Senesnis, bet lyg ir čia nebuvo įkeltas
Įtartinos sporto lažybos: ramus 2020-ųjų pirmas pusmetis ir netrukus išaugęs perspėjimų skaičius
https://www.alfa.lt/sportas/kitas-sportas/itartinos-sporto-lazybos-ramus-2020uju-pirmas-pusmetis-ir-netrukus-isauges-perspejimu-skaicius/50440153/Saulius Ramoška
2019 m. garsiai nuskambėjo Lietuvos futbolo įvykiai, kai dėl įtarimų sutartomis rungtynėmis ir manipuliacijomis rezultatais iš A lygos buvo pašalinti du klubai Klaipėdos „Atlantas“ ir „Palanga“. Uostamiesčio ekipai buvo skirta 30 tūkst. eurų bauda ir išsiuntimas į II Lietuvos futbolo lygą, o „Palangai“ skirta 42 tūkst. eurų bauda ir „kelialapis“ į II lygą.
Tąkart Lietuvos futbolo federacija (LFF) pareiškė gavusi 25 raportus dėl galimų manipuliacijų rungtynių rezultatais. Iš jų 17 raportų buvo susiję su „Atlantu“ ir „Palanga“. Likę gauti raportai susiję su Pirmos lygos komandomis, kurios nebuvo įvardytos.
Taip buvo 2019-aisiais Lietuvoje. Alfa.lt pasidomėjo, kokios tendencijos buvo pernai, 2020-aisiais, kai pasaulį kaustė pandemija.
Pasaulinė loterijų stebėjimo organizacija The Global Lottery Monitoring System (GLMS) neseniai išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad 2020 m. GLMS nariams perduotų perspėjimų apie įtartinas sporto lažybas skaičius išaugo net 41 proc. Nepaisant koronaviruso pandemijos, kuri praėjusių metų pradžioje sukėlė sumaištį sporto pasaulyje, GLMS savo nariams (tarp jų ir lažybų organizatoriams) visame pasaulyje išsiuntė 1113 perspėjimų. Iš jų 936 įspėjimai buvo sukurti dar iki rungtynių pradžios, o 150 – pasibaigus rungtynėms.
Futbolas sulaukė daugiausia dėmesio – dėl jo siųsti 832 pranešimai apie įtarimus dėl sutartų varžybų (daugiau nei 75 proc. visų pranešimų). Krepšinis liko antroje vietoje – 134 pranešimai, dėl ledo ritulio – 55 pranešimai, dėl teniso varžybų – 50 pranešimų. Kalbant apie regioną, daugiausia įtarimų dėl pažeidimų kėlė Europa – pranešta apie 727 tokius perspėjimus. Azijoje buvo 191, Pietų Amerikoje – 90, Šiaurės Amerikoje – 64, Afrikoje – 23 ir Okeanijoje – tik 7.
Dažniausiai apie galimus įtarimus signalizuoja su komanda susijusios naujienos – 402 įspėjimai, žymūs koeficientų pasikeitimai – 192 įspėjimai, ir neteisingas pradinės kainos nustatymo skaičiavimas – 140 perspėjimų.
Iš viso 715 perspėjimų buvo klasifikuoti kaip „žali“ (žemiausias grėsmės lygis), 217 – kaip „geltoni“ (aukštesnis lygis) ir 86 – „raudoni“ (aukščiausia grėsmė), tarp kurių – įtartini koeficientų pokyčiai ar gandai iš įvardyto šaltinio apie sutartas rungtynes. Be to, GLMS perspėjo arba pranešė savo partneriams, įskaitant sporto valdymo organizacijas, apie 126 varžybas, išsiųsdama iš viso 162 įspėjimus apie įtartinas rungtynes, iš kurių 110 buvo susijusios su futbolu.
Pasak GLMS, kalbant apie komandines sporto šakas, pandemija paveikė daugelį varžybų, „komandos turėjo nuolat peržiūrėti savo strategijas ir komandų sudėtį, skaičiuodamos savo atsarginių ar jaunų žaidėjų pamainą, kad užpildytų spragas dėl vyresnių žaidėjų, kurių testai buvo teigiami ar kuriems teko karantinuotis“.
Lošimų priežiūros tarnyba tyrimų nevykdo
Apie įtartinų lažybų situaciją Lietuvoje ALFA.lt kalbėjosi su Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto ir Mykolo Romerio universiteto doktorante Irma Venckuviene.
