Utenio stadionas

Ar pavyks Lietuvoje kam nors suręsti stadioną kur aikštė apsupta tribūnomis iš visų pusių ir be bėgimo takų. LFF stadionas buvo visai arti , bet matomai paskaičiavo, kad dar viena aikštė geriau apsimoka.

Ar pavyks Lietuvoje kam nors suręsti stadioną kur aikštė apsupta tribūnomis iš visų pusių ir be bėgimo takų. LFF stadionas buvo visai arti , bet matomai paskaičiavo, kad dar viena aikštė geriau apsimoka.

- Per artimiausius dešimt metų vargu bau. Neapsimoka ir nėra poreikio.

Lietuviai bijo bandyti, nes netyčiom gausis daržinė su stogu ir aptvarais.

gavo 20 milijonų į rankas, tai pagalvojo, kad jau geriau bėgimo takus pasidarys, nei normalias tribūnas.. Ir normalų stadioną.. Kopijuoja čia Kauno D ir G stadioną.

Gimža sakė, kad pataupė ant apšvietimo renovuojant stadiką. Jaučiu taurės finalas ir šiemet bus vidurdienį per kaitrą.

Gimža sakė, kad pataupė ant apšvietimo renovuojant stadiką. Jaučiu taurės finalas ir šiemet bus vidurdienį per kaitrą.

O tai kada paskutinį kartą Lietuvoje vyko vakare prie apšvietimo?

Niekada, bet būtent ir reikėtų siekti, kad tokios rungtynės būtų kaip šventė, o ne kaip katorga. Kiekvienais metais vis tikiuosi, kad pagaliau LFF ateis į protą. Deja..

Niekada, bet būtent ir reikėtų siekti, kad tokios rungtynės būtų kaip šventė, o ne kaip katorga. Kiekvienais metais vis tikiuosi, kad pagaliau LFF ateis į protą. Deja..

Katorga bus, kai birželio 21-24 dienomis A lygą žais 13 ir 15 valandomis, o gegužės mėnesį viduryje dienos dar viskas normos ribose

Pamiršai praeitus metus matyt. Ir šiaip reginys tokiu dienos metu, kad ir be saulės, yra nešventiškas.

Sunku suprasti kaip žiūrovams, sėdintiems šioje tribūnoje, įmanoma kažką matyti...

Ten ne tik ta vieta yra kieta. 15 stulpų laiko pagrindinės tribūnos stogą. Ir tie stulpai net ne kur nors per vidurį, o tiesiai priešais tribūną.

Sunku suprasti kaip žiūrovams, sėdintiems šioje tribūnoje, įmanoma kažką matyti...

Jaučiu, projektavo taip, kad stogo konstrukcija atlaikytų statybininkų broką ir nenukristų ant galvos stogo konstrukcija.

[Paveikslėlis]

Juokinga.

Netikėtai kilusi idėja netruko virsti tikrove
https://www.utena.lt/index.php/lt/2358-netiketai-kilusi-ideja-netruko-virsti-tikrove

„Aš tarsi vartininkas išspyriau kamuolį tolyn į aikštę, o jį pasigavęs Kasparas rezultatyviai baigė ataką“, – netikėtą idėją, kurią pavyko įgyvendinti per kelias valandas – Utenos „Utenio“ stadionui nupirkti automatinį defibriliatorių – futbolo terminais apibūdino Vaidotas Rastenis.

„Utenos Utenio“ bendruomenės nariai V.Rastenis ir Kasparas Mociūnas buvo šios idėjos autoriai, pirmieji savo lėšomis prisidėję prie jos įgyvendinimo. O kai jie apie šią iniciatyvą paskelbė socialiniuose tinkluose, pinigai tiesiog ėmė plaukti – juos pervedė „Utenos Utenio“ komandos fizinio rengimo treneris Aurimas Tilindis, klubo ir Utenos apskrities futbolo federacijos vadovai, treneriai.

