Teisme – Antonovo apklausa: aiškinamasi, ar už „Snoro“ pinigus pirktas Anglijos futbolo klubas
https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/apeliaciniame-teisme-snoro-bylos-nagrinejimas-tesiama-antonovo-apklausa-120300333Nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla buvo iškelta 2011 metų lapkričio 16-ąją.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį toliau nagrinėja birželį atverstą bankrutavusio banko „Snoras“ turto iššvaistymo bylą – posėdžio metu bus tęsiama buvusio vadovo Vladimiro Antonovo apklausa.
Per apklausą pirmadienį Vilniaus apygardos teismo nuteistas bankininkas pasakojo apie tai, kokiomis aplinkybėmis prieš penkiolika metų vyko „Snoro“ bankrotas, ir apie sandorius įsigyjant skirtingus verslo subjektus, tarp jų – Anglijos futbolo klubą.
Buvęs „Snoro“ vadovas pirmadienį teisėjos buvo klausiamas, kodėl per finansų krizę, siekdamas, kaip jis teigia, stabilizuoti banko veiklą, vadinamąsias „blogąsias“ paskolas išpirkinėjo paties „Snoro“ lėšomis, o ne asmeninėmis. Birželį V. Antonovas sakė, kad vienas iš būdų stabilizuoti banko veiklą yra sukaupti atsargų grynojo pelno sąskaita, tačiau to esą nebuvo įmanoma padaryti, per krizę kritus vertybinių popierių vertei. Pirmadienio posėdyje nuteistasis teigė, kad akcijų nesupirkinėjo asmeninėmis lėšomis, nes per 2008-2009 m. pasaulinę krizę jo finansinė padėtis buvo bloga.
„(Mano finansinė padėtis – ELTA) buvo bloga, (...) 2009 metais mano finansinė būklė buvo tikrai prasta, (...) popieriuje žmogus atrodo turtingas, faktiškai – ne. (...) Tuo metu, kaip rašė laikraščiai, manęs milijardieriumi tikrai negalima buvo vadinti, de jure – taip, bet faktiškai – ne“, – per apklausą sakė V. Antonovas. Pats V. Antonovas tikino turėjęs 30-35 mln. JAV dolerių asmeninių lėšų. „Pinigų šaltinis nebuvo nė vienas iš (grupės – ELTA) bankų, tai pinigai, kurie gulėjo juodai dienai, tai yra vieša informacija“, – aiškino bankininkas.
Bylos duomenimis, lėšas, už kurių [509 mln. eurų] iššvaistymą nuteisti V. Antonovas ir kitas buvęs banko vadovas, Rusijoje besislapstantis Raimondas Baranauskas, bankininkai gaudavo užstatę vertybinius popierius, o šios lėšos keliaudavo į jų asmenines sąskaitas. Pats V. Antonovas kartojo, kad šios lėšos buvo skirtos išpirkti vadinamuosius „bloguosius“ kreditus. „Snoro banko (...) pinigai buvo leidžiami tam, kad padidinti banko kapitalą, padidinti rezervą (...) „blogiesiems“ kreditams“, – akcentavo V. Antonovas.
„Minėjau, kad 2008 metais (dėl krizės – ELTA) įkliuvo ne tik („Conversgroup“ – ELTA) grupė (kuriai priklausė „Snoro“ bankas – ELTA), bet ir aš asmeniškai. Mes vis kalbame apie „Snoro“ banką, bet grupė buvo daug platesnė. Tie bankai, kurie į ėjo į tą grupė, jų buvo daug, (...) o pinigai buvo naudojami 2009 ir 2010 pradžioje, (…) atkuriant jų vertę, siekiant turtą parduoti, realizuoti ar įkeisti“, – kalbėjo jis.
Teisėjos klausiamas, ar visa suma, kuri figūruoja turto iššvaistymo byloje, buvo išleista įsigyjant šiuos kreditus, buvęs „Snoro“ vadovas tai patvirtino. Kalbėdamas apie subordinuotų akcijų supirkimus ir teikiamus kreditus, verslininkas tikino, kad visa tai vyko prieš penkiolika metų, todėl jis neprisimena, už kokią konkrečią sumą akcijų buvo įsigyta ir kokios iš viso vertės suteikta kreditų. Anot jo, iš viso buvo išleistos trys ar keturios „Snoro“ akcijų emisijos, supirktos jo paties ir R. Baranausko vardu.
Teisėja A. Bielskė kėlė klausimą – kodėl žinodamas apie prastą banko finansinę situaciją ir turėdamas dvi išeitis – paskelbti bankrotą arba atlikti neteisėtus veiksmus dėl akcijų įsigijimo – V. Antonovas pasirinko antrąjį variantą.
