Užsienyje gimusių lietuvių pilietybės

o tas Rokas Pukštas Lietuvos pilietybės neturi?

manau, kad ne
bet jei norės bet kada galės gauti.

manau, kad ne
bet jei norės bet kada galės gauti.

Turi automatiškai dvigubą. Jo tėvai taigi lietuviai.

manau, kad ne
bet jei norės bet kada galės gauti.

Turi automatiškai dvigubą. Jo tėvai taigi lietuviai.

ar tikrai?
Lietuvoje dviguba pilietybė nėra leidžiama.
Mano tėvai irgi lietuviai, bet jei aš sugalvočiau išvažiuot į Ameriką arba Latviją ir gaučiau tos šalies pilietybę, tai Lietuvišką pasą turėčiau sugadinti.

Su kokiu pasu kelioja Pukštas nežinau, bet jei žaidžia už USA komandas tai tikrausiai su amerikietišku.

Jei neklystu išimtis yra tik už nuopelnus gavusiems, arba išeiviams prieš/per II pasaulį karą ir jų palikuoniams.

manau, kad ne
bet jei norės bet kada galės gauti.

Turi automatiškai dvigubą. Jo tėvai taigi lietuviai.

ar tikrai?
Lietuvoje dviguba pilietybė nėra leidžiama.
Mano tėvai irgi lietuviai, bet jei aš sugalvočiau išvažiuot į Ameriką arba Latviją ir gaučiau tos šalies pilietybę, tai Lietuvišką pasą turėčiau sugadinti.

Su kokiu pasu kelioja Pukštas nežinau, bet jei žaidžia už USA komandas tai tikrausiai su amerikietišku.

Jei neklystu išimtis yra tik už nuopelnus gavusiems, arba išeiviams prieš/per II pasaulį karą ir jų palikuoniams.

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

šiuolaikinių emigrantų vaikams, kurie gimė kitoj šaly, man atrodo taip gaunasi, kad sulaukus 18 metų jiems reikia pasirinkti kurią pilietybę - Lietuvos ar tos kitos šalies - jie nori pasilikti

šiuolaikinių emigrantų vaikams, kurie gimė kitoj šaly, man atrodo taip gaunasi, kad sulaukus 18 metų jiems reikia pasirinkti kurią pilietybę - Lietuvos ar tos kitos šalies - jie nori pasilikti

neturi jie nieko rinktis, gali ramiai abi turėti

aha, 2015 m. pabaigoj tvarka pasikeitė. pasenę mano žinios, atsimenu kad anksčiau dėl to buvo daug pasipiktinimo

Vaikų dviguba pilietybė. Sulaukus 21 metų nebereikia rinktis, kokios valstybės pilietybę pasilikti
https://www.migration.lt/vaiku-dviguba-pilietybe-sulaukus-21-metu-nebereikia-rinktis-kokios-valstybes-pilietybe-pasilikti

„Lietuvoje galioja kraujo teisės principas - nepriklausomai nuo to, kuriame pasaulio krašte gimsta vaikas, bet jeigu bent vienas jo tėvų vaiko gimimo metu yra Lietuvos pilietis, vaikas įgyja Lietuvos pilietybę, - sakė M.Devyžis. - Tačiau, pavyzdžiui, jeigu vaikas su tėvais išvažiuoja iš Lietuvos ir tėvai priima kitos šalies pilietybę iki vaikui sukanka 18 m.) paprastai tokio vaiko pilietybė (pagal tos šalies įstatymus) taip pat pasikeičia.“

Pagal naują įstatymo pataisą, dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, kuris gimdamas įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 m., įgijo ne gimdamas. Nauja pataisa buvo palanki I.Brazdeikiui, bet L.Fridrikui veikiausiai dėl pilietybės veikiausiai reikėtų kreiptis išimties tvarka ir tikėtis šalies prezidento pritarimo.

