Straipsniai

A.Lapinskas. Stadioną Vilniuje galima pastatyti greitai ir nebrangiai

Užkniso tas kaimas prie Gudijos sienos, vis stato, stato stadionus ir nieko nepastato. kai tiek daug statytojų, tai Vilnius be stadionų...

Juk visur stato greitai ir nebrangiai, tik pas mus, Marijos žemėje, tokios statybos užtrunka keturis dešimtmečius ir kainuoja po keliolika milijonų už kiekvienus statybų metus, ir, net tuo atveju, kai statybos sustabdomos, nes vis tiek reikia pinigų statybų konservavimui, tai atkonservavimui...

Manyčiau, kad reikia statyti mažesnius stadionus, kaip daro Latvijoje, o ne griozdiškus, kokių iš viso niekam nereikia... Juk būna, kad į rungtynes ateina 8 žiūrovai, ar 20, tai kam stadione 5 tūkstančiai vietų yra??? kad kuo daugiau statyboms išleisti??? Jau geriau už tuos pinigus du stadionus pasistatyti...

Ir statyti ne tuos prakeiktus hipodromus su bėgimo takais aplinkui, o tik futbolo aikštes. Aptverti jas nuo pašalinių, kad ten šunų nevedžiotų ir nešnerkštų, nelaužytų inventoriaus...

Lecce politiku niekada nebūsi, nes neteisingai galvoji. Reikia galvoti šitaip:

Ot naivuolis tas A.Lapinskas. Kam čia reikia greitai ir pigiai. Reikia lėtai ir brangiai. Iš bėdos galima greitai ir brangiai. Bet būtinai BRANGIAI. Kitaip neapsimoka:)

Čia iš straipsnio komentarų

Lecce politiku niekada nebūsi, nes neteisingai galvoji. Reikia galvoti šitaip:

Ot naivuolis tas A.Lapinskas. Kam čia reikia greitai ir pigiai. Reikia lėtai ir brangiai. Iš bėdos galima greitai ir brangiai. Bet būtinai BRANGIAI. Kitaip neapsimoka:)

Čia iš straipsnio komentarų

Kad politiku nebūsiu čia faktas.
Mano pusbrolis Žilvinas tikras politikas ir šitiems dalykams gabesnis. TV laidoje su seimūnu Sysu diskutavo apie "babkytes".
Žiūrėjau jų diskusiją ir dariausi teisingas išvadas.

Po teisybe, tai greitai ir pigiai niekas nedaro.
Žinia, jeigu nori greitai, tai už skubotumą nulups dešimteriopai ir bus galutinis variantas "greitai ir labai brangiai".
Visur taip yra, o statybos ne išimtis. Ir ypač, kai nuo politikų valios priklauso kokiu greičiu ir kokio brangumo objektas bus statomas.
"Atkatas" juk šventas dalykas. Norisi riebesnio kąsnio kiekvienam atsikąsti.

Trupiniai nuo grandų stalo pasieks ir Lietuvą
http://penalty.lt/trupiniai-nuo-grandu-stalo-pasieks-ir-lietuva/" onclick="window.open(this.href);return false;

UEFA net 575 savo šalių narių klubams skyrė finansines išmokas. Pinigai išmokėti už sėkmingai surengtą šių metų Europos futbolo čempionatą bei už indėlį į nacionalinių rinktinių veiklą.

Lėšos skirtos iš Lenkijoje ir Ukrainoje vykusių žemyno pirmenybių atnešto pelno ir jos paskaičiuotos atsižvelgiant į pastarųjų dviejų sezonų klubų indėlį į savo šalių nacionalinių rinktinių pasirodymą. Šiam tikslui UEFA viso skyrė 100 milijonų eurų. 40 mln. atiteko į atrankos rungtynes savo žaidėjus išleidusiems klubams, o 60 mln. pasidalijo tie, kurių atstovai dalyvavo Europos čempionate.

Išmokų sulaukė ir trys Lietuvos komandos. Didžiausias kąsnis teko šalies čempionui Panevėžio “Ekranui” – 52411 eurų. Marijampolės “Sūduva” savo sąskaitą papildys 31447 eurų. Kur kas kuklesnė pinigų suma pasieks Alytaus “Dainavą”. Dzūkams atiteks 5241 euras.

Lietuvių gauti pinigai yra tik lašas jūroje, palyginti su žemyno futbolo grandų gautomis lėšomis. Daugiausiai uždirbęs Miuncheno “Bayern” savo sąskaitą papildys daugiau nei 3 milijonais eurų. Madrido “Real” praturtės beveik 3 mln., o “Barcelona”, “Manchester City” bei Turino “Juventus” pasieks po kiek daugiau nei 2 mln.

Futbolo garsenybė reikalauja revoliucijos
Autorius: Vilmantas REMEIKA
http://www.lzinios.lt/Sportas/Futbolas/Futbolo-garsenybe-reikalauja-revoliucijos" onclick="window.open(this.href);return false;
09:37 Rugsėjo 22 d. 2012

Lietuvos futbolo federaciją (LFF) krečiant drugiui, iniciatyvos ėmėsi vienas garsiausių šalies futbolininkų Valdas Ivanauskas, pasiryžęs atgaivinti šią sporto šaką. Prieš tris savaites teismo sprendimu nuo pareigų laikinai buvo nušalintas LFF prezidentas Julius Kvedaras. Kol vyksta teisėsaugos tyrimas, futbolo bendruomenė nutarė nelaukti ir nebetylėti. Keturis kartus geriausiu Lietuvos futbolininku rinktas V.Ivanauskas su bendražygiais suvienijo futbolo bendruomenę ir sieks permainų federacijoje. "Jei ne gražiuoju, bet kokia kaina. Su dabartine padėtimi taikstytis nebegalime", - tvirtino 46 metų buvęs futbolininkas.

Užburtas ratas

- Koks bendruomenės tikslas? Nuversti dabartinę LFF valdžią? - LŽ paklausė V.IVANAUSKO.
- Lietuvos futbolui reikia revoliucijos. 12 metų veikianti dabartinė sistema neveiksminga. Kyla klausimas kodėl? Visos futbolo bendruomenės ir kai kurių verslininkų nuomonė vienoda - reikia keisti sistemą, nes LFF apėmė stagnacija. Mūsų tikslas - suburti skaidrią federaciją, kuri rūpintųsi tik futbolu, o ne tarnautų privatiems interesams. Neseniai kalbėjomės su Vilniuje viešėjusiais UEFA (Europos futbolo asociacijų sąjunga) atstovais. Jie pasakė, kokie žingsniai reikalingi ir juos po truputį žengiame.

- UEFA pritaria jūsų ketinimams?
- Taip, jie netgi pasiūlė mums tam tikrų idėjų. UEFA atstovai buvo labai nustebę, kodėl LFF vykdomajame komitete nėra Vilniaus, šalies sostinės, apskrities futbolo atstovų. Žinote, prieš kelias dienas sutikau žinomą krepšininką Sergejų Jovaišą. Jis ne tik pritarė mano idėjoms, bet ir papasakojo liūdną istoriją. Kai pernai S.Jovaiša dalyvavo pasaulio veteranų krepšinio čempionate Brazilijoje, prie jo priėjęs vietos gyventojas ir paklausęs, iš kur atvyko svečiai. Išgirdęs atsakymą, kad iš Lietuvos, brazilas šyptelėjo: tai tie, kurie pralaimėjo Lichtenšteinui?.. Netrukus su Lichtenšteinu žaisime dar kartą. Pasiekėme tokį "lygį", kad jau meldžiamės, kaip juos nugalėti. Situacija su rinktine graudi. Po šio atrankos ciklo pasitrauks daug vyresnių žaidėjų, o pamainos jiems nėra. O kas darosi jaunių, jaunimo futbole... Vaikų treneriai patys nori permainų. Mums reikia jaunų, naujų specialistų, kurie norėtų tobulėti.

- Vieša paslaptis, kad Lietuvos futbole dirba daug vyresnės kartos trenerių, kurie remiasi sovietiniu žinių bagažu ir nepriima novatoriškų idėjų bei pasiūlymų.
- Būtent. Tai vadinama sistema, užburtu ratu. Jiems gerai, nes LFF iš jų nieko nereikalauja, jie atsėdi savo darbo valandas, gauna atlyginimą ir visi patenkinti. Futbolas pasaulyje dideliais tempais juda pirmyn, o mes net ne stovime vietoje, o ritamės atgal. Mačiau, kaip dirba keturiolikmečių, penkiolikmečių komandos Vokietijoje, Italijoje. Mūsų devyniolikmečiams iki jų toli.

Sankcijų nesibaimina

- Ketinate siekti LFF prezidento posto?
- Tikrai ne. LFF vykdomasis komitetas turi spręsti, kas užims šį postą. Tačiau mes norime bent dviejų balsų šiame komitete, nes ten visi nariai yra lojalūs J.Kvedarui. Jei federacija to nesupras, sieksime sankcijų...

- Kokių permainų pirmiausia reikia Lietuvos futbolui?
- Nedelsiant reformuoti vaikų futbolo valdymą. Mes vis laukiame, ką parodys septyniolikmečių, devyniolikmečių rinktinės, bet jos išugdo vos vieną, du žaidėjus, kurie tampa menka paspirtimi nacionalinei rinktinei. Ateitimi reikia rūpintis nuo mažiausiųjų. Turime samdyti specialistus ir negailėti investicijų į šią sritį. Pažvelkime į estus - savo laiku jie ėmėsi kardinalių reformų ir vos nepateko į praėjusį Europos čempionatą... O mes? Galime sužaisti vienas rungtynes sėkmingai, tačiau per likusias atrodome nykiai.

- Esate sakęs, LFF disponuoja net 29 mln. litų biudžetu. Tai tikri ar tik numanomi skaičiai?
- Tai oficialūs skaičiai, kurie buvo deklaruoti 2009 metų LFF biudžete.

- Tačiau galbūt ši suma yra bendras LFF turtas, o ne biudžetas?
- Manau, bendras turtas dar didesnis.

- Žinome, kad J.Kvedaras turi galingą užnugarį - UEFA ir FIFA palaikymą. Prasidės revoliucijos, Lietuvos futbolas akimirksniu sulauks tarptautinės izoliacijos...
- Jeigu LFF nesupras, kad permainos būtinos, kito kelio nebėra. J.Kvedaras prezidentu dirbo tik pusę metų, tačiau jo darbe nesimatė jokių perspektyvų. Jis kalbėjo apie kažkokius mistinius rėmėjus vokiečius, sutvarkė LFF stadioną, įrengė gražias vietas VIP svečiams, bet ateitimi nė nesirūpina.

