Nacionalinis stadionas

dabar numatytas Balandžio 27 d. 15:00

Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada panaikinta pagrįstai
https://www.apeliacinis.lt/naujienos/viesuju-pirkimu-tarnybos-vertinimo-isvada-panaikinta-pagristai/1101

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, kuriuo pripažinta neteisėta ir panaikinta Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. gegužės 20 d. vertinimo išvada, įpareigojanti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kaip suteikiančiąsias institucijas, nutraukti vykdomo projekto „Daugiafunkcinis sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksas“ (Nacionalinio stadiono) koncesijos suteikimo procedūras.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada buvo pagrįstai panaikinta, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos ginčo koncesijos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atskirai pažymėjo, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio atsakovei priimti kitą vertinimo išvadą, kuri atitiktų teisės normų reikalavimus. Šis klausimas paliktas atsakovės diskrecijai.

Apeliacinio teismo sprendimas grąžina galimybę Nacionaliniam stadionui
https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2021/04/27/teismas-nacionalinio-stadiono-konkursas-nutrauktas-nepagristai

Nacionalinio stadiono sutarties pasirašymo eiga
2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritaria Daugiafunkcio sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo komplekso koncesijai.
2020 m. vasarį Derinamas sutarties pasirašymas su visomis šalimis: Vilniaus miesto savivaldybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), koncesininkas.
2020 m. kovo 16 d. Šiai datai suderintas sutarties pasirašymas su ŠMSM, koncesininku, finansuotoju, pakviestas dalyvauti ir Ministras Pirmininkas.
2020 m. kovo 6 d. Generalinė prokuratūra kreipiasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl projekto kainos pokyčių vertinimo. Savivaldybei šis raštas nebuvo adresuotas.
2020 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybė gauna Viešųjų pirkimų tarnybos raštą, kuriuo savivaldybė įpareigojama stabdyti pasirašymo procedūras
2020 m. kovą Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą ginčydama šį VPT sprendimą.
2020 m. kovą Savivaldybė teikia išsamius paaiškinimus Generalinei prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Viešųjų pirkimų tarnybai (du kartus), LRVK, LRP.
2020 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė gauna VPT išvadą dėl koncesijos suteikimo procedūrų, kurioje konstatuojama, kad panaikinus ES finansavimą projektui, pasikeitė rizikų pasiskirstymas ir projektas nebegali būti vykdomas koncesijos būdu.
2020 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismas VPT nurodymą pripažįsta neteisėtu.
2021 m. balandžio 27 d. Apeliacinis teismas paliko galioti 2020 m. lapkritį Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį, kuria tenkintas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys.

Tikisi supratimo iš VPT

Remigijus Šimašius, Vilniaus meras, sako nesibaiminantis, jei VPT skųs teismo sprendimą ar iš naujo nagrinės koncesijos konkursą, tačiau viliasi, kad tokių žingsnių tarnyba nesiims.

„Ar gali kažką teoriškai VPT padaryti, tai tikiu, kad gali, bet tikiuosi, jog užteks išminties nezulinti šios temos toliau. Manau, kad dabar VPT yra visai kitaip įsigilinusi į situaciją ir priims išmintingus sprendimus, pagalių į ratus procesui, kuris atitinka visus teisinius reikalavimus, nekiš“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė R. Šimašius.

Jis viliasi, kad Vyriausybė liks prie įsipareigojimų, prisiimtų ankstesnės „valstiečių“ Vyriausybės.

„Dėl projekto objektų, ką reikėtų keisti, mes jokių indikacijų neturime. Jeigu Vyriausybė pakeis savo poziciją ir sakys, kad darome derybų etapą iš naujo, teoriškai tai įmanoma, bet tai gresia viso proceso sustabdymu“, – sakė meras.

Jis pridūrė, kad tiek iš Vyriausybės, tiek iš Seimo dėl stadiono projekto sulaukia „pozityvaus nusiteikimo“.

„Artimiausiu metu, kai Vyriausybė bus pasiruošusi, sėsime kalbėti apie sutarties pasirašymo datą“, – teigė R. Šimašius.

Svarstys, ar skųsti sprendimą

VPT antradienį po teismo sprendimo išplatino pareiškimą, kad dėl tolimesnių veiksmų spręs išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo argumentus.

VPT laikosi pozicijos, kad projekto finansavimo modelis negali būti traktuojamas kaip koncesijos sutartis.

Stadiono nori 2024 m.

Vertinimą VPT pateikė po Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos kreipimosi, kuriems kilo dvejonių, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas. Skaičiuojama, jog paties objekto statyba kainuotų 93,2 mln. Eur, tačiau mokėjimas už jo statybas vyktų 25 metus, per kuriuos finansiniam partneriui investicijų bendrovės „BaltCap“ fondui būtų sumokėti beveik 156 mln. Eur.

Koncesijos sutartį su privačiu partneriu Vilnius planavo pasirašyti 2020 m. kovą, o stadioną su įvairiais kitais objektais pastatyti 2023 m. Pats konkursas vyko kelerius metus, o sutarčiai buvo pritarusi Vyriausybė bei savivaldybės taryba.

Dabar, savivaldybės teigimu, stadionas galėtų būti pastatytas 2024 m. dėl užsitęsusių ginčų teismuose.

Didžiąją dalį projekto išlaidų finansuotų savivaldybė (101,5 mln. Eur), dar 54,5 mln. Eur – Vyriausybė.

Straipsnyje yra lentelės su visų projekto dalių OG pasiūlymo ir paskutinio savivaldybės balsavimo statybų kainų palyginimu, kam įdomu

Šimašius apie Nacionalinį stadioną: jei Vyriausybė neatsisakys savo įsipareigojimų – stadionas bus po trejų metų
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1396627/simasius-apie-nacionalini-stadiona-jei-vyriausybe-neatsisakys-savo-isipareigojimu-stadionas-bus-po-treju-metu

VPT pernai gruodį atmetė savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai.

Komentuodamas teismo sprendimą R. Šimašius teigė, kad jis atvers kelią daugiafunkcinio centro statybai.

„Teismo sprendimas yra labai džiugus. Esu patenkintas, kad atvertas kelias daugiafunkcinio centro ir Nacionalinio stadiono statybai. Buvome teisūs nuo pat pradžių, tik gaila tų dviejų metų, sugaištų teisme“, – žurnalistams antradienį sakė R. Šimašius.

Vyriausybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo padarę pauzę iki teismo sprendimo. Teismo sprendimas jau yra, tai tikiuosi, kad galėsime susiderinti visus dalykus ir pasirašyti sutartį. Dėl tikslaus laikotarpio negaliu pasakyti, nes tai priklausys nuo Vyriausybės, bet tai tikrai neturi trukti mėnesius. Mes esame visiškai pasirengę ir jau ryt galėtume pasirašyti sutartį, tačiau Vyriausybė turi tam tikrų klausimų“, – sakė R. Šimašius.

Vilniaus meras taip pat teigė besitikintis, kad Viešųjų pirkimų tarnyba Apeliacinio teismo sprendimo neskųs bei pažymėjo, kad sutarties koncesininkas „Axis industries“ įsipareigojimų žada laikytis.