Impulsą šiai akcijai davė šeštadienį Europos futbolo čempionato rungtynėse vos neįvykusi tragedija, kai per Danijos ir Suomijos rinktinių rungtynes aikštėje sukniubo danų futbolininkas Christianas Eriksenas. Pirmas prie jo pripuolė ir pirmąją pagalbą suteikė komandos kapitonas Simonas Kjaeras, o netrukus atskubėjo ir medikai. Žaidėjui buvo atliekamas širdies masažas, bet normalų širdies ritmą pavyko atstatyti tik panaudojus defibriliatorių. Neužilgo buvo pranešta, kad futbolininkas atsigavo ir yra ligoninėje.

V.Rastenis kitą dieną savo „Facebook“ paskyroje parašė: „Visi, kurie dirbame futbole, esame baigę (yra ir išklausiusių) pirmosios pagalbos kursus. Turime pažymėjimus. Kai kurie net ir 3 kursus vedamus įvairių specialistų. Vakar, kai Danijos ir Suomijos rungtynių metu įvyko tas visus sukrėtęs įvykis, apie tai negalvojau. Bet kai sužinojau, ką tomis lemiamos pirmosiomis sekundėmis padarė danų kapitonas Simonas Kjaeras (vėliau dėl psichologinio išsekimo pasiprašė pakeičiamas) – prisiminiau visus tuos pirmos pagalbos kursus, kuriuos mes, futbolo žmonės, esame baigę (kai kurie ir išklausę). Kiek iš mūsų būtų supratę kas įvyko? Kiek iš supratusių būtų prisiminę ką daryti? Kiek iš mūsų būtų pasielgę kaip Simonas Kjaeras? Dabar man atrodo, kad atsimenu ką reikia daryti. Bet tą lemiamą akimirką… Tikrai nežinau… ir dabar, nors žinau, kad Eriksenas gyvens, man vis dar baisu… Ar aš tokioje situacijoje sureaguočiau, kaip danų kapitonas Kjaeras? Ar išgelbėčiau gyvybę suteikdamas pirmąją būtinąją pagalbą svarbiausiomis, pirmosiomis sekundėmis?

Tokių žmonių, kaip danų kapitonas yra ir Lietuvos futbole, apie Marių Čeliauską ir Mantą Gintalą – komentare. Greita ir tinkama aplinkinių pirmoji pagalba – neįtikėtinai svarbi. Bet kas po to? Visuose stadionuose turėtų būti defibriliatorius. Bet dažniausiai jų nėra, nes tai ne pirmo būtinumo dalykas. Dažnas atsakymas: „O kas juo mokės naudotis?“, nors visi dirbantys futbole yra išklausę pirmos pagalbos kursus… Antras atsakymas: „Nėra pinigų. Brangu“. Kiek kainuoja viena žmogaus gyvybė? Defibriliatorius, berods, apie 2000.“

Šį įrašą išvydęs K.Mociūnas paklausė V.Rastenio, ar defibriliatorius yra „Utenio“ stadione. Išgirdęs, kad ne, iškart pasiūlė – organizuojam pinigų rinkimą ir nuperkam. „Utenos Utenio“ bendruomenės nariai netruko sukurti grupę „Messenger“ pokalbių platformoje ir į ją ėmė kviesti bendraminčius. O šie, savo ruožtu, skleidė žinią toliau.

Paklaustas, kiek užtruko, kol surinko reikiamą sumą defibriliatoriui įsigyti, V.Rastenis juokėsi: „Maždaug tiek, kiek tuo metu užtrukau nupjauti apie 30 arų pievos pas mamą kaime. Tai yra apie keturias valandas. O tada Artūrui Gimžauskui kilo idėja, kad galima surinkti lėšų ir nupirkti dar daugiau defibriliatorių.“

„Utenos Utenio“ valdybos pirmininko A.Gimžausko teigimu, naujas siekis – surinkti lėšų bent penkiems defibriliatoriams ir juos pastatyti pagrindiniuose Utenos sporto objektuose, tarp jų ir mokyklose.

