2011-04-02 12:38 · #14017
Vaistas šalies futbolui – dirbtinė danga
Modestas Krukauskas ("Lietuvos rytas")
2011-04-02 09:39
http://www.lrytas.lt/-13017263821299867904-vaistas-%C5%A1alies-futbolui-dirbtin%C4%97-danga.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Į savo globą praėjusiais metais Vilniaus „Vėtros” stadioną perėmusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) aikštės veją netrukus žada pakeisti dirbtine danga, kuriai nereikia priežiūros ir ant kurios būtų galima rungtyniauti ir nepalankiomis oro sąlygomis. Buvusiame „Vėtros” stadione jau neliko ankstesnio pavadinimo tribūnose. Netrukus čia prasidės aikštės rekonstrukcija – žolė bus keičiama dirbtine danga, kuriai nereikia priežiūros.
Europos čempionato atrankos rungtynės su Ispanija dar kartą pabėrė druskos ant mūsų šalies futbolo žaizdų. S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas Kaune, kaip ir 2004 metais „Žalgirio” stadionas Vilniuje, sulaukė palyginimų su bulvių lauku, daržu. Prasta stadiono vejos būklė tapo dingstimi kalboms apie galimą rungtynių atšaukimą.
Kas laukia ateityje?
Šiame atrankos cikle Lietuvai beliko priimti ne tokius išrankius čekus ir Lichtenšteino futbolininkus, tačiau jau kitų metų rudenį prasidės 2014 metų pasaulio čempionato atrankos kovos. Kas žino, ar burtai vėl nepamėtės lietuviams Europos elito rinktinės, prieš kurią teks raudonuoti ne dėl žaidimo, o dėl stadionų? Juk nėra jokių ženklų, kad nacionalinis stadionas Šeškinėje kada nors bus baigtas statyti. Jei nepavyksta susitarti dėl rekonstrukcijos Kaune, galbūt nors laikina priebėga esant nepalankiems orams rinktinei taps buvęs „Vėtros” stadionas.
Pertvarkai – 11 mln. litų
„Laikomės pozicijos, kad stadionas turi būti pritaikytas ne tik futbolo klubams, bet ir šios sporto šakos gerbėjams”, – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. Beveik pusmetį be gyvybės ženklų stovėjęs „Vėtros” stadionas pavasarį atgijo. Statybininkai rengiasi per vasarą pertvarkyti vieną iš nedaugelio šalyje tik futbolui skirtą objektą ir jį nuomoti visiems norintiems. „Baigiame projekto derinimą, bet jau dabar žinome, kad stadiono pertvarkymas mums kainuos apie 11 milijonų litų. Į šią sumą įtraukta ir dirbtinės dangos kaina. Stadione neliks vejos, ją pakeis UEFA reikalavimus atitinkanti sintetinė danga”, – pasakojo LFF vadovas.
„Vėtra” stadiono neatgavo
Praėjusių metų pabaigoje po beveik du mėnesius trukusių derybų LFF iš banko „DnB Nord” gavo daugiau kaip 2 mln. litų paskolą ir išpirko antrinei banko bendrovei „DnB Nord lizingas” už skolas atitekusį „Vėtros” stadioną. 2004 m. rekonstruotas „Lokomotyvo” stadionas tapo Vilniaus „Vėtros” futbolo komandos nuosavybe, bet 2010-ųjų viduryje Lietuvos A lygos vicečempioną galutinai prispaudė skolų žaidėjams ir bankui našta. Bankrutavusio sostinės klubo iniciatyvinė atgimimo grupė šiemet bandė susitarti su LFF dėl galimybės sumokėti 2 mln. litų ir atgauti stadioną, tačiau derybos buvo bevaisės. Buvusio „Vėtros” klubo atstovai dabar dar bando teisiškai užginčyti stadiono pradavimo faktą, nes bankui nepriklausė dalis statinyje esančio turto.
Dirbtinė danga – patogiau
– Kodėl atsisakote natūralios aikštės vejos ir ją keisite dirbtine žole? – „Lietuvos rytas” paklausė L.Varanavičiaus.
– Sostinėje trūksta aikščių, kuriose kamuolį galėtų gainioti ne tik profesionalūs žaidėjai. Jeigu paliktume veją, ją turėtume itin kruopščiai prižiūrėti, o ant jos galėtų žaisti tik A lygos klubai. Aukštos kokybės ir UEFA antrąją kategoriją atitinkanti danga leis visiems norintiems žaisti ištisus metus. Nemanau, kad tai blogas sprendimas, žinant mūsų oro sąlygas.
– Ar renovacijai skiriami 11 milijonų litų yra ne per didelė suma? Juk stadionas sutvarkytas?