R.Šimašius komentuoja teismo sprendimą dėl Nacionalinio stadiono
https://www.15min.lt/gyvai/rsimasius-komentuoja-teismo-sprendima-del-nacionalinio-stadiono-4920

Video

LRT Aktualijų studija. Ar bus pastatytas Nacionalinis stadionas?
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000149849

Vilniuje, Šeškinėje, 34-erius metus planuojama pastatyti Nacionalinį stadioną, tačiau to padaryti niekaip nepavyksta. Šią savaitę visgi įsižiebė viltis, kad stadionas galės būti statomas, nes Lietuvos apeliacinis teismas atvėrė kelią Vilniaus savivaldybei pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės sutartį su konkurso laimėtojais. Ar Nacionalinis stadionas bus pastatytas? Kaip pasiekti, kad nekiltų abejonių privačios ir viešosios partnerystės projektais?

Apie tai ketvirtadienį „LRT Aktualijų studijoje“ diskutuos Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas, „Baltcap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis, Lietyvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, buvęs Vyriausybės kancleris, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis ir Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

ved. Liepa Želnienė

Delfi tema. Ar nacionaliniam stadionui Vilniuje dar kas nors gali užkirsti kelią?
Žiūrėti „YouTube“

Šiandien 11 valandą.
YouTube

Švietimo ministerija inicijuoja darbo grupę dėl Nacionalinio stadiono: kyla klausimų dėl projekto
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1401899/svietimo-ministerija-inicijuoja-darbo-grupe-del-nacionalinio-stadiono-kyla-klausimu-del-projekto

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja darbo grupę dėl Nacionalinio stadiono. Kaip BNS informavo ministerija, sudaryta darbo grupė antradienį renkasi į pirmąjį posėdį, kur tarsis dėl grupės sudėties ir darbo grafiko.

„Ministerijai nekyla abejonių dėl stadiono būtinybės, tačiau kyla klausimų dėl paties projekto“, – atsakyme BNS informavo ministerija. Pasak jos, Vilniaus savivaldybė pateikė pageidavimą įtraukti ministerijos atstovą į stadiono koncesijos komisijos sudėtį. „Ministerija iš savo pusės padarys viską, kad šiuo klausimu būtų dirbama intensyviai. Šis stadionas reikalingas, tai galėtų tapti postūmiu šalies futbolo vystymuisi“, – sako ŠMSM.

Iš naujo dėl daugiafunkcio komplekso su stadionu Vilniuje tariamasi po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) skundą bei pripažino neteisėtu jos nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą. Sprendimas reiškia, kad Vilniaus valdžiai neliko teisinių kliūčių pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“.

Pagal bendrą Vilniaus savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės susitarimą, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota sumokėti beveik 156 mln. eurų. Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad sutarus su Vyriausybe, kompleksas su stadionu iškils per trejus metus.

Teismai baigėsi: VPT nebeskųs dėl Nacionalinio stadiono statybų
https://madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/teismai-baigesi-vpt-nebeskus-del-nacionalinio-stadiono-statybu/

Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę sulaukė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimo, kuris dar labiau artina Vilnių prie „Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso“ statybų – VPT neteiks kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo balandžio pabaigoje priimtos nutarties. VPT nurodo šiai dienai nematanti teisinio pagrindo atlikti naują konkurso vertinimą.

„Šiai dienai nebeturime kliūčių sutarties dėl daugiafunkcio komplekso Šeškinėje pasirašymo. Paskutinį žodį šiame procese liko tarti Vyriausybei, kalbamės ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl tolimesnių veiksmų. Tikimės, kad Vyriausybė neišsižadės jau anksčiau savo prisiimtų įsipareigojimų ir galėsime pradėti darbus, o po trejų metų Vilniuje turėtume aukščiausius sporto standartus atitinkantį kompleksą ir pakviesti vilniečius į pirmąsias rungtynes“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Apeliacinis teismas š.m. balandžio 27 d. pripažino neteisėtu Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą. Teismas atmetė VPT skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai lapkritį priimtą nutartį.

Tai reiškia, kad Vilniaus valdžia galės pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“. Daugiafunkcį sporto kompleksą, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.

Nacionalinį stadioną vis žadama pastatyti po trejų metų, ar tai pavyks padaryti 2024-aisiais?
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1410128/nacionalini-stadiona-vis-zadama-pastatyti-po-treju-metu-ar-tai-pavyks-padaryti-2024-aisiais

Daugiau nei 30 metų statomas Nacionalinis stadionas yra išsėmęs visus epitetus, kritiką, ir pašaipas. Daugeliui – ir viltį. Pastarosiomis dienomis viltis grįžo paaiškėjus, kad VPT pradėti statybas vis dėlto leisis.

Vilniaus miesto savivaldybei liko sulaukti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išvados dėl projekto.Ji atėjo penktadienį.

„Sakykime taip: turime tik tam tikrų pastebėjimų, bet iš principo pritariame projektui“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Dalį projekto žadėjęs finansuoti privataus kapitalo fondas planų irgi neatsisako.

„Nuolatos darėme namų darbus, kad finansavimas nedingtų. Patvirtinu, kad galėtume toliau finansuoti“, – tikina „Baltcap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis.

Tačiau iš maždaug 100 milijonų eurų, reikalingų pačioms statyboms, fondas skirs tik iki penktadalį sumos. Esminis lieka ankstesnėse kadencijose žadėtas Vyriausybės finansavimas. Bet naujoji Vyriausybė nieko nežada, nes vėluojant nuplaukė Europos Sąjungos parama.

„Mums reikia gerai įvertinti, ar esamiems dabartiniams Vyriausybės įsipareigojimams, savivaldybė galės vykdyti savuosius tos pačios projekto vertės“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad Europos Sąjungos pinigų trūkumas kompensuotas.

„Tai mums reiškia, kad mes turime daugiau skolintis. Jeigu privatus partneris neapsigalvoja, jeigu Vyriausybė neapsigalvoja, laukiam sutarties pasirašymo“, – sako meras.

Premjerė pabrėžia, kad atsakomybę turi prisiimti visos pusės.

2007-aisiais paskutinį kartą burzgė technika Nacionalinio stadiono statybų aikštelėje, užkonservuotoje 1993–aisiais. Išleidus per 100 milijonų litų, pastatyti tebesantys griaučiai.

Prieš dešimtį metų Lietuva ėmė garsėti kaip vienintelė Europos Sąjungos šalis, neturinti modernaus futbolo stadiono.

2011 metais tuometis UEFA prezidentas Michelis Platini baisėjosi padėtimi: „Tai, kad dėl to pasaulio čempionai nenori pas jus žaisti, yra baisu.“

2013–aisiais buvo kalbama apie naują stadiono baigimo datą – 2016 metus „Prioritetai yra trys: du baseinai – Vilniuje ir Klaipėdoje, ir Nacionalinis stadionas Vilniuje“, – 2013-aisiais sakė tuometis premjeras Algirdas Butkevičius.

2015-aisiais stadionas buvo vėl žadamas po trejų metų. 2019-aisiais – tradicija išlaikoma. „Po trejų metų pakviesim į įkurtuves“, – 2019 metais sakė Vilniaus meras R. Šimašius.

Paskutinis pažadas žlugo sutarties pasirašymą užblokavus VPT. Nuo tada du teismai nutarė, kad ji neturėjo pagrindo blokuoti projekto. Trečiadienį tarnyba paskelbė, kad trečią kartą į teismą nesikreips.

