2012-04-30 18:25 · #26004
...ir futbolą lyg mylėjo
o atrodė toks rimtas, toks persperktyvus...
...ir futbolą lyg mylėjo
Straipsniai
2012-05-01 23:01 · #26035
o atrodė toks rimtas, toks persperktyvus...o as pasakytsiau kad cia ne perspektyvus o jau labai patyres zmogas nedgi labai gudrus
2012-05-02 11:36 · #26043
Jėzus vandenį paversdavo vynu, o jis elektrikus futbolininkais.
Futbolą mylėjo tol, kol jo pagalba galėjo daryti stebuklus ir pasižaisti su LT mokečių sistema, bet dabar visa meilė futbolui ėmė ir išgaravo.
o atrodė toks rimtas, toks persperktyvus...
...ir futbolą lyg mylėjo
Jėzus vandenį paversdavo vynu, o jis elektrikus futbolininkais.
Futbolą mylėjo tol, kol jo pagalba galėjo daryti stebuklus ir pasižaisti su LT mokečių sistema, bet dabar visa meilė futbolui ėmė ir išgaravo.
2012-05-02 11:45 · #26044
Bet už VMI gudresnis nebūsi- paleis ubagais ir bus plikas, basas, bet labai gudrus.
kaip senovės žemaičiai sakydavo, kad gudrieji "tiurmose" (kalėjimuose)...
o atrodė toks rimtas, toks persperktyvus...o as pasakytsiau kad cia ne perspektyvus o jau labai patyres zmogas nedgi labai gudrus
Bet už VMI gudresnis nebūsi- paleis ubagais ir bus plikas, basas, bet labai gudrus.
kaip senovės žemaičiai sakydavo, kad gudrieji "tiurmose" (kalėjimuose)...
2012-05-05 20:16 · #26248
LRT „Įžvalgos“: ar pasiekę lietuviško futbolo dugną sugebėsime nuo jo atsispirti?
http://sportas.delfi.lt/abroad/lrt-izvalgos-ar-pasieke-lietuvisko-futbolo-dugna-sugebesime-nuo-jo-atsispirti.d?id=58655577" onclick="window.open(this.href);return false;
Netrukus moderniuose Lenkijos ir Ukrainos stadionuose virs futbolo aistros, o lietuvių sporto aistruoliai eilinį kartą Europos futbolo čempionate palaikys ne savo nacionalinę rinktinę, nes ji ten nedalyvaus. Kodėl per dvidešimt metų Lietuvos futbolas, kažkada pagal populiarumą lenktyniavęs su krepšiniu, nusirito į dugną?
Kodėl iki šiol neturime padoraus stadiono, kuriame galėtume priimti garsias komandas iš užsienio? Apie tai LRT laidoje „Įžvalgos“ diskutavo legendinio Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai Valdas Ivanauskas ir Rimantas Turskis.
Vienu geriausių visų laikų šalies futbolininkų tituluojamas V. Ivanauskas apgailestauja, kad dėl futbolo funkcionierių neveiklumo ir nerodytų gerų rezultatų futbolo aikštėje Lietuvos valdžia per tuos du dešimtmečius nusisuko nuo šios sporto šakos.
„Futbolo galimybės yra žymiai didesnės nei krepšinio. Galima manyti, kad mūsų vyriausybės požiūris į futbolą būtų visai kitoks, jei futbole pasiektume nors šiokių tokių rezultatų. Tačiau tų rezultatų nėra, todėl vyriausybės žiūri pro pirštus. Kita vertus, valdžia mato, kas vyksta mūsų futbolo sistemoje. Taigi nenori ten net lįsti ir galvoja, kad esame maža valstybė, todėl mums užtenka krepšinio“, - svarstė V. Ivanauskas.
Ne mažesnė problema už pačią lietuviško futbolo kokybę yra ir mūsų infrastruktūra. Pasak R. Turskio, nenormalu, kad iki šiol priimdami garsiausius užsienio futbolininkus turime raudonuoti dėl savo stadionų būklės.
„Iš pradžių reikėtų sutvarkyti bent jau mažesnius stadionus. O nacionalinis stadionas iš tiesų nekainuotų tiek jau daug, kaip yra manoma. Sąmatos, kurių reikia pastatyti 20-30 tūkst. vietų stadionui, yra perpus mažesnės nei pas mus yra pateikiama. Galbūt mums reikėtų paprašyti, kad kaimynai iš gretimų valstybių pastatytų stadioną kad ir už šimtą milijonų... Tas pavadinimas „nacionalinis“ yra kiek per skambus. Pasistatytume bent jau 15-20 tūkst. vietų stadioną ir jo mums pilnai užteks“, - kalbėjo R. Turskis.
Laidoje „Įžvalgos“ taip pat bus diskutuojama apie kartų kaitą Lietuvos futbole, jaunųjų žaidėjų rengimo problemas ir artimiausias mūsų nacionalinės rinktinės perspektyvas.
Laida „Įžvalgos“ - sekmadienį 16.45 val. per LRT. Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas.
http://sportas.delfi.lt/abroad/lrt-izvalgos-ar-pasieke-lietuvisko-futbolo-dugna-sugebesime-nuo-jo-atsispirti.d?id=58655577" onclick="window.open(this.href);return false;
Netrukus moderniuose Lenkijos ir Ukrainos stadionuose virs futbolo aistros, o lietuvių sporto aistruoliai eilinį kartą Europos futbolo čempionate palaikys ne savo nacionalinę rinktinę, nes ji ten nedalyvaus. Kodėl per dvidešimt metų Lietuvos futbolas, kažkada pagal populiarumą lenktyniavęs su krepšiniu, nusirito į dugną?
Kodėl iki šiol neturime padoraus stadiono, kuriame galėtume priimti garsias komandas iš užsienio? Apie tai LRT laidoje „Įžvalgos“ diskutavo legendinio Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai Valdas Ivanauskas ir Rimantas Turskis.
Vienu geriausių visų laikų šalies futbolininkų tituluojamas V. Ivanauskas apgailestauja, kad dėl futbolo funkcionierių neveiklumo ir nerodytų gerų rezultatų futbolo aikštėje Lietuvos valdžia per tuos du dešimtmečius nusisuko nuo šios sporto šakos.
„Futbolo galimybės yra žymiai didesnės nei krepšinio. Galima manyti, kad mūsų vyriausybės požiūris į futbolą būtų visai kitoks, jei futbole pasiektume nors šiokių tokių rezultatų. Tačiau tų rezultatų nėra, todėl vyriausybės žiūri pro pirštus. Kita vertus, valdžia mato, kas vyksta mūsų futbolo sistemoje. Taigi nenori ten net lįsti ir galvoja, kad esame maža valstybė, todėl mums užtenka krepšinio“, - svarstė V. Ivanauskas.
Ne mažesnė problema už pačią lietuviško futbolo kokybę yra ir mūsų infrastruktūra. Pasak R. Turskio, nenormalu, kad iki šiol priimdami garsiausius užsienio futbolininkus turime raudonuoti dėl savo stadionų būklės.
„Iš pradžių reikėtų sutvarkyti bent jau mažesnius stadionus. O nacionalinis stadionas iš tiesų nekainuotų tiek jau daug, kaip yra manoma. Sąmatos, kurių reikia pastatyti 20-30 tūkst. vietų stadionui, yra perpus mažesnės nei pas mus yra pateikiama. Galbūt mums reikėtų paprašyti, kad kaimynai iš gretimų valstybių pastatytų stadioną kad ir už šimtą milijonų... Tas pavadinimas „nacionalinis“ yra kiek per skambus. Pasistatytume bent jau 15-20 tūkst. vietų stadioną ir jo mums pilnai užteks“, - kalbėjo R. Turskis.
Laidoje „Įžvalgos“ taip pat bus diskutuojama apie kartų kaitą Lietuvos futbole, jaunųjų žaidėjų rengimo problemas ir artimiausias mūsų nacionalinės rinktinės perspektyvas.
