Straipsniai

privačiam asmeniui Rusijoje beprasmiška eiti į futbolą, nes tenka konkuruoti su valstybės struktūromis

- Kažkiek paaiškina ko Pribaltikoje ieško ruseliai.

Čia valstybė dėjusi ant futbolo, gal tik viena kita savivaldybė rūpinasi ir net labai laukia tokių investuotojų.

Kauno sportinės mažumos prašo tiek pat pinigų, kiek skiriama ir krepšiniui
http://sportin.lt/naujienos/kitos-sporto-sakos/kauno-sportines-mazumos-praso-tiek-pat-pinigu-kiek-skiriama-ir-krepsiniui/" onclick="window.open(this.href);return false;

Trijų Kauno rankinio klubų – „Granito“, „Lūšies“ ir „ACME-Žalgirio“ – bei vandensvydžio atstovai įteikė Kauno merui Andriui Kupčinskui ir Sporto rėmimo tarybos nariams oficialų raštą, kuriame prašoma miesto paramą padalinti į dvi lygias dalis.

Septyniasdešimt ant prašymo pasirašiusių sportininkų ir trenerių norėtų, kad 50 proc. Kauno miesto skiriamos paramos atitektų krepšiniui, o likę 50 proc. – visoms kitoms sporto šakoms.

Rašte taip pat pažymima, kad pernai „87 procentų nuo visos sumos buvo skirta krepšiniui“ ir pateikiamos keturios priežastys, kodėl tai yra žalinga.

Priminsime, kad pernai Kauno miestas sporto klubams išdalino 2,5 mln. litų. Liūto dalis atiteko Kauno „Žalgirio“ klubui – 2 mln. litų. Tiesa, šiemet iš savivaldybės LKL čempionai tikisi gauti 5 mln. litų.

Oficialus kreipimasis (netaisyta):

Gerbiamasis Kauno miesto Mere Andriau Kupčinskai,

Gerbiamasis Kauno miesto Sporto rėmimo tarybos pirmininke Dainiau Ratkeli,

Gerbiamieji Kauno miesto Sporto rėmimo tarybos nariai: Tautvydai Baršty, Gediminai Budnikai, Gintarai Jonai Furmanavičiau, Židrūnai Garšva, Povilai Mačiuli, Artūrai Orlauskai, Rimantai Mikaiti, Kęstuti Mikėnai, Marijau Panceri, Vytautai Vasilenko, Valy Venslova, Gintare Skaiste

Kaunas, 2014 m. sausio ___ d.

Mes, Kauno miestui reprezentuojančių sportinių žaidimų komandų atstovai (žaidėjai, treneriai, organizatoriai, medicinos personalas) kreipiamės į Jus prašydami atsižvelgti į mūsų teikiamą siūlymą skirti „Miesto sporto žaidimų komandų programai“ numatytas lėšas Kauno miestui reprezentuojančioms komandoms vadovaujantis konkurencijos sąlygų suvienodinimo visų tipų ugdymo įstaigoms principu.

Įvertindami ir pripažindami Kauno miestui atstovaujančių krepšinio komandų nuopelnus ir poveikį jaunuomenės edukaciniam vyksmui, vis dėlto turime pareikšti, kad 2013-aisiais metais pagal „Miesto sportinių žaidimų komandų programą“ lėšų skyrimo krepšinio ir visoms kitoms Kaunui atstovaujančioms sportinių žaidimų komandoms patirtis (87 procentų nuo visos sumos skirta krepšiniui) yra žalinga dėl to, kad:

1. Labiau remiant tas komandas, kuriose žaidžia užsienio šalių sportininkai, ne tik diskredituojami Kauno miesto piliečiai ir pažeidžiami lygių galimybių principai, bet ir skatinama didžiausio intelektinio potencialo, išskirtinių specifinių gebėjimų socialinės grupės Kauno jaunuomenės emigracija į užsienį.

Jaunuomenė, įgijusi vidurinį išsilavinimą, tačiau jai nesudarius net minimalių galimybių tobulinti meistriškumą atstovaujant Kauno miesto sportinių žaidimų komandoms, nors dar ir nėra pakankamos sportinės brandos – emigruoja į užsienio klubus ir neretai praranda jau Kauno miesto biudžeto lėšomis išugdytą sportinį meistriškumą. Tokiu būdu, ne tik Kauno miestas, bet ir šalis praranda ne tik perspektyvų intelektinį potencialą, bet kartu patiria ir materialinę žalą. Kauno miesto reikšmingos investicijos, skirtos jauniesiems sportininkams moksleiviams rengti (atlygiai treneriams, sporto bazių išlaikymas, dalyvavimo varžybose išlaidos), didžiąja dalimi nueina perniek dėl to, kad nėra sudaromos net minimalios sąlygos tobulinti sportinį meistriškumą po vidurinio išsilavinimo.

2. Žlugdomos kitų sportinių žaidimų komandų galimybės tinkamai reprezentuoti Kauno miestui.

Dėl lėšų stokos Kauno miesto sportinių žaidimų komandos neturi galimybių dalyvauti Europos taurės (pastaruoju metu Europos taurės turnyruose dalyvauja tik ACME-ŽALGIRIO moterų rankinio komanda), regionų (Baltijos šalių) varžybose ir tobulinti sportinį meistriškumą. Tokiu būdu, kitoms Kaunui atstovaujančioms sportinių žaidimų komandoms, nei ŽALGIRIO krepšinio komandai, sumažinamos galimybės lygiaverčiai varžytis su kitų miestų komandomis net ir Lietuvos čempionatuose.

3. Skatinama mokesčių mokėtojų lėšas investuoti ne Lietuvoje.

Remiant komandas, kuriose žaidžia užsienio šalių sportininkai, iš šalies biudžeto gautų lėšų didesnę dalį šie sportininkai išveža į užsienio šalis.

4. Vienos komandos, kurioje nemažai yra svetimšalių, rėmimo Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis strategija diskredituoja kitų sporto šakų sporto ekspertus, mažina trenerių motyvaciją, kelia jaunuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir turi žalingą poveikį jaunuomenės edukaciniam vyksmui.

PRAŠOME:

Iš 2014 metų numatomų lėšų pagal „Kauno miesto sportinių žaidimų komandų programą“ Kauno miesto reprezentuojančioms sportinių žaidimų komandoms lėšas skirti taip:

50 procentų – krepšinio komandoms,
50 procentų – kitoms sportinių žaidimų komandoms.

Skaitytojas dalinasi: Lietuvoje auga neįtikėtinas futbolo talentas

„Lietuvoje, Vilniuje auga neįtikėtinas futbolo talentas. Jam tik šešeri metai, o su futbolo kamuoliu išdarinėja stebuklus. Po dešimties metų Lietuva tikrai turės savo Messi ar Ronaldo“ – teigia skaitytoja Jūratė.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/pramogos/skaitytojas-dalinasi-lietuvoje-auga-neitiketinas-futbolo-talentas-517-403841#ixzz2sdDzYeXq" onclick="window.open(this.href);return false;

Futbolo turguje lietuviai ne itin paklausūs
2014.02.07, 11:47 | Komentarų: 0
Vilmantas REMEIKA
http://lzinios.lt/lzinios/Futbolas/futbolo-turguje-lietuviai-ne-itin-paklausus/173162" onclick="window.open(this.href);return false;

Niūri realybė: geriausias praėjusių metų Lietuvos futbolininkas Mindaugas Kalonas visą sausį treniruodamasis nesulaukė naujienų apie sėkimingas naujos komandos paieškas. Praėjusių metų pabaigoje Azerbaidžano klubo “Baki” vienas lyderių M.Kalonas po konflikto turėjo palikti komandą. 29 metų lietuvio sutartis su “Baki” galioja iki vasaros, tačiau jis galėtų išvykti, jei surastų naujus darbdavius, sutinkančius sumokėti per 150 tūkst. eurų išpirką už žaidėją. Po nesėkmingų paieškų saugas vasarį sugrįžo į Baku ir pagaliau su klubu rado sprendimą. “Baki” sutiko paskolinti legionierių iš Lietuvos Zakatalos klubui “Simurq”, Azerbaidžano čempionate užimančiam 6 vietą. Beje, sekmadienį “Simurq” namie laukia rungtynės su tuo pačiu “Baki”. Kol kas neaišku, ar Baku klubas šiose rungtynėse leis rungtyniauti M.Kalonui. “Bent jau aš tiesiog degu noru žaisti prieš buvusią komandą”, – tvirtino lietuvis.

Viltis atidėjo vasarai

- Persikėlimas į Zakatalą jums naudingas? – LŽ paklausė Mindaugo Kalono.
- Klubo paieškos galbūt būtų sėkmingesnės, jei neturėčiau galiojančios sutarties su “Simurq” ir būčiau laisvas. Bet tokioje situacijoje “Simurq” pasiūlymas buvo priimtinas. Komanda nėra prasta, trenerio gruzino Giorgi Čichradzės propaguojamas žaidimo stilius man priimtinas. Šiuo metu esame 6 vietoje, bet klubas kelia tikslą patekti į ketvertuką.

- Ar buvo galimybių vykti žaisti kitur?
- Buvo, bet mano veiksmus varžė galiojanti sutartis su “Baki”. Šiais laikais niekas nesimėto pinigais. Kiti klubai stebi situaciją ir supranta, kad geriau palaukti 3-4 mėnesius ir mane pakviesti už dyką, nei dabar mokėti 160 tūkst. eurų išpirką. Tikiuosi, Zakatalos komandoje pasirodysiu gerai ir vasarą galėsiu rinktis kitą komandą.

- 2011-2012 metais “Simurq” atstovavo Robertas Poškus. Tarėtės su juo prieš atvykdamas čia?
- Pasikalbėjome per bendrą draugą. Robertas sakė, kad Zakataloje gerai pailsėsiu – čia kalnai, grynas oras, šviežios daržovės. Iš tikrųjų turime idealias sąlygas susikaupti vien futbolui. Žmonių mažiau nei didmiestyje, yra puiki klubo bazė su baseinu, gyvename kotedžuose. Mažai šurmulio ir pramogų.

Paaukojo legionierių

- Kas nutiko “Baki” klube, kad vienas geriausių komandos žaidėjų staiga tapo nereikalingas?
- Gana kebli situacija. Pastaruoju metu nerasdavau bendros kalbos su vietiniais futbolininkais. Jie pavydėjo, kad neva užimu jų vietą aikštėje. Atsirado trinties, nesutarimai. Viskas pasiekė tokį lygį, kad per rungtynes, vos gavę kamuolį, dairydavosi, kam atlikti perdavimą į priešingą pusę, nei žaidžiau aš. Treneriui Milinko Pantičiui teko apsispręsti – aš arba azerbaidžaniečiai. Nors treneris serbas, jis palaikė vietinius, ne legionierių. Bet tikrai nebuvo taip, kad mane vijo iš “Baki”, kaip kažkas parašė.

- Kokia buvo klubo vadovų pozicija?
- Aptarėme reikalus su viceprezidentu. Jis tepasakė, kad visas galias valdyti komandą turi treneris, tad jis ir sprendžia. Jei komandos rezultatai būtų prasti, atsakomybė kristų ant trenerio pečių.

- “Baki” liko kitas lietuvis – Deividas Česnauskis. Kaip jam sekasi?
- Deividas “Baki” atstovauja jau trejus metus, jis pritapo komandoje ir neturi kuo skųstis. Aš joje buvau tik pusmetį, man sunkiau. Vienintelė problema – Deividas pastaruoju metu negauna žaisti. Dirba ir laukia, kada treneris juo ims pasitikėti.

Reikia kantrybės

- Vyrauja stereotipas, kad futbolininkai į Azerbaidžaną vyksta baigti karjeros ir užsidirbti pinigų. Tai tiesa?
- Kol kas tikrai neketinu baigti karjeros. (Juokiasi.) Tik neseniai grįžau į aikštę po nuopuolių ir turiu daug noro rungtyniauti. Žinau, kad anksčiau Azerbaidžanas laikytas vyresnių futbolininkų paskutine karjeros stotele ir galimybe užsidirbti nemažai pinigų. Tačiau situacija keičiasi. Čia atvažiuoja vis pajėgesnių legionierių, kyla futbolo lygis. Klubai finansiškai sau leidžia nemažai. Net daugiau nei Ispanijos komandos. Pavyzdžiui, mūsų ekipoje yra du žaidėjai, anksčiau žaidę Barselonos “Espanyol” ir Sevilijos “Real Betis”. Ten jie uždirbdavo mažiau, nei gauna čia. Prieš kelias dienas į “Gabala” atvyko anksčiau Lisabonos “Sporting” ir “Porto” atstovavęs rusas Maratas Izmailovas. Iš Azerbaidžano lygos nemažai talentingų žaidėjų išvyksta į Turkijos čempionatą, juos taip pat stebi Ukrainos ir Rusijos klubai. Azerbaidžano lygoje mažėja dirbtinės dangos aikščių. Yra tik trys klubai – mūsų, Baku “Inter” ir Baku “Revan”, kurie dar rungtyniauja ant sintetinės vejos. Per karštį ant tokios dangos rungtyniauti sunkoka. Bet pažaidęs Azerbaidžane gali vykti bet kur. Čia per karšta net brazilams ir argentiniečiams.