Jei Vyriausybė finansavimą vis dėlto skirtų, naujoji Nacionalinio stadiono atidarymo data būtų vėl po trejų metų.

I. Šimonytė paaiškino, kas apsunkina situaciją dėl Nacionalinio stadiono
https://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/i-simonyte-paaiskino-kas-apsunkina-situacija-del-nacionalinio-stadiono-1025577?

Vertindama Vyriausybės galimybes pasirašyti susitarimą ir finansuoti Nacionalinio stadiono projektą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pirmiausia būtina įvertinti pačios Vilniaus miesto savivaldybės projekto finansavimo galimybės. Ji pridūrė, kad situaciją apsunkina pakitę galimi Nacionalinio stadiono finansavimo šaltiniai.

„Vyriausybės įsipareigojimai šio projekto atžvilgiu yra fiksuoti dar turbūt 2015 metais. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės darbo metu yra priimtas nutarimas dėl Vyriausybės dalyvavimo šiame projekte ir ten yra nustatyti maksimalūs Vyriausybės įsipareigojimai jame dalyvaujant. Tačiau negaliu nepaminėti fakto, kad per tą laiką, kol šiam projektui buvo pradėta ruoštis, atsitiko keletas svarbių pokyčių. Pagrindinis, kad projektui buvo planuojamos ES lėšos, kaip vienas iš finansavimo šaltinių. Tačiau dėl įvairių procedūrų buvo akivaizdu, kad tos lėšos nebus įsisavintos, ir praėjusi Vyriausybė tas lėšas perskirstė kitiems projektams. Dabar mes turime tokį patį didelį projektą, koks buvo suprojektuotas turint minty kelis finansavimo šaltinius, t. y. valstybės biudžetą, ES lėšas ir savivaldybės lėšas. Kai nebėra ES lėšų finansavimo šaltinio, finansavimo šaltiniai lieka du“, – problemą pristatė premjerė.

Anot jos, pasikeitus finansavimo šaltiniams reikalinga įvertinti ir abiejų šalių – Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės – galimybes finansuoti Nacionalinio stadiono statybas.

„Mums reikia gerai įvertinti, ar esant ribotiems Vyriausybės įsipareigojimams savivaldybė tikrai galės vykdyti savuosius prie tos pačios projekto vertės. (...) Pakitusios aplinkybės turi būti įvertintos ir atsakomybė turi būti prisiimta visų pusių. Neturi būti vien spaudimo iš savivaldybės pusės skubėti greičiau pasirašyti sutartį todėl, kad visa istorija užsitęsė per ilgai. Aš visiškai sutinku, kad visa istorija dėl įvairių priežasčių užsitęsė per ilgai, bet per tą laiką yra įvykusių ir tam tikrų aplinkybių pasikeitimų“, – akcentavo ji.

I. Šimonytė teigė, kad siekiama, jog abiejų pusių susitarimai būtų itin aiškūs – tuomet susitarimo pasirašymas taptų tik technine aplinkybe.

„Nepaisant to, kad savivaldybių biudžetai yra savarankiški ir savivaldybės yra savarankiškos savo finansiniuose ištekliuose, žinome ne vieną projektą, kuris pakeliui pakeičia kainą, ir tuomet savivalda kreipiasi į Vyriausybę, kad ji spręstų kažkokio įpusėjusio projekto finansines problemas. Tikrai norėtume, kad visų pusių susitarimai ir įsipareigojimai būtų labai aiškūs, ir jeigu tokį susitarimą pavyks pasiekti, tai tuomet tas susitarimo pasirašymas būtų tik techninis klausimas“, – sakė ji.

Tuo tarpu paklausta, ar būtų tikslinga finansuoti Nacionalinio stadiono statybas šaliai dorojantis su COVID-19 pandemija ir jos sukeltais iššūkiais ekonomikai, I. Šimonytė pabrėžė, kad Vyriausybės finansinio indėlio projektui prireiktų tik po kelerių metų.

„Projekto finansavimo modelis yra toks, kad pradžioje didžioji dalis įsipareigojimų ir rizikos tenka koncesininkui, o patys Vyriausybės mokėjimai prasidėtų tik po to, kai projektas būtų pabaigtas. Tai tikrai neatsitiks nei per vienus, nei per dvejus metus. Manau tuomet pandemija jau bus virtusi endemija, o gal apskritai išėjusi iš mūsų darbotvarkės ilgesniam laikui. Tad šių dalykų nesiečiau“, – tikino ji.

Visgi I. Šimonytė pabrėžė, kad dėl greitesnio įgyvendinimo siekiant supaprastinti Nacionalinio stadiono projektą būtų rizikuojama jo statybų procesą dar labiau užvilkinti.

„Vilniui tikrai yra reikalingas stadionas, bet šis projektas dėl įvairių priežasčių buvo pasirinktas labai didelis, su daugybe funkcijų. (...) Labai gerai suprantu riziką, kad jei mes projektą supaprastiname, tuomet vėl įsiveliame į naują procedūrų tinklą (...) ir galimai naujus skundus, teismus ir pan. Tai reikštų, kad vilniečiai dar ilgiau būtų be stadiono. Kita vertus, jei mes paliekame šį projektą koks jis yra dabar, (...) turi būti labai aišku, kas atsako už kokius įsipareigojimus“, – sakė ji.

Vilniaus miesto taryba Daugiafunkcio komplekso sutartį galutinai patvirtino 2019 metų gruodžio viduryje.

Bendra Daugiafunkcio komplekso ant Šeškinės kalvos kaina siekia 93,2 mln. eurų, tačiau, praradus ES finansavimą ir vietoje to pritraukus privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus. Tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.

Teisėsaugos institucijos nebekaišios pagalių į Nacionalinio stadiono ratus
https://www.alfa.lt/straipsnis/50445199/teisesaugos-institucijos-nebekaisios-pagaliu-i-nacionalinio-stadiono-ratus

Po Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) sprendimo planų stabdyti koncesijos konkursą atsisakė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Nacionalinio stadiono konkurso rengėjus palikti ramybėje žada ir teisėsaugos institucijos, anksčiau aktyviai dalyvavusios projekto peripetijose. Nei Generalinė prokuratūra (GP), nei Finansinių nusikaltimų ir tyrimo tarnyba (FNTT), nei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neplanuoja viešojo intereso gynimo ar kitu akstinu stabdyti ar kitaip trukdyti Nacionalinio stadiono projektui.

Vilniaus m. savivaldybė: kliūčių pasirašyti sutartį nebėra

Praėjusią savaitę VPT raštu Vilniaus m. savivaldybę informavo, kad neskųs teismo sprendimo, tad, savivaldybės manymu, kliūčių pasirašyti sutartį nebėra.

„Šiandien nebeturime kliūčių pasirašyti sutartį dėl daugiafunkcio komplekso Šeškinėje. Paskutinį žodį šiame procese liko tarti Vyriausybei, kalbamės ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl tolimesnių veiksmų. Tikimės, kad Vyriausybė neišsižadės jau anksčiau savo prisiimtų įsipareigojimų ir galėsime pradėti darbus, o po trejų metų Vilniuje turėtume aukščiausius sporto standartus atitinkantį kompleksą ir galėsime pakviesti vilniečius į pirmąsias rungtynes“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus m. savivaldybė nurodo, jog pagrindinis Vyriausybės įsipareigojimas yra skirti numatytą 53 mln. eurų finansavimą stadiono statyboms ir objekto priežiūrai.