„Džiaugiuosi, kad kilo tokia iniciatyva. Aišku, tikiuosi, kad šių prietaisų neprireiks. Bet saugumas yra svarbiausia. Įvykis Europos čempionate parodė, kad reikia turėti priemones tokioms situacijoms. Pas mus sportuoja ir nemažai veteranų, nežinai, kada ir kur gali nutikti nelaimė. Reikia turėti priemonę, kuri padėjo jos išvengti. Ir ši priemonė visada būtų po ranka, o ja naudotis gali kiekvienas, nes automatinis aparatas pats pasako, ką reikia daryti. Tuo pačiu įprasminsime ir defibriliatorių išradusio uteniškio Nobelio premijos laureato uteniškio Bernardo Lowno nuopelnus medicinai“, – teigė A.Gimžauskas.

Apie tai savo „Facebook“ paskyroje parašė ir K.Mociūnas: „Vakar daugelis gyvai stebėjome kaip laiku suteikiama pirmoji pagalba gelbsti gyvybes. Tokių atvejų buvo ir Lietuvoje. Deja, dauguma stadionų dar neturi defibriliatoriaus. Šiandien su bendraminčiais ant vieno AED aparato jau susimetėm, bet futbolas žaidžiamas ne tik „Utenio“ stadione. Kviečiu visus pagalvot apie arčiausiai esančias aikštes, paraginti draugus / kolegas ir išspręsti tokį klausimą savo bendruomenėse. Ir PM, kas nori prisidėt dėl Utenos, gal daugelyje galėsim pasirūpinti daugiau aikščių. Vienas aparatas – iki 2000 eurų. Gerokai pigiau nei viena gyvybė.“

Anot K.Mociūno, jo išvystyta idėja parodė, kad viską galima padaryti patiems: „Nutarėme nieko nelaukti ir per kelias valandas įgyvendinome idėją. O dabar labai norime, kad defibriliatoriai atsirastų visose Utenos sporto bazėse. Man pavyzdys šio pritaiso tinklo išplėtojime yra Kaunas. Kai greitosios medicininės pagalbos stotis gauna pranešimą, dispečeriai iškart skambina į artimiausią įstaigą, kurioje yra automatinis defibriliatorius. Ir, kol greitosios pagalbos ekipažas dar važiuoja, atskubėję žmonės su defibriliatoriumi jau gali pradėti gaivinimo procedūra. Nes laikas čia labai svarbus.“

Panašiai ketinama daryti ir Utenoje. „Labai kviečiame visus mūsų bendruomenės narius, įmones prisidėti prieš šios iniciatyvos. Jei ją pavyktų įgyvendinti, būtų dar saugiau sportuoti. Be to, šie aparatai bus skirti ne tik sportuojantiems. Jais bus galima pasinaudoti ir netoliese įvykus nelaimei. Planuojame padaryti ir išplatinti žemėlapius su pažymėtomis vietomis, kuriose yra defibriliatoriai“, – kalbėjo „Utenos Utenio“ valdybos pirmininkas.

Simboliška, bet vos prieš savaitę, birželio 7 d., buvo minimos defibriliatoriaus išradėjo Bernardo Lowno 100-osios gimimo metinės. Jų proga renginiai vyko ir Utenoje. Garsusis gydytojas savo šimtmečio nesulaukė – šių metų vasario 16-ąją jis iškeliavo anapilin.