– Žadame šalia pagrindinės aikštės esančią treniruočių aikštelę paversti maniežu. Tai nebus normalių matmenų futbolo aikštė po stogu, tačiau ji bus naudojama vaikų arba sporto mėgėjų treniruotėms ir varžyboms. Be to, ketinama pastatyti priestatą, kuriame bus darbo vietos žurnalistams, svečių ložė, o sirgaliams skirtų vietų skaičius padidės iki 7,5 tūkstančio. Mes įsitikinę, kad po rekonstrukcijos stadionas turėtų atitikti visus UEFA dviejų žvaigždučių reikalavimus ir, esant reikalui, jame bus žaidžiamos tarptautinės rungtynės.
– Kalbama, kad šis stadionas bus su šildoma veja.
– Neatmetame tokios galimybės ir tam reikalui ieškome papildomų pusės milijono litų. Jeigu surasime, sostinėje bus aikštė su žiemą šildoma danga.
Šildymo kaina – pusė milijono litų
Remigijus Barauskas
UAB „Rehau” vadovas
„Atstovaujame tarptautinei kompanijai, kuri turi nemažai patirties įrengiant stadionų vejų šildymą. Europoje mūsų kompanijos paslaugomis pasinaudojo daugiau kaip 100 stadionų valdytojų. Baltijos šalyse mūsų kolegos stadiono vejos šildymo sistemą įrengė Ventspilyje. Manau, kad pusės milijono litų visiškai pakaktų „Vėtros” stadione pakloti dirbtinės dangos šildymo sistemą. Jei šiame stadione būtų žolė, po ja įrengti šildymą reikėtų apie 420 tūkst. litų. Ir pirmuoju, ir antruoju atveju dar tektų pirkti specialią krosnį, kuri šildytų orą ir varinėtų jį per vamzdžius. Prieš trejus metus mes skaičiavome, kiek reikėtų pinigų šildymo sistemai įdiegti statomame nacionaliniame stadione sostinės Šeškinės rajone. Kartu su vejos laistymu ir drenažu tai turėjo kainuoti apie 200–300 tūkst. eurų. Nereikia manyti, kad toks vejos šildymas leistų futbolininkams ir žiemą treniruotis ant žolės. Mes tik sakome, kad įdiegus šią sistemą įmanoma dviem trimis savaitėmis paankstinti pavasarį ir tiek pat atitolinti žiemą.”
Modestas Krukauskas ("Lietuvos rytas")
2011-04-02 09:39
http://www.lrytas.lt/-13017263821299867904-vaistas-%C5%A1alies-futbolui-dirbtin%C4%97-danga.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Į savo globą praėjusiais metais Vilniaus „Vėtros” stadioną perėmusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) aikštės veją netrukus žada pakeisti dirbtine danga, kuriai nereikia priežiūros ir ant kurios būtų galima rungtyniauti ir nepalankiomis oro sąlygomis. Buvusiame „Vėtros” stadione jau neliko ankstesnio pavadinimo tribūnose. Netrukus čia prasidės aikštės rekonstrukcija – žolė bus keičiama dirbtine danga, kuriai nereikia priežiūros.
Europos čempionato atrankos rungtynės su Ispanija dar kartą pabėrė druskos ant mūsų šalies futbolo žaizdų. S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas Kaune, kaip ir 2004 metais „Žalgirio” stadionas Vilniuje, sulaukė palyginimų su bulvių lauku, daržu. Prasta stadiono vejos būklė tapo dingstimi kalboms apie galimą rungtynių atšaukimą.
Kas laukia ateityje?
Šiame atrankos cikle Lietuvai beliko priimti ne tokius išrankius čekus ir Lichtenšteino futbolininkus, tačiau jau kitų metų rudenį prasidės 2014 metų pasaulio čempionato atrankos kovos. Kas žino, ar burtai vėl nepamėtės lietuviams Europos elito rinktinės, prieš kurią teks raudonuoti ne dėl žaidimo, o dėl stadionų? Juk nėra jokių ženklų, kad nacionalinis stadionas Šeškinėje kada nors bus baigtas statyti. Jei nepavyksta susitarti dėl rekonstrukcijos Kaune, galbūt nors laikina priebėga esant nepalankiems orams rinktinei taps buvęs „Vėtros” stadionas.