„Pasirašius sutartį, suteikiančiosios institucijos ir koncesininkas turės per 180 dienų įvykdyti išankstines sutarties įsigaliojimo sąlygas, kurios iš esmės yra susijusios su būtinų formalumų sutvarkymu – Europos Komisijos išvados, kad projektu nėra teikiama valstybės pagalba gavimu, sklypų registracija, servitutų nustatymu, poveikio aplinkai vertinimo atlikimu, koncesininko finansinio modelio auditu, draudimo sutarčių, sutarčių su subtiekėjais pasirašymo ir kt.“, – Alfa.lt informavo Vilniaus m. savivaldybės administracija.

Po sutarties įsigaliojimo koncesininkas per trejus metus turės baigti stadiono statybos darbus ir suorganizuoti bandomąsias futbolo varžybas, siekiant pripažinti stadioną atitinkančiu UEFA 4 kategoriją.

Nepuoselėja planų iš naujo trukdyti stadiono projektui

Generalinė prokuratūra (GP), Finansinių nusikaltimų ir tyrimo tarnyba (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiuo metu neturi planų stabdyti Nacionalinio stadiono projektą viešojo intereso ar kitu pagrindu. Ankstesniame etape visos šios jėgos struktūros buvo vienaip ar kitaip įtrauktos į amžiaus projekto peripetijas.

„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba savo vertinimą dėl šio projekto buvo išsakiusi anksčiau. Apeliacinio teismo sprendimas yra priimtas ir įsiteisėjęs“, – portalui teigė NTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.

Į klausimą, kokiu atveju FNTT imtųsi stabdyti Nacionalinio stadiono projektą, ar dėl to kreiptųsi į kitas valstybės institucijas, M. Zdanauskaitė atsakė, jog FNTT yra ikiteisminio tyrimo institucija, kurios tikslas – saugoti valstybės finansų sistemą. „Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai ir sprendžiama dėl galimų tolesnių veiksmų“, – pridūrė ji.

Trukdyti Nacionalinio stadiono projektui nesirengia ir STT. „Vadovaujantis numatytais teisės aktais, viešojo intereso gynimo klausimai priskirtini Prokuratūros kompetencijai“, – Alfa.lt teigė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.

Vis dėlto ji paaiškino, kad STT svarstytų klausimą dėl Nacionalinio stadiono projekto stabdymo, jeigu būtų nustatyti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymiai. R. Keblienė priminė, kad 2019 m. STT, išnagrinėjusi GP persiųstą pranešimą dėl aplinkybių, susijusių su Nacionalinio stadiono koncesijos suteikimo konkursu, priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, nenustačius nusikalstamų veikų požymių. „Šis sprendimas buvo apskųstas, tačiau Vilniaus apygardos teismas skundą atmetė ir paliko galioti STT sprendimą“, – informavo STT atstovė.

Jokių teisinių veiksmų, susijusių su Nacionalinio stadiono projektu, šiuo metu neatlieka ir GP. 2020 m. atlikusi tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo Vilniaus m. savivaldybei rengiantis vykdyti Nacionalinio stadiono komplekso statybas koncesijos būdu, GP 2020 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

GP Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė paaiškino, jog prokuratūra atsižvelgė į tai, kad institucija, kurios veikimo srityje galimai buvo padarytas pažeidimas – VPT – ėmėsi priemonių jam pašalinti – įpareigojo Vilniaus m. savivaldybės administraciją ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją nutraukti koncesijos suteikimo procedūras. GP pabrėžė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui VPT išvada, kuria institucijos buvo įpareigotos nutraukti projekto koncesijos suteikimo procedūras, pripažinta neteisėta. „Šiuo metu, negavus jokios papildomos reikšmingos informacijos šiuo klausimu, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje joks tyrimas, susijęs su minėtu projektu, neatliekamas“, – patvirtino E. Martinonienė.

Prokuratūros įstatymas numato, jog prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Galutinai apie viešojo intereso pažeidimą sprendžia teismas.

Balandžio 27 d. LAT pripažino neteisėtu VPT nurodymą nutraukti Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą. Teismas atmetė VPT skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai lapkritį priimtą nutartį. Teismas nustatė, kad VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį faktų vertinimą ir neteisėtai nutraukė Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą.

Tai reiškia, kad Vilniaus valdžia galėtų pasirašyti daugiau kaip 150 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“.

Kaltino oponentus pasinaudojus teisėsaugos struktūromis

Alfa.lt primena, kad teisėsaugos struktūros savarankiškai ar ne savo noru buvo įtrauktos į Nacionalinio stadiono sudėtingas aplinkybes ir dėl to nusipelnė Vilniaus mero atviros kritikos.

Po to, kai 2020 m. gegužės 20 d. VPT įpareigojo Vilniaus savivaldybę nutraukti stadiono konkursą, R. Šimašius feisbuke nedviprasmiškai apkaltino tuometę Vyriausybę siekiu žlugdyti projektą pasitelkiant teisėsaugos institucijas. „Jokia paslaptis, kad valstiečių Vyriausybė Nacionalinio stadiono projektą bandė žlugdyti ir anksčiau, ir tai darė bailiai ir gėdingai, dviveidiškai – ne savo rankomis, o prisidengdami pavaldžiomis tarnybomis. Projektas torpeduotas daug kartų – jam netikėtai buvo nubrauktas ES finansavimas, dėl jo buvo be jokio pagrindo kreiptasi į premjerui draugišką FNTT“, – teigė sostinės meras.

Reaguodama į mero kaltinimus, FNTT pareiškė esanti nepriklausoma nuo bet kurios įtakos. „FNTT savo veikloje vadovaujasi FNTT įstatymu, Vidaus tarnybos statutu, kitais Lietuvos galiojančiais teisės aktais. Tarnyba yra laisva ir nepriklausoma nuo bet kokios įtakos, savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais skaidrumo ir moralės standartais“, – komentare žiniasklaidai teigė tarnyba.

Vis dėlto FNTT išsisuko nuo tiesaus atsakymo, kokiu pagrindu pradėjo koncesijos sutarties tyrimą, po kurio pareiškė, kad gali būti pažeistas viešasis interesas. Tuometis FNTT atstovas viešiesiems ryšiams Aleksandras Zubriakovas į Alfa.lt klausimą, kieno skundo ar prašymo pagrindu pradėjo tyrimą dėl Nacionalinio stadiono, atsakė, kad FNTT nebuvo pradėjusi jokio tyrimo dėl „vadinamojo Nacionalinio stadiono“. Esą GP buvo pradėjusi viešojo intereso gynimo procedūrą, remiantis FNTT atlikta koncesijos analize.

Iš tikrųjų GP Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į VPT po to, kai gavo FNTT pranešimą apie galimai pažeistą viešąjį interesą Vilniaus m. savivaldybei rengiantis vykdyti Nacionalinio stadiono komplekso statybas koncesijos būdu.