- Kylantį futbolo lygį Azerbaidžane iliustruoja Baku klubas “Neftči”, pernai patekęs į Europos lygos grupės varžybas.
- Be to, Agdamo “Qarabag” žaidė ketvirtame atrankos rate. Žmonės pamažu įsitikina, kad čia rungtyniauti gali ne kiekvienas. Gal kai kam atrodo, kad nuvykęs į Azerbaidžaną gali puikiai žaisti viena koja. Ne taip paprasta.

- Kaip jums pavyko adaptuotis šios Kaukazo šalies futbole?
- Iš pradžių rungtyniavau sostinėje Baku. Ten lengviau, nes mlijoniniame mieste gali rasti visko, ko tau reikia. Kur kas sunkiau provincijoje, tokioje kaip Zakatala. Turi tam nusiteikti. Atvykęs į mažesnį miestą visą dėmesį privalai skirti vien tik sportui, nes nėra kur pravėdinti galvos, papramogauti. Vien tik futbolas, futbolas, futbolas. Todėl reikia kantrybės. Iš pradžių buvo nelengva, bet pripratau.

Nuo Danijos iki Australijos

Šią žiemą klubus keitė ir daugiau Lietuvos rinktinės narių. Pastarąjį pusmetį Turkijos klube “Gaziantepspor” itin retai rungtyniavęs puolėjas Darvydas Šernas patraukė į tolimąją Australiją. “Gaziantepspor” lietuvį iki vasaros paskolino “Perth Glory” komandai. Jau pirmosiose savo rungtynėse Perte D.Šernas įmušė įvartį ir padėjo komandai pelnyti tašką per dvikovą su “Melbourne Victory” – 1:1. Vartininkas Emilijus Zubas Kiprą iškeitė į Daniją. Praėjusią vasarą tapęs Larnakos AEK nariu, jis taip ir nesulaukė progos pasireikšti Kipro čempionate. Todėl sausį E.Zubas pasinaudojo galimybe pereiti į Danijos aukščiausiosios lygos komandą “Viborg”. Pernai A lygoje 27 įvarčiais varžovus baudęs Marijampolės “Sūduvos” snaiperis Nerijus Valskis įsikūrė Rumunijoje, papildė antrojo šios šalies diviziono Krajovos “Universitatea” komandos gretas. Vilniaus “Žalgiriui” priklausantys Mantas Kuklys ir Egidijus Vaitkūnas artimiausius mėnesius praleis Čekijoje – jie iki vasaros paskolinti Prahos klubui “Bohemians 1905″. Stringa Edgaro Česnauskio karjera. Futbolininkas, kuriam užvakar sukako 30 metų, jau senokai nebepatenka į pagrindinę rusų komandą “Rostov” ir priverstas treniruotis savarankiškai. Kalbama, kad E.Česnauskis karjerą pratęs egzotiškoje Jungtinių Arabų Emyratų lygoje.

Grajokai – Klaipėdos rajono salės futbolo pirmenybių nugalėtojai
http://fkbanga.lt/index.php/naujienos/archyvas/1174-sale" onclick="window.open(this.href);return false;

Vasario 12 dieną finalinėmis rungtynėmis baigėsi lapkritį prasidėjusios Klaipėdos rajono salės futbolo pirmenybės.
2013-2014 m. Klaipėdos rajono salės futbolo pirmenybėse dalyvavo dešimt komandų, kurios reguliariame čempionate varžėsi vieno rato sistema, po kurio į antrą pirmenybių etapą pateko 6 stipriausios komandos.

Po ketvirtfinalio ir pusfinalio rungtynių paaiškėjo, kad dėl 3-os vietos kovos dvi stipriausios pirmo pirmenybių etapo komandos: Gargždų rangos darbai ir Sparta. Aktyviau rungtynes pradėję svečiai iš Klaipėdos greitai išsiveržė į priekį, tačiau netrukus „Gargždų rangos darbai“ sugrąžino intrigą. Aktyviau sužaidę antro kėlinio pradžią „Spartos“ atstovai padidina pranašumą iki 4:2. Likusį antro kėlinio laiką nuolat varžovų vartams grasinę gargždiškiai nesugebėjo sušvelninti rezultato, o pačioje rungtynių pabaigoje praleido dar vieną įvartį.

Finaliniame susitikime susigrūmė 3-ąją ir 5-ąją pirmojo pirmenybių etapo vietas užėmusios komandos: „Gargždų Pramogos-Taškas“ ir „Grajokai“. Atkakliose rungtynėse pirmieji į priekį išsiveržė finalinių varžybų debiutantai „Grajokai“, tačiau „Gargždų Pramogos-Taškas“ greitai atstatė pusiausvyrą, o pirmas kėlinys baigėsi kovingimis lygiosiomis 3:3. Antro kėlinio pradžioje po tolimo smūgio „Grajokai“ vėl išsiveržė į priekį. Lyg būtų įgavę antrą kvėpavimą „Gargždų Pramogos-Taškas“ po dviejų tolimų G.Ratkaus ir taiklaus V.Norvilo smūgių išsiveržė į priekį 6:4. Iki rungtynių pabaigos likus žaisti 7 minutes „Grajokai“ pakeitė vartiniką penktuoju žaidėju ir rungtynių pabaigoje J.Merkelio ir E.Jokubaičio pelnyti įvarčiai leido išplėšti dramatiškas lygiąsias. 6 metrų baudinių serijoje vienas netikslus „Gargždų Pramogos-Taškas“ komandos žaidėjo smūgys lėmė, kad „Grajokai“ pirmą kartą džiaugėsi Klaipėdos rajono salės futbolo pirmenybių nugalėtojų taure.

Geriausių finalinio susitikimo ir visų pirmenybių žaidėjų pripažintas „Grajokų“ komandos žaidėjas K.Rokas, o rezultatyviausio žaidėjo prizas atiteko „Tigrų ekipos“ snaiperiui A.Lenkšui.

• [Paveikslėlis]

Vasario 16-osios futbolo turnyre - trečią kartą iš eilės stipriausi Jonavos ir Kauno senjorai
http://www.lff.lt/lt/article/vasario_16-osios_futbolo_turnyre_-_trecia_karta_is_eiles_stipriausi_jonavos_ir_kauno_senjorai" onclick="window.open(this.href);return false;

Šeštadienį Kaune vyko tradicinis senjorų futbolo turnyras skirtas Vasario 16-ąjai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Trečius metus iš eilės šiame turnyre stipriausiomis komandomis tapo Jonavos „Klevas" ir „Kaunas".

Turnyro ekipos buvo suskirstytos į dvi amžiaus grupes: nuo 35 ir nuo 50 metų. Grupėje nuo 35 metų tarpusavyje kovojo Alytaus, Kėdainių, Jonavos ir po specialiai šiam turnyrui atsikūrusi Kauno „Aido" ekipa. Vyresniųjų kolegų grupėje rungtyniavo Klaipėdos, Kauno, Jonavos ir Šiaulių senjorų ekipos.

Trečius metus iš eilės pajėgiausios komandos titulas grupėje nuo 35 metų atiteko jonaviečiams. Visgi po dviejų sužaistų rungtynių realūs pretendentai nugalėti buvo KAFF Viceprezidento ir LFF varžybų ir renginių skyriaus vadybininko iniciatyva atkurta Kauno „Aido" komanda, kuri buvo iškovojusi dvi pergales, tačiau lemiamoje dvikovoje pralaimėjo „Klevui".
Grupės 35+ rezultatai
„Klevas" - „Aidas" 5:2
„Klevas" - „Nevėžis" 3:1
„Klevas" - „Dainava" 2:2
„Aidas" - „Nevėžis" 8:1
"Aidas" - "Dainava" 4:3
"Dainava" - "Nevėžis" 12:3

Turnyrinė rikiuotė:
1. Jonavos „Klevas" 10:5 7
2. Kauno „Aidas" 14:9 6
3. Alytaus „Dainava" 17:9 4
4. Kėdainių „Nevėžis" 5:23 0

Vyresniųjų senjorų tarpe ir vėl triumfavo kauniečiai, kurie šį kartą tik dėl geresnio įvarčių santykio aplenkė „Šiaulių" futbolininkus. Apskritai, šios grupės rungtynės pasižymėjo itin atkaklia kova - net keturios iš šešių dvikovų pasibaigė lygiosiomis.

Grupės 50+ rezultatai
„Kaunas" - „Šiauliai" 0:0
„Kaunas" - „Klevas" 3:3
„Kaunas" - „Klaipėdos veteranai" 3:1
„Šiauliai" - „Klevas" 3:2
"Šiauliai" - "Klaipėdos veteranai" 1:1
"Klevas" - "Klaipėdos veteranai" 3:3

Turnyrinė rikiuotė:
1. „Kaunas" 6:4 5
2. „Šiauliai" 4:3 5
3. Jonavos „Klevas" 8:9 2
4. „Klaipėdos veteranai" 5:7 2

„Šis turnyras yra svarbus minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, taip pat jis yra organizuojamas jau eilę metų ir futbolo senjorai į jį mielai renkasi. Tai puiki proga senjorams susirinkti, pabendrauti, pasimatyti su senais draugais ir aišku, vėl pasivaržyti futbolo aikštelėje", - LFF.lt sakė šio turnyro organizatorius R.Pikčilingis.

Turnyro apdovanojimų ceremonijoje komandų žaidėjus sveikino LFF Viceprezidentas ir KAFF prezidentas Romanas Levinskas ir LFF vykdomojo komiteto narys Romas Lavrinavičius.

Grupėje nuo 35 metų geriausiu vartininku pripažintas Giedrius Štreimikis (Alytaus „Dainava"), geriausiu gynėju - Tadas Papečkys (Jonavos „Klevas"), geriausiu saugu - Audrius Kšanavičius (Kauno „Aidas"), geriausias puolėjas - Dainius Vilkaitis („Klevas"), rezultatyviausiu žaidėju - Remigijus Krisiulevičius („Dainava")

Vyresniųjų grupėje geriausiu vartininku išrinktas Vygantas Urniežius („Šiauliai"), geriausiu gynėju - Rytis Blažys („Kaunas"), geriausiu saugu - Anatolijus Stecenko („Šiauliai"), geriausiu puolėju - Arūnas Gilys („Klaipėdos veteranai"), rezultatyviausiu tapo Vikrotas Sebežovas („Klevas").

Geriausiu žaidėju grupėje virš 35 m. pripažintas Kauno „Aido" atstovas Ignas Dedura, o vyresniųjų amžiaus grupėje geriausiu išrinktas taip pat kaunietis Danielius Bučinskas.

Geriausi žaidėjai komandose:
Grupės 35+
Gytis Janonis („Klevas")
Darius Urbelionis („Aidas")
Martynas Juknevičius („Nevėžis")
Arūnas Labukas („Dainava")

Grupės 50+
Romas Volungevičius („Klaipėdos veteranai")
Raimondas Juškus („Šiauliai")
Antanas Andriuškevičius („Kaunas")
Igoris Margelis („Klevas")

Pasiruošimas sezonui įsibėgėja. Kažkam žaisti gi vistiek reikės.

Kaune vykusiame tradiciniame senjorų futbolo turnyre, skirtame vasario 16-ąjai, dalyvavo ir Alytaus „Dainava“. Ji rungtyniavo amžiaus grupėje nuo 35-ių metų, kurioje užėmė trečią vietą. Alytiškiai 12:3 sutriuškino Kėdainių „Nevėžį“, 3:4 pralaimėjo Kauno „Aidui“ ir 2:2 sulygo su Jonavos „Klevu“, kuris tapo nugalėtoju.

