoka žaisti, tai kaip galėčiau įvertinti lietuvaičių pasirodymą???
Sakyčiau, kad šaunuoliai, taip ir toliau... Vyrai, jūs žaidėte su tokia ugnele, kad galvojau, kad čia krepšinio rinktinė spardo kamuolį....
Praėjusiais metais sakiau, kad Raimuckai savo šuns pavedžioti nepatikėčiau, bet yra tokių moliūgų, kurie jam patikėjo rinktinę Dabar galėsite skinti saldžius vaisius
O šiais metais Raimucka įgijo mano pasitikėjimą, ir, žinote, aš jam leisčiau išnešti šiukšles ir sugrėbti lapus, bet treniruoti komandos jokiu būdu neleisčiau
Dar neskaičiau "vadučių" spaudos, bus įdomu pasiskaityti

Baigsis ciklas ir pažiūrėsim ko Žutautas vertas, kai nugalėjom čekus, lenkus ir sužaidėm lygiosiom su Škotija tai niekas nieko nesakė, viskas buvo čiki, visiem buvo dzin, visai lietuvai dzin ant to futbolo, aišku kai rinktinė pralaimėjo Lichtenšteinui tai mūsų žaidėjai tapo šalies žvaigždėmis, visi apie juos rašė...va tada rinktinė darosi įdomi, kai atsiranda proga po pralaimėjimo apšikt visus žaidėjus, jų žmonas ir gimines, bet jie gi žmonės, visko būna, nesusikaupė, neįvertino, kritikos irgi tam reikia, bet ji turi būti PAGRĮSTA, neįmanoma visalaik tobulai žaisti ir visalaik laimėti, mes ir taip šalis, kuri anaiptol futbole visų nemala į miltus, svarbiausia kaip po pralaimėtų varžybų , po tokio skaudaus smūgio rinktinė sugeba atsitiesti, visas gyvenimas toks atsitiesi - eini toliau, lieki pargriuvęs - tave pradės toliau spardyt. Visada palaikysiu visas Lietuvos rinktines ir šiuo atveju apie trenerio atleidimą net neverta kalbėti.

Kaip aš tokiais atvejais sakau (ir kai Fareram pralaimėjom ir dabar) - tos rinktinės (Farerai, Lichtenšteinas ir kitos "silpniausios") juk negali VISADA tik pralaimėti. Kartą per 3 ar 5 metus jos irgi turi laimėti. O prieš ką gi daugiau jos laimės, jei ne prieš mus? Na argi ne taip?

...Kartą per 3 ar 5 metus jos irgi turi laimėti. O prieš ką gi daugiau jos laimės, jei ne prieš mus? Na argi ne taip?

bet iki didžiojo konflikto tarp LFF ir Romanovo, mes niekada nepralaimėdavom tokioms rinktinėms. Spėju, kad tuo LT futbolas užsitraukė prakeikimą, kai jau antroje atrankoje situacija identiška ir stipriai pasityčiojanti iš futbolo gerbėjų.

Treneris atsisako nuleisti kartelę
Ingvaras Butautas
2011 m. birželio 7 d. 08:05
http://www.sportas.info/naujienos/7003-treneris_atsisako_nuleisti_kartele.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo rinktinė 2012 m. Europos čempionato atrankos mače Lichtenšteine 0:2 nusileido šios apie 30 tūkst. gyventojų turinčios šalies komandai. Šias rungtynes patys lietuvių treneriai ir žaidėjai vadino svarbiausiomis. „Reikėtų atsiprašyti aistruolių. Ypač tų žmonių, kurie važiavo tūkstančius kilometrų ir palaikė komandą Lichtenšteine, nepaisydami, ar yra pavargę, ar nemiegoję. Supraskite, mes pralaimėjome tikrai ne dėl to, kad nenorėjome laimėti...“ – kalbėjo šalies rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas prieš komandos draugiškas rungtynes, kurios vyks antradienįNorvegijoje.

Emocijos po kartaus pralaimėjimo galbūt jau atslūgo?
Atslūgo tos emocijos jau po dienos, kai peržiūrėjau ir išanalizavau rungtynes. Jie mušė du kartus, abu smūgiai buvo taiklūs. Mūsų smūgių – daug ir jokios naudos.

Viską verčiate nusisukusiai sėkmei?
Galbūt labiau nusiteikimui. Nors, atrodytų, bandėme nusiteikti, stovykloje visi ruošėsi rimtai, atrodė, visi supranta, kad negali būti nė kalbos apie atsipalaidavimą, vis tiek nuo pat rungtynių pradžios giliai smegenyse buvo paslėpta mintis, kad viena koja apžaisim. O kai praleidžiam įvartį, ta nuostata nepasikeičia. Kita vertus, jeigu būtume įmušę per pirmą kėlinį rezultatui esant 0:2, esu įsitikinęs, rungtynės būtų pasibaigusios 5:2 mūsų naudai.

Kieno iniciatyva rungtynėms su Lichtenšteinu ruošėtės Austrijoje? Rinktinės? Federacijos?
Žaidėjai paprašė. Stovyklavome mažame miestelyje, kur galima kur kas labiau susikoncentruoti negu dideliame mieste. Dideliame mieste sunkiau visus sugaudyti, o čia visi vietoje.