Į pakartotinius Alfa.lt klausimus, kokiu pagrindu buvo suformuotas FNTT pranešimas apie galimai pažeistą viešąjį interesą, kodėl FNTT pradėjo tirti šią sutartį, kas dėl to kreipėsi į FNTT, ar buvo rašytinis, ar žodinis prašymas, ar skundas, FNTT neatsakė. „FNTT yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, čia jau yra veiklos taktikos dalykai, ir tokie klausimai plačiau nėra nekomentuojami“, – teigė A. Zubriakovas.

Viešojoje erdvėje sklandė gandas, kad į FNNT kreipėsi Vilniaus konservatoriai, ne kartą užkulisiuose trukdę šiam projektui. Tačiau Vilniaus m. savivaldybės tarybos konservatorių lyderis vicemeras V. Benkunskas tai neigė. „Ne pirmą kartą tai girdžiu. Nežinau, kas tokią teoriją skleidžia. Bet pasaulyje vyksta dalykai nepaisant konservatorių. Dėl stadiono mes laikėmės koalicijos susitarimo ir iš mūsų pusės jokių povandeninių srovių nebuvo“, – Alfa.lt sakė jis.

Šimašius apie Šeimos gynimo maršo organizatorius: teisė yra ne tam skirta, kad pasinaudotum ja ir durnintum visą visuomenę
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1422553/simasius-apie-seimos-gynimo-marso-organizatorius-teise-yra-ne-tam-skirta-kad-pasinaudotum-ja-ir-durnintum-visa-visuomene

– Jau įpusėjote antrą kadenciją, bet Nacionalinio stadiono vis dar nėra, o šalia „Akropolio“ tebestūkso vaiduoklis. Kodėl taip nutiko – ar stadiono klausimas yra tarsi prakeiksmas, o gal tiesiog politikams stinga sugebėjimų?
– Prieš 30 metų buvo įkasta pirmoji kapsulė, aš tuo metu dar net Vilniuje negyvenau. Galiu pažadėti, kad nesikartos viena iš dviejų buvusių istorijų, kai pradedama statyti, o paskui – kaip Dievas duos. Toks sovietinis dalykas. To tikrai nebus. Jei jau pradėsime statyti, tai galiu garantuoti, kad nebus įdėta nė vieno mokesčių mokėtojų euro į pradžią, kuri niekur neveda.

Natūralu, kad norime startuoti su pabaigos perspektyva. Puikiai matome tas istorijas. Viešųjų pirkimų tarnybos pasamprotavimai mokesčių mokėtojams jau kainavo kelis milijonus eurų tiesiogiai, nes per tą laiką viskas tiek pabrango.

Nenoriu nieko žadėti, nes jau prieš metus paskelbiau šio stadiono mirtį. Bet toks paradoksas kartais nutinka, kad kai paskelbi mirtį, ima ir atsiranda gyvybės elementų. Yra tikimybė, kad jis bus, bet didžiąja dalimi viskas priklauso nuo Vyriausybės ir nuo to, ar privatus partneris nepersigalvos per tiek laiko.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su Vilniaus miesto savivaldybe baigė derinti detales ir sutarė pasirašyti papildomą Vyriausybės ir savivaldybės indėlį bei garantijas įtvirtinantį dvišalį susitarimą dėl daugiafunkcinio komplekso statybos ant Šeškinės kalvos.

Skaityti daugiau: https://www.eurofootball.lt/futbolo-naujienos/vilniaus-savivaldybe-ir-ministerija-susitare-del-nacionalinio-stadiono/

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su Vilniaus miesto savivaldybe baigė derinti detales ir sutarė pasirašyti papildomą Vyriausybės ir savivaldybės indėlį bei garantijas įtvirtinantį dvišalį susitarimą dėl daugiafunkcinio komplekso statybos ant Šeškinės kalvos.

Skaityti daugiau: https://www.eurofootball.lt/futbolo-naujienos/vilniaus-savivaldybe-ir-ministerija-susitare-del-nacionalinio-stadiono/

projekto samata kosmine daugiau negu 150 miln Eur, sakyciau matyt ir tai negalutine, bet ka noreti stato juk ne viena stadiona, bet visa kompleksa statiniu, patalpu tik klausimas ar tikrai ju reikia?

Čia post factum buvo padaryta siaubinga klaida, kad nebuvo naudojama visose viešuosiuose diskusijose kažkas panašaus į "40 milijonų stadionui ir 110 milijonų infrastruktūrai ir aptarnavimui", kas gal ir gaunasi gerokai daugiau žodžių, bet terminą multifunkcinis centras žmonės vis tiek supaprastino į terminą stadionas, kas gavosi failas.

O visi tie statiniai yra labai reikalingi, toks didelių pirmiausia savivaldybės finansų reikalaujantis projektas nebūtų tiek koalicijų išgyvenęs, jeigu tie likę pastatai nebūtų mieste reikalingi. Čia pradžioje paaiškinimai net sudėti reikalingumo.

YouTube

Ypatingai išgirsti 24:00, nu ir dar pradžioje yra kainų skaidrės.

Beje kaip tiesiog paprasta, kad Žiemeliui nusipirks Siemens areną ir pradėjus rekonstrukciją su išplėtimu iki 16,000 vietų, iš karto buvo nuspręsta statant stadioną įgyvendinti rezerve paliktą stadiono išplėtimą nuo 15,000 iki 18,000 vietų. Stadionas visgi bus didžiausias iš visų vietų skaičiumi Lietuvoje.

Statybų pabaigos niekam nuspėti nepavyksta: į vis pasirodančias žinias apie nacionalinį stadioną vilniečiai nebereaguoja
https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2021/07/25/news/statybu-pabaigos-niekam-nuspeti-nepavyksta-i-vis-pasirodancias-zinias-apie-nacionalini-statdiona-vilnieciai-nebereaguoja-20115380/

Praėjusios savaitės savivaldybės žinia, kad baigė derinti detales dėl nacionalinio stadiono Šeškinėje projekto, liko beveik nepastebėta. Mat žmonės per 30 metų prie tokių pranešimų jau įprato.

Iš pastarojo savivaldybės pranešimo atrodo, kad jau netrukus ant Šeškinės kalvos užvirs statybos. „Sulaukus savivaldybės tarybos pritarimo neliktų kliūčių pasirašyti per 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį“, – optimizmu tryško valdžia.

Pasak sostinės savivaldybės, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutarta, kad pasirašius sutartį su koncesininku reikės papildomai įvertinti, ar statant, ar jau pastačius daugiafunkcį kompleksą pagrindinio stadiono sėdimųjų vietų skaičius galėtų būti išplėstas nuo 15 iki 18 tūkst.

Daugiau nei 150 mln. eurų vertės projektas pastaraisiais metais strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo nuosprendžio nebeskundė.

Apie trikdžius statybose kalbama jau pirmuose rašiniuose.

Trikdžiai – nuo 1988-ųjų

Štai jau 1988-ųjų žiemą pradėjus statyti stadioną dienraštis „Tiesa“ nuogąstavo, kad darbai nebus baigti laiku: „Pagal projektą kertinis akmuo turėjo būti padėtas ne vakar, o rugpjūtį. Pasak vieno užsakovų, Vilniaus miesto vykdomojo komiteto kapitalinio statybos viršininko pavaduotojo V.Nekrošo, tokie tempai kelia nerimą. Jau dabar aišku, kad šiemet nebus atlikta nė pusės planuotų darbų. Taigi statybininkai, norėdami pabaigti stadioną 1993 metais, turi triūsti sparčiau.“

Nors statybininkai ir norėjo, stadiono nepavyko baigti nei 1994aisiais, nei 1995-aisiais.