Geriausiu turnyro vartininku pripažintas Alytaus „Dainavos“ senjorų vartų sargas Giedrius Štreimikis (Alytaus „Dainava"), rezultatyviausiu žaidėju – dainaviškis Remigijus Krisiulevičius, geriausiu komandos žaidėju išrinktas Artūras Labukas.

Pasiruošimas sezonui įsibėgėja. Kažkam žaisti gi vistiek reikės.

Sebai, bandai įtikinti mus, kad už DAINAVĄ žais tie kam 35+ ???

Pasiruošimas sezonui įsibėgėja. Kažkam žaisti gi vistiek reikės.

Sebai, bandai įtikinti mus, kad už DAINAVĄ žais tie kam 35+ ???

makštutis su drąsuolevičiu žais už dainavą, dar keli dzūkų tankai prisijungs ir gausis komanda A lygai

Marijus?

Futbolas iš KKSD biudžeto gaus beveik 8 kartus mažiau pinigų nei krepšinis
2014-02-26 14:28 lrytas.lt

Trečiadienį Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) buvo paskelbta, kam atiteks daugiausia lėšų iš 2014 metų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF).

Šiais metais KKSRF surinktų lėšų eilutėje – trimis milijonais daugiau nei pernai – 19,4 mln. litų. KKSRF lėšas sudaro 10 proc. gautų pajamų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bei 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už apdorotą tabaką ir alkoholinius gėrimus.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) šiemet bendrai sulaukė panašios sumos ir išliko sąrašo lyderė. Ji gavo 1 milijoną 787 tūkst. 75 litus. Pernai LKF sulaukė apie dviejų milijonų litų.

„Krepšinis – prioritetinė, strateginė sporto šaka, - teigė K.Rimšelis. - Jeigu kalbėtume apie krepšinio masiškumo ir gaunamų lėšų santykį, ši federacija iškristų iš finansuojamų dešimtuko. Tai reikia įvertinti.“

Iš KKSD biudžeto skiriami du milijonai komandinėms sporto šakoms

Krepšinis 1 mln. 213 tūkst.
Rankinis 235 tūkst.
Futbolas 161
Žolės riedulys 144
Tinklinis 103
Regbis 77
Vandensvydis 56
Akmenslydis 11

Kūno kultūros sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymas 2014 metais

Krepšinis 1 mln. 787 tūkst. 75
Plaukimas 739 tūkst.
Šiuolaikinė penkiakovė 713
Lengvoji atletika 691 tūkst. 475
Aviacijos sporto šakos 600 tūkst. 75
Dviračių sportas 471 tūkst. 175

Visas straipsnis: http://www.lrytas.lt/sportas/startai/sporto-lesu-dalybose-eiline-krepsinio-pergale.htm#.Uw3m4IV_TVI" onclick="window.open(this.href);return false;

Sporto lėšų dalybose – eilinė krepšinio pergalė

Три бывших игрока "Транса" и криминальный авторитет предстанут перед судом 25 марта
rus.DELFI.ee http://rus.delfi.ee/sport/jalgpall/tri-byvshih-igroka-transa-i-kriminalnyj-avtoritet-predstanut-pered-sudom-25-marta.d?id=68246605" onclick="window.open(this.href);return false;
15. март 2014

Обвиняемые в организации договорных футбольных матчей три бывших игрока нарвского ”Транса” и криминальный авторитет Валерий Михайлов по прозвищу ”Голова” предстанут перед судом 25 марта.

Об этом корреспонденту портала rus.err.ee сообщила пресс-секретарь Харьюского уездного суда Кристина Отс. На рассмотрение уголовного дела в согласительном производстве пошли бывшие игроки нарвского клуба Антон Середа, Александр Кулик и Сергей Усольцев.

"На заседании 3 марта прокурор сообщил, что с упомянутыми четырьмя лицами достигнута договоренность. По этой причине их дело вынесено в отдельное производство от основного дела", - пояснила она.

По ее словам, основное дело, в рамках которого обвиняются еще шесть бывших футболистов, Харьюский уездный суд начнет рассматривать 21 апреля.

В прошлом месяце суд наказал шедшего по этому делу обособленно от остальных 24-летнего Дениса Йыгисте виновным в помощи в организации мошенничества и приговорил бывшего футболиста таллиннского "Калева" к трехлетнему условному тюремному заключению с трехлетним испытательным сроком.

В апреле на скамью подсудимых сядут бывшие футболисты "Транса" Максим Грузнов, Виталий Гусев, Эрик Григорьев, Сергей Леонтович, Александр Тарасенков и бывший вратарь таллиннского "Калева" Станислав Токарев.

Согласно материалам обвинения, упомянутые лица принадлежали к преступной организации, которая действовала по крайней мере с июня 2011 года по ноябрь 2012 года.

За этот период в чемпионате Эстонии по футболу было выявлено 12, в Лиге Европы УЕФА - 3, в Кубке Эстонии и чемпионате Литвы - по 1 договорному матчу.

По версии обвинения, члены преступного сообщества искали в футбольных командах Эстонии, Литвы и Украины игроков, которые за деньги могли бы повлиять на ход матчей.

Получив гарантию от футболистов, что во время матча будет обеспечен нужный результат или определенное событие (например, красная карточка или пенальти), связанные с группировкой лица делали ставки на тотализаторе.

Обвинители считают, что от своей деятельности члены сообщества могли незаконно получить свыше 108 000 евро.

Dabartinio šalies salės futbolo rinktinės stratego Kęstučio Rudžiono įdomus interviu su "Respublikos" priedu „Sporto gyvenimas“ ir jo pasakojimas apie futbolininko karjerą, perėjimą iš didžiojo futbolo į salę, neskalsią legionieriaus duoną ir trenerio darbo patirtį

LINK: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/krudzionis_mes_per_ilgai_trypciojome_vietoje/" onclick="window.open(this.href);return false;

K.Rudžionis: Mes per ilgai trypčiojome vietoje
2014 kovo mėn. 16 d. 14:25:51
Evaldas GELUMBAUSKAS, „Respublikos“ žurnalistas

Nuo 2013 m. pradžios Lietuvos nacionalinės salės futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio postą užimantis Kęstutis Rudžionis - dažnas svečias salės futbolo varžybose. 38-erių futbolo specialistas įdėmiai stebėjo ir praėjusį antradienį Alytuje vykusį Lietuvos salės futbolo asociacijos rengiamo „Respublikos“ taurės turnyro finalo ketverto varžybas. Dabartinis šalies salės futbolo rinktinės strategas su „Sporto gyvenimu“ kalbėjosi apie futbolininko karjerą, perėjimą iš didžiojo futbolo į salę, neskalsią legionieriaus duoną ir trenerio darbo patirtį.

K.Rudžionis didžiajame futbole beveik visą karjerą praleido Kauno komandose: „Banga“, „Inkaras“, „FBK Kaunas“ ir „Rodiklis“. Vienas perspektyviausių šalies futbolininkų 1995 ir 1996 m. su „Inkaro“ ekipa dukart tapo šalies čempionu. Tačiau traumos pakoregavo profesionalaus futbolininko karjeros trajektorijas ir iš didžiojo futbolo nukreipė į tuo metu pirmus žingsnius Lietuvoje žengusį salės futbolą. Jau 2001 m. to paties „Inkaro“ gretose K.Rudžionis debiutavo Lietuvos salės futbolo čempionate ir iškovojo dar du šalies čempiono titulus. Techniškas futbolininkas atkreipė ir užsienio klubų vadovų dėmesį ir tapo pirmuoju lietuviu, kuris užsienyje žaidė salės futbolą profesionaliai - kelis sezonus žaidė Kroatijos, Latvijos salės futbolo čempionų komandose, Lietuvos salės futbolo rinktinėje.

- Futbolininko karjerą pradėjote didžiajame futbole, su Kauno „Inkaro“ komanda 1995 ir 1996 m. iškovojote Lietuvos čempionų titulus. O po kelerių metų su to paties pavadinimo Kauno komanda jau rinkote titulus salės futbolo pirmenybėse. Kada ir kaip iš didžiojo futbolo pasukote į salės futbolą?

- Tas posūkis nebuvo planuotas. 1999 m. su tuometiniu „FBK Kaunas“ klubu žaisdamas „Sandraugos“ turnyre patyriau traumą. Buvau be sutarties, traumuotas, „Kauno“ komandai nereikalingas. Po kurio laiko Kauno „Inkaro“ komanda pasiūlė pažaisti jų salės komandoje. Žaidžiau Lietuvos čempionate, vėliau teko dalyvauti tarptautiniuose turnyruose Italijoje ir Kroatijoje, ten mane pastebėjo „Split“ komandos vadovai ir pasiūlė išmėginti jėgas pas juos. Taip viskas ir prasidėjo. Vis dėlto dar kurį laiką daugiau dėmesio skyriau didžiajam futbolui, su salės futbolo komanda žaisdavau tik po sezono arba tik tada, kai neturėdavau sutarties su aukščiausiosios lygos komanda.

- Esate pirmasis lietuvis, žaidęs profesionaliuose salės futbolo klubuose užsienio šalyse - Kroatijoje ir Latvijoje. Kokie liko įspūdžiai?

- Gal tiksliau būtų sakyti, kad man teko ragauti legionieriaus duonos, nes tuo metu net ir Kroatijos salės futbolo klubai nebuvo visiškai profesionalūs. Tiek „Split“, tiek Rygos „Raba“ komandoje ne visi žaidėjai gaudavo atlyginimą, buvo ir dirbančių, ir besimokančių, tad vadinti profesionaliais juos gal ir nebūtų teisinga.

- Ar skalsi buvo legionieriaus duona?

- Nelabai. Visų pirma žaidžiant Kroatijoje labai kamavo namų ilgesys. Materialiai viskas buvo puiku, buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik žaisti ir treniruotis, bet ir gyventi. Trūko tik Lietuvos. O žaidžiant Latvijoje namai buvo arti, kone kiekvieną savaitgalį po rungtynių grįždavau į gimtinę, bet kitais atžvilgiais buvo prasčiau nei Kroatijoje. Galiausiai teko atsisveikinti su Latvija, grįžau į Kauną ir ten pradėjau treniruoti „Rodiklio“ komandą. Iš pradžių dar mėginau ir pats žaisti, bet netrukus supratau, kad gerai daryti du darbus - vadovauti komandai ir žaisti - yra neįmanoma. Natūralu, kad apsisprendžiau pasirinkti vieną veiklos sritį - imtis trenerio veiklos.

- Susidaro įspūdis, kad žaidėjo karjerą baigėte šiek tiek per anksti. Juo labiau kad Lietuvos salės futbolo čempionate vis dar žaidžia jūsų bendraamžiai, buvę komandos draugai.

- Iš tiesų, vertinant salės futbolo masteliais, 33 metai - tai dar gana jaunas amžius. Bet reikėjo atsižvelgti ir į sveikatą. Žaisdamas niekada savęs netausojau, o užsienyje teko eiti į aikštę ir traumuotam, teko atlaikyti kelias sudėtingas operacijas. Man labai neparanki buvo ir specifinė, guminė kai kurių salės futbolo aikščių danga. Mėgdavau žaisti su labai plonais sportiniais bateliais, vadinamaisiais „inkariukais“, o jų sukibimas su guma buvo labai problemiškas, dėl to labai kentėjo keliai. Apskritai dabar galvoju, kad daug ką daryčiau kitaip - ir avalynę rinkčiausi kitokią, ir iš viso labiau saugočiau sveikatą. Kita vertus, to, kas buvo, jau nesugrąžinsi. Žodžiu, galiausiai priėjau tokį etapą, kai visa jėga žaisti jau negalėjau, o žaisti tik puse jėgos nenorėjau. O kadangi žaidimą Kauno „Rodiklio“ komandoje teko derinti su trenerio darbu, nusprendžiau baigti futbolininko karjerą ir atsidėti tik vienai veiklai.

- Žvelgdami į jūsų karjerą, matome, kad su Lietuvos salės futbolu esate susijęs jau beveik pusantro dešimtmečio. Ar galite įvardyti šalies salės futbolo pokyčius, tendencijas?