Laida „Įžvalgos“ - sekmadienį 16.45 val. per LRT. Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas.
2012-07-15 10:41 · #29278
Vladimiras Romanovas: Lietuvoje futbolas tik imituojamas
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/kita/vladimiras-romanovas-26-233965" onclick="window.open(this.href);return false;
Lietuvos sporto lygį lemia tragiška situacija sporto mokyklose. Dabartinėmis „akmens amžiaus sąlygomis“ sportininkai daro stebuklus, tvirtina Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ vadovė Vilma Venclovaitienė. Verslininkas Vladimiras Romanovas savo ruožtu aiškina, kad sporto mokyklų direktoriai nemotyvuoti auginti meistrų. Tuo metu ledo ritulininkas Petras Nausėda siūlo kurti Sporto ministeriją ir pasirinkti 10-15 prioritetinių sporto sričių, užuot iš biudžeto mėčius po kruopelę šimtams federacijų.
Prienų rajone vykstančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime šeštadienį buvo surengta diskusija apie krentantį Lietuvos sporto lygį.
Į ją pakviesta Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ direktorė V.Venclovaitienė iškart paneigė diskusijos pavadinimą: „Negaliu sakyti, kad sporto lygis krenta. Esamomis sąlygomis sportininkai daro stebuklusl“
Sporto sistema savivaldos lygmenyje liko ten, kur buvo prieš 20 metų. Pavyzdžiui, neliko trenerių atestavimo sistemos – su vaikais gali dirbti bet kas, baigęs 3 mėn. kursus. Treneriams suplanuotos 36 darbo valandos per savaitę, nors daugiausiai esą reikėtų 20 valandų, mat reikia ne tik futbolo vaikus mokyti, bet ir duoti kitokių žinių, pavyzdžiui, psichologijos. Dabar iš baigusiųjų mokyklėles ir į profesionalų futbolą patekusių vaikų vienas nemoka spirti, kitas – bėgti, o treneriai teisinasi negalintys pasiekti gerų rezultatų.
„Nuvažiavusi į Vilnių ėmiau ieškoti, kur komandai treniruotis. Sako: Vingio parke. Žiauru – čia pievos gražesnės nei ten žolė, – turėdama omenyje Visuomenės harmonizavimo parką, kur vyksta jaunimo susitikimas, ironizavo V.Venclovaitienė. – Po pusės metų užsukau į rūbinę – išsigandau. Sakau, darykite nuotraukas, reikia bėgti į Seimą. Vyrai ginčijasi apie nacionalinį stadioną… Rodau nuotraukas – antisanitarinės sąlygos! Mūsų vyrus užpuolė votys.“
Anot jos, atsarginiame „Žalgirio“ stadione, kuris pagal garsų Brazilijos stadioną neoficialiai vadinamas Marakana, „nėra nė lašo žolės“.
„Premjeras sako: kai atsivešime „Chelsea“, „Barcelona“, bus gerų stadionų. Kas pirmiau turi atsirasti – viščiukas ar kiaušinis? – retoriškai klausė „Žalgirio“ direktorė. – Mes svaigstame apie sporto lygį – pagal tai, ką turime, šitomis akmens amžiaus sąlygomis, žmonės daro stebuklus.“
Vladimiras Romanovas kritikuoja trenerių darbą
Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ ir Edinburgo futbolo klubo „Hearts“ savininkas V.Romanovas taip pat pažėrė nemažai kritikos sporto mokyklų atžvilgiu. Jo žodžiais, direktoriai nesuinteresuoti ir nemotyvuoti auginti meistrų, apsimeta užsiimantys masiniu sportu.
„Treneriai surenka talentingų žaidėjų ir pradeda varžybas. Sako: užėmiau pirmą vietą, esu geriausias treneris. O kodėl jie neaugina meistrų?“ – retoriškai klausė verslininkas. Ugdomus vaikus esą reikia nuolat šlifuoti, o ne vien skaičiuoti, kokias vietas įvairiuose turnyruose užima.
Jo įsitikinimu, valstybė turi sukurti tokią organizaciją, kaip FIFA, tuomet bus aišku, kur kreiptis įvairiais klausimais. „Juokinga – pralaimėjome konkursą olimpiados atrankiniam turnyrui surengti. Kodėl jis ne Kaune vyko? Juk pas mus yra arena. Reikia eiti pas advokatą, kuris atstovauja komisijoje, ir sumokėti pinigus, arba tau sumoka. Arba kažkam sumokėjo, arba neprimokėjo, todėl mes pralaimėjome“, – dėstė V.Romanovas.
Praėjusį sezoną „Žalgiris“ jam kainavo 40 mln. Lt. „Nepatarčiau niekam tuo užsiimti, nenaudingas dalykas, – tikino verslininkas. – Jei nėra taisyklių ir moralės, jei nėra dėmesio iš valstybės, mecenatas bus auka. Dar daugiau – žiniasklaida tavo veiksmuose ieško bet kokios klaidos.“
Futbolas, V.Romanovo žodžiais, Lietuvoje tik imituojamas, jo praktiškai nėra, nebent lažybų lygmenyje. Replikuodamas į komentarus apie prastus futbolo stadionus, jis priminė, kad tokie garsūs sportininkai kaip brazilas Pele ar ukrainietis Andrejus Ševčenka žaisti pradėjo ne geresniuose. Problema esą visų pirma slypi trenerių darbe.
Ragina neapmokestinti sportininkų
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinės žaidėjas, buvęs Ledo ritulio federacijos prezidentas, Vilniaus miesto tarybos narys P.Nausėda siūlė keisti valstybės požiūrį į sportą, ypač olimpines sporto šakas.
Anot ledo ritulininko, tokia maža šalis, kaip Lietuva, sugeba finansuoti daugiau nei 200 sporto federacijų ir padalinti jos maždaug 20 mln. Lt biudžetą. Jų skaičius pastaraisiais metais padidėjo nuo 209 iki 287.
„Vokietija su savo ekonominiais rodikliais ir sporto infrastruktūra finansuoja apie 50 sporto federacijų. Tai yra teisingas modelis, gal ne 100 procentų, bet turime eiti šita kryptimi. Reikalingas kryptingas finansavimas, maksimum 10–15 sporto federacijų, į kurias koncentruotumės. (…) Turi valstybė keisti požiūrį ir bėdos palengva spręsis“, – kalbėjo P.Nausėda.
Be to, anot jo, reikėtų Sporto ministerijos, mat „šiandien Lietuvoje sportas nepelnytai sportas nustumtas“.
Tuo metu V.Venclovaitienė atkreipė dėmesį į sportininkams taikomus mokesčius. Pavyzdžiui, lietuviai apmokestinami bemaž triskart labiau nei legionieriai (atitinkamai apie 40 proc. ir 15 proc.). Jos manymu, sportininkai turėtų būti atleisti nuo mokesčių arba jų sumokėti pajamų mokesčiai turėtų grįžti atgal klubams.
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/kita/vladimiras-romanovas-26-233965" onclick="window.open(this.href);return false;
Lietuvos sporto lygį lemia tragiška situacija sporto mokyklose. Dabartinėmis „akmens amžiaus sąlygomis“ sportininkai daro stebuklus, tvirtina Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ vadovė Vilma Venclovaitienė. Verslininkas Vladimiras Romanovas savo ruožtu aiškina, kad sporto mokyklų direktoriai nemotyvuoti auginti meistrų. Tuo metu ledo ritulininkas Petras Nausėda siūlo kurti Sporto ministeriją ir pasirinkti 10-15 prioritetinių sporto sričių, užuot iš biudžeto mėčius po kruopelę šimtams federacijų.
Prienų rajone vykstančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime šeštadienį buvo surengta diskusija apie krentantį Lietuvos sporto lygį.