- Įmanoma išspręsti šį klausimą be skaudžių pasekmių?
- Tikiu, kad įmanoma. Reikia visiems sėsti prie derybų stalo, išsakyti savo nuomonę ir imtis realių veiksmų. Nes kalbų, kad viskas bus gerai, neužteks. LFF turi dirbti futbolui nusipelnę ir šią sritį išmanantys žmonės, o ne giminystės ryšiais susieti asmenys.

Reikia dešimtmečio

- Sausį pretendavote į Lietuvos rinktinės trenerio postą, bet šiuos rinkimus pralaimėjote vengrui Csabai Laszlo. Galbūt ši iniciatyva yra jūsų kerštas?
- Ne. Duok dieve, kad C.Laszlo pasisektų. Tačiau jis negali įsigilinti į visas mūsų futbolo problemas, nes niekas neleis jam to padaryti. Be to, yra užsienietis ir negali būti atsidavęs kaip savo šaliai. Noriu pasakyti, kad vengras nėra prastas treneris, tačiau visų problemų jis nežino.

- Kalbama, kad už jūsų kažkas stovi. Minimos Panevėžio "Ekrano" klubo vadovo Aušrio Labino, buvusio LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus pavardės.
- Ši informacija klaidinga. Aš bendrauju su verslininkais, kurie norėtų remti futbolą, bet aktyviausi esame veteranai, vadinamoji futbolo bendruomenė. Negalvokite, kad esu mesijas, kuris viską pakeis. Net 4-5 metų maža. Reikia 8-10 metų, kad pasimatytų pirmieji darbo vaisiais, kad sutvirtėtume futbolo pasaulyje. Didžiuojuosi krepšininkais Arvydu Saboniu ir Šarūnu Marčiulioniu, jų atsidavimu krepšiniui. Jie turi ir valdžios, ir verslininkų paramą. Kodėl futbole taip nėra? Nes jo vadas - žmogus, nesugebantis trijų žodžių rišliai ištarti.

- Kokių veiksmų imsitės toliau?
- Pirmadienį pradės veikti mūsų sukurtas tinklalapis futboloforumas.lt. Jame publikuosime informaciją apie savo veiklą, skelbsime žinomų futbolo žmonių pasisakymus. Toliau eisime pirmyn, nes kelio atgal nebėra.

Nes jo vadas - žmogus, nesugebantis trijų žodžių rišliai ištarti.

Juokingiausia, kad pats V.Ivanauskas irgi ne daugiau žodžių sugeba surišti į prasmingą mintį

Juokingiausia, kad pats V.Ivanauskas irgi ne daugiau žodžių sugeba surišti į prasmingą mintį

Nenuvertinčiau taip. Ivanauskas yra knygą parašęs, o Kvedaras tik laišką tautai.

Aš knygų nebeskaitau, tai nežinojau, kad Valdas būtų ką parašęs.
Galvoju: jeigu ta knygiūkštė į žemaičių kalbą nebuvo išversta, tai neverta jos net skaityti.

[Paveikslėlis]

Žaidimas gyvenimu

Penkių dalių (“Kamuolio burtai”, “Pirmyn, Žaliai balti”, “Šalia aikštės”, “ Nuoga tiesa”,“Iš pirmų lūpų”) apie 200 puslapių dydžio biografinis pasakojimas.

Nuotraukos iš anksčiau NIEKUR nematytų futbolininko asmeninių archyvų.

Daugiau nei 50 valandų pokalbio su rinktinės treneriais, buvusiais Vilniaus “Žalgirio” žaidėjais, draugais ir šeima.

GRAUDI ir JUOKINGA, tikra ir paremta amžininkų pasakojimais futbolo istorija apimanti tris žmogaus gyvenimo dešimtmečius.

Tai buvo mano gyvenimas. Mano žaidimas, kupinas pergalių ir nusivylimų. Valdas Ivanauskas

Juokingiausia, kad pats V.Ivanauskas irgi ne daugiau žodžių sugeba surišti į prasmingą mintį

Nenuvertinčiau taip. Ivanauskas yra knygą parašęs, o Kvedaras tik laišką tautai.

Kaip už Julių kažkas laišką skrebeno, taip už Valdelį toks Andrius Guginis knygą rašė.

Nuomonė. J.Kvedaras tampa J.Stalinu
http://www.futbolas.lt/naujiena/nuomon-jkvedaras-tampa-jstalinu" onclick="window.open(this.href);return false;
Aurimas Budraitis

Lietuvos futbolo federacijos sektantai geria šampaną – nuo šiandien jų vadeiva, pastarosiomis savaitėmis Bachūro vardu dažniau kviečiamas nei Juliaus, grįžo į savo UAB – ą. O Bachūras laikosi pažadų ir ruošia sau pamainą. Atsimenate, ne taip seniai jo ištartą pažadą, kad vietoj savęs į prezidento kėdę jis pasodins paklusnų statytinį? Ilgai laukti nereikėjo. Pirmuoju viceprezidentu paskirtas J.Kvedaro kišeninės firmos „Hummel“ vadovas Vidmantas Butkevičius. Pirma mintis: kas jis toks? Ogi, salės futbolo asociacijos prezidentas, kuris per savo vadovavimo metus salės futbolą sėkmingai nuvarė iki mirties taško. Bet kam tai įdomu, juk pats Bachūras sakė, kad salės futbolas Lietuvai nereikalingas. Reziumė. Jei J.Kvedaras visgi bus pasodintas į kalėjimą (kas, pripažinkime, yra realu), LFF prezidentu taps ralistas. Trumpai tariant, nenorėjot krepšininko, gausit lenktynininką.

Žvelgiam toliau. Kitais LFF viceprezidentais išrinkti, kaip vienas labai geras Lietuvos futbolininkas yra pasakęs, „nupezę pensininkai“:
- Kauno apskrities futbolo federacijos prezidentas Romanas Levinskas – žmogus, kuriam vadovaujant, neliko nei vienos profesionalios komandos visame Kaune – trumpai tariant, kišeninis J.Kvedaro žmogus, kuris visiškai neturi nuomonės.
- Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas Jonas Braga – žmogus, kuris niekada nemokėjo gerai teisėjauti, tačiau dabar 12 metų yra nepakeičiamas teisėjų vadovas. Kodėl??? Todėl, kad vykdo viską, ko reikalauja Bachūras. Jei J.Kvedaro teismas nenubaus, tokie, kaip J.Bragos vadovauti galės iki mirties, o čempionatų nugalėtojai ir toliau bus nusprendžiami kabinetuose. Trumpai tariant, kišeninis J.Kvedaro žmogus, kuris visiškai neturi nuomonės.
- Marijampolės apskrities futbolo federacijos prezidentas Romas Kukis – žmogus, kurio pavardė juoką kelia net patiems marijampoliečiams. Trumpai tariant, kišeninis J.Kvedaro žmogus, kuris visiškai neturi nuomonės.

Deja, tačiau Lietuvos futbolui puikiai pažįstama staliniška „demokratija“ bent kol kas su šaknimis dar neišrauta, todėl garbingos pareigos skirtos tiems, kuriems gyvenime rūpi vienintelis dalykas – pinigai.
...
Pabaigai, anekdotas: „LFF VK nariai pabrėžė, kad kiekvienas iš jų yra išrinktas demokratiškuose ir LFF nuostatus atitinkančiuose rinkimuose, o į skleidžiamą dezinformaciją nuo šiol bus reaguojama teisiniais būdais”.

P.S.: Ponai pensininkai LFF VK nariai, nemanote, kad Bachūrui tokiomis kalbomis darote gėdą?

Susidomėjau kuo čia ta pavardė "Kukis" tokia juokinga. Atsiverčiu lietuvių kalbos žodyną (http://www.lkz.lt/startas.htm" onclick="window.open(this.href);return false;), ogi reikšmių daug, štai kelios:

kukis 1: įrankis mėšlui iš vežimo versti, kanabėkas - gal ir juokinga
kukis 2: niuksas, smūgis kumščiu (į kuprą) - sakyčiau nejuokinga, bet lietuviška
kukis 3: kūjis - oho, čia jau rimta!
kukis 4: ežys - man šitas juokingiausias
kukis 5: pasakų paukštis su ragais - irgi nieko..
kukis 6: juokų žodis, kuriuo atsakoma klausiančiam „kų?“ (= ką?) - kų??????

Kvedaras tampa Stalinu futbolas.lt
Eikit bepročiai jūs !!!

V.Ivanauskas: futbolo sąjūdis sulaukia vis didesnio palaikymo

Prieš kelias savaites garsus Lietuvos futbolininkas ir treneris Valdas Ivanauskas paskelbėte apie judėjimo „Lietuvos futbolo forumas“ įkūrimą. Jis su bendraminčiais stojo į opoziciją dabartiniam šalies futbolo federacijos (LFF) prezidentui Juliui Kvedarui, reikalaudami jo atsistatydinimo. Tačiau rugsėjo pabaigoje Kauno apygardos teismas leido nušalintam J. Kvedarui grįžti ir toliau eiti federacijos prezidento pareigas.

LFF Vykdomasis komitetas išreiškė paramą J. Kvedariui, kuris teigia nematąs reikalo atsistatydinti.

Siūlome DELFI skaitytojams pokalbį su V. Ivanausku apie futbolo padėtį Lietuvoje.

- Ar vis dar sieksite tikslų, kuriuos užsibrėžėte?

- Vienareikšmiai - taip. Mūsų pradėtas judėjimas plečiasi, įgyja vis daugiau šalininkų. Po peticija, kuria įvardijame opiausias Lietuvos futbolo bėdas, pasirašo vis daugiau žmonių, tarp kurių yra ir Viačeslavas Sukristovas, Stasys Danisevičius, Edgaras Jankauskas, Nerijus Barasa, Rimas Turskis, Edvardas Malkevičius, Tomas Ražanauskas, ir kiti, gal ne tokie garsūs ar žinomi futbolo pasaulio žmonės.

Jau pateikėme visus dokumentus viešai įstaigai įregistruoti. Į jos veiklą sieksime pritraukti tuos žmones, kurie mato realią situaciją ir nori spręsti problemas.

„Lietuvos futbolo forumo“ judėjimas tikrai nėra vienadienis reiškinys, kuris išsikvėps – mes ir toliau sieksime, kad Lietuvos futbole būtų pradėta pertvarka, kuri būtina. Mūsų tikslai yra labai aiškūs ir paprasti, mes neturime, ko slėpti ar ko nors bijoti.

Kviečiame visus, kas neabejingi futbolui, kalbėti, diskutuoti, ginčytis apie tai, kas vyksta dabar Lietuvos futbole, federacijoje ir kokių permainų reikia imtis.

