Nacionalinis stadionas

Nacionalinio stadiono konkursui tinkamai nepasirengta, teigia ekspertai
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/nacionalinio-stadiono-konkursui-tinkamai-nepasirengta-teigia-ekspertai-973-706913" onclick="window.open(this.href);return false;

Nacionalinio stadiono konkursui artimi šaltiniai teigia, kad kol kas rimtų kandidatų įgyvendinti projektą nėra. Investuotojų ir ekspertų teigimu, sostinės savivaldybė nepakankamai pasiruošė konkursui, todėl vietinės rinkos dalyviams jame dalyvauti sudėtinga, o užsienio operatoriai įžvelgia per daug rizikų.

„Šiuo metu sunku spręsti, kurie ten rimti dalyviai, kurie ne. Ekspertų teigimu, rimtų kandidatų iš jų nėra: potencialių, kurie galėtų užsiimti tiek statyba, tiek (veiklos – BNS) vystymu. Aš linkęs tikėti tuo, ką sako ekspertai, dalyvavę ne viename dideliame projekte“, – BNS sakė įvardintu nenorėjęs likti artimas konkursui šaltinis.

Klaipėdos „Švyturio“ arenos valdytoja – galimybes dalyvauti konkurse riboja nelanksčios jo sąlygos.

Tuo metu „Švyturio“ areną Klaipėdoje ir „Girstučio“ baseiną Kaune valdančios bendrovės „Infrastruktūra LT“ vadovas Vitalijus Kuodis BNS patvirtino, kad įmonė nori dalyvauti koncesijos konkurse, tačiau galimybes varžo nelanksčios jo sąlygos.

„Panašu iš visų nuotaikų, kad norinčių statyti yra daug, bet potencialių dalyvių konkurso, norinčių jame dalyvauti ir prisitraukti partnerį, aš rinkoje negirdžiu. Mes domimės šiuo projektu, bendraujame su keliomis įmonėmis. Reikalas tas, kad konkurso sąlygų sudėtingumas užkerta kelią dalyvauti lietuviškų bendrovių konsorciumams – reikalingas užsienio partneris, ką mes dabar ir darome. Kalbamės su Didžiosios Britanijos ir Kinijos bendrovėmis. Bandome juos pritraukti į Lietuvą“, – BNS sakė V.Kuodis.

Anot jo, abi užsienio kapitalo bendrovės į konkursą žiūri atsargiai ir iki lapkričio pabaigos turėtų paaiškėti, ar įmonei pavyks susitarti dėl konsorciumo kūrimo ir dalyvavimo konkurse.

„Turbūt susitarimas būtų su užsienio partneriu, koks būtų tikslus valdymo modelis, kaip mes konkurse dalyvautume. Čia yra daug variantų. Mus domina ne statybos, bet valdymas ir pridėtinės vertės sukūrimas. Mes suprantame, kad vieni konkurse dalyvauti negalime.

Ar mums pavyks prisitraukti vieną iš užsienio bendrovių – čia yra klaustukas. Sudėtingiausias konsorciumo kūrimo dalykas yra nuostata, kuri pasako, kad konsorciumo dalyviai turi būti solidariai atsakingi. Dažniausiai pagal veiklos sritis įmonės arba stato, arba valdo, o eidamos į tokį konsorciumą jos turi solidariai atsakyti. Rizikos konkurso sąlygose nėra padalintos, todėl tokio konsorciumo susidarymas yra apsunkinamas“, – tvirtino V.Kuodis.

NT rinkos dalyviai: konkurso sąlygos neaiškios, terminai – trumpi

Keli kiti kalbinti nekilnojamojo turto ir statybos rinkos dalyviai, besidomintys viešosios ir privačios partnerystės projektais, teigė neplanuojantys dalyvauti konkurse dėl neaiškių sąlygų bei per trumpo termino užsienio operatoriui pritraukti. Visi jie kalbėti apie konkursą sutiko tik neoficialiai.

„Konkurse nesimato aiškumo ir vientisumo: neaišku, ko konkrečiai ieškoma, iš ko bus finansuojama, kokia projekto sudėtis. Skelbiant konkursą atrodė, kad, matyt, yra kažkokie potencialūs kandidatai, kurie turi operatorių ir viziją, spės su terminais. Lietuvos statybų įmonėms tokia projekto apimtis yra tinkama, tačiau operatoriaus veikla yra specifinė. Jo reikia ieškoti užsienyje, o numatyti paraiškų teikimo terminai labai trumpi. Investuotojams yra svarbu, kad valstybė išreikštų aiškų norą įgyvendinti projektą, kitaip visiems potencialiems dalyviams gaila gaišti savo laiką“, – sakė vienos užsienio kapitalo bendrovės vadovas.

Kito investuotojo teigimu, viešosios ir privačios partnerystės konkursų patirtis Lietuvoje taip pat jų kol kas nedaro patrauklia investicine sritimi.

„Problema, kad viską galima padaryti paprasčiau, o dabar yra tiek papildomų sąlygų, kad vietos įmonės negali dalyvauti. Dabar turi susirasti ir operatorių. Pati valstybė užmuša norą dalyvauti tokiuose konkursuose, žinant PPP konkursų istoriją. O investuoti yra kur, todėl susidomėjimas gali būti mažas “, – sakė jis.

„Sorainen“ teisininkas: konkurso sąlygas reikia tobulinti

Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Augustas Kleizys sako, kad rugsėjį paskelbusi konkursą savivaldybė galėjo nesulaukti pasiūlymų dėl per trumpo jų pateikimo termino ir dėl to, kad dokumentai buvo parengti tik lietuvių kalba.

„Atsižvelgiant į potencialių investuotojų korporatyvines struktūras, projekto dydį ir jo svarbą, taip pat kalbos barjerus, terminas turėjo būti gerokai ilgesnis. Trumpas terminas paraiškoms pateikti, nusiuntė pakankamai nedviprasmišką signalą užsienio investuotojams, jog jie nepageidaujami“, – BNS sakė A.Kleizys.

Anot jo, tam, kad konkursas taptų patrauklus investuotojams, jį reikėtų patobulinti. Pirmiausia, advokato teigimu, pačiai savivaldybei reikėtų prisiimti daugiau atsakomybės, nes stadionas reikalingas būtent miestui.

„Norisi tikėti, jog traukinys dar nenuvažiavęs ir projekto nereikės keletui metų numarinti, kad būtų galima grįžti su „rebrandintu“ konkursu. Tam, kad jis taptų patrauklus profesionaliems stadionų ir panašios infrastruktūros koncesininkams, jį reikėtų gerokai patobulinti. Pirmiausia, savivaldybė greičiausiai turės prisiimti didesnę riziką dėl to, kiek ateityje toks objektas bus reikalingas miestui. Investuotojas į stadioną turės pasiekti nustatytus tikslus, tačiau realaus stadiono poreikio rizikos dalis, tenkanti savivaldybei, turėtų būti didesnė“, – sakė jis.

A.Kleizys teigė, jog dėl to verčiau rinktis projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, o ne koncesijos būdu, kaip numatyta dabar.

Norėdama pritraukti projektui ES paramos, savivaldybė į jį įtraukė ne tik stadiono, bet ir tokių objektų, kaip sporto muziejaus ar vaikų darželio veiklas, nes sporto objektams parama neteikiama. A.Kleizio teigimu tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl projektas tapo mažiau patrauklus potencialiems operatoriams.

„Greta stadiono statybų ir jo operavimo, investuotojas turėtų rūpintis vaikų darželio, sporto muziejaus, ugdymo centro, bibliotekos ir fizinio lavinimo infrastruktūros pastatymu ir jų priežiūra. Kai kurie iš šių objektų yra visiškai nebūdingi įprastai privačių partnerių stadionų koncesijose veiklai ir mažina jų norą dalyvauti konkurse“, – aiškino jis.

Anot advokato, ES parama investuotojams tokiuose projektuose atrodo gana rizikingas finansavimo šaltinis.

„Į projektą liko įpakuotas rizikingas ES struktūrinių fondų elementas: 33,6 mln. eurų projekto finansavimui tikimasi gauti iš jų. Tačiau lieka neišspręstas klausimas dėl finansavimo nesėkmės atveju, pavyzdžiui, nepavykus gauti šių lėšų, net jei tokia tikimybė atrodo nedidelė“, – sakė A.Kleizys.

