Vytautas Andriuškevičius: apie moteris, futbolą ir Lenkijąhttp://sportin.lt/naujienos/futbolas/vytautas-andriuskevicius-apie-moteris-futbola-ir-lenkija/" onclick="window.open(this.href);return false;
autorius: Dovydas UšakovasLietuvos rinktinės ir Gdansko „Lechia“ futbolo klubo kairiojo krašto gynėjas Vytautas Andriuškevičius išskritiniame interviu sporto portalui SportIN.lt papasakojo apie savo karjerą, asmeninį gyvenimą ir norą palikti Lenkiją.
– Kada ir kaip pradėjote savo futbolininko karjerą? Kas lėmė, kad pasukote į futbolininko karjeros pusę?– Viskas prasidėjo labai įdomiai, gal net juokingai. Būdamas dar septynerių metų pradėjau lankyti krepšinio treniruotes, tačiau krepšininko karjera baigėsi labai greitai – po mėnesio, dėl priežasties, dėl kurios dabar labai džiaugiuosi. Tiesiog tėvams neužtekdavo laiko kiekvieną dieną mane vežioti į kitą Alytaus pusę, taip ir nutrūko mano krepšinio treniruotės. Būdamas antroje klasėje, sulaukiau vaikų futbolo trenerio pakvietimo pradėti lankyti futbolo treniruotes. Jis eidavo per klases ir kviesdavo visus berniukus į treniruotes. Užsirašė beveik kas trečias, tačiau išliko labai nedaug. Po to sekė dešimt metų jaunučių komandoje, pas trenerį Rimvydą Kochanauską: treniruotės, varžybos, turnyrai, kaip ir priklauso kiekvienai jaunučių komandai.
– Kaip šiuo metu sekasi rungtyniauti Gdansko „Lechia“ ekipoje?– Nesiseka, jei taip galima sakyti. Patys nesėkmingiausi buvo praėję 2012 metai. Metų pradžioje už komandos vairo stojo naujas vyriausiasis treneris. Gavau sužaisti vos vienas rungtynes, per kurias užsidirbau dvi geltonas korteles. Po tų rungtynių buvau perkeltas į antrąją – rezervinę – komandą iki vasaros. Po to atėjo vėl naujas vyriausiasis treneris. Šis leido sužaisti dvejas rungtynes ir po to, nieko nepaaiškinęs, nebeleido į aikštę iki pat pirmojo čempionato rato pabaigos. Štai taip ir praėjo 2012 metai. Labai „turtingai“ – sužaidžiau „net“ trejas oficialias rungtynes (juokiasi).
– Panašu, kad esate nepatenkintas esama situacija „Lechia“ ekipoje? Gal po sezono planuojate palikti šį klubą?– Jei atvirai – taip. Dar liko pusė metų galiojantis kontraktas su Gdansko ekipa, tačiau prieš keletą dienų buvau Norvegijoje, Kristiansando mieste, IK „Start“ klubo peržiūroje. Negaliu garantuoti, tačiau, manau, esu arti susitarimo su šiuo klubu ir persikėlimo rungtyniauti į Norvegiją. Tai išties būtų geresnis variantas nei Lenkija.
– Ar ilgėsitės Lenkijos, jei teks ją palikti? Čia žaidžiate nuo 2010-ųjų…– Lenkijoje pabuvau pakankamai ilgai ir gailesčio išvažiuoti iš čia tikrai nebus. Abejoju, ar bent per petį į ją pažiūrėsiu. Čia atradau du labai gerus draugus ir, manau, kad tai yra nemažai. Apskritai, nelabai turiu įpročio prisirišti prie šalies, turbūt dėl to, kad neturiu savo šeimos. Kai teko palikti draugus Lietuvoje, taip pat didelio gailesčio ar emocijų nebuvo, toks jau aš žmogus.
– Kaip reaguojate į tai, jog Jūsų pirmasis profesionalus klubas FBK „Kaunas“, yra ties išnykimo riba? Ir tai, kad Kaunas šiuo metu neturi nė vienos aukščiausioje Lietuvos lygoje rungtyniaujančios futbolo komandos?– Nesistebiu FBK „Kauno“ griūvimu, viskas jau buvo aišku, kai dar pats rungtyniavau šiame klube. Galbūt, iš išorės viskas ir atrodė neblogai, tačiau kai esi komandos viduje, puikiai jauti, ar klubas turi ateities perspektyvą. Viskas jau buvo aišku, kai FBK buvo perkeltas rungtyniauti į Lietuvos antrąją lygą. Net ir laimėjus ją, nebuvo jokių prošvaisčių, kad klubas gali pakilti nuo mirties slenksčio, visi žinojo, kad tai tik laiko klausimas, kada šis klubas išnyks iš futbolo žemėlapio. Pats miestas – Kaunas – man labai patinka, kai tik grįžtu į Lietuvą, būtinai jį aplankau, o tai, kad mieste nėra komandos rungtyniaujančios A lygoje – labai liūdna.
– O Jums FBK „Kaunas“ neliko skolingas pinigų?– Galima sakyti – ne. Man buvo skolingi paskutinį atlyginimą, tačiau tuos pinigus nurašiau, ir jokių pretenzijų dėl pinigų grąžinimo klubui nekėliau. Kitiems, galbūt, liko skolingi daugiau.
– Ar turite savo futbolininką – idealą?– Galbūt šiuo klausimu pasirodysiu labai nepopuliarus, tačiau mano idealas tikri nėra Cristiano Ronaldo, Lionelis Messi ar Zlatanas Ibrahimovičius. Mano nuomone, idealas turi būti kažkur šalia tavęs, kad galėtum iš jo pasimokyti to, kuo jis yra už tave pranašesnis, būtent tokį idealą aš turėjau Gdanske, manau, iš jo išmokau nemažai.
