sportas ir politika

Sostinė ilgina mokestinių lengvatų paraiškų laikotarpį reprezentacinių sporto klubų ir kultūros įstaigų rėmėjams
https://vilnius.lt/lt/2023/08/31/sostine-ilgina-mokestiniu-lengvatu-paraisku-laikotarpi-reprezentaciniu-sporto-klubu-ir-kulturos-istaigu-remejams/

Mokestine lengvata ketinantys pasinaudoti sostinės sporto ir kultūrines veiklas remiantys verslai ir organizacijos tam turi dar du mėnesius. Vilniaus miesto savivaldybės taryba paraiškų mokestinėms lengvatoms terminą pratęsė iki šių metų lapkričio 3 d. Taip Vilniuje siekiama skatinti sporto ir kultūros mecenatystę.

Reprezentacinius Vilniaus miesto sporto klubus ir kultūros įstaigas remiantiems asmenims Savivaldybės biudžeto sąskaita taikomos lengvatos žemės, valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčiams Vilniaus mieste – paramos teikėjas atleidžiamas nuo metinio nekilnojamojo turto, žemės ir (arba) valstybinės žemės nuomos mokesčio, bet ne daugiau kaip 70 proc. paramai skirtų lėšų sumos.

Reprezentaciniais miesto sporto klubais laikomos futbolo klubas „Žalgiris“, sporto klubas „Budora“, badmintono klubas „Capital Badminton Club“, Vilniaus teniso akademija, krepšinio klubas „Statyba“ („Vilniaus rytas“), Vilniaus rankinio centras, Vilniaus regbio akademija, Vilniaus miesto vandensvydžio sporto klubas „Delfinas“, triatlono ir plaukimo klubas „Ruoniai“, ledo ritulio klubas „Ledo pankai“ („Hockey punks“), Vilniaus bokso akademija, Vilniaus miesto sporto žaidimų klubas „Žuvėdra“, Sostinės moterų krepšinio klubas, futbolo klubas „Vilnius“, Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademija, asociacija „Merginų ledo ritulys“, Vilniaus vandensvydžio federacija, Vilniaus miesto rankinio sporto klubas „Eglė“, Vilniaus miesto moterų futbolo akademija „Žalgiris“, futbolo klubas „Riteriai“, visuomeninė organizacija sporto klubas „Saulės ženklas“, Geležinio vilko sporto mokykla, Vilniaus rankinio klubas, Vilniaus ledo ritulio mokykla „Geležinis vilkas“ ir futbolo klubas „Viltis“.

Asmenys, kuriems siūlomos mokesčių lengvatos, reprezentaciniams Vilniaus miesto sporto klubams ir kultūros įstaigoms suteikė 673 142 Eur paramos: sporto klubams – 608742 Eur; kultūros įstaigai – 64 400 Eur. Išnagrinėjus jau gautus 36 prašymus suteikti lengvatas reprezentaciniams sporto klubams ir kultūros įstaigoms, suteikta lengvata nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčiui siekia 470 197 eurų.

Valdas Benkunskas – apie Nacionalinį stadioną, arenų pirkimus ir klubų finansavimą
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/kita/valdas-benkunskas-apie-nacionalini-stadiona-arenu-pirkima-ir-klubu-finansavima-26-2178538

– Ar gali keistis miesto aukšto meistriškumo klubų finansavimo modelis?
<...>Matyt, šią vasarą priimsime sprendimą, bet iš esmės tęsime, nes be miesto paramos didžioji dalis iš tų 18-os sportų klubų sužlugtų arba jiems būtų itin sunku pasiekti rezultatus. <...>Tai bus trečias ciklas tokios tvarkos, esminės detalės neturėtų keistis.

– Viena iš taisyklių būdavo tokia, kad į miesto paramą gali pretenduoti tik vienas tos sporto šakos klubas (vienas vyrų, vienas moterų). Taip likdavo nepatenkinti kai kurie klubai, kurie nesulaukdavo jokios paramos. Kaip žvelgiate į šią situaciją?
– Visiems pinigų visada neužteks, visada liks nepatenkintų. <...>Šis pritaikymas leido paremti 18 klubų. Tai – teigiamas dalykas. Be to, suprantant, kad komerciškai moterų sportas yra mažiau patrauklus ir rėmėjus pritraukti sudėtingiau, tai pasiteisino sprendimas skirti paramą moterų komandoms.

– Koks yra miesto išlaikomų sporto mokyklų ir Nevyriausybinių sporto organizacijų finansavimo santykis? Koalicijos programoje buvo įrašytas siekis ženkliai sumažinti atskirtį, bet ji lieka pakankamai didelė?

– Nesutikčiau. Man regis, klaidinga siekti lygybės tarp šių skirtingų žanrų, nes jų prigimtis kitokia. Vilniuje ir kitose savivaldybėse egzistuoja sporto mokyklos, kurių paskirtis yra visiškai aiški – vaikų neformalus ugdymas sporto srityje. Šiuo atveju turime tris sporto mokyklas, dirbančias daug dešimtmečių ir kurios užtikrina minimalią bazę, kurią miestas privalo turėti savo rankose, ypač tokiais atvejais, kai verslo ar privačių iniciatyvų mokyklos staiga užsidarytų, kaip buvo nutikę su Šarūno Marčiulionio akademija. Jei ne Vilniaus krepšinio mokykla, į kurią parėjo nemažai vaikų, būtume turėję daug reputacinių bėdų kaip krepšinio valstybės sostinė.

Aš tikrai palaikau privačias sporto mokyklas ir privačias iniciatyvas, tik nesutikčiau, kad finansavimas neteisingas. Šiuo atveju miesto sporto mokyklos gauna biudžetinį finansavimą ir dotaciją, tuo tarpu privačios irgi sulaukia finansavimo iš valstybės ir savivaldybės bei kitų programų. Tos lėšos, surenkamos neformalaus ugdymo krepšeliui, kurios kartu su ministerija skiriamos tiktai privačioms mokykloms, o sporto mokyklos į jas nepretenduoja, galiausiai mes suteikiame lengvatinę nuomą tomis pačiomis sąlygomis sporto infrastruktūrą tiek savo, tiek privačioms sporto mokykloms – tai yra suvienodinta.