Nors savivaldybė projektą užsienio investuotojams pristatinėjo daugiau nei metus, galiausiai, advokato teigimu, neatsižvelgė į didelę dalį esminių jų pasiūlymų.

Vilniaus miesto savivaldybė komentarų dėl kritikos konkursui BNS nepateikė.

Nacionalinio stadiono koncesijos konkursas paskelbtas rugsėjo 7 dieną, o paraiškų buvo laukiama 30 dienų. Spalio pabaigoje konkurso paraiškų teikimo terminas buvo pratęstas iki kitų metų sausio pabaigos.

Sutartis tarp konkursą skelbiančių Vilniaus savivaldybės Kūno kultūros ir sporto departamento bus pasirašoma 25 metams, o kompleksas priklausys Vilniaus savivaldybei. Planuojama stadiono statybų vertė sieks 88,5 mln eurų (su PVM), iš jų ES lėšos sudarys 33,6 mln. eurų, savivaldybės indėlis – 2,9 mln. eurų. Be to, savivaldybė planuoja skirti dar po 0,5 mln. eurų stadiono išlaikymui kasmet.

Stadiono, komplekse turėtų įsikurti iki 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ugdymo centras ir biblioteka, sporto muziejus. Savivaldybė bus atsakinga už vaikų darželio, bibliotekos ir dalies neformaliam ugdymui skirtų patalpų veiklą, departamentas – už sporto muziejų. Už visa kita – patalpų įrengimą, priežiūrą ir naudojimą – atsakys koncesininkas.

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėja Jūratė Juozaitienė BNS anksčiau sakė, kad galimybe tapti daugiafunkcinio komplekso operatoriumi domisi 7 užsienio bendrovės, tarp jų – vokiečių „Siemens “, prancūzų „Vinci Concessions“, lenkų „Budimex“ ir kiti Europos žinomi operatoriai bei koncernai.

Numatoma, kad sutartis su konkursą laimėsiančiu koncesininku įsigalios 2019 metų balandį, tuomet bus pradėtos statybos.

Tai net optimistiškiausiu scenarijumi stadiono iki 2022 metų tikrai neturėsime

dokumentai buvo parengti tik lietuvių kalba

Konkursą juk turėtų laimėti statybininkai iš Lietuvos, tad kam vargintis ir rašinėti kokia nors užsienio kalba?

Tai net optimistiškiausiu scenarijumi stadiono iki 2022 metų tikrai neturėsime

Aš iš viso nebesitikiu sulaukti stadiono. Nei 2022, nei 2222. Su tokiu lietuvišku požiūriu ir statybų tempais.

Na čia kaip pažiūrėsi. Nekalbant konkrečiai apie šitą projektą, bet atsižvelgiant į tai, kas yra linksniuojama į valstičių ministrus ir seimo komitetų pirmininkus, tai sakyčiau labai tikėtina, kad greitai iš tiesų sulauksime dabartinės Kauno valdžios paruoštos K&G rekonstrukcijos, tad tikriausia tas stadionas ir taps valstybiniu...

į valstičių ministrus ir seimo komitetų pirmininkus, tai sakyčiau labai tikėtina, kad greitai iš tiesų sulauksime dabartinės Kauno valdžios paruoštos K&G rekonstrukcijos, tad tikriausia tas stadionas ir taps valstybiniu...

Tai galios centru, pagal tamstą, galimai taptų Kaunas? Miestas su stadionu.

O visi šventai įtikėjo, kad Vilnius pasistatys Nacionalinį stadioną, juk ten 3P - politika, pinigai dar kažkoks P.

Nežinau kaip dėl galios, bet visų pagrindinių sportų didžiausių renginių tai tikrai, jeigu bus sugebėta per artimiausius porą metų gražiai patvirtinti visus dokumentus.
P.S. Federacijos vadovų pamąstymai apie tai, kad jie mielai parduotų federacijos stadioną Vilniuje kuriam iš klubų ar privatininkams ir perskirstyti tuos pinigus į stadionus ar aikštes regionuose irgi skamba įdomiai.
Aišku nedera taip kalbėti, bet kartais pamąstai, jeigu Nevoina būtų Romanovo tipo(ar turtų) asmuo ir nupirktų tą stadioną vien tik savo futbolininkų reikmės, o Žalgirį priverstų dar kartą išsikraustyti... Gal tuomet būtų pagaliau rimtai susirūpinta ir užsienio standartais sugebama normaliai pastatyti gerą modernų stadioną per 2 metus?..

O dėl tavo minėtų P, tai nesinoriu plėstis, bet pinigai iš Vilniaus labai efektyviai valstybiniu būdu yra išskirstomi visiems rajonams aikštėms ir keliukams taisyti politikų, kurių didžioji dauguma būtent iš ten ir yra atvykę, tad...

KDS GRUPĖ KETINA DALYVAUTI NACIONALINIO STADIONO KONKURSE
2016-12-27 20:00 BNS inf.
http://m.kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/kds-grupe-ketina-dalyvauti-nacionalinio-stadiono-konkurse-789027" onclick="window.open(this.href);return false;

Dujotiekių statybos ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė KDS grupė, kuri gruodžio 21 dieną Registrų centre įregistravo bendrovę Vilniaus nacionalinis stadionas, ketina dalyvauti Vilniaus savivaldybės paskelbtame Nacionalinio stadiono koncesijos konkurse. KDS grupės vadovas ir smulkusis įmonės akcininkas Petras Sabalys BNS patvirtino, kad įmonė sukurta būtent šiam koncesijos konkursui. „Taip, galiu patvirtinti, kad tą įmonę įkūrėm tam, kad su ja dalyvautume. (...) Paraiškos dar nepateikėme, terminas yra iki sausio 31 dienos“, - BNS sakė P.Sabalys.

KDS grupėje yra bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“, stačiusi daugelį dujotiekių Lietuvoje, Būsto industrijos grupė, „Egavi“, „DS-1“, „Gasoil“, „Victoria Gym“ sporto ir laisvalaiko centras bei „Ireko“. 64,85 proc. grupės akcijų priklauso Nijolei Bartusevičienei, 30 proc. - P.Sabaliui, o 5,15 proc. - Rokvaldui Bartusevičiui. „Kauno dujotiekio statyba“ 2015 metais užbaigė Klaipėdos SGD terminalo veiklai svarbų dujotiekį Klaipėda–Kuršėnai, 2013–2014 metais dirbo, tiesiant povandeninę „NordBalt“ elektros kabelio jungtį su Švedija - įmonė įrengė apsauginius povandeninius vamzdžius ir atliko kabelio tiesimo sausumoje darbus.

Nacionalinio stadiono koncesijos konkursas paskelbtas rugsėjo 7 dieną, o paraiškų pateikimo terminas kelis kartus buvo pratęstas ir baigiasi kitų metų sausio pabaigoje. Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė anksčiau BNS teigė, kad besidominčių projektu yra. Juo anksčiau domėjosi 7 užsienio bendrovės, tarp jų - vokiečių „Siemens“, prancūzų „Vinci Concessions“, lenkų „Budimex“ ir kiti Europos žinomi operatoriai bei koncernai. Tačiau šaltiniai teigia, kad kol kas rimtų kandidatų įgyvendinti projektą nėra, o investuotojų ir ekspertų teigimu, savivaldybė nepakankamai jam pasiruošė, todėl vietos rinkos dalyviams jame dalyvauti sudėtinga, o užsienio operatoriai įžvelgia per daug rizikų. Jei konkursas vis dėlto įvyks, sutartis bus pasirašoma 25 metams, ji įsigaliotų 2019 metų balandį, tuomet būtų pradėtos statybos.

88,5 mln eurų (su PVM) vertės komplekse turėtų įsikurti iki 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ugdymo centras ir biblioteka, sporto muziejus.

Lengvinamos Nacionalinio stadiono Vilniuje koncesijos konkurso sąlygos
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/vilniaus-zinios/lengvinamos-nacionalinio-stadiono-vilniuje-koncesijos-konkurso-salygos-793-737098" onclick="window.open(this.href);return false;

90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje statybos ir valdymo koncesijos konkurso sąlygos kiek keičiamos, jas supaprastinant. Todėl konkursas dar kartą pratęstas – šį kartą iki kovo pradžios, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė BNS teigė, jog dabar išplėstas būsimo daugiafunkcinio komplekso renginių spektras ir sumažintas konkurso dalyvių patirties reikalavimas – jie privalo būti surengę bent 5 tūkst. žiūrovų renginių, o ne 10 tūkst., kaip reikalauta iki šiol.

