Vytis (Vilnius)

Jasna su Klevinsku. Nemato tikslo iš Vilniaus keltis kažkur. reasonable

Tikriausiai žmogus nebenori kažkur tampytis, spėju čia ir baigsis jo karjera.

Tikriausiai žmogus nebenori kažkur tampytis, spėju čia ir baigsis jo karjera.

Jeigu jau Vytyje, tai greiciausiai ir baigesi, nebent kazkur planuoja persikelti gavus geresni pasiulyma. However, pasirinkimu nera daug... Trakai? Suduva? Daugiau nebera kas, o ten vietos kaip ir uzpildytos. Visgi, kitais metas zmogui 34-eri, gal nebesinori test profesionalo karjeros ir Vytis tiesiog puiki vieta ir paciam pazaisti padoresniam lygyje nei SFL ir dar padet komandai, kuri praktiskai neturi vartininku? Win-win situacija.

ANTRASIS ČEMPIONATO RATAS PRADĖTAS PERGALINGAI

Pirmos lygos 16 turas:
"Vilniaus Vytis" - Kauno "Stumbras B" 1:0 (0:0)
Įvartis: 81' A. Skuratovič ("Vilniaus Vytis");

"Vilniaus Vytis": K. Čirba; V. Emelianenko, H. Šidlauskas, G. Štrauss, R. Juška, Leonardo (29' M. Šoblinskas), M. Krasnovskis, A. Vaskela (90' B. Lučiūnas), D. Skorikovs (46' A. Skuratovič), Y. Utsunomiya (87' G. Paulauskas), N. Misiuk (90' T. Symulevič);

"Stumbras B": N. Bjelan; V. Armanavičius, S. Gedžiūnas, K. R. Sekgota (74' E. Kassi), M. Adomėnas, Renato, M. Zinatullin, J.J. Clifford, V. Žemaitis, K. Janonis, R. Sadauskas (76' N. Nainys);

Rungtynės prasidėjo apylygiai ir sparčiu tempu - nei viena komanda su kamuoliu per ilgai neužsibūdavo, o savo žaidimą rėmė greitomis atakomis. Pirmajame kėlinyje stipriai pliaupęs lietus išprovokavo ne vieną abiejų komandų klaidą, tačiau po tų klaidų sekusios atakos vaisių neatnešė - smūgiai arba skriedavo šalia vartų, arba su jais susidorodavo vartininkai, tad pirmajame kėlinyje žiūrovai įvarčių neišvydo.

Antrąją mačo dalį šeimininkai pradėjo daug aktyviau, ir nuo pat kėlinio pradžios ėmė vieną po kito kelti gaisrus prie kauniečių vartų. Itin matomas aikštėje buvo po keitimo joje pasirodęs M. Šoblinskas, kuris bent porą kartų atsidurdavo atakų smaigalyje, bet kamuolio į vartus nukreipti saugas nesugebėjo. Savus šansus taip pat turėjo ir A. Vaskela bei M. Krasnovskis, bet tiesiog fantastiškai žaidė svečių vartininkas, atlaikydavęs visus vilniečių bandymus. Ir vis dėlto, mačui artėjant prie pabaigos, viename epizodų bejėgis buvo net ir jis - N. Misiukas aukštą perdavimą galva "numetė" šalia laisvam buvusiam A. Skuratovičiui, kuris labai stipriu smūgiu iš eigos pasiuntė kamuolį į tinklą. Per likusį laiką svečiai rimtesnio vartų šturmo nebesurengė, tad Vyčiai iškovojo pelnytą ir itin svarbią pergalę. Komanda dėkoja sirgaliams, kurie nepabijojo lietingo oro ir atvyko į stadioną - Jūsų palaikymas mums labai svarbus!

Kitas iššūkis Vyčių laukia jau šį sekmadienį, kai išvykos mače Pakruojyje bus siekiama dar vienos pergalės, tokiu būdu atsirevanšuojant varžovams už nesėkmę sezono pradžioje.