O faktas, kad J. Kvedarui buvo leista grįžti į postą, nenustebino. Vienas interneto portalas dar likus dviems savaitėms iki to teismo posėdžio aprašė konkretų scenarijų, pagal kurį bus bandoma pasiekti J. Kvedarui palankų sprendimą. Ir ką gi - viskas pasitvirtino.

Pagaliau teismas jokių kaltinimų J. Kvedarui nepanaikino ir tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo nenutraukė. Tai nėra joks išteisinamasis sprendimas.

Bet čia net ne J.Kvedaro, kaip konkretaus asmens, klausimas svarbiausias. Mūsų tikslas nėra, kaip bandoma dažnai pateikti, nuversti dabartinę valdžią su J. Kvedaru priešakyje. Aišku, siekiame, kad Lietuvos futbolui vadovautų švarios reputacijos asmenybė, nesusijusi su nusikalstamu pasauliu. Prezidentu turi būti žmogus, kurio veikla nebūtų priklausoma nuo teismų ar teisėtvarkos organų sprendimų.

Visam Lietuvos futbolui reikia esminių permainų.

- Kokių konkrečiai, Jūsų nuomone?

- Visų pirma, federacijos valdymo sistema nėra demokratiška. Tą pripažįsta ir UEFA bei FIFA delegatai, kurie buvo atvykę į Lietuvą ir domėjosi situacija.

Penkios apskričių federacijos iš dešimties yra nustumtos nuo esminių klausimų sprendimo – jos net nėra Vykdomojo komiteto narės. Pagal dabartinę sistemą, svarbiausiais klausimais yra privalomas atviras balsavimas – tai sudaro galimybę turėti įtakos balsuojančio apsisprendimui.

Trumpai kalbant, dabartinė sistema yra skirta tam, kad valdžioje esantis asmuo ar grupė žmonių galėtų tvarkytis iš esmės be jokios atskaitomybės.

Todėl reikalingi nauji įstatai, kuriuose būtų įtvirtinti demokratiški valdymo principai, ir inicijuoti tuos pakeitimus kuo greičiau turėtų LFF Vykdomojo komiteto nariai.

Nacionalinės rinktinės reitingas nusmuko į žemiausią poziciją per visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Ateityje bus dar liūdniau – įvairios jaunimo rinktinės pralaimi didžiuliais skirtumais ir beveik nėra perspektyvių, jaunų žaidėjų, kurie po dvejų-trejų metų turės apsivilkti nacionalinės komandos aprangą.

Vaikų ir jaunimo futbole – gausybė problemų ir nematyti jokios federacijos veiklos bandant jas spręsti. Tenka kalbėtis su daugybe trenerių, žmonių, dirbančių su vaikais – daugumos nuomone, situacija baisi ir ji tik blogėja.

Trenerių kvalifikacijos kėlimas šiuo metu vyksta praktiškai tik pačių trenerių iniciatyva. Pavyzdžiui, tokie žinomi treneriai, kaip Virgilijus Liubšys ar Vladas Urbonas, norėdami tobulėti, stažavosi užsienio klubuose už savo asmenines lėšas.

Dalis A lygos futbolo klubų yra ties bankroto riba, šalies čempionato lygis yra žemas. Kodėl federacija per tiek metų nesugebėjo sukurti bent kažkokios klubų skatinimo sistemos, kuri padėtų klubams ne tik stiprėti patiems ir didinti konkurenciją čempionate, bet ir tuo pačiu skatintų investuoti į jaunimą.

- Jūs vis kartojate, kad privačiuose pokalbiuose jaučiate didelį futbolo visuomenės nepasitenkinimą esama situacija. Kodėl apie tai viešai beveik nekalba tie kiti futbolo žmonės – vaikų treneriai ir žaidėjai?

- Manau, dėl paprastos priežasties – žmonės bijo, kad viešai sukritikavę dabartinę federacijos vadovybę, paklius į nemalonę. Bijo, kad nebegaus tų trupinių, kuriais sau paklusnias struktūras, apskritis ar sporto mokyklas apdalina LFF vadovai.

Pažiūrėkite, kas atsitiko su Vilniaus apskrities futbolo federacija, kurios tuometiniai vadovai išdrįso sukritikuoti LFF vadovybę? Ją pervažiavo kaip su tanku, sunaikino, o Vilnius, kaip šalies sostinė su gausiausiais futbolo klubais, žaidėjais ir vaikų mokyklomis, neturi jokio balso sprendžiant svarbiausius klausimus.

Natūralu, kad yra baimės, bet atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ima kalbėti atvirai. Visų pirma tie, kurie atidavė futbolui didelę savo gyvenimo dalį – tai ir dabartiniai, ir buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai, garsiojo Vilniaus „Žalgirio“ veteranai.

Visi jie puikiai supranta, kad permainos yra neišvengiamos. Kaip vienas mano bendražygis išsireiškė, „blogiau būti jau nebegali“.

Jeigu tokie žaidėjai, kaip Deividas Šemberas ar N. Barasa, viešai siūlo federacijos prezidentui trauktis, tai yra signalas, kad futbolo žmonės tampa drąsesni ir atviresni. Ypač tie, kurie nėra priklausomi nuo LFF.

Jeigu UEFA ar FIFA skiria Lietuvai futbolo dangą, paramą stadiono statybai ar kitokio pobūdžio pagalbą, čia nėra jokių ypatingų J. Kvedaro nuopelnų. Ne jis uždirba pinigus, o jie yra skiriami visam Lietuvos futbolui.

- Atvirame laiške, paskelbtame viešai, J. Kvedaras apibūdina Jūsų iniciatyvą, kaip keleto grupuočių siekį nuversti dabartinę vadovybę, o Jus patį – kaip futbolui atsidavusį, bet suklaidintą žmogų, kuriuo naudojamasi.

- Apie įvairias grupuotes J. Kvedaras turbūt išmano geriau negu aš (šypsosi). Bet kaip aš ir minėjau, mes neturime ko slėpti ar bijoti. Manau, priešingai, viešumas yra tai, kas labiau neparanku dabartiniam federacijos vadovui.

Aš kalbuosi ir kalbėsiuosi su daugeliu žmonių - ir dirbančių futbole, ir jį žaidžiančių, ir investuojančių į jį savo pinigus. Nes būtent jie yra tas branduolys, kurio dėka futbolas vis dar gyvas. Nuo pat pirmos judėjimo dienos sakėme: federacijoje turi pagaliau atsirasti skaidrumas ir viešumas. Tai nėra kažkokia privati UAB, kuri vieną kartą skelbia 22 mln. metinį biudžetą, o kiek vėliau nurodo jau tik 7 mln. sumą. Ar tokia situacija atrodo normali ir visiems viskas aišku?

Taip, šiuo metu mes nežinome, ar tiriamas J. Kvedaro praturtėjimas yra susijęs su jo darbu federacijoje ir viliuosi, kad taip nėra. Tegul tai išsiaiškina teismai. Tačiau prieštaringa informacija, kurią paskelbė pati LFF viešojoje erdvėje, kelia daug įvairiausių klausimų.

Aš tikiuosi, kad teisėsaugos institucijos savo darbą atliks išsamiai- patikrins ne tik dabartinio vadovo, bet ir visos federacijos veiklą. Juk futbolo federacija – tai ne tik J. Kvedaras.

Mes manome, kad Lietuvos futbolo federacija yra mūsų visų, futbolui dirbančių ir jį mylinčių žmonių organizacija. Todėl pokyčiai turi būti. Tam gali prireikti nemažai laiko, bet mes tam pasiruošę.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://sportas.delfi.lt/abroad/vivanauskas-futbolo-sajudis-sulaukia-vis-didesnio-palaikymo.d?id=59633529#ixzz288cIGZiJ" onclick="window.open(this.href);return false;

BATE išaugo provincialumo marškinėlius
http://penalty.lt/bate-isaugo-provincialumo-marskinelius/" onclick="window.open(this.href);return false;

[Paveikslėlis]
Neabejotina neseniai prasidėjusio UEFA Čempionų lygos grupių turnyro sensacija tapo Borisovo BATE. Baltarusijos ekipa pirmose rungtynėse Prancūzijoje 3:1 patiesė “Lille”, o prieš kelias dienas namie tokiu pat rezultatu nugalėjo net patį Miuncheno “Bayern”.

Marijus RIMAS

Dar prieš metus kaimyninės šalies klubas egzaminavo Lietuvos čempioną Panevėžio “Ekraną”. Lietuvoje susitikimas baigėsi be įvarčių, o antroje dvikovoje lietuviai pralaimėjo 1:3. Panevėžiečiai abiejų rungtynių metu ganėtinai nebogai priešinosi ir sugebėjo baltarusiams gerokai patampyti nervus. Tačiau jau šiemet abu klubai tarsi pasuko skirtingomis kryptimis. “Ekranas” kvalifikaciniame etape “gavo didžiulį maišą kamuolių” nuo Briuselio “Anderlecht”, o BATE pati “dalina maišus” stiprioms Europos komandoms. Verta pasvarstyti, koks stipriausio Baltarusijos klubo sėkmės receptas.

Kaimyninėje šalyje finansiniu pajėgumu visus lenkia du klubai – Minsko “Dinamo” ir BATE. Su jais konkuruoti piniginės dydžiu nepajėgia net praėjusio sezono vicečempionas ir šiemet antroje turnyro lentelės vietoje žengiantis Soligorsko “Šachtior”. Pastarojo klubo direktorius Jurijus Vergeičikas viešai pripažino, kad pagrindinės komandos futbolininkų atlyginimams per metus išleidžiama 2,5 milijono dolerių. Jo teigimu, BATE išmokų žaidėjams fondas yra tris kartus didesnis. Baltarusijos spaudoje buvo skelbta, kad keletas Borisovo komandos žaidėjų per mėnesį uždirba 10 tūkstančių dolerių, keletas po 12 tūkst., trys po 19 tūkst., o kur kas daugiau mokama yra neseniai į klubą sugrįžusiam Aleksandrui Hlebui. Turtingesnių kaimyninių šalių klubų taikiniu tapęs treneris Viktoras Gončarenko per mėnesį uždirba apie 15 tūkst.