„Išplėstas renginių sąrašas, nenurodant konkrečių futbolo arba lengvosios atletikos reikalaujamų renginių skaičiaus, kad dar platesnis potencialių dalyvių skaičius galėtų dalyvauti konkurse pagal savo renginių organizavimo patirtį ir kad konkurse galėtų dalyvauti daugiau ir vietinių, ir užsienio potencialių dalyvių“, – BNS atsiųstame komentare teigė A.Vaitkunskienė.

Anot jos, taip pat buvo patikslinta nuostata dėl konsorciumo dalyvių solidarios atsakomybės už statybas – už projekto įgyvendinimą bus atsakinga tik pagrindinė konsorciumo įmonė. Be to, jame būtinai turi dalyvauti užsienio bendrovė.

Koncesijos konkurse ketinančios dalyvauti „Švyturio“ areną Klaipėdoje ir „Girstučio“ baseiną Kaune valdančios bendrovės „Infrastruktūra LT“ vadovas Vitalijus Kuodis BNS teigė, kad naujos konkurso sąlygos turėtų užtikrinti didesnę konkurenciją ir aktyvesnį potencialių jo dalyvių įsitraukimą.

„Manau, kad savivaldybė nesulaukė daug pasiūlymų, nes konkurso sąlygos buvo nepatrauklios. Sveikintinas dalykas, kad savivaldybė sąlygas keičia ir daro sąlygas lankstesnes. Tai turėtų užtikrinti didesnę konkurenciją. Jeigu sąlygos bus lankstesnės, tai viskas keisis iš esmės ir konkurse atsiras daugiau dalyvių“, – kalbėjo V.Kuodis.

Pasak jo, „Infrastruktūra LT“ vis dar nėra sudariusi konsorciumo su potencialiais partneriais iš Didžiosios Britanijos arba Kinijos, nes laukia galutinių konkurso sąlygų patvirtinimo.

„Solidari konsorciumo dalyvių atsakomybė labai daugeliui rinkoje kliuvo. Mes negalime būti atsakingi už statytojų atsakomybes, nes mes orientuojamės į valdymą. Dar vienas dalykas buvo tai, jog jokia lietuviška bendrovė be užsienio partnerio negalėjo dalyvauti konkurse. Rinkoje buvo kalbama, kad tokiais objektais užsiimančioms užsienio bendrovėms šis projektas nebuvo įdomus“, – BNS teigė V.Kuodis.

Apie ketinimus dalyvauti konkurse BNS yra patvirtinusi ir dujotiekių statybos ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė KDS grupė.

Pasiūlymai konkursui turėjo būti pateikti iki sausio 31 dienos, tačiau šis terminas dabar pratęstas iki kovo 1 dienos. Tai jau ne pirmas kartas, kai terminas pratęsiamas – pradžioje paraiškos turėjo būti pateiktos praėjusių metų spalio pradžioje.

Savivaldybės teigimu, paraiškų pateikimo terminą pratęsus pirmą kartą, padaugėjo potencialių konkurso dalyvių skaičius.

A.Vaitkunskienė pernai BNS teigė, kad besidominčių projektu yra. Juo anksčiau domėjosi 7 užsienio bendrovės, tarp jų – vokiečių „Siemens“, prancūzų „Vinci Concessions“, lenkų „Budimex“ ir kiti Europos žinomi operatoriai bei koncernai.

Tačiau BNS šaltiniai teigė, kad rimtų kandidatų įgyvendinti projektą nėra, o investuotojų ir ekspertų teigimu, savivaldybė nepakankamai jam pasiruošė, todėl vietos rinkos dalyviams jame dalyvauti sudėtinga, o užsienio operatoriai įžvelgia per daug rizikų.

Sutartis tarp Vilniaus savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento bei privataus investuotojo bus pasirašoma 25 metams, o kompleksas priklausys Vilniaus savivaldybei.

Planuojama stadiono statybų vertė sieks 88,5 mln eurų (su PVM), iš jų ES lėšos sudarys 33,6 mln. eurų, savivaldybės indėlis – 2,9 mln. eurų. Be to, savivaldybė planuoja skirti dar po 0,5 mln. eurų stadiono išlaikymui kasmet.

Stadiono, komplekse turėtų įsikurti iki 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ugdymo centras ir biblioteka, sporto muziejus. Savivaldybė bus atsakinga už vaikų darželio, bibliotekos ir dalies neformaliam ugdymui skirtų patalpų veiklą, departamentas – už sporto muziejų. Už visa kita – patalpų įrengimą, priežiūrą ir naudojimą – atsakys koncesininkas.

Numatoma, kad sutartis su konkursą laimėsiančiu koncesininku įsigalios 2019 metų balandį, tuomet bus pradėtos statybos.

R.Šimašius tikisi konkurencingo Nacionalinio stadiono koncesijos konkurso
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/r-simasius-tikisi-konkurencingo-nacionalinio-stadiono-koncesijos-konkurso-973-754680" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, jog kelis kartus atidėtas 90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje statybos ir valdymo koncesijos konkursas bus konkurencingas.

„Konkursas buvo pratęstas du kartus ir daugiau pratęsimų daryti nėra reikalo ir galimybių. Arba bus susidomėjimas, arba ne. Atitinkamai bus priimti ir sprendimai. Kol kas tikiuosi, kad dėl šio projekto bus konkurencija“, – po susitikimo su premjeru pirmadienį sakė R.Šimašius.

Anot jo, susidomėjimas Nacionalinio stadiono statybomis ir valdymu egzistuoja tarp potencialių konkurso dalyvių.

„Labai tikiuosi, kad atsiras susidomėjusių ir galėsime judėti su projektu. Artimiausiu metu baigiasi paraiškų pateikimo terminas. Mano žiniomis, susidomėjimas yra. Terminas paliktas maksimalus, siekiant pritraukti tarptautines kompanijas. Tikiuosi, kad paraiškų bus“, – tvirtino R.Šimašius.

Premjeras Saulius Skvernelis sausio viduryje teigė, kad šalies įvaizdžiui kenkia faktas, jog vis dar nėra pastatytas Nacionalinis stadionas.

Vilniaus savivaldybė Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą paskelbė praėjusių metų rugsėjį, tačiau paraiškų teikimo terminas buvo pratęsta du kartus ir dabar jų laukiama iki kovo pradžios. Savivaldybė šių metų pradžioje pranešė, jog lengvina konkurso sąlygas.

Apie ketinimus dalyvauti konkurse BNS yra patvirtinusi dujotiekių statybos ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė KDS grupė bei „Švyturio“ areną Klaipėdoje ir „Girstučio“ baseiną Kaune valdanti bendrovė „Infrastruktūra LT“.

Planuojama, kad stadiono komplekse įsikurs iki 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ugdymo centras ir biblioteka, sporto muziejus. Statybas planuojama pradėti 2019 metų balandį, kuomet įsigaliotų sutartis su konkurso nugalėtoju.

Kai i griaucius prie Akropolio sukiso 30 milijonu doleriu, ir niekas del sitos aferos nesedo, daug kam sakiau kad tokie bajeriai imanomi tik Rusijoje, Afrikoje ir Lietuvoje. Pasirodo klydau, Afrikoje uz 30 milijonu doleriu pastato stadionus
https://charter97.org/ru/news/2017/2/20/241466/" onclick="window.open(this.href);return false;

Sąrašas beje paimtas būtent iš stadiumdb.
Su Afrika lygintis šiaip jau nevertėtų, nes ten tiek statybų sąnaudos(tiek medžiagų, tiek darbų) gerokai skiriasi, be to reikalavimai stadionui gerokai skirtingi nuo mūsų žiemingų ir lietingų orų.
Bet jeigu pasižiūrėsime už kiek (ir kokie) Vakarų/Centrinėje Europoje pastatyti šių metų sąraše esantys stadionai, tai tegalime nusišvilpti į visas puses ir prakeikti atsakingus visomis įmanomomis kalbomis. Na bet ką tai pakeis

„Icor“ teismo reikalauja stabdyti nacionalinio stadiono konkursą
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/icor-teismo-reikalauja-stabdyti-nacionalinio-stadiono-konkursa-663-758184" onclick="window.open(this.href);return false;
Ignas Jačauskas

Koncerno „Icor“ bendrovė „Axis Industries“ kreipėsi į teismą dėl Vilniaus savivaldybės skelbto nacionalinio stadiono viešosios ir privačios partnerystės konkurso sąlygų ir prašo jį stabdyti.