Tais metais dienraštyje „Diena“ Raimondas Jonutis taip apibūdino, kodėl įstrigo statybos ir kaip jas atgaivinti: „Nutarta, kad vienintelė išeitis – užsienio investitoriai. Tačiau, įsivaizduokite, niekas neperka. Nors statybos sklypas yra apie 25 ha, miestas jį išnuomoja lengvatinėmis sąlygomis, net leidžia keisti projektą (stadionas, žinoma, liks). Vienas kitas užsienietis lyg ir buvo susidomėjęs, tačiau sužinojęs, kad žemė nebus jo nuosavybė, greit atšalo.“

Beje, straipsnis jau tada buvo pavadintas „Stadiono miražas“.

Siūlė pasiųsti bombonešį

Bet jau 1999-aisiais buvo skelbiama, kad amžiaus statyba bus atiduota į užsieniečių rankas. Esą į nebaigtą statyti stadioną taikosi Italijos ir Vokietijos investuotojai. Tų investuotojų buvo pulkai, ne vienas straipsnis apie juos parašytas. Kai jų srautai sumažėjo, „Sostinė“ 2000 m. informavo apie naują sprendimo būdą: „Virš stadiono jau siūloma pasiųsti bombonešį.“

Bet prieš 17 metų vienas dienraštis vis tiek džiūgavo: „Šeškinės futbolo stadionas vis dar gali tapti nacionaliniu“, nors tais pačiais metais stadiono teritorija buvo paversta sniego sąvartynu.

2001-ųjų sausį „Sostinė“ skelbė – „Valdininkų ausyse jau aidi sirgalių šūkiai“. Tuometis miesto vadovas Juozas Imbrasas optimistiškai pareiškė, kad per dvejus metus numatoma paskirti apie 30 mln. litų Šeškinės stadionui užbaigti. Vadinasi, įkurtuvės buvo numatytos jau 2003 metais.

Beje, J.Imbrasas tame pačiame straipsnyje teigė, kad dar 75 mln. litų bus skirta „Žalgirio“ stadiono remontui. Dabar šis planas atrodo ypač juokingai.

O 2006-ųjų vasarį „Sostinės“ rašinyje „Nacionalinės futbolo rinktinės kovos – Šeškinėje“ buvo skelbta, jog miesto savivaldybė ir Vyriausybė galutinai sutarė, kad Šeškinėje iki 2009 metų iškils nacionalinis Tūkstantmečio stadionas. Šįkart jau buvo minimos 200 mln. litų dydžio investicijos.

Buvo ir šviesių akimirkų

Jau po metų, 2007-aisiais, „Lietuvos rytas“ pasakojo, kaip skandalingai pabrangusių stadiono statybų pinigai gali nusėsti politikų kišenėse: „Savivaldybės tarybos nariai buvo šokiruoti sužinoję, kad ant Šeškinės kalno Vilniuje pradėtas statyti nacionalinis stadionas mokesčių mokėtojams gali atsieiti 700 milijonų litų. Anksčiau šiam objektui buvo numatyta skirti iki 300 mln. litų.“

O paskui pasipylė. „Plauti milijonus padės ir neaiškūs ekspertai“, „Statytojai nori pinigų“, „Dėl stadiono – mįslės“, „Stadiono aferų gijos veda į sostinės valdžios kabinetus“. Tai tik kelios antraštės rašinių, kuriuose pasakojama apie įtarimą sukėlusių politikų veiksmus.

Vis dėlto buvo ir šviesių akimirkų. Štai 2008 metais dienraštis „Vilniaus diena“ straipsnį pavadino „Milžino gimdymas tęsiasi“. Jis skelbė: „Nacionalinio stadiono statybvietėje dirbančio sargo vienatvės dienos netrukus turėtų baigtis. Finansų ministerijai pervedus pinigus artimiausiomis dienomis ant Šeškinės kalno vėl rinksis statybininkai.“

O „Verslo žinios“ buvo nusiteikusios dar optimistiškiau: straipsnyje „Uodžia didžiųjų statybų kvapą“ tvirtinama, kad jau 2018 metais griuvėsiai virs nacionalinio stadiono tribūnomis.

Gintautas Babravičius
prieš mėnesį

Projektas su koncepcijoj vaikų darželiu ir sporto muziejum buvo absurdiškas nuo gimimo. Tas pats, kas pirktume automobilį su įmontuota indaplove ir skalbykle. Labai su išlygom galima bandyti tai pateisinti buvo, kad kitaip negausim europinio finansavimo, nors gi reikia stadiono, o ne įsisavinti eurobabkes ? Kai tapo galutinai aišku, kad tų europinigų nebus, nedelsiant reikėjo kitos koncepcijos, be skalbyklių bei indaplovių ir skelbti naują konkursą. Tokio dydžio stadionas 2011 m. Gdynėje kainavo 18.5 mln. (!) eurų, o Gdanske 44.000 vietų - apie 190 mln. Tai ką pastatysime (gal, legendinis objektas, gal dar kas nutiks?) - ne nacionalinis stadionas, o vidutinio Europos miesto (100-200.000 gyv.) stadionukas. "Nacionalinis" stadionas bus paminklu absurdui ir impotencijai.

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2021/07/09/vilnius-arteja-prie-nacionalinio-stadiono-statybu&template=comments

čia kam atrodo kad nac. stadionas bus už baisiai brangiai statomas atbėgėlių apgyvendinimas skubiai perkamas už 725 mln. eur

[Paveikslėlis]

Kosmosas...

„Icor“ traukiasi iš Nacionalinio stadiono projekto, ją keičia „BaltCap“ fondas
https://madeinvilnius.lt/naujienos/icor-traukiasi-is-nacionalinio-stadiono-projekto-ja-keicia-baltcap-fondas/

Šeškinėje planuojamo statyti Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą laimėjusio konsorciumo pagrindinė partnerė, koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“, traukiasi iš projekto, o jos vietą užims investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas, iki šiol projekte turėjęs finansinio partnerio poziciją, rašo portalas vz.lt.

„BaltCap“ fondo netiesiogiai valdoma bendrovė „Venetus Capital“, iki šiol valdžiusi 1 proc. specialiosios projekto bendrovės akcijų, iš „Axis Industries“ perims 97 proc. akcijų ir taps pagrindine įmonės savininke. Tuo metu „Axis Industries“ turės tik 1 proc. specialiosios projekto bendrovės akcijų.

BNS primena, kad pagal parengtą koncesijos sutartį, ant Šeškinės kalvos turėtų būti pastatytas daugiafunkcinis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.

Daugiau nei 150 mln. eurų vertės projektas pastaraisiais metais strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė. Pernai kovą pasirašyti koncesijos sutarties VPT neleido Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros prašymu. Teisėsauga tuomet siekė išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

Šimašius: „Icor“ pasitraukimas iš stadiono projekto nepaveiks sutarties
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/simasius-icor-pasitraukimas-is-stadiono-projekto-nepaveiks-sutarties.d?id=87965977

Koncerno „Icor“ pasitraukimas iš nacionalinio stadiono projekto Vilniuje nebuvo netikėtas, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Anot jo, tai nepakeis nei koncesininko pasiūlymo, nei būsimos sutarties.