- Visų pirma reikia pripažinti, kad Lietuvoje salės futbolas į priekį pažengė kur kas mažiau nei kitose Europos šalyse. Šiuo metu ir klubų, ir rinktinės rezultatai bei pats žaidimas nėra aukšto lygio. Čia mes atsiliekame ne tik nuo elitinių šalių, bet ir nuo mūsų kaimynų. Manau, kad mes paprasčiausiai per ilgai trypčiojome vietoje, virėme savo sultyse, tuo metu kitose šalyse vyko rimtas darbas, buvo kaupiama metodinė informacija, rengiami salės futbolo specialistai. Būdamas Lietuvos salės futbolo rinktinės treneriu norėčiau kuo daugiau nuveikti būtent trenerių ir žaidėjų mokymų, informacijos apie salės futbolo taktikos ir technikos naujoves sklaidos srityje. Tų žinių apie salės futbolą mums kol kas labiausiai ir trūksta. Kai su Lietuvos rinktine pernai ruošėmės atrankos į Europos salės futbolo čempionatą varžyboms, mėginau futbolininkams teikti ir metodinę informaciją.

- Per praėjusį pusmetį Lietuvos salės futbolo rinktinė sužaidė dvejas kontrolines rungtynes (1:2 ir 2:0) su Anglija, dalyvavo Baltijos taurės varžybose. Kaip vertinate komandos pasirodymą šiuose turnyruose?

- Iš tiesų likau labai patenkintas mūsų išvyka į Angliją. Ir tuo, kaip žaidėme, ir rezultatais. Daugiausiai dėmesio skyrėme žaidimui gynyboje. Naujausios tendencijos yra tokios, kad komandos labai aktyviai spaudžia varžovus svetimoje aikštės pusėje, nesitraukia prie savo vartų, o stengiasi būti kuo arčiau varžovų vartų. Tokiu būdu, perėmus kamuolį, galima iš karto surengti pavojingą ataką. Kontrolinėse dvikovose su Anglija mums pavyko įgyvendinti iškeltus tikslus.

- Baltijos taurės varžybose lietuviai įveikė estus (2:1), bet nusileido latviams (0:4). Ar rezultatai atspindi tikrąjį rinktinių pajėgumą?

- Latvijoje salės futbolo lygis yra akivaizdžiai aukštesnis. Estai irgi mėgina judėti į priekį. Beje, jie neseniai priėmė įdomų sprendimą - atskirti salės futbolą nuo didžiojo, tai yra salės futbolo žaidėjams uždraudė žaisti didžiojo futbolo komandose. Nemanau, kad tai yra geriausias sprendimas, vis dėlto Estija - maža šalis, o futbolininkų pasirinkimas nėra didelis.

O vertinant atskiras rungtynes, tai mūsų dvikova su Estija buvo bene blogiausia per tą laiką, kai aš dirbu Lietuvos rinktinėje. Buvo labai keista, kad, prieš kelias dienas Anglijoje demonstravę kokybišką futbolą, rungtynėse su Estija vėl grįžome prie įprastinio vaizdo. Kita vertus, su latviais žaidėme labai gerai, bet skaudžiai pralaimėjome.

- Kas lėmė, kad Latvijoje salės futbolo padėtis yra geresnė nei Lietuvoje?

- Paprasčiausiai Latvijoje nuo seno yra dvi pajėgios salės futbolo komandos, kurios tarpusavyje aršiai konkuruoja, o ta konkurencija verčia pasitempti ir kitus klubus. Daug prie salės futbolo vystymo prisidėjo Rygos „Nikars“ treneris ir vadovas Aleksandras Dibrivnis. Jo treniruojamas „Nikars“ futbolo klubas šešis kartus iš eilės tapo Latvijos salės futbolo čempionu ir du kartus pateko tarp 16 stipriausių Europos salės futbolo komandų. Latvijos čempionate žaidžia daug legionierių, futbolininkų iš užsienio šalių, jie kelia ir susidomėjimą varžybomis, ir jų lygį. Vis dėlto pagrindinis dalykas - dviejų stiprių specialistų, trenerių ir klubų konkurencinė kova. Latvijoje salės futbolas yra smarkiai priartėjęs prie profesionalaus lygio, futbolininkai gauna atlyginimus, kai kuriose komandose treniruotės vyksta keturis kartus per dieną - ne tik futbolo, bet ir aerobikos, taktikos pamokos ir pan.

- Lietuvos salės futbolo čempionate tokio lygio profesionalumu dar nekvepia?

- Galime tik pasidžiaugti tuo, kad pastarieji trys čempionatai buvo labai atkaklūs, o nugalėtojai paaiškėjo tik paskutiniame ture. Meistriškumo lygis gal ir nėra didelis, bet intrigos užtenka. Kita vertus, aš pasisakau už varžybų sistemos permainas. Manau, kad mums būtų parankiau čempionatą užbaigti atkrintamosiomis varžybomis, nugalėtoją nustatant finale.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Subalansuota mityba turi didelę įtaką futbolininkų rezultatams, jų sportinei formai bei ištvermei
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n3449_maistas_%E2%80%93_svarbiausias_energijos_saltinis.html" onclick="window.open(this.href);return false;

„Ji padeda geriau atsistatyti organizmui po treniruočių ir rungtynių, gerina medžiagų apykaitą, traumų atveju paspartina gijimą. Maistas – svarbiausias energijos šaltinis. Valgant netinkamus produktus, apkraunamas organizmas, nes energija sunaudojama maistui pašalinti“, - teigia Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ vyriausiasis kineziterapeutas Dainius Pavilonis.

Futbolininkų mityba skiriasi prieš treniruotes ir rungtynes bei po jų. Norėdami pasiekti gerų rezultatų, jie valgo skirtingo pobūdžio produktus.

„Prieš rungtynes pateikiamas daug angliavandenių turintis maistas (pvz. makaronai) bei produktai, kuriuose yra baltymų (pvz. vištos ar kalakuto krūtinėlė, žuvis). Po rungtynių pirmąjį pusvalandį galima praktiškai valgyti ką nori, nes tuo metu paspartėja medžiagų apykaita ir viskas sudega“, - sako 42 metų specialistas.

Profesionaliam futbolininkui svarbu valgyti subalansuotą maistą kiekvieną dieną. Dėl tinkamos mitybos padidėja ištvermė, greičiau pasiekiami geresni rezultatai.

„Pusryčių metu reikia valgyti maisto, turinčio daug angliavandenių, nes jie įsisavinami ryte. Po treniruotės – daug baltymų turinčio maisto. Svarbu ir ląsteliena – šviežios daržovės. Vakare reikėtų valgyti lengvesnį maistą“, - teigia D.Pavilonis.

Subalansuotai mitybai svarbūs ir maisto papildai. Juos patartina naudoti nuolatos ir laikas nuo laiko keisti. Futbolininkai naudoja skirtingus papildus prieš treniruotę, jos metu bei po treniruotės. Papildams priskiriami energiniai, izotoniniai bei hipertoniniai gėrimai, kurie leidžia greičiau atgauti jėgas.

„Jeigu energiniai gėrimai su kofeinu, tai po treniruotės jie nenaudojami“, - sako sportininkų sveikata besirūpinantis „Žalgirio“ narys.

Jis teigia, kad be subalansuotos mitybos, futbolininkams būtina gerai išsimiegoti. „Miegas – tai energijos baterijų perkrovimas. Tinkamas miego režimas ne mažiau svarbus kaip subalansuota mityba“, - priduria D.Pavilonis.

Dėl fiziškai pasyvių gyventojų Lietuva per metus praranda 2,5 mlrd. litų

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis yra įsitikinusi, jog jų gyvenamoje teritorijoje yra sudarytos palankios sąlygos būti fiziškai aktyviems, tačiau fiziškai aktyvūs yra tik pusė šalies gyventojų, o didžioji dauguma jų mankštinasi namuose, rodo tik ką pristatyto „Eurobarometer“ tyrimo duomenys.

Visose Europos Sąjungos šalyse 2013 metais atliktas sporto ir fizinio aktyvumo tyrimas atskleidė, kad nuo 2009-ųjų, kada buvo atliktas toks pat tyrimas, pagrindinės tendencijos kito nežymiai – 42 proc. ES gyventojų vis dar yra fiziškai neaktyvūs, Lietuvoje tokių – 46 proc. Daugiausiai juda Šiaurės Europos valstybių (Švedijos, Danijos, Suomijos) gyventojai, mažiausiai – pietiečiai (bulgarai, portugalai, rumunai, italai).

„Lietuviai daugeliu aspektų yra arti ES vidurkio, tačiau fiziniu aktyvumu labai stipriai atsilieka nuo šiauriečių, kurių fiziškai aktyvių yra net iki 70 proc. Skirtumai išryškėja ir kai lyginame, kur sportuoja lietuviai bei visa ES“, – apibendrina Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas.

Nors fiziškai aktyvūs yra pusė Lietuvos gyventojų, tik 15 proc. lietuvių sportuoja reguliariai, tai yra bent 2-3 kartus per savaitę, dar 22 proc. – bent kartą per savaitę, o 17 proc. tai daro retai ir nereguliariai.

„Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų fizinio pasyvumo kasmet siekia apie 2,5 mlrd. litų per metus. Padidinus fiziškai aktyvių gyventojų skaičių, sveikatos problemų galėtų ženkliai sumažėti, atitinkamai mažėtų ir šalies gyventojų gydymui išleidžiamos lėšos. Lietuva gana stipriai atsilieka nuo fiziškai aktyvių ES narių, kurios yra sektinas pavyzdys kitoms šalims, tačiau norint pasiekti teigiamų pokyčių būtina ne tik sudaryti palankias sąlygas, bet ir formuoti visuomenės sąmonėje nuomonę apie fizinio aktyvumo naudą pirmiausia patiems žmonėms, jų artimiesiems, o galiausiai ir valstybei. Tačiau tam būtina valdžios institucijų parama. Būtina pereiti nuo reagavimo, kuris pasireiškia sveikatos apsauga, prie prevencijos, t. y. fizinio aktyvumo skatinimo. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai“, – įsitikinęs LSKA prezidentas.

Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai

[/b]

Kaip ir 2009 metais, daugiausia (net 63 proc.) fiziškai aktyvių lietuvių fizine veikla užsiima namuose, tačiau sumažėjo lietuvių sportuojančių lauke (iki 28 proc.) ar pakeliui į darbą, mokyklą bei parduotuvę (iki 29 proc.) skaičius, išaugo darbe (iki 19 proc.) bei mėgėjiškose sporto komandose (iki 12 proc.) sportuojančių gyventojų skaičius. ES vidurkis rodo, kad žmonės daugiau sportuoja lauke ir gerokai mažiau namuose.

Bene ryškiausias skirtumas atsiranda tarp sportuojančių sporto ir sveikatingumo klubuose. Tyrimo duomenimis, sporto ir sveikatingumo klubuose sportuoja 15 proc. ES gyventojų, o Lietuvoje – vos 2 proc.

„78 proc. fiziškai aktyvių Lietuvos gyventojų vis dar nepriklauso jokiam sporto ar fizinio aktyvumo veikla užsiimančiam klubui. Didžioji dalis gyventojų mano, kad jų gyvenamoje teritorijoje veikiantys sporto klubai suteikia ir siūlo įvairius būdus būti fiziškai aktyviems, tačiau beveik pusė jų yra įsitikinę, jog nepakankamos yra vietinės valdžios priemonės gyventojų fiziniam aktyvumui užtikrinti ir skatinti“, – teigia A. Mačiukas.

Nors sumažėjo lietuvių sportuojančių siekiant geresnės sveikatos skaičius, vis dar daugiau nei pusė (53 proc.) jų kaip pagrindinę fizinio aktyvumo priežastį įvardino norą pagerinti savo sveikatos būklę, beveik pusė teigė sportuojantys vien dėl to, jog jiems tai patinka. Žmonės taip pat sportuoja siekdami geresnės fizinės būklės ir didesnės ištvermės, norėdami atsipalaiduoti, kontroliuoti savo svorį ar pabūti su draugais.

Pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai nesportuoja reguliariai, išlieka tos pačios: beveik pusei trūksta laiko, penktadaliui – motyvacijos arba yra neįdomu, kiti teigė, jog jiems per brangu ar negali dėl negalios bei sveikatos problemų.