Vilniaus apygardos teismas BNS informavo priėmęs praėjusį antradienį „Axis Industries“ pateiktą skundą, kuriame bendrovė ginčija konkurse keliamus reikalavimus. Bendrovė nesutinka su reikalavimu, jog kandidatas turi turėti ypatingo statinio projekto vadovo teisinį statusą ir nurodo, kad kai kuriose užsienio valstybėse nėra tokios teisinės sąvokos.

Koncerno įmonė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti savivaldybės ir Kūno kultūros ir sporto departamento parengto projekto procedūras.

Savivaldybė nurodo, kad projekto sąlygos buvo viešai paskelbtos daugiau nei prieš metus ir visi suinteresuoti asmenys turėjo pakankamai laiko susipažinti su projekto sąlygomis bei įvardija tai kaip tyčinį siekį stabdyti konkursą.

Savivaldybė teikdama atsiliepimą į ieškinį laikosi pozicijos, jog komplekso statybos vyks Lietuvoje, todėl „teisiškai pagrįsta vadovautis Lietuvos respublikoje galiojančiais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus asmenims, norintiems būti ypatingų statinių projektų vadovu“.

„Ieškinio pateikimas likus praktiškai savaitei iki nustatyto termino pabaigos yra bandymas žlugdyti nacionalinio stadiono konkursą“, – BNS sakė mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

„Icor“ šioje byloje atstovauja buvęs savivaldybės Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo sudariusi sutartį su advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“, kurios vienas partnerių yra buvęs tuometinio mero Artūro Zuoko bendražygis J.Elzbergas. Teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta 2015-ųjų gegužę, po savivaldos rinkimų pasikeitus savivaldybės valdančiąjai daugumai.

Vilniaus savivaldybė Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą paskelbė praėjusių metų rugsėjį, tačiau paraiškų teikimo terminas buvo pratęsta du kartus, pastarąjį – iki kovo pradžios. Savivaldybė šių metų pradžioje pranešė, jog lengvina konkurso sąlygas.

Apie ketinimus dalyvauti 90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono konkurse BNS yra patvirtinusi dujotiekių statybos ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė KDS grupė bei „Švyturio“ areną Klaipėdoje ir „Girstučio“ baseiną Kaune valdanti bendrovė „Infrastruktūra LT“.

Planuojama, kad stadiono komplekse įsikurs iki 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ugdymo centras ir biblioteka, sporto muziejus. Statybas planuojama pradėti 2019 metų balandį, kuomet įsigaliotų sutartis su konkurso nugalėtoju.

„Icor“ yra netiesiogiai susijęs su šilumos tiekėja „Vilniaus energija“, kuri nuomojasi sostinės šilumos ūkį. „Vilniaus energijos“ ir Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis baigiasi balandžio 1-ąją, o perduoti ūkį Vilniaus šilumos tinklams numatoma iki liepos 1-osios. „Vilniaus energija“ šiuo metu bylinėjasi su savivaldybe ir jos valdomomis įmonėmis dėl neapmokėtų paslaugų.

Galutiniai „Icor“ akcininkai yra Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis. A.Janukonis yra buvęs „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Icor“ vadovas, L.Samuolis yra „Vilniaus energijos“ prezidentas, o G.Jaugielavičius yra dirbęs „Vilniaus energijos“ akcininkės bendrovės „Veolia Lietuva“ (buv. „Dalkia Lietuva“) valdyboje.

zuokulos aferos...

Teismas atmetė „Icor“ reikalavimus stabdyti nacionalinio stadiono konkursą
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/teismas-atmete-icor-reikalavimus-stabdyti-nacionalinio-stadiono-konkursa.d?id=73834178" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus apygardos teismas atmetė koncerno „Icor“ bendrovės „Axis Industries“ reikalavimą laikinai stabdyti Vilniaus savivaldybės skelbtą nacionalinio stadiono viešosios ir privačios partnerystės konkursą.

Gerai Bet gal jie gali bandyti dar kažkur skųsti?

Amžiaus afera vadinamos Vilniaus stadiono statybos slepia iššvaistytus milijonus
http://sportas.lrytas.lt/futbolas/deividas-semberas-apie-gedinga-vilniaus-stadiono-statyba-gal-ta-vieta-uzkeikta-20170226110833.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
http://sportas.lrytas.lt/futbolas/amziaus-afera-vadinamos-vilniaus-stadiono-statybos-slepia-issvaistytus-milijonus.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Rasa Karmazaitė

„Gal ta vieta užkeikta?“ – į vaiduoklius mūrus žvelgė futbolo žvaigždė Deividas Šemberas. Jo noras žaisti nacionaliniame stadione Vilniuje neišsipildė, bet viltis jį išvysti vėl gyva. Ar amžiaus afera vadinamos statybos pagaliau pajudės iš mirties taško?

„Kas čia toks?“ – iš statybininkų būdelės išlindęs apsaugininkas prisimerkęs žvelgė į D.Šemberą, lipantį iš balto visureigio „Land Rover“.

Išgirdęs, kad tai žinomas futbolininkas, apmirusių statybų sargas atsiduso: „Nepažinau. Nėra geros vietos, kur būtų galima pažiūrėti rungtynes. Vėl ir vėl kalbama apie stadioną, bet čia dar tylu. Ir pavojinga vaikščioti.“

Šalia šurmuliuojančio Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ atsiveriantys vaizdai – lyg iš siaubo filmo. Gelžbetoninės konstrukcijos apaugo krūmais. Statybvietė ant Šeškinės kalvų šiemet švenčia 30 metų sukaktį.

„Vaizdas labai graudus. Kodėl iki šiol nėra nacionalinio futbolo stadiono, reikėtų klausti politikų. Milijonai, kurie jam buvo skirti, išgrobstyti“, – kalbėjo D.Šemberas.

38 metų sportininkas parodė ranka į arčiausią devynaukštį. Ten jis užaugo ir dar būdamas vaikas matė, kaip ekskavatoriai kasė duobes būsimam stadionui. Berniukas svajojo jame ateityje spardyti kamuolį.

D.Šemberas užaugo, tapo profesionaliu futbolininku ir jau baigė žaidėjo karjerą, o stadiono vis nėra.

1987 metais pradėtas plėtoti projektas vadinamas amžiaus afera. 1993-iaisiais darbai sustojo, vėliau kelis kartus jie buvo atnaujinti ir žadamos pabaigtuvės iki svarbių datų: Lietuvos tūkstantmečiui skirtos Dainų šventės 2009 metais, vėliau – valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018-aisiais. Į statybvietę sugužėję darbininkai imdavosi darbo, bet jį nutraukdavo politikų rietenos.

Pagaliau 2016 metų rudenį buvo paskelbtas konkursas investuotojui rasti. Jo rengėjai sulaukė priekaištų, kad duota per mažai laiko parengti pirminį pasiūlymą. Statytojo ir valdytojo paieškas teko pratęsti. Paraiškų teikimo terminas pasibaigs jau kovo 1-ąją. „Lietuvos ryto“ žiniomis, konkursu domėjosi ir mūsų šalies, ir Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos investuotojai. Futbolo aistruoliams ir žaidėjams vėl nušvito viltis turėti šiuolaikinę sporto šventovę. „Lietuvos rytas“ aiškinosi, kokia ji bus, ar žiūrovams nelis ant galvų ir pagaliau – kur dingo statyboms skirti milijonai.

Kliūties jau nebeliko

„Tikimės, kad kovo 1-ąją bus atplėšti vokai su pasiūlymais – tuomet galėsime paskelbti ir kiek yra galimų investuotojų. Susidomėjimas nemažas, skaičiai svyruoja, bet jų turėtų būti ne vienas ir ne du“, – „Lietuvos rytui“ šią savaitę teigė Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius. Pašnekovas svarstė, kad kliūčių turėtų nebelikti, nes teismas atmetė reikalavimą laikinai sustabdyti Vilniaus savivaldybės skelbtą konkursą. Tokį reikalavimą buvo pateikusi koncerno „Icor“ bendrovė „Axis Industries“. Vasario 22-ąją Vilniaus apygardos teismas pretenzijas atmetė ir nurodė, kad konkurso procedūrų stabdymas keltų grėsmę Europos Sąjungos lėšų panaudojimui.