15min konsultavęs „Primus“ teisininkų kontoros partneris Marius Devyžis mano, kad Luko Fridriko atveju, Lietuvos pilietybės jam veikiausiai tektų siekti išimties tvarka, tuo atevju, jei abu tėvai jam gimstant gyveno užsienyje ir jau buvo priėmę kitos šalies pilietybę. Tai kitoks, sudėtingesnis atvejis nei Kanados lietuvio krepšininko Igno Brazdeikio, kuris mažai kalba lietuviškai, bet yra gimęs ir trejus metus augęs Lietuvoje, o jam gimus abu tėvai dar gyveno Lietuvoje ir buvo mūsų šalies piliečiai.

https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/sporto-legendu-sunus-musa-ivarcius-ir-masto-apie-lietuviska-pasa-butu-idomu-zaisti-uz-lietuva-24-1507550

------------------------------

Q&A on sports and Lithuanian citizenship
https://lithuaniatribune.com/qas-on-sports-and-lithuanian-citizenship/
Marius Devyžis a partner at Primus Law Firm

There is an interesting topic in sports society discussed recently – what are the ways for a sportsperson of Lithuanian origin but not possessing citizenship of Lithuania to receive one to be able to represent Lithuania on the international level? The topic is not new and comes up from time to time, but this time it was revived due to recent changes in citizenship laws.

Lukas Fridrikas, an Austrian football player, the son of the legendary Lithuanian football and handball players, scores goals in Austria. As the career of a 23-year-old footballer rises, the question becomes more and more relevant – would the striker decide to accept Lithuanian citizenship in order to help the football team of the homeland of his famous parents? While Lithuanian National Football Team head coach Valdas Urbonas admitted that first of all Lukas needs to express his clear intentions in this regard and further considerations or steps can only be planned after that, Marius Devyžis, a partner at Primus Law Firm, also shared his opinion on citizenship issue from a legal perspective spoke to 15min.lt.

The Law on Citizenship of the Republic of Lithuania provides the complete list of the cases when a citizen of the Republic of Lithuania may at the same time be a citizen of another state. The law clearly sets the main rule that dual citizenship is allowed, however, only in cases that fall within the closed list set by the law.

By the latest amendments to the Law on Citizenship of the Republic of Lithuania, the list of such cases was amended by adding a rule that dual citizenship may be acquired by the person who has acquired citizenship of the Republic of Lithuania at birth and, subsequentially, lost it because of becoming a citizen of another state before reaching 18 years of age.

This new addition to the law extended the list of the exceptions allowing dual citizenship in cases when: (1) a person acquired the citizenship of the Republic of Lithuania at BIRTH, and (2) such person acquired the citizenship of another country before the age of 18, but NOT AT BIRTH.

Although different states have different rules for determining the citizenship for a new-born, they all derive from one or both of 2 main legal principles – the acquisition of children’s citizenship depends on (1) the citizenship of the parents (so-called “principle of blood”; Latin: ius sanguinis), or (2) on the birthplace (so-called “principle of the sun”; in Latin, ius soli).

As a general rule, regardless of the country in which the child is born, a child acquires citizenship of Lithuania if at least one of the parents is a citizen of the Republic of Lithuania at the time of the child’s birth. However, if a child later acquires the citizenship of another state (e.g. because he/she together with the parents acquire the citizenship of another country of their residence), he/she by default loses Lithuanian citizenship. The new addition to the law deals exactly with such cases when the citizenship of such child changes before 18th birthday.

Earlier this year, there was great news that Ignas Brazdeikis, a Lithuanian-born NBA player with Canadian citizenship, has had his Lithuanian citizenship restored. In Ignas’ situation a new provision of the law suited him perfectly: being born in Lithuania with his parents – citizens of the Republic of Lithuania, he later moved to Canada, where the family became Canadian citizens before Ignas turned 18.

Unfortunately, Lukas Fridrikas’ situation, might be different if, at the time of Lukas’s birth, both of his parents were no longer citizens of Lithuania. This detail plays a major role and if such presumption is true, Lukas did not acquire the citizenship of Lithuania at birth and, therefore, it prevents him from using the “fast track” towards the citizenship of Lithuania. Marius Devyžis, the sports law expert, states that even in this situation, Lukas would still have the possibility to acquire the citizenship of Lithuania without the necessity to give up his Austrian passport, however, this would only be possible by the way of exception granted by the President of the Republic of Lithuania which is used relatively rarely due to very strict regulation and related limitations.

https://sc.bns.lt/view/item/384787

6 Nationality entitling players to represent more than one association
1. A player who, under the terms of art. 5, is eligible to represent more than one association on account of his nationality, may play in an international match for one of these associations only if, in addition to holding the relevant nationality, he fulfils at least one of the following conditions:
(a) He was born on the territory of the relevant association;
(b) His biological mother or biological father was born on the territory of the relevant association;
(c) His grandmother or grandfather was born on the territory of the relevant association;
(d) He has lived on the territory of the relevant association for at least five years

