Rinka nežinioje dėl Nacionalinio stadiono: ragina nusiraminti ir peržiūrėti taisykles
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/rinka-nezinioje-del-nacionalinio-stadiono-ragina-nusiraminti-ir-perziureti-taisykles-973-1321910Penktadienį ryte mero patarėjas Karolis Žukauskas feisbuke pasidalino, jog savivaldybėje buvo aptarinėjami alternatyvūs būdai statyti stadioną. Tačiau R.Šimašius nei sprendimų, nei pasiūlymų komentuoti nepanoro. Tepasakė, kad šiuo metu analizuojami variantai tiek kaip esamą projektą atgaivinti, tiek kitos galimybės.
„Mano supratimu, po vakar dienos turime žymiai geresnį pagrindą atsirasti stadionui Vilniuje negu turėjom užvakar. Su savo pasiūlymais ateisime kitą savaitę, nes tikrai planą turime. (Penktadienio pasitarimo, – 15min) nenoriu komentuoti, nes dar reikia detales pašlifuoti, norime su kitomis institucijomis pasitarti, tai kitą savaitę apie tai bus naujienų“, – sakė jis.
Pasak R.Šimašiaus, teoriškai yra keletas kitų vietų, kur galėtų iškilti Nacionalinis stadionas, tačiau ar tai būtų geriau, jis labai abejoja.
„Kalbant apie šitą vietą (Šeškinės kalvos, – 15min past.), ji urbanistine prasme labai teisinga. Be to, tikrai nesinorėtų, kas įvykę teismų praktikoje, jeigu nerealizuojamas projektas, tikrai nesinorėtų, kad įvyktų gatvinio kaimo restitucija su po to nevaldoma plėtra po dešimtmečio sąstingio. Tai būtų pats blogiausias variantas“, – aiškino jis.
Prezidentūros pranešime spaudai nurodoma, kad G.Nausėdos vertinimu, Vilniuje turi būti pastatytas tiek sostinės, tiek ir visos šalies gyventojų poreikius atitinkantis stadionas.
„Jo finansavimo modelis turi atitikti viešiesiems pirkimams taikomus skaidrumo ir efektyvumo reikalavimus. Pokalbio metu Prezidentas pabrėžė, kad tokio dydžio ir svarbos objektas turi būti statomas bendromis valstybės jėgomis, sutelkus jėgas ir resursus ir ieškant sutarimo, o ne konkuruojant ir nuolat ginčijantis dėl projekto apimties ir jo įgyvendinimo būdo“, – rašoma pranešime.
Pasak valstybės vadovo, šiuo metu ekonomikos skatinimui skiriamos lėšos galėtų būti naudojamos ir svarbios ilgalaikės infrastruktūros, pavyzdžiui tokiam stadionui, statyti.
Naujos vietos paieškos būtų nelengvosLietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius mano, kad dar per anksti kalbėti, kuris modelis projekto įgyvendinimui yra geresnis. Tačiau vis dėlto, jei Vyriausybė nutartų įgyvendinti projektą, jis abejoja, ar vertėtų statyti viską, kas buvo numatyta.
„Dalis veiklų ten buvo municipalinio lygmens, užimtumo centrai, mokyklos, muziejai ir panašiai. Bet Vyriausybė kol kas nieko daugiau nepasakė ir manau, kad visa tai daugiau politinis pareiškimas nepaaiškinant nieko daugiau, ką tai reiškia. Ar bus skelbiamas naujas konkursas? Ar toliau eis koncesijos, viešųjų pirkimų būdu? Kas bus valdytojas? Koks modelis bus pasirinktas? Statyk ir valdyk ar tik pastatyk ir perduok? Čia turės būti iš naujo daroma kaštų/naudos analizė“, – tikino jis.
Pasak M.Statulevičiaus, tiek savivaldybė, tiek Vyriausybė turi galutinai apsispręsti, kuri statys stadioną, nes dviejų miestui nereikia. Tiesa, jis apgailestavo, kad Nacionalinio stadiono projektas dedamas ant stalo politinio sezono derybose.
„Norėtųsi, kad būtų eliminuotas politinis vardiklis, bet, matyt, to padaryti neįmanoma“, – sakė jis.
Ketvirtadienį R.Šimašius pareiškė, jog galėtų būti svarstoma ir kita vieta, ne ant Šeškinės kalno, kur galėtų iškilti stadionas. M.Statulevičiaus teigimu, užsienyje tokio dydžio objektai statomi ne miesto centruose. Tačiau, tokiu atveju, privalu sukurti visą aptarnaujančią infrastruktūrą.
„Galvojant apie Vilnių, nežinau, kur tokia vieta ir toks didelis sklypas atsirastų. Tą gerai pamatėme, kai buvo ieškoma ministerijų miestelio iškėlimui vietos. Dabar pradėti naujų plotų medžioklę bus nelengva“, – įsitikinęs jis.
Ragina keisti viešųjų pirkimų taisyklesLietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gevilas mano, kad šiuo atveju nesvarbu, kas projektą įgyvendins – valstybė ar savivaldybė. Jo teigimu, pirmiausiai reikėtų pakeisti viešųjų pirkimų taisykles.
„Jei negalime įgyvendinti vieno ar kito projekto, reikia daryti išvadas dėl taisyklių, kaip perkame projektavimo ar statybos rangos darbus. Tokį projektą galėtų įgyvendinti ne viena organizacija, tačiau taisyklės, kurios galioja valstybėje, verčia susimąstyti, ar viskas yra tvarkoje. Jau vieną, antrą kartą buvome pradėję stadiono statybą ir jau investuota virš 100 mln. litų, bet po to visos investicijos buvo pasmerktos tapti atliekomis“, – kalbėjo jis.
D.Gedvilo teigimu, pernai metų skaičiavimais, Lietuvoje sustoję, įstrigę teismuose projektų už 0,5 mlrd. eurų.
„Apmaudu ne tik statybininkams, bet ir, manau, visai visuomenei, kad negalime susitarti, kad projektas būtų įgyvendintas. Tiek savivaldybė, tiek Vyriausybė turėtų siekti kažkokio dialogo“, – įsitikinęs jis.