Pažadėjo pabučiuoti ranką

Atgaivinti įstrigusias statybas ant Šeškinės kalvų prieš pustrečių metų užsimojo dar tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ir sostinės meras Artūras Zuokas. 2014 metų pabaigoje Rotušėje vykusioje Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo pagerbimo šventėje meras pranešė, kad žaidėjai pagaliau turės namus. Jis kalbėjo apie būsimą sporto kompleksą, kuriame tilptų 20 tūkst. sirgalių.

„Jei A.Zuokas pastatys stadioną, aš jam ranką pabučiuosiu“, – pažadėjo tuometis šalies Futbolo federacijos vadovas Julius Kvedaras.

49 metų A.Zuokas „Lietuvos rytui“ teigė, kad sveikatingumo, ugdymo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso statybos turėjo prasidėti 2015 metų pabaigoje arba 2016-ųjų pradžioje.

„Naujoji miesto valdžia atleido darbuotojus, kurie buvo įsigilinę į projektą. Savivaldybėje neliko žmonių, kurie tą projektą stumtų į priekį, ir jis tapo pamestinuku“, – apgailestavo buvęs sostinės meras.

Tuomet siūlyto projekto vizija – stadionas su dengtomis tribūnomis. Su projektu dirbę žmonės lankėsi kaimyninių šalių aikštėse ir mokėsi, kokių klaidų nedaryti. Štai Lenkijoje, Vroclavo mieste, pastatytame stadione blogai apskaičiuotas lubų aukštis – trūksta 20 centimetrų, kad galėtų įvažiuoti vilkikai, gabenantys aparatūrą koncertams.

Baiminosi „Mitnijos“ šešėlio

2015 metų pavasarį sostinės mero kėdę laimėjusiam Remigijui Šimašiui taip pat akis badė griuvėsiai šiaurinėje miesto dalyje. Tik jo komanda neskubėjo įgyvendinti pirmtakų vizijos, o dairėsi naujos. Savivaldybės ir Vyriausybės darbo grupė iš naujo svarstė projekto finansavimo būdus. Buvo atmestas modelis, pagal kurį investuotojas prie stadiono galėtų statyti daugiabučius. Nors pardavus dalį sklypo sumažėtų stadiono statybų sąnaudos, toks planas pasirodė rizikingas. Atsisakyti šio modelio skatino ir gandai, kad būsimo konkurso sąlygos gali būti naudingos koncernui „MG Baltic“, kurio statybų įmonė „Mitnija“ dalyvauja panašiuose projektuose. Kalbas, kad nacionalinės svarbos projektas gali būti įgyvendintas neskaidriai, kurstė ir tuo metu kilęs korupcijos skandalas. Į jį įsivėlė „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir tuometis liberalų lyderis Eligijus Masiulis. Vilniaus valdžios atstovai neigė būsimo konkurso sąsajas su „Mitnija“. Tačiau šaltinis iš darbo grupės žurnalistei prasitarė, kad būtent po korupcijos skandalo buvo atidžiau pažvelgta į konkurso sąlygas.

Statyboms – treji metai

2016 metais Vilniaus savivaldybė kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu nutarė projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu pagal modelį „Projektuok, statyk, finansuok, valdyk“. Sutartis su privačiu investuotoju turėtų būti pasirašyta 25 metams, o kompleksas nuosavybės teise priklausys savivaldybei. Ketinama pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, taip pat sporto muziejų, lengvosios atletikos stadioną, sporto sales, biblioteką, kultūros ir ugdymo centrą, 300 vietų vaikų darželį. Į visą kompleksą ketinama investuoti apie 73,1 mln. eurų be PVM – 33,6 mln. Europos Sąjungos, 36,6 mln. valstybės biudžeto ir 2,9 mln. eurų savivaldybės lėšų.

Kokie reikalavimai keliami būsimam investuotojui?

„Statytojas ir valdytojas turi atitikti kriterijus, būti pastatę tam tikrus objektus“, – aiškino vicemeras L.Kvedaravičius. Pašnekovas svarstė, kad statytojas turėtų atsižvelgti į mūsų šalies klimato sąlygas ir įrengti dengtas tribūnas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė aiškino, kad konkurso dalyviai pateiks būsimo komplekso techninį sprendimą, kuris apims ir architektūrinę viziją.

„Statybas planuojama baigti per trejus metus nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo. Sudaryti tokią sutartį numatoma 2018 metų birželio mėnesį“, – aiškino A.Vaitkunskienė.

Architektui – skaudus dūris

Ankstesnis stadiono projektas, kuris buvo tobulintas, turbūt atsidurs šiukšlių dėžėje. Jo autorius architektas Algimantas Nasvytis nusiminė, kai per sunkmetį stadiono statybos buvo sustabdytos.

„Man skaudu apie tai kalbėti – daug pastangų įdėta! Kurdamas šį projektą domėjausi, kaip stadionai statomi užsienyje. Daug metų dalyvavau procese, o niekas man nepranešė, kai darbus sustabdė. Kalbėta, kad pritrūko pinigų“, – lėtai kalbėjo A.Nasvytis. 88 metų kūrėjo balsas išdavė, kad tai jam jautri tema: „Ir nemaloni. Gal dėl sustojusių statybų ne tik sunkmetis buvo kaltas?“

A.Nasvytis 1988 metais braižė, o vėliau su keliais kolegomis tobulino futbolo stadiono projektą. Virš tribūnų buvo ketinta įrengti lanko formos konstrukciją, laikančią nuimamą stogo denginį. Senajame projekte nebuvo numatyta atskirų ložių, liftų, o naujame atsirado. Stadionas turėjo būti skirtas 25 tūkst. žiūrovų.

„Skaičius buvo tik apytikslis, jis priklausė nuo kėdžių – kokio pločio užpakaliui jos būtų buvusios pritaikytos“, – nusijuokė pralinksmėjęs pašnekovas.

Sąlygos – kaip pokariu

„Visiems rūpi, koks bus stadionas. Futbolas, kaip ir krepšinis, vienija daug žmonių. Mūsų žaidėjai nėra prasti, bet sąlygos – kaip pokariu. Žaidėjams ant galvų lyja, košia vėjas. Aistruoliams nuo lietaus tenka dangstytis polietilenu. Sirgaliai seka orų prognozę – jei žada lietų, daug jų lieka namuose prie televizoriaus“, – dėstė D.Šemberas.

Geriausiose Europos aukštėse žaidęs lietuvis įsitikinęs – jeigu Lietuva nori gero futbolo, turėtų akylai vertinti būsimą projektą. Ir architektai turėtų būti ne vien daugiabučius mūriję.

Šiuolaikiniuose stadionuose tribūnos yra uždengtos, visi žiūrovai sėdi po stogu, jiems nereikia skėčių. Dideliame stadione dengtos tribūnos sukuria geresnę akustiką, o iš nedengtų girdėti pavieniai šūksniai.

„Kai stadione su dengtomis tribūnomis šaukia dešimtys tūkstančių žiūrovų, žaidėjams šiurpuliai kūnu bėgioja“, – šyptelėjo D.Šemberas.

Maskvos CSKA ir „Dinamo“ klubuose žaidusiam lietuviui itin įsiminė futbolo šventovės Didžiojoje Britanijoje. Ten sirgaliai traukia ir su šeimomis – yra specialiai joms įrengtos tribūnos. D.Šemberą sužavėjo 63 tūkst. vietų stadionas „Emirates“, kuriame žaidžia klubas „Arsenal“, taip pat „Chelsea“ ekipai priklausantis „Stamford Bridge“ bei „Manchester United“ komandos stadionas „Old Trafford“. Juose varžybas gali stebėti nuo 63 tūkst. iki 76 tūkst. žiūrovų. Lietuvos futbolo žvaigždei didelį įspūdį paliko ir Madrido „Real“ komandos namai – „Santiago Bernabeu“ stadionas. Įdomus lietuviui atrodo ir atnaujintas Maskvos CSKA stadionas, prie kurio įrengti ir biurai: „Žmogus, kuris kūrė CSKA stadiono projektą, moka skaičiuoti.“

Šitoje vietoje leisiu sau įkišti trigrašį, ir šiaip jau dėl krizės ir sankcijų tas dangoraižis stovi praktiškai tuščias, išnuomota ne daugiau ~20% patalpų ir jis realiai niekad neatsipirks, bet koks skirtumas, vis tiek Lietuvoje tereikėtų normalių standartų stadiono, o ne dabartinių aikščių su daugiau kėdžių žiūrovams

D.Šembero teigimu, pastatyti europinį lygį atitinkantį stadioną – šalies garbės reikalas. Projekto negalima pirkti kaip katės maiše, kad neatsitiktų taip, kaip su kitais mūsų šalies stadionais. Jiems tvarkyti buvo skirtos ir europinės lėšos, bet ne visuose galima žaisti net A lygos rungtynes, o ką jau kalbėti apie tarptautines.