Nuo šių metų diskutuodami su privačių mokyklų asociacija ir jų bendruomene jau pradedame testuoti tai, ko labiausiai prašė – aukšto meistriškumo sportininkų rengimo išlaikymo klausimą – tai natūraliai didina įstaigų kaštus ir reikalauja papildomų lėšų. Tai vėl gi – naujos sukurtos programos taikomos tik pravačioms sporto mokykloms. Be to, atsiranda individualių sporto šakų krepšelis, kurį galės pritaikyti. Be to, atsiranda stipendijos tokiems sportininkams, kurie garsina Vilniaus miestą. Tad girdime privačias veiklas ir laikome jas savo partneriais, tačiau tas naratyvas, kad turi būti absoliuti lygiava pagal vieną kurpalį yra logiškai klaidingas, nes taip niekada nebuvo ir nebus.

https://www.15min.lt/sportas/naujiena/kita/valdas-benkunskas-kokios-naujos-arenos-isdygs-vilniuje-ir-kodel-ju-dar-nera-26-2179618

Seimui teikiamos pataisos dėl azartinių lošimų reklamos uždraudimo
https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/seimui-teikiamos-pataisos-del-azartiniu-losimu-reklamos-uzdraudimo-1164741

Seimui antradienį pristatomos pataisos, kuriomis nuo 2025 metų siūloma visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Seimo BFK pritarė griežtesniems ribojimams lošimų sektoriui, stipresnėms kovos su nelegaliu lošimu priemonėms
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/seimo-bfk-pritare-grieztesniems-ribojimams-losimu-sektoriui-stipresnems-kovos-su-nelegaliu-losimu-priemonems-120061287

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė dviem Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektų paketams – vienas jų yra skirtas tobulinti kovos su nelegaliu lošimu priemones, o kitas – stiprinti probleminių lošėjų apsaugą ir numatyti griežtesnius ribojimus lošimų sektoriui.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė komitetui pristatė atnaujintas kovos su nelegaliu lošimu priemones. Šiuo metu veikiančią sistemą papildys Lietuvoje turinčių teisę veikti lošimų paslaugų teikėjų „baltasis sąrašas“, į kurį nepatenkančioms bendrovėms licencijuotos finansų įstaigos negalėtų atlikti mokėjimų. Projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad taikant tokį mokėjimo operacijų blokavimą, dalyvavimas nelegaliuose lošimuose būtų ženkliai apribotas net ir neužblokuotoje interneto svetainėje.

„Iki šiol turėjome sistemą, kuri leisdavo blokuoti mokėjimus, kurie yra mokami iš Lietuvos finansų įstaigų nelegalioms interneto lošimo svetainėms tik tuo atveju, jeigu jos būdavo užblokuotos. Mūsų Lošimų priežiūros tarnyba iki šiol buvo užblokavusi apie 1600 nelegalių interneto svetainių“, – trečiadienį BFK posėdyje kalbėjo V. Markevičienė. „Iš esmės baltasis sąrašas reiškia tai, kad mūsų Lošimų priežiūros tarnyba paskelbia oficialų sąrašą, kokios Lietuvos įmonės gali veikti. Jeigu yra atliekami mokėjimai, tiesiog patikrinus, ar tas gavėjas atitinka atpažinimo kodą, kuriuo jis yra pripažįstamas kaip lošimų paslaugų teikėjas, ir jeigu jis nėra licencijuotas Lietuvoje, toks mokėjimas nebūtų vykdomas“, – aiškino ji.

Lobistas Mindaugas Ardišauskas tikino, kad šios priemonės veiksmingumas bus ribotas, kadangi didžioji dalis mokėjimų nelegaliems lošėjams atliekama bankiniu pavedimu, o ne su mokėjimo kortele. „Priemonės efektyvumas daugeliu atveju bus pakankamai nominalus, nes jeigu įmonė, nelegalus organizatorius nėra juodajame sąraše, vadinasi šitas kortelinis pavedimas realaus efekto neturės. Reikia žinoti, kad mažoji dalis (pavedimų – ELTA) atliekama mokėjimo kortelėmis, o ši iniciatyva tik jas ir apima“, – teigė jis.

Komitetui pritarus įstatyminėms pataisoms, jos grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę rudens sesijoje.

Komitetas taip pat pristatė blokavimo modeliui atsiskaitymams, susijusiems su dalyvavimu loterijose. Tokiu atveju mokėjimo operacijos, susijusias su loterijų bilietais, platinamais internetu, būtų tikrinamos pagal Priežiūros institucijos sąrašą, kuriame pateikti tokia veikla teisę užsiimti turintys subjektai.

BFK pritarė siūlymui stiprinti probleminių lošėjų apsaugą
V. Markevičienė komitetui pristatė siūlymą, kad iki šiol rekomendacinį pobūdį turėjusios atsakingo lošimo gairės lošimų paslaugų teikėjams taptų privalomos. Pasak viceministrės, Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) atliktas tyrimas parodė, kad rekomendacijų sektoriaus mastu laikomasi ribotai.

Pataisos numato reikalavimą, kad antžeminiuose lošimo namuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris gyvai stebėtų žmonių elgseną ir galėtų probleminį lošėją pastebėti. „Įtvirtinta pareiga bendrovėms užtikrinti, kad jos stebėtų savo klientų elgseną ir pamačius požymius, kad lošimas darosi nekontroliuojamas, privalėtų imtis tam tikrų veiksmų atkreipti lošiančio asmens dėmesį ir nukreipti jį ten, kur jis galėtų gauti pagalbos“, – teigė ji.

Tuo metu nuotoliniuose lošimuose kiekvienas lošėjas privalėtų nustatyti tam tikrus limitus iš anksto, kiek jis ketina pinigų pralošti. „Jeigu nebus nustatyti laiko ir lėšų limitai, tai lošėjas apskritai negalės lošti. Sistema skirta tam, kad visi duomenis apie visus lošėjus ir jų interakcijas su lošimų įmonėmis suplauktų LPT (...) Probleminiame lošime netgi nedidelė laiko pertrauka padeda žmogui atgauti kontrolę“, – pabrėžė V. Markevičienė.

Teisininkas Liutauras Ulevičius posėdyje kritikavo siūlymą ir tvirtino, kad jis išstums mažesnius lošimų organizatorius iš rinkos arba į šešėlį. „Pasiūlymas nubrauks visus mažesnius lošimų organizatorius, liks tie 3-4 dominuojantys rinkoje operatoriai, kurie siūlys tik pačius rizikingiausius lošimus. Šitas projektas padarys, kad reikalavimų mažesnieji organizatoriai negalės tenkinti, o visi lošėjai bus nustumti į pavojingiausių lošimų sritį“, – aiškino jis.

Lobistas M. Ardišauskas pridūrė, kad tai paskatins ir dalį lošėjų rinktis nelegalius lošimų organizatorius, kurie nereikalauja limitų ir niekaip nėra kontroliuojami. Pasak jo, teisingiau būtų biudžeto lėšas skirti probleminio lošimo prevencijai. „Mes turime didžiulį paketą, daugybė įpareigojimų legaliems lošimų organizatoriams, bet visame šiame pakete nėra nieko apie nelegalius lošimus ir nieko nėra apie probleminio lošimo prevenciją. (...) Visi puikiai suprantame, kad pasiūlą stimuliuoja paklausa. Jei žmonės turi laiko, pinigų ir noro lošti – čia jau ne sistemos reikalas“, – sakė jis.

Įstatymo projektui BFK pritarė ir Seimo jam liko paskutinė – priėmimo stadija.

Seimas kol kas nebalsuos dėl azartinių lošimų reklamos draudimo
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2407664/seimas-kol-kas-nebalsuos-del-azartiniu-losimu-reklamos-draudimo

Ketvirtadienį priimti azartinių lošimų reklamos draudimą turėjęs Seimas dėl jo įteisinimo nebalsuos. Išbraukti tokias Azartinių lošimų įstatymo pataisas iš ketvirtadienio parlamento darbotvarkės pasiūlė socialdemokratas Julius Sabatauskas.