7 Acquisition of a new nationality
1. Any player who refers to art. 5 par. 1 to assume a new nationality and who has not played international football in accordance with art. 5 par. 3 shall be eligible to play for the representative teams of the new association only if he fulfils one of the following conditions:
(a) He was born on the territory of the relevant association;
(b) His biological mother or biological father was born on the territory of the relevant association;
(c) His grandmother or grandfather was born on the territory of the relevant association;
(d) He has lived on the territory of the relevant association:

https://digitalhub.fifa.com/m/3815fa68bd9f4ad8/original/FIFA_Statutes_2022-EN.pdf

Tas born on the territory tai įdomus kriterijus. O kas buvo praeityje mūsų teritorija? Visa SSRS? Niekas?

Pas mus born on territory turbūt niekada nebus pritaikytas, kadangi mes suteikiam tik pagal kraują (apart išimtinius atvejus). Čia labiau JAV dalykas, kur nepaisant savo tėvų tautybės, jeigu pagimdo vaiką JAV, tuomet jis automatiškai gauna JAV pilietybę. Net dviem ukrainiečiams Lietuvoje susilaukus vaiko ir pagimdžius jį čionais jis ar ji pilietybės negautų.

Išvadoj, jeigu nėra dokumentų, kad žmogaus seneliai SSRS būdami save laikė lietuviais (kad ir gyveno Vilniuj, Kaune ar Klaipėdoj or whatever), tuomet asmuo negaus pilietybės. Bent taip suprantu

Pas mus born on territory turbūt niekada nebus pritaikytas, kadangi mes suteikiam tik pagal kraują (apart išimtinius atvejus). Čia labiau JAV dalykas, kur nepaisant savo tėvų tautybės, jeigu pagimdo vaiką JAV, tuomet jis automatiškai gauna JAV pilietybę. Net dviem ukrainiečiams Lietuvoje susilaukus vaiko ir pagimdžius jį čionais jis ar ji pilietybės negautų.

Išvadoj, jeigu nėra dokumentų, kad žmogaus seneliai SSRS būdami save laikė lietuviais (kad ir gyveno Vilniuj, Kaune ar Klaipėdoj or whatever), tuomet asmuo negaus pilietybės. Bent taip suprantu

Tai čia ne apie pilietybės gavimą gi kalbama, o apie jau gavusių atstovavimą, ten pvz., su tuo litvaku kažkas panašaus buvo, bet jo berods ne seneliai, o proseneliai...

Nežinau ar buvo tema, Leonel Pilipauskas. Turintis lietuviško kraujo, buvęs ringtinės žaidėjas, dabar treneris https://www.transfermarkt.com/leonel-pilipauskas/profil/trainer/47716

Stankevičius lff sekretorius bukvaliai interviu pasakė, kad emigrantų vaikai sulaukę 18 turės rinktis pilietybę ir turbūt rinksis užsienio šalies ir todėl neverta į juos dabar investuoti, jis gal durnas...

tokio lygio pezalą sugalvoti tikrai reikia būt durnam.

kas daugaiu šansų?
Užsienyje gyvenantis lietuvis, kuris kviečiamas į rinktinę pasirenka užsienio pilietybę vietoje Lietuvos.
Užsienyje gyvenantis lietuvis, kuris nekviečiamas į rinktinę pasirenka užsienio pilietybę vietoje Lietuvos.

vietoj to, kad bandyti konkuruot su Anglija, Vokietija ir kitomis šalyje dėl jaunimo, mes iškart pasakom, kad ne, neįdomu mums.

Kad nereik jam nieko rinktis pagal naujus įstatymus, tas pats Buzelis kašio jokios pilietybės nesirenka, turi abi, kitas reikalas rinktinę rinktis, bet ir tai pakeisti gi gali..

Įdomu ar Stankevičius krepšinyje irgi taip pat būtų elgęsis? O patį požiūrį puikiai iliustruoja, kai per ketverius metus abudu Lietuvos pilietybę atgavę futbolininkai, tas brazilas, kurį pamiršau pasižymėti, ir Turner tai padarė savo noru ir jėgomis greičiau negu LFF sugebėjo bent vienam žaidėjui atstovaudama.

Aišku turime tokį tuntą žaidėjų, kam ten koks Fridrikas dabar reikalingas, kam ten koks German Valera šiandien...

Čia kaip LFF finansuojama Žaidėjų sąjunga 2.0

Lenkai Matty Cashą jau pasaulio čempionate sugebėjo per tą laiką apžaisti.