Defibriliatoriaus išradėjas B.Lownas, o tada dar Boruchas Lacas, gimė 1921 m. birželio 7 d. Utenoje, čia mokėsi, o 1935 m. su šeima išvyko gyventi į JAV. Jis 1942 m. baigė zoologijos bakalauro studijas Meino universitete, 1945 m. įgijo medicinos daktaro laipsnį Johno Hopkinso universiteto medicinos mokykloje ir pasinėrė ir medicinos bei mokslo pasaulį. 1959 m. B.Lownas ėmėsi tyrimų, kaip sukurti efektyvesnį ir mažiau traumuojantį prietaisą nei tuomečiai elektrošoko įtaisai. Ir po poros metų intensyvių tyrimų ir bandymų, bendradarbiaujant su inžinieriumi Barouh Berkovitsu, atsirado šiuolaikinio defibriliatoriaus prototipas. 1985 m. kaip vienam iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių, B.Lownui buvo paskirta Nobelio taikos premija. Žymus medikas nepamiršo ir savo gimtinės – Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis ne kartą čia lankėsi, buvo Utenos krašto garbės pilietis. 2002 m. B.Lownas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

„Šis prietaisas privalo būti kiekvienoje sporto bazėje, kiekviename sveikatingumo klube”. Taip apie uteniškio išrastą defibriliatorių, padėjusį išgelbėti milijonus gyvybių, sakė Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.

* * *

Norintys prisidėti prie iniciatyvos nupirkti defibriliatorius visiems pagrindiniams Utenos sporto objektams, gali pervesti lėšas į VšĮ futbolo klubo „Utenos Utenis“ sąskaitą: LT197044060008051920

Pavedimo paskirtyje nurodykite: Parama defibriliatoriui.

Nežinau net kur kelti, bet gal čia būtų patogiau. Galima ir padublikuoti

O JEI UTENA PABUSTŲ? #8: Sporto reikalai
Žiūrėti „YouTube“
YouTube

00:41 Sporto trenerių problema
11:55 Įstaiga be vadovo
16:37 Mėgėjų sporto reikalai
26:07 Sporto vadybininkai
33:14 Sportas ir politika
38:04 Projektų suteikiamos galimybės
42:31 Savivaldybės parama sportui
48:55 Ar Juventus suryja sporto pinigus?
51:59 Audito išvada dėl sporto finansavimo tvarkos
53:47 Sporto bazės: Utenio stadionas
59:37 Sporto bazės: Utenos arena
1:11:17 Sporto bazės: Alių motokroso trasa
1:15:48 Ar tikrai gėda dėl investuotojų?
1:21:43 Apibendrinimas

Daugiau sporto erdvių – daugiau judėjimo, daugiau judėjimo – daugiau sveikatos ir geros nuotaikos
https://www.utena.lt/lt/4194-daugiau-sporto-erdviu-daugiau-judejimo-daugiau-judejimo-daugiau-sveikatos-ir-geros-nuotaikos
2023-04-07

Uteniškė, dažnai užsukanti pasportuoti į „Utenio“ stadiono treniruoklių aikštelę, kartu ir džiaugiasi, ir stebisi: jai priklauso visi treniruokliai, nes ji sportuoja viena ir jai niekas netrukdo, bet kodėl uteniškiai, mieste turėdami puikiai išvystytą sporto infrastruktūrą, ja nesinaudoja? Pabandykim dar kartą prisiminti, kokias vietas Utenos rajone turime mėgėjiškam ir profesionaliam sportavimui, bei paskatinti gyventojus daugiau judėti ir naudotis visais sporto objektais, suteikiančiais galimybę būti energingiems, žvaliems ir sveikiems.

Pirmasis – „Utenio“ stadionas

Šiais metais vienam pirmųjų rekonstruotų ir naujam gyvenimui prikeltų sporto objektų – „Utenio“ stadionui – sukanka 10 metų. Naujasis stadionas, užimantis 6,85 ha teritorijos, buvo atidarytas 2013 m. rugsėjį, Po rekonstrukcijos jis tapo tarptautinius standartus atitinkančiu, lengvosios atletikos varžyboms pritaikytu, rekonstruotose žiūrovų tribūnose iki 3 tūkst. futbolo ir lengvosios atletikos aistruolių talpinančiu stadionu.