„Neišspręstas tiek žiniasklaidai kompensavimo klausimas, tiek sporto. Taigi, čia reikėtų dar padirbėti“, – Seimo posėdyje sakė J. Sabatauskas.

Lošimų reklamą Lietuvoje norinčiam uždrausti Lingei – dūris iš partnerių Laisvės partijoje
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2407809/losimu-reklama-lietuvoje-norinciam-uzdrausti-lingei-duris-is-partneriu-laisves-partijoje

Seimas ketvirtadienį iš darbotvarkės išbraukė įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje palaipsniui būtų uždrausta azartinių lošimų reklama. Šio pasiūlymo iniciatorius Mindaugas Lingė ragino to nedaryti.

„Yra pasibaigusi 4 mėnesius trukusi notifikavimo Europos Komisijoje procedūra. Toliau procedūra gali tęstis Seime, likusi priėmimo stadija. O tie nuogąstavimai dėl kompensacijų internetinei žiniasklaidai – jau yra suplanuoti ateinančių metų biudžete, kur 4 mln. eurų iš loterijų ir lošimų mokesčio pakėlimo jau papildys (Medijų rėmimo – LRT.lt) fondą ir leis patiriamus tam tikrus nuostolius kompensuoti per amortizacinį mechanizmą“, – pastebėjo jis.

Įstatymo projektą iš Seimo ketvirtadienio darbotvarkės išbraukti pasiūlė socialdemokratas Julius Sabatauskas. Kol kas nesiimti projekto siūlė ir liberalas Andrius Bagdonas.

„Yra gauti raštai tiek sporto bendruomenės, tiek internetinės žiniasklaidos bendruomenės, tiek Lietuvos verslo konfederacijos, kad visi klausimai nėra išspręsti, į viską nėra atsižvelgta. Todėl būtų racionalų šiandien išimti šį projektą iš darbotvarkės“, – posėdyje sakė jis.

Seimo nariai balsavimo metu apsisprendė pritarti J. Sabatausko pasiūlymui. „Už“ balsavo 60, „prieš“ 50, o 8 susilaikė. Kaip nustatyta Seimo statute, pasiūlymas klausimus išbraukti iš darbotvarkės gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

Taigi, jei bent du „už“ klausimo išbraukimą balsavę Seimo nariai būtų pasisakę kitaip, jis darbotvarkėje būtų likęs.

Paskutinis šansas

M. Lingė ketvirtadienį susiklosčiusią situaciją apibūdino kaip apmaudžią.

„Seimo nariai rodo tikrąjį veidą ir požiūrį į šio reguliavimo esmę, naudodamiesi kadencijų kaitos laikotarpiu. Tikimasi, kad šios kadencijos Seimas jau negalėtų priimti šio įstatymo. Pagal tai, kaip yra siūloma, iš ko ateina siūlymai, kaip yra balsuojama, panašu, kad toks reguliavimas kitame Seime būtų neįmanomas“, – LRT.lt sakė jis.

Pašnekovas įvardijo, kad vienintelis likęs šansas draudimą priimti yra kitos savaitės antradienio Seimo posėdis.

„Bandytume teikti į darbotvarkę. Labai apmaudu matyti, kad už šio klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo ir tokių politikų, kurie buvo šios iniciatyvos autoriai. Kolegos iš Laisvės partijos – didžioji dalis jų frakcijos narių buvo šios iniciatyvos teikėjai, kad į reklamas, kurios kelia priklausomybę, turėtume žiūrėti vienodai. Ar tai būtų tabakas ir alkoholis, ar lošimai. Šiuo atveju, keista matyti, kad jie pasirinko pusę, kad šio klausimo nereikia spręsti“, – pastebėjo jis.

Pirmąjį aptariamo Azartinių lošimų įstatymo projekto variantą buvo pasirašę „laisviečiai“ Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius, Marius Matijošaitis, Monika Ošmianskienė, Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė.

Ketvirtadienį I. Pakarklytė ir M. Danielė balsuodamos susilaikė, o V. Mitalas, T. V. Raskevičius, M. Matijošaitis ir M. Ošmianskienė balsavo „už“ išbraukimą. Vienintelė posėdyje dalyvavusi ir „prieš“ išbraukimą balsavusi Laisvės frakcijos atstovė – teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Balsavime susilaikiusi M. Danielė paaiškino, kad taip išreiškė tam tikrą mandagumą. „Nuomonės nepakeičiau. Aš balsavau neišbraukti iš darbotvarkės. Žmonės, kurie pakeitė nuomonę, tai – V. Mitalas. Aš balsavau mandagiai „prieš“ išbraukimą“, – sakė ji.

V. Mitalui ketvirtadienį LRT.lt prisiskambinti nepavyko. Tuo metu M. Matijošaitis aiškino, kad nuomonę pakeitę dėl frakcijos diskusijoje išgirstų argumentų, tiesa, neįvardijo kokių. „Padiskutavome frakcijoje ir jos narių argumentai įtikino labiau, tai ir pakeičiau nuomonę. Nenoriu atskleisti konkrečių argumentų. Pakeičiau nuomonę, padariau tokį sprendimą, kokį padariau“, – sakė jis.

T. V. Raskevičius aiškino, kad projektą vis dar palaiko, tačiau jį dar reikėtų patobulinti. „Akivaizdu, kad priėmimo stadijoje yra daug suinteresuotų asmenų pozicijų. Nereikėtų jo priiminėti besibaigiant kadencijai, suteikiant galimybę naujai daugumai įsiklausyti į jų argumentus. Ponas M. Lingė turi savo nuomonę, o kitas Seimas yra demokratiškai išrinktas Lietuvos žmonių ir galės pats apsispręsti dėl visų įstatymų projektų“, – sakė jis.

Pereinamasis laikotarpis

Anksčiau svarstymų Seime metu buvo sutarta draudimą įvesti su pereinamuoju laikotarpiu. Iki 2027 m. pabaigos televizijoje, radijuje ir internete dar būtų galima transliuoti ne ilgesnės kaip 20 sek. trukmės lažybų reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą nuo 6 iki 18 val. ir ne daugiau kaip vieną 20 sek. trukmės reklaminį intarpą ne daugiau kaip vieną kartą per vieną valandą nuo 18 iki 24 val.

Ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pasiūlymui, kad intarpai galėtų būti iki 15 sekundžių trukmės, bet transliuojami tris kartus per valandą.

Vienintelės numatomos azartinių lošimų reklamos išimtys būtų lošimų bendrovių pastatai, interneto svetainės ir profesionalams skirti leidiniai.

Iki 2028 m. sausio 1 d. lažybų reklama taip pat dar būtų leidžiama interneto svetainėse. Tačiau ji negalėtų būti pateikiama iškylančiuose languose ir turėtų neviršyti 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 val. ir 10 proc. nuo 18 iki 24 val.

Pereinamasis laikotarpis iki 2028 m. numatomas ir sporto varžyboms bei kitiems renginiams, sporto organizacijų rėmimui.