Įdomu ar Stankevičius krepšinyje irgi taip pat būtų elgęsis? O patį požiūrį puikiai iliustruoja, kai per ketverius metus abudu Lietuvos pilietybę atgavę futbolininkai, tas brazilas, kurį pamiršau pasižymėti, ir Turner tai padarė savo noru ir jėgomis greičiau negu LFF sugebėjo bent vienam žaidėjui atstovaudama.

Aišku turime tokį tuntą žaidėjų, kam ten koks Fridrikas dabar reikalingas, kam ten koks German Valera šiandien...

Čia kaip LFF finansuojama Žaidėjų sąjunga 2.0

Lenkai Matty Cashą jau pasaulio čempionate sugebėjo per tą laiką apžaisti.

Tu rimtai manai, kad Turneris ar Valera bent maziausia galimybe turedami atstovauti ispanijos ar kanados rinktines rinksis Lietuvos rinktine ?

Įdomu ar Stankevičius krepšinyje irgi taip pat būtų elgęsis? O patį požiūrį puikiai iliustruoja, kai per ketverius metus abudu Lietuvos pilietybę atgavę futbolininkai, tas brazilas, kurį pamiršau pasižymėti, ir Turner tai padarė savo noru ir jėgomis greičiau negu LFF sugebėjo bent vienam žaidėjui atstovaudama.

Aišku turime tokį tuntą žaidėjų, kam ten koks Fridrikas dabar reikalingas, kam ten koks German Valera šiandien...

Čia kaip LFF finansuojama Žaidėjų sąjunga 2.0

Lenkai Matty Cashą jau pasaulio čempionate sugebėjo per tą laiką apžaisti.

Tu rimtai manai, kad Turneris ar Valera bent maziausia galimybe turedami atstovauti ispanijos ar kanados rinktines rinksis Lietuvos rinktine ?

Tai gi ne apie tai kalba, o apie tai, kad nieko lff nei dėl vieno pvz., Fridriko nepadarė...

pas mus tokia dabartinė situacija, kad apie pusė u21 rinktinės narių, po kelių metų baigia su pro futbolu.
tai jei iš užsienio būtų ir ne aukščiosio lygio talentai, bet bent jau trauktų A lygos lygį, League two, arba trečios pagal pajėgumą vokietijos lygos tai jau būtų kokybinis šuolis, jei ne rinktinei tai bent klubams. Tiek žaidėjui nauda, neįsitvirtinus ten galimybė keltis į A lygą, tiek Lietuvos futbolui nes poolas padidėja.

pas mus tokia dabartinė situacija, kad apie pusė u21 rinktinės narių, po kelių metų baigia su pro futbolu.
tai jei iš užsienio būtų ir ne aukščiosio lygio talentai, bet bent jau trauktų A lygos lygį, League two, arba trečios pagal pajėgumą vokietijos lygos tai jau būtų kokybinis šuolis, jei ne rinktinei tai bent klubams. Tiek žaidėjui nauda, neįsitvirtinus ten galimybė keltis į A lygą, tiek Lietuvos futbolui nes poolas padidėja.

Tai čia faktas, na elementariai didina pool'ą ir tuo pačiu šansus, kad iš kažko žmogus bus.

Kai Lietuvos rinktinėje kalbama angliškai: talentų paieška užsienyje, tinkamas balansas ir laukiantys sprendimai dėl paso
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2027926/kai-lietuvos-rinktineje-kalbama-angliskai-talentu-paieska-uzsienyje-tinkamas-balansas-ir-laukiantys-sprendimai-del-paso

Neseniai Baltijos taurėje su bendraamžiais besivaržiusios Lietuvos U-17 rinktinės sudėtyje dauguma žaidėjų buvo atvykę iš užsienio valstybių. Rinktinės treneris pripažįsta, kad komandoje dominavo anglų kalba, o federacijos prezidentas sako, kad su užsienio talentais ateityje bus ir teisinių problemų.

Pažvelgus į Andriaus Veličkos treniruojamos U-17 rinktinės sąrašą Baltijos taurės turnyrui, kuris baigėsi liepos 2 d., iš nuostabos kyla antakis. Net 17 iš 24 rinktinės jaunuolių atvyko iš užsienio klubų ir akademijų. Po keturis jaunuolius atvyko iš Italijos ir JAV, trys rungtyniauja ir futbolo paslapčių mokosi Švedijoje, 5 – iš Anglijos ir Airijos.