Ar labai reikalingos rungtynės su Norvegija, praėjus vos kelioms dienoms po pralaimėjimo Lichtenšteine? Kokia nauda? Ar visa stovykla Norvegijoje nebus federacijos lėšų švaistymas?
Visų pirma noriu pasakyti, kad šioms rungtynėms neiššvaistėm nė vieno cento. Už viską sumoka norvegai ir iš to Lietuvos futbolo federacija tik laimi. Mes juk turime labai mažai draugiškų rungtynių, o juk reikia išsiaiškinti, kaip žais tie futbolininkai, kuriems teks keisti pagrindinius. Dėl gautų kortelių kitų rungtynių negalės žaisti Darvydas Šernas, Ramūnas Radavičius. Neaišku, ar dalyvaus Andrius Skerla. Veteranas lyg ir žada atsisveikinti su rinktine. Komanda, kuri žais su norvegais, nebus stipriausia, bet tai bus puiki proga pažiūrėti, kaip atrodo nepagrindiniai rinktinės futbolininkai.

Vėl pasigirsta kalbų, žiūrovų diskusijų – ar nevertėtų jauninti rinktinę...
Kaip tą padaryti? Atimti pusę futbolininkų iš tuo pačiu metu žaidžiančios jaunimo rinktinės? Ir kam nuo to bus geriau? Mes ir taip turime labai nedidelį pasirinkimą. Šiuo atveju net Lichtenšteinui yra geriau. Jie dar mažiau gali rinktis nei mes, bet jiems kas? Jie sužaidė, išėjo iš stadiono, parūkė. Gal ryt į darbą. Ir ten jų niekas nepasmerks, kad ir kiek pralaimėtų. O mums – spaudimas. Nors žaidėjų pasirinkimas nedidelis, turi laimėti, nes tikslas yra užimti antrąją vietą.

Po šių rungtynių dar vis kalbame apie antrąją vietą?
Galimybė visada yra. Nors mes ją ir susikomplikavome. Suprantama, dabar reikia laimėti visas trejas rungtynes, nesvarbu, kad žaisime Škotijoje su piktais dėl patirto pralaimėjimo čekais. Tai ne vien mano mintys. Taip ir žaidėjai kalba.

O gal mums pripažinti, kad esame ne daugiau nei Lichtenšteinas ir nekelti jokių tikslų?
Ne. Perdaug pergalių pasiekė Lietuvos rinktinė, kad galėtume sau tai leisti. Nugalėjome ir rumunus, ir čekus, tiek lygiųjų sužaidėme su aukšto lygio Europos komandomis. Ne, mes negalime nuleisti kartelės iki Lichtenšteino tikslų lygio. Nors pagal mums suteiktas sąlygas turėtume būti kur kas žemiau už Lichtenšteiną, kol valstybei mes visiškai nerūpime.

Nebuvo jokio spaudimo atsistatydinti po šių rungtynių?
O gal reikėjo atstatydinti čekų trenerius po rungtynių su mumis, kai čekams nepasisekė taip, kaip mums dabar? Tokia persvara, tiek smūgių į varžovų vartus ir pralaimėjimas. Ar sugebėsime ką nors pasiekti, jei po kiekvienos nesėkmės keisime trenerį? Jei metus treniruos Žutautas, kitus – antras, trečius – dar vienas treneris? Aš manau, kad vienam ar kitam treneriui reikia leisti dirbti 3–4 metus. Per tiek laiko galima sukurti komandą, kuri gali pasiekti rimtų tikslų. Girdėjau, kad 2016-aisiais turėtų Europos čempionato dalyvių skaičių padidinti iki 24. Ir manau, kad tada, jei dažnai nekeisime trenerių ir bent kiek pasikeis šalies valdžios požiūris, mes tikrai būsime finaliniame etape.

Kuo čia gali padėti valdžios požiūris? Ar manote, jei turėtume nacionalinį stadioną, būtume apdrausti nuo pralaimėjimo tokioms komandoms kaip Lichtenšteinas?
Apdrausti gal ir nebūtume, tačiau kiekviena rinktinė turi savo bazę ir tai jai padeda siekti rezultatų. Ar mes galime turėti savo bazę Vilniuje, kur net „Žalgiris“ neturi, kur žaisti A lygos rungtynių? Čia, Norvegijoje, aš matau, ką turi Oslas. Koks stadionas ir bazė, ir visą tai – iš municipalinių, o ne privačių ar juolab Norvegijos futbolo federacijos lėšų.

***
I grupės komandų rikiuotė: 1. Ispanija – 15 taškų (5 rungtynės), 2. Čekija – 9 (5), 3. Škotija – 4 (4), 4. Lietuva – 4 (5), 5. Lichtenšteinas – 3 (3).

Gyvenime visko pasitaiko, žinoma šis pralaimėjimas turi koreguoti tolimesnį Lietuvių žaidimą ateityje.Reikia permainų ir didelių permainų tiek trenerio, tiek žaidėjų atžvilgiu.Gėdingas pralaimėjimas, bet reikia gyventi toliau, pamiršti šį pralaimėjimą ir nepasiduoti morališkai