RUNGTYNIŲ PABAIGOJE IŠPLĖŠTAS TAŠKAS

Pirmos lygos 17 turas:
FC "Pakruojis" - "Vilniaus Vytis" 2:2 (0:1)

"Pakruojis": J. v. d. Corput, A. Šteinas (68' A. Arochka), V. Barba (89' G. Žilinskas), D. Strockis, A. Bagočius, M. Butėnas, E. Stankevičius, G. Zaborskis, A. Renusas, V. Pocevičius, I, Tsiunis (56' M. Barba);
"Vilniaus Vytis": K. Čirba, H. Šidlauskas, M. Šoblinskas, A. Vaskela (82' D. Skorikovs), M. Makutunovičius, N. Misiuk, R. Juška (77' M. Kardokas), M. Krasnovskis (70' Leonardo), Y. Utsunomiya (62' A. Skuratovič), G. Štrauss, V. Emelianenko;
Įvarčiai: 55' E. Stankevičius, 65' M. Barba ("Pakruojis"); 41' N. Misiuk, 87' M. Šoblinskas ("Vilniaus Vytis");

Mačas prasidėjo be didesnės spartos, mat karštas oras neleido nei vienai komandai rodyti itin greito žaidimo. Pradžioje kiek aktyvesni buvo šeimininkai, bet kėlinio viduryje Vyčiai visiškai perėmė iniciatyvą į savo rankas ir pradėjo kurti vis daugiau pavojingų momentų prie šeimininkų vartų. Tos progos virsdavo neblogais smūgiais į vartų plotą, bet užtikrintai žaidė Pakruojo ekipos vartininkas. Vis dėlto, pačioje kėlinio pabaigoje žaidybinė svečių persvara virto įvarčiu - A. Vaskelos pakeltą kamuolį stipriu smūgiu galva į vartus nukreipė N. Misiukas, tad į pertrauką vilniečiai išėjo pirmaudami.
Po pertraukos vaizdas aikštėje pasikeitė iš esmės - šeimininkai pradėjo žaisti vis aktyviau, o vilniečiai pradėjo daryti vis daugiau klaidų, o jomis pasinaudoję pakruojiečiai pelnė du įvarčius bei persvėrė rezultatą. Tokia įvykių eiga vilniečių netenkino, ir jie palaipsniui pradėjo didinti savo spaudimą, tačiau savo progų neišnaudojo. Tiesa, komandos naujokas M. Kardokas sugebėjo pelnyti įvartį, bet teisėjo asistentas užfiksavo mažų mažiausiai abejotiną nuošalę. Bet spaudimas vis dėlto davė savo - iki pagrindinio laiko pabaigos likus vos trims minutėms M. Šoblinskas stipriu smūgiu iš arti nepaliko jokių šansų oponentų vartininkui, tad komandos galų gale pasidalino po tašką.

Kitas varžovas vilniečių kelyje - smarkiai pasikeitusi "Utenio B" komanda. Išvyka į Uteną numatoma jau šį penktadienį.

Algimantas labai laukia akistatos su ispanijos rinkine.

Vos Kardoka paleido Suduva, tas atsirado Vytyje

Kažin ar jam pavyks įsitvirtinti Vytyje

Žaidė nedaug, niekuom neišsiskyrė.

Algimantas leis suolą pašildyti, o jeigu ir toliau niekuom neišsiskirs, teks jį ir toliau laikyti be futbolo.

Turetu buti labai "abydna" tiems vyrams, kurie sezono pradzioje perbego is Vycio i Paneri. Panerys II-oj lygoj vietoj pirmos vos trecias liks, o Vytis stabiliai liko trecias I-oj. O skirtumas buvo turbut tik keliasdesimt euru.

Kaip ir tiems, kurie tarpsezonyje dėl kelių eurų skirtumo paliko Palangą

Pasnekejot taip lyg pirmos lygos medaliai yra ziauriai didelis pasiekimas.

Pasnekejot taip lyg pirmos lygos medaliai yra ziauriai didelis pasiekimas.