Pasak bankininko, tuo metu jis žinojo elgęsis neteisėtai, tačiau manė, kad tokia išeitis bus geriausia. „Kalbant paprastai – (...) aš tiesiog matematiškai paskaičiavęs ir buvau įsitikinęs, kad bankas yra gyvybingas. Gerai žinodamas, kaip veikia finansų rinka, žinojau, kad skylė, kuri atsivėrė 2008 metais, nėra neįveikiama. (…) Aišku, dabar to negalima įrodyti, nes sandoriai nebuvo baigti, (...) bet tuo metu galvojau, kad apsirinktas kelias buvo teisingas. Dabar suprantu, kad ne“, – aiškino V. Antonovas.
Teisėja taip pat tikslinosi, ar V. Antonovas galvojo, kad bankrutavus „Snorui“ būtų žlugusi ir visa bankų grupė.
Pasak V. Antonovo, „Snoras“ buvo didelis bankas, tačiau ne pats didžiausias visoje grupėje. „Taip, „Snoras“ buvo didelis bankas visoje grupėje, bet nebuvo didesnis nei, pavyzdžiui, „Investbank“, – pažymėjo jis. Bankininko teigimu, jam „nebūtų apsimokėję“ vogti 0,5 mlrd. eurų, nes tokiu atveju jis būtų netekęs visos „Conversgroup“ grupės, kurios vertė esą sudarė apie 2,5 mlrd. eurų.
Visgi pirmadienio posėdyje jis negalėjo paaiškinti, kodėl bandant stabilizuoti „Snoro“ veiklą į šį procesą nebuvo nukreiptos visos galimos lėšos, kodėl buvo vykdomi kiti verslo įsigijimo sandoriai, pavyzdžiui, perkamas Jungtinės Karalystės (JK) futbolo klubas.
Teisėja taip pat kėlė klausimus, kodėl V. Antonovo paaiškinimai apie tai, kodėl įvyko „Snoro“ bankrotas, skiriasi, teiravosi, ar bankininkas pripažįsta, kad bankrotas buvo tyčinis.
Pasak V. Antonovo, jis neturėjo blogų ketinimų. „Jei klausiate mano nuomonės, jei bankas nebūtų nacionalizuotas, (ar nebūtų įvykę bankroto – ELTA), (...) galima be pabaigos spėti, ar man būtų pavykę, ar būtų nepavykę. (...) Iš tiesų to nenutiko ir gal nestovėčiau čia su sportiniu kostiumu kaip kaltinamasis. Ir mano veiksmai po 2008 metų (...) gal ir pablogino situaciją, bet blogų ketinimų nebuvo“, – pažymėjo jis.
Teisėja taip pat kėlė klausimą, ar dvi vadinamuosiuose ofšoruose registruotos įmonės – „Alomda Ltd“ ir „Melfa Group Ltd“ – buvo panaudotos kaip instrumentas, kuris leido V. Antonovui disponuoti iš „Snoro“ pasisavintomis lėšomis, kurios nurodytos teismo nuosprendyje.
„Nebuvo tikslo išleisti pinigus operacijoms, nesusijusioms su „Snoro“ banku“, – pažymėjo V. Antonovas.
Teisėja aiškinosi, ar už „Snoro“ pinigus pirktas Anglijos futbolo klubas
Anot V. Antonovo, per sudėtingą „Snoro“ finansinį laikotarpį buvo vykdomi keli turto įsigijimo sandoriai – už 10 mln. eurų pirkta bankų grupė „Finasta“, kurios kapitalas dar padidintas 5-6 mln. eurų, taip pat įmonė „Verslo uostas“.
Taip pat, anot verslininko, jo grupė išsimokėtinai už 45 mln. svarų įsigijo JK futbolo klubą „Portsmouth“, šią sumą jis investavo pats, „Snoro“ lėšos tam nebuvo skirtos.
„Įsivaizduokite, gaunate 45 mln. svarų vertės turtą, kurį galite paversti 200 mln. (…), už šią transakciją sumokate ne 45 mln. svarų, o 5 proc. jo vertės, o likusi suma mokama išsimokėtinai“, – aiškino jis.
Pasak buvusio „Snoro“ vadovo, šia investicija siekta investuoti į klubo plėtra, žaidėjus.
V. Antonovo teigimu, siekiant užtikrinti, kad visos lėšos bus išmokėtos, „Snoras“ išdavė garantinį raštą, kuris būtų reikalingas tuo atveju, jeigu visi pinigai nebūtų išmokėti.
„Fiziškai pinigų „Snoras“ šiam sandoriui neišleido“, – akcentavo V. Antonovas.
Nuteistas dėl 0,5 mlrd. eurų pasisavinimo
2024 m. rudenį Vilniaus apygardos teismas V. Antonovą kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku nuteisė kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių. Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai.
Anot V. Antonovo, atlyginti žalą jis galėtų tik šiuo konfiskuotu turtu.
Birželį teisme V. Antonovas sakė, kad buvęs jo partneris R. Baranauskas nesislapsto, Rusijoje jam yra suteiktas pabėgėlio statusas, šalyje jis juda laisvai.
Pirmadienio posėdyje teisėja paskelbė, kad informacijos apie R. Baranauską iš Rusijos nėra gauta.