Į ją pakviesta Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ direktorė V.Venclovaitienė iškart paneigė diskusijos pavadinimą: „Negaliu sakyti, kad sporto lygis krenta. Esamomis sąlygomis sportininkai daro stebuklusl“
Sporto sistema savivaldos lygmenyje liko ten, kur buvo prieš 20 metų. Pavyzdžiui, neliko trenerių atestavimo sistemos – su vaikais gali dirbti bet kas, baigęs 3 mėn. kursus. Treneriams suplanuotos 36 darbo valandos per savaitę, nors daugiausiai esą reikėtų 20 valandų, mat reikia ne tik futbolo vaikus mokyti, bet ir duoti kitokių žinių, pavyzdžiui, psichologijos. Dabar iš baigusiųjų mokyklėles ir į profesionalų futbolą patekusių vaikų vienas nemoka spirti, kitas – bėgti, o treneriai teisinasi negalintys pasiekti gerų rezultatų.
„Nuvažiavusi į Vilnių ėmiau ieškoti, kur komandai treniruotis. Sako: Vingio parke. Žiauru – čia pievos gražesnės nei ten žolė, – turėdama omenyje Visuomenės harmonizavimo parką, kur vyksta jaunimo susitikimas, ironizavo V.Venclovaitienė. – Po pusės metų užsukau į rūbinę – išsigandau. Sakau, darykite nuotraukas, reikia bėgti į Seimą. Vyrai ginčijasi apie nacionalinį stadioną… Rodau nuotraukas – antisanitarinės sąlygos! Mūsų vyrus užpuolė votys.“
Anot jos, atsarginiame „Žalgirio“ stadione, kuris pagal garsų Brazilijos stadioną neoficialiai vadinamas Marakana, „nėra nė lašo žolės“.
„Premjeras sako: kai atsivešime „Chelsea“, „Barcelona“, bus gerų stadionų. Kas pirmiau turi atsirasti – viščiukas ar kiaušinis? – retoriškai klausė „Žalgirio“ direktorė. – Mes svaigstame apie sporto lygį – pagal tai, ką turime, šitomis akmens amžiaus sąlygomis, žmonės daro stebuklus.“
Vladimiras Romanovas kritikuoja trenerių darbą
Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ ir Edinburgo futbolo klubo „Hearts“ savininkas V.Romanovas taip pat pažėrė nemažai kritikos sporto mokyklų atžvilgiu. Jo žodžiais, direktoriai nesuinteresuoti ir nemotyvuoti auginti meistrų, apsimeta užsiimantys masiniu sportu.
„Treneriai surenka talentingų žaidėjų ir pradeda varžybas. Sako: užėmiau pirmą vietą, esu geriausias treneris. O kodėl jie neaugina meistrų?“ – retoriškai klausė verslininkas. Ugdomus vaikus esą reikia nuolat šlifuoti, o ne vien skaičiuoti, kokias vietas įvairiuose turnyruose užima.
Jo įsitikinimu, valstybė turi sukurti tokią organizaciją, kaip FIFA, tuomet bus aišku, kur kreiptis įvairiais klausimais. „Juokinga – pralaimėjome konkursą olimpiados atrankiniam turnyrui surengti. Kodėl jis ne Kaune vyko? Juk pas mus yra arena. Reikia eiti pas advokatą, kuris atstovauja komisijoje, ir sumokėti pinigus, arba tau sumoka. Arba kažkam sumokėjo, arba neprimokėjo, todėl mes pralaimėjome“, – dėstė V.Romanovas.
Praėjusį sezoną „Žalgiris“ jam kainavo 40 mln. Lt. „Nepatarčiau niekam tuo užsiimti, nenaudingas dalykas, – tikino verslininkas. – Jei nėra taisyklių ir moralės, jei nėra dėmesio iš valstybės, mecenatas bus auka. Dar daugiau – žiniasklaida tavo veiksmuose ieško bet kokios klaidos.“
Futbolas, V.Romanovo žodžiais, Lietuvoje tik imituojamas, jo praktiškai nėra, nebent lažybų lygmenyje. Replikuodamas į komentarus apie prastus futbolo stadionus, jis priminė, kad tokie garsūs sportininkai kaip brazilas Pele ar ukrainietis Andrejus Ševčenka žaisti pradėjo ne geresniuose. Problema esą visų pirma slypi trenerių darbe.
Ragina neapmokestinti sportininkų
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinės žaidėjas, buvęs Ledo ritulio federacijos prezidentas, Vilniaus miesto tarybos narys P.Nausėda siūlė keisti valstybės požiūrį į sportą, ypač olimpines sporto šakas.
Anot ledo ritulininko, tokia maža šalis, kaip Lietuva, sugeba finansuoti daugiau nei 200 sporto federacijų ir padalinti jos maždaug 20 mln. Lt biudžetą. Jų skaičius pastaraisiais metais padidėjo nuo 209 iki 287.
„Vokietija su savo ekonominiais rodikliais ir sporto infrastruktūra finansuoja apie 50 sporto federacijų. Tai yra teisingas modelis, gal ne 100 procentų, bet turime eiti šita kryptimi. Reikalingas kryptingas finansavimas, maksimum 10–15 sporto federacijų, į kurias koncentruotumės. (…) Turi valstybė keisti požiūrį ir bėdos palengva spręsis“, – kalbėjo P.Nausėda.
Be to, anot jo, reikėtų Sporto ministerijos, mat „šiandien Lietuvoje sportas nepelnytai sportas nustumtas“.
Tuo metu V.Venclovaitienė atkreipė dėmesį į sportininkams taikomus mokesčius. Pavyzdžiui, lietuviai apmokestinami bemaž triskart labiau nei legionieriai (atitinkamai apie 40 proc. ir 15 proc.). Jos manymu, sportininkai turėtų būti atleisti nuo mokesčių arba jų sumokėti pajamų mokesčiai turėtų grįžti atgal klubams.
2012-07-15 11:38 · #29279
Toks ten ir renginys, jeigu leidžiama panusišnekėti Romanovui...
2012-07-18 12:06 · #29423
"Gyvenime nieko nėra neįmanoma"
Vaidotas Januška
2012 m. liepos 18 d. 10:43
http://www.sportas.info/naujienos/12834-gyvenime_nieko_nera_neimanoma.html" onclick="window.open(this.href);return false;
[Paveikslėlis]
Su „Žalgiriu“ ugnį ir vandenį perėjęs ir legendiniam klubui nenuskęsti padėjęs Mindaugas Čepas neslepia, kad debiutas Europos lygoje - išskirtinė diena
M. Čepas "Žalgiryje" - jau daug metų.
Mindaugui Čepui buvo dešimt, kai Vilniaus „Žalgiris“ 1988-ųjų rugsėjį debiutavo UEFA klubų varžybose ir tuometiniame UEFA taurės turnyre kovėsi su Vienos „Austria“. Vilnietis tada žavėjosi reprezentacinės šalies futbolo komandos žaidimu, per rungtynes padavinėdavo kamuolius ir, kaip daugelis kitų berniukų, svajojo ateityje pats apsivilkti „Žalgirio“ marškinėlius. Dabar 33 metų M.Čepas – VMFD „Žalgirio“ vardu atgimusios komandos trenerio asistentas, kuris kartu su kroatu Damiru Petravičiumi ruošia sostinės ekipą dvikovai UEFA Europos lygoje su Mėdlingo „Admira Wacker“ (Austrija) komanda.