BATE savo šalyje yra finansiškai stabiliausias, o metinis biudžetas neviršija 10 mln. dolerių. Pajamos iš dalyvavimo Čempionų lygos grupių turnyre viršija metams reikalingą pinigų sumą, o tai leidžia daug nepergyventi dėl ateities. Svarbus Baltarusijos futbolo flagmano pajamų šaltinis yra ir žaidėjų pardavimas užsienio klubams. Dar su “Ekranu” kovoję Igoris Šitovas ir Pavelas Nechaičikas į Maskvos “Dinamo” iškeliavo beveik už pusketvirto milijono eurų. Verta prisiminti dar ir pakankamai pelningai vos ne per rungtynių pertrauką į “Milan” parduotą Vitalijų Kutuzovą. Įdomu tai, kad brangiausias BATE pirkinys atsiėjo tik apie 500 tūkst. eurų.

Pasigirti tokiais finansiniais rodikliais norėtų daugelis Baltarusijos, o taip pat ir Lietuvos klubų. Tačiau norint gauti pelną iš futbolo vadovams reikia turėti didesnių sugebėjimų, nei tik nenumaldomas troškimas telefonu iš ložės atlikti keitimus ar kitaip kištis į trenerio darbą. Už BATE vairo ilgus metus stovintis Anatolijus Kapskis valdydamas savo klubą pirmiausia remiasi geležine verslo logika. Vienas įtakingiausių Baltarusijos verslininkų valdo BATE gamyklą bei automobilių detales gaminančias įmones. Paprašytas prisidėti prie klubo jis galiausiai tapo jo valdytoju, o komanda per kelerius metus nužengė kelią nuo mėgėjų iki šalies čempionų. Pagrindinis A.Kapskio tikslas – kuo didesnis efektyvumas. Futbolas jam nėra tik hobis ar socialinė veikla. Pirmiausia BATE galvojama apie finansinį veiklos pagrįstumą. Kaimyninių Rusijos ar Ukrainos valstybių mastais tai yra neturtingas klubas ir skaičiuoja kiekvieną centą.

Sunku paneigti, kad kiekvieną centą skaičiuoja dauguma futbolo klubų, o ypač Lietuvos. Tačiau BATE pinigų skaičiavimas reiškia kuo didesnį efektyvumą ir sugebėjimą išspausti kuo didesnę grąžą iš kiekvieno investuoto piniginio vieneto. Tuo tikslu didžiausias dėmesys kreipiamas į futbolininkų parengimą ir treniruočių proceso gerinimą. Šiai sričiai negailima investicijų. Būsimieji varžovai analizuojami pasitelkiant modernius metodus ir nuolatos bendradarbiaujama su tuo užsiimančiomis firmomis. Treneris V. Gončarenko nuolatos stažuojasi pažangiuose Europos klubuose, o sugrįžęs įdiegia įgytą patirtį. Neseniai klube pradėjo dirbti fizioterapeutas ir fizinio rengimo treneris iš Ispanijos, gal todėl varžovams ir sunkiai sekasi sulaikyti uraganines BATE kontratakas. Svarbus čia ir kadrų pastovumas – dabartinis strategas yra vos trečias per ilgus komandos gyvavimo metus, o kiekvienas treneris išaugo iš vyriausiojo asistento. Klubo vystymo departamentui vadovauja garsi šalies krepšininkė Natalija Marčenko, mokslus baigusi už Atlanto. Jai talkina paties A.Kapskio dukra Alesia, studijavusi sporto vadybą Liverpulio universitete.

Pavadinti Baltarusiją modernia ir atvira valstybe galima su labai didelėmis išlygomis. Nepaisant to, BATE jau seniai išaugo iš provincialumo marškinėlių ir savo veikloje stengiasi vadovautis naujausiomis tendencijomis. Ta iliustruoja net ir būsimo klubo stadiono skoningas projektas. Borisovo ekipos žaidimas ir rezultatų pastovumas neturtingiesiems įkvepia vilties, kad ir jie gali šoktelėti aukščiau. Tačiau norint pasiekti tokį tikslą reikia neišradinėti dviračio, atsisakyti mums kartais būdingo visažinio sindromo, pasistengti žengti koja kojon su Europos futbolu ir nuosekliai bei kryptingai dirbti.

Šis sekmadienis – futbolo gurmanams
http://penalty.lt/sis-sekmadienis-futbolo-gurmanams/" onclick="window.open(this.href);return false;

Po šio savaitgalio Europos šalių klubinio futbolo čempionatuose bus dviejų savaičių pertrauka. Skirtingų šalių tvarkaraščių sudarinėtojai nusprendė palenktyniauti vienas su kitu ir prieš trumpą pertrauką gerokai trinktelėti durimis – sekmadienį futbolo mėgėjų dėmesį prikaustys kaip niekada daug intriguojančių ir principinių dvikovų.

Marijus RIMAS

Nuo stipresnių žemyno futbolo čempionatų pasistengė neatsilikti Lietuva, dieną pradėsianti labai svarbia Vilniaus “Žalgirio” ir Panevėžio “Ekrano” dvikova, didžia dalimi nulemsiančia čempionų titulo likimą.

Grįžus iš stadiono, bus galima stebėti svarbiausią Rusijos sostinės, o gal ir viso šios šalies futbolo derbį – Maskvos “Spartak” ir CSKA akistatą. Abi ekipos kol kas nedemonstruoja optimalios sportinės formos ir kiekvieną jų kamuoja skirtingos problemos. “Spartak” gerbėjams didžiausią nerimą kelia skylėta gynyba – įvarčiai praleidžiami kiekvienose rungtynėse, o savaitės viduryje Glazgo “Celtic” sugebėjo įmušti maskviečiams net tris kartus. CSKA galvos skausmas kitoks – nemažai traumuotų ar diskvalifikuotų atakos grandies žaidėjų. Nepaisant to, vangaus futbolo šiame derbyje neverta tikėtis. Aistringų bei kaip visada aršiai nusiteikusių žiūrovų palaikomos ekipos turėtų nudžiuginti rezultatyvumu. Įvarčiai visada lydi emocijas, nereikia užmiršti ir “Spartak” gynėjų klaidų.

Vakare futbolo mėgėjai gaus trigubą deserto dozę. Bėda ta, kad pilnai pasigardžiuoti visais trimis patiekalais nebus lemta. Teks tenkintis vienu pagrindiniu ir kitų trupiniais. Beveik tuo pačiu metu į kovą stos “Barcelona” su Madrido “Real”, “Milan” su Milano “Inter”, bei Marselio “Olympique” ir PSG. Didžiausias dėmesys tradiciškai teks “El Clasico”. Pastaraisiais metais Ispanijos futbolo grandų dvikovos tapo kaip niekada dažnos, todėl kai kam gali kilti pagunda pasimėgauti prancūzų ar italų žaidimu. Tačiau aukščiausio lygio futbolas negali atsibosti. Neabejotinai dvi stipriausios pasaulio ekipos sukuria tokį spektaklį ir taip aukštai pakelia žaidimo kokybės kartelę, kad kitų čempionatų principinės kovos tampa tik blankiu šešėliu. Nemažesnę intrigą sukuria ir įprastinė futbolininkų simuliacija, trenerių pasisakymai bei neretai kontraversiškas “ispaniškas teisėjavimas”.

Panašaus lygio reginio tikėtis iš “Milan” ir “Inter” akistatos nevertėtų. “Derby della Madonnina” vis dar išlieka patrauklus, bet tarp klubų jau nėra ispanų grandams būdingos priešpriešos. Prieš sezoną klubai net sugeba surengti žaidėjų mainus, nesukeliančius didelės isterijos. Abi Milano ekipos šiuo metu išgyvena pereinamąjį laikotarpį ir nedžiugina aukšto lygio futbolu. Lyderių netekęs “Milan” aikštėje dažniausiai vargsta, o jei ne varžovų dovanos ir sėkmė, taškų būtų kur kas mažiau. “Inter” žaidimas taip pat nėra idealus, bet šiuo metu jis yra solidesnis nei principinių varžovų. “Nerazzuri” futbolininkams gal ne viskas išeina, bet ekipa bent jau žino ko siekia aikštėje ir kaip tai reikia įgyvendinti. Praėjusį savaitgalį “Inter” pavyko įveikti šiemet gerokai sustiprėjusią Florencijos “Fiorentina”, o pademonstruotas žaidimas leidžia juos laikyti derbio favoritais. Įdomu tai, kad abi Milano komandos šiame sezone itin prastai rungtyniauja savo stadione. Jei kreipsime dėmesį į šią tendenciją, verta prisiminti, kad nominalūs šeimininkai sekmadienio vakare bus “Milan”.

Marselio “Olympique” ir PSG dvikova mažiausiai patraukli, bet tikrai įdomi. Marselio klubas praėjusiame sezone patyrė fiasko, bet šiemet kol kas žengia pirmoje vietoje. Pinigus į visas puses taškantis PSG sezoną pradėjo prastai, tačiau vis labiau įsibėgėja ir demonstruoja geresnį žaidimą. Intrigos rungtynėms prideda ir dvidešimties metų istorija. Tada machinacijomis apkaltintas “Olympique” neteko stipriausios šalies ekipos titulo, o antroje vietoje kaip tik finišavo PSG. Tame sezone čempionas paskelbtas nebuvo, bet po metų sostinės klubas aplenkė šios dienos varžovus ir tapo stipriausiu šalyje.

Ne mažiau intriguojančios kovos vyks ir dar keliuose Europos šalių čempionatuose. Portugalijoje susigrums “Porto” ir Lisabonos “Sporting”, Škotijoje – Glazgo “Celtic” ir Edinburgo “Hearts”, Belgijoje – Lježo “Standart” su Briuselio “Anderlecht”, Olandijoje – Enschedės “Twente” su Alkmaro AZ. Rimto derbio sulauks ir Turkijos futbolo mėgėjai. Čia susigrums Stambulo “Fenerbahce” ir “Besiktas”.

Biliński: Nie mieszam się do polityki, przyjechałem grać i wygrywać
Ryszard Rotkiewicz
http://pl.delfi.lt/rozrywka/bilinski-nie-mieszam-sie-do-polityki-przyjechalem-grac-i-wygrywac.d?id=59713159" onclick="window.open(this.href);return false;
czwartek, 11 październik 2012 г. 17:35

[Paveikslėlis]

Jestem wychowankiem obecnego mistrza Polski „Śląska” Wrocław. Trenować rozpocząłem od 13 lat, tam też zadebiutowałem w ekstraklasie. Jednak zaproszenie do Żalgirisu Wilno przyjąłem z pewną obawą, powiedział PL DELFI Kamil Biliński napastnik Żalgirisu Wilno.

Jak się układa współpraca z Żalgirisem?
Jestem bardzo pozytywnie zaskoczony. Obawiałem się wyjazdu w tym kierunku. Głównie z powodu braku informacji, bo piłkarze z Polski rzadko wyjeżdżają za wschodnią granicę. Przyszedłem do Żalgirisu podnosić swoje umiejętności, to jest klub, w którym mogę się rozwijać i osiągnąć wyższy poziom.