„Dažniausiai laiko trūkumo argumentacija rodo, kad gyventojai vis dar nesuteikia sveikatingumui reikiamo prioriteto. Taip pat trūksta judėjimo įgūdžių, gerosios praktikos, kuri turėtų būti gaunama mokykloje per kokybiškai vedamas kūno kultūros pamokas, žinių apie sveikatinimą per fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną“ – komentuoja A. Mačiukas.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog ES šalyse vyrai yra fiziškai aktyvesni už moteris, o bendras gyventojų fizinis aktyvumas ypač krenta amžiaus grupėje nuo 55 metų. Sulaukę šio amžiaus fiziškai neaktyvūs yra 70 proc. ES gyventojų.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/sportas/kita/del-fiziskai-pasyviu-gyventoju-lietuva-per-metus-praranda-2-5-mlrd-litu-26-417020#ixzz2xoPVWsu5" onclick="window.open(this.href);return false;

John Martinez Pavliga, Flickr.com / Kojų mankšta

[Paveikslėlis]

A.Rimkevičius– apie Brunėjaus egzotiką ir ambicijas Kaune
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/a-rimkevicius-apie-brunejaus-egzotika-ir-ambicijas-kaune.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

„Čia mano sentimentai, mano šeima, mano draugai. Kaunas – mano miestas. Jame prabėgo gražiausi mano futbolo metai“, - atvirai pasakojo Artūras Rimkevičius. 31-erių futbolininkas vilkėjo Kauno „Jėgerių“, FBK „Kauno“ marškinėlius, vėliau žaidė „Šiaulių“, Panevėžio „Ekrano“ klubuose, keliavo į Suomiją, Graikiją, visai neseniai buvo Brunėjaus sultonato komandos narys. Dabar jis apsuko ratą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
2012 metų rezultatyviausias Lietuvos A lygos žaidėjas – įmušė rekordinius 35-is įvarčius – vėl užsivilko Kauno klubo marškinėlius. Puolėjas tapo „Stumbro“ ekipos, kuri varžosi LFF I lygoje, nariu.

- Šiemet žaisite Kauno „Stumbro“ komandoje. Kaip ir kodėl čia patekote?, - „Lietuvos rytas“ paklausė A.Rimkevičiaus.

- Kaunas aukščiausioje lygoje jau kurį laiką neturi komandos, o aš norėčiau, kad ji ten būtų. Aš noriu padėti Kauno miestui, o čia pasitaikė ambicingas projektas.

- Tačiau I lygoje žaidžia Kauno „Spyris“, o II lygos Pietų zonoje – F.B.K „Kaunas“, kuriame pats esate žaidęs. Kuo „Stumbras“ geresnis?

Čia buvo daugiau potencialo. Be to, kolektyvas arčiau širdies. Negaliu sakyti, kad kitos komandos blogos, tačiau šis projektas buvo priimtinesnis. Juolab, kad realų kvietimą gavau tik iš „Stumbro“.

Tiesa, dar su Valdu Knyzeliu (F.B.K „Kauno“ komandos vadovas, - Red.) juokais kalbėjome, kad reikėtų sugrįžti. Šiai komandai reikia daugiau metų, kad ji pakiltų aukščiau, o su „Stumbru“ galime ir kitąmet žaisti A lygoje.

- Ar „Stumbro“ pasiūlymas buvo vienintelis prieš sezoną?

- Ne. Susidomėjimą rodė nemažai A lygos komandų. Konkretų pasiūlymą pateikė Marijampolės „Sūduva“, tačiau nepavyko susitarti dėl sąlygų. Esu dar dalyvavęs Izraelio klubo peržiūroje.

- Kelionės po užsienį, Lietuvos elitinės lygos klubai. O dabar – I lygos komanda. Ar tai nėra žingsnis atgal?

- Aš žiūriu į priekį. Tikiuosi, kad su „Stumbru“ greitai žaisime A lygoje. Tada dar nemažai metų galėsiu žaisti aukščiausioje lygoje.

- Vilkėjote Brunėjaus sultonato klubo „Duli Pengiran Muda Mahkota“ marškinėlius. Kodėl sugrįžote?

- Aš atvykau į komandą, kuri praėjusį sezoną Singapūro lygoje užėmė antrąją vietą, tad jai buvo keliami nemažesni tikslai. Bet nutiko taip, kad mes nepatekome net į pirmąjį šešetą. Komanda priklauso princui Al-Muhtadee Bullahui (pirmas kandidatas tapti sultonu, - red.) ir jis nusprendė imtis permainų – atleido visus legionierius, trenerį.

- Klubas priklausė princui, valstybė egzotiška. Ar buvo pasirūpinta prabanga?

- Gyvenimas buvo labai geras. Gražu, šilta, jūra. Sąlygos – idealios: namai su baseinais, treniruoklių salėmis, teniso kortais. Klubas taip pat davė automobilį. „Lamborghini“ už įvarčius nedalino, bet premijos ir atlyginimas buvo geri.

Tačiau viskam trukdė rezultatai. Bet ten gyventi su šeima buvo puiku, todėl tikėjausi likti ilgesniam laikui.

- O koks yra Singapūro čempionatas?
- Jis nėra aukščiausio lygio, bet žaisti sunku. Pirmiausia tai ten labai karšta. Mūsų ir daugelis kitų komandų nebuvo taktiškai pajėgios. Dominavo individualus žaidėjų meistriškumas. Buvo sunku prisitaikyti. Ne viskas pavyko, kaip norėjau. Nebuvo taip, kaip „Šiaulių“ klube, kai saugai žaidė per mane. Čia visi labai kovodavo dėl savo vietos komandoje, todėl buvo keistenybių. Kai kurie žaidėjai gal tyčia kenkdavo kitiems. Nebuvo kolektyvo. Klube, kuriame žaidžiau visi daugiau norėjo vietos aikštėje, o ne siekti rezultatų.
Tai ir pakišo koją.

- Kaip nusigavote iki Brunėjaus sultonato? Žaisti taip toli – drąsus žingsnis.

- Iš tiesų man visus planus sugadino situacija su Edinburgo „Hearts“ klubu. Kai pasirašiau sutartį su komanda, jiems dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų buvo skirta nuobauda – draudimas registruoti žaidėjus.

Aš mėnesį laiko buvau nežinioje. Nes turėjau sutartį, bet ji negaliojo. Vėliau sužinojau, kad žiemą jie manęs tikrai negalės registruoti. O per paskutinę treniruotę patyriau traumą – įplyšo blauzdos raumuo.

Visa tai sujaukė planus. Vėliau tris mėnesius gydžiausi traumą, negalėjau pasinaudoti gerais šansais.

O kodėl išvažiavau į Aziją? Man paskambino, pateikė pasiūlymą. Atlyginimas buvo geras, tad kodėl ne? Taip ir išvažiavau pažiūrėti, kas ten įdomaus. Gal būčiau pramušęs lietuviams kelią į Aziją.

- Per savo karjerą jums teko pabūvoti įvairiose šalyse. Žaidėte Latvijoje, Suomijoje, dvejuose Graikijos klubuose, Singapūro lygoje. Ar save laikote žaidėju-turistu?

- Aš visada mėgau keliauti (juokiasi), bet tai nelėmė fakto, kad aplankiau tiek šalių. Čia pats futbolas taip padarė. Tiesiog gaudavau pasiūlymus ir vykdavau ten, kur geriausios sąlygos.

- Ar pinigai buvo pagrindinis faktorius?

- Pirmiausia futbolininkas žiūri į tai, kaip jam užsidirbti. Lietuvoje pragyventi iš futbolo gali, bet neuždirbsi. Tada stengiesi išvykti į užsienį, kur ir futbolas, ir sąlygos, ir pinigai – kitokie.

- Lietuvoje labiausiai išgarsėjote, kai prieš porą metų žaidėte „Šiaulių“ komandoje ir įmušėte 35-is įvarčius. Tai laikote aukščiausiu karjeros tašku?

- Prisimenu šį faktą, bet nesu iš tų, kurie gyvena prisiminimais ir kalba tik apie tai, ką padarė. Tai maloni istorija. Tai buvo geras sezonas, komanda žaidė per mane ir taip gavosi. Jeigu rekordas išliks ilgiau, bus malonu, tačiau tai nėra kažkoks svarbiausias momentas.

- Esate 31-erių. Kokias viltis puoselėjate futbole?

- Dabar galvoju, kaip laimėti su Kauno „Stumbru“ I lygą. O kas bus vėliau – neaišku. Jeigu gausiu gerą pasiūlymą, gal ir išvažiuosiu kažkur. O gal ir liksiu čia. Šiai dienai esu „Stumbro“ narys.

- Sužaidėte septynis mačus su Lietuvos rinktine. Ar ji – vis dar mintyse?

- Kalbėjau su Lietuvos rinktinės treneriu Igoriu Pankratjevu. Jis man tiesiai šviesiai pasakė, kad jeigu pasirinksiu I lygą, rinktinės durys bus realiai užvertos.

Bet viskas gali pasikeisti, jeigu žaisiu aukštesniame lygyje.
Kol būsiu I lygoje į rinktinę patekti šansų neturiu. Bet dar noras nėra dingęs. Gal dar kada ir užsivilksiu rinktinės marškinėlius.
- Šį sezoną jau esate įmušęs du įvarčius. Abu – į buvusios A lygos ekipos Tauragės „Tauro“ vartus. Pasiekėte savo geriausią formą?

- Ji geresnė. Tai parodė šios rungtynės. Sekėsi gerai išpildyti progas, bet visa komanda žaidė gerai. Jauni „Stumbro“ vaikinai dar turi ką įrodyti, noro. Perspektyvos ekipa turi.

O mačas lengvas nebuvo. Manau, kad I lyga šiemet stipriausia per visą istoriją. Yra bent keturi klubai, kurie nori žaisti A lygoje.

- Jaučiate sentimentus Kaunui?

- Kaunas – mano miestas. Visi sentimentai tik šiam miestui. Mano gražiausi futbolo laikai buvo Kaune. Todėl ir turiu tokį norą žaisti Kauno klube.

- Žaidėte Singapūro lygoje, kuri ne kartą figūravo bylose dėl rungtynių pardavimo, sukčiavimo. Neteko su tuo susidurti?

- Asmeniškai ne. Brunėjaus sultonate apie tai kalbama nebuvo. Gal legionieriams ir galėjo kilti tokių minčių, bet vietiniams – tikrai ne. Pats nesu girdėjęs apie tai.

Pačiame Brunėjaus sultonate įstatymai – labai griežti. Minčių parduoti žaidėjai neturėtų turėti, nes gal kokias rankas paskui nukapotų.

Neseniai skaičiau, kad ten gėjus ir lesbietes akmenimis apmėto. Tokį įstatymą sugalvojo sultonas.

Artūras Rimkevičius

2001 Tauragės „Tauras“

2002-2003 FBK „Kaunas“

2003-2005 Liepojos „Metalurgs“ (Latvija)

2005-2006 „Šilutė“

2006-2007 „Šiauliai“

2007-2009 „Bekentas“

2009-2010 „Atlantis“ (Suomija)

2010-2011 Tripolio „Asteras“ (Graikija)

2011 Pirėjaus „Ethnikos“ (Graikija, išnuomotas)

2011-2013 „Šiauliai“

2013 „Ekranas“

2013 Brunėjaus „Duli Pengiran Muda Mahkota“

Lietuvos rinktinė. 2010 metai. Sužaidė septynis mačus, įmušė tris įvarčius.

Lietuvos futbolininkai ateitį pasirenka, naudodamiesi internetu
2014-05-11 http://futbolo.tv/straipsniai/2014-metai/naujienos/lietuvos-futbolininkai-ateit-pasirenka-naudodamiesi-internetu" onclick="window.open(this.href);return false;

Ne vienas mūsų šalies futbolininkas jau spėjo pajusti teigiamą naudą, kurią teikia futbolo svetainė Fieldoo.com, leidžianti žaidėjams kilti karjeros laiptais tarptautiniame futbolo pasaulyje. Šių metų sezone, naudodamiesi Fieldoo, daugiau nei 500 žaidėjų rado naujus klubus, tarp kurių - ne vienas lietuvis.

Nenuostabu, kad tarp tūkstančių vartotojų, galima atrasti ir lietuvių. Jaunimo rinktinių žaidėjai Gabrielius Judickas, Lukas Narbutas, taip pat saugas Paulius Janušauskas yra tik keletas pavyzdžių. Be jų Fieldoo naudojasi daugiau nei 80 futbolininkų iš mūsų šalies. Nepaisant jų skirtingo amžiaus ir meistriškumo, didžiausias futbolo tinklas pasaulyje visiems turi, ką pasiūlyti.

Štai Pakruojo „Kruojos“ vienas lyderių Robertas Vėževičius sako: „Aš manau, jog Fieldoo yra labai naudingas jauniems žaidėjams, bandantiems susirasti agentus, kurie padėtų pasirašyti sutartis užsienyje.“

Šiame technologijų amžiuje labai svarbu suprasti, jog vien laukti neužtenka. Tam, kad būtum atrastas, gali žengti žingsnius ir pats. Ši populiari platforma gali padėti lietuvių futbolininkams atrasti tinkamus kelius, siekiant savo svajonės. Daug sėkmės istorijų, prie kurių prisidėjo Fieldoo, tik patvirtina, kad internetas šiais laikais yra puikus pagalbininkas.

