2010-09-27 16:20 · #9890
Ilgai brandinau šitą klausimą diskusijai ir galiausiai apsisprendžiau tokią diskusiją pradėt. O klausimas paprastas - kodėl Lietuvoje nemadinga prie rungtynių statistikos pridėti ir oro sąlygas (temperatūrą, lietingumą, gal net vėjo stiprumą)?
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo su futbolu ne per daugiausiai susijusi informacija, tačiau realiai temperatūra, lietus ir vėjas labai lemia tiek žaidimą, tiek ir lankomumą.
Taip pat turint tokius duomenis būtų galima analizuoti kurios komandos geriau žaidžia ant sausos aikštės, o kurios per lietų, galima būtų netgi sužiūrėti kiek statistiškai orai lemia lankomumą. Taip arba būtų patvirtintas mitas, kad Lietuvoje futbolo rungtynėse žmonės lankosi idealiu oru, o gal būtų paneigtas mitas ir būtų aišku, kad tereikia rimtesnės vadybos.
O oro sąlygų informacijos vertė ateities kartoms išvis neįkainojama (pavyzdžiui, atsiverti 1983-1989 m. Žalgirio rungtynių statistiką ir matai, kad 1983 m. balandžio pradžioje 10°C ar lapkričio pradžioj 7°C temperatūra Vilniuje nesutrukdė susirinkti 13-14 tūkst. žiūrovų, arba galima pamatyti, kad liepos 14 d. vilniečių neverta teisti už pralaimėjima 0:3, nes tą dieną Baku pliekė 38°C karštis)
O baisiausia, kad orų sąlygų "prikabinimas" prie rungtynių statistikos nėra anokia naujovė - juk dažnų šalių federacijose orus prie rungtynių statistikos rašyti madinga (kad ir estų futbolo puslapiuose galima rasti šio Baltijos lygos sezono rungtynių orų sąlygas - pvz., Flora-Sūduva žaidė prie +12°C; temperatūra rašo ir Ligue 1 angliškas puslapis; kitų šalių nelabai ir analizavau, bet įtariu, kad yra ir daugiau pavyzdžių).
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo su futbolu ne per daugiausiai susijusi informacija, tačiau realiai temperatūra, lietus ir vėjas labai lemia tiek žaidimą, tiek ir lankomumą.
Taip pat turint tokius duomenis būtų galima analizuoti kurios komandos geriau žaidžia ant sausos aikštės, o kurios per lietų, galima būtų netgi sužiūrėti kiek statistiškai orai lemia lankomumą. Taip arba būtų patvirtintas mitas, kad Lietuvoje futbolo rungtynėse žmonės lankosi idealiu oru, o gal būtų paneigtas mitas ir būtų aišku, kad tereikia rimtesnės vadybos.
O oro sąlygų informacijos vertė ateities kartoms išvis neįkainojama (pavyzdžiui, atsiverti 1983-1989 m. Žalgirio rungtynių statistiką ir matai, kad 1983 m. balandžio pradžioje 10°C ar lapkričio pradžioj 7°C temperatūra Vilniuje nesutrukdė susirinkti 13-14 tūkst. žiūrovų, arba galima pamatyti, kad liepos 14 d. vilniečių neverta teisti už pralaimėjima 0:3, nes tą dieną Baku pliekė 38°C karštis)
O baisiausia, kad orų sąlygų "prikabinimas" prie rungtynių statistikos nėra anokia naujovė - juk dažnų šalių federacijose orus prie rungtynių statistikos rašyti madinga (kad ir estų futbolo puslapiuose galima rasti šio Baltijos lygos sezono rungtynių orų sąlygas - pvz., Flora-Sūduva žaidė prie +12°C; temperatūra rašo ir Ligue 1 angliškas puslapis; kitų šalių nelabai ir analizavau, bet įtariu, kad yra ir daugiau pavyzdžių).