Czy są nieporozumienia narodowościowe w klubie?
Nie. Nie ma żadnych. Jestem Polakiem, trener (Marek Zub – PL DELFI) jest Polakiem, są Chorwaci, jest Szkot, są Litwini, Rosjanie, ale problemów nie ma żadnych.

W jakim języku porozumiewacie się?
Po angielsku.

Co sądzisz o konflikcie polsko – litewskim?
Wszyscy pytają o to samo. Dzwonili do mnie z Polski i pytali czy są jakieś problemy, z powodu że jestem Polakiem, czy jesteśmy dyskryminowani tutaj. Zdecydowanie nie, po pierwsze nie mieszam się w politykę, polityka jest dla polityków, a ja przyjechałem grać i wygrywać. W klubie czuję się bardzo dobrze.

Porównaj piłkę polską i litewską.
Poziom litewskiego futbolu też mnie bardzo zaskoczył. Uważam, ze poziom jest dość dobry. Niektóre kluby z czołówki tabeli nie odbiegają od poziomu ekstraklasy polskiej. Moim zdaniem, spokojnie poradziłyby w rozgrywkach polskiej ligi piłkarskiej. Jedyny minus, to brak dobrych stadionów i niskie zainteresowanie piłką nożną.

Jakie są plany na przyszłość?
Podpisałem kontrakt na półtorej roku, czyli dokończenie tego sezonu i cały następny sezon. Przede wszystkim chcemy zdobyć mistrzostwo Litwy. Prestiżem dla każdego piłkarza jest wpis w CV o wygranym mistrzostwu dowolnego kraju.

W niedzielę wygraliście z liderem tabeli?
Mecz był bardzo trudny i do przerwy strasznie nam się nie układał. Straciliśmy tzw. bramkę do szatni musieliśmy w drugiej połowie gonić wynik. Na szczęście się udało i 3 punkty zostały w Wilnie. „Ekranas” jest bardzo dobrą drużyną. Jeślibyśmy nie wygrali z nimi w ten weekend, oznaczałoby, ze nie jesteśmy jeszcze warci tytułu mistrza. Udowodniliśmy, że jesteśmy lepsi.

Strzeliłeś dwa zwycięskie gole.
Prawdę mówiąc, ciężko było dojść o jakichkolwiek sytuacji bramkowych, gdyż "Ekranas" rozgrywał bardzo dobry mecz jak i w ataku, tak i w obronie. Pierwszą bramkę uzyskałem strzałem z woleja zza pola karnego. Drugą zaś po lekkim strzale w zamieszaniu pod bramkowym. Nigdy nie brakło nam motywacji. Ze swojej strony bardzo się ciesze, że udało mi się strzelić dwa gole w bramkę lidera i głównego konkurenta w walce o mistrzostwo Litwy.

Co pomogło w meczu?
Głównym atutem była koncentracja, no i oczywiście wykorzystane okazje. Również decyzje trenera wpłynęły na wynik końcowy.

Końcówka sezonu zapowiada się ciekawie.
Oddamy wszystkie siły, aby wywalczyć złoto. Swoich kibiców też nie możemy rozczarować, szczególnie tych, którzy jeżdżą z nami na wszystkie mecze wyjazdowe. Szacunek należy się całemu zespołowi za charakter i walkę do ostatnich minut meczu.

W piątek gracie z "Legią" Warszawa?
Jest to mecz sparingowy, lecz każdy z nas będzie chciał się pokazać z jak najlepszej strony, ponieważ będziemy grali, jakby nie patrzeć z wicemistrzem Polski. Promocja swojej osoby w takim meczu jest bardzo ważna, bo trener zobaczy jak zespół wygląda na tle tak wymagającego przeciwnika.

Co sądzisz o konflikcie polsko – litewskim?
Wszyscy pytają o to samo. Dzwonili do mnie z Polski i pytali czy są jakieś problemy, z powodu że jestem Polakiem, czy jesteśmy dyskryminowani tutaj. Zdecydowanie nie, po pierwsze nie mieszam się w politykę, polityka jest dla polityków, a ja przyjechałem grać i wygrywać. W klubie czuję się bardzo dobrze.

Žalgiris imasi kilnios misijos - sutaikyti broliškas lenkų ir lietuvių tautas.

Žalgiris imasi kilnios misijos - sutaikyti broliškas lenkų ir lietuvių tautas.

O SŪDUVA integruotis į Suvalkų guberniją... ups, vaivadiją.

Polska, Litwa i Žalgiris wygrali
http://pl.delfi.lt/rozrywka/polska-litwa-i-zalgiris-wygrali.d?id=59752585" onclick="window.open(this.href);return false;
sobota, 13 październik 2012 г. 13:56

W piątek w meczu towarzyskim reprezentacja Polski pokonała drużynę narodową RPA (1:0), Litwa w meczu eliminacyjnym do Mistrzostw Świata 2014 wygrała z Lichtensteinem (2:0), a Žalgiris Wilno w meczu sparingowym pokonał Legię Warszawa (2:1).

Žalgiris – Legia (2:1)
Już na 9 minucie napastnik Żalgirisa Polak Kamil Biliński strzelił pierwszą bramkę. Po straconym golu piłkarze Legii przejęli inicjatywę, jednak tylko pod koniec pierwszej połowy legioniści znaleźli lukę w obronie Żalgirisu i Danijel Ljuboja wyrównał wynik. Druga połowa rozpoczęła się od szybkich atak Žalgirisu i w 52 minucie w polu karnym został przewrócony Povilas Krasnovskis. 11 metrów realizował Pavelas Komolovas. 2:1 dla Žalgirisu. Do końca meczu incjatywa była po stronie piłkarzów Legii, jednak nie zdołali oni pokonać bramkarza Armantasa Vitkauskasa.

Polska – RPA (1:0)
Reprezentacja Polski wygrała towarzyski mecz z RPA 1:0. Bramkę na wagę zwycięstwa strzelił dla biało-czerwonych w 81. minucie Marcin Komorowski. Warto odnotować, że to pierwsze zwycięstwo drużyny na Stadionie Narodowym w Warszawie. Przez 82 minuty reprezentacja Polski była wprawdzie lepsza, ale ofensywni gracze bili głową w mur. Wówczas jednak złą passę udało się przerwać temu, którego nikt nie wytypowałby na strzelca zwycięskiego gola - Marcinowi Komorowskiemu. Po strzeleniu gola "Komor" pokazał w kierunku trybun znak "L", na cześć Legii Warszawa, w której niedawno występował.

Litwa – Lichtenstein (2:0)
Narodowa reprezentacja Litwy z Lichtensteinu przywiozła trzy punkty. W meczu eliminacyjnym do Mistrzostw Świata 2014 Litwa w Vaduz pokonała reprezentację Lichtensteinu 2:0. „Pierwsza połowa nie była dobra, jednak po przerwie zmieniliśmy taktykę i drugą połowę rozegraliśmy dobrze. Pod koniec pierwszej połowy przeciwnik nabrał odwagi i zaczął nam realnie grozić, dlatego w drugiej połowie był potrzebny szybki gol, a druga bramka Česnauskasa była po prostu fanstatyczna” – skomentował mecz Csaba Laszlo, trener reprezentacji Litwy. PL DELFI przypomina, że dzisiaj o godz. 15 czasu polskiego, przy stadionie Polonia Warszawa przy Konwiktorskiej w Warszawie rozpocznie się festyn wileński, a wieczorem Polonia Warszawa w meczu towarzyskim o Puchar im. Tadeusza Gebethnera zmierzy się z Polonią Wilno. Podczas spotkania przeprowadzona zostanie zbiórka pieniężna, z której całkowity dochód zostanie przekazany na wsparcie wileńskiej drużyny. Przewidziane są również atrakcje dla kibiców.

bronius labai lepina Wilno miasto mozūrus, net straipsnius lenkiškus iš LT delfiaus įdeda.

Чилийские бездомные лучше всех играют в футбол
http://rus.delfi.ee/sport/sport/chilijskie-bezdomnye-luchshe-vseh-igrayut-v-futbol.d?id=65111052" onclick="window.open(this.href);return false;
Lenta.ru
15. октябрь 2012

Чилийские бездомные лучше всех играют в футбол
Reuters/Scanpix
Сборная Чили по футболу стала победителем чемпионата мира среди бездомных, который проходил в Мексике. Об этом сообщает официальный сайт соревнований.

Мировое первенство среди бездомных прошло в Мехико с 10 по 14 октября. Матчи турнира игрались на главной площади мексиканской столицы — Сокало.

К участию в турнире допускались футболисты-любители, не имеющие определенного места жительства, которые также проходили или проходят курс лечения от алкогольной или наркотической зависимости.

В мужской части соревнований до финала дошли команды Чили и Мексики. Хозяева чемпионата проиграли в решающем матче со счетом 5:8. Российские футболисты, которые побеждали на аналогичном первенстве в 2006 году, заняли в этот раз 11-е место.

У женщин победу праздновала сборная Мексики. В финале она обыграла команду Бразилии — 6:2.

Brazilas kasdien kalba lietuviškai
Jurgita Grigalaitytė
2012 m. spalio 22 d. 11:46
http://www.sportas.info/naujienos/14178-brazilas_kasdien_kalba_lietuviskai.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Futbolininkas Rafaelis Ledesma neslepia – pirmą kartą pajutęs lietuvišką žiemą, norėjo susikrauti daiktus ir grįžti į Braziliją

[Paveikslėlis]
R. Ledesmos rankose – geriausio dviejų mėnesių A lygos žaidėjo prizas
LFF nuotr.

Marijampolės „Sūduvos“ puolėjas 29 metų brazilas Rafaelis Ledesma ne kartą vadintas geriausiu kada nors Lietuvoje rungtyniavusiu futbolininku. Dabar jis - dėl trečiosios vietos A lygoje kovojančios Marijampolės "Sūduvos" lyderis. Sekamdienį du jo įvarčiai į "Bangos" vartus palaužė gargždiškius ir leido Suvalkijos komandai be didesnio vargu įsirašyti į sąskaitą dar tris taškus.

Mūsų šalis legionieriui artima ne tik dėl sėkmingo žaidimo aikštėje.