Kur kas didesnis nei II-os lygos medaliai Galop viskas nesusideda i medalius: ir daugiau rungtyniu, ir stipresni (ne visiskai megejiski) varzovai, ir kazkokia galimybe buti visiskai nenurasytiems i "atsarga" ir kilsteleti save galbut i A lyga ar uzsieni. O is II-os lygos... Nu nezinau

įdomiai

„Vilniaus Vyčio“ planuose – A lyga!
Visą straipsnį galite rasti https://www.futbolas.lt/naujiena/402375/vilniaus-vycio-planuose-a-lyga" onclick="window.open(this.href);return false;

A. LIUBINSKAS: "ŠIEMET ŽENGĖME ŽINGSNĮ Į PRIEKĮ"
https://www.facebook.com/FkTaip/posts/1521957171224596" onclick="window.open(this.href);return false;

Jau kiek nuslūgus emocijoms po dramatiškai (bet sėkmingai) pasibaigusio I lygos sezono, savo mintimis apie prabėgusius futbolo metus sutiko pasidalinti vyriausiasis komandos treneris A. Liubinskas. Strategas įvertino savo komandos pasirodymą bei pagrindinius iššūkius. Kviečiame skaityti!

- Prieš sezoną minėjote, jog žemyn leisti itin nemėgstate. Kaip parodė sezono pabaiga - rezultato prasme nenusileista, tačiau tuo pačiu ir nepakilta: antrus metus iškovota trečia vieta. Kaip vertinate prabėgusį sezoną?

- Iš tikrųjų manau, kad truputį pakilome, nors rezultate tas neatsispindi. Turint omenyje tai, jog prieš sezoną praradome didelę dalį žaidėjų, o sezono metu turėjome daug problemų dėl traumų, o kai kurioms jų prireikė ir operacijų. Vis dėlto net ir tokiomis aplinkybėmis parodėme valią ir manau, kad koptelėjome į viršų. Buvo visko – į rungtynes kartą teko vykti vos su vienu atsarginiu, sezono metu ne kartą vyko ir pagrindinių vartininkų kaita. Sezono metu į peržiūras buvo išvykęs M. Krasnovskis, vėliau grįžęs į mūsų komandos gretas. Metų finiše iš geros pusės atsiskleidė ir M. Makutunovičius, pelnęs ne vieną itin svarbų įvartį. Teigiamai į komandą sezono viduryje įsiliejo ir V. Emelianenko, nors iš pradžių į jį žiūrėjau gana atsargiai. Sunkiais momentais komandai itin padėjo ne savo pozicijose žaidę P. Osauskas bei B. Lučiūnas. Deja, sezono eigoje jie abu patyrė rimtas traumas. Tad galiu sakyti, jog, lyginant su praeitais metais, žemyn tikrai nenusileidome, nors aname sezone problemų su žaidėjais buvo mažiau. Sezoną vertinčiau kaip tikrai teigiamą, nors ir turėjome įvairių sunkumų. Dabar laukiame metų pabaigos ir pradėsime ruošti sudėtį ateinančiam sezonui.

- Ar ši pozicija atspindi realų komandos pajėgumą, ar manote, jog buvo realių galimybių būti ir aukščiau?

- Nemanau, kad Gargždų „Banga“ ar „Palanga“ už mus yra ryškiai stipresnės komandos. Aišku, su Palangos ekipa šiemet turėjome neigiamą tarpusavio rungtynių balansą, o su Gargždų futbolininkais pasidalinome po pergalę, tačiau manau, jog turint didesnį stabilumą klube drąsiai galime kautis su abejomis šiomis ekipomis.

- Nors komanda buvo surinkta vos ne nuo nulio, tačiau susižaidimo spragų sezono pradžioje nesimatė, mat buvo renkamos pergalės. Didesnė duobė atėjo tik pirmo rato pabaigoje. Ar tam įtakos turėjo tik traumos, ar ir kiti faktoriai?

- Be abejo, pagrindinis faktorius buvo traumos, tačiau turėjome ir kitų bėdų – buvo išvykęs jau minėtas M. Krasnovskis, savų bėdų turėjo ir kiti žaidėjai, tad reikėjo iš esmės tiesiog „gimdyti“ sudėtį kiekvienoms rungtynėms ir vėlgi, leisti žaidėjus ne įprastose jiems pozicijose. Komandoje esant nestabilumui dėl vartininkų neblogai šią problemą pradėjo spręsti K. Čirba. Žinoma, duobelių išvengta nebuvo, tačiau didelių pretenzijų jam turėti tikrai negaliu.