Žygis UEFA turnyre
„Žalgirio“ komandos aistruoliams M.Čepas – daugiau nei trenerių štabo narys. Jis – ir vienas komandos simbolių, jungčių su „žaliai-baltos“ ekipos istorija. Nuo 2004-ųjų, kai sužaidęs vieną sezoną Vilniaus ekipoje dėl sveikatos problemų baigė futbolininko karjerą, M.Čepas „Žalgiryje“ per aštuonerius metus atliko įvairius vaidmenis. 2005 m. M.Čepas - kartu su tuomet atsargoje likusiu dabartiniu komandos vartininku Mariumi Rapaliu - buvo į istoriją įėjusios Vilniaus komandos dalis. „Žalgiris“ tuomet nužengė į tuometinio UEFA Intertoto taurės turnyro pusfinalį. Paeiliui įveikti trys varžovai – rezultatas, kurio Lietuvos klubams Europos taurėse dar nepavyko pakartoti. „Turėjome neblogą komandą, kartais lydėdavo ir sėkmė. Kaip ir gyvenime, be jos nelengva“ , - prisiminė tuometinis klubo vadybininkas – „Nuo to laiko ekipa iš esmės pasikeitė. Kuri komanda stipresnė? Manyčiau, kad dabartinė.“
Atkūrė žlugusią ekipą
Visgi įsimintiniausias M.Čepo vaidmuo - sunkiausiu komandos istorijoje laikotarpiu. 2008 metais finansavimo netekęs „Žalgiris“ daugiau nei pusę metų balansavo ant išlikimo slenksčio. Kantrybę ir viltį, jog kas nors pasikeis praradę darbuotojai, žaidėjai ir aistruoliai 2009-ųjų pradžioje sukūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“, kuri metus žaidė antroje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje. Visą tą laiką be uždarbio futbolininkus treniravo M.Čepas. „Tuo metu vienintelis dalykas apie kurį galvojome – kaip išlikti, kaip išsaugoti „Žalgirio“ vardą futbolo žemėlapyje. Nė nesvajojome, kad po kelių metų galėtume žaisti Europos taurėse. Dabar, kai tiek nueita, galiu drąsiai pasakyti, kad gyvenime nieko nėra įmanoma. Reikia tik daug noro, tikėjimo ir valios“, - sako treneris.
Žaisti lengviau nei treniruoti
Komandai sugrįžus į šalies futbolo elitą atgimusio klubo vadovai nepamiršo trenerio ir jį paskyrė stratego Igorio Pankratjevo padėjėju. Trenerio asistento pareigose M.Čepas dirba iki šiol. Tiesa, pats pripažįsta, kad mieliau išbėgtų į aikštę. Europos taurių turnyruose jis kelis kartus žaidė atstovaudamas trims klubams – Šiaulių „Karedai“, Klaipėdos „Atlantui“ ir „Žalgiriui“. „Tai neįkainojama patirtis. Atstovauji savo komandai ir savo šaliai, turi galimybę save parodyti. Tačiau jeigu lyginant žaidėjo ir trenerio darbą – viskas labai skiriasi. Lengviau pačiam būti aikštėje nei ant suolo“, - pripažino nuolat emocingai į įvykius reaguojantis treneris.
Ruošiasi ypatingai dienai
Artimiausia specialisto užduotis – parengti komandą ketvirtadienį Vilniuje, LFF stadione vyksiančioms rungtynėms su „Admira Wacker“. Pasak M.Čepo, šios rungtynės bus tikrai neeilinės. „Po tokios ilgos pertraukos sugrįžtame į tarptautinę areną. Tai ypatinga diena mums visiems – klubui, aistruoliams, visiems futbolo mėgėjams Vilniuje, - kalbėjo M.Čepas - Todėl dvikovai ruošiamės labai atsakingai. Klubas sudarė puikias sąlygas, surengėme stovyklą Lenkijoje, žaidėme kelias kontrolines rungtynes.“ Trenerio teigimu, daug laiko buvo skirta taktikai ir varžovų analizei. „Turime informacijos šaltinių Austrijoje, buvusių žaidėjų, su kuriais teko rungtyniauti pačiam. Kokių? Neatskleisiu, kad jų nedeportuotų iš šalies, - juokavo M.Čepas – Žaidėjams pateikėme informacijos kaip varžovai žaidžia gindamiesi, kaip puldami, kas jų lyderiai, kokios silpnos ir stiprios pusės. „Admira“ žaidžia atakuojantį, kombinacinį, greitą futbolą.“
Tiki savo šansais
Vilniečių gretas stovykloje Lenkijoje papildė du naujokai – saugai lietuvis Ramūnas Radavičius ir kroatas Andro Švrjluga. „Ramūnas – Lietuvos rinktinės žaidėjas, iš jo tikimės nemažos paspirties. Jis jau yra žaidęs „Žalgiryje“, todėl čia diskomforto nejaučia. Andro – taip pat pajėgus futbolininkas, kuris ne vienerius metus žaidė Kroatijos aukščiausioje lygoje. Mes jį bandome dešinio saugo pozicijoje“,- sakė M.Čepas. Paklaustas apie komandos šansus, „Žalgirio“ trenerio asistentas buvo nusiteikęs optimistiškai: „Manau, kad mūsų šansai lygūs. Daug lems pirmosios rungtynės – kaip sužaisime namuose. Labai svarbu savo aikštėje nepraleisti įvarčio ir pasiekti teigiamą rezultatą. Todėl kviečiu vilniečius sirgti už reprezentacinę miesto komandą. Be to, kausimės ne tik dėl Vilniaus, bet ir už visą Lietuvos futbolą. Iš visų jėgų stengsimės nenuvilti.“ 1988 m. „Žalgiris“ austrams per dvejas rungtynes nusileido 4:5. Šį kartą vilniečiai taip pat ne favoritai, tačiau ir nesėkmės atveju M.Čepas bei kompanija galėtų didžiuotis. „Žalgirio“ vardas ne tik neišnyko, bet ir vėl matomas Europos futbolo žemėlapyje.
Vaidotas Januška
2012 m. liepos 18 d. 10:43
http://www.sportas.info/naujienos/12834-gyvenime_nieko_nera_neimanoma.html" onclick="window.open(this.href);return false;
[Paveikslėlis]
Su „Žalgiriu“ ugnį ir vandenį perėjęs ir legendiniam klubui nenuskęsti padėjęs Mindaugas Čepas neslepia, kad debiutas Europos lygoje - išskirtinė diena
M. Čepas "Žalgiryje" - jau daug metų.
Mindaugui Čepui buvo dešimt, kai Vilniaus „Žalgiris“ 1988-ųjų rugsėjį debiutavo UEFA klubų varžybose ir tuometiniame UEFA taurės turnyre kovėsi su Vienos „Austria“. Vilnietis tada žavėjosi reprezentacinės šalies futbolo komandos žaidimu, per rungtynes padavinėdavo kamuolius ir, kaip daugelis kitų berniukų, svajojo ateityje pats apsivilkti „Žalgirio“ marškinėlius. Dabar 33 metų M.Čepas – VMFD „Žalgirio“ vardu atgimusios komandos trenerio asistentas, kuris kartu su kroatu Damiru Petravičiumi ruošia sostinės ekipą dvikovai UEFA Europos lygoje su Mėdlingo „Admira Wacker“ (Austrija) komanda.
Žygis UEFA turnyre
„Žalgirio“ komandos aistruoliams M.Čepas – daugiau nei trenerių štabo narys. Jis – ir vienas komandos simbolių, jungčių su „žaliai-baltos“ ekipos istorija. Nuo 2004-ųjų, kai sužaidęs vieną sezoną Vilniaus ekipoje dėl sveikatos problemų baigė futbolininko karjerą, M.Čepas „Žalgiryje“ per aštuonerius metus atliko įvairius vaidmenis. 2005 m. M.Čepas - kartu su tuomet atsargoje likusiu dabartiniu komandos vartininku Mariumi Rapaliu - buvo į istoriją įėjusios Vilniaus komandos dalis. „Žalgiris“ tuomet nužengė į tuometinio UEFA Intertoto taurės turnyro pusfinalį. Paeiliui įveikti trys varžovai – rezultatas, kurio Lietuvos klubams Europos taurėse dar nepavyko pakartoti. „Turėjome neblogą komandą, kartais lydėdavo ir sėkmė. Kaip ir gyvenime, be jos nelengva“ , - prisiminė tuometinis klubo vadybininkas – „Nuo to laiko ekipa iš esmės pasikeitė. Kuri komanda stipresnė? Manyčiau, kad dabartinė.“
Atkūrė žlugusią ekipą
Visgi įsimintiniausias M.Čepo vaidmuo - sunkiausiu komandos istorijoje laikotarpiu. 2008 metais finansavimo netekęs „Žalgiris“ daugiau nei pusę metų balansavo ant išlikimo slenksčio. Kantrybę ir viltį, jog kas nors pasikeis praradę darbuotojai, žaidėjai ir aistruoliai 2009-ųjų pradžioje sukūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“, kuri metus žaidė antroje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje. Visą tą laiką be uždarbio futbolininkus treniravo M.Čepas. „Tuo metu vienintelis dalykas apie kurį galvojome – kaip išlikti, kaip išsaugoti „Žalgirio“ vardą futbolo žemėlapyje. Nė nesvajojome, kad po kelių metų galėtume žaisti Europos taurėse. Dabar, kai tiek nueita, galiu drąsiai pasakyti, kad gyvenime nieko nėra įmanoma. Reikia tik daug noro, tikėjimo ir valios“, - sako treneris.