Prieš keletą metų vedęs lietuvę Simoną, dabar kartu su ja augina beveik dvejų metų sūnų ir neretai pagalvoja, kad baigęs profesionalo karjerą norėtų likti čia gyventi. Puolėjas 2007 m. tapo vieninteliu ne lietuviu, laimėjusiu geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko apdovanojimą. R. Ledesma taip pat du kartus tapo Lietuvos čempionu (2006 ir 2007 m. su „Kaunu“), Lietuvos taurės laimėtoju (2007 m. su „Kaunu“), 2008 m. rezultatyviausiu A lygos žaidėju (14 įvarčių). Po sėkmingo pasirodymo Kauno klube brazilas buvo keliems sezonams išvykęs į Baltarusiją, o šiemet vėl atstovauja Lietuvos klubui. Neseniai legionieriaus apdovanojimų kolekciją papildė geriausio A lygos liepos ir rugpjūčio mėnesių žaidėjo prizas.

Lietuvoje su pertraukomis esate nuo 2006-ųjų. Kuris sezonas jums buvo įsimintiniausias?
Visi sezonai man buvo geri. 2007 m. kartu su „Kauno“ ekipa iškovojome Lietuvos futbolo Čempionų taurę, buvau išrinktas geriausiu Lietuvos žaidėju. Tiesa, man taip pat patiko ir Baltarusijoje – čia žaidžiau nuo 2009 iki 2011 metų. Visi sezonai, manau, buvo neblogi. Atidaviau visas jėgas ir tiesiog stengiausi būti geras žaidėjas.

Kiek metų dar ketinate žaisti futbolą? Kokių sau išsikeltų tikslų dar nespėjote įgyvendinti?
Viską lemia sveikata. Žaisiu tiek, kiek ji man leis – iki 40 ar 38 metų, tačiau dabar apie tai negalvoju. Kokių tikslų nespėjau įgyvendinti? Tikiuosi, kad dar turėsiu galimybę rungtyniauti geresnėje Europos lygoje. Tokioje, kurioje futbolo varžybas stebi daugiau sirgalių nei Lietuvoje. Laukiu tų laikų ir tikiuosi, kad jie ateis. Jei ir toliau žaisiu taip, kaip tai darau dabar, vieną dieną, manau, atsiras galimybė jėgas išbandyti UEFA Čempionų lygoje.

Ar pakito, jūsų nuomone, per tą laiką, kai esate Lietuvoje, mūsų šalies futbolo lygis?
Lietuvos futbolo padėtis buvo geresnė tada, kai žaidžiau Kaune – žmonėms žaidimas patiko labiau ir į stadionus rinkosi daugiau sirgalių. Dabar viskas pasikeitė. Manau, žmonės, suinteresuoti futbolo populiarumo kėlimu, turėtų daugiau dėmesio skirti reklamai ir, norėdami į stadioną pritraukti daugiau sirgalių, turėtų atpiginti bilietus.

Brangūs bilietai?
Žinoma, mums, žaidėjams, ne, tačiau kalbu apie dirbančius, šeimas turinčius žmones. Pavyzdžiui, vienas bilietas – dešimt litų, keturi šeimos nariai – jau 40 litų. Už tuos pinigus gali nueiti į krepšinio varžybas „Žalgiris“–„Lietuvos rytas“. Nežinau, ar aš teisus, tačiau tokia mano nuomonė.

O pats stebite „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovas?
Taip. Gyvenu Kaune, kai turiu laisvo laiko, visada einu pasižiūrėti, kaip rungtyniauja „Žalgiris“. Turiu keletą čia žaidžiančių draugų ir, kai tik galiu, ateinu jų palaikyti. Gyvendamas Brazilijoje krepšiniu nesidomėjau, tačiau atvykęs į Lietuvą pamėgau šią sporto šaką.

Dažnai tenka pastebėti, kad partneriai nepasinaudoja jūsų suteiktomis galimybėmis, o jūs supykstate. Aš teisi?
Visą laiką stebiu žaidimą, matau, kas dedasi aikštėje. Nežiūriu, koks žaidėjas yra konkrečioje vietoje, tačiau žinau, kokioje pozicijoje jis turėtų būti. Žinoma, kartais žaisdamas šiek tiek susinervinu, tačiau tik tą akimirką (šypsosi).

Neseniai buvote išrinktas geriausiu A lygos liepos ir rugpjūčio mėnesių žaidėju. Ką jums reiškia toks įvertinimas?
Žinoma, būti taip įvertintam yra malonu ir aš džiaugiuosi, tačiau mane įvertino tik dėka komandos narių. Juk jie man padėjo įmušti įvarčius atlikdami rezultatyvius perdavimus. Visada stengiuosi žaisti gerai ir šio įvertinimo nesureikšminu, nes visų pirma galvoju apie komandą.

Baigęs karjerą planuojate likti gyventi Lietuvoje?
Kol kas esu čia, tačiau niekada nežinai, kas gali nutikti. Žinoma, mano žmona, sūnus yra iš čia, jiems Lietuvoje gerai – šalia šeima, draugai. Aš Lietuvoje taip pat jaučiuosi kaip namuose. Šiuo metu man atrodo, kad baigęs futbolo karjerą norėčiau likti gyventi čia, ką nors daryti su sportu, tačiau kaip bus, nežinia.

Niekada nekilo minčių išsivežti šeimą į Braziliją?
Mano žmona lankėsi Brazilijoje praėjusiais metais, tačiau išvažiuoti visam laikui kol kas planų nėra. Jai pritapti Brazilijoje, manau, būtų gerokai sudėtingiau, nei man tą patį padaryti Lietuvoje. Čia gyvenu jau ilgai, tačiau niekas nežino, galbūt vieną dieną teks kraustytis į Braziliją.

[Paveikslėlis]
Brazilas su šeima – žmona Simona ir sūnumi Gabrieliumi

Kaip susipažinote su Simona?
Žaidžiau Lietuvoje ir susipažinome. Kaip visi normalūs žmonės – bare, mano nuomone, pažintis nebuvo kuo nors ypatinga. Pradėjome susitikinėti, o vėliau nusprendėme būti drauge. Kai rungtyniavau Baltarusijoje, pasipiršau jai. Simona sutiko (juokiasi).

Kada ir kaip supratote, kad futbolas – jūsų pašaukimas? Esate iš sportininkų šeimos?
Futbolas – tai mano gyvenimas. Nesakau, kad jis yra „viskas“, nes „viskas“ yra mano šeima, tačiau futbolas taip pat labai svarbus. Tai supratau dar būdamas vaikas. Mano šeima visada mane skatino sportuoti. Tėvas taip pat žaidė, tačiau nebuvo profesionalas. Jis buvo geras futbolininkas, tad tikriausiai dėl to ir aš žaidžiu neblogai. Tiesa, nemėgstu kalbėti apie save, leidžiu tai daryti kitiems žmonėms. Futbolas Brazilijoje – sportas numeris vienas, o futbolo kamuolys, kai berniukas kiek paauga, – pirmoji dovana. Manau, ten visi pakvaišę dėl futbolo.

Minėjote, kad Lietuvoje į futbolo rungtynes susirenka mažai sirgalių. Kaip manote dėl ko?
Nežinau, ar tai priklauso tik nuo pinigų, kaip minėjau anksčiau, tačiau bilietų kainos taip pat svarus veiksnys, lemiantis mažą žiūrovų skaičių. Reikėtų rengti didesnius futbolo renginius, rodyti daugiau reklamos per televiziją, dalyti kvietimus, užsiimti rinkodara. Nežinau, kodėl niekas to nedaro, aš taip pat to klausiu atsakingų žmonių (šypsosi). Juo labiau kad tą padaryti nėra sunku. Jeigu nori būti geras klubas, tokius dalykus privalai daryti. Europos futbolo klubai darosi sau labai gerą reklamą.

[Paveikslėlis]
Brazilas su sūnumi Gabrieliumi

O ar norėtumėte, kad jūsų sūnus žaistų futbolą Lietuvoje?
Mano sūnui – beveik dveji. Jam futbolas jau patinka, kartais jį žiūri per televiziją, kartais prašo parodyti vaizdo įrašų per kompiuterį. Jis, žinoma, dar daug nesupranta, bet jau pradeda mėgti šią sporto šaką. Nežinau, ar norėčiau, kad mano vaikas žaistų futbolą Lietuvoje, bet tikrai norėčiau, kad jis rungtyniautų gerame čempionate. Tiesa, aš niekada nedarysiu spaudimo dėl to, tegu jis pats pasirenka, kuo nori būti ir ką nori daryti.

Jis jau supranta, kad tėvelį čia visi atpažįsta?
Žinoma. Kartais žmona jam parodo mane per televizorių. Jis sako, kad čia tėvelis. Aš laimingas. Jis – mano sūnus, mano kraujas, todėl džiaugiuosi dėl visko, ką jis daro. Tai labai svarbu ir reikšminga.

Ar dažnai tenka dalyti autografus arba fotografuotis su sirgaliais? Mėgstate tai?
Žinote, žmonės čia futbolu nesidomi taip, kaip krepšiniu, tačiau kartais visko nutinka. Man tai nėra problema. Kai vaikas ateina ir paprašo su manimi nusifotografuoti, aš džiaugiuosi, kad jam patinka mano darbas. Vadinasi, jį atlieku gerai.

Kokia veikla mėgstate užsiimti laisvalaikiu?
Stengiuosi būti su šeima, eiti pasivaikščioti, pavakarieniauti restorane ir tiesiog mėgautis laiku su žmona ir sūnumi. Gyvenu Kaune, treniruojuosi Marijampolėje ir čia praleidžiu daug laiko. Grįžęs namo visą laiką stengiuosi būti su šeima.

Kokia yra jūsų dienotvarkė?
Važiuoju į treniruotę, grįžtu namo, einu kur nors pasivaikščioti su šeima. Nieko labai ypatinga nedarau. Kai turiu daugiau laisvo laiko, važiuoju atsipalaiduoti į Druskininkus ar Palangą.

Nesuklysiu sakydama, kad jums patinka Lietuva? Minėjote tai ne viename interviu...
Žinoma, man čia patinka. Jei būtų kitaip, negyvenčiau Lietuvoje. Čia mano šeima, visas mano gyvenimas. Jaučiuosi gerai ir tai, manau, svarbiausia.

O koks dalykas Lietuvoje jus labiausiai erzina?
Negaliu sakyti. Jei pasakysiu, kai kuriems žmonėms tai gali nepatikti (juokiasi).

Ką manote apie lietuviškus orus?
Iš pradžių, be abejonių, buvo sudėtinga, tačiau dabar jau viskas gerai. Žinoma, vasara man labiau patinka. Buvo labai sunku, kai pirmą kartą visur aplink pamačiau vien tik baltą spalvą. Norėjau susipakuoti daiktus ir grįžti į Braziliją. Aišku, po truputį pripratau ir dabar viskas gerai (juokiasi).