Pertvarkai – 11 mln. litų
„Laikomės pozicijos, kad stadionas turi būti pritaikytas ne tik futbolo klubams, bet ir šios sporto šakos gerbėjams”, – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. Beveik pusmetį be gyvybės ženklų stovėjęs „Vėtros” stadionas pavasarį atgijo. Statybininkai rengiasi per vasarą pertvarkyti vieną iš nedaugelio šalyje tik futbolui skirtą objektą ir jį nuomoti visiems norintiems. „Baigiame projekto derinimą, bet jau dabar žinome, kad stadiono pertvarkymas mums kainuos apie 11 milijonų litų. Į šią sumą įtraukta ir dirbtinės dangos kaina. Stadione neliks vejos, ją pakeis UEFA reikalavimus atitinkanti sintetinė danga”, – pasakojo LFF vadovas.
„Vėtra” stadiono neatgavo
Praėjusių metų pabaigoje po beveik du mėnesius trukusių derybų LFF iš banko „DnB Nord” gavo daugiau kaip 2 mln. litų paskolą ir išpirko antrinei banko bendrovei „DnB Nord lizingas” už skolas atitekusį „Vėtros” stadioną. 2004 m. rekonstruotas „Lokomotyvo” stadionas tapo Vilniaus „Vėtros” futbolo komandos nuosavybe, bet 2010-ųjų viduryje Lietuvos A lygos vicečempioną galutinai prispaudė skolų žaidėjams ir bankui našta. Bankrutavusio sostinės klubo iniciatyvinė atgimimo grupė šiemet bandė susitarti su LFF dėl galimybės sumokėti 2 mln. litų ir atgauti stadioną, tačiau derybos buvo bevaisės. Buvusio „Vėtros” klubo atstovai dabar dar bando teisiškai užginčyti stadiono pradavimo faktą, nes bankui nepriklausė dalis statinyje esančio turto.
Dirbtinė danga – patogiau
– Kodėl atsisakote natūralios aikštės vejos ir ją keisite dirbtine žole? – „Lietuvos rytas” paklausė L.Varanavičiaus.
– Sostinėje trūksta aikščių, kuriose kamuolį galėtų gainioti ne tik profesionalūs žaidėjai. Jeigu paliktume veją, ją turėtume itin kruopščiai prižiūrėti, o ant jos galėtų žaisti tik A lygos klubai. Aukštos kokybės ir UEFA antrąją kategoriją atitinkanti danga leis visiems norintiems žaisti ištisus metus. Nemanau, kad tai blogas sprendimas, žinant mūsų oro sąlygas.
– Ar renovacijai skiriami 11 milijonų litų yra ne per didelė suma? Juk stadionas sutvarkytas?
– Žadame šalia pagrindinės aikštės esančią treniruočių aikštelę paversti maniežu. Tai nebus normalių matmenų futbolo aikštė po stogu, tačiau ji bus naudojama vaikų arba sporto mėgėjų treniruotėms ir varžyboms. Be to, ketinama pastatyti priestatą, kuriame bus darbo vietos žurnalistams, svečių ložė, o sirgaliams skirtų vietų skaičius padidės iki 7,5 tūkstančio. Mes įsitikinę, kad po rekonstrukcijos stadionas turėtų atitikti visus UEFA dviejų žvaigždučių reikalavimus ir, esant reikalui, jame bus žaidžiamos tarptautinės rungtynės.
– Kalbama, kad šis stadionas bus su šildoma veja.
– Neatmetame tokios galimybės ir tam reikalui ieškome papildomų pusės milijono litų. Jeigu surasime, sostinėje bus aikštė su žiemą šildoma danga.
Šildymo kaina – pusė milijono litų
Remigijus Barauskas
UAB „Rehau” vadovas
„Atstovaujame tarptautinei kompanijai, kuri turi nemažai patirties įrengiant stadionų vejų šildymą. Europoje mūsų kompanijos paslaugomis pasinaudojo daugiau kaip 100 stadionų valdytojų. Baltijos šalyse mūsų kolegos stadiono vejos šildymo sistemą įrengė Ventspilyje. Manau, kad pusės milijono litų visiškai pakaktų „Vėtros” stadione pakloti dirbtinės dangos šildymo sistemą. Jei šiame stadione būtų žolė, po ja įrengti šildymą reikėtų apie 420 tūkst. litų. Ir pirmuoju, ir antruoju atveju dar tektų pirkti specialią krosnį, kuri šildytų orą ir varinėtų jį per vamzdžius. Prieš trejus metus mes skaičiavome, kiek reikėtų pinigų šildymo sistemai įdiegti statomame nacionaliniame stadione sostinės Šeškinės rajone. Kartu su vejos laistymu ir drenažu tai turėjo kainuoti apie 200–300 tūkst. eurų. Nereikia manyti, kad toks vejos šildymas leistų futbolininkams ir žiemą treniruotis ant žolės. Mes tik sakome, kad įdiegus šią sistemą įmanoma dviem trimis savaitėmis paankstinti pavasarį ir tiek pat atitolinti žiemą.”