Žaisti lengviau nei treniruoti
Komandai sugrįžus į šalies futbolo elitą atgimusio klubo vadovai nepamiršo trenerio ir jį paskyrė stratego Igorio Pankratjevo padėjėju. Trenerio asistento pareigose M.Čepas dirba iki šiol. Tiesa, pats pripažįsta, kad mieliau išbėgtų į aikštę. Europos taurių turnyruose jis kelis kartus žaidė atstovaudamas trims klubams – Šiaulių „Karedai“, Klaipėdos „Atlantui“ ir „Žalgiriui“. „Tai neįkainojama patirtis. Atstovauji savo komandai ir savo šaliai, turi galimybę save parodyti. Tačiau jeigu lyginant žaidėjo ir trenerio darbą – viskas labai skiriasi. Lengviau pačiam būti aikštėje nei ant suolo“, - pripažino nuolat emocingai į įvykius reaguojantis treneris.
Ruošiasi ypatingai dienai
Artimiausia specialisto užduotis – parengti komandą ketvirtadienį Vilniuje, LFF stadione vyksiančioms rungtynėms su „Admira Wacker“. Pasak M.Čepo, šios rungtynės bus tikrai neeilinės. „Po tokios ilgos pertraukos sugrįžtame į tarptautinę areną. Tai ypatinga diena mums visiems – klubui, aistruoliams, visiems futbolo mėgėjams Vilniuje, - kalbėjo M.Čepas - Todėl dvikovai ruošiamės labai atsakingai. Klubas sudarė puikias sąlygas, surengėme stovyklą Lenkijoje, žaidėme kelias kontrolines rungtynes.“ Trenerio teigimu, daug laiko buvo skirta taktikai ir varžovų analizei. „Turime informacijos šaltinių Austrijoje, buvusių žaidėjų, su kuriais teko rungtyniauti pačiam. Kokių? Neatskleisiu, kad jų nedeportuotų iš šalies, - juokavo M.Čepas – Žaidėjams pateikėme informacijos kaip varžovai žaidžia gindamiesi, kaip puldami, kas jų lyderiai, kokios silpnos ir stiprios pusės. „Admira“ žaidžia atakuojantį, kombinacinį, greitą futbolą.“
Tiki savo šansais
Vilniečių gretas stovykloje Lenkijoje papildė du naujokai – saugai lietuvis Ramūnas Radavičius ir kroatas Andro Švrjluga. „Ramūnas – Lietuvos rinktinės žaidėjas, iš jo tikimės nemažos paspirties. Jis jau yra žaidęs „Žalgiryje“, todėl čia diskomforto nejaučia. Andro – taip pat pajėgus futbolininkas, kuris ne vienerius metus žaidė Kroatijos aukščiausioje lygoje. Mes jį bandome dešinio saugo pozicijoje“,- sakė M.Čepas. Paklaustas apie komandos šansus, „Žalgirio“ trenerio asistentas buvo nusiteikęs optimistiškai: „Manau, kad mūsų šansai lygūs. Daug lems pirmosios rungtynės – kaip sužaisime namuose. Labai svarbu savo aikštėje nepraleisti įvarčio ir pasiekti teigiamą rezultatą. Todėl kviečiu vilniečius sirgti už reprezentacinę miesto komandą. Be to, kausimės ne tik dėl Vilniaus, bet ir už visą Lietuvos futbolą. Iš visų jėgų stengsimės nenuvilti.“ 1988 m. „Žalgiris“ austrams per dvejas rungtynes nusileido 4:5. Šį kartą vilniečiai taip pat ne favoritai, tačiau ir nesėkmės atveju M.Čepas bei kompanija galėtų didžiuotis. „Žalgirio“ vardas ne tik neišnyko, bet ir vėl matomas Europos futbolo žemėlapyje.
2012-07-18 13:31 · #29439
kaip tuomet sugebėjo austrams pralaimėti, dar ir dabar sunku suvokti. Turbūt labiausiai nuvylusi Žalgirio nesėkmė
1988 m. „Žalgiris“ austrams per dvejas rungtynes nusileido 4:5.
kaip tuomet sugebėjo austrams pralaimėti, dar ir dabar sunku suvokti. Turbūt labiausiai nuvylusi Žalgirio nesėkmė
2012-07-18 13:33 · #29440
Gal šilingų gavo ir prapylė???
1988 m. „Žalgiris“ austrams per dvejas rungtynes nusileido 4:5.
kaip tuomet sugebėjo austrams pralaimėti, dar ir dabar sunku suvokti. Turbūt labiausiai nuvylusi Žalgirio nesėkmė
Gal šilingų gavo ir prapylė???
2012-07-18 22:03 · #29461
as misliju kad tas runktynes Zalgiris prapylie ne del silingu gerai pasirauses po savo archyvus rastsiau interviu su tometiniu violetiniu treneriu kuris aiskino kad gerai butu jei Zalgiris pirmas ikaltu gola atseit tada Zalgiris pirmaudamas 3-0 ims nervintis ir prakis matsa va tai va buvo
as tai iki siol galvojiu kad tose runktynese viska susiko Fridrikas nepataikes y tustsius vartus tarpkitko turbut daug kas nezinot kad pres runktynes Austrija -Zalgiris jau buvo istraukti 1/16 burtai ir situ runktyniu laimetojas butu lose su romanovo hartsais p 1/16 laimetojas berots turejio susitikti su FC Kioln kur to metu siautejio Pjeras Lidbarskis
esu gilei isitikines jei ne tas klisas Fridriko smugis senden lt futbolas butu kitoks manau kad jis butu sei dienai aukstsiau uz meskabola
as tai iki siol galvojiu kad tose runktynese viska susiko Fridrikas nepataikes y tustsius vartus tarpkitko turbut daug kas nezinot kad pres runktynes Austrija -Zalgiris jau buvo istraukti 1/16 burtai ir situ runktyniu laimetojas butu lose su romanovo hartsais p 1/16 laimetojas berots turejio susitikti su FC Kioln kur to metu siautejio Pjeras Lidbarskis
esu gilei isitikines jei ne tas klisas Fridriko smugis senden lt futbolas butu kitoks manau kad jis butu sei dienai aukstsiau uz meskabola
2012-07-19 00:54 · #29463
Taip, Ruli, netgi tu būtum raštingesnis.
2012-07-19 09:15 · #29468
Po rungtynių buvo traukiami burtai. Buvo viskas aišku tada, ne taip, kaip dabar - kaip užėjo, taip padarė.
2012-07-19 09:48 · #29471
Tada ir klubų mažiau buvo , dėl trijų taurių kovodavo ir visokių nesamoningų grupių nebuvo. Dabar tikslas padaryti viską kuo sudėtingiau, tsakant tobulėjam
Po rungtynių buvo traukiami burtai. Buvo viskas aišku tada, ne taip, kaip dabar - kaip užėjo, taip padarė.
Tada ir klubų mažiau buvo , dėl trijų taurių kovodavo ir visokių nesamoningų grupių nebuvo. Dabar tikslas padaryti viską kuo sudėtingiau, tsakant tobulėjam
2012-07-19 10:35 · #29481
Dabar tikslas yra padaryti taip, kad galingieji klubai būtų apsaugoti nuo bereikalingų išvykų ir lėšų eikvojimo į futbolo provincijas.