Pasak įstatymo pakeitimo iniciatorių, nuolatinės ir itin gausios lošimų reklamos televizijoje, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse prisideda prie azartinių lošimų kaip nekaltos pramogos normalizavimo.

„Reklamas dažnu atveju įgarsina žinomi aktoriai, muzikantai ir kiti pramogų pasaulio atstovai, taip kurdami mitą, kad lošimas yra tik smagi pramoga, o reklamos pabaigoje greitakalbe išsakyti žodžiai „tai gali sukelti priklausomybę“ nuskamba žaismingai“, – rašoma jų parengtame aiškinamajame rašte.

Tačiau pastebima, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų turi katastrofiškų padarinių asmens ir visos šeimos finansinei būklei, socialiniams ryšiams ir įtraukia žmones į nesibaigiantį lošimo, turto įkeitimo, skolinimosi ratą ar net gali paskatinti lošiantįjį vykdyti nusikalstamas veikas, siekiant gauti papildomų pajamų.

Ten pat pažymima, kad nors 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas reklamuoti azartinius lošimus Lietuvos teritorijoje, lošimų organizatoriai puikiai naudojasi palikta galimybe reklamuoti lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.

„Stebint televizijas, kitas žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus susidaro įspūdis, kad azartinių lošimų reklamos kiekis, įsigaliojus draudimui, ne tik nesumažėjo, bet pagausėjo. Tai iliustruoja loterijų ir lošimų organizatorių skiriamos lėšos reklamai. Nuo 2020 metų skiriamos lėšos reklamai padvigubėjo – nuo 6,36 mln. eurų 2020 metais iki 12,73 mln. eurų 2023 metais. Tuo metu lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. eurų 2020 m. iki daugiau nei 53 mln. eurų 2022 m.“, – pateikiama dokumente.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad lošimų reklama šiuo metu jau draudžiama Latvijoje, Estijoje, Italijoje ir Belgijoje.

Jie taip pat pripažįsta, kad priimtas projektas turės įtakos žiniasklaidos, jos planavimo ir komunikacijos verslui, nes sumažės lošimų bendrovių skiriamos lėšos reklamai.

Probleminių lošėjų apsauga

Seime ketvirtadienį priimtas Finansų ministerijos parengtas Azartinių lošimų įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas yra stiprinti lošėjų, ypač probleminių lošėjų, apsaugą.

Ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje lošimus organizuoja dvylika uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) per 2023 metus siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 proc. (arba 26,4 mln. eurų) daugiau, palyginti su 2022 metais.

Nuotolinių lošimų segmento dalis lošimų rinkoje sudarė 67 proc. (arba 148,4 mln. eurų), o nuotolinių lošimų bendrosios pajamos, palyginti su 2022 metais, išaugo 22 proc. (arba 26,7 mln. eurų daugiau). Tuo tarpu antžeminių lošimų bendrosios pajamos per 2023 metus, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 0,4 proc. (arba 312 tūkst. eurų).

Galiausiai Seimas ketvirtadienį ėmėsi svarstyti ir dar vieną Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame siūloma nustatyti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo kortele inicijuotas operacijas vykdytų pagal Priežiūros tarnybos sudarytą ir jos interneto svetainėje skelbiamą sąrašą. Šio nurodymo nevykdymas užtrauktų nuo 1,8 tūkst. iki trijų 3,8 tūkst. eurų baudą.

Azartinių lošimų reglamentavimo sugriežtinimą Lietuvoje paskatino pernai rudenį paviešinta istorija, kai buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis apkaltintas apie 40 mln. eurų fondo lėšų pasisavinimu. Įtariama, kad didžiąją dalį šių lėšų jis galėjo pralošti kazino.

Seime ketvirtadienį priimtas Finansų ministerijos parengtas Azartinių lošimų įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas yra stiprinti lošėjų, ypač probleminių lošėjų, apsaugą.

Seimas sugriežtino probleminių lošėjų stebėseną ir lošimų organizatorių veiklą
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_t=289982

Seimas sutarė stiprinti lošėjų, ypač probleminių, apsaugą ir taip mažinti neigiamas pasekmes lošėjams, jų artimiesiems ir visuomenei. Už štai numatančius Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3843(2) balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.

Pagal priimtas pataisas, nuotolinių lošimų organizatoriai bus įpareigoti turėti sertifikuotą nuotolinio lošimo platformą, kurioje būtų nustatytos visų lošėjų tapatybės, jų veiksmai lošiant, įskaitant lošime praleistą laiką ir sumas bei kita informacija.

Lošimų organizatorius, teikdamas nuotolinio lošimo paslaugas ir lošimo paslaugas lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, privalės taikyti šias atsakingo lošimo organizavimo priemones: atsakingo lošimo užtikrinimo kontrolės sistemą – nuolat veikiantį lošėjų elgesio stebėsenos, probleminio lošimo nustatymo, vertinimo ir valdymo mechanizmą, informavimą apie lošimų riziką, lošimų sumos ir laiko ribojimą, lošimo proceso stebėjimą, probleminio lošimo stebėseną, lošimo rizikos vertinimą, vieningos lošėjo kortelės, nustatančios didžiausią galimą lošimo sumą, kontrolę.

Platformoje bus registruojami lošimų organizatoriaus veiksmai įgyvendinant atsakingo lošimo priemones ir ne rečiau kaip kas 30 dienų perduodami į Lošimų priežiūros tarnybos administruojamą sistemą LAKIS. Tai leis Lošimų priežiūros tarnybai vykdyti efektyvią įstatymų vykdymo kontrolę.

Lošimų organizatoriai bus įpareigoti identifikuoti lošėjus, kurie atitinka probleminio lošimo požymius, o nustačius, kad žmogus balansuoja ties probleminio lošimo riba – taikyti intervenciją jo atžvilgiu, tai yra informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo.

Pataisomis taip pat sutarta nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus. Tokiu būdu bus draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 21 metų asmenis bei leisti jaunesniems kaip 21 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Ši amžiaus riba šiuo metu taikoma lošimo namams (kazino).

Anot iniciatyvos rengėjų, šiuo metu įstatyme įtvirtintos galimos skirti baudos (maksimali suma 25 tūkst. Eur arba 50 tūkst. Eur už pakartotinį pažeidimą) neatgraso lošimų organizatorių nuo pažeidimų darymo dėl nustatytų baudų lubų. Todėl naujomis nuostatomis sutarta padidinti baudas ir diferencijuoti pagal pažeidimų pobūdį. Pakeitimais nustatytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Už pažeidimus, susijusius su lošimų patalpų, atsiskaitymų už lošimus, lošimo įrenginių reikalavimais ir kitus pažeidimus įtvirtinta nuo 2 iki 4 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų bauda. Finansų ministrė G. Skaistė yra pažymėjusi, kad tokiu būdu vidutinė bendroji bauda galėtų siekti apie 700 tūkst. eurų.