Kaip BNS teigė meras, per metus, kai Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė projektą, statybų kainos gerokai išaugo.

„Projekto kontekste tai sudarys apie 15 mln. eurų. Tikriausiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiksliai galime pasakyti, kiek kainavo biurokratų neryžtingumas ir įsikišimas į projektą. Gerai, kad šią riziką prieš tai buvęs tik finansuotojas gali suvaldyti tapdamas ir pagrindiniu projekto vykdytoju – koncesininku. Šie pokyčiai niekaip nepaveiks paties pasiūlymo ar sutarties sąlygų“, – komentare BNS teigė sostinės meras.

Jis tikisi, kad Vyriausybė nepersigalvos dėl dalyvavimo projekte.

„Tikimės, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vyriausybe pokalbiai jau baigti ir artimiausiu metu galėsime pasirašyti sutartį“, – tvirtino R. Šimašius.

Janukonis: „Icor“ pasitraukė iš stadiono projekto, nes jo statyba tapo pernelyg rizikinga
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/janukonis-icor-pasitrauke-is-stadiono-projekto-nes-jo-statyba-tapo-pernelyg-rizikinga.d?id=87968167

Koncernas „Icor“ pasitraukė iš nacionalinio stadiono projekto Vilniuje, nes jo statyba tapo pernelyg rizikinga, sako vienas „Icor“ savininkų ir jo valdybos pirmininkas.

„Fondas („BaltCap“ – BNS) yra projekto finansuotojas, o „Icor“ – jo plėtros bei statybos įmonė. Tačiau šio projekto specifika tokia, kad visas galimas pelnas yra jo finansavime, o visa rizika – statyboje. Todėl tiek rizika, tiek ir galimybės turi koncentruotis vienose rankose“, — komentare BNS teigė A. Janukonis.

Jis išsamiau nekomentavo pabrėžęs, kad „Icor“ dėjo visas pastangas, kad projektas išliktų gyvybingas.

„Visus šiuos trejus su puse metų, kuomet dėl įvairiausių priežasčių virš projekto pakibdavo naujos grėsmės, dėjome visas pastangas, kad jis išliktų gyvybingu. Labai džiaugiuosi, kad galų gale Nacionalinis stadionas Vilniuje bus pastatytas“, – teigė A. Janukonis.

Stadiono koncesijos konkursą laimėjusio konsorciumo lyderiu tapo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas – jo partneris Šarūnas Stepukonis BNS teigė, kad iki šiol projektui vadovavusi įmonė „Axis industries“ negali prisiimti išaugusių statybos kaštų rizikos.

„Mes įsigijome „Venetus Capital“ (jai priklauso 98 proc. specialiosios projekto bendrovės (SPV) akcijų), su tikslu, kad galėtume truputį daugiau pinigų įdėti į statybas. Tai dabar yra būtina, nes per pastaruosius pusantrų metų statybos pabrango dviženkliais procentais, todėl matome, kad už tuos prieš tai planuotus 87 mln. eurų tiesiog neįmanoma pastatyti. Dabar tai kainuos apie 100 mln. eurų“, – BNS sakė Š. Stepukonis.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašius teigimo „Icor“ pasitraukimas iš projekto nepakeis nei koncesininko pasiūlymo, nei būsimos sutarties. Pasak jo, per metus, kai Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė projektą, statybų kainos gerokai išaugo ir projektas pabrango apie 15 mln. eurų.

„BaltCap“ partneris: Nacionalinio stadiono projekto perėmimas – galimybė jį išgelbėti
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/baltcap-partneris-nacionalinio-stadiono-projekto-peremimas-galimybe-ji-isgelbeti.d?id=87967287

Nacionalinio stadiono Vilniuje koncesijos konkursą laimėjusio konsorciumo lyderiu tapusio „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis teigia, kad tai yra vienintelė galimybė išgelbėti projektą – anot jo, iki šiol projektui vadovavusi koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ negali prisiimti išaugusių statybos kaštų rizikos.

„Mes įsigijome „Venetus Capital“ su tikslu, kad galėtume truputį daugiau pinigų įdėti į statybas. Tai dabar yra būtina, nes per pastaruosius pusantrų metų statybos pabrango dviženkliais procentais, todėl matome, kad už tuos prieš tai planuotus 87 mln. eurų tiesiog neįmanoma pastatyti. Dabar tai kainuos apie 100 mln. eurų“, – BNS sakė Š. Stepukonis.

Jo teigimu, iki šiol koncesijos pagrindinė partnerė „Axis industries“ šios rizikos prisiimti negalėjo, nes jai papildomo finansavimo būtų tekę prašyti iš viešojo sektoriaus.

„Tas įstumtų projektą į beviltišką situaciją, nes jokiu būdu negalima prašyti pinigų iš viešojo sektoriaus, kadangi tai būtų esminis pirkimo sąlygų pažeidimas ir reikėtų nutraukti konkursą“, – pabrėžė Š. Stepukonis.

Pasak jo, papildomai investuotus pinigus tikimasi susigrąžinti iš jo valdymo per 25 metus.

„Perėmus koncesiją ir tikintis, kad labai sėkmingai valdysime, per labai ilgą koncesijos laikotarpį galėsime susigrąžinti tuos pinigus“, – aiškino

Anot jo, iki šiol planuota stadiono statybą patikėti bendrovei „Veikmės statyba“, tačiau dabar vertinami ir kitų potencialių statytojų pasiūlymai.

„Mes „Veikmės statybos“ pasiūlymą turime, jis yra pabrangęs nuo praėjusių metų, todėl lyginame jį su kitų statybos bendrovių pasiūlymais. Mums reikės iš naujo pasidaryti rangos konkursą ir išsirinkti geriausią pasiūlymą“, – teigė Š. Stepukonis.

Jis patvirtino, kad tarp potencialių rangovų yra Lietuvos statybų bendrovės „Conresta“ ir Panevėžio statybos trestas, tačiau tik jomis neapsiribojama.

„Kalbamės su daugiau bendrovių. Visos tos statybų kompanijos turi būti iš didesnių, nes projektas yra didelis ir reikia garantijų, kad jis bus iki galo įgyvendintas. Iš esmės visos didžiosios statybų kompanijos gali pateikti savo siūlymus. (....) Kalbame ir su Lenkijos statybininkais – tai vienos iš didesnių bendrovių, tačiau jų pavadinimų kol kas nenorėčiau minėti“, – tvirtino Š. Stepukonis.

Jo teigimu, jei koncesijos sutartį pavyks pasirašyti jau rugpjūčio mėnesį, rangovo paieška galėtų būti baigta ne vėliau kaip per šešis mėnesius.

„Idealiu variantu norėtume susitarimą su rangovu turėti jau iki šių metų pabaigos. Pačios statybos turėtų būti baigtos 2024 metais, nes ilgiausias terminas yra treji metai ir devyni mėnesiai nuo sutarties pasirašymo“, – sakė Š. Stepukonis.

Pasak jo, projekto finansavimui gali tekti skolintis apie 90 mln. eurų, kurių ieškoma tarptautinėse rinkose.