„Ar galima stadioną sostinėje, Liepkalnyje, pavadinti šiuolaikiniu? Gerai, kad dar jame leidžiama rinktinei žaisti“, – ironiškai šypsojosi D.Šemberas.

Futbolo legenda viliasi, kad jo sūnus ateityje gainios kamuolį geroje aikštėje.

Jeigu kas nori išsiaiškinti kokie paminėtų stadionų horoskopai, atsiverskite pirmąjį linką

Su pinigais tvarkėsi blogai

„Esu baigęs futbolo mokyklą. Man apmaudu ir gėda, kad Lietuva neturi nacionalinio stadiono“, – ištarė Seimo narys Gediminas Kirkilas.

2007 metais jo vadovaujama Vyriausybė buvo užsimojusi atnaujinti statybą. Tą žiemą ant Šeškinės kalvų buvo įmūryta simbolinė kapsulė. Vyriausybė nutarė skirti 200 milijonų litų (58 mln. eurų), pusė sumos buvo pervesta savivaldybei.

„Darbai buvo pradėti rimtai. Bet savivaldybė, vadovaujama „tvarkiečio“ Juozo Imbraso, nesugebėjo vykdyti projekto. Ji politikavo, reikalavo daugiau pinigų, tvarkėsi blogai. Sunku patikrinti, kaip panaudoti pinigai, nes tai buvo betonavimo fazė. Kai darbus sunku išmatuoti, pinigus galima gerai paslėpti. Tas stadionas tikrai nėra stebuklas. Įgyvendinta ir sunkesnių projektų – Vilniuje pastatyta „Siemens“ arena, Kaune – „Žalgirio“, Klaipėdoje – „Švyturio“. Miestai, kurių merai gerai vadovavo, turi geras sporto arenas“, – kalbėjo 65 metų G.Kirkilas.

Tada buvo kalbama, kad stadiono statyba mokesčių mokėtojams gali kainuoti net 700 mln. litų. Kritikos strėlės dėl galbūt neskaidraus projekto smigo į tuometį Vilniaus vicemerą Evaldą Lementauską.

Meras susiėmė už galvos

Sostinės mero poste J.Imbrasą 2009-aisiais pakeitęs Vilius Navickas susiėmė už galvos: „Stadionas pradėtas statyti visai ne taip!“

Pasirodo, šios statybos valdytojos „Vilniaus kapitalinės statybos“ ir rangovo – bendrovės „Veikmė“ – susitarime nebuvo numatyta galutinė darbų kaina.

Smūgis stadiono projektui suduotas 2009 metais – Aukščiausiasis teismas pripažino negaliojančia sutartį, kurią pasirašė statybų įmonė „Veikmė“ ir „Vilniaus kapitalinė statyba“.

Buvęs meras J.Imbrasas piktinosi: „Sutartį pasirašė savivaldybės bendrovė ir rangovai, o teismas paskelbia, kad ji negaliojanti! Darbai padaryti, pinigai sumokėti. Atrado stebuklą!“

Sutartis su „Veikme“ buvo nutraukta, o keli šimtai statybininkų išvyko į kitus objektus.

„Kiek buvo darbų padaryta, po žeme daug mūryta, įrengtas požeminis techninis tunelis! Stadionas galėjo papuošti miestą, o tapo nacionaline gėda. Bet mūsų įmonė nedalyvaus dabartiniame konkurse, turime ir kitų projektų“, – „Lietuvos rytui“ teigė „Veikmės“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba.

Per sunkmetį Vyriausybei vadovavęs konservatorius Andrius Kubilius tada kratėsi minties apie stadioną: „Galėtume galvoti, kaip laimėti ne tik prieš Lenkiją, bet ir prieš Ispaniją, o jau po to – apie stadioną.“

Ieškojo dingusių milijonų

Valstybės kontrolė 2009 metais Vilniaus miesto savivaldybėje atliko auditą ir nustatė, kad įgyvendinant nacionalinio stadiono projektavimą ir statybas galbūt buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Auditoriai, išstudijavę atliktų darbų ir išlaidų aprašymus, nutarė, kad apie 45 mln. litų (13 mln. eurų) galėjo būti panaudoti nepagrįstai. Ar jie buvo pavogti? Tai aiškinosi prokurorai.

2009 metų liepos 24-ąją Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo. Buvo tiriama, ar iššvaistytas svetimas turtas, ar apgaulingai ir aplaidžiai tvarkoma apskaita ir suklastoti dokumentai. Apklausta daug liudytojų, specialistų. Prokurorams nepavyko surasti įrodymų, kad vykdant stadiono projektą būtų atlikti mokėjimai už neatliktus darbus arba pažeidžiant teisės normas. Vilniaus apygardos prokuratūra 2013-ųjų lapkričio 12-ąją nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Dėl galbūt iššvaistytų milijonų kilusio skandalo visi galai – kaip į vandenį. O koks likimas laukia įmūrytų milijonų – senų gelžbetoninių kontrukcijų? Juokaujama, kad virš jų reikėtų pasiųsti bombonešį – atsieitų gerokai pigiau nei išardyti.

Viziją diktuoja naujos technologijos

Edvinas Eimontas (Lietuvos futbolo federacijos prezidentas): “Aistruoliai į stadioną eina dėl patogumo, pramogos, bendravimo, o varžybų rezultatas jiems – tik 4-oje vietoje. Stadionas, kuriame galėtų vykti UEFA varžybos ir žaisti mūsų rinktinė, turi būti 4 žvaigždžių. Jo architektūra galėtų būti išskirtinė visose Baltijos šalyse, jis galėtų diktuoti madas. Jei Vilniuje bus pastatytas modernus traukos centras, jis privilios aistruolių iš užsienio, garsins mūsų šalį, pritrauks pinigų. Naujuose stadionuose žiūrovams ant galvos nelyja. O ten, kur labai lietingas klimatas, statoma su visiškai uždaromu stogu. Užsienyje ant stadionų stogų įrengiamos saulės baterijos, jie patys apsirūpina energija, panaudojamas ir lietaus vanduo. Šiuolaikinėse arenose nenaudojami grynieji pinigai, negaištama laiko grąžai atiduoti. Žiūrovams prigalvojama įvairių pramogų, pavyzdžiui, jie gali interneto ryšiu prisijungti prie papildomų kamerų ir matyti tai, ko nerodo televizija.“

Sulaukia kitų šalių aistruolių užuojautos

44 metų vilnietis Agnius Stankūnas yra aplankęs 72 stadionus buvusioje Sovietų Sąjungoje ir dvi dešimtis – Europoje.

– Kuris stadionas jums padarė didžiausią įspūdį? – „Lietuvos ryto“ žurnalistas Arūnas Dumalakas paklausė A.Stankūno.
– Įsimintiniausia – praėjusių metų išvyka į Vemblio stadioną Londone, kur Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes žaidė Anglijos ir Lietuvos rinktinės. Stadionas atrodo didingai. Sirgaliai rankomis lietė aikštę, kurioje žaidžiamas tikras futbolas.

– Kaip kitų šalių sirgaliai reaguoja sužinoję, kad Lietuvoje nėra gero stadiono?
– Kai kurie reiškia užuojautą. Kiti tiesiai paklausia: „Beveik trisdešimt metų esate nepriklausomi ir neturite stadiono?“ Jie pateikia Islandijos pavyzdį, kur gyventojų gerokai mažiau, o pristatyta stadionų, aikščių ir vaikai gainioja kamuolį. Noriu nuvykti į Islandiją, tik bijau, kad pamačius tiek daug stadionų suskaus širdį. Islandija pernai išgarsėjo per Europos čempionatą, ji buvo pavadinta futbolo ugnikalniu. Tai – puiki reklama valstybei.