Už pažeidimus, susijusius su lošėjų apsauga, atsakingu lošimu, leidžiamos skelbti reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose pažeidimais, taip pat reikalavimų dėl įstatinio kapitalo ir mažiausios pinigų sumos nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti nesilaikymu nustatyta nuo 3 iki 5 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų bauda. G. Skaistės tvirtinimu, tokiu atveju vidutinei bendrovei bauda galėtų siekti beveik 1 mln. eurų.

Už pakartotinus pažeidimus atitinkamai sutarta nustatyti nuo 6 iki 8 ir nuo 8 iki 10 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį.

Seimas sugriežtino lošimo paslaugų teikimą ir nustatė, kad minimalus lošėjų amžius – 21 m.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2407788/seimas-sugrieztino-losimo-paslaugu-teikima-ir-nustate-kad-minimalus-loseju-amzius-21-m

Be to, parlamentas svarstymo stadijoje pritarė pakeitimams, kuriais norima tobulinti kovos su nelegaliu nuotoliniu lošimu priemones.

Už šį įstatymų pakeitimų paketą balsavo 75, susilaikė 5, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Tam, kad projektui būtų galutinai pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą.

Kaip teigia Azartinių lošimų, Loterijų įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus teikianti Finansų ministerija, nors Priežiūros tarnyba nuo 2016 blokavo daugiau kaip 1,6 tūkst. nelegalių interneto svetainių, išduodama privalomus nurodymus mokėjimo paslaugų teikėjams blokuoti mokėjimus joms, dabartinė sistema nėra efektyvi.

Todėl siūloma, kad mokėjimo paslaugų teikėjai inicijuotas nuotolinio mokėjimo operacijas vykdytų pagal Priežiūros tarnybos sudarytą ir jos interneto svetainėje skelbiamą sąrašą, kuriame būtų įrašyti subjektai, turintys teisę vykdyti nuotolinių lošimų veiklą Lietuvoje. Subjektas į skelbiamą sąrašą būtų įtraukiamas arba iš jo išbraukiamas tą dieną, kai subjektui išduodama ar panaikinama licencija.

Manoma, kad taikant tokį mokėjimo operacijų blokavimą, dalyvavimas nelegaliuose lošimuose būtų ženkliai apribotas net ir neužblokuotoje interneto svetainėje.

Taip pat siūloma nustatyti blokavimo modelį atsiskaitymams, susijusiems su dalyvavimu loterijose. Tokiu atveju mokėjimo operacijos, susijusias su loterijų bilietais, platinamais internetu, būtų tikrinamos pagal Priežiūros institucijos sąrašą, kuriame pateikti tokia veikla teisę užsiimti turintys subjektai.

L.Slušnys norėtų pasikapstyti rinktinės žaidėjų smegenyse
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/lslusnys-noretu-pasikapstyti-rinktines-zaideju-smegenyse/

Be darbo likęs buvęs seimūnas Linas Slušnys užsiminė, kad norėtų tapti Lietuvos futbolo rinktinės štabo nariu. Jei ne treneriu, tai bent psichologu. Tik kokia nauda, jei pralaimėjusios komandos futbolininkus bandys drąsinti politikas iš pralaimėjusios partijos?

Kas bendro tarp konservatorių ir Lietuvos futbolininkų. Ogi tai, kad rudenį prapylė ir vieni, ir kiti. Vieni - rinkimus, kiti - visas šešerias Tautų lygos rungtynes. Po tokio pasirodymo Slušnys susirūpino futbolo būkle.

„Jeigu Lietuvos futbolo federacija pajuokautų ir paskirtų mane Lietuvos rinktinės treneriu, galėčiau pasižadėti Lietuvai parvežti iš visų rungtynių nors vieną tašką. Nesugebame laimėti net būdami daugumoje. Akivaizdu, kad jau laikas dirbti su komandos nuotaikomis, ryžtu ir įsitikinimais. Technika svarbu, bet noras ir tikėjimas savo galimybėmis yra dar svarbesnis", - paskelbė ir pats rinkimus prapylęs buvęs seimūnas.

Suprask, rinktinei reikia psichologo. Slušnys kaip sykis yra psichiatras, teoriškai tiktų, bet realybėje iš jo nebūtų jokios naudos. Mat įkvėpti pasitikėjimo savimi pralaimintiems geriau sugebėtų laimėtojas, o Slušnio pasiekimai šį rudenį nelabai skyrėsi nuo mūsų rinktinės.

Naujuoju Sakartvelo prezidentu turėtų tapti buvęs „Manchester City“ puolėjas
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/naujuoju-sakartvelo-prezidentu-turetu-tapti-buves-manchester-city-puolejas/

Už paramą verslas gali susigrąžinti 100 proc. skirtų lėšų?
https://www.atviraklaipeda.lt/2024/12/19/uz-parama-verslas-gali-susigrazinti-100-proc-skirtu-lesu/

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai svarstant mero pateiktą sprendimo projektą dėl mokesčių lengvatų teikimo asmenims, remiantiems Klaipėdos miesto sporto, kultūros, švietimo ir socialines veiklas, tvarkos aprašo patvirtinimo L. Makūnas kalbėjo: „Kai įmonė skiria paramą, tai ji iš valstybės gauna lengvatą, lygią dvigubam pelno mokesčiui. Tai yra, jeigu pelno mokestis yra 15 procentų, tai įmonė iš valstybės gauna 30 procentų pelno mokesčio lengvatą. Mes sutarėm dar 70 procentų lengvatą… Aritmetiškai būtų, kad gal gaunasi 100 procentų. Skaičiuojant algebriškai, gaunasi realiai 90 procentų. Ar tikrai mano skaičiavimas teisingas, kad įmonė, suteikusi paramą patiria tik 10 procentų išlaidų? Ir ar tai yra pateisinama?“.

„Aritmetinis jūsų skaičiavimas iš principo yra teisingas”, – taip Klaipėdos savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė atsakė į miesto Tarybos nario Leono Makūno klausimą ar jis teisingai supranta, jog verslas gali susigrąžinti 100 procentų lėšų, kuriomis paremia sportą. Tačiau meras Arvydas Vaitkus tikina „nematęs nė vieno atvejo, kad visu 100 procentų būtų duodama kompensacija“.

K. Petraitienė akcentavo, jog norint pelno mokesčio lengvata pasinaudoti, reikia tą pelną turėti. „Suteikus paramą pinigai grįžta po metų“, – aiškino ji ir tikino, kad ir ta „nedidelė dalis, kurią verslas skiria, yra labai svarbi formuojant tradiciją, kuri Klaipėdoje gal nebuvo stipri“. Vedėja kvietė „visus tikėti mūsų verslu ir mūsų įstaigomis“.