Ar mėgstate lietuviškus patiekalus?
Taip. Mano nuomone, aš valgau viską. Mėgstu itališką maistą – makaronus, lakštinius, kartais valgau cepelinus ar šaltibarščius. Tačiau lietuviškais patiekalais mėgaujuosi ne per dažnai.

O lietuviškais alkoholiniais gėrimais?
Apie tai, manau, geriau nekalbėti. Esu sportininkas ir stengiuosi visada būti geros formos. Stengiuosi gyventi sveikai. Jei taip darau, vadinasi, galiu žaisti gerai.

Galbūt žmoną išmokėte gaminti braziliškų patiekalų?
Kai kurie lietuviški patiekalai panašūs į braziliškus, nėra labai didelio skirtumo. Be to, jei ko nors noriu, nematau problemos pasigaminti pats.

Kalbate lietuviškai. Buvo sunku išmokti kalbą?
Lietuviškai pradėjau kalbėti turbūt po pusantrų čia praleistų metų, tačiau kai kurių žodžių nežinau iki šiol. Suprantu viską, tačiau pasakyti, kalbėti sudėtinga. Reikia praktikos. Dabar kasdien kalbu lietuviškai ir, manau, tai svarbu.

O ar mokate lietuviškai keiktis?
Na, šių dalykų išmokstama pirmiausia. Iš pradžių išmokstame blogų žodžių, vėliau – kitų. Ar dažnai keikiuosi? Na, kartais... kai esu supykęs (juokiasi).

Ar stebite, kaip sekasi Lietuvos rinktinei pasaulio futbolo čempionato atrankoje?
Nežiūriu rungtynių, tačiau žinau rezultatus, klausausi, ką apie tai kalba žmonės. Visi pažįsta Lietuvos rinktinę, jos žaidėjus. Manau, jei jie nori žaisti pasaulio čempionate, turi žaisti gerai.

Kuris Lietuvos futbolininkas jums labiausiai imponuoja?
Šiuo metu man patinka Deividas Šemberas. Jis patyręs ir techniškas žaidėjas. Man patinka tai, kaip jis žaidžia.

O Brazilijos?
Nežinau, yra daug brazilų, kurių žaidimas man patinka. Negaliu išskirti vieno.

Man atrodo, kad tai pats geriausias žaidėjas/legionierius per pastaruosius 21 metus A-lygoje

Lietuviško sporto vargai: nemažai profesionalių šalies futbolo ir krepšinio klubų vos suduria galą su galu
NERIJUS KESMINAS
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/kita/lietuvisko-sporto-vargai-nemazai-profesionaliu-salies-futbolo-ir-krepsinio-klubu-vos-suduria-gala-su-galu-26-269984" onclick="window.open(this.href);return false;
Publikuota: 2012 lapkričio 3d. 16:31

Nemažai profesionalių šalies futbolo ir krepšinio klubų vos suduria galą su galu. Prie to, kad elitinėje šalies futbolo A lygoje klubai kone kasmet sproginėja lyg muilo burbulai, o dešimtys žaidėjų algų nemato mėnesių mėnesiais, Lietuva jau įprato. Labiau netikėtos šio rudens krepšinio tendencijos. Nuo LKL sezono pradžios praėjus vos penkioms savaitėms nuvilnijo virtinė istorijų, iškėlusių į viešumą ne našlaičio futbolo, o sporto bažnyčios statusą Lietuvoje turinčio krepšinio nepriteklius.

Vargsta ir vieni, ir kiti

Tauragėje futbolininkai skundžiasi, kad „Tauro“ klubas jiems ne tik algų nemoka, bet ir geriamojo vandens nupirkti neįstengia. Vilniaus „Sakalų“ krepšininkai nežinia iš kur klubo vadovų ištrauktas aprangas tarsi dėvėtų rūbų parduotuvėje matuojasi autobuse vykdami į pirmas LKL čempionato rungtynes. Sostinės „Reo“ futbolo komanda, neva protestuodama prieš mafiją, susibūrusią Lietuvos futbolo federacijoje, pasitraukė iš A lygos vos sezonui įpusėjus ir numetė likimo valiai porą dešimčių žaidėjų, su dauguma kurių nebuvo atsiskaityta. Panevėžio „Lietkabelis“ išvarė iš komandos savo kapitoną, apkaltinęs jį šiurkščiu klubo vidaus taisyklių pažeidimu, nors vieša paslaptis yra tai, jog krepšininkas nusikalto tuo, kad paklausė, kada pagaliau gaus uždirbtus pinigus.

Šalies futbolo čempioną Panevėžio „Ekraną“ irgi įsuko finansinių problemų verpetas. Subūręs pajėgią, bet kol kas gero žaidimo nedemonstruojančią sudėtį Klaipėdos „Neptūnas“ prie jūros laukia ne gero oro, o milijono litų, kurio paprašė iš miesto savivaldybės. Pinigų pertekliumi negali pasigirti net stipriausi šalies krepšinio klubai. Vilniaus „Lietuvos ryto“ direktorius Martynas Purlys viešai pripažino, kad neturi iš ko nupirkti bet vieną žaidėją, o atleistas ekipos treneris Aleksandras Džikičius dar porą savaičių užtruko Vilniuje, nes niekaip negalėjo susiderėti dėl kompensacijos už prarastą darbą. Net turtingojo Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas neseniai paprašė pagelbėti pinigais visų, kas gali prisidėti, ir viešai pripažino, kad klubas skolingas kai kuriems žaidėjams, nes pernai Kauno savivaldybė gerokai apkarpė savo indėlį į klubo kasą. „Man vienam sunku konkuruoti su krepšinio lyderiais, todėl kviečiu patriotus nepamiršti „Žalgirio“ ir jam padėti finansais. Nuo praėjusio sezono savivaldybė neskyrė žadėtų 2 milijonų litų, todėl klubas iki šiol yra skolingas žaidėjams“, – sakė šiemet itin sėkmingai žaidžiančios komandos savininkas. Prie pabaigos artėja metai, parodę, kad Lietuvoje abu sporto karaliai – ir pasaulinis, ir tautinis – jei ne nuogi, tai bent jau apsirengę toli gražu ne pagal paskutinį mados klyksmą.

Futbolo klubai – atviri

Muštas už nemuštą gudresnis. Tokia išvada peršasi lyginant futbolo ir krepšinio veikėjų elgesį atėjus laikui viešai teisintis dėl nevykdomų įsipareigojimų. Futbolo klubų atstovai prie spaudimo įpratę – jiems sukčių etiketė lipdoma pernelyg seniai. „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas vasarą kantriai aiškino apie kelis milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke įšalusių klubo litų, kalbėjo apie tai, kad atsisveikinę su savo žvaigždėmis Mantu Savėnu, Andriumi Velička, Ramūnu Radavičiumi panevėžiečiai sutaupė, nes atsikratė įsipareigojimų mokėti žaidėjams dideles algas. Komandą palikę futbolininkai neslėpė, kad mainais į laisvę pasižadėjo nereikalauti sumokėti skolas.

Kantrus aiškindamas klubo finansinę padėtį buvo ir „Tauro“ prezidentas Jaunius Šetkus: „Neneigiu, kad esame skolingi, tačiau ieškome rėmėjų, galbūt dalininkų – jų nėra.“ Tauragės klubo vadovus viešoje erdvėje kaltino klubo žaidėjai, teigę, kad komanda per rungtynes neaprūpinama nei medicinos priežiūra, nei geriamuoju vandeniu, o „Tauro“ treneris iš Italijos nebūtų tinkamas dirbti net dešimtmečių vaikų komandoje. Futbolininkams klubas esą skolingas už visą šį sezoną, o „Tauro“ skolos gali siekti pusę milijono litų. „Tokių sumų ir skaičių nėra, – gynėsi J.Šetkus. – Pagalvokite, klubo biudžetas geriausiais laikais buvo 700 tūkst. Lt, dabar – gerokai mažesnis. Tai iš kur tokie skaičiai?“

Krepšinio klubai putoja

Krepšinio klubų atstovai į nepatogius klausimus reaguoja skausmingiau. „Čia mūsų reikalas, ne jūsų“, – iš peties rėžė apie „Sakalų“ skolas pasiteiravusiam žurnalistui klubo prezidentas Vytautas Kiaušas. Užuot patvirtinęs ar paneigęs informaciją apie tai, kad „Sakalų“ krepšininkai šį sezoną dar negavo nė lito, klubo vadovas pašnekovą vis kaltino „pletkų“ rankiojimu, sykį pavadino jį „tūpu“ ir buku. Jei tiesa tai, ko nesiteikė paneigti klubo vadovas, „Sakalai“ gali ir nesulaukti Naujųjų metų, nes skolos žaidėjams velkasi dar nuo praėjusio sezono. Neapsikentęs „Sakalus“ į Kėdainių „Nevėžį“ iškeitė vienas komandos lyderių Tomas Černeckis.

„Lietkabelio“ vadovai patys sau išsikasė duobę, kai viešai paskelbė kontraktą su savo kapitonu Gyčiu Sirutavičiumi nutraukę dėl klubo vidaus taisyklių pažeidimo. Šis pareiškimas suerzino krepšininko agentą latvį Raivį Ušackį, o Panevėžyje pasklido kalbos, kad G.Sirutavičius vidaus taisykles pažeidė paklausęs, kur jo uždirbti pinigai. Kadangi veiksmas vyko viešoje vietoje, kavinėje, tai buvo įvertinta kaip klubo įvaizdžio menkinimas. „Kodėl turėtume atskleisti kontrakto sąlygas? – nuo žiniasklaidos dėmesio teko gintis klubo direktoriui Eimantui Pūrui. – Žaidėjas žino, dėl ko taip įvyko, mes – taip pat.“ Kiek anksčiau „Lietkabelis“ atsisveikino ir su treneriu Gintaru Leonavičiumi, nes nesutapo komandos vairininko ir klubo bendrų strategijos ir tikslų suvokimas. Ir tada kalbėta, kad trenerio ir komandos skyrybų priežastis – pinigai. Panevėžiečiai tikėjosi didesnių investicijų iš pagrindinio klubo mecenato V.Romanovo. Lūkesčiai nepasiteisino, ir kažin, ar padėtis artimiausiu metu pasikeis, nes pastaruoju metu V.Romanovą ir jo verslo struktūras pradėjo slėgti vis didesni finansiniai rūpesčiai. Finansiniai galai „Lietkabelyje“ painiojasi. Panaši padėtis ir Klaipėdoje, kur į VTB Jungtinę lygą prasimušęs „Neptūnas“ paprašė savivaldybės dar milijono litų. Milijonas prieš Seimo rinkimus pasiklydo valdininkų kabinetuose, o už sportą atsakingo uostamiesčio mero pavaduotojo Vytauto Čepo spalio pradžioje tai nestebino: „Kol nesibaigs tas rujojimas, tol nieko nebus. Šis mėnuo išbrauktas iš visų savivaldybių darbo.“ Kol politikai rujoja, krepšininkai priversti būti gyvi vien viltimis.