2012-07-19 10:40 · #29484
Galingieji ir turtingieji už transferas, ir žvaigždūnus sumoka tiek, kad nebeturi babkyčių išvykoms į provincijas.
Drogba per savaitę iš kiniečių milijoną gauna. Čia tai lygis Vienžo, ne kokia nors KRUOJA, kad net lietuviškų žvaigždučių neįperka.
Dabar tikslas yra padaryti taip, kad galingieji klubai būtų apsaugoti nuo bereikalingų išvykų ir lėšų eikvojimo į futbolo provincijas.
Galingieji ir turtingieji už transferas, ir žvaigždūnus sumoka tiek, kad nebeturi babkyčių išvykoms į provincijas.
Drogba per savaitę iš kiniečių milijoną gauna. Čia tai lygis Vienžo, ne kokia nors KRUOJA, kad net lietuviškų žvaigždučių neįperka.
2012-07-19 10:47 · #29490
- Jie neužsiima nepamatuota labdara. O ir kam reikalingos traumos?
Galingieji ir turtingieji už transferas, ir žvaigždūnus sumoka tiek, kad nebeturi babkyčių išvykoms į provincijas.
- Jie neužsiima nepamatuota labdara. O ir kam reikalingos traumos?
2012-07-19 10:55 · #29493
Užsienyje juk yra draudimas nuo traumų... ten jų kelius, čiurnas ir kitas vietas apdraudžia.
Galingieji ir turtingieji už transferas, ir žvaigždūnus sumoka tiek, kad nebeturi babkyčių išvykoms į provincijas.
- Jie neužsiima nepamatuota labdara. O ir kam reikalingos traumos?
Užsienyje juk yra draudimas nuo traumų... ten jų kelius, čiurnas ir kitas vietas apdraudžia.
2012-07-19 11:22 · #29502
Bet kad ir gavus draudimo pinigus, trauma iškart nuo to neišsigydo..
2012-07-19 11:33 · #29505
Jeigu pameni, kai LT ir Portugalija žaidė draugiškas rungtynes, tai teisėjai mūsiškių prie FIGU neprileido, įspėjimus dalino net tada, kai per metrą jo būdavo...
Žvaigždes ir savininkai, ir teisėjai, ir reklamų užsakovai labai stropiai saugo... Jiems su provincialais neleidžia žaisti, kad tik ko nenutiktų.
Traumos ne vienam pagadino karjeras, tam pačiam di Piedi, Džbriliui Cisse ir kitiems... ilgai gydaisi, sužaidi kelias rungtynes ir stiklines kojytės vėl dūžta.
Visi planai nuplaukia, taip jau sporte nutinka.
Žinai, prisiminiau kažkokią komediją, kur toks italas, žaidžiantis Anglijos Premjer Lygoje vis traumas gydydavosi...
Bet kad ir gavus draudimo pinigus, trauma iškart nuo to neišsigydo..
Jeigu pameni, kai LT ir Portugalija žaidė draugiškas rungtynes, tai teisėjai mūsiškių prie FIGU neprileido, įspėjimus dalino net tada, kai per metrą jo būdavo...
Žvaigždes ir savininkai, ir teisėjai, ir reklamų užsakovai labai stropiai saugo... Jiems su provincialais neleidžia žaisti, kad tik ko nenutiktų.
Traumos ne vienam pagadino karjeras, tam pačiam di Piedi, Džbriliui Cisse ir kitiems... ilgai gydaisi, sužaidi kelias rungtynes ir stiklines kojytės vėl dūžta.
Visi planai nuplaukia, taip jau sporte nutinka.
Žinai, prisiminiau kažkokią komediją, kur toks italas, žaidžiantis Anglijos Premjer Lygoje vis traumas gydydavosi...
2012-07-23 21:27 · #29766
Lejai: straipsnius apie dublerius dėk prie dublerių.
2012-07-24 08:57 · #29773
Streiką numalšino 2 000 skolintų dolerių
Ingvaras Butautas
2012 m. liepos 23 d. 22:10
http://www.sportas.info/naujienos/12941-streika_numalsino_2_000_skolintu_doleriu.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Sportas – ne tik pergalės džiaugsmas ar pralaimėjimo kartėlis. Arenose ir jų užkulisiuose netrūksta kuriozų
Trijų Baltijos šalių futbolo rinktinių turnyras – tradicinės varžybos, pradėtos rengti dar tarpukariu, o atgaivintos greitai po to, kai trys Baltijos šalys išsivadavo iš SSRS priespaudos. Per šį daug metų vykstantį renginį nutiko ne vienas kuriozas. 1993-iaisiais turnyrui Pernu mieste Estijoje iškilo grėsmė – rungtyniauti atsisakė Lietuvos rinktinės futbolininkai. Nors dabartinė Lietuvos futbolo federacija (LFF) dažnai sulaukia kritikos, tokia situacija, kokia susiklostė šalies futbolą valdant Vytautui Dirmeikiui, dabar kažin ar įsivaizduojama.
„Turėjome trijų dienų stovyklą Panevėžyje. Dvi dienas ji vyko sklandžiai, bet trečiąją žaidėjai atsisakė treniruotis ir važiuoti žaisti. Liko keturi ar penki futbolininkai. Streikas prasidėjo dėl to, kad LFF nesumokėjo futbolininkams žadėtų premijų. O jau kitą dieną mes turėjome žaisti Estijoje...“ – pasakojo turnyrui Lietuvos rinktinę rengęs treneris Romualdas Lavrinavičius. Pirmiausia treneris kreipėsi į LFF valdžią: „Kviečiau vadovus. Atvažiavo LFF prezidentas V. Dirmeikis ir viceprezidentas Vytautas Zimnickas. V. Dirmeikis pareiškė: nenori – tegul nevažiuoja. Ir išrūko...“ Su viceprezidentu pavyko susitarti geriau. „Pasiskolinau du tūkstančius dolerių iš Panevėžio „Ekrano“ klubo direktoriaus Valdo Šteino ir išdalijau žaidėjams. Susitariau su LFF viceprezidentu, kad jis grąžins šią skolą iš federacijos fondų. Šiaip taip surinkome žaidėjus ir nuvažiavome su Stanislovu Stankumi į Pernu. Ieškojome žaidėjų ir namuose, ir kitose vietose – vieną per kitą, per kitus žmones. Tais laikais juk mobiliųjų telefonų nebuvo – pabandyk visus surasti...“ – pasakojo R. Lavrinavičius.
Estijoje pirmąsias rungtynes su Latvijos rinktine teko žaisti vos atvykus. Susitikimas baigėsi be įvarčių. Antrą dieną lietuviai buvo priversti pripažinti Estijos rinktinės pranašumą – 1:2. Tais laikais pralaimėjimas estams buvo vertinamas kaip ypač gėdingas. „Bet iš tiesų žaidė ne rinktinė. Susirinko tie, ką pavyko sugaudyti“, – aiškino R. Lavrinavičius. Turnyrą laimėjo Latvijos rinktinė, įveikusi estus 2:0. Lietuviai liko paskutiniai.
Ingvaras Butautas
2012 m. liepos 23 d. 22:10
http://www.sportas.info/naujienos/12941-streika_numalsino_2_000_skolintu_doleriu.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Sportas – ne tik pergalės džiaugsmas ar pralaimėjimo kartėlis. Arenose ir jų užkulisiuose netrūksta kuriozų
Trijų Baltijos šalių futbolo rinktinių turnyras – tradicinės varžybos, pradėtos rengti dar tarpukariu, o atgaivintos greitai po to, kai trys Baltijos šalys išsivadavo iš SSRS priespaudos. Per šį daug metų vykstantį renginį nutiko ne vienas kuriozas. 1993-iaisiais turnyrui Pernu mieste Estijoje iškilo grėsmė – rungtyniauti atsisakė Lietuvos rinktinės futbolininkai. Nors dabartinė Lietuvos futbolo federacija (LFF) dažnai sulaukia kritikos, tokia situacija, kokia susiklostė šalies futbolą valdant Vytautui Dirmeikiui, dabar kažin ar įsivaizduojama.