Opozicijos lyderis, konservatorius Ugnius Radvila sakėsi esą kitokios nuomonės nei pranešėja: „Nemanau, kad didindami lengvatas mes skatiname rėmimą. Tai tiesiog tas procento padidinimas yra žingsnis atgal“. Ir dėstė, jog „labai nesudėtingai mes ta lėšas išdaliname, negalime proceso kontroliuoti, kyla abejonių dėl tų naudų“. Valstietis Raimondas Tamošauskas teigė, kad Klaipėdoje tik viena įmonė paramą teikia didesnę nei gali susigražinti. Politikas kalbėjo, jog „faktiškai gaunasi, kad tai yra mūsų savivaldybė yra rėmėjas, o įmonės tiktai dalyvauja kaip tarpininkai, per kuriuos pereina tie pinigai. Galutinai mokėtojai esame mes visi. Tai daroma miesto gyventojų sąskaita ir tie klubai, kurie sugeba taip įsisprausti, turi kažkokias tai privilegijas, palyginti su kitais klubai, kurie nesugeba šito padaryti”, – teigė politikas ir tvirtino, kad taip yra iškraipoma konkurencija

„Tiek kiek mačiau ir konsultavausi, aš nemačiau nei vieno atvejo, kad visu 100 procentų būtų duodama kompensacija, – baigiant svarstyti klausimą sakė meras. – Taip, teisinga yra polemika, kad jie duoda ir dalį paskui atgauna. Bet jie dalyvauja procese. Ir jie yra vieningi“. Arvydas Vaitkus taip pat pasidžiaugė, kad „yra vis didėjantis būrys norinčių prisidėti“. Tačiau pridūrė, kad esą yra eilė įmonių, kurios prisideda „nekalbėdamos apie kokias kompensacijas“.

Po tokios diskusijos Tarybos sprendimo projektui buvo pritarta: 22 politikai balsavo už, 8 balsuojant susilaikė. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas naujas Mokesčių lengvatų teikimo asmenims, remiantiems Klaipėdos miesto sporto, kultūros, švietimo ir socialines veiklas, tvarkos aprašas. Jame numatyta, kad paramos teikėjas Savivaldybės tarybos sprendimu atleidžiamas nuo metinio nekilnojamojo turto (NTM) ir (arba) žemės, ir (arba) valstybinės žemės nuomos mokesčio (VŽNM), bet ne daugiau kaip 70 proc. einamaisiais metais paramai skirtų lėšų sumos.

Neigiamos šio sprendimo pasekmės aiškinamojo rašto 6 dalyje, kurioje, be kita ko, rašoma, jog „2024 m. 40 juridinių asmenų, skyrusių 800 574,29 Eur paramą reprezentacinėms Klaipėdos miesto sporto komandoms (VšĮ Neptūno krepšinio klubui – 442 889 Eur, VšĮ „Neptūno futbolo klubas“ – 151 471 Eur, VšĮ LCC tarptautiniam universitetui – 62 000 Eur, Klaipėdos miesto rankinio klubui „Dragūnas“ – 49 000 Eur, VšĮ „Klaipėdos krepšinis“ – 50 559,29 Eur ir VšĮ „Ledo sparnai“ – 44 655 Eur ), numatoma suteikta 530 291,76 Eur mokestinių lengvatų, iš kurių: NTM – 425 106,81 Eur, VŽNM – 105 184,95 Eur.

Minima, kas valstybės lygmeniu bus naikinamas nepriekaištingos reputacijos kriterijus sporto federacijų valdyme dalyvaujantiems asmenims:
https://www.lrt.lt/mediateka/video/sportas-orai?episode=2000511131&season=%2Fmediateka%2Fvideo%2Fsportas-orai%2F2025 | https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2699110/pristatytos-nacionalines-sporto-tarybos-gaires-kelia-abejoniu-vyksta-visiskas-chaosas

Po kvietimo į Kauną – Donaldo Tusko pagyros premjerei: ji puikiai žino mano aistras
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/po-kvietimo-i-kauna-donaldo-tusko-pagyros-premjerei-ji-puikiai-zino-mano-aistras-120158635

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį priėmė Lietuvos ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę bei sulaukė kvietimo šią savaitę atvykti į Kauną. I. Ruginienė įteikė LFF prezidento Edgaro Stankevičiaus kvietimą į sekmadienio pasaulio čempionato atrankos rungtynes Kaune, kuriose susitiks Lietuvos ir Lenkijos futbolo rinktinės.

Lenkijos premjeras priėmė Ingos Ruginienės kvietimą atvykti į Lietuvą, stebės futbolo rungtynes
https://diena.lt/naujienos/lietuva/politika/lenkijos-premjeras-prieme-ingos-ruginienes-kvietima-atvykti-i-lietuva-stebes-futbolo-rungtynes-1723702

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas priėmė Ingos Ruginienės kvietimą atvykti į Lietuvą stebėti futbolo rungtynių, ketvirtadienį BNS patvirtino premjerės atstovas spaudai Ignas Dobrovolskas.

Sporto bendruomenė prašo valdžios drausti rusams ir baltarusiams dalyvauti varžybose Lietuvoje
https://www.budas.lt/naujienu-portalas-budas-lt/sportas/55222-sporto-bendruomene-praso-valdzios-drausti-rusams-ir-baltarusiams-dalyvauti-varzybose-lietuvoje

Sporto bendruomenė išsiuntė kreipimąsi valstybės vadovams ir valdžios institucijoms prašydama drausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Lietuvoje vykstančiose sporto varžybose.

Kreipimasis, kurį matė BNS, skirtas prezidentui, Seimo pirmininkui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Jį pasirašė kelios dešimtys sportininkų ir sporto organizacijų atstovų.

„Atsižvelgdami į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir sistemingas tarptautinių sporto federacijų pastangas grąžinti šalių agresorių atstovus į tarptautinę areną, mes, Lietuvos sporto bendruomenės atstovai, kreipiamės į atsakingas valstybės institucijas, ragindami skubiai ieškoti teisinių galimybių įstatymais uždrausti šių šalių sportininkų dalyvavimą mūsų šalyje vykstančiose sporto varžybose“, – rašoma dokumente. Pasak bendruomenės, kintančios Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijos rodo, kad vien tik nacionalinių sporto šakų federacijų ir organizacijų vertybinė pozicija yra nepakankama priemonė, užkardant agresorių šalių „minkštosios galios“ sklaidą per sportą. „Lietuvos sporto organizacijos dažnai tampa tarptautinio spaudimo įkaitėmis, neturėdamos tvirto teisinio pagrindo atsisakyti priimti agresorių šalių atstovus“, – teigia sporto atstovai.

Bendruomenė ragina skubos tvarka parengti ir Seimo pavasario sesijoje priimti atitinkamas Sporto įstatymo ar kitų teisės aktų pataisas, kurios aiškiai uždraustų Rusijos ir Baltarusijos sporto komandų ir individualių sportininkų, įskaitant besivaržančius su neutralia vėliava, dalyvavimą Lietuvoje vykstančiose sporto varžybose.

Lietuvos sporto organizacijų atstovai siūlo remtis Latvijoje priimto įstatymo pavyzdžiu. Kaip rašė BNS, Latvijos parlamentas užpernai vasarį priėmė pataisą, kuria draudžiama ledo ritulio, futbolo, krepšinio ir kitoms nacionalinėms komandoms žaisti su Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos rinktinėmis, neatsižvelgiant į tai, ar jos rungtyniauja su savo, ar su neutraliomis vėliavomis. Taip pat Latvijos sporto renginių organizatoriams draudžiama kviesti Rusijos ir Baltarusijos rinktines.