„Iš visų vietinių finansuotojų esame gavę neigiamą atsakymą, todėl tai bus tarptautiniai finansuotojai. Vietos dalyviai tiesiog negali prisiimti reputacinės rizikos, kurią kelia šis projektas, nes ne visada jis yra minimas iš gerosios pusės. (...) Iš tarptautinių investuotojų galėtų būti Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat globaliai veikiantys tarptautiniai skolos fondai, kurie yra įsteigti Europoje“, – aiškino Š. Stepukonis.

Nacionalinio stadiono epopėja nesibaigia: ar kada nors jis bus pastatytas?
https://www.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/nacionalinio-stadiono-epopeja-nesibaigia-ar-kada-nors-jis-bus-pastatytas-1039018

Stringa ne tik Sporto rūmų rekonstrukcija. Pranešta, kad iš Nacionalinio stadiono projekto traukiasi „Icor“ bendrovė, o valdymą perima „BaltCap“ fondas. Apie tai, kas dabar laukia Nacionalinio stadiono ir ar jis bus kada nors pastatytas, Info diena kalbėjo su „BaltCap“ fondo partneriu Šarūnu Stepukoniu.

„Kadangi šis projektas pirkimų fazėje užtruko ganėtinai ilgai ir ilgiau, negu planuota praėjusių metų kovo mėnesį, statybos rinkoje atsitiko tam tikrų pasikeitimų, kurie lemia statybos kainos pakilimą. Tiesiog nebuvo kitos išeities kaip privačiam sektoriui prisiimti tą riziką ir investuoti į tą projektą daugiau. Bet to projekto ekonomika neleidžia to daryti su esamomis pajamomis, kurios buvo numatytos iš projekto, dėl to buvęs rangovas negalėjo prisiimti tos statybos rizikos ir turėjo prašyti arba papildomų pajamų, arba pasitraukti iš to projekto. Papildomų pajamų prašymas neleistų tam projektui toliau judėti, kadangi tai būtų esminis pirkimo proceso pažeidimas, pagal viešųjų pirkimų taisykles, nes kaina būtų pasikeitusi po konkurso pabaigos ir dėl to turėtų būti atšauktas“, – kalbėjo Š. Stepukonis.

„Dėl to, ilgai galvoję, kaip dar galima pastatyti tą stadioną, priėmėme sprendimą, kad galėtume investuoti ir padengti tą išaugusių kainų skirtumą ir bandyti šią investiciją susigrąžinti per koncesijos sutarties laikotarpį operuojant šį objektą ir bandant iš operavimo pajamų susigrąžinti tą perviršį, kurį dabar turime investuoti“, – aiškino jis.

„Turbūt, jeigu pirkimas būtų įvykęs greitai ir efektyviai, neabejotina, kad jo kaina būtų mažesnė. Mūsų darbas yra ieškoti galimybių, kaip tuos projektus įgyvendinti. Jeigu matome galimybę, kaip galime prisidėti prie projekto įgyvendinimo, tikrai jį pasiūlysime. Šiuo atveju, toks pasiūlymas ir buvo pateiktas „Icor“, kad būtų galima išsaugoti galimybę įgyvendinti projektą“, – sakė Š. Stepukonis.

„Iš esmės, jeigu pasižiūrėtume į visus viešosios, privačiosios partnerystės projektus Lietuvoje, jie visi buvo įgyvendinti laiku ir dėl to gerąja prasme yra kalta sandorio partnerystės struktūra, kad visa rizika yra perkeliama privačiam sektoriui. Privatus sektorius turi pastatyti laiku ir tai, kiek kainuos, jau yra jo rizika. Ką matome ir šiuo atveju – jeigu pasireiškė pabrangimo rizika, tai privatus kapitalas turi susirasti pinigų, kaip užbaigti tą projektą, kadangi projekto nebaigimas kainuotų žymiai daugiau negu papildomas lėšų investavimas į jį. Dėl to rizika, kad jis nebūtų pabaigtas, yra labai minimali“, – aiškino „BaltCap“ fondo partneris.

Esą savivaldybė tikėjosi, kad stadionas bus pastatytas jau 2023 metais, tačiau viskas užsitęsė: „Jeigu mes spėjame rugpjūčio mėnesį pasirašyti koncesijos sutartį, sutarties įsigaliojimas užtruktų dar iki šešių mėnesių. Stengtumėmės, kai tai įvyktų kuo greičiau, bet tai galėtų trukti iki šešių mėnesių. O vėliau projektavimas ir statyba truktų iki trejų metų“, – komentavo pašnekovas.

Kaip jis teigė, yra daug rizikų, kurios galėtų sutrukdyti šiam projektui: „Visuose infrastruktūros projektuose mes matome, kad yra gan didelė politinė rizika, kuri pasireiškia nuolatos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Taip pat matome finansavimo riziką, kad finansuotojas nedingtų. Šiuo atveju mes valdome tą riziką kaip įmanoma. Turime nuolatinį statybų kainos augimą, kuris taip pat yra rizika. Kuo greičiau mes galėsime pradėti statybas, tuo labiau galėsime sumažinti tą riziką. Turint omenyje, kad dabar jau esame ant ribos apskritai įgyvendinti tą projektą, bet koks papildomas delsimas tą riziką tik didintų“.

Vis dėlto, anot Š. Stepukonio, prieš pradedant statyti, reikės nugriauti tai, kas buvo pastatyti iki šiol, nes tos konstrukcijos netinka naujai statybai: „Griovimo darbus galėtume pradėti labai netrukus po sutarties pasirašymo, kadangi nereikia netgi laukti jos įsigaliojimo. Tiems darbams mes ruošiamės“.

Š. Stepukonis aptarė ir stadiono kainą: „Viešajam sektoriui kaina nesikeičia, nes, kaip minėjau, bet koks pasikeitimas reikštų, kad pirkimo procedūra turi būti nutraukta ir net jeigu sutartis būtų pasirašyta, ji turėtų būti nutraukta. Jeigu lygintume, kiek kainuoja tokį objektą pastatyti, tai prieš tai pasiūlymas buvo įtraukęs 87 mln. kainą už statybą ir projektavimą. Šiuo metu kaip tik renkame alternatyvius statybos pasiūlymus, kurie siekia virš 100 mln. eurų. Tą skirtumą turės padengti privatus sektorius“.

„Projektas didelis ir, kadangi nėra jokių valstybės garantijų, yra rizikuojama kapitalu, tai tas finansavimas nėra toks paprastas kaip valstybės projektuose, kur valstybė išduoda garantiją. Dėl to turi būti pajėgios statybos kompanijos, sugebančios prisiimti ir įvykdyti rangos įsipareigojimus ir nekelti papildomos rizikos finansuotojui. Dėl reputacinės žalos, padarytos šiam projektui, su vietiniais finansuotojais, deja, neturime galimybės kalbėtis, nes esame gavę neigiamus atsakymus, ir kalbamės su tarptautiniais finansuotojais, kuri turi ir tam tikrą plėtros kampą, ir kiek atlaidžiau žiūri į mūsų valstybės daromas klaidas“, – kalbėjo jis.

Pinigų kaina. Kaip bus vystomas Nacionalinio stadiono projektas?
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000162368/pinigu-kaina-kaip-bus-vystomas-nacionalinio-stadiono-projektas

Diskutuoja „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis ir Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas. Ved. Darius Matas.