Pasak vieno licenciją turinčio FIFA agento, Fieldoo atveria platesnes galimybes visiems: „Fieldoo man suteikė šansą dirbti globaliai ir tiesiogiai panaudoti savo licenciją, be jokių apribojimų. Mano verslui tai labai naudinga, čia galiu pristatyti save visiems“, - kalbėjo jis.

Šiuo metu Fieldoo naudojasi ne tik tarptautinės karjeros siekiantys lietuviai žaidėjai, tačiau ir agentai, kurie jau suprato šios platformos teikiamą naudą.

Fieldoo.com jungia net 150 tūkstančių futbolininkų ir agentų, klubų ir skautų visame pasaulyje. Šis interneto puslapis futbolo perėjimus paverčia visiems prieinamais ir nesudėtingais. Futbolininkams tai – visiškai nemokama galimybė parodyti save platesnei auditorijai. Fieldoo nuolat pateikiami pasiūlymai atvykti į peržiūras, treniruočių stovyklas, taip pat žaidėjai gali sulaukti šanso pasirašyti kontraktą.

Visame pasaulyje pažįstami sporto gigantai, tokie kaip „Fance Football“ ar ESPN jau pripažino, jog futbolininkams tai – puiki proga parodyti savo sugebėjimus ir būti pastebėtiems.

Įdomus faktas, netgi žymus futbolo agentas, atstovaujantis: Maradonai, Romario, Rivaldo, Guardiolai, taip pat atradęs Lionelį Messi – Josepas Maria Minguella – naujų talentų ieško būtent Fieldoo.com.

V. Dambrauskas: „D. Šembero elgesys ir kalbos tik populiarina A lygą“
http://futbolo.tv/straipsniai/2014-metai/naujienos/v-dambrauskas-d-sembero-elgesys-ir-kalbos-tik-populiarina-a-lyga" onclick="window.open(this.href);return false;

Panevėžio „Ekranas“ trečiadienį po daugiau nei 10-ies dienų pertraukos sugrįžta į A lygos kovas ir Vilniuje XIV ture susitiks su pirmenybių lyderiu „Žalgiriu“. Turnyro lentelė išduoda, kad šioje dvikovoje favoritu drąsiai laikyti galima sostinės klubą, kuris savaitgalį Utenoje apgynė taurės laimėtojų vardus.

Panevėžio „Ekranas“ šiuo metu savo sąskaitoje turi 19 taškų ir su Gargždų „Banga“ dalinasi 5-6 vietas.

Panevėžio „Ekrano“ vyriausiasis treneris Valdas Dambrauskas pasidalino mintimis apie būsimą dvikovą su Vilniaus „Žalgiriu“.

- „Ekranas“ turėjo beveik dviejų savaičių pertrauką, kaip ekipa išnaudojo tą laiką?

- Ta pertrauka – sąlyginė. Treniravomės kiekvieną dieną. Kartais darydavome ir dvi treniruotes, nebuvo tokios pauzės, kai žaidėjai galėjo visiškai atsipalaiduoti nuo futbolo.

Darėm treniruotes ir penktadienį, ir šeštadienį, ir sekmadienį, kartais po du kartus per dieną. Tikrai vaikinai gana sunkiai, neblogai padirbėjo. Manau, tam dviejų rungtynių etapui esame pasiruošę.

- „Žalgiris“ savaitgalį apgynė šalies taurės laimėtojų vardus, kokį įspūdį paliko finalo kova?

- Finalo rungtynės visą laiką būna įtemptos ir retai gražios. Manau, kad „Žalgiris“ laimėjo pelnytai, jau po pirmojo kėlinio turėjo dviejų įvarčių persvarą ir tereikėjo ją išlaikyti iki rungtynių galo. Nors „Banga“ sušvelnino rezultatą, gerų momentų, kad išlygintų rezultatą, neturėjo.

Rungtynės kažkuo nebuvo labai išsiskiriančios, tačiau nuo pat pradžių matėsi „Žalgirio“ persvara ir ypač individualus žaidėjų mesitriškumas. Nebuvo taip, kad ekipa labai akivaizdžiai pranoktų komandą inividualiu meistriškumu, kurtų daugybę momentų.

Tačiau įvarčius muša „iš nieko“: tai nulemia individualus žaidėjų meistriškumas. Visų pirma tai Jakubas Wilkas, kuris įvarčius pelno vos ne kiekvienose rungtynėse. Aišku, Deividas Šemberas, krašte žaidžiantis Ramūnas Radavičius, puolėjas Serge Nyuiadzi. Tai aukšto individualaus meistriškumo žaidėjai, kurie gali bet kada nulemti rungtynių baigtį.

- „Žalgirio“ pusėje po laimėto taurės finalo – geros emocijos bei dar didesnis pasitikėjimas savo jėgomis.

- Be abejo, „Žalgiris“ čempionas, šalies pirmenybių lyderis, turintis savo sąskaitoje įtikinamą atsargą taškų, taip pat ką tik laimėjo taurę. Vilniečiai žais namuose, juos palaikys savi žiūrovai, fanai.

Visi koziriai yra „Žalgirio“ rankose. Jie bus nusiteikę laimėti, per pirmas rungtynes galbūt mūsų kažkiek neįvertino. Tad šitose rungtynėse tikrai to nebus. Jie, ko gero, yra pasiekę geriausią sezono formą, puikios nuotaikos. Net neabejoju, kad bus labai gerai pasiruošę.

- Ar „Ekrano“ taktika kažkuo galėtų skirtis nuo pirmųjų rungtynių Panevėžyje?

- Trečiadienio vakaras parodys. Mes turime suprasti, kaip mes galime žaisti, ką galime pademonstruoti, kokius žaidėjus turime. Kaip minėjau, „Žalgiris“ turi individualiai stiprius žaidėjus ir jiems reikia skirti didžiulį dėmesį. Momentų atakuoti surandame kiekvienose rungtynėse.

Įmušame nemažai įvarčių, tikiuosi, kad pavyks pasižymėti ir rytoj.

- Ar nesupykdė D. Šembero žodžiai apie komandą ir pasirinktą taktiką žaidžiant prieš „Žalgirį“?

- Po rungtynių verda emocijos ir galima kalbėti bet ką. Taisyklėse nėra uždrausta rinktis tokią taktiką, kuria nori pasiekti rezultatą. Tie žodžiai davė duagiau motyvacijos mums ir naudos visam Lietuvos futbolui. Po to interviu su D. Šemberu susidomėjimas tiek „Ekranu“, tiek visa A lyga tik padidėjo.

Valdas gal irgi galėtų ką primušti ir pakalbėti kažką tokio populiarinančio

[/b]

O davai aš išvarysiu kada į stadioną, įbėgsiu į aikštę nes tie storuliai tikrai nepagaus, nusimausiu kelnes ir prišiksiu ant vidurio aikštės, tai bus labai didelis populiarinimas futbolo.

tapsi žvaigžde didesne už Minedą..

Pedagogės entuziazmas įvertintas UEFA apdovanojimu
http://www.lff.lt/lt/article/pedagoges_entuziazmas_ivertintas_uefa_apdovanojimu" onclick="window.open(this.href);return false;

Kaunietės entuziastės, masinio futbolo festivalių organizatorės, lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ kūno kultūros pedagogės Daivos Statkevičienės darbas buvo įvertintas Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) apdovanojimu.

Daugiau nei 20 metų dirbdama ikimokyklinėje įstaigoje aktyvi kaunietė stengiasi vaikus supažindinti su įvairiomis sporto šakomis. „Manau didžiausias ir maloniausias mano pasiekimas – artima draugystė ir bendradarbiavimas su Lietuvos futbolo federacija“, - sakė D.Statkevičienė.

„Prieš penketą metų aktyviai įsijungiau į ilgalaikę Lietuvos futbolo federacijos vaikų futbolo vystymo programą „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“. Pradžioje į projektą „Futboliukas“ patekus kaip dalyvė, dabar padedu skleisti patirtį respublikos pedagogams, demonstruoju jiems galimybes plėsti futbolo veiklą vaikų bei jų šeimų tarpe, mokau taikyti futbolo elementus ugdomojoje veikloje“, - kalbėjo pedagogė.

Taip pat Daiva nemažai savo laiko skiria ir steoreotipus laužančiam judėjimui „Moterys už futbolą“ ir savo sukaupta patirtimi dalijasi su mergaitėmis ir moterimis. „Geranoriškai dalinuosi sukaupta patirtimi su kolegomis, todėl jau labai didelis būrys vaikų bei jų tėvelių tapo tikrais futbolo mylėtojais. Kadangi esu ir judėjimo „Moterys už futbolą“ entuziastė, tai pusė mano renginių dalyvių – mergaitės ir moterys“, - pasakojo Daiva.

UEFA masinio futbolo programos sidabrinis apdovanojimas pažymint lyderio savybes D.Statkevičienei buvo įteiktas per 2015 m. Europos jaunimo U-21 čempionato atrankos runtynių tarp Lietuvos ir Moldovos pertrauką.

Apdovanojimą entuziastei įteikė Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Edvinas Eimontas, ją pasveikino ir masinio futbolo asociacijos direktorius Vaidotas Rastenis.

Kartu su apdovanojimu laureatei atiteks ir 100 futbolo kamuolių.

11 receptų Lietuvos rinktinei patekti į pasaulio čempionatą
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/11-receptu-lietuvos-rinktinei-patekti-i-pasaulio-cempionata.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolininkai pasaulio čempionato kovas vėl stebės tik televizoriaus ekrane. Kol šalies rinktinė vėl liko už svarbiausių planetos varžybų borto, ryškiausios Lietuvos futbolo asmenybės kūrė veiksmų planą, kaip pagaliau patekti į pasaulio pirmenybes.

Lietuvos futbolininkai iki šiol gali didžiuotis, kad prieš 90 metų pralenkė krepšininkus.

Jie tapo pirmaisiais šalies olimpiečiais, kai Lietuvos futbolo rinktinė debiutavo 1924-ųjų olimpinėse žaidynėse.

Tiesa, Paryžiuje lietuviai 0:9 pralaimėjo šveicarams, ir šios pirmosios nesėkmės šešėlis mūsų šalies futbolą, regis, persekioja iki šiol.

Atkūrus šalies nepriklausomybę Lietuvos rinktinė jau šešis kartus žaidė pasaulio čempionato atrankos turnyruose ir penkis kartus dalyvavo Europos pirmenybių atrankoje, tačiau dar nė karto nepateko į finalines varžybas.

Ką reikėtų daryti, kad Lietuvos futbolo gerbėjų svajonė galų gale išsipildytų?

Pasaulio čempionato Brazilijoje proga vienuolika Lietuvos futbolo asmenybių „Lietuvos rytui“ pateikė po savą receptą, ko reikėtų griebtis jau šiandien, kad mūsų šalies rinktinė pagaliau patektų į svarbiausią planetos sporto šventę.

1. Keisti LFF valdžią

Algimantas Liubinskas, buvęs Lietuvos rinktinės, o šiuo metu Vilniaus futbolo mokyklos treneris. 79 mačus – daugiausia per Lietuvos futbolo istoriją – laikė nacionalinės ekipos vairą.

„Lietuvoje reikia iš esmės keisti požiūrį į futbolą ir mūsų futbolo valdymą.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo visi kalba apie skaudžiausias futbolo bėdas ir nuolat rengia posėdžius, kaip pakelti jo lygį. Bet futbolą atgaivinti pirmiausia gali tik pati federacija.

Visi pokyčiai bus galimi tiktai tuomet, kai pasikeis dabartinė LFF valdžia. Kitų galimybių aš, deja, nematau.

Mūsų rinktinių bėdas lemia Stasio Stankaus (LFF vykdomojo komiteto narys ir LFF techninio skyriaus direktorius. – Red.) veikla.

Nežinau, kokią įtaką jis daro Juliui Kvedarui ir kodėl jau tiek metų LFF prezidentas nenori jo keisti. Bet S.Stankus yra pagrindinis stabdys visai federacijai.

Dabar dirbu su jaunimu ir kasdien susiduriu su apgailėtinomis problemomis. Sunku surasti net jaunių varžybų rezultatų, nors dabar visi vaikšto su „iPhone“ ir „iPad“.