Iš kai kurių vaikų vardų ir pavardžių nesunku suprasti, kad jie į tas šalis išvyko ne kaip Lietuvoje užaugę talentai, o ten yra įleidę šaknis iš anksčiau su savo šeima. Lietuvos futbolo federacija (LFF) prieš keletą metų ėmė aktyviai ieškoti vaikų užsienio šalyse ir bandyti juos vilioti į įvairias futbolo rinktines – ar tai būtų emigrantų, išvykusių iš Lietuvos dar neseniai, vaikai, ar tik lietuviškų šaknų turintys jaunuoliai.

Tiesa, LFF prezidentas Edgaras Stankevičius sako, kad U-17 rinktinėje šį kartą užsieniečių gal buvo ir kiek per daug.

„Dvejopos mintys. Kalbėjome ir su treneriu, ir su techninio departamento atstovais. Nenorime, kad būtų kviečiami jaunuoliai tik iš užsienio, kad nepakviečiami geriausi lietuviai. Techninio direktoriaus matymas yra, kad turime daugiau remtis vietos akademijų išaugintais vaikais. Taip, kviesti geriausius iš užsienio privalu, bet turi būti sveikas balansas. Šiuo metu treneris rinko geriausius žaidėjus, kurie buvo pasiruošę turnyrui ir tas balansas buvo į užsienyje žaidžiančių vaikų pusę.

Norėtume, kad ateityje tas balansas būtų tolygesnis, nes nėra užtikrintumo ir tikimybės, kad tie vaikai toliau dalyvaus rinktinių procese ir priaugs iki nacionalinės rinktinės“, – LRT.lt teigė E. Stankevičius.

Su portalu bendravęs U-17 rinktinės treneris buvęs futbolininkas A. Velička teigė, kad šį kartą buvo pasirinktas modelis pasikviesti kuo daugiau užsienyje žaidžiančių lietuvių.

„Šiuo metu buvo pasirinktas toks variantas, kad žaidėjus patikrintume. Yra žaidėjų, kurie jau turi profesionalius kontraktus su užsienio klubais. Negalime tų vaikinų išsikviesti bet kada, todėl norėjome patikrinti. Lietuvoje vaikus nuolat skatiname, važinėjame į rungtynes ir juos nuolat matome, kone kiekvieną savaitgalį. Turime tiesiog ieškoti ir užsienyje rungtyniaujančių. Buvo tokių, kurie jau ir anksčiau kviesti į rinktinę, kurie buvo „Development“ turnyre, kurie Maltoje buvo. Bet buvo ir tokių, kurie kviesti pirmą kartą, kad juos pamatytume“, – teigė A. Velička.

Baltijos turnyre Lietuvos U-17 rinktinė nusileido Estijai 2:4, Suomijai 1:3 ir 2:0 įveikė Latviją. Kovo mėnesį ši rinktinė dalyvavo UEFA „Development“ turnyre Kaune, kur iškovojo tris pergales: 4:0 prieš Lichtenšteiną, 3:1 prieš Andorą ir 2:0 prieš Bosniją ir Hercegoviną.

A. Velička sakė, kad Baltijos taurėje pasiektas rezultatas ne itin tenkina, tačiau džiaugėsi darbu komandoje, nors jis ir nebuvo lengvas.

„Tikrai dirbti nelengva, patikėkite, ne visi kalba lietuviškai. Kiti supranta, bet pasakyti jiems kažką yra sunkiau. Vien bendravime reikia įdėti nemažai darbo, realiai visi susirinkimai vyko anglų kalba“, – pasakojo A. Velička.

Tiesa, treneris pažymėjo, kad užsienio lietuviai į rinktinę atvyko noriai: „Tikrai labai noriai, patikėkite. Duosiu jums pavyzdį – Grantas Ochuko Emerhi – jis iš esmės yra užsienietis, lietuviškai tik kažkiek supranta, bet yra išmokęs net Lietuvos himną giedoti. Tas faktas viską pasako apie norą atvykti ir atstovauti Lietuvai.“

Vis dėlto noras yra viena, o realios galimybės netrukus gali atsimušti į lietuviškų įstatymų barjerus, konkrečiai – Lietuvos pilietybės įstatymą.