- Antro rato pradžioje Vyčiai startavo banguotai, bet taškus rinkti sekėsi gana stabiliai. Kiek prie to prisidėjo per vasaros transferų langą ekipos gretas papildę žaidėjai?

- S. Klevinskas, V. Emelianenko tikrai integravosi gana greitai ir sustiprino mūsų sudėtį, taip pat neblogai atrodė kurį laiką mums padėjęs legionierius iš Japonijos Y. Utsunomiya. Taip pat traumas išsigydė ir stabiliai žaisti pradėjo M. Šoblinskas, o papildomi žaidėjai leido mums labiau laviruoti sudėtimi. Prie viso to dar labai prisidėjo ir ekipos charakteris, kai sezono finiše negalėjome leisti sau klysti bei iškovojome nemažai pergalių iš eilės. O ir varžovai nebuvo iš lengvųjų – išvykoje teko susitikti ir su pirmame rate nepalaužtu Klaipėdos „Koralu“, ir su Tauragės „Tauru“, kurio tikrai nelaikau prasta komanda.
- Kaip apibūdintumėte šių metų žygį LFF Taurės turnyre?

- Iš pradžių taurės turnyrui skirti didelio dėmesio neplanavome, tačiau vėliau sukilo ambicijos. Pirmame etape turėjome susitikti su Pakruojo klubu, kuriam nusileidome sezono starte – reikėjo revanšuotis. Vėliau sekė itin silpna Kėdainių komanda – čia irgi negalėjome sau leisti klupti. Po jų laukė ir mačas su Alytaus „Dainavos“ ekipa, kuriai ką tik buvome nusileidę čempionate. Beje, jau po tų rungtynių sakiau, kad taurės turnyre mes juos įveiksime – taip ir įvyko. Taurės varžybos, iš vienos pusės, atėmė nemažai jėgų, iš kitos – pridėjo papildomo meistriškumo.

- Ar būtų galima sakyti, jog patekimas į taurės pusfinalį pridėjo komandai papildomo impulso taip galingai finišuoti čempionate?

- Tikrai manau, jog pridėjo pasitikėjimo savimi. Po tokių momentų ir jaunimas aikštėje jautėsi drąsiau – gerą įspūdį paliko G. Paulauskas, vis dažniau galėjome į kova mesti ir A. Voskunovičių, jau nekalbant apie dažnai žaidusį T. Symulevičių. Anksčiau galbūt kiek prisibijodavau įjungti jaunimą į kovą dėl kelių ne itin sėkmingų epizodų, tačiau sezono pabaigoje , žaidžiant dviem frontais, reikėjo jų indėlio. Tiesa, čia galima mesti akmenį ir į LFF daržą – jei norime, kad I lyga taptų tramplinu jauniems žaidėjams – negali sutapti I lygos ir Elitinių jaunių lygų tvarkaraščiai. Būtent mūsų komanda keturis paskutinius savaitgalius negalėjo remtis jaunais žaidėjais, mat jų paslaugų reikėjo Elitinėje lygoje. Mūsų ekipa galbūt nuo to nukentėjo ne tiek ryškiai, tačiau nukentėjo tie vaikai, kurie prarado šansą gauti minučių aukštesniame lygyje.

- Sezonas buvo baigtas 6 pergalėmis per 7 paskutines rungtynes. Ką įvardintumėte kaip pagrindines tokio galingo spurto priežastis?

- Viena priežasčių – visiška ramybė vartuose su S. Klevinsku. Kitas faktorius – tam tikras mūsų visų tarpusavio supratimas, kai sezono pabaigoje komanda mobilizavosi, įdėjo daug papildomų jėgų treniruotėse, neieškojo pasiteisinimų, o tai vėliau atsipirko ir rungtynėse. Taip pat ir prisidėjo nuoširdus bendravimas treniruočių metų, su tam tikra kritika, juokeliais ar pagiriamaisiais žodžiais. Iš esmės nebuvo kažkokių didelių abejonių, kad negalėtume sezono pabaigoje pasiekti savo tikslo.