– Kitos Baltijos valstybės turi gerų stadionų, nors futbolo lygis ten nėra aukštas.
– Teko lankytis Taline, kur žaidžia Estijos rinktinė. Stadionas nėra labai didelis, bet Estija jį pastatė per metus. O Lenkijoje padorus stadionas yra kiekviename miestelyje. Sarkazmu dvelkė lenkų sirgalių kvietimas lietuviams: „Atvažiuokite pasižiūrėti tikro futbolo.“

Kiek kainavo pernai atidaryti stadionai?
Cvikau „Stadion Zwickau“ (Vokietija), 10 134 vietos – 21 mln. eurų (naujas).
Funšalio „Estadio do Maritimo“ (Portugalija), 10 932 vietos – 35 mln. eurų (naujas).
Pilzeno „Dosan Arena“ (Čekija), 11 700 vietų – 19 mln. eurų (rekonstrukcija).
Belsko-Bialos „Stadion Miejski“ (Lenkija), 15 076 vietos – 25,8 mln. eurų (naujas).
Chemnico „Community4You Arena“ (Vokietija), 15 479 vietos – 27 mln. eurų (naujas).
Mecheleno „Afas Stadium“ (Belgija), 18 447 vietos – 9,1 mln. eurų (rekonstrukcija).
Udinės „Dacia Arena“ (Italija), 25 144 vietos – 22 mln. eurų (rekonstrukcija).
Sivaso „Sivas Arena“ (Turkija), 27 532 vietos – 20 mln. eurų (naujas).
Vienos „Allianz Stadium“ (Austrija), 28 345 vietos – 53 mln. eurų (naujas).
Eskišechyro „Yeni Eskisehir Stadyumu“ (Turkija), 34 930 vietų – 32 mln. eurų (naujas).
Trabzono „Medical Park Arena“ (Turkija), 41 461 vieta – 57 mln. eurų (naujas).

Jeigu perskaitėte ir dar to nepadarėte, tai nepatingėkite paklikinti abu linkus, gal bent kiek prisidėsime prie autorinių straipsnių apie LT futbolą dažnėjimo

Nacionalinio stadiono koncesijos konkurse - KDS su „Budimex“ ir „Icor“, dar du dalyviai nežinomi
http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/nacionalinio-stadiono-koncesijos-konkurse-kds-su-budimex-ir-icor-dar-du-dalyviai-nezinomi.d?id=73911612" onclick="window.open(this.href);return false; ir BNS
2017 m. kovo 1 d. 19:11

Norą tapti beveik 90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje statybos ir valdymo koncesininku pareiškė trys įmonių konsorciumai, o dėl ketvirto dar bus sprendžiama, BNS pranešė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė sako, kad tarnyba leido pratęsti paraiškų pateikimo laiką, kad ketvirtas dalyvis galėtų ją pateikti.

Du iš konkurso dalyvių - KDS grupė kartu su Lenkijos „Budimex“ ir koncernas „Icor“ - BNS oficialiai patvirtino, jog pateikė paraiškas konkursui. BNS žiniomis, konkurse taip pat dalyvauja Turkijos bendrovė, o paraiškos kol kas nepavyko pateikti Italijos atstovams. „Turime užregistruotus tris pasiūlymus ir turime dar tam tikrą niuansą, dėl kurio konsultuojamės su Viešųjų pirkimų tarnyba, - vienas užsienio pareiškėjas teigia, jog jam nepavyko pateikti pasiūlymo, nes viešųjų pirkimų sistema nepriėmė užsienietiško parašo. Taigi, tris pasiūlymus turime tikrai, o gal ir keturis“, - BNS sakė R.Šimašius.

Pasak mero, kada bus plėšiami vokai, priklausys nuo Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų dėl ketvirtojo dalyvio. „Mes kol kas tuos pasiūlymus turime, vokai dar nėra atplėšti. Esame oficialiai užklausę Viešųjų pirkimų tarnybos dėl šitos situacijos ir vokai bus atplėšti rytoj arba bus padarytas savaitės atidėjimas, jeigu bus pagrįsta ta pretenzija, jog nepavyko pateikti. Rytoj turėsime galutinę informaciją iš tarnybos“, - sakė R.Šimašius.

VPT direktorė Diana Vilytė BNS sakė, kad tarnyba leido savivaldybei pratęsti konkurso paraiškų pateikimo laiką, nes norima, kad jame dalyvautų kuo daugiau tiekėjų. „Tai didelės vertės projektas, todėl svarbu, kad kuo daugiau tiekėjų dalyvautų konkurse. Mūsų pozicija, - leisti pratęsti konkursą, nes vokai dar neatplėšti, pasiūlymai nežinomi, todėl niekas nenukentės“, - BNS sakė D.Vilytė.

Tai, kad dalyvauja konkurse, trečiadienį BNS patvirtino ir dujotiekių statybos bei nekilnojamojo turto nuomos bendrovė KDS grupė. Jos vadovas Petras Sabalys sakė, jog paraišką pateikė specialiai projektui įsteigta antrinė bendrovė „Vilniaus nacionalinis stadionas“ kartu su Lenkijos inžinerinių ir infrastruktūros objektų statybų grupe „Budimex“. „Icor“ valdoma inžinerinių tinklų bendrovė „Axis Industries“ BNS patvirtino, kad dalyvauja kartu su įmonėmis „Kauno arena“, kuri būtų objekto valdymo konsultantė, „Venetus Capital“, kuri finansuotų objekto statybas, įmone „Cloud architektai“ ir Australijos architektu Damonu Lavelle'u iš tarptautinės architektų kompanijos „Populous“, kuri projektuoja tarptautinius UEFA stadionus.

Tuo metu „Švyturio“ areną Klaipėdoje ir „Girstučio“ baseiną Kaune valdančios bendrovės „Infrastruktūra LT“ vadovas Vitalijus Kuodis BNS teigė, jog bendrovė nepateikė paraiškos, nors anksčiau planavo tai padaryti. Vilniaus „Siemens“ arenos valdytojos bendrovės „Universali arena“ vadovas Juras Vėželis BNS teigė, kad buvo svarstoma dalyvauti konkurse, tačiau galų gale paraiška nebuvo pateikta.

Koncesijos konkursas paskelbtas pernai rugsėjo 7 dieną, o kelis kartus atidėtas paraiškų pateikimo terminas baigėsi kovo 1 dieną. Sutartis tarp Vilniaus savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento bei privataus investuotojo bus pasirašoma 25 metams, o kompleksas priklausys Vilniaus savivaldybei. Planuojama stadiono statybų vertė sieks 88,5 mln eurų (su PVM), iš jų ES lėšos sudarys 33,6 mln. eurų, savivaldybės indėlis - 2,9 mln. eurų. Be to, savivaldybė planuoja skirti dar po 0,5 mln. eurų stadiono išlaikymui kasmet. Stadiono, komplekse turėtų įsikurti iki 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ugdymo centras ir biblioteka, sporto muziejus. Savivaldybė bus atsakinga už vaikų darželio, bibliotekos ir dalies neformaliam ugdymui skirtų patalpų veiklą, departamentas - už sporto muziejų. Už visa kita - patalpų įrengimą, priežiūrą ir naudojimą - atsakys koncesininkas. Numatoma, kad sutartis su konkursą laimėsiančiu koncesininku įsigalios 2019 metų balandį, tuomet bus pradėtos statybos.

Paaiškėjo Daugiafunkcio komplekso Šeškinėje konkurso dalyvių skaičius
http://www.madeinvilnius.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/paaiskejo-daugiafunkcio-komplekso-seskineje-konkurso-dalyviu-skaicius/" onclick="window.open(this.href);return false;

Sostinės savivaldybė praneša, kad baigėsi svarbus etapas Daugiafunkcio komplekso Šeškinėje konkurse – konkurso išankstinėje atrankoje panoro dalyvauti 3 dalyviai iš kurių du – iš Lietuvos, vienas – iš Turkijos. Pasiūlymus pateikė „KAYI Construction“, AB „Axis Industries“ ir UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“.

Vienam užsienio dalyviui nepavykus laiku pateikti paraiškos Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kūno kultūros ir sporto departamentas kreipėsi į VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą ir Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu išaiškinti priežastis ir galimus šio atvejo sprendimus. Gavus minėtų institucijų atsakymus, išankstinės atrankos termino nuspręsta nepratęsti. Kaip teigia Centrinės projektų valdymo agentūra, „viešo konkurso koncesijai suteikti dalyviams buvo nustatytas pakankamas terminas paraiškoms pateikti. manome, kad pratęsus paraiškų teikimo terminą, būtų sudarytos nevienodos sąlygos visiems konkurso dalyviams, pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai“.