Kaip rašoma Lietuvos sporto bendruomenės kreipimesi, draudimas teisės aktais suteiktų šalies sporto šakų federacijoms ir organizacijoms būtiną teisinę apsaugą komunikacijoje su tarptautinėmis organizacijomis. Taip būtų eliminuota prielaida, kad sprendimas remiasi asmenine ar organizacijos diskriminacija – draudimas būtų grindžiamas nacionaliniu saugumu ir teisės aktais.

„Sportas negali būti atsietas nuo politinio konteksto. Demokratinėse valstybėse agresorių šalių sportininkų dalyvavimas varžybose naudojamas propagandai, todėl Lietuvos pozicija privalo būti vieninga ir bekompromisė. Tikime, kad politinė valia ir glaudus Švietimo, mokslo ir sporto bei Užsienio reikalų ministerijų bendradarbiavimas leis operatyviai priimti siūlomus sprendimus, apsaugant Lietuvos sporto prestižą ir išreiškiant tvirtą solidarumą su Ukraina“, – rašoma dokumente. Jame pažymima, kad sporto bendruomenė yra pasirengusi prisidėti prie teisės aktų kūrimo ar darbo grupių ir teikti visą reikalingą informaciją šiam procesui paspartinti.

BNS skelbė, kad pernai Lietuvos futbolo federacija siekė, jog šalyje organizuojamame Europos salės futbolo čempionate negalėtų žaisti Baltarusija. Pirmenybes kartu su lietuviais organizavo latviai, tačiau neradus išeities dėl baltarusių dalyvavimo, čempionatą nuspręsta organizuoti trijose valstybėse, prie organizatorių prijungiant Slovėniją. Pastarojoje ir varžėsi baltarusių sportininkai.

LFF prezidentas Edgaras Stankevičius yra minėjęs, kad reikėtų teisės aktais įtvirtinti draudimą Baltarusijos sportininkams atvykti į Lietuvą.

Federacijoms – priminimas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų neįsileidimo
https://lrv.lt/lt/naujienos/federacijoms-priminimas-del-rusu-sportininku-neisileidimo-21lr/

Vyriausybės kanceliarijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovai aptarė priemones, užkertančias kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose Lietuvoje. Susitikime atkreiptas dėmesys, kad jau dabar Lietuvoje galioja tvarka, draudžianti rusų ir baltarusių sportininkams su savo atributika dalyvauti varžybose Lietuvoje. Bet kuri sporto federacija, gaunanti finansavimą iš valstybės, negali įsileisti tokių sportininkų.

Sutarta stebėti situaciją ir nedelsiant imtis veiksmų, jeigu dabar galiojančios priemonės pasirodytų nepakankamos.

„Labai svarbu, kad mūsų šalies sporto federacijos apie tokį draudimą informuotų ir tarptautines organizacijas. Taip, kaip tą padarė Lietuvos futbolo federacija (LFF), kai į Lietuvoje ir Latvijoje turėjusį vykti Europos salės futbolo čempionatą kelialapį iškovojo ir Baltarusijos rinktinė. Federacijai pavyko pasiekti, kad baltarusių rungtynės būtų perkeltos į kitą vietą“, – kalbėjo premjerės patarėjas regionų politikos, nevyriausybinių organizacijų ir sporto klausimais Povilas Saulevičius.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Giedriaus Grybausko, praktika patvirtino, kad dabartinis reguliavimas efektyviai veikia. Europos salės futbolo čempionatas – vienas iš gerųjų pavyzdžių, kai Lietuvos futbolo federacija apgynė vertybinę poziciją. Jeigu situacija keistųsi, atitinkamai būtų griežtinama ir dabar galiojanti tvarka.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį, kad pasaulyje daugėja balsų, raginančių „atskirti sportą nuo politikos“. Tačiau tai niekaip nekeičia Lietuvos pozicijos. „Mes nepritarėme ir nepritarsime, kad šalių agresorių sportininkai dalyvautų tarptautinėse varžybose. Šią poziciją nuolat išsakome ir kitų šalių bei tarptautinėms sporto organizacijoms, su kuriomis bendraujame“, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Estijos prezidentas: Rusijos karas prieš Ukrainą gali staiga baigtis
https://lnk.lt/straipsniai/pasaulyje/migrantai-sturmuoja-lietuvos-pasieni/373205

Neseniai buvo atšauktas Taline turėjęs įvykti mergaičių futbolo turnyras, nes užsienio komandos atsisakė jame dalyvauti nerimaudamos dėl karo grėsmės. Anot A. Kariso, kalbas apie tai, kad kitu savo taikiniu Rusija gali pasirinkti Estiją, skatina žmonės, kurie nori pakenkti šiai šaliai.

Atsiprašau už neįtemą, bet šiaip juokinga kiek įvairiausių komentarų, vos ne senas delfis:

Feisbuke susikibo meras ir buvęs rajono valdytojo pavaduotojas: Juozas Ratautas meta iššūkį Kęstučiui Tubiui
https://www.anyksta.lt/juozas-ratautas-meta-issuki-kestuciui-tubiui/

Svarstoma įstatymu neleisti rusams ir baltarusiams dalyvauti sporto renginiuose Lietuvoje
https://diena.lt/naujienos/sportas/kitos-sporto-sakos/svarstoma-istatymu-neleisti-rusams-ir-baltarusiams-dalyvauti-sporto-renginiuose-lietuvoje-1758541

„Gegužę esame pateikę Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymą į ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą įtraukti papildomus ribojimus, užkardančius šalių agresorių piliečių dalyvavimą Lietuvoje vykstančiuose tarptautiniuose švietimo, mokslo, studijų ir sporto renginiuose. Kaip, pavyzdžiui, sporto varžybos, mokslo forumai, olimpiados“, – interviu BNS teigė švietimo ministrė Raminta Popovienė.

Ji sako, kad ši idėja radosi, reaguojant į Užsienio reikalų ministerijos kvietimą teikti savo siūlymus.

„Dabar kaip tik ir vyksta tos diskusijos Užsienio reikalų ministerijoje, mūsų pasiūlymai yra, ir matysime, koks bus priimtas sprendimas“, – teigė ministrė.

Vis tik pati R. Popovienė nėra tikra, ar toks reglamentavimas turėtų būti įtvirtintas įstatymu.

„Sunku pasakyti, bet rekomendacijos dabar yra, kurios, manau, norint jas įgyvendinti, puikiai veikia“, – kalbėjo švietimo ministrė.

Šiuo metu galioja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijos, kuriose nacionalinės sporto organizacijos raginamos nekviesti ir neleisti dalyvauti šalių agresorių piliečiams Lietuvoje rengiamose sporto varžybose ir renginiuose.

Kaip rašė BNS, balandį sporto bendruomenė išsiuntė kreipimąsi į valstybės vadovus ir valdžios institucijas, prašydama drausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Lietuvoje vykstančiose sporto varžybose.