- Komandoje šiemet buvo ir ne vienas A lygos patirties turintis žaidėjas. Kaip vertinate jų indėlį, ar pateisino lūkesčius?

- Kalbant apie S. Klevinską galiu tik pasikartoti – jis mūsų komandai tapo labai rimta paspirtimi. A. Vaskela – galbūt kažkiek praradęs savo fizines savybes, tad žaidė gana banguotai. Bet vertinant bendrai – komandai jis tikrai buvo naudingas, o teigiamas jo indėlis į komandos žaidimą nusvėrė kartais padaromas klaidas. Lemiamais momentais tikrai paliko savo žymę - nereikia pamiršti ir to, jog būtent jis asistavo bronziniam šio sezono įvarčiui. Pereinant prie M. Šoblinsko reikia pasakyti, jog jis kurį laiką nesitreniravo pilnu pajėgumu, dėl to sekė traumos, o sezono eigoje jis galėjo treniruotis stabiliai ir tai jam suteikė galimybes nuolat žaisti ir padėti komandai sau įprastoje pozicijoje.

- Šiemet taip ir neatsirado vieno pagrindinio kairiojo krašto gynėjo - sezono pradžioje čia žaidė ir L. Miščiukas, ir M. Eiza, vėliau estafetę iš jų perėmė B. Lučiūnas ar M. Makutunovičius. Kiek nepatogumo įneša toks stabilaus žaidėjo kažkurioje pozicijoje neturėjimas?

- Tai visada yra galvos skausmas. Tas pats L. Miščiukas ilgai delsė su operacija, ir galbūt būtų turėjęs neblogą sezoną. Šiemet tame krašte taip ir neturėjome tvirto kairiakojo žaidėjo, tad teko ieškoti išeičių – žaidė ir jau minėtas B. Lučiūnas ir kiti žaidėjai.

- Šiemet įvarčiais nesublizgėjo rezultatyviausias praeitų metų I lygos žaidėjas A. Skuratovičius. Kuo paaiškintumėte tokį nedidelį puolėjo įvarčių skaičių?

- Po sezono jis dalyvavo įvairių klubų peržiūrose, tačiau grįžo pas mus. Taip pat žaidėjas galbūt nėra labai tvirto charakterio. O žiūrint į tuos jo pelnytus įvarčius pernai reikia pastebėti, jog nemaža dalis tų įvarčių krito, kai juos sukurdavo komanda, o A. Skuratovičius tiesiog tereikėjo laiku ir vietoje pastatyti koją. O šiemet tų progų sukurta buvo ne tiek, tad ir įvarčių krito mažiau. Didesnę naudą šiemet mums nešė galbūt labiau nepastebimas (o galbūt kaip tik pastebimas) N. Misiukas, kuris galbūt ir neprimušė tiek daug įvarčių, tačiau laimėdavo dvikovas tiek antrame aukšte, tiek ir ant žemės ir buvo tikra atrama mums žaidžiant priekyje, kaustydamas gynėjus, kurie galbūt jo net prisibijodavo.
- Sezono finiše taip pat suspindėjo ir legionierius iš Brazilijos Leonardo, pradėjęs stabiliai mušti svarbius įvarčius, nors pradžioje jam įsibėgėti sekėsi sunkiai. Kur slypi tokio greito progreso priežastys?

- Reikia pasakyti, jog šis žaidėjas turi charakterį. Jau pernai metų antroje pusėje jis kartais treniruodavosi su mumis, prieš šį sezoną dalyvavo dar keliose peržiūrose, kuriose savo vertės jam įrodyti nepavyko. Tai galimai sukėlė jo ambicijas ir jis norėjo parodyti, ką iš tiesų gali. Sezono pradžioje jis žaidė tikrai banguotai, todėl dažnai jo į startinę sudėtį netraukdavau, tačiau metų eigoje jis parodė tvirtą charakterį. Taip pat mane iš geros pusės nustebino tai, kaip noriai jis imasi ir gynybinių funkcijų, užuot užsiimdavęs vien puolamaisiais veiksmais. Jis – vis dar jaunas vaikinas ir po truputį skleidžiasi ir manau, jog tikrai gali kilti į aukštesnį lygį.