Švaistomi pinigai, kuriamos kažkokios mistinės futbolo akademijos Šiauliuose, kur niekuomet nebuvo daug talentų, bet ten – S.Stankaus tėvonija.

Viskas daroma tam, kad pirmiausia būtų patenkinti asmeniniai poreikiai ir po to sužvejoti balsai per būsimus LFF prezidento rinkimus, o ne dėl mūsų futbolo ateities.

Mums reikia užauginti naują kartą, kuri būtų pajėgi kautis. Viešai kasdien kalbame apie rinktinės atjauninimą, bet žaisti į Baltijos taurės turnyrą važiuoja 34 metų Ričardas Beniušis (Pakruojo „Kruojos“ puolėjas. – Red.).

Kada mūsų deklaruojami tikslai ir lozungai pagaliau sutaps su realybe?

Nors tikrai nejaučiu karštos meilės Vytautui Dirmeikiui (buvusiam LFF prezidentui. – Red.), jis buvo vienintelis, kuris į pasaulio čempionatą JAV buvo nusiuntęs grupę mūsų vaikų trenerių. Paklauskite LFF vadovų, kas dabar gavo tokius kelialapius į Braziliją?

Kol girdėsime tik deklaracijas, bet nieko nebus realiai daroma dėl vaikų futbolo, nieko ir neturėsime.

Kol nepasikeis LFF, nieko gero nebus. Bet futbolo bendruomenė pati turi susiorganizuoti ir nieko nebijoti, jeigu nori realių permainų.“

Prognozė: 2014-ųjų čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė pasaulio pirmenybėse dalyvaus 2022 metais.

2. Daugiau valstybės paramos

Arvydas Janonis, Seulo olimpinis čempionas. 1988-ųjų vasaros žaidynėse su SSRS rinktine triumfavęs Vilniaus „Žalgirio“ gynėjas nuo 1991-ųjų gyvena Austrijoje.

„Susidariau įspūdį, kad Lietuvos valdžiai nelabai rūpi futbolas. Nėra aikščių, trenerių.

Vilniuje iki šiol nėra normalaus stadiono. Nelabai noriu kritikuoti, bet ar ne gėda dėl to?

Austrijoje kiekvienas kaimas turi savo stadioną. Šioje šalyje yra net aštuonios futbolo lygos. Kiekvienais metais Austrijoje lankau trenerių seminarus, jie padeda tobulėti. Į juos skaityti paskaitų atvažiuoja nacionalinių rinktinių treneriai, psichologai, fiziologai. Jie papasakoja naujausias tendencijas, kokia kryptimi eina futbolas.

Kai iš Austrijos atvykęs į tėviškę važiuoju per mūsų miestelius, darosi liūdna. Lietuvoje nematau sportinio gyvenimo.

Viskas prasideda nuo šalies valdžios dėmesio.

Futbolui reikia lėšų ir didesnės valstybės paramos. Norėčiau, kad vyriausybė daugiau dėmesio skirtų ne tik futbolui, bet ir visam sportui.

Jeigu investuoji į futbolo aikštes ir kitą sporto infrastruktūrą, sudarai geresnes sąlygas savo žmonėms, išsprendi ne vieną socialinę problemą. Jeigu niekuo nepadedi, nėra ir rezultatų.

Jei Vyriausybė skirtų daugiau lėšų negu dabar, gal prasidėtų ir futbolo pakilimas. Bet jeigu niekas nesikeis, negalima net svajoti, kad Lietuva po 20, 50 ar 100 metų žais pasaulio pirmenybėse. Man atrodo, kad bent jau aš tikrai nesulauksiu tokios šventės.“

Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija.

3. Išvalyti Kauno akademiją

Valdas Ivanauskas, Chabarovsko „SKA-Energija“ (Rusija) treneris. Keturis kartus geriausiu Lietuvos futbolininku pripažintas puolėjas buvo pirmasis lietuvis, žaidęs Vokietijos bundeslygoje.

„Dabar vienintelė viltis rinktinei atsitiesti – jaunoji karta. Reikia į vieną būrį surinkti perspektyviausius talentus, kad jie galėtų kartu tobulėti.

Lietuvoje jau yra sudarytos tam tikros sąlygos: veikia futbolo akademija Kaune, kuriami panašūs futbolo centrai Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Bet turime išvengti nesveikos konkurencijos tarp miestų ir pavydo vienas kitam.

Į vieną grupę reikia surinkti pačius geriausius, o atranka ir konkurencija turi būti sąžininga. Į elitinę grupę turi pakliūti talentingiausi vaikai, o ne tie, kurie turi reikalingų pažįstamų, kaip dabar yra Kaune.

Šiuo metu geriausios sąlygos tobulėti yra Kauno akademijoje, bet ji turi daugybę bėdų.

Čia reikėtų keisti visą vadovybę. S.Stankus jau seniai turėjo išeiti į pensiją, bet jis iki šiol vadovauja ne tik šalies jaunimo futbolui, bet ir Lietuvos rinktinei. Tai tiesiog juokinga.

Gerbiu savo kolegas, bet mūsų vaikų ir jaunimo futbole labai trūksta rimtų specialistų. Gal treneriai ir stengiasi, bet jiems tikrai trūksta žinių apie šiuolaikinį futbolą.

Šalyje būtina rengti kursus, kurie padėtų vaikų treneriams tobulėti. Federacija privalo nuolat kviesti skaityti paskaitų trenerius iš kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos.

Vokietijos rinktinė prieš devynerius metus taip pat išgyveno krizę, bet vėl grįžo į viršūnę, kai tik pakeitė požiūrį į jaunimo ugdymo sistemą.

Esame maža valstybė, todėl vien savo jėgomis ką nors pasiekti tikrai negalime.

Galimybių tobulėti tikrai yra, bet labiausiai trūksta noro jomis pasinaudoti.

Kauno akademijoje dabar visi patenkinti ir džiaugiasi, jog turi šiltas darbo vietas. Niekas nesistengia tobulėti, o tokiame uždarame rate mūsų futbolo laukia liūdnos perspektyvos.“

Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Vokietija.

4. Pasirinkti teisingą strategiją

Benjaminas Zelkevičius, buvęs Lietuvos rinktinės treneris. Jo vadovaujama nacionalinė komanda buvo arčiausiai išsvajoto tikslo, 1998 metų pasaulio čempionato atrankos turnyre užėmusi trečiąją vietą.

„Reikia turėti ilgalaikę rinktinės strategiją ir jos nuosekliai laikytis. Bet ši strategija turi būti teisinga ir pasverta. Jeigu kiekvienais metais blaškysimės, nieko gero nebus.

Lietuvoje nėra daug pajėgių žaidėjų, todėl prieš 2016 metų Europos čempionatą, kai turime amžiaus galimybę į jį pagaliau patekti, mano nuomone, vėl buvo pasirinkta netinkama strategija.

Dabar šalies rinktinėje atsisakyta žaidėjų, kurie dar gali padėti pasiekti geresnį rezultatą. Niekas pasaulyje taip nedaro. Rinktinėje turi žaisti patys stipriausi futbolininkai, nesvarbu, kokio jie amžiaus.

Esu įsitikinęs, jog Žydrūnas Karčemarskas, Marius Stankevičius, Darvydas Šernas ar Deividas Šemberas visa galva pranašesni už ne vieną žaidėją, kurie dabar kviečiami į rinktinę.

Juolab kad ir dabartinė mūsų rinktinė tikrai nėra jauna.

Kas gali pasakyti, kad ji pasieks rezultatą? Aš šitokias kalbas apie atjauninimą vadinu savotiška spekuliacija.

Kai paskelbi, jog dabar žais jaunimas, iš anksto apsidraudi – nesitikėkite rezultatų. Taip tik išvengi atsakomybės. Po to sakysi: et, tas jaunimas nepateisino vilčių, dabar jau į komandą rinksime kitus.

Ir tokia dainelė – visą laiką be pabaigos.

Lietuvos rinktinė – šalies futbolo veidas, todėl ji turi dabar, o ne rytoj rodyti rezultatą.

Turėjome tą trenerį iš Vengrijos (Laszlo Csabą. – Red.). Jis vos pradėjęs dirbti su rinktine pasakė: į šį pasaulio čempionatą nepateksime, bet į kitą jau stengsimės papulti.

Tai absurdiški žodžiai. Žaidėjai juk girdi tokius trenerio žodžius: dabar nepersistengsime, o žaisti pradėsime kitais metais.

Ką gali, išspausk dabar, o ne atidėliok rytdienai.

Ir dabar reikia daryti viską, kad pasinaudotume šansu ir pirmiausia patektume į Europos čempionatą.

Mano receptas – reikia surinkti pačius stipriausius Lietuvos žaidėjus ir siekti rezultato.

Aišku, labai svarbu teisingai pasirinkti žaidimo taktiką. Lietuva – maža šalis, todėl vertėtų surinkti rinktinių trenerius ir stengtis, kad skirtingų amžiaus grupių mūsų komandos žaistų pagal tą patį modelį. Taip daro daugelis į mus panašių valstybių.

Puikus pavyzdys – šveicarai. Jie tapo pasaulio jaunimo čempionais ir žaidžia visuose svarbiausiuose turnyruose. Kodėl? Todėl, kad turi gerai apgalvotą strategiją ir nuo mažens visi eina tuo pačiu keliu. Teisinga sistema negali nuvilti, nuvilia tik žmonės.

Mes jau jau neturime kur kristi žemiau. Dabar mūsų rinktinė jau priklauso ne vidutiniokams, o pačiai žemiausiai grupei komandų kartu su Lichtenšteinu, San Marinu ir Latvija.

Anksčiau net nekildavo klausimo, ar laimėsime, kai žaisdavome su latviais ar estais. Buvo tik vienas klausimas – kiek įmušime. Bet kaimynai žengė į priekį, o mes, deja, – atgal. Jie kūrė futbolo mokyklas, kvietė trenerius iš užsienio, statė stadionus.

Pas mus nieko nėra. Natūralu, kad atsidūrėme ten, kur dabar esame, nes neturėjom jokios futbolo vystymo strategijos“.

Prognozė: 2014-ųjų čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė pasaulio pirmenybėse dalyvaus 2026 metais.

5. Mokytis iš pažangių šalių

Aurelijus Skarbalius, „Viborg“ (Danija) treneris. Vienintelis lietuvis, įsitvirtinęs Vakarų Europos futbolo lygoje. Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas pastaruosius 20 metų gyvena Danijoje.

„Komandoje, kaip ir bet kurioje įmonėje, – kuo ilgiau treneris tobulina savo strategiją, tuo daugiau galimybių, kad rezultatai taps stabilūs ir geresni.

Svarbiausia surasti tą specialistą, kuriuo tiki federacija ir Lietuvos futbolo bendruomenė. Tik reikia sudaryti jam sąlygas dirbti ne vienus metus, nesvarbu, kad rezultatai gali banguoti.

Kai pradedi naujus projektus, labiausiai reikia tęstinumo ir stabilumo. Jeigu turėsi strategiją ir kryptingai sieksi savo tikslo, rezultatai neišvengiamai pagerės.

Nesvarbu, ką rašys spauda ar mėgins įteigti sirgaliai.

Reikia turėti bendrą strategiją ir visiems judėti ta pačia kryptimi. Mes – maža valstybė, todėl reikia viską išspausti iš kiekvieno talento.

Belgai prieš 12 metų pradėjo novatoriškai dirbti su jaunimu, ir pažiūrėkite šiandien į jų rezultatus.

Danija žengia lygiai tokiu pat keliu – jų rinktinės treneris dirba nuo 2000-ųjų.

Islandijos sėkmę lėmė trys priežastys. Ten sukurtos bazės, kuriose jie gali treniruotis net žiemą. Kaip ir Danijoje, su islandų vaikais jau dirba tik profesionalūs futbolo treneriai, o ne mėgėjai.

Talentingiausi islandai nuo mažens išvažiuoja į stipresnių lygų profesionalius klubus.

Pirmoji mūsų užduotis – sukurti Lietuvoje tokią pat terpę žaidėjams tobulėti.“

6. Užauginti naują kartą

Deividas Šemberas, Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas. Daugiausia rungtynių (36) Čempionų lygoje sužaidęs Lietuvos futbolininkas. Vienas iš dviejų lietuvių, iškovojusių UEFA taurę.