Teritorijoje taip pat buvo įrengti lauko treniruokliai, pramogų zonos vaikams, daugiafunkcė krepšinio, tinklinio, lauko teniso aikštelė, atskiros lengvosios atletikos rungčių zonos (šuolių į aukštį, su kartimi, į tolį, ieties, disko, kūjo metimo, rutulio stūmimo ir t. t.). Taigi, „Utenio“ stadionas yra vienas pagrindinių aktyvaus poilsio, ir sporto aikštynų Utenos mieste.

Pasak Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Nerijaus Malinausko, galimybė gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų sporto erdvėms sutvarkyti atsirado prieš kokius 10–15 metų. Pasinaudojus ja į tvarkomų objektų sąrašą buvo įtrauktas ir „Utenio“ stadionas. Projektuojant, o vėliau ir įrenginėjant futbolo aikštę, kilo daug diskusijų, kokią dangą pasirinkti – sintetinę ar natūralios žolės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kurios lengvosios atletikos rungtys negali būti atliekamos ant sintetinės dangos (rutulio stūmimas, disko ir ieties metimas), buvo nuspręsta, kad futbolo aikštė bus su natūralia žolės danga, kuri vėliau buvo įvertinta kaip viena kokybiškiausių ir geriausių prižiūrimų šalyje.

„Rekonstruojant Utenio stadioną ne viską nepasisekė įgyvendinti, - sakė vedėjas. – Nebuvo įrengta antra didžioji futbolo aikštė su sintetinės žolės danga, kuri buvo numatyta techniniame projekte. Šį darbą sutrukdė įgyvendinti stadiono teritorijoje esanti miško dalis, kurios išbraukimas iš miškų valstybės kadastro duomenų tuo metu užsitęsė. Todėl, kiek leido teisės aktai, buvo suprojektuota ir pastatyta mažoji futbolo aikštė“.

N. Malinauskas svarstė, kad šiuo metu, jei yra poreikis, būtų galima pradėti galvoti apie stadiono atnaujinimą ir/ar išplėtimą. Norint Utenai turėti dar vieną futbolo aikštę, dabartinę mažąją būtų galima išplėsti iki didžiosios matmenų, ir joje taip pat galėtų vykti ir treniruotės, ir varžybos. Šalia šios aikštės būtų galima paplanuoti įrengti ir naują tribūną bei pagal poreikį išplėsti administracines patalpas.

Kažkas naujo yra planuojama stadiono sklype, bet nepavyksta niekur prieiti prie dokumento.

2024-12-30

INFORMACIJA apie pradedamą rengti - Detaliojo plano, patvirtinto Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012-11-29 sprendimą Nr. TS-373, koregavimas Užpalių g. 100, Utenos m. Planuojamos teritorijos plotas – apie 7, 5810 ha. (Detaliojo plano koregavimas rengiamas galiojančio detaliojo plano ribose).

Planavimo pagrindas – Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2024 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. AĮ-679 „ Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) koregavimo pradžios ir planavimo tikslų nustatymo “. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2024 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. AĮ-689„ Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) koregavimui rengti (TPD Nr. K-VT-82-24-1232)“.

Detaliojo plano organizatorius – Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius (Utenio a. 4, Utena, telefonai -. 8 389 64058, 8 389 43548 ir 8 389 61620, el. paštas [email protected]
Detaliojo plano iniciatoriai – Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Detaliojo plano rengėjas – Lolita Šeduikytė (IV pažyma NR. 1203319). Projekto vadovė Lolita Šeduikytė k. a. (A685), tel. 8 616 70223, el. paštas [email protected].

Detaliojo planavimo dokumento tikslai:
• Statinių statybos zonos išplėtimas;
• Teritorijos naudojimo reglamentų patikslinimas ir (ar) nustatymas bei kitų galimų naudojimo būdų nustatymas.
Detaliojo planavimo dokumento uždaviniai
• Nustatyti ir (ar) patikslinti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
• Nustatyti ir (ar) patikslinti servitutus.
• Numatyti ir (ar) patikslinti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų koridorius.
• Aiškinamajame rašte aprašyti žemės sklype esančios miško žemės situaciją.