- Pakalbėkime apie I lygą bendrai. Kas šiemet čia nustebino ar įsiminė labiausiai?

- Jei pernai lažybų atvejų buvo daugiau, tai šiemet „pasižymėjo“ tik Šilutės komanda, kuri gali kelti pagrįstas abejones, ar I lygai išvis reikia tokių komandų. Man tokie dalykai tikrai nepriimtini. Taip pat galima kvestionuoti sprendimą, jog iš lygos turi kristi trys komandos – mano manymu turėtų kristi viena arba dvi, mat didelė komandų kaita nieko gero neduoda - niekada negali būti tikras, kokių galimai nestabilių ekipų ateis iš II lygos. Kitas aspektas – net penkių mėnesių pertrauka nuo sezono iki sezono: manau, jog reiktų pereiti prie Europos standartų ir žaisti sistema ruduo-pavasaris. O štai vaikų pirmenybėse buvo padaryta atvirkščiai ir buvo pereita prie sistemos pavasaris-ruduo, kas lemia tai, kad finalinės rungtynės, apdovanojimai kartais vyksta įvairiuose purvynuose – nei komforto, nei naudos. Galima užsiminti ir apie teisėjus – jie turėtų suprasti, kad jie tarnauja futbolui, jie nėra pagrindinės figūros. Kartais būdavo sunku suprasti mūsų žaidėjams rodomas korteles – futbolininkas ramiai pasako teisėjui, kur šis galimai suklydo, o arbitras, užuot kažkaip sureagavęs, ima dalinti korteles neva rodydamas, kad yra viršesnis. Dėl to šiemet turėjome nemažai problemų su žaidėjų diskvalifikacijomis.

- Jau užsiminėte apie Šilutės ekipos skandalą šiemet. Kaip manote, kokią įtaką tokie, vis išlendantys atvejai gali daryti pozityvesniam I lygos įvaizdžio kūrimui?

- Tai, be jokių kalbų, kenkia itin stipriai. Jei kalbame apie įvaizdžio kūrimą – galbūt tuos dalykus vertėjo spręsti uždariau? Tokių dalykų būti neturi, o jei kažkas vis išlenda – manau, jog tai turėtų būti sprendžiama uždaresniuose ratuose o ne viešai nešama į spaudą, mat tokie dalykai itin neigiamai veikia potencialius rėmėjus, kurie po tokių įvykių į I lygą pradeda žiūrėti dar atsargiau ir nuo to kenčia net ir skaidriai dirbančios komandos.

- I lygos nugalėtojais šiemet tapo ir kelialapį į A lygą iškovojo "Palangos" klubas. Kaip vertinate šios ekipos šansus kitąmet aukščiausioje lygoje?

- Be abejo, daug kas priklausys nuo finansinio stabilumo, kuo komanda galės pasipildyti. O kalbant apie žaidimo lygį – tikrai manau, jog komanda bus pajėgi žaisti konkurencingai, turint omenyje ir tai, kad neaiškūs bent poros A lygos komandų likimai. Negalvoju, kad komanda liks paskutinė, o rimtai jungsis į kovą dėl vietos šešete. Kalbant apie A lygą apskritai – vėl pasikartosiu: mano manymu joje turėtų žaisti ne aštuonios, o bent dvylika komandų. Taip pat reikėtų spręsti ir legionierių klausimą – galime nedrausti komandoms turėti kažkokio skaičiaus žaidėjų iš kitų šalių, tačiau galime įvestį minimalų lietuvių futbolininkų limitą rungtynių protokoluose, tada bus kažkoks kompromisas.

- Ir pabaigai - ką galėtumėte pasakyti šiemet stadione besilankiusiems ir komandą palaikiusiems žiūrovams?