STT: Sporto finansavimo sistemoje nustatytos skaidrumo ir viešojo intereso užtikrinimo spragos
https://www.stt.lt/naujienos/7464/sporto-finansavimo-sistemoje-nustatytos-skaidrumo-ir-viesojo-intereso-uztikrinimo-spragos:4232

https://stt.lt/data/public/uploads/2026/05/kra-isvada-sporto-finansavimas-2026.docx.pdf

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę sporto infrastruktūros projektų ir fizinio aktyvumo programų finansavimo procesuose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Nacionalinėje sporto agentūroje, Vilniaus, Panevėžio miestų, Kauno, Akmenės, Kupiškio ir Plungės rajonų savivaldybėse. STT vertinimu, skiriant valstybės finansavimą sportui, nėra pakankamai užtikrinama vienoda projektų atranka, skaidrumo reikalavimai ir viešojo intereso apsauga.

Per 2023–2025 m. iš valstybės biudžeto sporto finansavimui skirta daugiau kaip 76,6 mln. eurų. STT nustatė, kad Nacionalinė sporto agentūra per 3 metus iš Sporto rėmimo fondo paskirstė apie 14 mln. eurų, tuo tarpu Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) per Valstybės investicijų programą, Mokyklų aikštynų atnaujinimo programą ir perskirstytas Sporto rėmimo fondo lėšas paskirstė apie 62,6 mln. eurų, t. y. kelis kartus daugiau. Atliekant analizę nustatyta, kad ŠMSM perskirstant Nacionalinės sporto agentūros grąžintas Sporto rėmimo fondo lėšas, finansavimas buvo skirtas ir infrastruktūros projektams, kurie nebuvo vertinti pagal Sporto rėmimo fondo procedūras arba buvo pripažinti netinkamais finansuoti.

STT nustatė reikšmingas korupcijos rizikas sporto finansavimo srityje. Viena jų – skirtingų finansavimo modelių taikymas. Panašios paskirties sporto infrastruktūros projektai finansuojami taikant skirtingus modelius, todėl atsiranda galimybė pasirinkti ar taikyti palankesnį, mažiau skaidrų ir silpniau kontroliuojamą finansavimo būdą. STT taip pat atkreipė dėmesį į nevienodus standartus, taikomus skirtingiems sporto infrastruktūros finansavimo modeliams. Pavyzdžiui, Sporto rėmimo fondo finansuojami projektai vertinami kelių etapų procedūra, į kurią įtraukiami ekspertai ir taikomi viešojo intereso kriterijai. Tuo metu Valstybės investicijų programos ir Mokyklų aikštynų atnaujinimo programos atvejais tokie reikalavimai yra mažiau detalūs arba labiau formalūs. Tai sudaro sąlygas lengviau gauti finansavimą sporto infrastruktūros projektams.

Analizė parodė, kad ne visais atvejai yra tinkamai užtikrinamas viešasis interesas. Finansavimo sutartyse dažnai nenustatomi konkretūs įsipareigojimai dėl infrastruktūros prieinamumo, naudojimo tikslinėms grupėms ar veiklos tęstinumo, todėl sudaromos prielaidos valstybės sukurtą infrastruktūrą pritaikyti ir naudoti komerciniais tikslais.

STT taip pat nustatė, kad valstybė reikšmingomis investicijomis finansuoja baseinų infrastruktūrą, tačiau finansavimo sąlygose nenustato reikalavimų ją pritaikyti aukšto meistriškumo sportui ar tarptautinius standartus atitinkančioms sporto bazėms, nors strateginiuose dokumentuose nustatomas, pavyzdžiui 50 m olimpinių baseinų trūkumas Lietuvoje.

Sporto rėmimo fondo atveju viešojo intereso įsipareigojimai nustatomi, tačiau tik trejų metų laikotarpiui, nors valstybės lėšomis pagerintos sporto infrastruktūros naudojimo laikotarpis dažniausiai siekia 15–20 metų. Valstybės investicijų programos lėšomis finansuoti sporto ir sveikatingumo kompleksai su baseinais Plungėje ir Naujojoje Akmenėje veikia pagal bendrą kainodarą, teikia ir komercines SPA ar pirčių paslaugas, tačiau finansavimo dokumentuose nėra aiškiai apibrėžtų viešojo intereso užtikrinimo sąlygų – naudojimo kvotų, prieinamumo grafikų, lengvatų tikslinėms grupėms.

STT nustatė ir galimų šališkumo bei interesų konfliktų rizikų. Kai kuriais atvejais sprendimų priėmimas galėjo būti susijęs su suinteresuotų asmenų įtaka ar politiniais ryšiais. Vienoje iš analizuotų savivaldybių finansavimas skirtas futbolo klubui, kurio prezidentas buvo savivaldybės meras, o klubui skirta suma sudarė reikšmingą dalį savivaldybės sporto rėmimo biudžeto. Be to, analizėje nustatyta konkurencijos ribojimo rizikų. Kai kurie nacionalinių programų atrankos reikalavimai gali riboti naujų organizacijų galimybes dalyvauti finansavime. Pavyzdžiui, dėl reikalavimo nacionalinei skėtinei nevyriausybinei organizacijai vienyti ne mažiau kaip 20 organizacijų buvo atmesta Lietuvos paralimpinio komiteto paraiška neįgaliųjų sportui skirtai programai, todėl tokia programa apskritai nebuvo vykdoma.

Siekdama mažinti korupcijos rizikas, STT rekomenduoja suvienodinti sporto finansavimo modeliams taikomus reikalavimus, aiškiai apibrėžti ir atrenkant projektus sudarant finansavimo sutartis bei kontroliuojant panaudojimą taikyti projektų vykdytojams viešojo intereso užtikrinimo standartus, stiprinti finansavimo ir naudojimo kontrolės mechanizmus, didinti sprendimų skaidrumą ir atsekamumą.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė sporto agentūra bei analizuotos savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ir ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

„Esmė šios sistemos būtų tokia, kad užsieniečiai nustatytos kvotos ribose galėtų atvykti tik pas konkretų darbdavį, negalėtų keisti darbdavio Lietuvoje ir vėliausiai po dvejų metų turėtų išvykti iš Lietuvos bent šešerių mėnesių laikotarpiui“, – spaudos konferencijoje teigė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

Prezidentas teikia Seimui svarstyti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2975260/prezidentas-teikia-seimui-svarstyti-nauja-terminuoto-darbo-leidimu-uzsienieciams-modeli

Kaip rašoma pranešime, terminuotų darbo leidimų modelis labiausiai tiktų užsieniečiams darbuotojams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolatos ar likti gyventi Lietuvoje ilgesnį laiką ir atvyksta į šalį dirbti ne ilgesniam nei 2 metų terminui.

Teigiama, jog teisės aktų pakeitimais būtų nustatoma spartesnė tokių užsieniečių atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau priimti į darbą užsieniečius ten, kur neranda vietos darbuotojų.

Tiesa, šiuo atveju būtų nustatytas naujas griežtas reikalavimas, kad pasibaigus 2 metų terminuoto darbo laikotarpiui užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams.

Šia iniciatyva papildomai siekiama, kad trečią kartą per 10 metų prašantys leidimo gyventi Lietuvoje atvykėliai turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Tai būtų taikoma abiem laikinos imigracijos modeliams.