Konkurso dalyviai paraiškas pateikti turėjo galimybę nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. kovo 1 d. 13.00 val. Nustatytas terminas yra pakankamas pateikti parašką ir per tą laiką įsitikinti, kad turimas elektroninis parašas yra galiojantis ir atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei įsivertinti riziką.

Komisija, kuri sudaryta iš savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento, Vidaus reikalų ministerijos narių, VšĮ „investuok Lietuvoje“ ir VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ekspertų, įvertinusi dalyvių atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams atrinks labiausiai kvalifikuotus dalyvius ir juos pakvies dalyvauti kitame etape, teikti preliminarius pasiūlymus. Dalyvių atitikimą kvalifikaciniems reikalavimams vertinimą planuojama atlikti iki kovo 31 d.

Preliminarių pasiūlymų etapo metu dalyviai turės pateikti savo pasiūlymus dėl projekto įgyvendinimo būdų ir sąlygų bei preliminarų finansinį veiklos modelį. Po to dalyviai, pateikę preliminarius pasiūlymus, bus kviečiami pateikti išsamius pasiūlymus, kurių metu turės pateikti Daugiafunkcio komplekso urbanistinį ir architektūrinį sprendinį ir komercinės veiklos verslo planą.

Įvertinusi dalyvių išsamius pasiūlymus, Komisija atrinks vieną arba du dalyvius, kurie bus kviečiami į kitą derybų etapą, kurio metu bus deramasi dėl galutinių sutarties sąlygų. Pasibaigus derybų etapui, bus laukiama galutinio pasiūlymo. Geriausią pasiūlymą pateikusį dalyvį Komisija pakvies sudaryti koncesijos sutartį. 25 metų trukmės koncesijos sutartį planuojama sudaryti 2019 m. kovo mėn.

Daugiafunkcio komplekso investicijų vertė – 73,1 mln, Eur be PVM, iš jų ES lėšos – 33,6 mln. Eur, savivaldybės lėšos – 2,9 mln. Eur, valstybės biudžeto lėšos – 36,6 mln. Eur. Informacija apie vykstančias konkurso procedūras ir terminus skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, nuoroda.

Nacionalinio stadiono konkursas pratęstas iki gruodžio pradžios
http://www.madeinvilnius.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/nacionalinio-stadiono-konkursas-pratestas-iki-gruodzio-pradzios/" onclick="window.open(this.href);return false;
Mindaugas Samkus

Nacionalinio stadiono Vilniuje koncesijos projekto konkursas dar kartą pratęstas – potencialūs jo dalyviai preliminarius pasiūlymus turi pateikti iki gruodžio 8 dienos. Iki šiol ši data buvo spalio 23-oji.

Vilniaus savivaldybės Investicinių projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Melianienė BNS pranešė, kad pasiūlymų pateikimo terminas atidėtas rugsėjo 19 dieną.

Pasiūlymų laukiama iš koncerno „Icor“ įmonės „Axis Industries“ bei finansinių sunkumų turinčios „KDS grupės“ specialiai projektui įkurtos bendrovės Vilniaus nacionalinis stadionas – pastarąją, Registrų centro duomenimis, rugsėjo 20 dieną iš „KDS grupės“ perėmė Audrius Šakėnas, valdantis prekybos dyzeliniu kuru ir transporto paslaugų grupę „BFS Group“.

Pasak L.Melianienės, spalio 3 dieną konkurso komisija susitiko su „Axis Industries“ ir Vilniaus nacionalinio stadiono atstovais.

Savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė BNS informavo, kad pastarosios atstovais susitikime prisistatė įmonės direktorius, buvęs „KDS grupės“ vadovas Petras Sabalys, Renatas Načajus ir Andrejus Sowa (Sova).

P.Sabalys BNS pažadėjo komentuoti vėliau, o su A.Šakėnu BNS susisiekti nepavyksta.

R.Načajus rugsėjo 18 dieną įsteigė bendrovę „Nacionalinio stadiono operatorius“. Savo „LinkedIn“ profilyje jis skelbia esantis Baltarusijos sporto ir pramogų komplekso „Falcon Club“ vadovas, taip pat kelionių agentūros „A&R Travel“ savininkas. Anksčiau R.Načajus dirbo konsultantu koncetrų salėje „Compensa“, renginių departamento direktoriumi „Žalgirio“ arenoje, vadovavo renginių organizavimo įmonei „Seven Live“.

Su R.Načajumi BNS taip pat nepavyksta susisiekti.

Bendrovės Vilniaus nacionalinis stadionas partnerė yra viena didžiausių Lenkijos statybų bendrovių „Budimex“ – jos atstovas Krzysztofas Koziolas (Kšyštofas Koziolas) rugsėjo pradžioje BNS teigė, kad įmonė ketina dalyvauti konkurse, jei savivaldybė pratęs pasiūlymų teikimo terminą. Anksčiau „Budimex“ buvo pareiškęs, kad nebedalyvaus konkurse.

Nacionalinio stadiono koncesijos konkursas paskelbtas pernai rugsėjį. Numatyta, kad koncesininko sutartis turėtų būti pasirašoma 25 metams, o kompleksas priklausytų Vilniaus savivaldybei. Planuojama stadiono statybų vertė sieks 88,5 mln eurų (su PVM). Jei konkursas vyks, kaip numatyta, sutartis su laimėtoju įsigaliotų 2019 metų balandį, tuomet būtų pradėtos statybos.

Ne, tikrai nieko neprimena...

Šiandien 15-16 val. turėtų paaiškėti, kas pateiks preliminarius konkurso pasiūlymus.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/sprendziamas-nacionalinio-stadiono-likimas.d?id=76585485#cxrecs_s" onclick="window.open(this.href);return false;

Penktadienį Vilniaus savivaldybės paskelbtam konkursui buvo pateiktas daugiafunkcio komplekso ir nacionalinio futbolo stadiono preliminarus pasiūlymas. Konsorciumas, kurį sudaro kompanijos „Axis Industries“, „Venetus Capital“, „Kauno arena“, kartu su tarptautine architektų kompanija „Populous“ ir lietuviais „Cloud architektai“ yra pasiruošęs projektą įgyvendinti už 79,9 mln. eurų, futbolo stadiono kaina sudaro 33,8 mln. eurų, teigiama „Axis“ pranešime žiniasklaidai.

Jeigu Populous projektuotų nacionalinį futbolo stadioną tai manau projektas ir straipsnyje pateikta kaina tikrai būtų to vertas, visi pastarieji jų futbolo projektai yra švelniai tariant įspūdingi. Bet kai projektuojamas stadionas viskam tai neaišku, kita vertus kaina bent jau neatrodo visiškai nereali, gal pagaliau tuos griaučius išsprogdins...

[Paveikslėlis]\

Betgi čia tikrai football-specific stadionas. Ir be griaučių. Ir toks dėl kurio tikrai negėda. Ir Žalgiriui tinkamas (nebent dėl spalvos neviškai).
Prašau, prašau, prašau tegu pagaliau pastato.

Nu piesinukas tai labai grazus, tik gaila, kad taip nebus

Yra dar vienas projektas:

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/finiso-tiesioji-del-nacionalinio-stadiono-vilniuje-bent-vienas-projektas-tikrai-yra-973-893862" onclick="window.open(this.href);return false;

[Paveikslėlis]

Vau, net tą Šimašiaus keltuvą įkorporavo :LOL:

Šiaip kai kurios detalės gal ir gražiau atrodo (treniruočių aikštės pvz), bet realiai bent jau man antrame variante per daug visiškai nereikalingų nesąmonių, kurių ten jau yra arba visai nereikia, pridėliota. Ir aišku pirmojo atveju Populous dalyvavimas leidžia gerokai mažiau nerimauti dėl stadiono kokybės, kas šiuo atveju yra tikrai svarbu, jeigu čia bus nacionalinis būtent futbolo stadionas (o rekonstravęsi D&G galės ramiai sau priiminėti lengvąją atletiką ir panašiai...)

Žiūrint tokius konkursinius projektus galima kreipti dėmesį nebent į statinių išplanavimą kur kas maždaug bus, nes visa kita (pastatų formos, medžiagos, spalvos, detalės) pabaigus projektą skirsis kaip diena ir naktis nuo to, ką matome dabar. Man pirmo projekto išplanavimas labiau patinka.