- Pirmiausia reikia pabrėžti tai, jog esame dėkingi, kad atsiranda vis daugiau mūsų komandos gerbėjų. Ateityje tikimės, jog pavyks pagerinti atributikos įsigijimą, taip pat kažkada galbūt paseksime ir „Panevėžio“ komandos, kuri savo rungtynes transliuoja tiesiogiai, pavyzdžiu. Tokios priemonės gali būti naudingos tiek ir žiūrovams, sekantiems rezultatus, taip pat ir pritraukiant potencialius rėmėjus. Tiesa, čia galima paminėti, jog labai didelį darbą nudirba ir mūsų klubo vadovas Benas Renatas Baltusis, kartais galbūt susilaukiantis ir kiek kritikos, tačiau mūsų komandai padedantis itin stipriai, tad itin gerus žodžius reikia pasakyti ir jam. Pabaigai – dėkojame žiūrovams už lankymąsi stadione šiemet ir labai lauksime jūsų palaikymo jau kitame sezone!

įdomiai

„Vilniaus Vyčio“ planuose – A lyga!
Visą straipsnį galite rasti https://www.futbolas.lt/naujiena/402375/vilniaus-vycio-planuose-a-lyga" onclick="window.open(this.href);return false;

Nekonkreciau matyt neimanoma parasyti.

Čia wow. futbolas.lt klasikėlė. Iš nieko išspausti 4 pastraipas nieko.

Kas idomiausia, pateikta kaip kazkokia staigmena (sauktukas). Idomu, ka apie sia "naujiena" mano Liubinskas?

Kas idomiausia, pateikta kaip kazkokia staigmena (sauktukas). Idomu, ka apie sia "naujiena" mano Liubinskas?

Tai Liubinskas visą sezoną šneka, kad A lygoje turėtų būti bent 12 komandų ir kad galėtų žaisti

Kas idomiausia, pateikta kaip kazkokia staigmena (sauktukas). Idomu, ka apie sia "naujiena" mano Liubinskas?

Tai Liubinskas visą sezoną šneka, kad A lygoje turėtų būti bent 12 komandų ir kad galėtų žaisti

Tai kad sitie veikejai ir pusiau profesionalais nelabai gali vadintis. Pastoviai minuse esanti sflininku sutve.

na taip, jie ne pusiau profesionalai - jie (daugumoj) buvę profesionalai Apie Liubinską gali visaip galvoti, asmeniškai aš jo nemėgstu, bet jis žodžio kišenėj neieško ir savęs nenuvertina

na taip, jie ne pusiau profesionalai - jie (daugumoj) buvę profesionalai Apie Liubinską gali visaip galvoti, asmeniškai aš jo nemėgstu, bet jis žodžio kišenėj neieško ir savęs nenuvertina

Cia raktinis zodis "buve". O kad dabar galetum pusiau profesionalu vadintis, reikia nors kazka pastoviai gauti (ne tik Baltusio pazadus). Jau nekalbant apie tai, kad paciam klubui iki tokiu kaip Nevezis ar Dziugas, tai simta metu keliauti ir neprikeliauti.

reikia nors kazka pastoviai gauti (ne tik Baltusio pazadus).

Apie Beno Renato pažadus jau galima kurti filmus. Paskutiniai pažadai apdovanoti Vyčio toto spėjikus. Tik viena pana gavo Pogonia (vytis) vėliavą. Visi kiti buvo pamaitinti pažadais. Parodo, kad negerbia savęs ir tiek.

užteko pamatyt, kokiais epitetais rėkia per varžybas ant savo žaidėjų tiek treneris nuo suolelio, tiek vadovas iš LFF antro aukšto vip'o, tai norėtusi kad šita "komanda" kuo stačiau ir kuo greičiau prasmegtų po žeme. su tokiu mentalitetu eitų pravieniškių rinktinę geriau daryt.

Nesuprantu, kodėl VV turėtų eiti į A lygą? Nei jie turtingi, nei iškovojo tokią teisę. Gerai, kad pasikartotų REO scenarijus, tada visiems būtų aišku, kad dirbtinai galima įkišti, bet tik tiek.