– O galbūt turite savo mėgstamiausią komandą?– Komandos taip pat neturiu. Nemėgstu žiūrėti daug futbolo – beveik išvis nežiūriu. Kartais įsijungiu sekmadieniais Anglijos „Premier“ lygą, tačiau po kelių varžybų iš eilės – pavargstu. Norint smagiai pažiūrėti futbolą, reikia geros kompanijos (šypsosi).
– Kas laimės kitų metų Lietuvos futbolo čempionatą?– Jei „Ekranas“ turės stabilią finansinę padėtį, ne taip, kaip praeitą sezoną, jis bus konkurencingas Vilniaus „Žalgiriui“. Jei vėl iškils kažkokių finansinių kėblumų, tuomet neabejotinai – „Žalgiris“. Pats asmeniškai norėčiau, kad čempionais taptų „Žalgiris“, nes norisi, kad pagaliau pasikeistų čempionas, reikia naujų vėjų Lietuvos futbole.
– Nemažai žaidėjų, sužibėję A lygoje, išvyksta rungtyniauti į Lenkiją, tačiau ten daugelis jų atlieka tik statistų vaidmenis ir sustabdo savo tobulėjimo progresą. Tad ar verta jauniems, perspektyviems žaidėjams vykti tęsti savo karjeros į Lenkiją?– Kažkada kartu su Mindaugu Panka skaičiavome, kiek Lietuvos futbolininkų rungtyniauja Lenkijos aukščiausioje lygoje, ir suskaičiavome vos du. Manau, nereikia per daug sureikšminti A lygos, laukti to sužibėjimo. Jei tik atsirado palanki galimybė iškeliauti į Lenkiją, tad pirmyn. Kodėl? Todėl, kad ten yra kito lygio futbolas. Tai ir žiniasklaidos dėmesys, ir profesionalumas iš sporto funkcionierių pusės bei organizuotumo. Jei reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl Lenkijoje lietuviai gauna tiek mažai žaidimo laiko, tai turbūt svarbiausia priežastis būtų ta, kad lenkai nelabai vertina lietuvių tautybės žmones. Praleidęs ten pustrečių metų, vis dar nelabai randu bendrą kalbą su jais. Lenkai gana atgrasūs žmonės. Tačiau nesigailiu praleistų metų Lenkijoje, nes bet kokia patirtis – yra patirtis. Tad mano nuomone, jei tik yra galimybė iškeliauti rungtyniauti į užsienį, reikia ja naudotis, nebūtinai į Lenkiją, į bet kurią kitą šalį. Galbūt ten atrasi savo kitas teigiamas puses. Juk visada yra galimybė grįžti atgal į Lietuvą, o naujos pažintys bei nauji draugai dar niekam nepakenkė.
– Pats esate dar tik 22-ejų ir viskas, kas geriausia, matyt, dar ateityje. Ar Jūsų ateities planuose yra kontraktas su komanda, rungtyniaujančia pajėgiausiuose Europos lygose, kaip Anglija, Ispanija, Italija ar Vokietija?– Išties, esu dar jaunas ir kiekvienas žaidėjas privalo sau kelti maksimalius tikslus. Net ir tokius, kurie atrodo nelabai realūs. Tuomet iš savęs gali daugiau reikalauti ar padaryti didesnę pažangą gerindamas savo žaidimą. Norėčiau kada nors apsivilkti vienos iš šių šalių aukščiausių lygų komandos marškinėlius, tačiau tikrai nesiruošiu per pusę metų padaryti milžinišką žingsnį ar peržengti savo galimybių ribas. Šiuo metu mano tikslas – nuosekliai ir sistemingai tobulėti žaidimo prasme.
– Ką manote apie Lenkijos futbolo sirgalius? Ar kartais jų chuliganiški veiksmai nepakenkia komandai? Ar tai turi įtakos komandos žaidimui?– Į Lenkijos futbolo stadionus renkasi labai didelės masės žmonių ir nemažą dalį jų sudaro „Ultros“. Jie turi labai daug kam būdingą problemą – kai komanda laimi, pergalę švenčia kartu, bet kai komandai nesiseka, būna, kad net nušvilpia. Išties, kartais būna sunku su tuo susitaikyti. Yra buvę momentų, kai žaisdami namuose praleidžiame įvartį ir kai mes kontroliuojame kamuolį, mus nušvilpia savi sirgaliai… Tokiais momentais net kildavo minčių, kad geriau jau žaisti išvykoje.
– Kokią nuomonę susidarei apie Lenkijos moteris?– Žinoma, kiekvienos šalies atstovas sakys, kad jo šalies moterys yra geriausios. Manau, kad kiekviena šalis turi labai gražių moterų ir nevertėtų išskriti vienos šalies. Kas liečia Lenkijos moteris, tai man jos nelabai patiko – tiek išvaizda, tiek charakterio bruožais. Tikiuosi niekas nesupyks, bet, mano nuomone, lenkų kalba yra negraži, todėl nesutikau nė vienos moters su sodriu, gražiu, moterišku balsu. Galbūt tai ir nelabai įmanoma, kadangi jų kalboje labai daug priebalsių, mažai balsių.
– O kaip Jūsų asmeninis gyvenimas? Ar turite gyvenimo draugę?– Turėjau panelę iš Alytaus. Deja, jau praėjo metai, kaip esu vienišas.