Lyga dedasi rami

Futbolo fronte – nieko naujo. Kare kaip kare: sezoną ir vėl baigia mažiau komandų nei jį pradėjo. Prie šaukštą per pastaruosius du dešimtmečius palikusių Mažeikių „Romar“, Vilniaus „Panerio“ ir „Vėtros“, Kauno „Inkaro“ ir „FBK Kauno“, Šiaulių „Karedos“ prisidėjo sostinės „Reo“. Apie šį vienadienį A lygos darinį kalbama ir taip: vilniečių pasitraukimas iš čempionato buvo dar prieš sezoną suplanuota diversija, kuri turėjo prisidėti prie opozicijos planuoto valdžios pasikeitimo Futbolo federacijoje. Finansiškai stabiliai šį sezoną gyveno maždaug pusė lygos klubų – Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“, rekordinį biudžetą surinkusi Pakruojo „Kruoja“, „Šiauliai“.

LKL turi savų galvos skausmų. Galima prognozuoti, kad lygos lankomumas šį sezoną, Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“ reguliariojo sezono rungtynes žaidžiant tik išvykose, bus rekordiškai mažas. Kol kas tik debiutantai Kauno „LSU-Baltai“, savo aistruolius į Halę viliojantys nemokamais bilietais ir vaišėmis, pajėgia surinkti du tūkstančius žiūrovų. Kitiems klubams ir tūkstantis – svajonių viršūnė. Nors lyga turi stiprų vidutiniokų branduolį – „Neptūną“, „Prienus“, „Šiaulius“, Pasvalio „Pieno žvaigždes“, Utenos „Juventus“, – šias komandas nuo autsaiderių skiria meistriškumo praraja. „Palangos“ krepšininkai jau sezono pradžioje driokstelėjo LKL antirekordą, kai į „Juventus“ krepšį įmetė tik 36 taškus, o varžovams leido surinkti 60-čia daugiau. Besikaupiančių problemų LKL kol kas nesureikšmina. Paklaustas apie grėsmingą „Sakalų“ finansinę duobę lygos direktorius Linas Gilys ramiai aiškino, kad šalinti iš LKL net aprangų žaidėjams nupirkti nepajėgiantį klubą galima būtų tik po teismų sprendimų. Futbolo ir krepšinio lygas Lietuvoje vis dar skiria tik vienas dalykas. LKL, kitaip nei A lygai, netektų laužyti galvos, kuo pakeisti komandą, jei ji išnyktų iš krepšinio žemėlapio – reikėtų tik pasirinkti kurią nors iš tų, kurios mielai užimtų laisvą vietą.

Futbolo ekspertai - apie Lietuvos pirmenybių lygį, nusivylimus ir tendencijas
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/futbolo-ekspertai-apie-lietuvos-pirmenybiu-lygi-nusivylimus-ir-tendencijas.htm?p=2" onclick="window.open(this.href);return false;

Panevėžio „Ekrano“ vienu tašku aplenkė Vilniaus „Žalgirį“ ir penktą kartą paeiliui, bei aštuntą bendrai, tapo pirmenybių nugalėtoja.
Skirtingai, nei du pastaruosius sezonus, šiemet A lygoje vyko atkakli kova ir aukso medalių laimėtojai paaiškėjo per paskutinio turo mačą.

Pirmenybių lygis

„Pirmenybių pabaiga buvo labai intriguojanti. Ypatingai tada, kai „Žalgiris“ namuose įveikė „Ekraną“ o dar buvo likę gana nemažai turų. Bet nepaisant to, jokiais būdais neteigiu, kad čempionato lygis pakilo. Nes kitos komandos lyderėms nieko negali priešpastatyti. Tai galima buvo pamatyti per paskutinį turą. „Ekranas“ už „Kruoja“ nėra visa galva aukštesnis, bet pakako ir to trupučiuko - išnaudoti progą, po to - kitą,“ - kalbėjo apie pasibaigusį Lietuvos klubų futbolo sezoną Eugenijus Riabovas, 1976-1978 metais tris kartus pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku.

Su tokiu vertinimu nesutiktų buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas Raimondas Vainoras.

„Čempionato lygis yra paaugęs. Matosi, kad jis auga pastoviai. 2009-aisiais, kai „Kaunas“ pasitraukė iš A lygos, jos pajėgumas labai krito. Bet po to nuo to žemiausio taško jis ėmė augti ir auga toliau,“ - įsitikinęs buvęs gynėjas.

Buvęs Lietuvos rinktinės vyr. treneris Algimantas Liubinskas Lietuvos pirmenybių lygio nevadino nei gerėjančiu, nei blogėjančiu. Tiesiog - stovinčiu vietoje.

„Gera tai, kad truputį aptvarkyta bazė. Tos sintetinės aikštės - neblogos, ir tarp kitų nebuvo visiškai tragiškų. O kad žaidimo lygis kiltų - tai ne? Manau, kad šiuo metu yra žaidimo lygio stagnacija. Žaidžiant Europoje ne visada pajėgiam įveikti kaimynų komandas, sunki komandų ekonominė padėtis - jos vos kvepuoja“.

„Ekranas“ - stabilesnis

Abi dėl aukso susikibusias komandas E. Riabovas vertino, kaip panašaus pajėgumo: „Manau, kad šios dvi komandos yra lygios. Tik, kad „Žalgiris“ buvo pakliuvęs į duobę ilgiau negu „Ekranas“ ir iššvaistė tuos taškus, kurių jam pritrūko.“

„Ekrano“ žaidimas buvo stabilesnis. Tą sąlygojo komandos sudėtis, ji buvo gerai sukomplektuota. Net vidury sezono šiek tiek atjaunėjusi komanda vis vien išlaikė savo žaidimo stilių,“ - aiškino R. Vainoras kuo panevėžiečiai buvo pranašesni už „Žalgirį“.

Apie stabilumą kalbėjo ir A. Liubinskas: „Pirmiausia lėmė - pastovumas. Antras dalykas - patirtis: trenerio, viso jo štabo. „Ekrano“ štabas padarė mažiau klaidų nei „Žalgirio“. „Žalgiris“ atsivežė trenerį kroatą, vėliau - trenerį lenką... O „Ekranas“ tuo metu susižaidė. Tiesa, panevėžiečiai vos nepadovanojo savo laurų „Žalgiriui“, išmėtę taškus ir atotrūkis po pirmenybių liko visai nedidelis. Bet ir tas mažas atotrūkis lėmė „Ekranui“ pirmą vietą.“

Tendencijos

„Nėra gerų tendencijų. Jeigu dar išimtume kelis geresnius žaidėjus, kaip Ledesma, ar jeigu išvažiuotų dar keli geresni lietuviai - čempionatas iš viso būtų ne koks. Eilinį kartą nuvylė dalyvavimas Europos taurėse. Ir norėtųsi didesnės intrigos, kad daugiau klubų kovotų dėl aukštesnių vietų. Kad būtų tarp jų ir Šiaulių komanda. Ta pati „Kruoja“ - tempėsi, tempėsi ir neprisitempė iki medalių,“ - E. Riabovas į pasibaigusias Lietuvos pirmenybes žvelgė kritiškai.

R. Vainorą neramina tai, kad A lygoje pavasariais startuojantys klubai jau ne kartą yra nebaigę čempionato. Šiemet taip nutiko Vilniaus REO.

„Buvo galima tikėtis, kad didžiausias sezono nusivylimas bus „Atlantas“, bet jis išsikrapštė. Gal tas nusivylimas - REO komanda. Nežinau tiksliai, ar ji pati pasitraukė iš čempionato, ar ją išmetė, bet tai nėra gerai. Kas sezonas, vis dingsta po vieną komandą,“ - apie nedžiugias šių metų A lygos puses kalbėjo buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas.

A. Liubinsko niekas labai nenuvylė. Nes buvęs rinktinės treneris nieko labai gero iš A lygos nesitikėjo... „Nusivyliau nebent „Sūduva“. Turint tokią superbazę Marijampolėje ir vos vos ištraukia trečią vietą... O kad viskuo patenkinti, būdami amžinai treti, rodo, kad tame klube yra netvarka. Turėtų tenai būti pajungta visa sistema, turėtų augti jaunimas ir įsilieti į komandą,“ - kalbėjo A. Liubinskas.

Nauji vardai

Anot R. Vainoro, naujų vardų, kuriuos vertėtų įsiminti yra Vilniaus „Žalgiryje.

E. Riabovas tvirtino, kad jam įsiminė keli jauni futbolininkai, tačiau jų pavardžių minėti nenorėjo. „Nebent, kadangi pats buvau puolėjas, tai norėčiau pakalbėti apie puolėjus, nors jie nėra tokie jauni ir tik šį sezoną pasireiškę. Mane džiugina Artūro Rimkevičiaus pasiekimas. Taip pat malonu, kad rezultatyviausiųjų sąraše jis yra ne vienas lietuvis. Arsenijus Buinickis, kaip ir pernai tebemuša įvarčius, kaip visada rezultatyvus - Povilas Lukšys,“ - kalbėjo 3 kartus geriausiu Lietuvos futbolininku rinktas kaunietis.

„Emilijus Zubas - toks vartininkas man tikrai patinka. Artūras Žulpa, Ernestas Veliulis, Karolis Chvedukas, Mantas Kuklys - jaunimas, turintis potencialo, - vardijo įsiminusius futbolininkus A. Liubinskas.

Legionieriai

Buvęs Lietuvos rinktinės treneris, kaip neigiamą dalyką, paminėjo neaukšto lygio legionierių antplūdį į žemesnes vietas užėmusias komandas.

„Neigiama yra tie italų desantai Tauragėje, prancūzų - Klaipėdoje. Tai „vienkartinio naudojimo“ futbolininkai, kuriuose negalima įžvelgti gerų perspektyvų,“ - sakė A. Liubinskas.

„Jeigu aukšto lygio legionierius atveža, tai gerai. Nuo to tik auga futbolo lygis. Bet pas mus legionieriai - pagal komandą. Kiekvienas žiūri pagal savo kišenę. Viena yra „Žalgirio“ ar „Ekrano“ legionieriai, kita - „Tauro“, - apie užsienio futbolininkus A lygoje kalbėjo R. Vainoras.