– Ar turite statistikos, kiek per 2020-uosius sulaukėte pranešimų apie įtartinas sporto lažybas?– Tokių duomenų Lošimų priežiūros tarnyba neturi. Lošimų priežiūros tarnyba neadministruoja pranešėjų sistemų, neturi karštosios linijos, nevykdo tyrimų, susijusių su manipuliavimu sporto varžybomis. Tai daro teisėsauga. Dėl drausminės atsakomybės sprendimus priima pačių sporto organizacijų atstovai. Būtent todėl mes nedisponuojame visa informacija, kiek per konkrečius metus buvo gauta pranešimų apie įtartinas sporto varžybas.
Lošimų priežiūros tarnyba, vykdydama manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis stebėsenos veiksmus, bendradarbiauja su įvairiais tarptautiniais partneriais, stebinčiais lažybų rinką, tokiais kaip GLMS, todėl mes reguliariai gauname labai daug pranešimų su įspėjimais. Tačiau tai dažniausiai būna įvykiai, nesusiję su Lietuvos sportu. Be abejo, gauname informacijos ir iš mūsų prižiūrimų ūkio subjektų, t. y. Lietuvoje lažybas organizuojančių bendrovių, Lietuvos sporto organizacijų, teisėsaugos.
Kitas svarbus dalykas – Lošimų priežiūros tarnyba savo iniciatyva kreipiasi į užsienio partnerius, prašydama informuoti, ar kokiose nors varžybose nepastebėta įtartinų statymų ar koeficientų pokyčių. Su tokiais pat paklausimais kreipiamės ir į mūsų prižiūrimus ūkio subjektus. Taigi, ką noriu pasakyti, kad nereikėtų suabsoliutinti vien tik gaunamų įspėjimų skaičiaus ar mūsų teikiamų užklausų skaičiaus, nes svarbu, kokius atsakymus mes gauname, t. y. ar buvo pastebėti kažkokie nukrypimai nuo normos lažybų rinkose, ar ne, ir pan. Lošimų priežiūros tarnyboje gaunamų pranešimų, siunčiamų užklausų skaičius neatspindi šio reiškinio Lietuvoje paplitimo lygio.
– Galite išvardyti labiausiai nuskambėjusius Lietuvoje atvejus?– Nėra didelės paslapties, kurie pastarųjų metų atvejai buvo garsiausi, nes buvo aprašyti spaudoje. Pavyzdžiui, 2019 m. pabaigoje Lietuvoje nuskambėjo skandalai, susiję su įtarimais dėl sutartų futbolo rungtynių. Tąkart Lietuvos futbolo federacija ėmėsi drausminės atsakomybės priemonių – skyrė pinigines sankcijas, diskvalifikacijas, klubai pašalinti iš A lygos, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Mano žiniomis, vienas yra baigtas, kitas tebevyksta.
Jei mes turime kokios nors informacijos, visą surinktą, gautą medžiagą pagal kompetenciją perduodame teisėsaugos institucijoms, pagal poreikį bendradarbiaujame su teisėsauga rinkdami informaciją.
– Kuri sporto šaka Lietuvoje sulaukia daugiausia pranešimų apie įtartinas lažybas?– Nė viena sporto šaka nėra apsaugota nuo sukčiavimo sporte, bet daugiausia pranešimų gaunama dėl futbolo ir krepšinio. Mes reaguojame į kiekvieną pranešimą, nesvarbu, kokia tai sporto šaka būtų.
– Pernai daugiausia įtarimų dėl pažeidimų kėlė Europa. Kokią vietą pagal pranešimus Europoje užima Lietuva?– Neturime tokios statistikos, nesame reitinguojami. Galiu tik paminėti, kad jau ne vienus metus Europa yra tas žemynas, kuris akivaizdžiai paveiktas šio reiškinio. Daugybė užsienio šalių tyrimų tai patvirtina.
– Kas turėjo įtakos tokiam padidėjusiam pranešimų skaičiui apie įtartinas sporto lažybas pasaulyje? Pandemija ar dar kokie kiti veiksniai?– Vienareikšmiškai pandemija daro neigiamą įtaką ir didina rizikas, susijusias su šiuo pavojingu reiškiniu. Klubai susiduria su finansiniais sunkumais, sportininkų algos vėluoja ir panašiai. Net ir prieš pandemiją buvo aišku, kad pinigai yra pagrindinė priežastis, kodėl rizikuojama ir įsiveliama į šiuos nešvarius žaidimus. Tokiu sunkiu metu tai yra dar aktualiau.