SPAV reikalingumas ir rengimo terminai. SPAV nebus atliekamas. Planavimo procesas - Detalusis planas – vietovės lygmens.
Teritorijų planavimo dokumentas rengiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS). Teritorijų planavimo dokumento numeris TPDRIS - K-VT-82-24-1232.

Detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene tvarka – bendra. Detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo tvarka – bendra. Apie galimybę susipažinti su parengtu detaliojo plano sprendinių projektu (viešą ekspoziciją) bus pranešta vėliau.

Planuojamas 2027–28 metais.

"Utenio" stadiono tribūnos rekonstravimas

Projekto tikslas – modernizuoti viešąją „Utenio” stadiono infrastruktūrą ir pritaikyti bendruomenės veiklai pagal universalaus dizaino principus. Projekto metu „Utenio” stadiono tribūna bus rekonstruota į uždarą visus metus veikiantį į sporto ir sveikatingumo centrą. Pertvarkytame statinyje numatoma įrengti universalias sporto ir žaidimų aikšteles, treniruoklių ir poilsio zonas, kitą būtinąją infrastruktūrą, kad būtų pagerintos sąlygos neformaliojo ugdymo ir bendruomenių sporto užsiėmimų ir renginių organizavimui. Taip pat numatoma pertvarkyti lauko prieigų prie pastato infrastruktūrą ir želdynų sutvarkymą. Numatomas kitos lankymui ir veiklos vykdymui reikalingos viešosios infrastruktūros įrengimas.

October 27, 2025
·
„Utenio” stadione baigti dviejų dirbtinės dangos futbolo aikštelių keitimo darbai. Senos, nusidėvėjusios dangos pakeitimo darbus inicijavo Utenos daugiafunkcis sporto centras.

Šiuo metu taip pat rengiamas „Utenio“ stadiono tribūnos rekonstrukcijos projektas. Ateityje planuojama rekonstruoti šio stadiono tribūną pastatant priestatą bei įrengiant daugiau erdvių sportui, jaunimo ir suaugusiųjų laisvalaikiui šaltuoju metų laiku.
---------
Utenos daugiafunkcis sporto centras parengė lygumų slidinėjimo trasą Utenio stadione
https://utenosdsc.lt/2026/01/05/ziemos-sportas-grizta-i-utena/

Aišku kiek plačiau:

„Augantys reikalavimai tarptautinėms varžyboms bei renginiams verčia rimtai susimąstyti apie perspektyvas be jokių papildomų sąlygų organizuoti juos mūsų mieste. Šiuo metu Utenos arena skirta ne tik profesionaliam sportui, bet ir įvairiomis sporto šakomis užsiimančiam jaunimui, mėgėjams ar kitų sporto šakų varžyboms – negalime pamiršti ir jų.

Suprantame, kad šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios ir visoms sporto šakoms pritaikytos infrastruktūros Utenoje trūksta, todėl Utenos rajono savivaldybė šiuo metu vykdo dar vieno sporto objekto – uždaro treniruočių komplekso Utenio stadione – projektavimą. Suteikus daugiau patalpų Utenos sportui pagerės ne tik sąlygos vaikams, kitas sporto šakas mylintiems uteniškiams, tačiau tai taip pat sudarys galimybę ateityje rekonstruoti Utenos areną nestabdant kitų sporto šakų treniruočių ar kitos sportinės veiklos mūsų mieste.

Planuojame, jog treniruočių komplekso statybos Utenio stadione prasidės 2027 metais. Taip pat suprantame, kiek daug laiko užtrunka parengti reikalingą statybos techninę dokumentaciją, tad jau dabar pradedame daryti namų darbus būsimai Utenos arenos rekonstrukcijai“, – teigė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas.

https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/juventus-rengiasi-sugrizimui-i-fiba-cempionu-lyga-875-2708564