Į pasaulio čempionatą pateksime tuomet, kai galėsime kovoti su atrankos grupės lyderiais. Kol kas jiems neprilygstame. Rinktinė turi žingsnis po žingsnio kilti laipteliais, kad atrankos turnyruose gautų kuo silpnesnius varžovus.

Lietuvoje turime užauginti naują žaidėjų kartą, kuri būtų konkurencinga.

Reikia pradėti nuo trenerių. Kai nėra kam auginti, sunku ir užauginti. Deja, turime tuos pačius trenerius, kurie dirbo ir prieš 20 metų. Bet jų metodika dabar jau netinka.

Prieš 20 metų jie dar įstengė užauginti žaidėjus, bet dabar jau nelabai ką gali pasiekti. Negalima dirbti taip, kaip prieš 20 metų, nes futbolas labai pasikeitė.

Kuo daugiau talentingų mūsų žaidėjų turėtų išvažiuoti į užsienio klubus. Lietuvos čempionatas, aišku, nėra labai aukšto lygio, todėl jo neužtenka, kai aikštėje reikia kautis su geriausiais.

Būtina, kad į rinktinę atvažiuotų futbolininkai, sukaupę patirties Europos klubuose ir turnyruose. Tačiau išvažiavę svetur jie privalo žaisti ir tobulėti, o ne sėdėti ant suolo.

Geriau išvažiuoti į prastesnį klubą, bet nuolat žaisti.

Gratas Sirgėdas – labai talentingas, tačiau jau praleido visą sezoną. Būnant tokio amžiaus išbraukti iš karjeros svarbiausius metus pavojinga.

Galime prarasti labai didelį talentą, todėl dabar reikia rūpintis, jog jis pereitų į kitą klubą ar būtų išnuomotas, kad pagaliau galėtų žaisti.

Jaunimas turi mažiau tikėti agentais, kurie prižada aukso kalnus ir patys nori kuo greičiau užsidirbti. Jie prižada visko tėvams, bet po to išveža talentus į vaikų komandas, kuriose neįmanoma nei tobulėti, nei uždirbti pinigų.

Smagu, kad Lukui Spalviui šių metų sezonas buvo puikus.

Bet rinktinei reikia daug tokių žaidėjų, kad ji galėtų ką nors pasiekti. Reikia visos kartos, o ne vieno, dviejų ar trijų futbolininkų. Reikia komandos, rinktinė nėra tik trys žaidėjai. Kai užsiauginsime tokią kartą, gal ką nors ir pasieksime.“

Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Vokietija, o Lietuvos rinktinė dalyvaus 2022 m. pasaulio pirmenybėse.

7. Rūpintis vaikų futbolu

Edgaras Jankauskas, „Trakų“ treneris. Vienintelis lietuvis, laimėjęs du svarbiausius Europos klubų turnyrus. Buvęs „Porto“ puolėjas 2003-iaisiais triumfavo UEFA taurės, o 2004-aisiais – ir Čempionų lygos varžybose.

„Skandinavijoje vaikai ateina į futbolą penkerių, o pas mus – 10–11 metų.

Dažnai stebiu vaikų rungtynes – kai kurie berniukai net nemoka bėgti atbulomis.

Kai jie žaidė su švedais ar suomiais, atrodė, kad tai – visiškai kita sporto šaka.

Kai į rinktinę ateina 22-ejų futbolininkas, nemokantis kaire koja mušti baudos smūgio ar pakelti kamuolio, jau ne laikas jį mokyti. Mums pirmiausia reikia rūpintis vaikais ir juos ugdyti.“

Prognozė: 2014-ųjų čempionatą laimės Brazilija.

8. Į jaunimo rinktines – geriausi

Andrius Skerla, Vilniaus „Žalgirio“ trenerio asistentas. Daugiausia mačų (84) Lietuvos rinktinėje sužaidęs futbolininkas.

„Viskas prasideda nuo vaikų futbolo. Lietuvoje labai daug talentingų vaikų, tačiau neretai jie kažkodėl nesulaukia deramo dėmesio, o vietoj jų kažkas pasirenka kitus žaidėjus.

Visi treneriai Lietuvoje ir visa mūsų futbolo struktūra turi dirbti viena kryptimi. Visose mūsų rinktinėse – nuo jaunučių iki vyrų – turėtų žaisti patys geriausi.

Bet dabar taip tikrai nėra. Neseniai grįžau į Lietuvą ir nuolat girdžiu pažįstamų trenerių kalbas, kad vaikų grupėse į viršų neretai stumiami tie, kurie turi stipresnį užnugarį, o ne didesnį talentą. Daug talentingų vaikų, neturinčių turtingų tėvų, lieka už borto.

Vaikų netreniruoju, bet tokios kalbos iš dalies teisingos, nes viską geriausiai parodo mūsų jaunučių rezultatai.

Šio amžiaus grupėse tikrai neturėtume stipriai atsilikti nuo kitų šalių, bet praraja labai ryški.

Dabar jaunimas turi tokias sąlygas, apie kurias mes galėjome tik svajoti. Mano karta užaugo „Marakanoje“ (legendinė aikštė greta Vilniaus „Žalgirio“ stadiono. – Red.) ant purvo ir dulkių.

Treniravomės ant gumos ir džiaugėmės, nes net neįsivaizdavome, kad gali būti kitaip.

Futbolo akademija Kaune išleidžia labai daug jaunučių komandų, bet jų rezultatai tikrai nedžiugina. Vienintelė U19 rinktinė galbūt teikia didesnių vilčių.

Bet ar joje taip pat surinkti visi perspektyviausi Lietuvos talentai, tikrai dar būtų galima svarstyti.“

Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė dalyvaus 2026 m. pasaulio pirmenybėse.

9. Atskirti vaikų treniruotes nuo komercijos

Arminas Narbekovas, Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinės treneris. Seulo olimpinis čempionas 2004 metais išrinktas geriausiu pastarojo penkiasdešimtmečio Lietuvos futbolininku.

„Treniruoju U21 rinktinę, bet turime labai mažai gerų 1992 m. gimusių žaidėjų.

Remiamės dvejais trejais metais jaunesniais, bet nėra lengva ką nors su tokia komanda pasiekti, nes metų skirtumas šiose amžiaus grupėse turi daug reikšmės rezultatams.

Ši situacija tiktai patvirtina, jog rengiant jaunimą Lietuvos futbole tikrai buvo skylė, nes 1992-ųjų kartos žaidėjai nepasiekė tinkamo lygio. Tuomet nebuvo žengti reikiami žingsniai, bet vaikai tikrai nėra kalti. Kaip juos treniravo, taip jie dabar ir žaidžia.

Norėdami patekti į pasaulio čempionatą, pirmiausia turime kitaip treniruoti jaunimą. Negali vienas treneris iš karto dirbti su 30 vaikų. Kokybiška treniruotė tuomet tiesiog neįmanoma.

Dabar pinigai surenkami, bet nesvarbu, ką vaikai daro. Reikia skirti, kur tikros treniruotės, o kur tik komercija. Čia ir yra didžiausia dabartinės mūsų sistemos problema.

Daug metų praleidau Austrijoje – ten vaikai ilgai neužsibūna pas vieną trenerį. Jie auga ir išeina pas kitą, kad galėtų nuolat tobulėti. Lietuvoje labai trūksta tokio požiūrio.

Aš pats buvau sovietinės sporto sistemos produktas. Mūsų laikų Lietuvos rinktinėje beveik 90 proc. žaidėjų buvo išugdyta Panevėžio sporto internate.

Mes treniravomės 10 kartų per savaitę ir dar šeštadienį žaisdavome rungtynes. Jeigu dabar treniruojiesi 5 ar 6 kartus, negali tikėtis stebuklų ir vėliau pasivyti tų, kurie dirbo daugiau.

Mūsų vaikai labai prastai valdo kamuolį. O kai esi techniškai silpnai pasirengęs, aikštėje iš karto kyla papildomų problemų ir turi mažiau laiko priimti teisingą sprendimą.

Bet sąlygos Lietuvoje dabar po truputį gerėja, atidaromos futbolo akademijos ir Panevėžyje, ir Šiauliuose. Jos suteiks galimybę vaikams treniruotis tiek, kiek reikia, o ne tiek, kiek gali.

Kauno akademijos treneris Antanas Vingilas įdėjo daug darbo, todėl dabar turime perspektyvių 1994–1996 metais gimusių žaidėjų. Iš šios kartos ateityje galime nemažai tikėtis.“

Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė pasaulio pirmenybėse dalyvaus 2022 metais.

10. Tikslesnė talentų atranka

Viačeslavas Sukristovas, 1988 metų Europos vicečempionas. Vienintelis Lietuvos futbolininkas, su SSRS rinktine užlipęs ant žemyno pirmenybių garbės pakylos.

„Aišku, kad reikia pradėti nuo vaikų. Bet mūsų laikais futbolo mokyklose buvo tikra atranka.

Teko matyti, kaip vaikai renkami į Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą. Ten vyksta atranka – tokios futbole labai trūksta. Pas mus žaidžia visi, kurie turi pinigų.

Dabar Lietuvoje pilna futbolo mokyklų, tačiau visur reikia mokėti. Vaikas gali neturėti jokio talento – svarbu, kad jo tėvai sumokėtų.

Garsiausi pasaulio futbolininkai dažniausiai kilę iš neturtingų šeimų. Ir Lietuvoje daug tėvų neišgali kiekvieną mėnesį mokėti po 100 litų, kad jų vaikas galėtų lankyti treniruotes.

Suprantu trenerius – jiems reikia kažkaip gyventi, todėl jie taip ir susirenka sau algą. Bet Lietuvos futbolas dėl to praranda labai daug talentų.“

Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė dalyvaus 2018 m. pasaulio pirmenybėse.

11. Reikia naujų lyderių

Tomas Danilevičius, „Goriza“ (Slovėnija) klubo puolėjas. Rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės futbolininkas, per 71 mačą įmušęs 19 įvarčių.

„Lietuvoje krepšinis – sporto šaka Nr.1, esame maža šalis, ir mums sunku išauginti daugiau talentų.

Futbolui daug ko trūksta – geresnės infrastruktūros, populiarumo, gerų trenerių, bet labiausiai žaidėjų. Jeigu dabar staiga atsirastų 10 milijonų dolerių, ar rinktinė patektų į pasaulio čempionatą? Jos rezultatai ir sėkmė tikrai nepriklauso tik nuo vieno trenerio darbo.

Pirmiausia reikia žaidėjų. Rinktinei neužtenka tik vieno ar dviejų lyderių. Norint suburti pajėgią ekipą, reikia, kad tuo pat metu gimtų keturi penki stiprūs futbolininkai, žaistų geriausiose lygose ir sudarytų rinktinės pagrindą.

Kol kas mūsų rinktinėje tik vienas ar du žaidėjai žaidžia stipresnėse ir net ne stipriausiose Europos lygose. Kiti atvažiuoja iš žemesnių lygų, ir tose neretai dar sėdi ant suolo.

Man pasisekė, kad iš Lietuvos išvažiavau labai anksti. Aš buvau vos aštuoniolikos, kai patekau į „Brugge“ klubą. Užsienyje praleidau 18 metų, pasinaudojau Londono „Arsenal“ pasiūlymu, o daugiausia žaidžiau Italijoje.

Nesakau, kad visiems reikia sekti mano pavyzdžiu ir išvažiuoti kuo anksčiau, bet milžiniškas skirtumas, kai geriausiais karjeros metais žaidi Lietuvoje ir kai Ispanijoje ar Italijoje.

Būtų buvę gerai, jei tuomet kartu su manimi būtų išvažiavę dar dešimt lietuvių. Jeigu rinktinėje žaistų dešimt ar penkiolika panašaus lygio futbolininkų, patekti į pasaulio čempionatą būtų kur kas paprasčiau.

Dabar jauniems talentams svetur išvažiuoti tikrai lengviau, nes yra internetas. Informacija sklinda žaibiškai, todėl sulauki dėmesio, jeigu esi jo vertas. Kitas dalykas, ar sugebėsi juo pasinaudoti.

G.Sirgėdas gerai žaidė Europos jaunimo čempionate ir išvažiavo į „Stuttgart“ klubą, L.Spalvis šį sezoną nepraleido šanso Danijoje. Kai tokių žaidėjų Lietuvoje turėsime dvidešimt, ir rinktinės rezultatai bus kitokie.“

Prognozė: 2014 m. čempionatą laimės Brazilija, o Lietuvos rinktinė dalyvaus 2018 m. pasaulio pirmenybėse.

Optimistai