„Žalgiris“ dar nepalaidotas, nors pirmoji injekcija ir buvo neveiksminga
http://penalty.lt/%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C-dar-nepalaidotas-nors-pirmoji-injekcija-ir-buvo-neveiksminga/" onclick="window.open(this.href);return false;
„Svajojame Europoje žaisti ir rudenį. Juk svajoti neuždrausta“, – prieš pirmąsias UEFA Europos lygos kvalifikacinio etapo rungtynes pareiškė „Žalgirio“ vyr. treneris Marekas Zubas. Pasakymas, kurį galima vertinti dvejopai: arba sakyti, kad treneris kliedi, arba, pažiūrėjus į pirmųjų dviejų etapų burtus, pritaikyti banalią frazę – „Žalgiris“ turi istorinį šansą.
Aurimas BUDRAITISBe jokios abejonės, po praėjusio ketvirtadienio „Žalgiriu“ tikinčiais stipriai sumažėjo. Ir turbūt taip atsitiko ne dėl galutinio pirmųjų rungtynių rezultato, o dėl žaidimo, dėl taktikos ir, pripažinkime, keistų M.Zubo sprendimų.
Vienintelis džiuginantis dalykas tame liūdname ketvirtadienyje yra tas, kad „Žalgiris“ kol kas nieko neprarado ir dar turi galimybę vienai injekcijai. Tik po jos paaiškės, ar tai yra viskas, ką supergalingieji A lygoje, šiais metais gali nuveikti Europoje.
O ką daryti, kad airiai rytoj vėl neprimestų savo žaidimo stiliaus? Tam, turbūt, pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą: koks tas stilius?
Iš pradžių, atrodė, kad iš pažiūros nesunkiai įkandamas – kamuolys dažniausiai įžaidžiamas per atraminį saugą. Šis siunčia jį tolimu perdavimu į vieną arba kitą kraštą.
Pakeitus Artūrą Žulpą, „St.Patrick‘s“ futbolininkų žaidimas pasikeitė. Jie įsidrąsino, visiškai užvaldė aikštės centrą bei atakas pradėjo kurti per prakiurusią vilniečių gynybą.
Kai airiai žaidė kraštais, didelę atsakomybę dėl varžovų sukurtų progų turėtų prisiimti (gal ir prisiėmė) Vaidas Šilėnas. Būtent jis nesėkmingai užsiėmė poziciją, kai pirmajame kėlinyje komandą išgelbėjo Armantas Vitkauskas, būtent jis neužsiėmė pozicijos, kai žalgiriečiai praleido pirmąjį įvartį.
Kodėl taip atsitiko? Galbūt, dėl futbolininko įpročio žaisti saugo pozicijoje, galbūt, M.Zubo prašymas buvo pasijungti į komandos atakas, o galbūt dėl žaidėjo pernelyg didelio tikėjimo savo jėgomis. Juk kai žaidi prieš Tauragės „Taurą“ ar Alytaus „Dainavą (te neužpyksta šių klubų gerbėjai), net ir neužsiėmus tinkamos vietos, visada gali spėti ištaisyti savo klaidą. Airiai tų klaidų nedovanojo ir nedovanos, jei jų tik pasitaikys rytoj.
Labai keista buvo matyti tiek daug klystantį Mantą Kuklį. Sutapimas ar ne, tačiau tų klaidų pagausėjo būtent tada, kai A.Žulpą pakeitė P.Janušauskas. Pastarajam akivaizdžiai trūksta žaidybinės patirties ir, žaidžiant su airiais, tai matėsi labiau nei bet kada.
Spėliojimai, kad A.Žulpa pakeistas dėl gautos geltonos kortelės, išvis nelogiškas. Jeigu vadovausimės tokia logika, tai ką daryti, jei penki žaidėjai žaidžia su geltonomis kortelėmis? Kaip atsirinkti, kurį keisti, o kurio ne? A.Žulpa nėra konfliktiškas, todėl, veikiausiai, būtų užtekę su juo treneriui pasikalbėti ir nuraminti.
Kiek vėliau lyg ir logiškas trenerio sprendimas, esant rezultatui 1:1, stiprinti puolimą. Tačiau jis sustiprintas buvo tik žvelgiant į pavardes, bet ne į išsidėstymą aikštėje. Joje pasirodęs Andrius Velička užėmė sau būdingą puolėjo vietą, tačiau į kairiojo saugo poziciją buvo nustūmtas Kamilis Bilinskis. Kokia prasmė nustūmti žaidėją į poziciją, kurioje jis tampa silpnesnis? Pripažinkime, kad K.Bilinskio stiprioji pusė yra puolimas, todėl nesuprantama, kodėl nebuvo bandoma sužaisti dviem puolėjais.
O jeigu baisu žaisti dviem puolėjais – K.Bilinskis, A.Velička, tai kokia prasmė į aikštę mesti Vedraną Gercą, pakeičiant geriausią rungtynių žaidėją Pavelą Komolovą? Argumentai, kad rusas pavargo neįtikina, nes jis net ir pavargęs, tikrai likusias devynias minutes (įskaitant teisėjo pridėtą laiką) būtų sužaidęs geriau nei kroatas. O jei jau P.Komolovas tikrai negalėjo baigti rungtynių, kodėl į aikštę nemesti Ryčio Leliūgos? Gaila, bet atsakymo į šį klausimą taip ir nesulaukiau.
Atsakomosiose rungtynėse M.Zubas airiams žadėjo staigmenų. Kokių? Pamatysime aikštėje, tačiau spėju, kad viena iš tų staigmenų – varžovų spaudimas jų pačių aikštės pusėje. Momentų nefiksavau, tačiau buvo labai daug atvejų, kai airiai tiesiog išmušdavo kamuolį į užribį.
Dar viena staigmena galėtų būti M.Kuklio didesnis išnaudojimas (aišku, jei šiam nebus juoda diena). Juk net ir esant Jakubui Wilkui, M.Kuklys buvo tas, kuris sėkmingai skirstydavo kamuolį komandos draugams.
Svarbus turėtų būti Ramūno Radavičiaus vaidmuo. Akivaizdu, kad užsisėdėjimas ant suolo jam pasitikėjimo nepridėjo, tačiau tai yra futbolininkas su patirtimi, todėl kairysis „Žalgirio“ atakos kraštas turėtų kelti didesnę grėsmę varžovams, nei dešinysis.
Viliuosi, kad viena iš staigmenų bus R.Leliūgos pasirodymas. Jo greitis ir techniškas žaidimas turėtų būti visiškai neparankus varžovams.
O didžiausia staigmena turėtų būti ta, kad „Žalgiris“ turėtų žaisti savo žaidimą ir primesti jį savo varžovams, o ne leisti, kad tą žaidimą vilniečiams primes „St.Patrick‘s“.
Liko viena injekcija. Tikėkimės, kad ji „Žalgiriui“ padės išgyventi.