„Turėjome trijų dienų stovyklą Panevėžyje. Dvi dienas ji vyko sklandžiai, bet trečiąją žaidėjai atsisakė treniruotis ir važiuoti žaisti. Liko keturi ar penki futbolininkai. Streikas prasidėjo dėl to, kad LFF nesumokėjo futbolininkams žadėtų premijų. O jau kitą dieną mes turėjome žaisti Estijoje...“ – pasakojo turnyrui Lietuvos rinktinę rengęs treneris Romualdas Lavrinavičius. Pirmiausia treneris kreipėsi į LFF valdžią: „Kviečiau vadovus. Atvažiavo LFF prezidentas V. Dirmeikis ir viceprezidentas Vytautas Zimnickas. V. Dirmeikis pareiškė: nenori – tegul nevažiuoja. Ir išrūko...“ Su viceprezidentu pavyko susitarti geriau. „Pasiskolinau du tūkstančius dolerių iš Panevėžio „Ekrano“ klubo direktoriaus Valdo Šteino ir išdalijau žaidėjams. Susitariau su LFF viceprezidentu, kad jis grąžins šią skolą iš federacijos fondų. Šiaip taip surinkome žaidėjus ir nuvažiavome su Stanislovu Stankumi į Pernu. Ieškojome žaidėjų ir namuose, ir kitose vietose – vieną per kitą, per kitus žmones. Tais laikais juk mobiliųjų telefonų nebuvo – pabandyk visus surasti...“ – pasakojo R. Lavrinavičius.
Estijoje pirmąsias rungtynes su Latvijos rinktine teko žaisti vos atvykus. Susitikimas baigėsi be įvarčių. Antrą dieną lietuviai buvo priversti pripažinti Estijos rinktinės pranašumą – 1:2. Tais laikais pralaimėjimas estams buvo vertinamas kaip ypač gėdingas. „Bet iš tiesų žaidė ne rinktinė. Susirinko tie, ką pavyko sugaudyti“, – aiškino R. Lavrinavičius. Turnyrą laimėjo Latvijos rinktinė, įveikusi estus 2:0. Lietuviai liko paskutiniai.
2012-07-25 10:52 · #29846
Ištrauka iš:
http://www.sportas.info/naujienos/12970-gyvenime_nieko_nera_neimanoma.html" onclick="window.open(this.href);return false;
http://www.sportas.info/naujienos/12970-gyvenime_nieko_nera_neimanoma.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Krepšinį į Lietuvą 1922 m. atvežė Steponas Darius. Bet tada populiaresnis buvo futbolas. Gyvenimas nestovi vietoje. Gal po kurio laiko būsime geriausi akmenslydžio žaidėjai? Kodėl gi ne? Daug kas priklauso nuo infrastruktūros ir entuziastų, darbui atsidavusių trenerių.“
INFRASTRUKTŪRA. „Visų pirma noriu padėkoti savivaldybėms, nes jų indėlis į sporto finansavimą yra didžiausias. Sporto sfera – savivaldybių savarankiškoji kompetencija. Jie gali steigti mokyklas, gali nesteigti, gali finansuoti, gali ne. Savivaldybių tarybos turi laisvę. Bet finansavimas rodo, kad bendruomenei to reikia – sporto objekto, mokyklos.
Tiek iš savivaldybių tarybų narių, tiek iš merų, bendruomenių, Seimo narių, rinktų apygardose, jaučiu didžiulį fizinio aktyvumo, sporto infrastruktūros poreikį.
XX a. pabaigą galime pavadinti buvusio sovietinio turto sporto infrastruktūros švaistymo, pardavinėjimo, naikinimo metais, o XXI a. galime ženklinti visai kitaip, nes dabar gerokai išaugo indėlis į sporto infrastruktūrą. Ir tai mato visi. Kai nuvažiuoji į kokios nors arenos atidarymą, matai, kokia tai didelė šventė bendruomenei.
Pavyzdžiui, stadioną mes dabar labiau siejame su sportu. Bet juk tai – viešoji erdvė, visuomenės susirinkimo vieta. Ir kultūros renginiai turi turėti erdvę. Rajonuose tam tinka net ir renovuotas mokyklos stadionas. Todėl sporto infrastruktūros plėtra – didelis indėlis ir į kultūrą. Tai – bendruomenės vizitinė kortelė.
Kartais girdžiu klausimą: „Pristatyta tiek arenų, kaip jas išlaikyti?“ Galėjo jų nebūti, nereikėtų išlaikyti. Bet jei nori, kad atvažiuotų, pavyzdžiui, „Red Hot Chili Peppers“ arba Stingas, tam reikia arenų. Ir jas reikia išlaikyti. Už viską reikia mokėti. Jei nori geriau gyventi, turi daugiau mokėti.“
2012-07-26 10:06 · #29877
Klemensas visai protingai stadionų klausimu pakalbėjo. Reiškias judam teigiama linkme
2012-08-09 16:14 · #30348
ATLANTAS ATRIEDA, ATIDUNDA...
....Visi tikėjome šia komanda, bet tikėjimas per pastaruosius penkerius metus buvo visiškai prarastas.Dabar viskas prasideda iš naujo Atlantas verčia naują puslapį savo istorijoje....
Neslėpkime draugai, niekas šia komanda, šiame sezone netikėjo, kaip ir praitame sezone komanda dideliu potencialu nepasižymėjo.Komanda papildė vienas kitas legionierius, sugrįžo Klaipėdiečiams žinomas Ivo Begič, Vacys Lekevičius pagaliau baigė žaidėjo karjerą, komanda mažais žingsneliais pajudėjo, bet ne daugiau.
Pradžia sezono Atlantui neatrodė tokia tragiška, kaip 2010 metų sezonas.Reikia pripažinti komanda po maž judėjo.Buvo visko skaudžių pralaimėjimų, iš rankų išleistų pergalių, komanda kelius kartus sužaidė lygiosiomis.Sezono viduryje atrodė lyg ir viskas, paskutinė vieta garantuota, tačiau atėjus transferų langui reikalai pajūdėjo.Vacys Lekevičius ilgai šnekėjes nesąmones, padarė nors vieną teisingą sprendimą-Komandą perdavė į tinkamas, panašu, kad protingas rankas.
Atlantas atrieda, atidunda.
Atlantas nustebino ir net labai nustebino Vyriausiuoju treneriu tapo Sebastian Roques.Treneriu šis žmogus dirba nuo 1997 metų, šis treneris lyg ir didelių pasiekimų neturi iš garsesnių komandų treniruotų yra Stade Laurentin u-19 (2004-2007) ir FC Antibes (2002-2004).Ypač gerai apie trenerį mano Brazilas Taciano, kaip pats Brazilas teigia klubo finansai pagaliau sutvarkyti, daugeliui žaidėjų pakelti atlyginimai.
Prie komandos prisijungė ir sporto direktorius Giorgio Bisson, ir kuom tik šis žmogus neužsiima, tai žmogus universalas.Atlantui tai tik į naudą.
Didelia įtaka naujų žaidėjų atėjimui turi gerai pasaulyje žinomas prancūzų žaidėjų agentas, Klaipėdos Atlanto sporto direktorius Giorgio Bisson.
Tik atėjus šiems žmonėms pasipylė nauji žaidėjai Maximir Luburic,Franck Boissier,Tino Lagator,Julian Rullier,Nathan Smith(visa karjera praleista Npower ir Npower 1 lygose, o tai jau pasiekimas),Malik N`diaye,Walid Khadraoui,Petar Basic,Matthew Grecco.Pasipildė Lietuviais Mantu Gintalu,Ramūnu Mačežinsku,Gabrieliumi Zagursku, Gerardu Žukausku.Nuomos sutartimis iš Vilniaus Žalgirio išnuomoti Markas Beneta ir Edgaras Žarskis.Komanda oficialiomis žiniomis paliko tik du žaidėjai Žilvinas Kymantas ir Edgaras Mastianica.