„Yra ir tokių, kurie su tėvais tiesiog yra emigravę, bet ir tokių, kurių gal tik vienas iš tėvų lietuvis, kurie įleidę šaknis tose šalyse. Šiuo metu turime ir tokių teisinių niuansų, nes tiems vaikams sueis 18 metų, jie turės galbūt pasirinkti pilietybę, atsiranda klausimas, ar jis sutiks pasiimti Lietuvos pilietybę ir atsisakyti šalies, kurioje su tėvais yra įleidęs šaknis, pilietybės. Kalbame tiek su vaikais, tiek su jų atstovais tėvais, kaip jie mato situaciją, ar ryžtųsi atsisakyti kitos pilietybės. Kad išvengtume ateityje tokių situacijų, turėtume surasti balansą tarp užsieniečių ir lietuvių, nes jeigu tas vaikas sulaukęs 18 metų Lietuvos pilietybės nesirinks, jo kvietimas į rinktines yra toks, kaip aš sakau „klaustukinis“, – teigė E. Stankevičius.

LFF prezidentas dėl asmens duomenų apsaugos negalėjo konkrečiai įvardyti, kurie U-17 rinktinės žaidėjai neturi lietuviško paso arba nežino, kokį pasą rinktųsi sulaukę pilnametystės.

„Ne tik U-17 rinktinėje, bet ir kitose amžiaus grupėse yra vaikų, kurie yra talentingi ir išvykę tobulėti į užsienį iš Lietuvos. Yra tėvų, kurie važiuoja paskui savo vaikus. Tai sveikintina, nes užsikabinus, gavus žaidybinės praktikos, gerų treniruočių, toks vaikas vieną dieną priaugs ir iki U-21 rinktinės, ir iki nacionalinės, o jo neribos jokie teisiniai pilietybės klausimai. Čia federacija yra tik už, kad talentingiausi vyktų į užsienį, kur gautų geras galimybes gerose akademijose“, – teigė E. Stankevičius.

LFF prezidentas atskleidė, kad per keletą metų „atrastų“ vaikų, apie kuriuos federacija anksčiau nežinojo, yra kelios dešimtys. Apie 15–20 jų yra Jungtinės Karalystės regione, apie 10 – Vokietijoje, kuriuos atrasti padėjo ir LFF techninis direktorius vokietis Reinholdas Breu, ne ką mažiau – ir Skandinavijos šalyse.

„Techninis departamentas turi sąrašą, žemėlapį, situacija nuolat keičiasi, bandome juos kviestis čia. Natūralu, kad vyksta atranka, atsisijoja geriausi, su kuriais ir pradedama kalbėtis, kas bus ateityje, kai reikės rinktis pasą“, – sakė E. Stankevičius.

Anot U-17 rinktinės trenerio A. Veličkos, jis pats nuolat stebi ne tik Lietuvoje rungtyniaujančius vaikus, bet ir užsieniečius, pats bendrauja su jų tėvais, akademijomis, iš kurių gauna rungtynių vaizdo įrašus.

„Šiais laikais su interneto galimybėmis tikrai netrūksta informacijos. Mes ieškome tų vaikų, o kartais ir patys jie parašo į federaciją, praneša, kad yra lietuviai, nes ne visų pavardės yra lietuviškos, jeigu mama lietuvė, o tėtis – ne. Bet sąraše yra ir Lietuvos akademijų vaikai, jie tikrai nėra niekur nurašyti“, – sakė A. Velička.

LRT forumas | 2023-10-23
YouTube
https://youtu.be/wZwrMf61QHo

Lietuva kasmet iš savo piliečių sąrašo išbraukia apie tūkstantį žmonių – maždaug po 3 kiekvieną dieną. Pagrindinė priežastis – įgyta kitos valstybės pilietybė. Tačiau apie tai turi pranešti pats asmuo. Kiek yra tokių žmonių, kurie Lietuvos tarnybų apie tai neinformuoja, – neaišku. Lietuvos piliečiai kviečiami dar kartą pareikšti valią dėl pilietybės išsaugojimo referendume [Gegužės 12, 2024].

Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo artėjant – ką svarbu žinoti?
https://lietuva.lt/valdymas/referendumui-del-pilietybes-issaugojimo-artejant-ka-svarbu-zinoti/

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę.

Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Lietuvos piliečiams pritarus, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Toks pakeitimas pagrindiniame šalies įstatyme suteiktų galimybę išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos šalies. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.

https://lrv.lt/lt/referendumas-del-pilietybes-issaugojimo/referendumas-ka-reikia-zinoti