– Ar Lietuvoje yra buvę „raudonų“ – aukščiausio lygio – perspėjimų?– Nedaug, bet būna.
– Kokio keisčiausio pranešimo apie įtartinas sporto lažybas yra sulaukusi jūsų tarnyba?– Negauname keistų. Kaip minėjau, daugiausia gauname pranešimų iš lažybų rinkas stebinčių tarptautinių organizacijų, patys kreipiamės į jas su paklausimais, gauname paklausimų iš mūsų prižiūrimų ūkio subjektų. Visi paklausimai rimti ir nieko keisto juose nebūna. Bet užtat būna keistų skandalų pasaulyje. Pavyzdžiui, 2013 m. sutartų Nigerijos futbolo lygos varžybų skandalas yra vienas didžiausių ir akivaizdžiausių susitarimų sporte pavyzdžių.
Dvi Nigerijos futbolo komandos – „Plateau United Feeders“ ir „Police Machine“ – varžėsi, kad patektų į aukštesnę šalies futbolo lygą. Norint pasiekti šį tikslą, komandoms reikėjo padidinti pelnytų ir praleistų įvarčių skirtumą. Per rungtynes tarp „Plateau United Feeders“ ir „Akurba FC“ pirmas kėlinys baigėsi įtartinu rezultatu 7:0 „Plateau United Feeders“ komandos naudai. Jokių abejonių, kad varžybos buvo sutartos, neliko po antro kėlinio, kurio metu „Plateau United Feeders“ pelnė 72 įvarčius. Tuo metu „Police Machine“ ir „Babayaro FC“ ekipų pirmas kėlinys baigėsi rezultatu 6:0, o per antrą kėlinį „Police Machine“ komanda įmušė dar 61 įvartį. Nigerijos futbolo federacija suspendavo visas keturias komandas bei atsakingus asmenis, įsitraukusius į skandalą.
– Kokią situaciją galima prognozuoti 2021-aisiais? Pranešimų apie įtartinas sporto lažybas padaugės ar sumažės? Kas tai gali nulemti? Kokių veiksmų imasi Lietuvos lošimų priežiūros tarnyba ir pasaulinė loterijų stebėjimo organizacija, kad įtartinų lažybų būtų kuo mažiau?– Visi suprantame sudėtingą situaciją dėl pandemijos pasaulyje. 2020 m. pavasarį dėl koronaviruso sukeltos pandemijos pasaulyje nebevyko sporto renginiai, dėl to incidentų, susijusių su manipuliavimu sporto varžybomis, fiksuota gerokai mažiau. Tačiau per praėjusių metų antrą pusmetį pranešimų, gaunamų iš lažybų rinkos stebėsenos organizacijų, skaičius gerokai išaugo. O kaip pavyks suvaldyti pandemiją ir virusų atmainas, neįmanoma prognozuoti.
Kaip ir prieš pandemiją, taip ir dabar išlieka pagrindinis kovos ginklas – bendradarbiavimas su įvairiomis organizacijomis, nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis. Kalbant apie Lietuvą, 2020 m. kovo 5 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje buvo pasirašyta atnaujinta bendradarbiavimo sutartis dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis. Dokumentą pasirašė švietimo ministras Algirdas Monkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktorius Antonis Mikulskis, Policijos departamento generalinis komisaras Renatas Požėla.
Lietuva rengiasi ratifikuoti Konvenciją dėl manipuliavimo sporto varžybomis. Ratifikavusi Makolino konvenciją, mūsų šalis prisiims įsipareigojimus efektyviau bendradarbiauti tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu tarp suinteresuotų šalių – valstybių institucijų, sporto organizacijų ir lažybų iš sporto organizatorių, siekiant kovoti su nesąžiningomis sporto varžybomis, sukurti nacionalinę platformą.
Labai svarbi yra ir policijos praktinė veikla. Norint pažaboti nebaudžiamumo kultūrą ir padidinti atskaitomybę, reikia intensyviau imtis tyrimų. Būtina duoti tvirtą baudžiamosios teisenos sistemos atkirtį.