Apskritai neaišku koks likimas ištiko patį Vacį Lekevičių.
Iki sezono pabaigos laiko dar liko, dabar belieka paskutinė užduotis ramiai aplenkti visiškai subyrėjusias komandas Vilniaus REO arba Tauragės Taurą ir taip išsilaikyti A-lygoje.
Palinkėkime Klaipėdos Atlantui sėkmės, nes ATLANTAS ATRIEDA ATIDUNDA !!!
Paulius Bėkšta 2012-08-09 16:15
....Visi tikėjome šia komanda, bet tikėjimas per pastaruosius penkerius metus buvo visiškai prarastas.Dabar viskas prasideda iš naujo Atlantas verčia naują puslapį savo istorijoje....
Neslėpkime draugai, niekas šia komanda, šiame sezone netikėjo, kaip ir praitame sezone komanda dideliu potencialu nepasižymėjo.Komanda papildė vienas kitas legionierius, sugrįžo Klaipėdiečiams žinomas Ivo Begič, Vacys Lekevičius pagaliau baigė žaidėjo karjerą, komanda mažais žingsneliais pajudėjo, bet ne daugiau.
Pradžia sezono Atlantui neatrodė tokia tragiška, kaip 2010 metų sezonas.Reikia pripažinti komanda po maž judėjo.Buvo visko skaudžių pralaimėjimų, iš rankų išleistų pergalių, komanda kelius kartus sužaidė lygiosiomis.Sezono viduryje atrodė lyg ir viskas, paskutinė vieta garantuota, tačiau atėjus transferų langui reikalai pajūdėjo.Vacys Lekevičius ilgai šnekėjes nesąmones, padarė nors vieną teisingą sprendimą-Komandą perdavė į tinkamas, panašu, kad protingas rankas.
Atlantas atrieda, atidunda.
Atlantas nustebino ir net labai nustebino Vyriausiuoju treneriu tapo Sebastian Roques.Treneriu šis žmogus dirba nuo 1997 metų, šis treneris lyg ir didelių pasiekimų neturi iš garsesnių komandų treniruotų yra Stade Laurentin u-19 (2004-2007) ir FC Antibes (2002-2004).Ypač gerai apie trenerį mano Brazilas Taciano, kaip pats Brazilas teigia klubo finansai pagaliau sutvarkyti, daugeliui žaidėjų pakelti atlyginimai.
Prie komandos prisijungė ir sporto direktorius Giorgio Bisson, ir kuom tik šis žmogus neužsiima, tai žmogus universalas.Atlantui tai tik į naudą.
Didelia įtaka naujų žaidėjų atėjimui turi gerai pasaulyje žinomas prancūzų žaidėjų agentas, Klaipėdos Atlanto sporto direktorius Giorgio Bisson.
Tik atėjus šiems žmonėms pasipylė nauji žaidėjai Maximir Luburic,Franck Boissier,Tino Lagator,Julian Rullier,Nathan Smith(visa karjera praleista Npower ir Npower 1 lygose, o tai jau pasiekimas),Malik N`diaye,Walid Khadraoui,Petar Basic,Matthew Grecco.Pasipildė Lietuviais Mantu Gintalu,Ramūnu Mačežinsku,Gabrieliumi Zagursku, Gerardu Žukausku.Nuomos sutartimis iš Vilniaus Žalgirio išnuomoti Markas Beneta ir Edgaras Žarskis.Komanda oficialiomis žiniomis paliko tik du žaidėjai Žilvinas Kymantas ir Edgaras Mastianica.
Apskritai neaišku koks likimas ištiko patį Vacį Lekevičių.
Iki sezono pabaigos laiko dar liko, dabar belieka paskutinė užduotis ramiai aplenkti visiškai subyrėjusias komandas Vilniaus REO arba Tauragės Taurą ir taip išsilaikyti A-lygoje.
Palinkėkime Klaipėdos Atlantui sėkmės, nes ATLANTAS ATRIEDA ATIDUNDA !!!
Paulius Bėkšta 2012-08-09 16:15
Norėdami atsakyti, prisijunkite.
Naujausios futbolo naujienos
Merginų elitinės lygos apžvalga (9-oji savaitė)
„Kauno Žalgiris“ pergale pradėjo UEFA futsal Čempionų lygos pagrindinį etapą
Futsal A lyga, kurią remia TOPsport: Kėdainių ir Vilkaviškio komandų vargai
Elitinės jaunių lygos apžvalga (12-oji savaitė)
Startuoja išankstinė abonementų prekyba 2027 metų sezonui
FIFA U15 pasaulio čempionato ir festivalio metu – žaidėjų edukacijos svarba
Lietuvos futbolo gidas
Dažniausi klausimai apie Lietuvos futbolą
Naujienos, turnyrinės lentelės, klubai ir sirgalių diskusijos – svarbiausios nuorodos vienoje vietoje.
Kur skaityti naujausias Lietuvos futbolo naujienas?
Futbolo naujienų skiltyje rasite 90min.lt publikuojamas žinias apie Lietuvos klubus, rinktines ir varžybas. Pradžios puslapio pagrindinėse vietose rodomos skaitomiausios per pastarąsias 48 valandas paskelbtos publikacijos, o visas naujienas galite peržiūrėti atskirame sąraše.
Kur rasti TOP lygos (ex A lygos) turnyrinę lentelę?
Atverkite turnyrinės lentelės puslapį. Lygindami komandų vietas ir taškus patikrinkite, kurio sezono duomenys pateikiami. Apie čempionatą ir klubų pasirodymą galima diskutuoti futbolo forume.
Kur ieškoti Lietuvos futbolo rungtynių rezultatų?
Rezultatų skiltyje pateikiami svetainėje sukaupti rungtynių duomenys. Rungtynių aplinkybių, sudėčių ir sirgalių vertinimų ieškokite naujienose bei atitinkamo klubo forumo temoje. Lentelė ir rezultatai nėra tiesioginės transliacijos paslauga.
Kur diskutuoti apie FK Žalgirį, Kauno Žalgirį ir kitus klubus?
Lietuvos futbolo klubų skyriuje klubai turi atskiras diskusijų temas. Jose aptariamos rungtynės, sudėtys ir klubo naujienos. Norėdami parašyti savo žinutę, prisijunkite arba užsiregistruokite.
Kur sekti žaidėjų perėjimus ir transferų gandus?
Perėjimai aptariami transferų skyriuje ir atskirų klubų temose. Sirgalių paskelbtas gandas nėra patvirtintas perėjimas: tikrinkite, ar pateiktas klubo, žaidėjo ar varžybų organizatoriaus pranešimas.
Kur rasti draugiškų klubų rungtynių aptarimus?
Draugiškų klubų rungtynių temoje rasite sirgalių pranešimus ir aptarimus. Prieš naudodamiesi informacija atkreipkite dėmesį į temos metus ir konkrečios žinutės datą – forumas taip pat saugo ankstesnių sezonų diskusijas.
Kur aptariama Lietuvos rinktinė ir UEFA Tautų lyga?
Rinktinės pasirodymus galima aptarti UEFA Tautų lygos diskusijoje ir rinktinei skirtose naujienose. Tautų lygos grupių lentelės skiriasi nuo Lietuvos klubinio čempionato lentelės; galutinę oficialią varžybų informaciją tikrinkite pas organizatorių.
Kuo TOP lyga skiriasi nuo ankstesnio A lygos pavadinimo?
Kalbant apie Lietuvos aukščiausiąją futbolo lygą, naujesniuose šaltiniuose vartojamas TOP lygos pavadinimas, o ankstesnių sezonų naujienose ir forumo archyvuose – A lyga. Ieškodami senesnių rungtynių ar diskusijų tikrinkite abu pavadinimus ir sezono metus.